Žemės ūkio naujienos: 2021-05-10

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žemės ūkio perorientavimui į tvarų ūkininkavimą iš RRF siekė gauti 124 mln. eurų. Buvo planuojamos investicijos dirvožemio valdymo sistemos sukūrimui, pažangių technologijų gyvulininkystėje plėtrai, pelkių (durpžemių) atkūrimui bei paviršinių vandens telkinių būklės gerinimui. Tačiau iš ŽŪM teikto siūlymo žaliosios pertvarkos dalyje Vyriausybė nusprendė finansuoti tik vieną investiciją – pelkių (durpžemių) atkūrimą.

Ministras K. Navickas paaiškino tokio Vyriausybės sprendimo priežastis. Viena jų, kad žemės ūkis turi kitą programą – Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę (EURI), kurioje yra 139,9 mln. Eur. Taip pat Vyriausybė yra išskyrusi tris prioritetus: švietimą, viešąjį valdymą ir skaitmenizaciją.

Numatyti 16 mln. eurų pelkių atkūrimui (palankaus dirvožemio durpingojo sluoksnio išsaugojimui) padėtų sustabdytų durpių klodo skaidymąsi ir suslūgimą bei mažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Taip pat būtų skatinami pelkėdaros procesai, galintys užtikrinti gerą agrarinę ir aplinkosauginę būklę bei palaikoma ir atkuriama biologinė įvairovė.

Nesutarimai dėl tiesioginių išmokų voko

Ministras aptarė žemdirbių nuogąstavimus dėl BŽŪP. Pasak jo, kol kas pagrindinė kliūtis, rengiant paramos schemas po 2023 m., kad nėra susitarimo dėl paramos skyrimo principų Europos Sąjungos lygmeniu.

„Dėl tiesioginių išmokų voko yra nesutariama. Europos Parlamentas griežtai laikosi pozicijos, kad žaliajam kursui būtų skirta 30 proc. piniginės proporcijos, o Europos Taryba – 20 proc., tad tos derybos taip ir vyksta. Tai viena, ne pati didžiausia mums, reikia pripažinti, kliūtis. Kita – kad tame pačiame derybiniame pakete yra tos pačios gerosios žemdirbystės praktikos paketai (geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės bei valdymo reikalavimai), kurie bus realizuojami per žaliosios politikos kursą. Be šito sprendimo negalime daugelio priemonių projektuoti ir mes nesame išskirtiniai“, – teigė žemės ūkio ministras.

Pasak jo, ŽŪM, rengdama 2023–2027 m. BŽŪP Strateginio plano projektą, nevėluoja ir siekia kuo didesnio visuomenės, socialinių ir ekonominių partnerių įsitraukimo, skaidrumo.

Jau nuo 2019 m. ŽŪM kvietė visus suinteresuotus asmenis diskutuoti, teikti pastabas ir siūlymus rengiamam Strateginiam planui. Dialogas vyksta nuolat, tiek darbo grupėse, komitetuose, tarybose, apskritojo stalo diskusijose, tiek susitikimuose su žemdirbiais. Atskirais plano rengimo klausimais taip pat vyksta diskusijos su Seimo Kaimo reikalų komitetu, Aplinkos, Vidaus reikalų, Finansų ministerijomis.

Žinios siekiantiems investuoti į žemės ūkio valdas

Žemės ūkio ministras K. Navickas supažindino su planais skatinti pirminę gamybą ir perdirbimą. Pasak jo, didžiausią EURI dalį planuojama skirti pirminei žemės ūkio produktų gamybai – daugiau kaip 77 mln. Eur.

51 mln. turėtų būti skirti ekologiniams ūkiams, o mažoji dalis, siekianti apie 2 proc., atitektų LEADER programai.

Ministras informavo, kad kitą savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete pristatys, kaip investicijų į gamybą lėšos bus paskirstytos sektoriams, kokiomis proporcijomis, kokie prioritetai. Po pristatymo komitete bus pradėtos konsultacijos su socialiniais partneriais.

„Bandome subalansuoti paramą tarp stambių, mažų ir vidutinių gamintojų. Siekiame rasti bendrą vardiklį. Orientuojamės į gamybą, todėl labai smulkūs ūkiai galėtų būti remiami per kooperaciją. Prioritetas pienininkystei, daržininkystės plėtrai ir augalininkystei. Siekis bendras – kad žemės ūkis būtų efektyvesnis, o žemės ūkio gamyba – modernizuota, todėl tam numatome skirti paramą“, – teigia ministras. Anot jo, nuo investicijų sėkmės priklausys, kaip žemės ūkiui seksis ateityje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-07

Nuo balandžio 12 d. iki birželio 7 d. šalies žemdirbiai kviečiami deklaruoti žemės ūkio naudmenas, pasėlius ir kitus plotus bei gyvulius. Tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos ir pagal su plotu susijusias KPP priemones: „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“.

Žemdirbiai, pasirinkę dalyvauti priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose, turi puikias galimybes prisidėti prie biologinės įvairovės atkūrimo bei jos išsaugojimo, vykdyti aplinkai draugišką ūkininkavimą. Pareiškėjai ir toliau gali rinktis iš 13 šios priemonės veiklų. Remiantis praėjusių metų deklaravimo rezultatais, pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ buvo pateikta 6 825 paraiškos, deklaruota 109 093 ha ploto.

Pagrindiniai taisyklių pakeitimai

Nuo šių metų pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ naujus įsipareigojimus ūkininkai prisiims 3 metų laikotarpiui. Anksčiau įsipareigojimai buvo ilgalaikiai – 5, 6 ar 7 metai.

Dalyvaujant veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ veikla vykdoma ne didesniame kaip 30 proc. ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plote. Didžiausias pagal veiklą įsipareigotas ražienų plotas, už kurį skiriama parama, – ne didesnis kaip 50 ha. Pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, neribojamas.

Pakoreguotose taisyklėse numatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) turi teisę paprašyti pareiškėjų pateikti įsipareigojimų įvykdymo įrodymus mobiliąja programėle „NMA agro“. Pareiškėjams nepateikus įrodymų, NMA privalo kitais būdais įsitikinti, kaip laikomasi įsipareigojimų.

Pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, įgyvendinantys atitinkamą veiklą, įsipareigoja laikyti arba gali laikyti atitinkamą SG skaičių (taisyklių 3 priede nurodyta, kaip perskaičiuojami (valdytojo ir (ar) partnerio) gyvuliai į SG). Pažymėtina, kad metinis SG vidurkis skaičiuojamas nuo praėjusių metų rugpjūčio 31 d. iki einamųjų metų liepos 31 d. pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius duomenis.

Trąšų ir kalkinimo medžiagų naudojimo apskaitos žurnalas bei Atliktų ūkio darbų pagal veiklas žurnalas turi būti užpildyti (pildo pats pareiškėjas arba su seniūnijos darbuotojų pagalba) per 5 darbo dienas po atliktų darbų atskirame Paraiškų priėmimo informacinės sistemos modulyje. Žurnalai turi būti saugomi visą prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį ir metus jam pasibaigus.

Pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, įsipareigoja nearti šlapynių ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis.

SVARBU! Vykdant šienavimo, nuganymo, pievų tvarkymo įsipareigojimus draudžiama smulkintos žolės likučius paskleisti lauke. Taikomos išimtys, jei laikomas nustatytas laikomų žolėdžių gyvūnų metinis vidurkis. Metinis SG vidurkis skaičiuojamas nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d.

Vykdant veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ nenuganytos žolės likučių smulkinimas ir paskleidimas draudžiamas, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, jei žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudaro ne mažiau kaip 0,5 SG.

Vykdant veiklas „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, nušienautos ir nenuganytos žolės likučių smulkinimas ir paskleidimas draudžiamas, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų) santykis.

Draudimas smulkintos žolės likučius paskleisti lauke negalioja dalyvaujantiems veikloje „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ ir pasirinkusiems griovių šlaitų sutvarkymą, kai nušienauta susmulkinta žolė gali būti paskleidžiama ant melioracijos griovio šlaito.

Kompensacinių išmokų dydžiai

KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų kompensacinių išmokų dydžiai išliko tie patys:

„Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ – 101 Eur už ha;
„Specifinių pievų tvarkymas“ – 69 Eur už ha;
„Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 208 Eur už ha;
„Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ – 291 Eur už ha;
„Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ – 160 Eur už ha;
„Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ veiklos sritys:

– „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 97 Eur už ha;
– „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 65 Eur už ha;

„Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ – 221 Eur už ha;
„Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“:

– išvežant nušienautą žolę – 155 Eur už ha;
– nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 141 Eur už ha;

„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ – 232 Eur už ha;
„Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“:

– daržovėms ir bulvėms – 318 Eur už ha;
– vaisiams ir uogoms – 336 Eur už ha;

„Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą – 45 Eur už ha;
„Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ – 134 Eur už ha;
„Ražienų laukai per žiemą“ – 99 Eur už ha.

Šaltinis: nma.lt, 2021-05-07

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad nepaisant vėsesnio pavasario šiemet badas negresia. „Kol kas gamtos reiškiniai nėra pavojingi žemės ūkiui. Mes visi buvome pripratę prie šiltų ir ankstyvų pavasarių. O šis pavasaris nėra nei ankstyvas, nei šiltas. Tačiau juk prisimename gegužės mėnesių, kai snigo. Šie metai nėra išskirtiniai.

Be to, sniegas nėra tas gamtos reiškinys, kuris labai kenkia pasėliams. Jiems žalingesnės šalnos, kurios gali pakenkti žieminiams, vasariniams javams ir vaiskrūmiams“, – pasakojo R. Juknevičius. Anot jo, patyrę ūkininkai iš anksto bando prognozuoti, koks bus derliaus potencialas.

„Šiemet derliaus potencialas, palyginti su pernai, tikrai yra mažesnis. Jeigu pernai turėjome rekordinius derlius, šiemet galime tikėtis gero derliaus. Augalams reikia saulės, tinkamos šilumos, drėgmės. Šiais metais neturime pakankamo kiekio šilumos, kad augalų vegetacija būtų atsinaujinusi ir visu tempu augalai galėtų brandinti derlių. Dėl to rekordinio derliaus šiemet ir nebesitikime, bet gero derliaus dar galime tikėtis“, – aiškino ūkininkų atstovas.

Anot R. Juknevičiaus, vis tik sausra derliui kenkia labiau. „Vėlyvas pavasaris apsaugo derlių nuo sausros, kokia būdavo pernai ar užpernai. Ūkininkai gali būti tikri, kad ankstyvosios sausros jau ikrai nebebus. Vėlyvoji dar gali būti, bet kol kas drėgmės augalams užtenka. Situacija šiuo metu tikrai nėra bloga. Žinoma, kai žmonės soduose jau pamato ant vaismedžių žiedų sniegą kyla nuostaba ir baimė dėl derliaus. Tačiau sniegas taip nekenkia, kaip šalnos“, – pastebėjo ūkininkų atstovas.

Derlius lemia kainas

AB „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius pastebėjo, kad šis pavasaris šaltas ne tik žmonėms, bet ir augalams. „Kasdien stebime pasėlių būklę ir matome, kad ji gerėja, bet tai vyksta lėtai. Balandžio mėnesį po sniego pasėliai buvo be spalvos ir prigulę. Vėliau jie po truputį ėmė žaliuoti. Dabar matome, kad rapsai jau auga neblogai, o kviečių būklė irgi gerėja, tačiau lėčiau.

Šis laikotarpis vienas svarbiausių, po maždaug dviejų savaičių bus aišku, kaip atrodys augalai ir kokio derliaus bus galima tikėtis. Jeigu bus pakankamai saulės ir šilumos, jie labai greitai gali imti augti“, – pasakojo įmonės atstovas. Pasak A. Pranckevičiaus, grūdų kainą Lietuvos derlius lemia mažai, ji nustatoma visos Europos mastu.

„Kainą sudaro keletas faktorių, grūdų birža vertina derlių Europoje ir kitose šalyse. Situacijų pasitaiko visokių. Būna, kad kaina nedidelė, o derlius Lietuvoje prastas. Tačiau kitose šalyse jis gali būti geresnis, todėl ir kaina mažesnė. Gali būti ir atvirkštinė situacija, derlius Lietuvoje labai geras ir kaina didelė. Pavyzdžiui, pernai grūdų kaina buvo labai gera, o derlius Lietuvoje rekordinis“, – aiškino įmonės atstovas.

Daržovių derlius vėluos

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė teigė, kad dėl vėsesnių orų daržovių derlius bus vėlyvesnis. „Šiemet ankstyvųjų kopūstų ar bulvių sulauksime vėliau.

Vėluoja pavasaris, vėluos ir derlius. Pavyzdžiui, pernai tokiu pačiu laiku ūkininkai jau galvojo apie pirmąjį salotų derlių, šiemet jis vėluoja“, – sakė asociacijos direktorė. O kainos pasak Z. Cironkienės, priklausys nuo to, kiek bus perteklinio derliaus pietinėse šalyse ir kiek jo bus prekybos tinkluose. Jeigu bus didelė pasiūla įvežtinės produkcijos, lietuviškų daržovių kainos nesikeis.

Šaltinis: valstietis.lt, Vilija Mačiulskytė,2021-05-07

„Valstiečių laikraščio“ interviu su nauju LŪS vadovu – apie svarbiausius darbus ir naujos „žaliosios“ politikos iššūkius, versiančius keisti nusistovėjusią ūkininkavimo praktiką.

-LŪS vairą perimate karštu metu, kai žemės ūkyje žadami revoliuciniai pokyčiai. Tad atstovavimas ūkininkų bendruomenei tampa itin svarbus. Kokie, jūsų akimis, karščiausi darbai laukia artimiausiu laiku?

Pagrindinis ūkininkų ir LŪS uždavinys – kad Lietuvos kaimo problemas suprastų platesnė visuomenės dalis, tada galėtume tikėtis didesnio valdžios palaikymo. Diskutuodami su ūkininkais turime rasti atsakymus, kas turi keistis žemės ūkio politikoje, kad kaime gyventi būtų gera, žemės ūkis vystytųsi tvariai ir nekiltų aplinkosauginių problemų. Sau jau radome daug atsakymų, kas turi keistis, tik mūsų požiūris dažnai nesutampa su valdžios vykdoma žemės ūkio politika. Mūsų išsakyti argumentai, kuriems pritaria daug politikų, nekeičia žemės ūkio politikos įgyvendinimo krypties. Žemės ūkio ministerija, strateguodama Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos tikslus, susikoncentravo į Žaliojo kurso įgyvendinimo klausimų ratą, tam į talką pasikviesdama Aplinkos ministerijos specialistų komandą. Bet iš politinių diskusijų lauko dingo atskirties kaime mažinimo, žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimo ir konkurencingumo didinimo klausimai. Problema ta, kad daug vyriausybės programoje įrašytų gražių siekių nėra pagrįsti konkrečiomis priemonėmis ir jų finansavimu.

-Svarbiausias iššūkis – klimato kaitos mažinimo ir Žaliojo kurso priemonės, kurios daug kam keis ūkininkavimo praktiką: įpareigos ženkliai mažinti sintetinių trąšų, chemikalų naudojimą, skaičiuoti CO2 pėdsaką ir pan. Tai atsilieps gamybai ir pajamoms, o paramos tokiai žemės ūkio transformacijai teikti nenorima. Iš Lietuvos ekonomikai gaivinti numatytų per 2,2 mlrd. eurų žemės ūkiui beveik nieko neliko.

Išvada viena: jeigu žemės ūkio gaivinimui iš šio fondo pinigų neskirta, vadinasi, Lietuvos ekonomikoje žemės ūkis nebeegzistuoja. Nors kaimą gaivinti verkiant reikia, kad sustabdytume besikaupiančias socialines problemas, vien pašalpų pinigais jų neišspręsime. Kaimas turi užsidirbti pakankamai pinigų, kad čia gyvenančių žmonių pajamų lygio skirtumas, lyginant su miesto gyventojų pajamomis, pasiektų taip geidžiamus ir vyriausybės programoje įrašytus 25 proc. Dabar pajamos skiriasi net apie 30 proc. Tik sumažinus šį skirtumą galime pasiekti, kad kaimai nenyktų dėl sparčios emigracijos. Sunykus viensėdžiams ir gyvenvietėms, nelieka kam rūpintis kraštovaizdžiu. Paskui gyventojus iš kaimo traukiasi paslaugų sektorius. Juk pajamos iš žemės ūkio gamybos yra pagrindinis kaimo žmonių uždarbis. Nėra aiškių argumentų, kodėl iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo fondo pinigų beveik nieko neskiriama kaimui, na, neskaitant 16 mln. eurų pelkininkystės vystymo projektui. Gal pelkės ir yra Lietuvos kaimo ateitis?

-ES ūkininkų organizacijos COPA-COGECA vadovas vaizdžiai palygino, kad žemdirbiai dabar kaip gyvuliai laukia, kol bus paskersti. Jis turėjo omenyje, kad naująja kryptimi einama gana aklai, ir nėra įvertinta, kokios bus naujų iniciatyvų pasekmės. Kaip tai gali atsiliepti Lietuvos žemės ūkiui ir kaimui, vartotojams?

Vis daugiau argumentų grindžiami mokslininkų atliktais skaičiavimais, kad Žaliojo kurso tikslai turės neigiamą poveikį žemės ūkio ekonomikai. Mus pasiekia Prancūzijoje, Portugalijoje, Ispanijoje atliktų mokslinių studijų išvados. Tą tvirtina ir JAV Žemės ūkio departamento padarytos išvados. Gal mokslininkai klysta, bet tai būtų galima patikrinti mažos apimties gamybiniuose bandymuose gautais rezultatais. Tačiau ES, kaip ir Lietuvos, politinis elitas laikosi griežtos linijos, vengia veltis į platesnes diskusijas, tikrinti teiginius praktiniais eksperimentais.

ES žemės ūkio konkurencingumui mažėjant, tai neišvengiamai anksčiau ar vėliau atsilieps maisto kainoms, todėl palies visus žmones ne tik Europos, bet ir visos planetos mastu, nes ES buvo ir yra gana solidus maisto eksportuotojas pasaulyje. Kita vertus, žemdirbiai gamina ne tik maistą, bet ir atsinaujinančios energijos, taip pat pluošto, biopreparatų, biomedžiagų, pakeisiančių sintetines medžiagas, gamybai reikalingas žaliavas. Šių ne maisto žaliavų gamybos plėtrai labai stokojama dėmesio. O juk tai irgi yra Žaliojo kurso tikslai. Tokiu būdu Lietuvos kaimas galėtų prisidėti prie didesnės sukuriamos bendrojo vidaus produkto dalies. Bet politikai tam skiria per mažai dėmesio. Gal jie tikisi, kad verslas turi stebuklingų galių ir po didžiausios krizės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų lyg feniksas atsigaus? Gal jiems atrodo, kad pakanka pasirūpinti tik šlapynių ir rezervatų plėtra, ir žmonės gyvens laimingi? Nesakau, kad nereikia rūpintis gamta, ji nepelnytai niokojama, bet politika privalo būti subalansuota.

-Susidaro įspūdis, kad prisidengiant klimato kaita, aplinkosauga, inovatyvumu ir pažanga norima išstūminėti natūralų maistą, palaipsniui jį keičiant išaugintu laboratorijose ir pan. Galbūt iš to ir gimsta žemės ūkiui priešiška politika, viešoji nuomonė ir atitinkami reikalavimai. Ką apie tai manote?

Turiu nuvilti, kad kokybiškam laboratorijose išaugintam mėsainiui reikia kokybiškų maistinių žaliavų. Lietuvoje tikrai būtų racionalu investuoti į gilesnį žemės ūkio produkcijos perdirbimą. Pavyzdžiui, vietoje dabar vyraujančio grūdų eksporto galėtų dominuoti grūdų sudedamųjų maistinių dalių eksportas: iš grūdų pagaminto krakmolo, skirto ne tik maistui, bet ir plastikų pakaitalų gamybai bei kitoms pramonės reikmėms, baltymų koncentratų, glitimo ir kitų išskirtų antrinių elementų, kurie yra svarbi žaliava biopramonei. Deja, bet yra žmonių, manančių, kad gali grįžti laikai, kai žemę dirbo arkliais. Sunku diskutuoti su tokiais pašnekovais, bet tenka ir prasminga tai daryti, nes jau nemaža dalis visuomenės per daug atitolo nuo kaimo realijų. Tačiau jie nori spręsti kaimo likimą, taigi, tenka kantriai aiškinti ūkininkavimo pradžiamokslį.

-Kardinalios priemonės praktiškai nuleidžiamos „iš viršaus“. Ar matote galimybes, kad bent su Lietuvos valdžia galima rasti žemės ūkiui ir kaimui palankesnius sprendimus?

Visada yra vilties, kad Lietuvos valdžia supras ūkininkus ir leisis į kompromisus. Siekiame dialogo su valdžia, nors ūkininkų bendruomenėje kyla aistros. Visomis teisinėmis priemonėmis sieksime apginti žemdirbių interesus.

-Pastaruoju metu atsirado patvirtintų teisės aktų, kurie nebuvo derinti su ūkininkų bendruomene arba neatsižvelgta į jų nuomonę – dialogas su socialiniais partneriais vyko tik dėl „pliusiuko“. Tai tik atsitiktinumai ar panašu į tendenciją?

Žemės ūkio politikos lauke buvo padaryta daug klaidų, o už jas atsakingi politikai. Valdžios keitėsi, bet liko tos pačios problemos, viena iš jų – susikalbėjimo trūkumas. Dėl tokios padėties kaime negalėčiau kaltinti žemdirbių, nes jie dirbo negailėdami savęs, bet dėl neatsakingos ir trumparegiškos valdžios politikos negrįžtamai esame praradę atskiras žemės ūkio šakas, nemažai jų dabar išgyvena kritiškai sunkius laikus.

-Mūsų žemdirbių organizacijos dėl įvairių veiksnių yra gana suskaldytos, nevieningos. Kas dabar, jūsų manymu, svarbiausia visai žemdirbių bendruomenei, nepriklausomai nuo to, kuo jie užsiima, kokio dydžio ūkius ir pajamas valdo?

Ne paslaptis, kad žemdirbių susiskaldymas būna naudingas valdžiai, kuri siekia įgyvendinti tik siaurai asmenų grupei naudingą politiką. Tą susiskaldymą yra inicijavusi ne viena valdžia, bet dėl to tikrai negalėčiau kaltinti vien politikų. Savanaudžių yra ir tarp žemdirbių asociacijų lyderių. Visuomenės pilietinė branda, demokratinių procesų stiprinimas – vaistai nuo žemdirbių savivaldos ligų. Šie vaistai universalūs, jie tinka ir visam Lietuvos valstybingumui stiprinti.

-Turite nemažai vadovavimo patirties – daug metų esate Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos, kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vadovas. Pas mus dar gaji nuomonė, kad Lietuvos žemdirbiai vis dar linkę dirbti kas sau, nenori bendradarbiauti. Gal turite receptą, kaip sutelkti ūkininkus bendram interesui ir tikslui?

Kad daugiau ūkininkų patikėtų, jog bendras darbas yra efektyvesnis ir dėl to naudingesnis, svarbu pamatyti gerų pavyzdžių. Noras gyventi geriau skatina galvoti apie būdus, kaip tai pasiekti. Nereikia išradinėti dviračio, geriau eiti išmintais takais, pradėti bendrą verslą ir sumažinti klaidų rizikas. Tada reikia, kad ūkininkai bendraudami įgytų pasitikėjimą verslo partneriais ir imtųsi rimtai dirbti. Verslo santykius reguliuojančios taisyklės tarp bendraturčių turi būti visiems vienodai privalomos, todėl svarbu užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Bendru verslu reikia rūpintis visiems verslo dalininkams, nes nesaugomas turtas turi savybę pradingti. Žmonės seniai suprato, kad šluota yra stipresnė nei atskiri jos ražai. Tos žmonių bendruomenės, kurios gerai įvaldė bendro veikimo principus, buvo pranašesnės už pavienius individus ar blogai organizuotas bendruomenes. Tad senovėje atrasti išgyvenamumą pagerinantys veikimo principai tinka ir šių dienų ekonomikos dėsniams suprasti.

Lietuvoje kooperacijos mastas, palyginti su daugelio ES šalių ūkininkų susikooperavimo lygiu, yra niekingai mažas. Ir tai viena iš daugelio priežasčių, kodėl Lietuvos žemės ūkio efektyvumas toks žemas. Šalyse, kur kooperatyvai ne tik užaugina žaliavas, bet ir valdo perdirbimo įmones bei produkcijos pardavimo tinklus, be to, rūpinasi žemės ūkio gamybai reikalingų žaliavų tiekimu ar net šių žaliavų gamyba, ūkininkų pragyvenimo lygis yra nepalyginamai geresnis. Ir dirba jie lengviau. Tad reikia patikėti ir norėti – viskas įmanoma. Tačiau bendro verslo nauda jaučiama ne iš karto – investavus teks palaukti investicijų grąžos. Linkiu visiems ūkininkams bendros sėkmės.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-05-07

Ketvirtadienio popietę Žemės ūkio ministerijos iniciatyva įvyko žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko nuotolinis susitikimas su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovais, kurio metu ministras atsakinėjo į LŪS iš anksto pateiktus klausimus. Į susitikimą prisijungė daugiau kaip 50 žmonių. Tarp keliolikos ūkininkams rūpimų klausimų įvairiomis temomis, nemažai dėmesio skirta susijusiems su žemės ūkio finansavimu.

Kaip jau buvo rašyta anksčiau, iš lauktų 124 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fonde (RRF) žemės ūkiui tiesiogiai numatyta skirti tik 16 mln. eurų pelkių atkūrimui. Tiesa, Vyriausybė RRF dar nėra patvirtinusi ir pateikusi Europos Komisijai. Pratęstas ir derinimas su visuomene. Tad LŪS raštu kreipėsi į Vyriausybę bei kitas valdžios institucijas, prašydama iš RRF fondo žemės ūkiui skirti daugiau. Minėtame susitikime LŪS taip pat prašė žemės ūkio ministro dar kartą paaiškinti, kokia yra ŽŪM pozicija dėl galimybių skirti minėto fondo pinigų žemės ūkio sektoriui?

Kokių argumentų ŽŪM pritrūko ginant sektorių ir kodėl argumentai dėl pelkininkystės projekto finansavimo buvo išgirsti? „Kodėl žemės ūkio nėra RRF plane? Keli dalykai. Vienas jų – žemės ūkis šiems ir kitiems metams turi kitą savo programą EURI (ES Ekonomikos gaivinimo priemonė dėl COVID-19 sukeltos krizės – red. pastb.) su 139,9 mln. eurų. Be to, Vyriausybės požiūriu, nė vienas kitas sektorius neturi tokių privilegijų, kokių turi žemės ūkis. RRF fondui siūlytos mūsų priemonės dėl augalininkystės, gyvulininkystės Vyriausybei sukėlė klausimų – kurios iš jų kokybiškai perkraus sektorių, kad turėtume kažkokį proveržį?

Vyriausybė yra numačiusi tris RRF prioritetus, tai – švietimas, viešasis valdymas ir skaitmenizacija. Aišku, pelkės nėra žemės ūkis. Tačiau žaliojo kurso prioritetas yra klimato kaita. Mažinti klimato kaitą žemės ūkyje galima dviem keliais: arba didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimo pajėgumus, arba mažinti augalininkystės bei gyvulininkystės išmetimus. Ne visuose sektoriuose išmetimus galime mažinti, atvirkščiai, netgi matome gyvulininkystės plėtros poreikį. Todėl kitas kelias – didinti absorbavimo pajėgumus“, – apie pelkių rėmimo prasmę sakė žemės ūkio ministras.

K. Navickas ūkininkus patikino, kad Vyriausybėje irgi jau yra supratimas, jog klimato kaitos ir išmetimų mažinimo požiūriu žemės ūkis ne toks pat segmentas, kaip, pavyzdžiui, transportas: „turime turėti laisvės kai kuriose srityse (gyvulininkystėje) didinti emisijas, o ten, kur galima, mažinti taikant modernias technologijas.“ Žemės ūkio ministras dar pridūrė, kad iš RRF fondo dalis lėšų bus skirta energetikai, pavyzdžiui, biodujų gamybai. O tai reiškia, kad šioje srityje parama galės naudotis ir žemės ūkio įmonės.

Stabdys – ginčai tarp Europos Parlamento ir Tarybos

Ūkininkams rūpi ir kitas su žemės ūkio finansavimu susijęs klausimas – kokia naujojo, 2023-2027 metų, laikotarpio BŽŪP Strateginio plano rengimo darbotvarkė, etapai, terminai? Kada BŽŪP Strateginį planą visa apimtimi planuojama (jei planuojama) pateikti viešoms diskusijoms su plačiąja žemdirbių bendruomene? Kaip žinome, BŽŪP strateginį planą Žemės ūkio ministerija privalės pateikti Europos Komisijai vertinti iki 2021 m. pabaigos. „Iš to, kad konsultacijos su žemdirbių visuomene vangios, susidaro įspūdis, jog Lietuva neturi dar plano juodraščio.

Iš ŽŪM tribūnos girdime, kad ES trišalės derybos nebaigtos ir todėl niekas nėra aišku, nėra prasmės Lietuvoje derinti Strateginio plano. Plane turi atsirasti daugybė naujų elementų, būtinųjų įpareigojimų ūkininkams, o šie ne tik nežino, kas jų laukia, bet ir nežino, kam galėtų iš anksto pradėti ruoštis“, – nuogąstauja LŪS ministrui pateikdama šį klausimą. Pasak K. Navicko, pagrindinė kliūtis ta, jog ES lygmenyje nėra susitarimo. „Stipriai stumdomasi.

Europos Parlamentas griežtai laikosi pozicijos, kad žaliajam kursui būtų skirta 30 proc. lėšų dalis. Europos Taryba griežtai laikosi, kad tam užtektų 20 proc. Ir tos derybos tebevyksta. Tai mums viena kliūtis, nors ne pati didžiausia“, – sakė ministras. Kita kliūtis, pasak jo, Gerosios žemdirbystės praktikos paketai, kurie jau konkrečiai realizuosis per žaliąjį kursą. Be jų, esą, negalime daugelio priemonių projektuoti. Žemės ūkio ministras patikino, jog tuos dalykus, kurie galimi, ministerija daro, konsultacijos vyksta. Tikimasi suspėti į numatytus terminus. Besikalbėdamas su kitų šalių ministrais K. Navickas teigia matantis panašią situaciją, tad Lietuva niekur nevėluoja.

Prioritetai numatyti pienininkystei, daržininkystei

Naujas ES BŽŪP strateginis planas turi startuoti nuo 2023 metų. O 2021-2022 pereinamaisiais metais pratęstos ankstesnės Kaimo plėtros programos (KPP) priemonės pagal senąsias taisykles. 2021 m. paramai skiriama 238,7 mln. eurų, o 2022 m. – 195,5 mln. eurų. Ūkininkus domina, kokia politinė strategija planuojama sekantiems KPP priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ šaukimams pereinamuoju laikotarpiu? Ar bus keičiamos taisyklės? Kokios galimybės numatomos dalyvauti priemonėje atskiriems sektoriams, ne tik gyvulininkystės ar daržininkystės?

K. Navickas paaiškino, kaip numatoma paskirstyti minėto EURI fondo 139,9 mln. eurų. Iš jo šiems metams skirta 41,4 mln. eurų, ateinantiems – 98,5 mln. eurų. Didžiausia dalis (per 77 mln. Eur) atitektų gamybai ir perdirbimui remti, 51 mln. eurų numatyta ekologinio ūkininkavimo išmokoms. Likusi nedidelė dalis būtų skirta LEADER programai. „Mes bandome subalansuoti paramos proporcijas tarp mažų, vidutinių ir stambių ūkių. Aišku, dėmesys yra į gamybą. Šiame segmente labai smulkių ūkių siūlysime neremti arba jie galės dalyvauti rėmime tik per kooperaciją.

Skaičiai dar nėra galutiniai, tačiau proporcijos, kiek tektų pienininkystės, augalininkystės ar kitiems sektoriams, daugiau ar mažiau yra aiškios. Mūsų siūlymų prioritetas pirmiausiai bus pienininkystei, toliau – daržininkystei ir trečioje vietoje – augalininkystei. Aišku, atitinkamos ir lėšų proporcijos. Bendras siekis – kad žemės ūkio gamyba būtų efektyvesnė, kad būtų vykdomas modernizavimas. Nuo investicinių prioritetų priklausys, kaip mums seksis ilgesnėje perspektyvoje“, – sakė žemės ūkio ministras.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano prioritetai, kokios numatomos investicijos į gamybą, kokiomis proporcijomis, kitą savaitę planuojama pristatyti parlamentiniame Kaimo reikalų komitete, paskui numatoma konsultuotis su socialiniais partneriais: aptarti, kokio tipo ūkiams ir kokiomis sąlygomis tą paramą skirti.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-07

Seimas pradėjo svarstyti tai numatančias Au­ga­lų ap­sau­gos įsta­ty­mo pataisas. Anot jų iniciatoriaus socialdemokrato Lino Jo­naus­ko, jas parengti paskatino atvejai, kai šia pa­vo­jin­ga me­džia­ga ke­li­nin­kai pernai iš­purš­kė pa­ke­les Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke. „Dėl to vi­sos pa­ke­lės bu­vo nu­ru­da­vu­sios ir ūki­nin­kų lau­kams kliu­vo ši­to che­mi­ka­lo po­vei­kio“, – Seimo posėdyje teigė parlamentaras.

„Valstietis“ Stasys Tumėnas apgailestavo, kad Lie­tu­vos ir Europos moks­li­nin­kai ne­spė­ja su­ras­ti nau­jų chemikalų. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus atstovė Raimonda Grigaitė BNS informavo, kad šiemet Lietuvoje nebuvo registruota naujų produktų su glifosatu, o iš viso jų įregistruota 25. 2020 metais buvo registruoti trys nauji tokie produktai, 2019 metais – šeši. Europos Komisija 2017 metų rudenį numatė, kad glifosatas Europos Sąjungoje (ES) bus naudojamas iki 2023 metų.

Tam pritarė ir Lietuva. Tačiau R. Grigaitė BNS nurodė, kad situacija gali pasikeisti, kai keturios ES valstybės išanalizuos naujausius mokslinius tyrimus apie glifosato poveikį. „Tada bus sprendžiama dėl glifosato patvirtinimo atnaujinimo arba ne“, – sakė ji. Be kita ko, ES yra palikusi teisę valstybėms narėms pačioms nuspręsti, ar jos nori anksčiau taikyti glifosato naudojimo apribojimus. Glifosatą sukūrė ir 1974 metais juo pradėjo prekiauti JAV chemijos bendrovė „Monsanto“, herbicidą pavadinusi „Roundup“. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas parodė, kad glifosatas gali sukelti vėžį, bet vėliau atlikti tyrimai ne visada tai patvirtindavo.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-05-08, Sniegė Balčiūnaitė, BNS

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žemės ūkio perorientavimui į tvarų ūkininkavimą iš RRF siekė gauti 124 mln. eurų. Buvo planuojamos investicijos dirvožemio valdymo sistemos sukūrimui, pažangių technologijų gyvulininkystėje plėtrai, pelkių (durpžemių) atkūrimui bei paviršinių vandens telkinių būklės gerinimui. Tačiau iš ŽŪM teikto siūlymo žaliosios pertvarkos dalyje Vyriausybė nusprendė finansuoti tik vieną investiciją – pelkių (durpžemių) atkūrimą.

Ministras K. Navickas paaiškino tokio Vyriausybės sprendimo priežastis. Viena jų, kad žemės ūkis turi kitą programą – Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę (EURI), kurioje yra 139,9 mln. Eur. Taip pat Vyriausybė yra išskyrusi tris prioritetus: švietimą, viešąjį valdymą ir skaitmenizaciją. Numatyti 16 mln. eurų pelkių atkūrimui (palankaus dirvožemio durpingojo sluoksnio išsaugojimui) padėtų sustabdytų durpių klodo skaidymąsi ir suslūgimą bei mažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Taip pat būtų skatinami pelkėdaros procesai, galintys užtikrinti gerą agrarinę ir aplinkosauginę būklę bei palaikoma ir atkuriama biologinė įvairovė. Nesutarimai dėl tiesioginių išmokų voko Ministras aptarė žemdirbių nuogąstavimus dėl BŽŪP. Pasak jo, kol kas pagrindinė kliūtis, rengiant paramos schemas po 2023 m., kad nėra susitarimo dėl paramos skyrimo principų Europos Sąjungos lygmeniu.

„Dėl tiesioginių išmokų voko yra nesutariama. Europos Parlamentas griežtai laikosi pozicijos, kad žaliajam kursui būtų skirta 30 proc. piniginės proporcijos, o Europos Taryba – 20 proc., tad tos derybos taip ir vyksta. Tai viena, ne pati didžiausia mums, reikia pripažinti, kliūtis. Kita – kad tame pačiame derybiniame pakete yra tos pačios gerosios žemdirbystės praktikos paketai (geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės bei valdymo reikalavimai), kurie bus realizuojami per žaliosios politikos kursą. Be šito sprendimo negalime daugelio priemonių projektuoti ir mes nesame išskirtiniai“, – teigė žemės ūkio ministras.

Pasak jo, ŽŪM, rengdama 2023–2027 m. BŽŪP Strateginio plano projektą, nevėluoja ir siekia kuo didesnio visuomenės, socialinių ir ekonominių partnerių įsitraukimo, skaidrumo. Jau nuo 2019 m. ŽŪM kvietė visus suinteresuotus asmenis diskutuoti, teikti pastabas ir siūlymus rengiamam Strateginiam planui. Dialogas vyksta nuolat, tiek darbo grupėse, komitetuose, tarybose, apskritojo stalo diskusijose, tiek susitikimuose su žemdirbiais. Atskirais plano rengimo klausimais taip pat vyksta diskusijos su Seimo Kaimo reikalų komitetu, Aplinkos, Vidaus reikalų, Finansų ministerijomis.

Žinios siekiantiems investuoti į žemės ūkio valdas Žemės ūkio ministras K. Navickas supažindino su planais skatinti pirminę gamybą ir perdirbimą. Pasak jo, didžiausią EURI dalį planuojama skirti pirminei žemės ūkio produktų gamybai – daugiau kaip 77 mln. Eur. 51 mln. turėtų būti skirti ekologiniams ūkiams, o mažoji dalis, siekianti apie 2 proc., atitektų LEADER programai. Ministras informavo, kad kitą savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete pristatys, kaip investicijų į gamybą lėšos bus paskirstytos sektoriams, kokiomis proporcijomis, kokie prioritetai.

Po pristatymo komitete bus pradėtos konsultacijos su socialiniais partneriais. „Bandome subalansuoti paramą tarp stambių, mažų ir vidutinių gamintojų. Siekiame rasti bendrą vardiklį. Orientuojamės į gamybą, todėl labai smulkūs ūkiai galėtų būti remiami per kooperaciją. Prioritetas pienininkystei, daržininkystės plėtrai ir augalininkystei. Siekis bendras – kad žemės ūkis būtų efektyvesnis, o žemės ūkio gamyba – modernizuota, todėl tam numatome skirti paramą“, – teigia ministras. Anot jo, nuo investicijų sėkmės priklausys, kaip žemės ūkiui seksis ateityje.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-05-07

Šį klausimą žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius aptarė su veislininkystės asociacijų atstovais jau įprastu nuotoliniu būdu, rašoma Žemės ūkio rūmų pranešime.

Ignoruojamas įstatymas ir sutartis

Paskelbtų duomenų analizę atlikusių LR Žemės ūkio rūmų ( LR ŽŪR) direktoriaus Sigitas Dimaitis pateikė konkrečius paramos veislininkystės asociacijoms duomenis. Be kita ko, LR ŽŪR direktorius priminė, kad vadovaujantis tarptautiniais standartais, paramos veislininkystei neturėtų gauti asociacijos, kurios prarado veisles. Tarp tokių – Lietuvos juodmargių bei Lietuvos žalmargių veislės. Šių grynaveislių galvijų, remiantis tarptautiniais reikalavimais, deja, neliko. Tačiau parama šioms asociacijoms yra šįmet net padidinta. Ir atvirkščiai – neįvertintas asociacijų, kurios laikosi tarptautinių standartų ir jų atstovaujamos veislės galvijų Lietuvoje kasmet daugėja, darbas. Būta ir daugiau paradoksų.

Štai ženkli parama skiriama Lietuvos jojamųjų ponių selekcijos programai įgyvendinti. „Ar tikrai Lietuvos žemės ūkyje prioritetas skiriamas jojamiesiems poniams auginti?“, – stebėjosi S.Dimaitis. LR ŽŪR direktorius paviešino ką tik gautą informaciją apie veislininkystės asociacijoms skiriamas lėšas: „LGVA skiriama parama sumažinta 10,63 proc., LMGAGA – sumažėjo net 40 proc., Nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijai parama sumažinta net 65 proc., Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų asociacijai – sumažėjo 29 proc. ir kt.“.

LR ŽŪR direktorius atkreipė dėmesį, kad nesilaikoma LR ŽŪR įstatymo, kuriame numatyta, kad viena iš šios organizacijos funkcijų – veislininkystės ir sėklininkystės plėtra. „Be to, galioja ir 2006 m. ŽŪM bei ŽŪR sutartis, kurioje numatyta, kad ŽŪR koordinuoja veislininkystės asociacijoms pavestų funkcijų vykdymą vadovaudamasi teisės aktais bei numatyta, kad ŽŪM kartu su ŽŪR rengia veislininkystės programas, organizuoja jų įgyvendinimą. Deja, šios sutarties taip pat nesilaikoma. Kodėl?“, – skaitė minėtos sutarties nuostatas S.Dimaitis ir padarė išvadą, kad atsakomybės pirmiausia trūksta ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjui Arūnui Šileikai.

Bendradarbiavimo stokos pasekmės

Paprastai, kai kokia nors sritis reorganizuojama, tai tikimasi didesnio viešumo, veiklos skaidrumo. Tačiau šiuo atveju, regis, nutiko priešingai. Štai Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas konstatavo: „Kai parama veislininkystės asociacijoms buvo skirstoma per LR ŽŪR, tada viešai buvo skelbiami paramos teikimo kriterijai ir visi galėjo pasitikrinti, ar teisingai apskaičiuota parama. Dabar parama skirstoma tarsi slapta, nesitariant su veislininkystės specialistais. Paskelbti duomenys labai keisti.

Štai LGVA yra skaitlingiausia asociacija, tačiau paramos eksterjerui vertinti skirta gerokai mažiau nei neskaitlingoms asociacijoms“. Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos vadovas, Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos prof. Artūras Stimbirys stebėjosi paramos skirstymo tvarka: „Kodėl paramos skirstymo komisijoje neliko žemdirbių savivaldos atstovų, socialinių partnerių? Aš, kaip mokslininkas, nesuprantu, kodėl viešai neskelbiama, kokiais kriterijais remiantis skiriamas finansavimas?“.

Kolegai pritarė Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos vadovė, dr. Rūta Šveistienė: „Suprantu, kad komisijos nariams, kurie neturi veislininkystės srities žinių, sunku įsigilinti, suprasti. Todėl labai liūdna, kad komisija nenori išgirsti specialistų patarimų. Mes daug kartų kreipėmės, klausėme, tačiau nė karto nesulaukėme atsakymų. Gal mūsų klausimų komisija net nesvarstė, o gal nežinojo, kaip atsakyti? Nesuprantu, kodėl nenorima bendradarbiauti su asociacijų specialistais?“.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorius Tomas Vėbra priminė, kad per metus grynaveislių mėsinių galvijų skaičius išaugo 22 proc. , o parama eksterjerui vertinti dėl nežinomų ir neskelbtų priežasčių buvo sumažinta. Kodėl? Niekas nesugeba paaiškinti, kodėl taip nutiko“. LMGAGA patarėjas Mindaugas Kinderis pranešė, kad 2020 – aisiais LMGAGA atliko per 3400 eksterjero vertinimų, o paskirtas finansavimas tik už 2400 eksterjero vertinimų. Kodėl? „Bendradarbiavimo tarp ŽŪM ir veislininkystės asociacijų neliko ir neaišku dėl kokios priežasties“, – sakė M.Kinderis.

LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas kreipėsi į viceministrą: „Mūsų asociacija su perspektyva galvojame apie ateitį, apie plėtrą ir štai sulaukiame mažesnio nei priklausytų finansavimo. Gal padaryta klaida? Prašau peržiūrėti padarytus sprendimus“. Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė prisiminė, kad anksčiau bendradarbiavimas tarp ŽŪM ir veislininkystės asociacijų buvo glaudesnis.

Nuspręsta surengti pasitarimą

ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės vedėjas A.Šileika, kaip ir buvo tikėtasi, „nustebo“ dėl jam skirtų priekaištų ir patikslino susitikimo pradžioje paskelbtus duomenis apie paramą asociacijoms, nors jie buvo gauti susitikimo išvakarėse. Taigi A.Šileika patikino, kad LMGAGA skirta ne 40 proc. mažiau, bet 8 proc. daugiau lėšų nei buvo skirta praėjusiais metais. Tačiau savo pasisakymu skyriaus vedėjas tik patvirtino, kad jo vadovaujamoje srityje stinga viešumo, skaidrumo ir aiškumo bei apskritai trūksta tvarkos. Kodėl konkretūs duomenys nebuvo pateikti viešai, kodėl asociacijos tik po pakartotinų prašymų sulaukė informacijos ir, kaip paaiškėjo, ji buvo netiksli? Į šiuos klausimus A.Šileika negalėjo atsakyti.

„Jeigu tikrai reikia, tai galim surengti susitikimą ir diskutuoti“, – siūlė A.Šileika, dar labiau nustebindamas asociacijų atstovus dėl tokio pasiūlymo. Juk ne tik „jeigu reikia“, bet visada reikėjo ir vedėjas netgi privalėjo tai daryti pagal minėtą įstatymą ir sutartį. Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius pažadėjo įvertinti susitikime pateiktas pastabas ir pasiūlymus: „Reikia surengti pasitarimą, kuriame dalyvautų VMVT bei veislininkystės asociacijos ir aptarti, kaip toliau dirbsime“. S.Dimaitis pasiūlė tokį pasitarimą surengti Kaune, erdvioje LR ŽŪR salėje, kur būtų įmanoma laikytis Covid karantino reikalavimų. Tokį susirinkimą planuojama surengti gegužės mėnesio pabaigoje.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-05-07