Žemės ūkio naujienos: 2021-04-21

Netoli Daugų miestelio speltos žieminių kviečių bei gretutinių kultūrų auginimu dėl įvairovės užsiimančio ekologinio ūkio savininkas Donatas Klimkevičius VL sakė, kad pavasariniai darbai jų ūkyje Žvirgždėnų kaime pradėti, be to, šiemet pavasaris daug smagesnis. Laukuose ūkininkas nelabai pastebi iššalusių žieminių augalų, dirvose – mažai užmirkimų.

„Mes, kaip ekologinis ūkis, dabar tręšiame organinėmis trąšomis, akėjame pasėlius, taip naikindami piktžoles, ruošiame dirvą žirniams, avižoms“, – apie prasidėjusio darbymečio rūpesčius pasakojo D.Klimkevičius. Be žirnių ir avižų, šį pavasarį Klimkevičiai planuoja pasisėti sojų, garstyčių bei grikių. Šios kultūros augs jų ekologiniame ūkyje. Anot D.Klimkevičiaus, ūkio laukai pagal dirvožemio struktūrą yra skirtingi: arčiau Varėnos krašto – prie smėlio, o link Alytaus pusės – ten šiek tiek molis. Pagal tai ūkininkas parenka ir dirvožemiui tinkamas kultūras. D.Klimkevičius valdo apie 220 ha.

Šiemet daugiau nei pusę laukų užims žiemkenčiai. Pasak ūkininko ekologo, pernai ruduo buvo geras, leido nemažai pasėti. Ūkis paprastų žieminių kviečių neaugina, jo specializacija – žieminiai speltos kviečiai. Klimkevičiai augina ir žieminius rapsus. Tiek speltos kviečiai, tiek rapsų pasėliai šį pavasarį Klimkevičių laukuose atrodo visai neblogai.

„Tikimės, kad sausra neparklupdys. Kol kas šis pavasaris mums neblogas. Gamta negaliu skųstis. Viskas priklausys nuo to, kiek gegužę bus lietaus. Gegužės mėnesį galbūt galėsiu pasakyti, koks derlius bus. Daug priklausys nuo kritulių. Mes patys juos matuojame, pernai buvo beveik 70 mm, viršijo mėnesio normą, o šiemet dar tokia nežinomybė. Gali būti, kad šiemet bus sausiau“, – į ateitį pažvelgė ekologinio ūkio savininkas, kuriam padeda žmona Birutė, tvarkanti ūkio apskaitą.

Pavasario nepeikia

Laukuose jau juda ir kiti Dzūkijos krašto ūkininkai. Peršėkės kaimo (Alytaus r.) ūkininkas Danius Mykolaitis savo mišriame augalininkystės ir gyvulininkystės ūkyje valdo apie 100 ha žemės. Ją apdirba patys šeimos nariai. Samdomų darbuotojų jie neturi, tad ir pavasario darbymečiui pasiruošia be talkininkų. D.Mykolaitis sakė, kad vyriausiasis 18-metis sūnus bei 14 metų vidurinioji dukra jau daug padeda ne tik pavasarį, bet ir per šienapjūtę.

Anot D.Mykolaičio, balandžio trečiąją savaitę jie jau buvo pradėję tręšti javus ir kasdien pamažu ruošėsi sėjai. Oras buvo palankus dirbti. Ūkininko teigimu, buvo dar ir sniego iškritę, bet jis tuojau pat ištirpo, dirvos paviršius nubrinko, todėl Dzūkijoje jau galima dirbti. Pradėdamas sezono darbus, D.Mykolaitis pagalvoja apie naują techniką. Kai ką dar palieka ateičiai, bet labai norėtų įsigyti naują kombainą. Kai tik susitaupo, ūkininkas investuoja į modernesnę žemės ūkio techniką.

Darbymečio nuotaikomis gyvena ir Slavinskų šeima iš Genių kaimo (Alytaus r.). Ūkininkė Nijolė Slavinskienė sakė, kad kiekvienas pavasaris iš jų reikalauja gero pasiruošimo visų metų darbymečiui. „Kaip pasėsime, kaip patręšime, kaip užauginsime javus ar gyvulius, tokia ir bus mūsų ūkio produkcija“, – teigė ūkio šeimininkė.

Daugiau nei 15 metų gyvuojantis Slavinskų ūkis vis dar mišrus. Jie ir sėja, ir gyvulius augina. „Pavasaris šiemet šaltas, norisi saulutės, šilumos. Jos stygius neleidžia judėti, javų prikelti. Gyvuliai vėliau išeis į laukus. Daug ką lemia pašarų atsargos, o galiausiai viskas atsiremia į pinigėlius“, – rūpesčius minėjo ūkininkė Nijolė, pasidžiaugdama, kad ūkyje kartu su jais dirba du sūnūs, nes tai didelė pagalba.Jos teigimu, ūkininkui išgyventi ir užsidirbti sunku todėl, kad kasdien daugėja reikalavimų. Jų ūkiams yra sočiai, tik spėk įgyvendinti.

Triūsia gamtos ritmu

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Irma Stenionienė VL teigė, jog atėjus pavasariui Alytaus rajono ūkininkai dar neskuba į laukus, nes vietomis per drėgna ir per šalta. Žiema laukus buvo uždengusi storu sniego sluoksniu, tačiau didelių nuostolių nepridarė. Vietomis laukuose dar stovi vanduo, bet jis, pasak ūkininkų, greitai turėtų susigerti, nes žemė po praėjusios vasaros buvo labai sausa.

„Daugiau žalos ūkininkų laukams pridaro laukiniai gyvūnai (stirnos, danieliai, bebrai, šernai) ir paukščiai (žąsys, gervės). Ūkininkai kreipiasi į medžiotojų būrelius, seniūnijas, bet dažnai kompensacija neatitinka realiai padarytos žalos“, – tikino I.Stenionienė. Pasak jos, vienas kitas ūkininkas jau barsto trąšas, nes dabar – pats laikas. Ten, kur galima įvažiuoti, bandoma purenti žemę, bet sėjos dzūkai šiemet kol kas nepradeda, ne taip, kaip būdavo prieš keletą metų, nes sėklai dirva dar per šalta. Viskas dirbama pagal gamtos diktuojamą ritmą.

„Nemažai rajono žemdirbių yra atnaujinę savo ūkio techniką. Ji daug našesnė, todėl, kai tik sulauksime daugiau šilumos, darbai bus nudirbti greičiau. Kaip ir daugelyje rajonų, mūsų krašte jau dominuoja augalininkystė. Gyvulius laiko vis mažiau ūkininkų, nes, pasak jų, nėra gerų kainų nei už pieną, nei už superkamą užaugintą mėsinį gyvulį, o viskam reikia daug priežiūros, sąnaudų“, – aiškino Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Jos teigimu, savo pėdsaką rajono žemės ūkyje paliko ir prieš pusantrų metų kilęs padangų gaisras „Ekologistikos“ bendrovėje. Alytaus rajono ūkininkams buvo kompensuota visa patirta žala, kuri siekė 99,9 tūkst. Eur. Tačiau mažesni ūkiai, kurie turėjo likviduoti gyvulius, nebetęsia veiklos, nes dažnas ūkininkas jau yra vyresnio amžiaus, turi sveikatos problemų arba, kaip sako, nemato prasmės atnaujinti ūkį, nes ateityje nebus kam jį perduoti.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2021-04-20

Kai taikomas bearimis žemės dirbimas, javų pabirų gali nepavykti sukontroliuoti vienu kartu, nes purškimas daromas gana anksti, kad nestelbtų pasėlio, o pabiros dar ne visos būna sudygusios. Žieminių rapsų ir žieminių kviečių pavasarinio purškimo herbicidais pagrindines taisykles primena LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojos dr. Gražina Kadžienė ir dr. Ona Auškalnienė.

Svarbiausios žieminių rapsų piktžolės

Kiekvienam ūkiui ir laukui svarbiausios yra tos piktžolės, kurios dominuoja pasėlyje. Tačiau žiemkenčių pasėliuose didesnis dėmesys skiriamas žiemojančioms piktžolėms, o iššąlančios nėra tokios reikšmingos. Išimtis galėtų būti garstukai (jei jų pasėlyje ypač gausu), nes dėl greito augimo rudenį jie gali išauginti didelį žaliosios masės kiekį ir stelbti pasėlį bei lemti jo iššutimą. Balandos per žiemą nušąla, tačiau jos gali būti gana žalingos sudygusios pavasarį.

Jei pasėlyje yra retesnių vietų ar tuščių plotelių – svarbu įvertinti, ar nėra pridygusių naujų piktžolių, kurios vėliau labai apsunkintų tolygų pasėlio brendimą ir derliaus nuėmimą. Įprastą žiemą iššąla ne tik nežiemojančios, bet ir dalis žiemojančių piktžolių, ypač jei jos dar rudenį pasiekė žydėjimo tarpsnį (čiužutės, notrelės, kartais trikertės žvaginės ir kt.) ar buvo paveiktos herbicidų (šunramuniai, lipikai ir kt.) ir dėl to sumažėjo jų atsparumas šalčiui. Taip pat dalis išnyksta dėl vidurūšinės konkurencijos (našlaitės ir kt.) arba veikiamos kelių priežasčių.

Kaip parinkti herbicidą rapsų laukams

Jei lauke yra javų pabirų, tuščiųjų avižų, dirsių ar kitų vienskilčių piktžolių (išskyrus vienametes migles), galima panaudoti bet kuriuos registruotus herbicidus – graminicidus (veikliosios medžiagos: cikloksidimas, kletodimas, fluazifop-P-butilas, fluazifop-P-tefurilas, kvizalofop-P-etilas, propakvizafopas). Tik reikia žinoti, kad dauguma graminicidų neveiksmingi arba mažai veiksmingi prieš vienametes migles. Visų dviskiltėms piktžolėms rapsuose kontroliuoti pavasarį registruotų herbicidų sudėtyje yra klopiralido.

Herbicido Galera sudėtyje be klopiralido dar yra pikloramo, o į Korvetto sudėtį dar įeina haloksifenmetilas. Jei auginami Clearfield tipo rapsai, kurie yra atsparūs imazamoksui, galima rinktis Cleravo, kuris, be dviskilčių piktžolių, taip pat veiksmingas prieš kai kurias vienskiltes (pvz. pelinius pašiaušėlius). Svarbu nepamiršti, kad įprasti rapsai yra labai jautrūs imazamoksui, todėl juos nupurškus Cleravo, rapsai žūtų.

„Herbicidus reikėtų rinktis pagal lauke esančias piktžoles. Jei įprastų rapsų pasėlyje dominuoja našlaitės, žliūgės, čiužutės, o kitų piktžolių beveik nėra, tokio pasėlio neverta purkšti, nes registruoti herbicidai yra mažai veiksmingi prieš šias piktžoles. Reikėtų rinktis herbicidus, kurių veiksmingumas didesnis negu 70 proc. nuo konkrečių piktžolių“, – paaiškina G. Kadžienė.

Purškimo sąlygos: į ką reikėtų atkreipti dėmesį

Pavasarį žieminiai rapsai paprastai vystosi labai greitai, todėl herbicidų purškimo nereikėtų labai atidėlioti ir jį atlikti iki rapsų butonų formavimosi (kol jie apgaubti žaliais lapais). Klopiralidas yra kiek reiklesnis temperatūrai, dėl to geriau veikia, kai būna +10 °C ir daugiau, o haloksifenmetilas gerai veikia ir žemesnėje temperatūroje. Galera reikėtų vengti purkšti, jei oro temperatūra yra aukštesnė nei +20 °C.

Bet kurį herbicidą rekomenduojama naudoti, kai oro temperatūra žemesnė nei +25 °C, nepurkšti po arba prieš šalnas. Jei reikia kontroliuoti ir javų pabiras, ir dviskiltes piktžoles, turėtų būti bent 2–3 dienos tarp purškimų. Jų eiliškumas neturi reikšmės. Pirmiausiai reikėtų panaudoti tą, kuris atrodo svarbesnis. Jei yra likusių didelių javų pabirų, tuomet pirmiausiai reikėtų sukontroliuoti jas nemažinant herbicido normos, nes kuo pabirų daigai didesni, tuo herbicido veiksmingumas mažesnis. Visas kitas konkretaus herbicido naudojimo sąlygas būtina perskaityti produkto etiketėje.

Svarbiausios žieminių kviečių piktžolės

Javų, kaip ir kitų augalų, pasėlio piktžolėtumą lemia keli veiksniai: dirvos dirbimas, sėjos laikas ir aplinkos sąlygos. Pagrindinės piktžolės žieminių javų pasėliuose yra daržinės žliūgės, bekvapiai šunramuniai, kibieji lipikai, dirvinės našlaitės ir kitos rudenį dygstančios piktžolės. „Su bearimiu dirvos dirbimu ir sėjomainų nebuvimu išplito ir tebeplinta vienaskiltės piktžolės, kurių kontrolė javų pasėliuose yra sudėtingesnė ir brangesnė.

Probleminėmis piktžolėmis tapo dirvinės smilguolės, vienmetės miglės, tuščiosios avižos, ruginės dirsės – pastarosios plinta su sėkline medžiaga. Kai kuriuose Lietuvos regionuose sunkiai kontroliuojamos vienaskiltės piktžolės – peliniai pašiaušėliai. Jie labiausiai paplitę Vilkaviškio, Jurbarko ir Pakruojo rajonuose“, – sako mokslininkė O. Auškalnienė.

Kaip parinkti herbicidą kviečių laukams

Herbicidus reikia parinkti, atsižvelgiant į tai, kokios piktžolės paplitusios pasėliuose. Jei yra vienaskilčių, reikia parinkti herbicidus, kurie jas kontroliuotų. Tai preparatai, savo sudėtyje turintys jodosulfurono, piroksulamo ar pinoksadeno. „Būtų gerai žinoti, kokie preparatai buvo naudoti prieš tai ir parinkti skirtingo veikimo būdo produktus – taip sumažinsime atsparumo herbicidams atsiradimo riziką“, – atkreipia dėmesį O. Auškalnienė.

Svarbu atsižvelgti į piktžolių biologiją – jos dygsta nevienodu laiku. Viena iš vėliau dygstančių piktžolių – tuščioji aviža, be to, jos dygimas gali išsitęsti, nes dalis augalų dygsta iš gilesnių sluoksnių, todėl planuojant šių piktžolių kontrolę, reikėtų į tai atsižvelgti. Viena problemų javų pasėliuose – daržinės žliūgės. Įprastai šių piktžolių kontrolei buvo naudojami labai efektyvūs preparatai ALS inhibitoriai, pavyzdžiui, sulfuronai.

Dabar šie preparatai gali būti neefektyvūs dėl didėjančio šios piktžolės atsparumo. Jei laukuose išplitusios žliūgės, jų kontrolei patartina naudoti sintetinius auksinus: fluroksipirą ar kitus. Dar viena probleminė piktžolė žieminių javų pasėliuose – rugiagėlės. Reikia žinoti, kad net jeigu pasėlis iš rudens buvo purkštas herbicidais, jame gali likti nesukontroliuotos šios piktžolės ir būtinas pavasarinis purškimas. Rugiagėles geriausiai kontroliuoja vadinamieji „druskiniai“ herbicidai, pavyzdžiui, 2,4-D.

Purškimo sąlygos: į ką reikėtų atkreipti dėmesį

Herbicidų veikimui geriausios sąlygos tokios, kurios tinkamiausios ir augalų augimui. Intensyviai augdamos piktžolės geriau pasisavina herbicido veikliąją medžiagą ir efektyviai sunaikinamos. Pavasario orai dažnai būna kaprizingi ir nepalankūs purškimui. „Svarbiausias dalykas – nepurkšti herbicidų esant vėjuotam orui – taip ne tik nepasieksime efektyvios kontrolės, bet ir teršime aplinką.

Naudoti reikėtų registruotas produktų normas ir prieš pradedant naudoti būtina perskaityti etiketes – čia visada būna nurodytos sąlygos, kurioms esant produktas yra efektyviausias“, – primena O. Auškalnienė. Reiktų atsižvelgti į tai, kad kai kurių produktų geram veikimui reikalingos paviršiaus aktyviosios medžiagos – jas būtina naudoti tokias, kokias nurodo produkto gamintojai. O laukuose, kuriuose gausu vienaskilčių piktžolių, jų kontrolę patartina planuoti iš rudens.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-21

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina šiemet kovą, palyginti su vasariu, padidėjo 1 proc. ir buvo 250,8 Eur už t. Šių metų kovo mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 3,3 proc. didesnė, palyginti su 2020 m. kovo mėn. (2020 m. kovą ji buvo 310,7 Eur už t).

Stambiems pieno gamintojams (parduodantiems daugiau kaip 40 t pieno per mėnesį) šių metų kovą už natūralų pieną (4,23 proc. riebumo ir 3,44 proc. baltymingumo) mokėta vidutiniškai 347,3 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina sumažėjo 1,2 proc. (bazinių rodiklių pieno kaina padidėjo 1,5 proc. ir buvo 274,5 Eur/t). ŽŪM duomenimis, per 2021 m. kovo mėn. buvo supirkta 100,44 tūkst. t pieno, 0,1 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. kovu. Per 2021 m. I ketv. iš viso buvo supirkta 293,31 tūkst. t pieno, 2,2 proc. mažiau, palyginti su 2020 m. I ketv.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-04-20

Žalio pieno pardavėjų grupės nustatytos Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-04-20

Medicinos banko komercijos departamento direktorius Julius Ivaška sako, jog vėlyva žiema ir pavasaris yra žemdirbių finansavimo pikas. „Investicijas į žemės įsigijimą bei reikalingą techniką žemdirbiai paprastai susiplanuoja rudenį, jau nuėmę derlių, nes tai leidžia objektyviai įvertinti situaciją ir realias savo galimybes, taip pat – poreikį plėstis ar atsinaujinti.

Šiuo metu žemdirbiai bankuose yra vieni aktyviausių klientų, o finansų sektorius išgyvena jų sezoninį finansavimo piką“, – teigia Medicinos banko atstovas. Kaip ir rekordines santaupas 2020 metais sukaupusių namų ūkių, taip ir žemės ūkio atstovų finansinę situaciją Lietuvoje veikiantys bankai vertina palankiai, rodo naujausia centrinio šalies banko apklausa.

Anot J.Ivaškos, ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių finansavimas sudaro vis didesnę paskolų portfelio dalį. Kartu finansavimo ekspertas pastebi, jog keičiasi ir pačių žemdirbių prioritetai: pernai daugiau kaip 2,6 mlrd. eurų vertės produkcijos pagaminusiame sektoriuje vyksta gana aktyvus vidinis migravimas.

„Aktyviausi yra grūdinių kultūrų augintojai, Panevėžio, Pasvalio, Kupiškio, Anykščių rajonų ūkininkai. Kur derlingesnės žemės, ten populiariausia augalininkystė, kur mažiau derlingos – pienininkystė, gyvulininkystė. Vis dėlto, stebime bendrą tendenciją, kad dėl mažų supirkimo kainų pieno ūkiai šalyje mažėja, nemaža dalis ūkininkų traukiasi iš šio verslo ir nutaria išbandyti save gyvulininkystėje ar augalininkystėje“, – teigia J.Ivaška.

Perspektyvą žemdirbystėje matantys smulkieji ūkininkai pastaruoju metu aktyviai stengiasi įsigyti žemės nuosavybės teise, nes jiems sunku nurungti didesnę nuomos kainą galinčius mokėti stambiuosius žemdirbius. „Kadangi auga žemės nuomos kainos, mažesnieji ūkininkai stengiasi išsipirkti žemę, kad nebepriklausytų nuo žemės savininkų, kuriems didieji ūkininkai ar kooperatyvai lengvai gali pasiūlyti didesnę nuomą. Dėl šios priežasties auga žemės įsigijimo finansavimo apimtys. Tuo pačiu dalį lėšų investavus į ūkio plėtrą, modernizavimą, įsigijus ilgalaikio turto, finansinių srautų sureguliavimui reikia papildomų apyvartos lėšų“, – tendencijas brėžia J.Ivaška.

Anot jo, žemės ūkio finansavimo apimtys nesumažėjo ir koronaviruso COVID-19 pandemijos metu, jos kaip tik išlaiko augimo tendenciją. Tiesa, nors ūkiai plečiasi ir modernizuojasi, tokio didelio naujos technikos pirkimo bumo šiuo metu nėra, nes europinės paramos lėšomis finansuojama jau tik nedidelė dalis tokių projektų. Medicinos banko duomenimis, populiariausi žemės ūkio verslų finansavimo sprendimai yra paskolos įkeičiant žemę ir nereikalaujant žemės vertinimo.

Jei yra trumpalaikio finansavimo poreikis, paklausiausias su Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) išmokomis susietas kreditas be materialaus turto įkeitimo. Šiuo metu itin populiarūs kreditai ir lizingas su Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) garantija, nes yra kompensuojamos palūkanos bei garantinė įmoka.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-04-20

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) surengė diskusiją dėl pieno sektoriaus ateities Lietuvoje. Diskusijos metu daugiau dėmesio skirta pieno gamybos efektyvumo didinimui, kai supirkimo kainos neauga taip sparčiai, kaip turėtų augti. Specialistai pateikė sėkmingai pieno sektoriuje dirbančių šalių patirtį, kuri suteiktų gyvybės Lietuvos smulkiems ir vidutiniams pieno gamybos ūkiams.

Dėmesys į vadybą

Diskusijoje dalyvavo ŽŪM viceministras Paulius Lukševičius, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. J.Žukovskis, ŽŪR tarybos narys, Pienininkystės ir veislininkystės komitetų pirmininkas dr. E.Gedgaudas bei ŽŪR narių įvairių asociacijų atstovai. „Pažvelkime į pienininkystės plėtros galimybes, kurioms iki šiol buvo skiriama mažiau dėmesio – į vadybines inovacijas.

Joms reikia ne tiek daug lėšų, tačiau, kaip rodo kai kurių šalių patirtis, būtent tokių inovacijų nauda akivaizdi – daugiau dėmesio skirkime gyvulių genetikai, veislininkystei ir švietimui“, – diskusiją pradėjo ŽŪR direktorius S.Dimaitis. Pasak S.Dimaičio, naujų rezervų (produktyvumo didinimo) paieška itin svarbi ūkiuose, turinčiuose iki 50 melžiamų karvių, o Lietuvoje būtent tokių ūkių kol kas yra daugiausia.

Lenkijos modelis: genetika, veterinarija, pašarai

VDU LŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. J.Žukovskis pateikė kaimyninės Lenkijos patirties pavyzdžius. „Remdamiesi ūkininkų gamintojų grupių ir organizacijų steigimui skirta paramos priemone Lenkijos ūkininkai siekia palyginti nedidelėmis lėšomis ženkliai padidinti pieno gamybos pajamas.

Yra atlikti skaičiavimai ir ūkininkams pateikiami labai konkretūs būdai kaip gauti daugiau pajamų nedidėjant pieno supirkimo kainoms ir nestambinant ūkių“, – dalijosi viešnagės Lenkijoje žiniomis J.Žukovskis. Taigi tokios aplinkybės yra iki skausmo žinomos Lietuvos pieno gamintojams – pieno gamybos sąnaudos auga, o ženklaus ir pastovaus pieno supirkimo kainų augimo tikėtis neverta. Ką daryti, kaip išgyventi? Lenkijos pienininkystės specialistai ir sumanė tokį modelį.

J.Žukovskis ŽŪR diskusijos dalyviams ir pristatė Lenkijoje taikomą modelį. Jo esmė – didinti gyvulių produktyvumą arba tiesiog gamybos plotų vienetų produktyvumą. Pasak J.Žukovskio, galimybė didinti pajamas, daugiau dėmesio skiriant keturioms kryptims: gyvulių genetikai, veterinarijos priemonėms, gyvulių šėrimui ir švietimui/mokymui. Pinigų reikia, bet ne tiek, kiek reikėtų statant naujas fermas bei didinant galvijų bandas. J.Žukovskis pateikė Lenkijos specialistų skaičiavimus, kaip keičiasi ūkių pajamos, skiriant daugiau dėmesio būtent aukščiau paminėtoms priemonėms.

Rezervas – sutaupyti 452 EUR už kiekvieną galviją

Dr. E.Gedgaudas savo žiniomis su posėdžio dalyviais pasidalijo lankydamasis pieno gamybos ūkyje. „Šiais laikais pieno gamybos ūkiams labai svarbu didinti produkciją, skiriant kuo mažiau investicijų“, – trumpai ir aiškiai apibūdino tikslą dr. E.Gedgaudas. Štai dvi vienodo dydžio fermos. Abiejose – po tiek pat galvijų, o vienas ūkis gauna gerokai daugiau pajamų. Kodėl?

„Pagal pieno gamybą (primilžį) esame ES pabaigoje. Ir dar mažesni primilžiai yra smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose, taigi efektyvumas yra žemas“, – sakė dr. E.Gedgaudas. Be to, Lietuvoje apskritai pieno gamyba sparčiai mažėja. 2019 m. Lietuvoje buvo primelžta 1.551.145 t pieno, taigi nuo 2009 m. pieno kiekis sumažėjo net 185.382 t. Kokia priežastis? Ne tik todėl, kad mažėja ūkių ir karvių skaičius. „Deja, bandose laikoma daug žemos veislinės vertės gyvulių, vis dar naudojami kergimo buliai, gyvuliai šeriami prastais pašarais, mažai grynaveislių gyvulių ir nenaudojamas genominis telyčių tyrimas“, – informavo dr. E.Gedgaudas.

Kokia išeitis?

„Daugiau aiškinti ūkininkams, ką jie praranda, mažinti biurokratizmą gyvulių veislininkystės sistemoje, gerinti pašarus ir, žinoma, galvijų genetiką“, – patarė dr. E.Gedgaudas. Dr. E.Gedgaudas pateikė Vokietijos pienininkystės specialistų skaičiavimus, kurie patvirtino jo siūlymus: esant tokioms pat sąlygoms, iš karvės per laktaciją galima padidinti primilžį net 1711 kg, o efektyviai ruošiant pašarus, išlaidas vienam gyvuliui galima sumažinti per 75 EUR. O iš viso galima būtų sutaupyti net 452 EUR už kiekvieną melžiamą karvę.

Ieškos lėšų „minkštosioms“ investicijoms

ŽŪR tarybos narys ir Kooperacijos komiteto pirmininkas J.Kuzminskas sakė, kad į pateiktus mokslininkų praktikų pasiūlymus turėtų atsižvelgti pieno strategiją ruošiantys ŽŪR specialistai, juk tada būtų galima efektyviau panaudoti lėšas. „Juk yra pieno gamybos ūkių, kurie naudoja modernią techniką, tačiau primilžis ir karvės tesiekia 5 tūkst. t.“, – stebėjosi J.Kuzminskas. Priminsime, kad minėtai strategijai įgyvendinti ketinama skirti apie 165 mln. EUR.

ŽŪM viceministras P.Lukševičius priminė, kad numatytas lėšas pagal ES reglamentus bus galima skirti tik investicijoms į valdas. „Minkštajai daliai (prevencijai, genetikai, veislininkystei, mokymui) pinigų reikės ieškoti kitur. Galiu tik patvirtinti, kad pasiūlymai, kuriuos šiandien išgirdau, tikrai svarbūs, suprantu, kad skirdami paramą tik kietajai daliai nepasieksime naudos, kurios tikimės, todėl jūsų pasiūlymai tikrai remtini, tačiau lėšų reikės ieškoti kitur“, – sakė viceministras. P.Lukševičius pridūrė, kad pieno gamybos mažėjimo, tikėtina, labai greitai nepavyks sustabdyti. Pridūrė, kad didžiausia parama numatyta 2022 – 2024 m. S.Dimaitis ragino nedelsti – įvertinti iki šiol skirtų investicijų naudą ir atlikti analizę, kokia pridėtinė vertė buvo gauta.

Kai kurios priemonės pienininkystės sektoriuje nekainuoja labai daug, tačiau gali atnešti greitą ir efektyvią pridėtinę vertę – tai specialistų/konsultantų patarimai, žinių perdavimas, dėmesys veislininkystei, genetikai ir kt. „Jei neskirsime dėmesio žinioms ir švietimui, tikslų nepasieksime. Valstybė įdėjo daug lėšų, o rezultatas pienininkystės sektoriuje nėra toks, kokio visiems mums norėtųsi. Pasitelkime mokslininkus, kad jie atliktų tyrimą ir imkimės minkštųjų investicijų, kurios labai svarbios vidutiniams pieno gamybos ūkiams“, – siūlė S.Dimaitis.

Šiai idėjai pritarė diskusijoje dalyvavusi Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė R.Vilimienė bei ŽŪK „Pienas LT“ atstovas N.Jakubauskas. „Išgirdau pasiūlymus, apie kuriuos mes, vidutinių ūkių atstovai seniai svajojame ir tikimės paramos iš valstybės. Kol kas, deja, tobulėti turi galimybes tik stambieji ūkiai, o mums vis pritrūksta lėšų“, – sakė R.Vilimienė. Pasak S.Dimaičio, akivaizdu, kad ūkininkus reikia konsultuoti, mokyti, pateikti jiems konkrečius pavyzdžius. Jeigu ŽŪM pritartų tokiai krypčiai, tai tuo galėtų užsiimti ir asociacijos, ir ŽŪR.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-04-20