Žemės ūkio naujienos: 2021-04-12

Šiemet pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ smulkieji ūkininkai paraiškas galės teikti nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d.

Nurodytu laikotarpiu atskirai bus priimamos ūkininkų, užsiimančių pienine galvijininkyste, paraiškos ir ūkininkų, užsiimančių kita žemės ūkio veikla, paraiškos. Atkreipiame dėmesį, jog pildant paraiškas jose būtina nurodyti, ar paramos kreipiamasi dėl pieninės galvijininkystės, ar ne, t. y. paraiškos IV skyriuje pažymėti, kokį sektorių pareiškėjas numato kurti verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu: „Pienininė galvijininkystė“ ar „Kitas“.

Taip pat teikiantieji dokumentus dėl paramos turi atkreipti dėmesį į naujai patvirtintose įgyvendinimo taisyklėse nustatytas sąlygas ir reikalavimus, taikomus tik pienininkams arba tik kitiems žemės ūkio sektoriams atstovaujantiems pareiškėjams. Šioms atskiroms pareiškėjų grupėms taikomi ir skirtingi atrankos kriterijai.

Visi teikiantieji paraiškas smulkieji ūkininkai, kurių pajamos už paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau nei 1 750 Eur, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 55 punkte, nuo šiol turės pateikti ir dar vieną dokumentą – metinę pajamų deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį.

Kam teikiama parama

Pagal KPP veiklos sritį parama teikiama žemės ūkio produktų gamybai bei pagamintų (išaugintų) valdoje žemės ūkio produktų perdirbimui ir tiekimui rinkai. Galės būti remiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) gamyba, perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas taip pat turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.

Parama skiriama žemės ūkio veikla užsiimantiems fiziniams asmenims, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra įregistravę savo vardu valdą ir ūkininko ūkį bei kurie bent paskutiniais metais prieš paramos paraiškos pateikimo metus deklaruoja pasėlius ir (arba) registruoja ūkinius gyvūnus. Pareiškėjas turi atitikti mažos ar labai mažos įmonės reikalavimus.

Pienininkų:

-valdoje pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius turi būti nuo 3 iki 9;
-produkcijos standartine verte išreikšto valdos ekonominio dydžio (VED) struktūroje tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas VED turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro VED.

Vidutinis metinis karvių skaičius ir VED tik pagal pieninių veislių melžiamas karves bus nustatomas pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) portale 2021 m. sausio 1 d. pateiktus duomenis, nurodytus „Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo sąraše“ (Sąrašas).

Kitų žemės ūkio sektorių ūkininkų:

-įregistruotos valdos dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos pateikimo dieną turi būti nuo 4 000 iki 7 999 Eur;
-produkcijos standartine verte išreikšto VED struktūroje pajamos, gautos už paslaugas žemės ūkiui, turi sudaryti mažiau kaip 50 proc. bendro VED.

VED dydis ir pajamos, gautos už paslaugas žemės ūkiui VED struktūroje, bus nustatomas pagal ŽŪIKVC portale 2021 m. sausio 1 d. pateiktus duomenis, nurodytus Sąraše.

Šiuos reikalavimus tiek pienininkystei, tiek kitiems žemės ūkio sektoriams atstovaujantys smulkieji ūkininkai iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos turi išlaikyti ne mažesnius, nei numatyta, arba padidinti (gali būti daugiau nei 7 999 Eur VED arba daugiau nei 9 karvės). Šie rodikliai, t. y. skaičiai, patikrinami ŽŪIKVC portale skelbiamame Sąraše, jie nebus apvalinami iki sveikojo skaičiaus.

Su paraiška pateiktą verslo planą būtina pradėti įgyvendinti per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Paramos suma ir mokėjimo tvarka

Paraiškų pagal priemonę rinkimo etapui skirtos paramos sumos:

5 000 000 Eur pienine galvijininkyste užsiimantiems smulkiesiems ūkininkams;
10 231 248 Eur – kita žemės ūkio veikla užsiimantiems smulkiesiems ūkininkams.

Kaip ir anksčiau, išmokos suma vienam ūkininkui, įgyvendinančiam projektą, – iki 15 000 Eur.

Išmoka mokama 2 dalimis: 80 proc. dalis mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, ir 20 proc. – tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai. Netinkamai įgyvendinus verslo planą, likusi išmokos dalis nemokama, o išmokėta išmokos dalis susigrąžinama.

Tinkamai įgyvendintas verslo planas laikomas tuomet, kai atliktos (apmokėtos, pristatytos į ūkį) visos verslo plane numatytos investicijos, produkcijos standartine verte išreikštas valdos ekonominis dydis padidintas ne mažiau kaip 20 proc., pasiekti verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai, vykdoma pelninga veikla.

Svarbus taisyklių papildymas – investicijų, įsigytų iš susijusių asmenų, nurodytų paraiškos II skyriuje, įsigijimo išlaidos nebus kompensuojamos. Paraiškoje pareiškėjas turės nurodyti sutuoktinį ir artimuosius giminaičius (sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje).

Atrankos kriterijai

Surinktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį atrankos kriterijams. Norint gauti paramą, privaloma surinkti mažiausiai 25 atrankos balus. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos.

Žemiau pateikiame projektų atrankos kriterijus ir už atitiktį jiems skiriamus balus:

Taikoma pieninės galvijininkystės paraiškoms:

-Verslo planas prisideda prie ūkio darbo procesų efektyvumo didinimo: verslo plane numatytos investicijos į melžimo įrangą. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta įsigyti specializuotą melžimo įrangą (už įrangos detalių ir (arba) atsarginių dalių įsigijimą balai nesuteikiami), – skiriama 15 balų.

-Verslo planas prisideda prie pieno kokybės gerinimo: verslo plane numatytos investicijos į pieno šaldymo įrangą. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta įsigyti specializuotą pieno šaldymo įrangą (už įrangos detalių ir (arba) atsarginių dalių įsigijimą balai nesuteikiami), – skiriama 20 balų;

-Verslo planas prisideda prie aplinkos išsaugojimo ir tvarios plėtros: jei verslo plane numatytos investicijos į betonines mėšlides ar srutų kauptuvus. Atitiktis šiam kriterijui nustatoma pagal verslo plano duomenis, balai suteikiami, jei numatyta statyti sandarias betonines mėšlides ar srutų kauptuvus. Įgyvendinus verslo planą, turi būti pastatyta ir naudojama betoninė mėšlidė ar srutų kauptuvas – skiriama 20 balų;

Taikoma kitų žemės ūkio sektorių paraiškoms:

-Kuriamas specializuotas gyvulininkystės, daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės arba mišrusis ūkis, kurio viena iš veiklų yra gyvulininkystė ir kurio pajamos iš gyvulininkystės veiklos, įgyvendinus verslo planą, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų (atitiktis patikrinama pagal Pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajamas, parengtą vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika (Metodika); nustatant pajamų iš minėtų sektorių dalį, į pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamas neįskaičiuojamos pajamos, gautos už paslaugas, o įgyvendinus programas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (tiesioginės išmokos, kita parama, išskyrus investicinę paramą), gautos lėšos turi būti išskaidytos į / iš gyvulininkystės ar sodininkystės, ar uogininkystės, ar daržininkystės, ar augalininkystės veiklos gautas lėšas). Tikrinama įgyvendinus verslo planą – skiriama 15 balų.

-Paramos paraiškos pateikimo metu ūkio produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra mažesnis:
nuo 4 000 iki 4 999 Eur – skiriama 20 balų;
nuo 5 000 iki 5 999 Eur – skiriama 15 balų;
nuo 6 000 iki 6 999 Eur – skiriama 10 balų;
nuo 7 000 iki 7 999 Eur – skiriami 5 balai.

-Įgyvendinus verslo planą, pareiškėjo prognozuojamas produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra bent 21 proc. didesnis nei teikiant paramos paraišką, tikrinama įgyvendinus verslo planą:

1) jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 51 proc. ir daugiau, skiriama 20 balų;
2) jei pareiškėjas įsipareigoja padidinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 21 iki 50 proc. imtinai, skiriama 15 balų.

Taikoma visoms (tiek pienininkystės, tiek kitų žemės ūkio sektorių) paraiškoms:

-Pareiškėjams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra iki 40 metų imtinai, skiriama 10 balų

-Pareiškėjo narystė kooperatyve, kuris iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvu (su paraiška pateikiami dokumentai, kuriais patvirtinama narystė pripažintame žemės ūkio kooperatyve):
jei daugiau negu 2 metus yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, skiriama 15 balų;
jei iki 2 metų imtinai yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys, skiriama 10 balų.

-Jei verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio paskirties žemės ploto yra tokiose vietovėse, vadovaujantis KPP priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis), skiriama 10 balų. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, žemės ūkio paskirties žemės plotas, kai jis deklaruojamas, nustatomas pagal paskutinįjį prieš paramos paraiškos pateikimą deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą.

-Jei pareiškėjas nėra gavęs paramos (t. y. dėl jo nėra priimtas sprendimas skirti paramą) pagal priemonės veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, skiriama 10 balų.

Įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, bus sudaromos atskiros pieninės galvijininkystės paraiškų ir kitų žemės ūkio sektorių paraiškų pirmumo eilės.

Paraiškų teikimas

Paraiškos NMA galės būti teikiamos tiek elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS, jei tokia galimybė bus suteikta, tiek įprastu būdu – NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Informaciją apie paraiškų teikimo būdus teritoriniuose NMA padaliniuose karantino metu rasite šiame straipsnyje, taip pat kvietime teikti paraiškas.

Svarbūs priminimai teikiantiems paraiškas

1. Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis Metodika, iš tikslinių programų gautos lėšos (pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, susietoji parama už plotą, parama kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai, populiarinimui ir realizavimui skatinti, parama gamintojams, dalyvaujantiems žemės ūkio ir maisto kokybės sistemose, išmokos pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, išmokos pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas, išskyrus veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, išmokos pagal priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, parama palūkanoms kompensuoti, parama garantinei įmokai kompensuoti, dalies ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas (pagal KPP priemonę „Rizikos valdymas“), „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ ir kt.) paskirstomos žemės ūkio sektoriams proporcingai gautoms produktų realizavimo pajamoms iš atitinkamo žemės ūkio sektoriaus.

2. Mokėjimo prašymo pateikimo data, nurodoma paraiškoje, turi būti ne vėlesnė kaip vasario mėnesį, pasibaigus finansiniams metams, kai verslo planas buvo įgyvendintas tinkamai.

3. Su paraiška turi būti pateiktos pareiškėjo sutuoktinio, artimųjų giminaičių, kitų susijusių subjektų deklaracijos dėl asmens duomenų tvarkymo.

4. Verslo plane turi būti nurodomas planuojamų investicijų kiekis ir pagrindinis parametras (arba gyvūnų veislė) bei kodėl konkrečios rūšies ir parametrų investicijos reikalingos verslo planui įgyvendinti, atsižvelgiant į ūkio dydį, nurodoma, ar investicijos naujos / naudotos, pagrindžiamas jų būtinumas verslo planui įgyvendinti.

5. Kai projekte numatyti statybos (rekonstrukcijos, remonto) darbai, bet pagal teisės aktų reikalavimus statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, su paraiška būtina pateikti kitus bendruosius projektinius dokumentus (pvz., aiškinamąjį raštą, pagrindines charakteristikas (pastato plotas, numatytų laikyti ūkinių gyvūnų vietų skaičius, paskirtis, produkcija), sklypo planą su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, statybos vertės skaičiavimus).

Šaltinis: nma.lt, 2021-04-12

Tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos ir pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones: „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, taip pat susietosios paramos už pienines karves, mėsinius galvijus ir mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas ir ėriavedes. Taip pat šioje paraiškoje ūkininkai nurodo duomenis apie dalyvavimą įgyvendinant KPP priemonių „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, ir „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

Šiais metais pirmą kartą Tiesioginių išmokų paraiškoje bus galima prašyti paramos ir pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

Paraiškas dar bus galima teikti pavėluotai nuo birželio 8 d. iki liepos 2 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 procentu. Vėliau paraiškos nepriimamos, išskyrus, kai vėlavimą lėmė nuo ūkininko valios nepriklausančios (force majeure) aplinkybės. Esant minėtoms aplinkybėms, paraiškos priimamos iki lapkričio 1 d. (įskaitytinai).

Po birželio 7 d. paraiškos sertifikuoti ekologinę gamybą ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą užaugintus vaisius, uogas ir daržoves ir pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ nepriimamos.

Šaltinis: nma.lt, 2021-04-12

Daugiau nei 650 NMA socialinių partnerių, savivaldybių žemės ūkio skyrių bei seniūnijų specialistų dalyvavo nuotolinėje konferencijoje, kurios metu buvo pristatyti su plotu susijusių priemonių ir išmokų už gyvulius taisyklių pakeitimai, 2021 m. pasėlių deklaravimo naujovės, administravimo ir kontrolės pokyčiai, aptarti sankcijų ir skolų prevencijos veiksmai.

„Jūs esate mūsų ir ausys, ir akys, ir širdys, nes per jus ateina informacija ir iššūkiai, su kuriais susiduria deklaruojantys ūkininkai“, – žemės ūkio specialistų darbo ir konstruktyvaus pokalbio svarbą įvertino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, konferencijoje taręs sveikinimo žodį. Ministras palinkėjo sėkmingo bendradarbiavimo ir išreiškė viltį, kad bendromis pastangomis turėsime sėkmingą 2021 m. deklaravimo sezoną, kaip ir visus kitus ateityje.

NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius pristatė pagrindinius tikslus, keliamus NMA kolektyvui, – tai greitas ir sklandus paramos administravimas, veiklos efektyvumo didinimas, pagalba tikriesiems ūkininkams, prevencinis darbas ir sankcijų bei skolų skaičiaus mažinimas, šiuolaikinių technologijų naudojimo plėtra.

„Tikimės, jog, visiškai įdiegus automatinę laukų nuolatinės stebėsenos informacinę sistemą (ALNSIS), ūkininkų nevarginsime ir negaišinsime patikromis vietoje, o naudojant nuotolines patikras imituojantys ūkininkavimą asmenys bus identifikuoti ir išmokos pasieks tik tikruosius ūkininkus“, – pažymėjo NMA direktorius.

NMA vadovas taip pat paprašė paraginti pareiškėjus aktyviau naudotis mobiliąja programėle „NMA agro“, suteikiančia galimybę greitai ir paprastai pranešti apie įgyvendintus įsipareigojimus, force majeure aplinkybes, pažeidimus. Taip iš pasyvaus stebėtojo pareiškėjas taptų aktyviu paramos administravimo dalyviu.

Konferencijos metu Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) I-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė (pranešimas) ir skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė (pranešimas) pristatė 2021 metų su plotu susijusių priemonių taisyklių pakeitimus ir naujoves.

Arūnas Šileika, Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas (ŽŪM), – išmokų už gyvulius 2021 metų taisyklių pakeitimus. Pranešimas.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadovė Raminta Vitkauskienė konferencijos dalyviams ir stebėtojams pristatė 2021 m. pasėlių deklaravimo terminus ir Paraiškų priėmimo informacinės sistemos naujoves. Pranešimas.

Su paramos administravimo aktualijomis supažindino ir 2021 m. laukiančius pokyčius pristatė laikinai einanti NMA kanclerės pareigas Enrika Raibytė. Pranešimas.

Liutauras Šimkus, NMA Kontrolės departamento direktorius, pranešimo metu aptarė 2020 m. patikrų rezultatus bei pristatė 2021 m. patikrų planą, naujoves ir tarpinstitucinio patikrų optimizavimo rezultatus bei siekius. Pranešimas.

Konferencijos metu tradiciškai pagerbti ir NMA direktoriaus padėkomis apdovanoti seniūnijų darbuotojai. Už pagalbą ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, apdovanoti: Joniškio ir Inturkės seniūnijų ūkio plėtros specialistė Regina Šulskuvienė, Šakių seniūnijos žemės ūkio specialistas Arvydas Babušis ir Mažeikių apylinkės seniūnijos seniūno pavaduotoja Regina Gramienė. Už ūkininkų skatinimą naudotis elektroninėmis bendravimo su Nacionaline mokėjimo agentūra priemonėmis padėkos įteiktos Utenos seniūnijos žemės ūkio specialistei Aistei Bernotienei, Alytaus seniūnijos žemės ūkio specialistei Daliai Norkevičienei ir Šilutės seniūnijos žemės ūkio specialistei Ramutei Girskienei.

NMA dėkoja visiems dalyviams ir linki sėkmingo deklaravimo.

Šaltinis: nma.lt,2021-04-09

Nebus išmokų už mulčiavimą

Žemdirbių bendruomenėje daug iečių sulaužyta diskutuojant, leisti ar drausti mulčiuoti pievas ir ganyklas. Iki šiol tai atitiko geros agrarinės pievų ir ganyklų būklės palaikymą ir už tai buvo skiriamos išmokos. ES skatino tokią tvarką. Tačiau Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojai dažniausiai smerkė tokios pievų priežiūros rėmimą ir nuolat baksnojo ŽŪM, kad esą taip švaistoma parama veltėdžiams, kurie nieko negamina, tik lengvai pasiima išmokas už mulčiavimą.

Šiemet ŽŪM nusprendė patikslinti pievų priežiūros tvarką ir tiems, kurie norės gauti tiesiogines išmokas, nuo 2021 metų neleisti smulkinti žolės ir jos tolygiai paskleisti lauke. Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievose turės būti sutvarkyta (išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius). Nesilaikantiems šio reikalavimo pareiškėjams, deklaravusiems tik pievas ir nelaikantiems atitinkamo skaičiaus gyvulių, tiesioginės išmokos nebus mokamos.

„Toks sprendimas priimtas įvertinus aplinkosaugos ir žemės ūkio srities mokslininkų bei ekspertų poziciją dėl nušienautos biomasės palikimo laukuose (mulčiavimo) įtakos aplinkosauginiams žemės ūkio procesams. Taip pat atsižvelgta į tai, kad toks pievų priežiūros būdas nėra tvarus aplinkosauginiu požiūriu ir sukuria prielaidas gauti finansinę paramą tiems, kurie neprisideda prie žemės ūkio sektoriuje kuriamos pridėtinės vertės“, – aiškino ŽŪM 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė.

ŽŪM duomenimis, deklaruojama yra maždaug 800 tūkst. ha pievų ir ganyklų, iš jų gyvuliai nėra laikomi gana nedidelėje dalyje – apie 70 tūkst. ha.

Neatitinka Žaliojo kurso

Pievų mulčiavimo priešininkai trina rankas, kad pagaliau įvesta tvarka, o šalininkai dėsto motyvus, kad toks sprendimas neatitinka Žaliojo kurso politikos. Ūkininko, žemės ūkio mokslų doktoranto Pauliaus Astrausko manymu, pievų mulčiavimas ir tolygus žolės paskleidimas laukuose – gera aplinkosauginė priemonė, nes ji skatina biologinės įvairovės išsaugojimą ir užtikrina Žaliojo kurso siekius mažinti CO2 apykaitą atmosferoje. Juk būtent tokia filosofija dabar aukščiau visko.

„Jeigu žiūrėtume iš agronominės pusės, augalai daugiausia CO2 sunaudoja, kai intensyviai auga – nuo pavasario iki birželio. Tada užauginama didžioji biomasės dalis, vėliau augalai pradeda senti, medėti. Numulčiavus senus augalus, jie vėl atželia. Kuo dažniau per sezoną pjausime žolynus, tuo didesnį kiekį CO2 užrakinsime augaluose. Tokiu būdu prisidėsime prie Žaliojo kurso tikslų, be to, turėsime klestinčią biologinę įvairovę ir sutvarkytą aplinką. Jeigu neskatiname pievų, šlapynių, užpelkėjusių vietų tvarkymo, daugėja apleistų plotų, kur kyla gaisrai ir iš to sekančios pasekmės“, – aiškino specialistas.

P.Astrauskas taip pat pabrėžė, kad mulčiavimas yra palankesnis už šienavimą, nes tokio pievų tvarkymo būdo CO2 pėdsakas yra mažesnis. „Šienaujant CO2 pėdsakas yra kur kas didesnis, nes žolę reikia sugrėbti, supresuoti, ritinius išvežti iš lauko. Jeigu nėra galvijų ir nereikia pašaro, tai tas šienas pus ir kenks aplinkai“, – dėstė žemės ūkio mokslų doktorantas.

Ribojimų įkaitai

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas sakė, kad jo vadovaujamos organizacijos nariai nepritaria tam, kad būtų atsisakyta žolės mulčiavimo. Jaunųjų ūkininkų organizacijos vadovas tvirtino, kad Europos Komisija yra išaiškinusi, jog pievų mulčiavimas užtikrina gerą agrarinę būklę ir už tai turi būti mokamos tiesioginės išmokos.

„Dėl mulčiavimo nuolat ginčijamasi, diskutavome ir mes, vieni buvo už, kiti – prieš, bet sutarėme kreiptis į ministeriją, kad būtų palikta iki šiol buvusi pievų priežiūros tvarka. Argumentuojama, kad mulčiavimo reikia atsisakyti norint drausminti vadinamuosius sofos ūkininkus, kurie esą tuo piktnaudžiauja. Tačiau, manome, kad tai daugiau mitas, kuris galbūt buvo aktualus prieš 10 metų, kai tiesioginės išmokos buvo didesnės už žemės nuomą. Dabar, kai hektaro nuoma siekia 150–200 eurų, kainuoja žolės smulkinimas, tai ekonomiškai nėra naudinga“, – aiškino V.Buivydas.

Jis tvirtino, kad draudžiant mulčiuoti pievas bei ganyklas ir taip kovojant su „sofos“ ūkininkais bus apsunkinta veikla aktyviems ūkininkams, kurie gamina žemės ūkio produkciją. „Esame įsipareigoję ES išlaikyti 5 proc. pievų, tai yra aplinkosauginė priemonė, kurią pažeidus laukia sankcijos. Kai kurie jaunieji ūkininkai yra pakliuvę į tokią situaciją, kai turi išsinuomoję žemės, kur plyti daugiametės pievos, kurių negalima arti. Jie norėtų intensyviai ūkininkauti, suarti ir auginti javus, bet to negali daryti dėl apribojimų. Ūkininkai tampa ribojimų įkaitais ir nežino, ką daryti“, – jaunųjų ūkininkų problemas dėstė V.Buivydas.

Be to, pasak jo, mulčiuoti pievas kartais tenka, kai yra perteklinės žolės. Taip paranku prižiūrėti ir menkavertes pievas. „Jeigu versime ūkininkus šienauti, vartyti, grėbti, presuoti tokią žolę ir gaminti menkavertį pašarą, tik prisidėsime prie papildomų CO2 išmetimų, nes atliksime daugiau mechanizuotų procesų, deginsime daugiau degalų ir pan. Tai prieštarauja „žaliajai“ politikai, kurios visi turėsime laikytis“, – prieštaravimą įžvelgė jaunųjų ūkininkų organizacijos vadovas.

Jis siūlė nepamiršti ir apleistų bei neprižiūrimų žemių (skaičiuojama, kad vien tokių valstybinės žemės plotų yra apie 150 tūkst. ha) problemos. Anot V.Buivydo, jeigu bus pablogintos pievų priežiūros sąlygas, apleistų plotų atsiras dar daugiau.

Ir už, ir prieš

Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas tvirtino dėl pievų mulčiavimo neturintis kategoriškos nuomonės, nes gali pateikti argumentų ir už, ir prieš. „Nemėgstu „sofos“ ūkininkų, nes jie naudojasi bendruoju gėriu, nors neprisideda jį kuriant. Tačiau ir aktyvūs ūkininkai turi tokių plotelių, kuriuos reikia mulčiuoti. Štai mes įsigijome žemių šalia gražios Šešuvio upės, kurios slėniai – kaip apdainuotos Dubysos. Sutvarkėme šabakštynus ir krūmynus. Man tų pievų nereikia, bet javų ten auginti negaliu. Tada susmulkinu žolę, kad būtų tvarkinga: ir žmonėms nuo kalnelio gražu pasižiūrėti, ir žvejams patogu prieiti. Manau, kad tam ir skirta tokia aplinkosauginė priemonė“, – aiškino ūkininkas.

Tačiau jis pastebėjo, kad yra ir nemažai piktnaudžiautojų, kuriems pievų mulčiavimas tapo pasipinigavimu. „Jie mulčiuoja ir gerus laukus, negamina produkcijos, nori tik gauti išmokas. Man negaila tos paramos, niekam jos nepavydžiu, bet jeigu norime kurti viešąjį gėrį, turime prie to prisidėti ir gaminti produktus“, – samprotavo A.Bardauskas.

Jis sakė per daug nepyksiąs ir labai nenukentėsiąs, jeigu ŽŪM neleis mulčiuoti. Tačiau mano, kad reikėtų atskirti, kada mulčiavimu piktnaudžiaujama ir kada jis reikalingas. „Esu sumanęs tas pievas prie upės šienauti ir gaminti šieno granules. Tačiau ir tokiu atveju neišvengčiau mulčiavimo, nes vėliau jau tektų kartą ar du žolę susmulkinti, nes tokia žolė šieno granulėms gaminti nebetinka. Bijau, kad jeigu ŽŪM priims kokį sprendimą dėl mulčiavimo, tokių atvejų gali neįvertinti, ir ūkininkai liks kalti“, – kalbėjo augalininkystės ūkio savininkas.

Kenkia įvaizdžiui

Kalbėdamas apie „sofos“ ūkininkus A.Bardauskas teigė nemanantis, kad jų sumažėjo. Jis tokį apibūdinimą taiko ne tik ūkininkams, mulčiuojantiems pievas ir gaunantiems išmokas, bet ir žemių savininkams, kurie savo žemių nedirba, bet deklaruoja ūkininkų auginamus pasėlius ir kt.

„Apie šiuos „sofos“ ūkininkus nelabai norima kalbėti, tačiau jų yra. Kai kurie savininkai, sakyčiau, terorizuoja ūkininkus: leidžia dirbti žemę, bet patys deklaruoja pasėlius, gauna išmokas ir lengvatinio, žemdirbiams skirto dyzelino, nors patys savo žemėje nė piršto nepajudina. Juk išmokos skiriamos tiems, kurie dirba žemę ir gaminą produkciją. Mes griežtai atsisakome dirbti tokiomis sąlygomis, tačiau yra ūkininkų, kurie sutinka. Kiek žinau, tokia praktika egzistuoja Žemaitijoje, kur yra daugiau pievų. Jų savininkai jaučiasi gerai, sako, jeigu tokiomis sąlygomis nedirbs vienas ūkininkas, atsiras kitas“, – seną problemą priminė Raseinių rajono ūkininkas.

Blogiausia tai, pasak A.Bardausko, kad „sofos“ ūkininkai iškreipia konkurencines sąlygas ir kenkia tikrų ūkininkų įvaizdžiui visuomenės akyse. „Gali būti, kad už hektarą jie gauna kur kas daugiau išmokų nei tie, kurie gamina prekinę produkciją. Turbūt susirenka 170 eurų ir daugiau, nes papildomai gauna už pirmuosius 30 ha, o jeigu yra jaunieji ūkininkai ar dirba nenašiose žemėse, išmokos dar didesnės. O tie, kurie pažangiai ūkininkauja didesniame plote, taiko sudėtingas tiksliąsias technologijas, sėjomainoje naudoja net 5–7 kultūras, gauna po 120–125 eurus. O viešai eskaluojama, kad ūkininkų išmokos siekia 170 eurų. Apgaudinėjame vieni kitus, kad labai „žalinamės“. Nesusitvarkome elementarių dalykų, bet siekiame kosminių tikslų“, – atvirai apie žemės ūkio politikos paradoksus kalbėjo ūkininkas.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-04-10

Neprisikviečia dirbti

Jau netrukus daugiau darbuotojų reikės daržininkams, uogų augintojams ir kt. Užimtumo tarnybos duomenimis, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbdaviai jau per pirmus du šių metų mėnesius įregistravo 900 laisvų darbo vietų (78,7 proc. neterminuotam darbui). Sezoniniams darbams pateikta beveik 100 darbo pasiūlymų. Daugiausiai ieškoma braškių augintojų, nekvalifikuotų sezoninių ūkio ir pagalbinių darbininkų.

Užimtumo tarnyba pateikė duomenis ir apie darbo ieškančiuosius. Šių metų kovo 1 d. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 12,7 tūkst. klientų, kurių pagrindinė paskutinės darbovietės veikla – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė. Daugiausiai darbo ieško nekvalifikuoti mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkai.

Taigi, sprendžiant iš plikų skaičių, žemės ūkio darbams rankų neturėtų stigti. Kam kviestis svetimšalius, kai Lietuvoje auga bedarbių armija? Ūkininkai ir žemės ūkio įmonių atstovai piešia kitokį vaizdą darbo rinkoje. Daržininkai, sodininkai jau daug metų bėdoja, kad sezoniniams darbams vietos žmonių neprisikviesi, nors bedarbių kaimiškose vietovėse apstu. Pasak ūkininkų, dažnas atvejis, kai atlygį gavę tokie darbininkai po kelių dienų darbe nepasirodo. Kiti jokių darbų imtis nenori, nes jiems geriau gyventi iš pašalpų. Tvirtinama, kad motyvacijos dirbti neskatina ir darbdavių peikiama darbo paieškos išmoka, siekianti apie 200 eurų.

Situacija paradoksali

Seimo Kaimo reikalų komitete svarstant apie sezoninių darbuotojų trūkumą žemės ūkio sektoriuje ir galimybes asmenims iš trečiųjų šalių atvykti dirbti pagal supaprastintas migracijos procedūras, agrarininkų atstovai pastebėjo, kad situacija išties paradoksali, kai padaugėjus bedarbių reikia prašyti įdarbinti svetimšalius.

Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Arūno Svitojaus, šiai skėtinei organizacijai priklausančių asociacijų nuomonės dėl darbo imigrantų kartais išsiskiria. „Uogininkams, daržininkams reikia daug sezoninių darbuotojų. Kita vertus, dabar Lietuvoje yra apie 200 tūkst. bedarbių, kuriems reikia darbo vietų. Kaimo vietovėse – 20–50 proc. bedarbių. Jie gauna paramą ir nenori dirbti, bet prašome ukrainiečių, baltarusių, kurie pablogintų įsidarbinimo galimybes šalies gyventojams. Bet čia reikia plačiau įvertinti visą sistemą, kuri neskatina dirbti“, – teigė ŽŪR pirmininkas.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas užsiminė, kad darbo jėgos stygius tampa rimta stambių įmonių problema: „Štai bendrovė „Cestos maistas“ skirtinguose rajonuose turi kiaulininkystės ūkių, skerdyklą, paukštyną, parduotuvių tinklą, sukuria apie 700 darbo vietų, tačiau nuolat sprendžia problemą, kaip rasti tinkamus darbuotojus. Kiaulininkystė ir paukštininkystė dabar patiria sunkumų, čia sudėtinga mokėti didelius atlyginimus. Mokamos pašalpos užkerta kelią įdarbinti žmones.“

Įdarbinimo pinklės

Žemės ūkio sektoriaus organizacijų atstovai prašo supaprastinti svetimšalių įdarbinimo sezoniniams darbams procedūras. „Visoje Europoje daržininkystė laikosi ant sezoninių darbo migrantų, o mūsų daržininkai vargsta ir negali jų lengvai pasisamdyti. Turbūt visiems Lietuvos sektoriams ukrainiečius komandiruoja lenkai. Užimtumo tarnyba vėl siųs bedarbius, kurie nenori ar negali dirbti, ir taip vilkinsime laiką“, – problemą išsakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė.

SADM Darbo rinkos skyriaus patarėja Rasa Malaiškienė pabrėžė, kad tarp žemės ūkio darbdavių klaidžioja, matyt, pasenusi informacija apie užsieniečių įdarbinimo sunkumus. R.Malaiškienė patikino, kad juos priimti sezoniniams darbams labai paprasta ir lengva.

„Procedūra atvykti į Lietuvą dirbti 6 mėnesius per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį yra visiškai supaprastinta. Gauti leidimą sezoniniam darbui labai lengva: darbdavys užregistruoja laisvą darbo vietą ir tą pačią dieną gali pateikti prašymą įdarbinti. Prašyme reikia nurodyti užsieniečio duomenis, įsipareigojimą įdarbinti ir vietą, kur jis apsigyvens. Tą dokumentą Užimtumo tarnyba išnagrinėja per 7 darbo dienas, o realiai dar greičiau. Gavęs leidimą dirbti, užsienietis turi gauti vizą. Nieko čia nėra sudėtingo“, – dėstė SADM atstovė.

Daržininkų ir sodininkų asociacijų vadovės suskubo aiškinti, kad realybė visai kitokia. Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sakė, kad sodininkai nekart bandė taip samdytis sezoninius darbuotojus iš trečiųjų šalių, tačiau iškilo sąlyga – užsieniečiai įdarbinami tik tuomet, kai laisvai darbo vietai užimti nėra tinkamų Lietuvos gyventojų.

„Jeigu vienas kitas mūsiškis bedarbis ateina dirbti, turi juos įdarbinti, nors po dienos jų nebelieka. Taip ir vargstame“, – tvirtino sodininkė.

Z.Cironkienė sakė jau patikėjusi SADM atstovės tvirtinimu, kad jau tapo lengva įdarbinti svetimšalius sezoniniams darbams. Tačiau atsivertusi Užimtumo tarnybos svetainę perskaitė, kad užsieniečiui, kuris ketina Lietuvoje dirbti sezoninį darbą, leidimas dirbti išduodamas, jeigu mūsų šalyje nėra tinkamų darbuotojų dirbti sezoninį darbą. Anot jos, šis reikalavimas labai trukdo įdarbinti motyvuotus žmones.

Stinga melžėjų

Žemės ūkio sektoriaus darbdaviai taip pat ragina išplėsti trūkstamų profesijų, kurių atstovai įdarbinami be Užimtumo tarnybos leidimo dirbti, sąrašą, kad būtų galima lengviau įdarbinti užsieniečius gyvulininkystės ir kituose ūkiuose. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas, Žemės ūkio tarybos atstovas Jonas Vilionis prašė parlamentarų tarpininkauti, kad į trūkstamų profesijų sąrašą būtų įtrauktos veterinarijos gydytojų, melžėjų, traktorininkų, fermos darbininkų, gyvulių prižiūrėtojų specialybės.

„Prašėme Vyriausybės praplėsti trūkstamų profesijų sąrašą, kad galėtume be Užimtumo tarnybos leidimo ir kelių mėnesių gaišimo įdarbinti svetimšalius. Štai mūrininkus, vairuotojus taip galima įdarbinti, o žemės ūkio darbuotojų – ne. Kreipiamės į Žemės ūkio ministeriją, ši prašymą išsiuntė Užimtumo tarnybai, kuri vėl atsiuntė lakonišką atsakymą, esą čia nėra jokios problemos, nors mums stinga melžėjų, fermos darbuotojų ir kt. Kodėl jų neįtraukia į tą sąrašą? Jeigu darbdaviui tinka, tegu lengvai įdarbina, nereikia iš jų reikalauti vos ne universiteto diplomų. Mes nieko naujo neišrasime, lietuvaičiai dirba Anglijoje, Airijoje, mūsų kaimai tušti, bet negalime įdarbinti užsieniečių“, – apgailestavo J.Vilionis.

R.Malaiškienė pabrėžė, kad nereikia painioti supaprastinto įdarbinimo sezoniniams darbams ir pagal patvirtintą trūkstamų profesijų sąrašą. „Šis sąrašas taikomas kvalifikuotiems darbuotojams, čia reikalingi kvalifikaciniai reikalavimai, taikoma kvota. Čia kitokios įdarbinimo procedūros ir tai ne biurokratiniai dalykai, o migracijos politika“, – sakė SADM atstovė.

Pastabų dėl sąrašo negavo

Darbdavys neturi pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą gauti leidimą dirbti užsieniečiui, jei jo turima profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota nustatyta kvota. Pasak Užimtumo tarnybos atstovų, šis sąrašas sudaromas atsižvelgiant į kiekvienos profesijos situaciją darbo rinkoje. Kiekviena į sąrašą įtraukta profesiją turi atitikti tam tikrus kriterijus. Vienas iš jų – registruota profesijos darbo jėgos paklausa pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriuose per metus turi viršyti darbo pasiūlą ne mažiau kaip 2 kartus, paslaugų sektoriuje – ne mažiau kaip 5 kartus.

Profesijų sąrašo projektas yra viešinamas Užimtumo tarnybos svetainėje. Tiesa, labai trumpai – 5 darbo dienas. 2021 m. projektas buvo viešinamas 2020 m. spalio 21–28 d. Per šį trumpą laiką darbdaviai ar jų asocijuotos struktūros, savivaldybės, užsienio investicijų plėtros agentūros galėjo suskubti pateikti motyvuotą bei pagrįstą informaciją apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą, investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą per artimiausius metus. Gavusi tokią informaciją, Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl naujos profesijos įtraukimo į sąrašą. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė tvirtino, kad šiemet per teisės aktais nustatytą viešinimo laikotarpį pasiūlymų ar pastabų dėl sąrašo nebuvo gauta.

Įdarbinimo kvota neišnaudota

2021 m. trūkstamų profesijų sąraše nurodytos 96 profesijos, iš kurių 36 priklauso statybos sektoriui, 56 – pramonės sektoriui, 1 – paslaugų sektoriui ir 3 – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui. Į pastarąjį įtrauktos trys profesijos: kvalifikuotas miškų ūkio darbininkas, mechanizatorius ir miško sodintojas.

2021 m. nustatyta kvota leis įdarbinti 32 200 užsieniečius, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11 600 paslaugų sektoriuje, 9 500 – pramonės sektoriuje, 9 100 – statybos sektoriuje, 2 000 – žemės ūkio sektoriuje. Apie kvotos išnaudojimą skelbia Migracijos departamentas.

„Šiuo metu nustatyta kvota nėra išnaudota. Ją išnaudojus bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau jiems bus taikoma bendra teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į darbdavio skelbtą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečio, pateikus atitinkamus dokumentus Užimtumo tarnybai, reikės gauti leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams“, – aiškino M.Jankauskienė.

Baltarusiams – žalia šviesa

Šiuo metu pas mus lengviausia įdarbinti Baltarusijos piliečius – nuo praėjusių metų rugsėjo jiems taikoma supaprastinta įdarbinimo tvarka. Darbdaviams, norintiems įdarbinti baltarusius, turinčius lengvatine tvarka išduotas Lietuvos daugkartines nacionalines vizas, tereikia Užimtumo tarnybos elektroninėmis priemonėmis pateikti dokumentus dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo.

Taip pat galima įdarbinti kvalifikacijos bei darbo patirties neturinčius baltarusius, nors kitiems trečiųjų šalių piliečiams taikomas reikalavimas turėti profesiją ir ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį pagal turimą profesiją per pastaruosius 5 metus (išskyrus stažuotojus arba praktikantus ir sezoninius darbuotojus). Leidimas dirbti Baltarusijos piliečiui išduodamas iki daugkartinės nacionalinės vizos galiojimo pabaigos. Vėliau šį terminą bus galima pratęsti naujam laikotarpiui.

Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai užsieniečiams buvo išduoti 187 leidimai dirbti sezoninį darbą, 2019 m. – 723 leidimai. 2020 m. daugiausia leidimų buvo išduota ukrainiečiams (68 proc.), baltarusiams (19 proc.), Gruzijos (Sakartvelo) piliečiams (5 proc.). Ukrainiečių ir baltarusių pasiskirstymas buvo panašus kaip 2019-aisiais, o treti – Moldovos piliečiai.

Daugiausia leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams 2019–2020 m. buvo išduota maisto produktų gamybos ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriuose.

Šaktinis, valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-04-09

LŽŪT surengtame nuotoliniame pasitarime su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei Žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku dėl žemės ūkio specialistų rengimo bei su tuo susijusių problemų sprendimo VDU rektorius prof. Juozas Augutis dar kartą akcentavo, kad žemės ūkiui labai trūksta specialistų su aukščiausiuoju išsilavinimu.

Pasak ministro K. Navicko, šiuo metu net neišnaudojamos skirtos tikslinės stipendijos, nes trūksta stojančiųjų arba jie nubyra. „Esminis klausimas – ką darome, kad šias studijų programas padarytume labiau patrauklias? Nes net ne pinigai lemia tokią situaciją“, – sakė K. Navickas. Didžiulį nepasitenkinimą sukėlė ministro pasakymas, kad, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, žemės ūkio sektoriuje lieka dirbti tik 1 proc. studijavusių žemdirbiškas specialybes.

VDU rektorius neabejoja, kad tai yra netikslumas, nes tokie skaičiai visiškai neatitinka tikrovės. Tokius skaičius neigė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis: „Ministre, turbūt turite omenyje 290 profesines mokyklas baigusių asmenų, kurie niekur nenukeliavo.“ LSMU prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis taip pat mano, kad STRATA duomenys dėl įsidarbinimo neteisingi – net 83 proc. baigusių LSMU Veterinarijos akademijos gyvūnų mokslo studijų programą įsidarbina pagal specialybę. Nepaisant to, į šią programą sunku pritraukti studentų. „Matome, kad nėra traukos į gyvūnų mokslo programą.

Klausimas visiems, tarp jų ir darbdaviams – kaip suvilioti jaunus gabius žmones rinktis šią programą? Gyvulininkystės specialistų labai trūksta“, – retoriškai klausė LSMU prorektorius prof. K. Petrikonis. VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė piktinosi kaltinimais, kad Žemės ūkio akademijos studijų programos yra blogos: „Pasakysiu tik vieną faktą: Anglijos karališkasis žemės ūkio universitetas nori pirkti iš mūsų programas franšizės būdu. Dabar ruošiame ir jungtines programas. Ar galima nuolat teigti viešoje erdvėje, kad mūsų programos nekokybiškos? Labai prašyčiau neeskaluoti tokių dalykų.“ Be to, pasaulio universitetus pagal individualias dalykų sritis vertinančiame „QS World University Rankings by Subject“ reitinge dalykinėje žemės ūkio ir miškininkystės kategorijoje Vytauto Didžiojo universitetui skirta 301–350 vieta.

Dėl motyvacinio balo žemės ūkio krypties studijų programoms pritarimo negauta

Švietimo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė mano, kad reikalinga speciali programa, kuri padėtų sustiprinti žemės ūkio sritį. Būtina atlikti išsamų žemės ūkio specialistų poreikio vertinimą ir studijų programų atitiktį šios dienos poreikiams. Jos manymu, ir kitus universitetus baigę mechanikai, inžinieriai, IT specialistai gali dirbti žemės ūkyje, jeigu jiems tas darbas patrauklus.

Be to, žemės ūkio specialistus rengia ir kolegijos, profesinės mokyklos. Ministrė pasiūlė formuoti darbo grupę, kuri tikslingai parengtų programą, ką daryti, išanalizuotų, kur ir kokių specialistų daugiausia reikia, kalbėtų apie skatinimą, taip pat apie komunikaciją, kaip pristatyti tas studijų programas; galbūt verta įtraukti ir savivaldybes, kurios suinteresuotos, kad jų abiturientai po studijų grįžtų atgal.

Ji įsitikinusi, kad reikia stiprinti ir žemės ūkio studijų patrauklumą, kad regionų vaikai, kurių studijuoti į miestus atvyksta daug, jas rinktųsi. LŽŪT nariai į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją kreipėsi ir dėl galimybės įvesti motyvacinį balą stojantiesiems. Tačiau, J. Šiugždinienės teigimu, dėl motyvacinio balo žemės ūkio krypties studijų programoms pritarimo negauta nei iš kitų universitetų, nei iš kolegijų, nes, teigiama, problemų turi ir kai kurių kitų krypčių studijų programos ir reikia galvoti apie visą sistemą. „Tai, kad nuleisime priėmimo kartelę, nieko neišspręs“, – neabejoja ministrė.

VDU Žemės ūkio akademija nori priimti laisvųjų klausytojų

Prof. J. Augutis teigė, kad studijų programos keičiasi, jos pritaikomos laikmečiui, bet specialistų trūksta. „Todėl prašome leisti priimti tuos abiturientus, kuriems šiek tiek trūksta konkursinio balo. Mes su jais dirbtume, kad jie per pusę metų, ilgiausiai per metus pasiektų tą lygį ir perlaikytų egzaminus ir tik tuomet toliau tęstų studijas“, – tokią išeitį pasiūlė VDU rektorius, pridūręs, kad žemės ūkio studijos yra pačioje blogiausioje padėtyje. VDU tarybos narys, bendrovės „Dojus Agro“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė neabejoja žemės ūkio specialistų poreikiu ir svarba.

Jis ministrę J. Šiugždinienę ragino išgirsti prof. J. Augučio prašymą priimti 100-150 abiturientų laisvaisiais klausytojais, kuriems padėtų pasiekti reikiamą lygį: „Tam nereikia didelių pinigų. Bet leiskime pabandyti ir pažiūrėkime, kiek po metų perlaikys egzaminus. Juk rektorius pasiryžęs jiems samdyti geriausius korepetitorius.“ V. Pranckietis mano, kad nekalbama apie esminę problemą – universitetų ir kolegijų buvo sukurta tada, kai buvo 56 tūkst. absolventų. Dabar jų yra 20 tūkst., iš jų 70 proc. – sugebančių studijuoti aukštojoje mokykloje. „Nežinau, kaip spręsti jų problemą, gal integruoti programas“, – svarstė Seimo KRK pirmininkas.

Jis pasiūlė dar vieną mintį. Kad konkursinis 5,4 balas neribotų universitetų savarankiškumo, piliečių teisės studijuoti, Seimo nariai galėtų inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį teismą dėl žmonių teisės suvaržymo studijuoti universitetuose. „Tada būtume atsiriboję nuo konkursinio balo kartelės ir paliktume patiems universitetams spręsti“, – sakė politikas. Jis, be kita ko, priminė, kad 2011 m. buvo atliktas tuometinio Žemės ūkio universiteto tyrimas, kuris parodė, kad studentų motyvacija įpusėjus studijoms labai stipriai padidėja, palyginti su turėta pirmajame kurse.

Todėl jis įsitikinęs, kad reikia neriboti galimybės studijuoti už savo lėšas: „Po metų įvertinkime žinias ir žinosime, kas vertas studijuoti už valstybės lėšas.“ J. Šiugždinienė labai abejoja, ar Lietuvai būtų naudinga, jeigu, nelikus konkursinio balo, universitetai priimtų studijuoti už savo pinigus visus norinčius. Jos manymu, Lietuvoje yra labai daug diplomuotų žmonių, bet išsilavinusių – gerokai mažiau. „Konkursinio balo klausimo kelti vienai sričiai negalime. Todėl ir siūlau kurti darbo grupę, kuri galėtų pažiūrėti, kokios mokyklos siūlo žemės ūkio studijų programas, koks specialistų poreikis, galime suformuoti užduotį žemės ūkio verslui, kad jis pasakytų, kaip siūlo pritraukti abiturientus“, – pasiūlymus teikė ministrė.

Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis, taip pat ir kai kurie kiti posėdžio dalyviai skeptiškai įvertino galimos darbo grupės galimybes pakeisti padėtį ir iškart siūlė ieškoti kitų kelių. Tačiau mintis kurti darbo grupę kol kas neatmesta. Kol nėra valdžios sprendimų, P. Dailidė pasiūlė problemą spręsti pragmatiškai – įkurti Solidarumo fondą, kuriam pinigų pervestų žemės ūkio verslas, galbūt ir ūkininkai bei kiti žemės ūkio sektoriaus dalyviai. Šio fondo lėšomis galėtų būti paruošti vaikai perlaikyti egzaminus, ką siūlė VDU rektorius. „Pirmiausia, parodytume politikams, kad esame vieningi ir atsakingi. Antra, padėsime 100-150 vaikų pasiruošti studijuoti universitete“, – kalbėjo „Dojus Agro“ vadovas.

LŽŪT nariai tam pritarė. „Reikia pasakyti aiškiai – Žemės ūkio ministerija nuo mūsų nusisuko. Pritariu Solidarumo fondo steigimui nedelsiant“, – teigė LŽŪBA direktorius Jonas Sviderskis. O dabartinis LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis reziumavo, kad kol kas nepavyko užsitikrinti ministerijų pagalbos: „Tačiau tuo niekas nesibaigė. Kalsime, kol nukalsime.“

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-12

Sidnėjaus universiteto (Australija) mokslininkai ištyrė 92 cheminių medžiagų, naudojamų kaip pesticidai, riziką dirvožemiui, atmosferai, paviršiniam ir giluminiam vandeniui bei sudarė pasaulio taršos žemėlapį, kuris apėmė 168 šalis. Rezultatai atskleidė, jog labiausiai užteršti sausumos plotai yra Azijoje, o didžiausios rizikos zonoje atsiduria Kinija, Japonija, Malaizija ir Filipinai. Neramina faktas, jog produkcija, išauginta šiuose regionuose, išmaitina didelę dalį pasaulio gyventojų.

64 proc. pasaulio dirbamos žemės gresia tarša pesticidais, todėl, pasak Sidnėjaus universiteto mokslinių tyrimų asociacijos ir tyrimo autorės dr. Fionos Tang (Fijonos Tang), platus chemikalų naudojimas, nors ir didina derlių, gali turėti potencialios įtakos aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai. Remiantis tyrimo išvadomis, paskelbtomis moksliniame leidinyje „Nature Geoscience“, 34 proc. pavojingos taršos rizikos zonų yra didelės biologinės įvairovės regionuose, 19 proc. – valstybėse, kur gyventojai gauna mažas ir mažesnes nei vidutinės pajamas, 5 proc. – srityse, kur trūksta vandens. Prognozuojama, jog pesticidų naudojimas pasaulyje augs, jei 2030 m. planetos gyventojų skaičius perkops 8,5 mlrd.

Vis labiau šiltėjantis klimatas, besiplečianti žmonių populiacija didins poreikį naudoti chemines medžiagas, siekiant apsisaugoti nuo augalų kenkėjų ir pamaitinti daugiau burnų. Anot mokslininkų, nors maisto produktų gamyba yra būtina žmonijos vystymuisi, taršos pesticidais mažinimas yra lygiavertis dalykas, siekiant apsaugoti ekosistemų pusiausvyrą, vandens kokybę, biologinę įvairovę, kuri būtina dirvožemio sveikatai ir funkcijoms. Australijos tyrėjai laikosi nuomonės, jog svarbu kasmet stebėti pesticidų likučių kiekius aplinkoje ir nustatyti tendencijas, norint valdyti ir sumažinti chemikalų keliamą riziką. Spėjama, kad ateityje teks prieiti prie visuotinio, tvaraus žemės ūkio modelio, kuris mažintų maisto švaistymą ir pesticidų naudojimą.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-09

Beicavimas arba dar kitaip sėklų dezinfekavimas prieš sėją ankstyvuose augimo tarpsniuose apsaugo augalų sėklas nuo grybinių ligų, tačiau labai svarbu beicuotas sėklas laikyti atskirai nuo grūdų, kurie bus naudojami žmonių maistui ar pašarams. Sėklas beicuoti galima tik su registruotomis augalų apsaugos priemonėmis. Nesilaikant instrukcijų ir netyčia įkvėpus, prarijus ar patekus per odą tam tikram kiekiui tokių augalų apsaugos produktų, jie gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, sąmonės, judesių koordinacijos ar net kvėpavimo sistemos sutrikių. Todėl visuose beicavimo etapuose būtina naudoti apsaugos priemones.

Reikalavimai grūdų sandėliavimui

Tiek užaugintų grūdų sauga, tiek ir jų kokybė labai priklauso nuo laikymo sąlygų. Todėl kiekvienam grūdinių kultūrų augintojui, pardavėjui ar gamintojui labai aktualus ir grūdų sandėliavimo klausimas. VMVT inspektoriai reguliariai vykdomų patikrų metu siekia priminti įmonėms ir ūkininkams, kodėl svarbu iš anksto tinkamai paruošti grūdų sandėliavimo patalpas ir užtikrinti teisės aktais nustatytas grūdų sandėliavimo, higienos ir jų transportavimo sąlygas. Akcentuojama, kad grūdų sandėlis, aruodai ar kitos talpyklos turi būti kruopščiai išvalytos dar prieš pilant grūdus.

Dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją ir fumigaciją įmonėse pagal iš anksto sudarytas sutartis dažniausiai atlieka licencijuotos įmonės, kaip ir periodišką kenkėjų kontrolę ar prevenciją. Grūdų sandėlis turi būti ne tik švarus ir sausas, bet ir gerai vėdinamas. Sienos ir visi paviršiai, kurie gali liestis su grūdais, taip pat turi būti švarūs, prieinami valymui, neabsorbuoti dezinsekcijos metu naudojamų medžiagų. Patalpų langai ir durys sandarūs, viduje neturėtų būti nevalomų kampų, kuriuose palanku veistis kenkėjams.

Grūdų ruošimo procese susidariusios grūdinės atliekos ir sąšlavos tvarkomos pagal Atliekų tvarkymo taisykles, o įmonėse vedama jų apskaita. Produktai turi būti laikomi atskirai nuo augalų apsaugos produktų ir kitų galimų taršos šaltinių. Augalų apsaugos priemonėms laikyti turėtų būti išskirta atskira vieta, vedama jų panaudojimo apskaita. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad sandėliavimo patalpos neatitinka higienos reikalavimų – taikomos administracinės nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Grūdų tiekimas rinkai

Parduodami grūdai turi atitikti visus kokybės ir saugos reikalavimus. Grūdų kokybę apibūdina ne vienas rodiklis – drėgnis, užkrėstumas kenkėjais, kvapas ir temperatūra ir kiti. Labai svarbu išvengti taršos kenkėjų, nes, pavyzdžiui, net vienas vabzdys, rastas 1 kg grūdų, kelia gana rimtą vabzdžių įsiveisimo riziką. Erkės yra smulkiausi sandėliuojamų produktų kenkėjai, kurios būdamos labai mažo dydžio ir blyškios spalvos, dažnai lieka nepastebėtos. Jos gali tiesiogiai pažeisti ir užkrėsti sandėliuojamus grūdus.

Jos perneša grybų sporas ir bakterijas, tokias kaip salmonelės. VMVT primena, kad vienas iš svarbiausiu grūdų augintojų uždavinių – tiekti saugius ir kokybiškus produktus vartotojams. Augintojai turi užtikrinti tinkamą (ir tik registruotų Lietuvoje) bei sąmoningą augalų apsaugos priemonių panaudojimą. Produktuose nustačius teršalų kiekius viršijančius didžiausius leistinus kiekius, produktai yra uždraudžiami, stabdomas jų pateikimas į rinką, juos nurodoma susirinkti iš rinkos bei sunaikinti.

Būtina registruoti veiklą

Visi asmenys, kurie nori tiekti rinkai ūkyje išaugintus augalinius pirminius produktus, apie savo veiklą turi informuoti VMVT departamentą pagal vykdomos veiklos adresą, t. y. jie turi registruoti savo veiklą, kaip pirminių produktų gamintojai. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad galima naudoti tik tuos augalų apsaugos produktus, kurie yra registruoti Lietuvoje. Juos įsigyti tik iš patikimų tiekėjų ir jokiais būdais nepirkti iš nelegalių prekiautojų. Registruotų augalų apsaugos produktų sąrašus ir etiketes galima rasti VATŽŪM internetinėje svetainėje.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-04-10