Žemės ūkio naujienos: 2021-04-08

Pasak Jono Erciaus, šiemet žiemkenčiai yra sveiki. Tad lieka tikėtis, kad dar bent porą savaičių šalčiai neužpuls ir nesutraukys ūglių. Džiaugiasi net tie, kurie baiminosi, kad žiema, kurios metu sniego nebuvo daug ir jis greit ištirpo, galėjo sunaikinti želmenis. Nedideli šalčiai daigams nepakenkė, tad persėti pasėlių šiemet nereikės. Specialistai ragina ūkininkus dar neskubėti tręšti laukų ir nesibaiminti dėl to, kad kol kas gamta nežaliuoja. Mat žemei dar trūksta šilumos, kuri paskatintų augmenijos proveržį.

Žemės paviršiuje tik 5 laipsniai

Šilutės krašto Ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas pasakoja, kad savaitės pradžioje tikrino savo žemių temperatūrą ir prietaisai parodė, kad tikrasis pavasaris dar vėluoja. 15 cm gylyje žemės temperatūra buvo tik iki 5 laipsnių šilumos. O tam, kad atsigautų ir pradėtų vegetuoti žolynų ir žiemkenčių šaknys reikia, kad žemės temperatūra pakiltų bent iki 6,5 laipsnių. Pasak K. Andrijausko, ūkininkai dažnai sukrunta tręšti ar kitaip skatinti augti savo pasėlius tik sugrįžus gandrams. Šiemet kai kurie gandrai jau sugrįžo, bet didžioji dauguma jų dar lūkuriuoja – jų lizdai tušti.

„Taigi, savaitėlę dar galima palaukti ir gamta atgims“, – sako K. Andrijauskas. Jo pastebėjimu, mūsų krašte pasėlių derliui daug įtakos turi dirvų drėgmė, ir pirmomis pavasario dienomis kai kuriais metais užklumpantys šalčiai. O apskritai gamta niekada neįtinka visiems ūkininkams ir jų auginamoms kultūroms, todėl kalbėti apie būsimą derlių žiūrint į vos išlindusius daigus yra panašu į loteriją.

„Agromanijos“ žemkenčiai sveiki

Žemės ūkio bendrovės „Agromanija“, įsikūrusios Juknaičiuose pirmininkas Zigmas Misiukonis „Šilutės naujienoms“ patvirtino, kad šios bendrovės laukuose žiemkenčiai išliko sveiki. Jis sakė jau apvažinėjęs laukus ir įvertinęs pasėlius. Bendrovė praėjusių metų rudenį pasėjo 126 ha rapso, 160 ha kviečių ir 100 ha kvietrugių. Visi žiemkenčių laukai gražūs, nėra nei nuskendusių vandenyje, nei iššalusių plotų. Kai tik pradžius laukai, bendrovė šiemet dar sės apie 220 ha vasarinių kultūrų. Juknaitiškiai javų derlių parduoda užsienio supirkėjams, dalį derliaus palieka sėklai ir savo galvijų pašarui, kurių augina daugiau nei pusantro šimto.

Vainute – kaip loterijoje

Vainuto ūkininkas Jonas Ercius iš savo valdomų 250 ha praėjusių metų rudenį apsėjo apie pusę – 40 ha žieminių rapsų ir apie 75 ha žieminių kviečių. Likusi žemė bus apsėta vasariniais kviečiais, žirniais ir miežiais. Pasak J. Erciaus, jo žemės įvairios – dalis maišyta su durpžemiu, o kita dalis su priemoliu. Taigi, kiekvienais metais jis derliaus laukia kaip loterijoje – pasiseks ar ne. Šiemet žiemkenčiai yra sveiki. Tad lieka tikėtis, kad dar bent porą savaičių šalčiai neužpuls ir nesutraukys ūglių. J. Ercius augina ir apie 150 galvijų, tad dalį užaugintų grūdų sunaudoja pašarui. O kiek derliaus lieka, tiesiog parduoda. „Džiugu, kad pastaruosius kelerius metus iš eilės tiesiog sekasi ūkininkauti“, – sako vainutiškis.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-04-07

„Su sėjomaina ekologijoje nepajuokausi. Viskas turi vykti pagal ilgalaikį projektą, antraip nepavyktų išsaugoti biologinio augalų aktyvumo“, – patikino Valentinas Genys. Kmynai, motiejukai sėklai, poros rūšių kviečiai, rugiai – jais šis Ukmergės rajono ūkininkas apsėja savo žemės plotus, kuriuos ekologiniais jis pavertė maždaug prieš šešiolika metų.

„Esu agronomas. Stengiuosi perprasti visus reikalavimus, nes jie padeda išvengti klaidų. Taigi nemažai laiko reikėjo ir tam, kad nuo įprastinio ūkio pereičiau prie ekologinio. Atlikdavau bandymus, stebėjau, domėjausi biodinaminiu ūkininkavimu bei kitomis technologijomis. Domiuosi ir dabar“, – pasakojo V.Genys. Ekologiška žaliava – įvairiais grūdais jis aprūpina perdirbėjus Lietuvoje. Tačiau dauguma jų per verslo partnerį pasiekia Vokietiją, o motiejukų sėklos – Suomiją. Pastarojoje jomis atsėjamos ekologinių ūkių ganyklos.

Reikės deklaruoti pasėlius

Netrukus, nuo balandžio 12-osios, ūkininkai pradės deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Planuojama, kad tai padaryti jie turės iki birželio 7-osios.

Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, V.Genys deklaruos maždaug 400 hektarų dydžio ekologinę valdą. „Mano ūkyje vyko restruktūrizacija, Dabar su sūnumi konsoliduosime sėjomainą, tačiau išlikome „šimtaprocentiniai ekologai“, – patikino Valentinas. Kasmet, deklaravus pasėlius ir žemės ūkio naudmenas, prasideda patikros, – tikrinama, ar tam tikromis kultūromis apsėti žemės plotai sutampa su nurodytais deklaracijose.

Tai daro Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai. „Kadangi aš deklaruoju ekologinius plotus, man nuolat tenka bendrauti ir su „Ekoagros“ įstaiga. Jos misija – ūkio sertifikavimas, o kartu – ir patikros“, – užsiminė V.Genys. Ši įmonė turi tokią metodiką: įprastinės kasmetinės patikros atliekamos visuose ūkiuose kartą per metus, o nepraneštoms patikroms atsirenkami tik tam tikri ūkiai pagal rizikingumą.

„Mano ūkyje „Ekoagros“ specialistai paskutinįkart lankėsi pernai vasarą – laboratoriniams tyrimams ėmė žaliosios masės mėginius. Pavyzdžiui, žingsniuoja jie skersai lauko, išrauna kviečių ir deda į sandarų mėginių maišelį. Vienuose ūkiuose tyrimams gali būti imama dirvožemio mėginių, kitur – žaliosios masės, dar kitur – sandėliuojamų grūdų ar sėklų.

Mėginiai tiriami akredituotoje laboratorijoje – taip stebima, ar juose nėra neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų likučių. Tokia kontrolė yra visame pasaulyje, tai tas pats kaip mokesčių inspekcija, pyk nepykęs, vis tiek mokesčius reikia sumokėti. Už sukčiavimą juk baudžiama, ne už ką kita“, – kalbėjo V.Genys.

Dalyvauja kontrolės sistemoje

Ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai gauna paskatinimą – teikia paraiškas išmokoms gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“. Visi su ekologiškais produktais dirbantys žemės ūkio veiklos subjektai yra įtraukti į kontrolės sistemą, jų veikla tikrinama, o produktai – sertifikuojami.

Viešosios įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, 2020 metais buvo sertifikuoti 2566 ūkio subjektai, iš jų 2242 užsiima pirmine gamyba. Bendras jų sertifikuotas plotas sudaro apie 240 tūkst. hektarų. Pagrindinis pirminės gamybos ekologinių ūkių tikrinimų sezonas prasideda kasmet apie gegužės vidurį, birželio pradžią. Pas pareiškėją vykstama po to, kai jis deklaruoja pasėlius.

Iki spalio 15 d. atliekamos fizinės patikros visuose ūkiuose ir žemės ūkio įmonėse, pageidaujančiose tais metais sertifikuoti pirminę ekologinę gamybą. Perdirbimo, prekybos patikros vyksta visus metus.

Vartotojai – gerokai reiklesni

Lietuvoje ekologinės gamybos sertifikavimo paslaugas gali teikti tik viena kontrolės institucija – viešoji įstaiga „Ekoagros“. Tik jos išrašyti dokumentai pripažįstami tinkamais, o juose nurodyta produkcija laikoma ekologiška. Pasak viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktorės Virginijos Lukšienės. pastaruoju metu žmonių požiūris į mitybą sparčiai keičiasi – stengiamasi kuo sveikiau maitintis, todėl vis dažniau pasirenkami ekologiški produktai.

„Be to, klimato kaitos, aplinkos užterštumo problemų kontekste auga visuomenės sąmoningumas aplinkosaugos atžvilgiu – vis dažniau pirmenybė teikiama ir produktams, pagamintiems draugiškesnėmis gamtai technologijomis. Mūsų atliktas visuomenės nuomonės tyrimas patvirtino, kad ir Lietuvos gyventojai domisi produktų sudėtimi, kilme, gamybos būdais, ką reiškia įvairūs standartai ir ženklai ant produktų etikečių“, – sakė V. Lukšienė.

Augantį tokį vartojimo poreikį siekia patenkinti žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai. Štai čia tampa svarbus sertifikavimo įstaigos vaidmuo. „Reikalingos tam tikros priemonės, garantuojančios vartotojui, jog jis tikrai perka ekologiškus produktus. Todėl jų auginimas bei gamyba yra griežtai kontroliuojama, sertifikuojama ir specialiai ženklinama. Sertifikavimo tikslas – suteikti visoms suinteresuotoms šalims pasitikėjimą, jog produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus“, – paaiškino V. Lukšienė.

Kaip tai daroma?

Visi ekologiškus produktus auginantys ūkininkai yra įtraukti į kontrolės sistemą: jų veikla – tikrinama, o produktai – sertifikuojami. Pasak V. Lukšienės, ekologinė gamyba apima visus etapus – nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo vartotojui.

Schema veikia taip: pagrindinius reikalavimus ir principus, bendrus visam Europos Sąjungos ekologiniam sektoriui, nustato Europos Komisija, taisykles Lietuvoje rengia ir tvirtina Žemės ūkio ministerija, o sertifikavimą ir kontrolę vykdo „Ekoagros“.

Yra ir naujovių

Žemės ūkio ministerija primena, kad šiemet prasidėjo pereinamasis Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpis. Jo gairės nenumato esminių pokyčių tiesioginių išmokų ar pasėlių deklaravimo srityje, tačiau yra ir naujovių. Jos parengtos atsižvelgiant į 2020 m. žemės ūkio naudmenų deklaravimo rezultatus ir tobulinant deklaravimo sistemą. Vienas iš pokyčių – numatoma, kad žaliajame pūdyme einamaisiais metais pasėti augalai įterpiami į dirvą.

Naikinamas reikalavimas tai padaryti iki rugsėjo 1 d. Vietoj to nustatoma, kad žaliajame pūdyme augintus augalus deklaruoti kaip kitų metų pasėlį draudžiama ir žaliasis pūdymas tame pačiame lauke negali būti deklaruojamas daugiau kaip dvejus metus iš eilės. Taip pat šiemet nebelieka galimybės gauti išmoką už pievose susmulkintą ir paskleistą žolę. Šienas, žalioji masė ar pan. turi būti išvežta iš lauko, supresuota arba sudėta į kūgius. Išimtis palikta tik sodams ir uogynams – jų tarpueiliuose smulkinti bei paskleisti žolę bus galima ir toliau.

Permainos siekiantiesiems paramos už daržoves, sodus bei uogynus: vietoj buvusio reikalavimo nuimti derlių iki lapkričio 15 d., atvirame grunte auginantys daugiau kaip 1 ha, per „NMA agro“ programėlę turės pateikti nuotraukas, kuriose matysis derlius. Tai reiks padaryti iki spalio 1 d. bei ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki derliaus nuėmimo. Nuotraukų neįkėlus parama mokama nebus.

Šaltinis: lrytas.lt, Audrė Srėbalienė,2021-04-07

Anot jo, ministerija siūlė numatyti 124 mln. eurų ir finansuoti daugiau projektų, tačiau lėšos sumažintos, nes žemės ūkis gali gauti finansavimą iš konkrečiai jam numatytų programų. „Buvome nusimatę priemonių gerokai daugiau, nes matėme galimybes žemės ūkio per žalinimą ir kitose srityse, taip pat ir kalbant apie dirvožemio apsaugos priemones, išmaniąsias technologijas naudojant žemės ūkyje, bet liko kas liko, Vyriausybės buvo toks pasirinkimas“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį teigė ministras.

„Vienas iš motyvų, kad žemės ūkis, skirtingai su kitais sektoriais, turi savo atskirą programą ir ten galima numatyti investicines programas“, – pridūrė jis.„Kas liko žemės ūkiui, yra pelkių atkūrimas, mes į matome kaip klimato kaitos valdymo priemonę didinant absorbavimo pajėgumus, taip prisidedant prie tikslo įgyvendinimo – iš vienos pusės gali mažinti dujų išmetimus, iš kitos didinti absorbavimo pajėgumus“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, siūlomos priemonės dar gali kisti, nes Lietuvos planus dar turės patvirtinti Europos Komisija. Finansų ministerijos Investicijų departamento patarėjas Paulius Baniūnas teigė, kad vien iš Bendrosios žemės ūkio politikos Lietuvai skiriama 1,451 mlrd. eurų. „Kadangi žemės ūkis turi savo specifinį finansavimo šaltinį, gal yra viena iš priežasčių, kodėl žemės ūkio svoris nėra toks didelis šioje programoje“, – komitete sakė P.Baniūnas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas mano, jog RRF lėšos nepadės šalies žemės ūkiui prisitaikyti prie Žaliojo kurso reikalavimų.„Susidarome vaizdą, kad žemės ūkis iš RRF negauna nieko. Keli milijonai, kurie skirti, tai tik dėl „paukščiukų“ uždėjimo, bet iš esmės jokios įtakos žemės ūkiui prisitaikant prie Žaliojo kurso keliamų iššūkių, jokios galimybės nesuteiks“, – komitete sakė A.Macijauskas.

Jis teigė, kad vien sumažinti trąšų naudojimą iki 2030 metų, kaip numatyta Žaliajame kurse, ir nesukeliant finansinio nuostolio ūkininkams, reikėtų papildomai 1 mlrd. eurų, arba 100 mln. eurų kiekvienais metais. „Ir vėl mes girdime, kad turime finansuoti iš to susitraukusio vargano fondelio (Kaimo plėtros fondo – BNS) didžiulius uždavinius, kurie keliami žemės ūkiui. Su tuo fondu mes jokių uždavinių – nei 9 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo, nei tuo labiau 12 proc. nepasieksim, paminėsite mano žodį 2030 metais.

Arba turi būti skirtas adekvatus finansavimas, arba tie tikslai bus nepasiekti“, – sakė A.Macijauskas. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, jog ekonomikos atsigavimo fondas galėtų sumažinti atskirtį tarp kaimo ir miesto, be to, jis abejojo, ar 16 mln. eurų bus efektyviai panaudoti.

„Kaimui labai mažai skirta pinigų, vos 16 mln. eurų tiesiogiai, keistokai atrodo, ar labai efektyviai pasirinkta, pagal kokį efektyvumo vertinimą pasirinkti projektai (…) Reikėtų atkreipti dėmesį, kaip skirstosi pinigai, koks bus efektyvumas tų projektų, ar jie gali padaryti ekonominį proveržį, ar mažės kaimo atskirtis. Šito dalyko pasigendame. Chaosas, kitaip nepavadinsi“, – sakė R.Juknevičius. Vyriausybė savo planus Europos Komisijai, kaip ketina naudoti fondo lėšas, turi pateikti iki balandžio pabaigos.

Šaltinis: 15min.lt, Erika Alonderytė, 2021-04-07

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete finansavimo galimybes žemės ūkiui iš RRF pristatė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas bei kelių kitų ministerijų atstovai. Ministro teigimu, Žemės ūkio ministerija siūlė projektų už maždaug 124 mln. eurų, „bet liko, kas liko“.

Anot jo, Vyriausybė laikėsi argumento, kad žemės ūkis visa tai gali finansuoti iš vien tik jam skiriamų fondų, tad RRF liko tik pelkių atkūrimas. „Kas liko žemės ūkiui, yra pelkių atkūrimas, mes jį matome kaip klimato kaitos valdymo priemonę didinant absorbavimo pajėgumus, taip prisidedant prie tikslo įgyvendinimo – iš vienos pusės gali mažinti dujų išmetimus, iš kitos didinti absorbavimo pajėgumus“, – kalbėjo K. Navickas. Tarp priemonių žemės ūkiui RFF dar numatyta modernios ventiliavimo sistemos, biofiltrai, dirvožemio valdymo sistema, kuri „labiau nuėjo į informacines technologijas“.

Tačiau žemės ūkio ministras pabrėžė, kad visa tai dar turi patvirtinti Europos Komisija, kuri „irgi gerokai stumdo priemonių ribas“. Iš viso RRF Lietuvai numatyta 2,225 mlrd. eurų. Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko, 16 mln. eurų žemės ūkiui – tik dėl „paukščiuko uždėjimo“, o realybėje tai neturės jokios įtakos prisitaikant prie Žaliojo kurso keliamų iššūkių. „Susidarome vaizdą, kad žemės ūkis iš RRF negauna nieko. (…) Ir vėl mes girdime, kad turime finansuoti iš to susitraukusio vargano fondelio (turime mintyje KPP – red. past.) didžiulius uždavinius, kurie keliami žemės ūkiui.

Su tuo fondu mes jokių uždavinių – nei 9 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo, nei tuo labiau 12 proc. nepasieksim, paminėsite mano žodį 2030 metais. Arba turi būti skirtas adekvatus finansavimas, arba tie tikslai bus nepasiekti“, – apie vis primenamą finansavimą iš Kaimo plėtros fondo kalbėjo A. Macijauskas. Ar 16 mln. eurų tikrai bus efektyviai panaudoti, abejojo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kaip skirstosi pinigai, koks bus efektyvumas tų projektų, ar jie gali padaryti ekonominį proveržį, ar mažės kaimo atskirtis. Šito dalyko pasigendame. Chaosas – kitaip nepavadinsi“, – sakė R. Juknevičius.

Tai, kad iš RRF lėšų žemės ūkis ir maisto pramonė turi būti finansuojami, tikino ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, primindamas, jog į RRF patariamąją tarybą net besiprašantys žemdirbių atstovai taip ir nebuvo pakviesti. Tam, kad daugelis „fondų eina pro šalį“ pritarė bei sprendimų ragino ieškoti ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Dar aštriau kalbėjo Lietuvos žemės ūkio tarybos ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis, vardindamas, kiek būta visokių fondų ir tik kokia dalis tekdavo arba išvis nelikdavo žemės ūkiui.

„Žemės ūkiui – nieko, tik pelkę įveisime. (…) Iš tų fondų nieko negaudami mes tikrai neprisiimsime jokių programų vykdymui. Galvokite ką norite. Tikrai sumažinsime karves, kiaules – vežkite iš kur norite, naudokitės patys, auginkit dirbtinę mėsą. (…) Sakau, vyrai, prisiimkit atsakomybę. Jūs ateinat, pabūnat metus, pusantrų ir dingstat, o mes tie patys liekam. Kiek mums užduočių buvo, kiek strategijų – ir viskas nueina niekais. Tai išgirskit vieną sykį mus! Lietuvos žemės ūkio ateitis – tamsi naktis“, – emocingai kalbėjo J. Vilionis.

Išklausę ministerijų pristatymus ir socialinių partnerių nuomones, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai vis dėlto pasigedo aiškumo ir konkretumo, kokios tos galimybės žemės ūkiui. „Prašymas Žemės ūkio ministerijai – kad bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis pateiktų konkrečiai, kur žemės ūkio, kaimo žmonės gali pasinaudoti šitais projektais ir kaip būtų galima gauti ir kitokias investicijas, ne tik Kaimo plėtros programą“, – diskusiją apibendrino parlamentinio komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pridurdamas, kad tai tebuvo tik pradžia ir prie šios temos bus sugrįžta dar ne kartą.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-08

Paskutinis posėdis, kuriame LŪS nariai galėjo bendrauti su ŽŪM atstovais ir sulaukė informacijos apie Lietuvoje rengiamą NSP, vyko prieš pusmetį – praėjusių metų rugsėjį. Kitose ES šalyse ministerijos derina projektus su žemės ūkio produkcijos gamintojais, todėl Lietuvos ūkininkai piktinasi, kad taip nėra mūsų šalyje. Per pastarąjį pusmetį Europos Komisija (EK) pateikė nemažai naujos informacijos apie žaliąjį kursą, su kitų šalių ūkininkais jau derinami nauji projektai, nagrinėjami ekoschemų pavyzdžiai, o Lietuvoje, deja, neskubama.

Europos Sąjungos (ES) reikalų koordinavimo grupės vadovė J. Stakėnienė aiškino, kad šiais ir ateinančiais metais galios tokia pat išmokų schema, kokia buvo anksčiau, tik parama jau bus naudojama iš naujojo BŽŪP 2023–2027 m. laikotarpio.

Iš viso per šį laikotarpį numatyta išdalyti beveik 5 mlrd. Eur: 3 012,3 mln. Eur – tiesioginėms išmokoms (iš jų – 20 proc. ekoschemoms) ir 977,5 mln. Eur – kaimo plėtrai (iš jų – 30 proc. aplinkai ir klimatui). Šios lėšos beveik penktadaliu didesnės, nei buvo ankstesnį periodą.

2021–2022 m. pereinamuoju laikotarpiu Lietuvai iš viso skirta 672,38 mln. Eur. Šią sumą sudarys Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos – 434,24 mln. Eur, apie 140 mln. Eur – ES ekonomikos gaivinimo priemonių (EURI) lėšos, 98,23 mln. Eur – mūsų šalies nacionalinės lėšos. Tai gerokai didesnė suma, nei būdavo anksčiau.

J. Stakėnienės teigimu, tikriausiai 45 proc. EURI lėšų bus skirta ekologinio ūkininkavimo ir LEADER programos priemonėms, 55 proc. teks ūkiams modernizuoti. Pinigų turėtų užtekti visiems ekologinių ūkių savininkams.

Pasigedo kalbėjimosi

LŪS vicepirmininkas, Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, kad tik užjausti galįs ministerijos atstovus, kuriems reikia kalbėti neturint labai aiškaus supratimo, kaip viskas iš tikrųjų bus. „Tikriausiai todėl ir bandoma atitolinti kalbėjimąsi. Pasigendame aiškesnių argumentų, kodėl vienaip ar kitaip yra daroma, – kalbėjo R. Juknevičius. – Turėtų būti atsižvelgta į nepriklausomų mokslininkų nuomonę. Jau daugelį metų mokslininkas Virginijus Feiza kalba, kad neariminė žemdirbystė ir tiesioginė sėja nėra panacėja net ir nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jau nekalbant apie tai, kad tokia technologija skatina naudoti daugiau pesticidų.“

R. Juknevičius sakė, kad pats, kaip ūkininkas, dar neturi atsakymo, todėl tai reikėtų išbandyti pačiam. Anot LŪS vicepirmininko, ūkininkai su ekoschemomis jau susitaikė, prie jų teks prisitaikyti. Bet tam, kad būtų tinkamai pasirinktos, pirmiausia teks išbandyti nedideliame plote, pažiūrėti, kaip jos veikia, kiek iš tikrųjų tai kainuos.

„Viską norėjome išgirsti iki to laiko, kai jau reikia planuoti sėjomainą. Būtent todėl, kad 2023 m., paspaudus mygtuką, to dalyko tobulai padaryti negalėsime ir neišvengiamai turėsime labai didelių ekonominių nuostolių. Su tokiomis mintimis šiandien gyvename. Labiausiai nerimą kelia tai, kad neretai politika juda gaisrų gesinimo būdu“, – piktinosi R. Juknevičius ir kaip pavyzdį pateikė augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalo pildymo reikalavimus, kurie buvo pakeisti tik pasipiktinus ūkininkams.

LŪS vicepirmininko teigimu, sveiku protu nesuvokiama, kai, artėjant pavasariui, tenka išgirsti, kad daugiamečių pievų nebebus galima arti, atnaujinti. Anksčiau tai daryti nebuvo galima tik „Natura 2000“ plotuose. Tokios naujienos paskelbiamos tada, kai jau paruošta visa technika. „Galėjome kalbėtis anksčiau, kai ūkininkai buvo laisvesni ir turėjo laiko diskutuoti. Reaguodami į tokias staigmenas, ūkininkai tampa pikti ir galbūt net agresyvūs. Bet ne to, o diskusijų ir protingų sprendimų mums reikia, kad Lietuvos žemės ūkis klestėtų“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Paguodos nesulaukė

Ministro patarėjas Dainius Stravinskas, atsakydamas į R. Juknevičiaus pamąstymus, pripažino, kad ekologinis ūkininkavimas tikrai nėra geriausias klimato kaitos sprendimo būdas. Mat su technika per laukus daugiau kartų važiuojama. „Kiekviena priemonė turi pagrindinį tikslą, viena – bioįvairovei išsaugoti, kita – dirvožemio ir vandens apsaugai, trečia – klimato kaitai mažinti. Nėra taip, kad V. Feiza nepritaria neariminei žemdirbystei“, – aiškino D. Stravinskas.

LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas teigė, kad pirmiausia turėtų būti apibrėžta neariminės žemdirbystės sąvoka. „Bent jau mūsų rajone visi staiga tapo nearimininkais. Moterėlės, kurios sėdi seniūnijose, už galvų susiėmusios, stebisi, kaip taip staiga plūgo atsisakė. Be to, jei neariminė žemdirbystė tinka, pavyzdžiui, Vilkaviškiui, tikrai netinka Zarasams ar Pakruojo ir Pasvalio molynams“, – kalbėjo A. Navickas.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas teigė, kad jau aštuonioliktus metus renkasi neariminę žemdirbystę, nors pirmaisiais metais daug kas sukinėjo pirštą prie smilkinio… „Mano ūkis nebankrutuoja. Yra žmonių Latvijoje, kurie dar daugiau metų taip dirba, galime nuvažiuoti ir pasižiūrėti. Derlius nemažėja, o tik didėja, piktžolių nėra, jų nedaugėja. Ekologiškai dirbamas laukas nuo mano skiriasi kaip diena nuo nakties“, – tokia praktika siūlė pasidomėti J. Talmantas.

Šaltinis: ukininikopatarejas, Stasys BIELSKIS, 2021-04-01

Tėvų namus palikę trys Inčiūrų šeimos sūnūs pasuko jau pramintu ūkininkavimo keliu. Vienas jų – Aurimas Inčiūra – 13 metų puoselėja 200 ha augalininkystės ūkį Širvintų rajone. „Auginu rapsus, kviečius, miežius ir avižas, o didžiąją dalį derliaus superka ir realizuoja viena stambiausių grūdų perdirbimo pramonės įmonių Lietuvoje“, – pasakojimą pradeda A.Inčiūra.

Nuo vaikystės A.Inčiūra sukosi tėvų ūkyje ir domėjosi informacinėmis technologijomis (IT). Kiek vėliau ūkininkas rado būdų, kaip pastarąjį pomėgį suderinti su pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu – ūkininkyste. „Kol mokykloje klasės draugai mokėsi IT pradmenų, aš jau taisiau kompiuterius, – su šypsena prisimena ūkininkas. – Vėliau įgijau IT srities išsilavinimą ir šiandien šias žinias taikau savo paties ūkyje, todėl užgimė verslo idėja.“

Prieš kelerius metus A.Inčiūra kartu su bendražygiu Marijumi Šauliu sugalvojo išmanųjį sprendimą, leidžiantį stebėti sandėliuojamų grūdų temperatūrą mobiliajame telefone. „Pats patyriau didelių nuostolių dėl sukaitusių grūdų. Asmeninė patirtis tapo priežastimi ieškoti būdų, kaip automatizuoti šį procesą, – teigia A.Inčiūra, vienas iš bendrovės „Eltrum Systems“ įkūrėjų. – Su sistemos, kurią patys sukūrėme nuo pradžios iki galo, pagalba ūkininkai gali apsaugoti savo derlių nuo drėgmės, kenkėjų ir kitų biologinių procesų keliamos žalos.“

A.Inčiūra prisimena, kad ūkinę veiklą pradėjus 2008 m., nuo to laiko ne kartą prireikė papildomo finansavimo sprendimų: „Kreipiausi dėl kredito ūkio pradžiai, vėliau – žemės pirkimui ir apyvartinėms lėšoms. Savo ūkyje, kiek leidžia galimybės, taikau naująsias technologijas ir išmaniąją techniką, tad ilgametė draugystė su Širvintų kredito unija man padėjo įgyvendinti planus ir greičiau išplėsti ūkį“, – sako širvintiškis.

Darbą sostinės biure iškeitė į šparagų ūkį

Simonas Klinavičius baigęs studijas liko sostinėje ir kelerius metus dirbo čia įsikūrusioje transporto kompanijoje. Atsiradus šeimai ir vaikams, S.Klinavičius su šeima persikėlė gyventi į gimtąjį miestą, Uteną. „Utenoje dar kurį laiką dirbau vienoje iš transporto įmonių, tačiau jaučiausi esantis ne ten, kur turėčiau būti, ir mintys sukosi apie tėvų sodybą Molėtų rajone. Galiausiai su šeima pasiryžome, surizikavome ir dar kartą pakeitėme gyvenamąją vietą“, – pasakoja S.Klinavičius, ūkio „Geras šparagas“ savininkas.

„2014 m. pirmą kartą šparagais apsodinome pusę hektaro žemės, viską atlikome rankomis. Netrukus su Europos Sąjungos jaunojo ūkininko parama ir Utenos kredito unijos finansavimu įsigijome naują traktorių ir tris agregatus, šparagų fasavimo liniją bei atvėsinimo spintą“, – ūkio pradžią prisimena Utenos kredito unijos, priklausančios LKU kredito unijų grupei, narys.

Nuo tos dienos plėtęsis ir augęs ūkis „Geras šparagas“ šiandien apima 5 ha šparagų ir 1 ha braškių, o tarp nuolatinių klientų – per 20 sostinės restoranų ir didieji prekybos tinklai: „Į užsienį savo derliaus neeksportuojame, nes paklausos pakanka ir Lietuvoje, – pastebi ūkininkas. – Kartais per dieną nuskiname pusę tonos, o per visą sezoną – 5–10 tonų šparagų. Taip pat pernai buvo itin geri metai braškėms – surinkome iš viso 12 tonų uogų.“

S.Klinavičius pirmuoju sezono derliumi – po priedangomis auginamais baltaisiais šparagais – savo klientus džiugins jau balandžio viduryje, o pagrindinį derlių rinks gegužės–birželio mėnesiais. Nors ūkininkas naudoja tik ekologiškas trąšas, neslepia, kad šiuo metu svarsto apie perėjimą prie visiškai ekologinio ūkininkavimo.

„Kai nori ir esi užsidegęs savo idėja, viskas įmanoma. Ūkis man nėra darbas – tai mano gyvenimo dalis“, – sako S.Klinavičius.

Įsigijo vieną didžiausių bulvių sėklininkystės bendrovių Suvalkijoje

Žemės ūkis Lietuvoje turi ilgametes tradicijas. Tai patvirtina nuo 1993 m. veikianti UAB „Šaka“ – didžiausia bulvių augintoja Suvalkijoje, Vokietijos selekcijos įmonės „Europlant“ atstovė Lietuvoje. Nors bulvės lietuviams – lyg antroji duona, „Šaka“ yra tik viena iš dviejų Lietuvoje veikiančių bendrovių, auginančių ir rinkai tiekiančių sertifikuotą bulvių sėklą.

Trečią dešimtmetį veikiančios bendrovės vairą Darius Matijošaitis perėmė prieš metus. „Pats ūkininkauju nuo 2004-ųjų, tad žemės ūkis man jokia naujiena. Prieš kurį laiką nusprendžiau įsigyti UAB „Šaka“ ir su turėta vizija kreipiausi į Kauno regiono kredito uniją. Ten sulaukiau pasitikėjimo, greito ir patrauklaus kredito pasiūlymo bei netrukus įgyvendinau savo planą“, – pasakoja D.Matijošaitis, šiandien 35 darbuotojus turinčios bendrovės vadovas.

Praėjusiais metais bendrovė užaugino apie 20 veislių bulvių daugiau nei pustrečio šimto hektaro žemės plote, o dar dvigubai didesniame derėjo grūdinės kultūros. UAB „Šaka“ bulves ne tik tiekia Lietuvos rinkai ir didiesiems prekybos centrams, bet ir aktyviai eksportuoja į tokias šalis kaip Italija, Ukraina ir Anglija. Visgi Lietuvą ir visą pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija neaplenkė ir UAB „Šaka“.

„Prasidėjus pirmai pandemijos bangai, mūsų užsakovai atšaukė tiek maistinių, tiek sėklinių bulvių rezervacijas, todėl turėjome sunaikinti tonas sandėliuotų bulvių. Visi jautėsi pasimetę ir nors per metus epidemiologinė situacija iš esmės nepasikeitė, šiandien tiek mes, tiek mūsų klientai prisitaikėme prie esamų sąlygų, veikla pamažu grįžta į vėžes.

Vis dėlto į ateities planus žvelgiame atsargiai ir dirbame, kad išlaikytume tai, ką jau esame sukūrę“, – prasidedant naujiems sezono darbams lūkesčiais dalijasi D.Matijošaitis.

Mūsų kreditas Jūsų ūkio augimui

Lietuvoje pradėjus kurtis kredito unijoms, pirmieji ir pagrindiniai klientai buvo ūkininkai. Sukaupusios ilgametę patirtį, LKU grupei priklausančios 45 kredito unijos artimai bendradarbiauja su žemės ūkio sektoriumi, teikia kreditus tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams ir bendrovėms visoje Lietuvoje. Taip pat kreditai teikiami su parama iš Nacionalinės mokėjimų agentūros arba garantijomis iš UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo.

„Kredito unijos puoselėja glaudų ryšį su kiekvienu klientu, todėl stengiamasi atsižvelgti į besikreipiančiojo individualią situaciją ir rasti abipusiai geriausią finansavimo sprendimą. Taip pat, palaikydamos šalies žemės ūkio sektoriaus plėtrą, kredito unijos pasirengusios pasiūlyti lanksčias kredito sąlygas jauniesiems ūkininkams“, – teigia Ingrida Kedytė, LCKU Kredito rizikos skyriaus vadovė.

Dėl kredito galima kreiptis planuojant investicijas žemės ar komercinio turto įsigijimui, fermų ar kitų ūkinių pastatų statybai, technikos ar įrangos pirkimui. Išimtiniais atvejais, atliekant reikšmingas investicijas, pavyzdžiui, įsigyjant žemę, grąžinimo terminas gali siekti iki 15 metų. Taip pat kredito unijos teikia kreditus apyvartinio kapitalo palaikymui su individualiai pritaikytu grąžinimo grafiku arba kredito linija, kurios terminas – iki 5 metų.

„Atsiradus finansavimo poreikiui, ūkininkai gali užpildyti paraišką kreditui gauti LKU grupės interneto svetainėje arba kreiptis į artimiausią mūsų kredito uniją. Svarbu turėti reikalingus dokumentus – finansines ataskaitas, kredito paskirtį pagrindžiančius ir kitus analizei reikalingus dokumentus. Atsakingi darbuotojai, įvertinę projektą ir finansavimo galimybes, operatyviai pateiks kredito pasiūlymą“, – detalizuoja I.Kedytė.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-04-06

Žemės ūkio ministeriją kartu su kitomis institucijomis parengti išvadą šiam Seimo narių praėjusią kadenciją teiktam projektui įpareigojo Vyriausybė. Ji nutarė iš esmės pritarti Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, tačiau, atsižvelgiant į gautas Europos Komisijos (EK) pastabas, siūlo jį Seimui tobulinti.

Pagrindiniai siūlymai

Vienas svarbiausių parengtos išvados siūlymų – nustatyti, kad pluoštinių kanapių gaminiuose tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis turi atitikti tų gaminių specialiuosiuose ES ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Siekiant tiekti rinkai produktus, atitinkančius „naujojo maisto“ sąvoką, būtina turėti išankstinį EK leidimą. Naujas maisto produktas – bet kuris maisto produktas, kuris Europos Sąjungoje nebuvo plačiai vartotas žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d.

Jeigu pluoštinių kanapių gaminių gamybos proceso metu susidaro tarpiniai pluoštinių kanapių produktai, kuriuose yra THC, tokiai gamybai reikalingas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas. Įstatymo projekto pakeitimams dar turės pritarti EK. Nuo jos nuomonės priklausys, kokius produktus bus leidžiama gaminti.

Ši Vyriausybės patvirtina išvada bus teikiama svarstyti Seimui. Apie Seimo patikslintas nuostatas bus informuojama EK ir laukiama jos pritarimo.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-04-07