Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-04-09

Žemės ūkio naujienos, pienos ūkis, NMA paramos

Žemės ūkio naujienos: 2021-04-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkio ministerija prabilo apie nuolaidas ūkininkams

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) tęsė parlamentinę kontrolę: ar bus koreguojami reikalavimai deklaruojantiesiems plotus tiesioginėms išmokoms gauti; kaip keisis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas.

Ne mažiau aktualus klausimas – kaip rengiamas Nacionalinis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, rašoma pranešime.

Reikalavimus pareiškėjams švelnina

Artėjant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui daugiausia ginčų sukėlė reikalavimai dėl pievų. Vienas jų, kad ganyklų ir pievų žolę būtina nustatytais terminais nupjauti, tačiau negalima smulkinti ir paskleisti tame pačiame žolyne. Kita klausimų ir nepasitenkinimą sukėlusi nuostata – laukinių paukščių apsaugos teritorijų išplėtimas į natūralias pievas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas paaiškino, kaip atsirado tokie reikalavimai. Pastebėjo, kad nupjautą žolę nebus reikalaujama išvežti iš lauko, galima bus sukrauti lauko gale. Smulkinimo draudimas esą paremtas tiek BŽŪP taisyklėmis, tiek ir mokslininkų tyrimais, esą žolės mulčiavimo praktika blogina pievų botaninę sudėtį. Blogąją žolės praktiką tramdyti reikia, tačiau uždrausti visiškai – būtų kitas kraštutinumas, Seimo komiteto posėdyje sakė praktikai. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pastebėjo, kad šis klausimas ŽŪR buvo daug kartų aptariamas, ir apgailestavo, kad dėl pavieniuose ūkiuose įsigalėjusio žolės smulkinimo turi kentėti daugelis ūkininkų.

ŽŪR vadovas akcentavo, kad šiuos dalykus reikėtų spręsti kompleksiškai, palaipsniui siekti tikslų, o ne daryti kardinalius pokyčius, kurie žemdirbiams kelia stresą. Per Lietuvą susidarys apie 1-1,5 mln. t fitomasės, kuri taps našta aplinkai. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra numatytas žaliųjų atliekų kompostavimas. Tai reiškia, kad ritiniai ar kaugės palaukėse aplinkosaugininkų gali būti traktuojamos kaip pažeidimas. Išklausęs argumentų žemės ūkio ministras K.Navickas sutiko, kad nuolaidos galėtų būti: „Reikia kalbėtis. Gal grįšime, gal yra išimtys, kurios galėtų būti“.

ŽŪM yra pasirengusi atsitraukti ir dėl nykstančių paukščių (tikučių, stulgių, rudakojų tulikų ir pan.) apsaugos natūraliose pievose. Pareiškėjai matys, ar į jų deklaruojamus plotus patenka tokių paukščių perimvietės. Galės savanoriškai apsispręsti, ar dalyvauti jų apsaugos priemonėje. Tačiau kitą pavasarį tas klausimas vėl neišvengiamai iškils, tada jau bus sprendžiama, tai bus savanoriškas ar privalomas reikalavimas išlaikyti natūralias pievas, jų nearti, nekultūrinti.

Toks yra Europos Komisijos reikalavimas – retus ir nykstančius paukščius saugoti ne tik Natura 2000 teritorijose, ir pernai lapkritį pateiktoje audito ataskaitoje Lietuvai dėl to priekaištaujama, nesiimant veiksmų rizikuojame prarasti finansavimo dalį.

Mėšlo tvarkymo nuostatus – derina

Žemdirbių savivaldos organizacijų sujudimas dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo kai kurių ginčytinų nuostatų duoda rezultatų. ŽŪM parengė naują projektą, taip pat yra pasirengusi daryti tam tikras nuolaidas. Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis informavo, kad derinimo procesas yra tik prasidėjęs. Organizacijų pastabos projektui bus laukiamos iki balandžio 14 d., o paskui bus bent du ar trys pasiūlymų aptarimo ratai. Anot viceministro, ministerija yra nusiteikusi ilgesnėms diskusijoms su socialiniais partneriais, kad rezultatas būtų efektyvus.

Kiek vietos žemės ūkiui ilgai lauktame plane?

Vyriausybė baigia rengti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) planą. Jis preliminariai buvo aptartas KRK: kokios galimybės žemės ūkiui? Apie plano rengimą kalbėjo įvairių ministerijų atstovai. 2,225 mlrd. eurų – tiek investicijų preliminariai planuojama panaudoti iki 2026 m. rugpjūčio pabaigos. Žaliajam kursui privalo būti skirta 37 proc., skaitmeninimui – 20 proc. visų investicijų. Vyriausybė peržiūrėjo praėjusios Ministrų kabineto numatytas RRF plano investicijas.

Iki šio mėnesio pabaigos jis turi būti oficialiai pateiktas Europos Komisijos vertinimui. Iš pristatymo susidarė vaizdas, kad žemės ūkiui RRF plane liko mažiausiai vietos, nors lūkesčiai buvo dideli. ŽŪM siūlė ir tikėjosi papildomų 124 mln. Eur investicijų žemės ūkiui, o preliminariame plane iš tos sumos teliko 16 Eur. Pagal žaliąją pertvarką numatomas pelkių atkūrimas, kaip klimato kaitos valdymo priemonė.

Pasak žemės ūkio ministro, plane dar liko modernių ventiliavimo sistemų diegimo, dirvožemio valdymo sistema, leidžianti ūkio lygmeniu matyti CO2 ir maistinių medžiagų pokyčius, skatinanti bendradarbiavimą tarp gyvulininkystės ir augalininkystės ūkių. Apie sumenkusį žemės ūkio svorį RRF plane ministras K.Navickas sakė: „Toks ekspertų siūlymas, Vyriausybės matymas. Dar EK stumdo RRF priemonių ribas“.

Planą koregavusioje patariamojoje taryboje nebuvo nė vieno žemdirbių savivaldos organizacijų atstovo.

Oficialiai manoma, kad žemės ūkis, skirtingai nei kiti ūkio sektoriai, turi specialų finansavimo fondą, ir būtent šios lėšos turėtų tarnauti žaliosios pertvarkos tikslams. Žemdirbiams bus siūloma naudotis finansavimo galimybėmis, kurias suteikia atsinaujinančios energetikos skatinimas (biometano, biodegalų ir kt.).

ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas išreiškė apgailestavimą dėl taip planuojamų prioritetų, kad galiausiai visi fondai eina pro šalį. Nors vienu balsu seniai kartojama, kad žemės ūkiui, gyvulininkystei reikia transformuotis, geriausias pavyzdys yra kiaulininkystės sektorius. Jo dalyviams parama nepasiekiama.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-04-08

Primena ir perspėja: už tokį elgesį gresia baudos

Žolės gaisrai – vieni pavojingiausių, nes nekontroliuojama liepsna lengvai gali persimesti į miškus ir durpynus, nukeliauti iki gyvenamųjų namų bei nukentėti gyventojai. Tokių gaisrų gesinimas daug kainuoja, o užgesinti juos sudėtinga.

Jeigu arti nėra vandens šaltinių, ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Prie tokių gaisrų sudėtinga privažiuoti sunkiasvoriams ugniagesių automobiliams, automobiliai klimpsta dirvose, lūžta, genda brangi technika, ugniagesiai išeikvoja daug fizinių jėgų. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, jie ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.

Nedeginkite pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeikite pro šalį, pasistenkite ją užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Primename, kad sausą žolę ir kitas augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir ne arčiau kaip 50 metrų nuo miško. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Draudžiama deginti ražienas, nenupjautą ir nesugrėbtą žolę ir kitas žemės ūkio kultūras.

Draudžiama sugrėbtus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miestuose ir miesteliuose. Laužus leidžiama kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti. Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-04-08

Mėšlo labai reikia

Žemdirbių bendruomenę piktinantys Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teisės aktų pakeitimai privertė sunerimti Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK). Pasinaudodamas parlamentinės kontrolės teise, KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis į posėdį pakvietė ŽŪM, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) bei kitų organizacijų vadovus svarbiausioms problemoms aptarti.

Aktyvi žemdirbių bendruomenė Seimo narių dėmesį atkreipia į nuolat iškylančias problemas, ŽŪM inicijuojamus teisės aktų pakeitimus. Pastaruoju metu tokių pakeitimų – net trys. Žemdirbių nepasitenkinimas jais KRK skatina imtis parlamentinės kontrolės.

Nuo praėjusių metų gruodžio 9-osios, kai dviejų ministrų parašu buvo patvirtintas naujos redakcijos Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, įtampa neslūgsta.

Nors naujoji valdžia beveik mušėsi į krūtinę, kad įsakymas bus atšauktas, taip nenutiko. Šių metų vasario pradžioje parlamentinę kontrolę pradėjo, į mėšlo tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų ypatumus gilinosi KRK. Tuomet jis rekomendavo ministerijoms susitarti su socialiniais partneriais. Bruzdesio buvo – pasitarimas Aplinkos ministerijoje, apsikeitimai oficialiais raštais ir pan.

Seimo KRK sugrįžus prie parlamentinės kontrolės, teisės aktų informacinėje sistemoje atsirado pakoreguotas projektas. ŽŪM nebėra tokia griežta dėl nuostatos, kuri sukėlė didžiausią žemdirbių pasipriešinimą, pasiūlė kompromisinį variantą.

Kompromisas su sąlyga

Pagal naująjį projektą, grąžinama galimybė mėšlą laikyti rietuvėse 6 mėn., taip pat per žiemą, tačiau išimtis taikoma tik subjektams, laikantiems ne daugiau kaip 50 sąlyginių gyvulių. Detaliai išdėstyti rietuvės įrengimo reikalavimai, įvardijant net tai, kad ji turi būti nuožulni. Rekomendacijos perkeltos iš Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto parengto ir dar 2007 m. ŽŪM išleisto leidinio „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“.

Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, tai laikinas atsitraukimas, kuriuo norima pagelbėti smulkesniems ūkiams, kartu išvengti europinių sankcijų dėl galimai neužtikrinamos paviršinių vandenių apsaugos nuo taršos. Poveikiui įvertinti bus užsakytas mokslinis tyrimas ir, remiantis dviejų žiemų stebėjimo rezultatais, ŽŪM toliau spręsianti, ar išimtį palikti.

Nauja nuostata pasiūlyta ir vėl jos nederinus su socialiniais partneriais. Anot viceministro D. Dudučio, asociacijos tai daryti, pastabas teikti galėsiančios dabar. Ar siūlomas variantas yra tinkamas, KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis abejojo. Jis pripažino, kad asociacijos kelia klausimą pagrįstai, o nuostatą iš esmės laikytis draudimo apibūdino kaip nelogišką. Pasak V. Pranckiečio, Danijoje, kur galioja ta pati direktyva, mėšlo laikymas rietuvėse nėra ribojamas, tad negalima labiau, negu yra būtina, apsunkinti Lietuvos gyvulių augintojų gyvenimo. „Mums mėšlo labai reikia“, –nedviprasmiškai pareiškė KRK pirmininkas.

Lietuva yra priskiriama nitratams jautriai zonai, kaip ir Danija bei daug kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Kaip tik todėl bendrovės rengia tręšimo planus, juos derina su Aplinkos apsaugos agentūra. Deja, Lietuvoje pirmiausia gąsdinama dėl įvairių galimų sankcijų, paprasčiausią klausimą sprendžia net dvi ministerijos!

Pandeminio deklaravimo kliūtys

Artėjantis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, kuris prasidės balandžio 12-ąją, taip pat kelia rūpesčių. Asociacijos turi priekaištų dėl ministro įsakymu patvirtintų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, kurios išdėstytos nauja redakcija. Tačiau neramu ir savivaldybėms, kurioms šiuo laikotarpiu tenka didelis darbas, o pandemija jį gerokai komplikuoja.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susirūpinusi dėl specialistų vakcinavimo, nes kol kas šie darbuotojai nėra įtraukti į vakcinuoti prioritetine tvarka numatomų asmenų sąrašą. Kitas rūpestis – dėl paraiškų teikimo termino. LSA patarėjo kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gedimino Vaičionio teigimu, terminas turėtų būti pailgintas, kaip ir praėjusiais metais.

Ekspertas įvardijo ir daugiau argumentų, kurie rodo pasirengimo deklaravimo sezonui pandemijos sąlygomis spragas. „Atsirado nauja procedūra – testavimas, todėl specialistai turės mažiau laiko tiesiogiai dirbti. Sukeliame riziką tiek žmonėms, tiek specialistams“, – Kaimo reikalų komiteto posėdyje teigė G. Vaičionis. LSA patarėjo pastebėjimu, žemės ūkio skyrių specialistams reikėtų sudaryti galimybę matyti deklaraciją teikiančio asmens kaimyninius laukus, nes šiais metais rekomenduojama pasėlius deklaruoti iš namų, pasitelkiant kompiuterius ir telefonus.

Situaciją, su kuria praktiškai susiduria specialistai per pandemiją, nusako Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos vadovas Eugenijus Alesius. Jis pritaria, kad telefonu deklaruoti nematant gretimų sklypų ribų yra daug sudėtingiau. Neatmestina, kad daugelis pareiškėjų rinksis įprastą būdą. Dėl koronaviruso pavojaus po kiekvieno subjekto apsilankymo reikalinga apie 15 min. sanitarinė pertrauka (stalams valyti, dezinfekuoti ir pan.). Anksčiau seniūnijos darbuotojas per dieną galėdavo priimti iki 20 asmenų, o dabar skaičių teks mažinti maždaug perpus.

Akibrokštas socialiniams partneriams

KRK posėdyje svarstant, kas labiausiai kliūva žemdirbiams naujos redakcijos taisyklėse, daugiausia kalbėta, žinoma, apie draudimą mulčiuoti pievų žolę.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko tai nenustebino. „Dėl mulčiavimo kritikos sulaukiau pirmą dieną. Fitomasę palikti lauke bus galima, tačiau jos nebus galima palikti pievose“, – nukirto ministras ir teigė nematąs prasmės ta tema diskutuoti. Vis dėlto tiek Seimo nariai, tiek ir įvairių asociacijų atstovai mato prasmę, jų įsitikinimu, išimtys turėtų būti numatytos.

Būtina diskutuoti dar ir todėl, kad žemdirbių asociacijos ir vėl susidūrė su ŽŪM akibrokštu: keičiamos taisyklių nuostatos nebuvo su jomis suderintos. LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis stebėjosi ir piktinosi, nes anksčiau būdavo įprasta visiems susėsti ir aptarti, tačiau dabar yra kitaip, juntamas susireikšminimas. Esą projekto pastabos buvo išsiųstos, o reakcijos – jokios. Visa tai atrodo tarsi juodos katės gaudymas tamsiame kambaryje.

LŽŪBA stebina, kad bus būtina nurodyti auginamas kultūrų veisles, nors ES to nėra reikalaujama. Bus privalu pažymėti ir neariminius plotus. O LŽŪBA siūlymas įtraukti plotus, kuriems rengiami prie klimato kaitos mažinimo prisidedantys tręšimo planai ar taikoma pesticidų naudojimą mažinanti integruota kenkėjų kontrolės sistema, ministerijoje liko ignoruotas.

Susirūpino paukščių perėjimo vietomis

Dar vienas nemalonus netikėtumas, o gal jau ir dėsningumas, – iniciatyvos nederindamos su socialiniais partneriais ŽŪM užsimojo „Natura 2000“ teritorijoms taikomus reikalavimus taikyti ir natūralioms pievoms. Tokia nuostata atsiranda su žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“ pakeitimais, kurie kol kas yra projekto lygmens. Į Seimo narius jau kreipėsi sunerimę bitininkai, žemdirbiai. Pakeitimai palies daug subjektų.

Kaip paaiškino viceministras D. Dudutis, paskata keisti teisės aktą buvo europinio audito išvados, kuriose nurodoma, kad Lietuvoje nepakankamai užtikrinama paukščių apsauga, esą Paukščių direktyva reikalauja paukščių apsaugą užtikrinti ne tik „Natura 2000“, bet ir visoje teritorijoje plytinčiose natūraliose pievose. Vadinasi, bus privaloma išlaikyti natūralias pievas. Jų nebus galima arti, gerinti, užleisti mišku. Natūraliomis pievomis laikomos tos, kurios deklaruojamos penkerius metus iš eilės. ŽŪM pateiktais duomenimis, preliminarus paukščių apsaugai svarbių teritorijų plotas sudaro 159 tūkst. ha, iš jų „Natura 2000“ tenka 67 tūkst. ha.

KRK narius, kaip ir žemdirbius, šokiravo, kad tokia iniciatyva kyla ne iš Aplinkos, o būtent iš Žemės ūkio ministerijos. „Tai kišimasis į sėjomainą, į ūkio reikalus“, – pasipiktino V. Pranckietis, priekaištaudamas ministrui dėl ŽŪM darbuotojų kompetencijos trūkumo.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Irma DUBOVIČIENĖ, 2021-04-03

Vasarojaus sėja šiemet gerokai vėlyvesnė

Pietų Lietuvos rajonų žemdirbiai paprastai anksčiausiai pradėdavo vasarojaus sėją, tačiau šiemet į laukus neskuba, nes dar per drėgna ir per šalta. Matyt, šių metų orai pavasarinę sėją nustums į įprastus terminus – balandžio vidurį.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Varėnos skyriaus pirmininkas Edmundas Samauskas sako, kad kai kurie rajono ūkininkai jau suspėjo pasėti avižas – daugiausia tie, kurie ūkininkauja lengvuose smėlžemiuose. Kol kas sėja tik pavieniai ūkininkai, nes žemė dar nėra visur išdžiūvusi tiek, kad būtų galima drąsiai važiuoti su technika.

„Varėniškiai žemdirbiai dažnai pirmauja su sėja, bet tikrai ne kasmet. Būna, kad mus aplenkia kiti rajonai, netgi Vidurio Lietuvoje sėja kartais anksčiau prasideda. Pagal orų ir dirvos temperatūrą sėjai dar per šalta, bet ten, kur į lengvas dirvas jau galima įvažiuoti, kai kas jau pasėjo avižas“, – sako E. Samauskas. Jis priduria, kad ūkininkai dabar bando įvertinti žieminių pasėlių būklę. Ši žiema buvo be įšalo, tad po stora sniego danga iššuto dalis žiemkenčių – kvietrugiai pražuvo vos ne 100 proc., nukentėjo ir rugiai, ir kviečiai.

Kol kas nukentėję augalai atsigauna labai silpnai. „Kas turės kantrybės, dar kelias dienas palauks, gal iššutę pasėliai pradės rodyti daugiau gyvybės, o kiti kolegos jau nusiteikę atsėjimui“, – paaiškina E. Samauskas. Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Onutė Kartavičienė pastebi, kad šiemet su pavasarine sėja žemdirbiai neskuba, nes ir orai kol kas vėsūs, dar vakar iš ryto Vištyčio seniūnijoje bolavo po nakties susiformavusi sniego danga. „Pernai tokiu laiku jau buvome pasėję žirnius, tačiau šiemet neskubame. Vis tik nėra gerai berti sėklą į per šaltą žemę. Tada kultūriniai augalai ilgai dygsta, ir piktžolės juos pralenkia.

Žinoma, jei tik atšils, vasarinių augalų sėja tuoj pat prasidės, jau ne vienas ūkininkas šiam savaitgaliui yra suplanavęs sėti žirnius“, – sako O. Kartavičienė. LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas patikina, kad rajono žemdirbiai tikrai nesiekia ankstyvos sėjos rekordų ir neklampoja per šlapios dirvos. Viskas dirbama pagal gamtos diktuojamą ritmą. Žieminiai rapsai ir kviečiai jau patręšti, o situacija žieminių kvietrugių laukuose kiek neramina – pasėliai atrodo gerokai suvargę. „Spėju, kad dalis kvietrugių jau neatsigaus tiek, kad būtų normalaus produktyvumo laukas. Kai kur lauke galima suskaičiuoti 100 augalų kvadratiniame metre, kitur 200, tad tokio netolygaus lauko juk nepaliksi. Pabandėme ieškoti įsėjimui vasarinių kvietrugių sėklos, bet jos sunku gauti, tai mažai populiarūs augalai“, – sako S. Jundulas.

Jo nuomone, prieš tai kelerius metus pavasariai pasižymėjo ankstyvomis sėjomis, kurios startuodavo dar kovo mėnesį, tačiau šiemet gamta žemdirbius sugrąžino į senuosius nusistovėjusius terminus. „Pradėsime laukų darbus balandžio 15 d. ir viską padarysime. Jei būtų vasarojui daug plotų likę, tai gal ir skubėtume, o dabar didžioji dalis laukų skiriama žieminiams, tad neverta verstis per galvą“, – mano S. Jundulas.

LŪS Lazdijų skyriaus pirmininkas Kęstutis Sujeta teigia, kad rajono ūkiuose sėja dar nevyksta, dar lyg ir ankstoka. Jau praėjo tie laikai, kai žemdirbiai dalyvaudavo savotiškose varžybose, kas pirmas išvažiuos į laukus. Visi įvertina realias sąlygas – dirvos dar per drėgnos ir per šaltos. Tiesa, kai kas jau artimiausiomis dienomis susiplanavęs žirnių sėją, o vienas rajono ūkininkas, patyręs bulvių augintojas, jau yra pasodinęs 2 ha ankstyvųjų bulvių ir uždengęs jas agroplėvele. „Gal Kapčiamiesčio seniūnijoje vienas kitas ūkininkas ir pasikapstė po laukus, bet tikrai ne masiškai. Sujudinta žemė reikalauja, kad skubiai būtų pasėta, o sėklai dar per šalta.

Be to, ir drėgmės dar per daug, ypač šlapia lomose, niekas nenori užklampinti traktoriaus. Juolab, kad technika dabar naši, darbai vyksta sparčiai, tad ir pagrindo skubėti nėra – atėjus optimaliam sėjos laikui, darbai bus nudirbti nedelsiant. Sinoptikai pranašauja, kad Dievas artimiausiu metu žada kurti krosnį, šildyti žemę, tada ir pajudėsim su sėja“, – sako K. Sujeta. Pasak jo, žemdirbiai atlieka kitus darbus – renka akmenis iš laukų, tręšia žiemkenčių pasėlius. Prastokai atrodo žieminiai rapsai, bet jie atsigaus, o štai su žieminiais kvietrugiais ir rugiais gali būti problemų. Dabar dar sunku pasakyti, kiek jie gyvybingi, nes vegetacija dar normaliai neprasidėjusi, todėl žemdirbiai viską vertina ramiai, nepanikuoja.

Pamiškėse esantys žiemkenčių pasėliai nukentėjo nuo miško žvėrių, dabar aiškinamasi su medžiotojais, kas ir kaip atlygins nuostolius. Laukiniai gyvūnai žalos pasėliams padaro kasmet. Štai pernai pavasarį Lazdijų rajone tiesiog siautėjo gervės, jos išlesė silpnesniais beicais beicuotą kukurūzų sėklą – tiesiog iškapstė iš žemės subrinkusius, dygti pradėjusius grūdus, o viename ūkyje išlesė pasodintas ankstyvąsias bulves. „Gerai veikiančio laukinių gyvūnų žalos padaryto mechanizmo nėra sugalvota, tad kiekvienas žemdirbys šias problemas sprendžia kaip išmano“, – sako K. Sujeta.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-09

Derliaus saugumu reikia pasirūpinti pavasarį

Praėjusi žiema nešykštėjo nei sniego, nei šalčio ir kėlė rūpesčių ne tik vairuotojams ar kelių priežiūros specialistams, bet ir žemdirbiams, nerimavusiems dėl žiemojančių pasėlių. Savo ruožtu draudikai primena, kad žiemos padariniai tėra viena iš grėsmių, kylančių būsimam derliui – Lietuvos banko duomenimis, vien 2020 m. dėl patirtų nuostolių ūkininkams išmokėta 8,5 mln. eurų.

Pasak draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojo Deivido Juodžio, dėl nenuspėjamų oro sąlygų augalininkystė yra laikoma viena rizikingiausių ūkio šakų. Pasėliams nuolat kyla pavojai: žiemą jie gali iššalti arba iššusti po sniego danga, šiltuoju metų laiku grasina liūtys ir kruša,bei išgulimas, kaip audros ir liūties pasekmė.

„Šiuo metu atrodo, kad žieminiai pasėliai neblogai atlaikė žiemos išbandymus – iškritęs gausus sniegas nepridarė didesnės žalos ir papildė vandens atsargas dirvožemyje, kurios bus reikalingos tolesniam augalų vystymuisi. Bet, kol neprasidėjo aktyvi augalų vegetacija, būsimą derlių reikėtų vertinti atsargiau – permainingi pavasario orai gali pakoreguoti ūkininkų darbų planus“, – komentuoja D. Juodis.

Šylantis klimatas – galvos skausmas ūkininkams

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologo Donato Valiuko, ilgametės tendencijos rodo, kad klimatas šyla – vien per 50 metų vidutinė temperatūra Lietuvoje pakilo virš dviejų laipsnių.

„Labiausiai klimato šiltėjimas jaučiamas žiemą. Ne tik kyla oro temperatūra, bet pastebime ir permainingus kritulius – tai palyja, tai pasninga“, – komentuoja D. Valiukas.

Šylantis klimatas daro didelę įtaką augalininkystei vis dažniau pasireiškiančiais ir daug nuostolių sukeliančiais pavojingais meteorologiniais reiškiniais: dažnesnės sausros, liūtys ir ilgai trunkantys lietūs, galimos šalnos ir kruša. Šiltesnės žiemos taip pat palankesnės įvairiems kenkėjams plisti, dėl klimato kaitos į mūsų kraštus atkeliauja naujos jų rūšys.

„Lietuva yra tokioje geografinėje padėtyje, kad oro masės gali atkeliauti greitai iš bet kurios pusės. Būtent dėl klimato kaitos tos oro masės dažniau ir intensyviau keičiasi, todėl ir ateityje matysime vis daugiau augančio orų permainingumo reiškinių“, – tvirtina klimatologas.

Daugėja norinčių maksimaliai apsaugoti pasėlius

Be meteorologinių reiškinių pasėliams žalos pridaro ir laukiniai gyvūnai – didžiausią galvos skausmą ūkininkams kelia šernai, išrausiantys ir ištrypiantys pasėlių laukus.Vienintelis būdas sumažinti nuostolius dėl šernų žalos–pasėlių draudimas. Pasak pašnekovo, Lietuvos ūkininkai vis labiau domisi šia draudimo rūšimi.

Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. Lietuvoje sudaryta virš 3 tūkst. pasėlių draudimo sutarčių – 39 proc. daugiau nei 2019 m., kai sutarčių sudaryta 2,2 tūkst. Ženkliai išaugo ūkininkams išmokėta suma žalai atlyginti: 2020 m. išmokėta 8,5 mln. eurų, kai 2019 m. išmokų suma siekė 3,03 mln. eurų.

„Drausti pasėlius labiausiai skatina permainingos oro sąlygos – kartojasi šiltos žiemos ir sausos vasaros. Ką tik praėjusi žiema irgi buvo išskirtinė ne tik sniego rekordais, bet ir staigiais temperatūros pokyčiais. Prisiminkime, vasario pradžioje temperatūra nukrito iki -28 C šalčio, o jau mėnesio pabaigoje turėjome šilumos rekordą iki +15,9 C. Tokie temperatūros svyravimai gali turėti neigiamos įtakos pasėliams“, – tvirtina pasėlių draudimo rizikos vertintojas.

Jo teigimu, didžiausia bendrovės atlyginta žala 2020 m. siekė 28 854 eurus už vasaros liūties sunaikintus kviečius.

Nuo liūčių, gyvūnų ir vagių

D. Juodis sako, kad iš grūdinių kultūrų draudžiami žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai ir vasariniai kvietrugiai, žieminiai ir vasariniai rugiai,žieminiai ir vasariniai miežiai, grikiai, avižos, taip pat kukurūzai (grūdams), žirniai, pupos.Iš aliejinių augalų – žieminiai ir vasariniai rapsai bei rapsukai.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2020 m. draudžiamų javų dalis sudarė 76,7 proc. visų pasėlių, iš jų kviečių – 49,6 proc. Iš aliejinių augalų Lietuvoje daugiausia auginama rapsų – jų pasėliai sudaro 15,8proc. sėjamų laukų.

Nors pasėliai gali būti draudžiami nuo balandžio 15 d. iki birželio 23 d. imtinai, draudikai pataria ūkininkams nelaukti Joninių ir pasėlius apdrausti jau pavasarį.

„Vasaros pradžia Lietuvoje paprastai pasižymi netikėtomis krušomis, pridarančiomis bėdos ūkininkų laukams, todėl ilgai delsti nereikėtų. Pasėlių draudimas pavasarį apima rizikas, kylančias dėl krušos, liūties ar audros, žaibavimo ir ugnies sukeltos žalos bei išgulimo kaip audros ir liūties pasekmės. Nors mūsų veikloje nepasitaikė derliaus vagystės atvejų, ši rizika taip pat yra įtraukta į draudimo dengiamas žalas“, –komentuoja D. Juodis.

Drausti pasėlius ir mažinti galimus nuostolius šalies ūkininkai yra skatinami finansinėmis priemonėmis, iki 70 proc. draudimo įmokų kompensuojama iš Europos Sąjungos lėšų, o iki 50 proc. – iš valstybės biudžeto.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-04-08

Stiprinamas Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bendradarbiavimas agrarinės aplinkosaugos srityje

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė memorandumą, kuriuo siekiama plėtoti ir stiprinti bendradarbiavimą agrarinės aplinkosaugos srityje. Šiuo memorandumu ministrai susitaria dėl Aplinkos ministerijos lyderystės ir ekspertinės pagalbos, rengiant agrarinės aplinkosaugos priemones Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginio plano kontekste. Su memorandumo tekstu galite susipažinti čia.

„Europos Audito Rūmai savo išvadose teigia, kad dauguma Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių nepasiekia savo tikslų. Mažėjant bendram finansavimui, o aplinkosauginėms ambicijoms didėjant, ypač svarbu, kad būsimos priemonės būtų efektyvios ir kuo labiau prisidėtų prie biologinės įvairovės, ekosistemų bei kraštovaizdžio išsaugojimo ir atkūrimo tikslų. Vertinu Aplinkos ministerijos pagalbą kaip savalaikę ir labai svarbią siekiant bendrų tikslų“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.

Aplinkos ministro S. Gentvilo žodžiais, žemės ūkio sektoriaus dalyviai yra svarbūs partneriai keliant ambicingus Europos Žaliojo kurso ir biologinės įvairovės strategijos tikslus gamtinėms vertybėms agrariniame kraštovaizdyje išsaugoti.

„Stengsimės, kad Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų kompetencijos sudarytų sąlygas pasiūlyti ūkininkams patrauklių ir kartu veiksmingų priemonių, padėsiančių išsaugoti biologinę įvairovę, natūralias buveines ir mums įprastą kraštovaizdį“, – teigia S. Gentvilas.

Tokią partnerystę aplinkos bei klimato klausimais su kompetentingomis valdžios institucijomis skatina ir ES teisės aktai.

Šiuo geros valios memorandumu, anot ministro K. Navicko, pirmiausia siekiama užtikrinti, jog į rengiamą Strateginį planą būtų įtrauktos efektyviausios agrarinės aplinkosaugos priemonės. Tikimasi, jog pasitelkus Aplinkos ministerijos turimas gyvosios gamtos apsaugos kompetencijas ir patirtį, naujuoju BŽŪP finansiniu periodu planuojamos priemonės bus dar palankesnės gamtai bei labiau skatins ūkininkus tvariai ūkininkauti.

Memorandume numatoma, jog Aplinkos ministerijai teks iniciatyva parengti šio Strateginio plano kompensacinių ir ne pelno siekiančių priemonių sąrašą ir rekomendacijas bei pagrindines priemonių sąlygas biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių bei kraštovaizdžio išsaugojimo srityse. Žemės ūkio ministerija aktyviai dalyvaus šiame procese.

Iš ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų atstovų bus sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. Šios grupės parengtą medžiagą Žemės ūkio ministerija panaudos rengdama Strateginio plano priemonių aprašus.

Šiuo metu rengiamas Strateginis planas prisidės prie Europos Žaliojo kurso žemės ūkyje tikslų siekio. Numatoma, jog naujuoju BŽŪP laikotarpiu valstybės narės privalės ne mažiau kaip 30 proc. kaimo plėtros lėšų skirti agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities priemonėms ir ne mažiau kaip 20 proc. tiesioginių išmokų lėšų – ekologinėms schemoms. Strateginis planas turi būti pateiktas Europos Komisijai iki šių metų pabaigos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-04-08

Ankstesnės žemės ūkio naujienos čia.