Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-05-12

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-05-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Tikslinama pievų priežiūros tvarka

Žemės ūkio ministerija, įsiklausiusi į ūkininkų nuomonę, tikslina pievų priežiūros tvarką. Ūkininkai, laikantys atitinkamą skaičių gyvulių, galės smulkinti žolę ir ją tolygiai paskleisti lauke. Draudimas smulkinti ir tolygiai paskleisti žolę lauke nėra taikomas pareiškėjams, laikantiems 0,3 sąlyginio gyvulio (SG) vienam hektarui ir daugiau žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, Dovydo elnių, bizonų, stumbrų).

Taigi, pavyzdžiui, vieną karvę laikantis žmogus, deklaruojantis 3,33 ha pievų ir ganyklų, turi jas bent vieną kartą iki rugpjūčio 1 d. nušienauti. Leidžiama ir smulkinti bei tolygiai paskleisti lauke arba nuganyti, tačiau turi matytis gyvulių buvimo lauke požymiai.

Tokiu atveju ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. deklaruojamuose laukuose yra būtini gyvulių buvimo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta ir (arba) nuėsta žolė (ar kiti požymiai) arba laukai turi būti nušienauti. Nupjauta žolė šiuose laukuose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius) arba susmulkinta ir tolygiai paskleista.

Ministerija primena, kad tiesioginių išmokų taisyklėse yra numatytos išimtys, kada žolė gali būti smulkinama ir tolygiai paskleidžiama lauke. Tai galima daryti sodų ir uogynų tarpueiliuose, kuriuose deklaruojama pieva, palaukėse, kurios yra deklaruojamos kaip pievos, siekiant ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės atitikties žalinimo išmokai gauti bei plotuose, kuriuose auginami pievų augalai arba azotą kaupiantys augalai sėklai.

Deklaruojama yra maždaug 800 tūkst. ha pievų ir ganyklų, iš jų gyvuliai nėra laikomi apie 70 tūkst. ha.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-11

Aptartos naujųjų ūkininkų inkubatorių steigimo galimybės

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko idėja kurti naujųjų ūkininkų inkubatorius, kur jie galėtų pasisemti patirties ir žinių, aptartos su programos „Kurk Lietuvai“ atstovais Šarūnu Geniu ir Tautvile Daugėlaite. Jie pristatė tokių inkubatorių kūrimo galimybes mūsų šalyje.  

“Kurk Lietuvai” projekto komanda gilinosi į tris skirtingus naujųjų ūkininkų inkubatorių modelius, esančius Belgijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, bei konsultavosi su šių inkubatorių vystytojais. Taip pat apie jų kūrimą diskutuota su Lietuvos ūkininkų, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bei profesinio rengimo mokyklų atstovais.

„Apžvelgę užsienio patirtis, supratome, kad naudos yra kur kas daugiau, nei manėme. Visų pirma, inkubatoriai suteikia unikalią galimybę būsimam ūkininkui eksperimentuoti ir prisiimti atsakomybę valdant ūkį. Tačiau matome naudą ne tik būsimiems ūkininkams, bet ir vietos bendruomenei, visuomenei, valstybei“, – teigė T. Daugėlaitė.

Pasak jos, inkubatorių dalyviams būtų suteikta galimybė suprasti, ką reiškia ūkininkauti, kaip savo produktus pristatyti ir konkuruoti rinkoje, tikslingai mokytųsi reikalingų įgūdžių. Naujiems ūkininkams reikalingi mentoriai ir konsultantai, todėl jų veiklai būtų reikalingi ir patirties turintys ūkininkai.

Nauda bendruomenei – visų pirma, joms naujųjų ūkininkų inkubatoriai tiektų ekologišką produkciją, suteiktų daugiau gyvybės kaimiškoms vietovėms ar net galėtų tapti geraisiais pavyzdžiais vietos ūkininkams.

Pasak kito “Kurk Lietuvai” projekto dalyvio Š. Genio, ir po praktikos inkubatoriuose naujieji ūkininkai turi veikti kaip sistemos dalis – kurti partnerių tinklą, organizuoti produkcijos realizavimą, konsultuoti kitus ūkininkus.

Naujųjų ūkininkų reikšmė

„Sėkmingas inkubatorius neturi veikti kaip atskiras projektas, o prisitaikyti bendroje žemės ūkio ir maisto tiekimo sistemoje. Inkubatoriuose turi būti kuo realesnės ūkininkavimo sąlygos, kad naujieji ūkininkai įvertintų savo galimybes ir šios profesinės veiklos pasirinkimą. Kaip ir kitose šalyse, inkubatorių dalyvių amžius nebūtų ribojamas. Todėl jie vadinami ne tik jaunųjų, bet naujųjų ūkininkų inkubatoriais. Inkubatorių praktika kitose šalyse rodo, kad daugiausia dalyvių yra iki 40-ies metų. Todėl nebūtų tikslinga riboti amžiaus, nes vis daugiau žmonių profesinių pokyčių ieško būdami vyresni“, – teigė Š. Genys.

Dabartiniame etape projekto “Kurk Lietuvai” dalyviai kartu su ministerija pradeda kokrečias derybas ir ieško geriausios inkubatorių struktūros. Bendras inkubatorių modelis yra parengtas, tačiau svarbu, kad jis būtų lankstus ir prisitaikomas veiklos vietoms.

Norint pasiekti reikšmingo ir ilgalaiko poveiko, inkubatoriuose turi būti vykdomos įvairios žemės ūkio veiklos, o jie kuriami skirtingose šalies vietose. Tokio bendradarbiavimo galimybės jau aptartos su Molėtų rajono savivaldybės meru, Alantos technologijų ir verslo mokykla. Pasak projekto vystytojų, būtent čia galėtų būti kuriamas pirmasis naujųjų ūkininkų inkubatorius.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-11

Naujovė – paraiškų pildymo mokymai

Nacionalinė mokėjimo agentūra, atsižvelgdama į klientų lūkesčius, pristato naujovę – paraiškų pildymo mokymus. Pirmieji mokymai skirti veiklai „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Mokymai vyks tiesiogiai šių metų gegužės 19 d., trečiadienį, 14 val. Prisijungti prie mokymų bus galima paspaudus šią nuorodą.   Po mokymų bus paskelbtas jų įrašas. 

Paraiškos paramai pagal veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ gauti renkamos nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d. Siekdama būsimiems pareiškėjams padėti tinkamai jas užpildyti, NMA surengs paraiškų pildymo mokymus. Taip pat bus pristatytos paraiškų rinkimo pagal veiklą aktualijos 2021 m.

Šaltinis: nma.lt, 2021-05-12

Naujos kartos Lietuva – be žemės ūkio ir kaimo?

Po Vyriausybės tėkšto akibrokšto žemdirbiams, kai iš Lietuvos ekonomikai gaivinti numatytų milijardų žemės ūkiui liko nulis, per šalies regionus nuvilnijo pasipiktinimo banga. Dabar daug kas sprendžia galvosūkį – kodėl žemės ūkis nėra Lietuvos ekonomikos dalis? Žemdirbių organizacijų lyderiai ragina žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką išgirsti jų argumentus ir ryžtis pakovoti dėl šių lėšų, kad žemės ūkis ir kaimas nebūtų „nurašomi“ iš šalies žemėlapio.

Lietuvos Vyriausybė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, skambiai pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, buvo numačiusi Europos Komisijai (EK) pateikti balandžio pabaigoje, tačiau šiuos ketinimus perkėlė į gegužės vidurį. Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seime aiškino, kad šis planas dar bus derinamas su socialiniais ir ekonominiais partneriais. Ar dar galima tikėtis, kad naujos kartos Lietuvoje atsiras vietos žemės ūkiui ir kaimui?

Plano rengėjams priekaištus žeria ne tik žemdirbiai. Kitų organizacijų atstovai piktinasi, kad planas buvo rengiamas kone slaptai, o socialiniai parteriai ir visuomenės atstovai neturėjo galimybių nei įsiterpti, nei paprieštarauti, nei padiskutuoti.

„Vyko ne diskusija, o transliacija. O tai prieštarauja visiems demokratijos procesams. Mes buvome šokiruoti, po plano pristatymo išgirdę žinutes viešojoje erdvėje, kad esą viskas vyko „kaip priklauso“, kad esą visuomenė buvo įtraukta ir su ja neva nuolat diskutuojama. Ir apskritai esą EK pati prašė neviešinti plano. Apėmė jausmas, tarsi mes ir Vyriausybė gyventume dviejose nesusisiekiančiose, paralelinėse visatose“, – sakė pilietinei visuomenei iš Lietuvos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete atstovaujantis Kęstutis Kupšys.

Primename, kad iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų (2,225 mlrd. eurų) žemės ūkio žaliajai ir skaitmeninei transformacijai tikėtasi gauti bent apie 124 mln. eurų. Žemdirbių atstovai argumentavo, kad tai labai menka suma jiems iškeltiems naujiems uždaviniams pasiekti. Tačiau ir to neliko, tik šnipštas – vos 16 mln. eurų, kurie teks ne žemės ūkiui, o pelkių atkūrimui. Tai jau davė peno sparnuotiems posakiams apie pelkėtą žemės ūkio ateitį ir pelkėtus politikų sprendimus. „Liko tai, kas liko“, – taip Vyriausybės sprendimą Seimo Kaimo reikalų komitete komentavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Stebina ministerijos ramybė

Žemdirbius stebina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ramybė dėl tokio akibrokšto. Jų organizacijos dar nenuleidžia rankų ir kviečia žemės ūkio ministrą pakovoti dėl ekonomikos gaivinimo lėšų žemės ūkiui. Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) išsiuntė raštą Vyriausybei, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl atsainaus valdžios požiūrio į strateginę Lietuvos šaką – žemės ūkį. Jame pabrėžiama, kad žemės ūkis šiandien stovi pirmose gretose kovojant su klimato kaitos padariniais ir jam keliami itin dideli uždaviniai, tačiau deramo mūsų šalies politikų dėmesio nesulaukia.

„Klaidinga manyti, kad žemės ūkio sektorius nenukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, ir kad jo žaliajai pertvarkai pakaks tik bendrosios žemės ūkio politikos fondo su minimaliu galimu nacionaliniu prisidėjimu. Tikrai naivu tikėtis, kad savaime vyks fantazuojamos permainos be paskatų ir atsparumo didinimo įrankių“, – teigiama LŪS pirmininko Raimundo Juknevičiaus pasirašytame rašte.

K.Navickas VL sakė jau aiškinęs ūkininkų organizacijų atstovams, kad Vyriausybė nusprendė, kam teks atsigavimo lėšos. „Toks yra bendras Vyriausybės sprendimas, kuriam aš paklūstu. Galiu pakovoti dėl tų lėšų, bet nenoriu pamesti to, kas yra. Galiu praleisti progą investuoti tai, ką turime“, – teigė ministras.

Prievoles užkrovė, o remti nenori

Europarlamentaras Bronis Ropė tai, kad Lietuvos Vyriausybė žemės ūkiui ir kaimui iš ekonomikai gaivinti numatytų milijardų skyrė tik apvalų nulį, pavadino valdančiųjų cinizmu mūsų šalies regionų atžvilgiu. Pasak jo, yra šimtai priemonių, kam ŽŪM galėjo siūlyti skirti pinigus, o Vyriausybė tai patvirtinti, tačiau bus remiamas tik pelkių atkūrimas. „Nesuprantu, kam ŽŪM reikia įgyvendinti aplinkosauginį projektą – pelkių atkūrimą. Žemės ūkiui iš atsigavimo fondo skiriamas nulis, tačiau nėra jokios reakcijos, kad čia kažkas negerai. Negirdėjau viešo ŽŪM paaiškinimo, kodėl taip atsitiko“, – stebėjosi Europos Parlamento (EP) narys.

Jis pabrėžė, kad Lietuva įsipareigojimus ir reikalavimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų bei klimato kaitos mažinimo paskirstė maždaug vienodai visoms sritims – transportui, pramonei, žemės ūkiui, tačiau dalijant pinigus pastarąjį pamiršo. „Tad kaip žemdirbiai tuos įsipareigojimus įvykdys? Greičiausiai jų neįvykdys.

Bendrosios žemės ūkio politikos fondo pinigai skirti tam, kad parduotuvėse būtų tinkamos kokybės ir reikiamo asortimento maisto už prieinamas kainas. Lietuvos žemdirbiams reikia paramos, kad jie galėtų išgyventi ir būti šiek tiek konkurencingi. Juk dabar jų gaunamos tiesioginės išmokos siekia tik apie 70 proc. ES vidurkio. Kitų šalių ūkininkai gauna kur kas daugiau, kai kur net 3–4 kartus didesnes išmokas. Ir artimiausiais metais jų nepasivysime, nes 2027-aisiais mūsų ūkininkų išmokos pasieks tik 82 proc. ES vidurkio. Lietuvos žemės ūkiui skiriama per mažai lėšų, o mūsų valdžia nelabai nori prisidėti prie kaimo plėtros“, – konstatavo B.Ropė.

Tiesa, Lietuvos tiesioginių išmokų vokas per 7 metų laikotarpį ūgtelės maždaug 1 mlrd. eurų, tačiau ženkliai sumažės parama kaimo plėtrai. O tai investiciniai pinigai, skirti ūkių konkurencingumui ir kaimo gyvybingumui didinti.

Nori įteisinti proporcingą skirstymą

Europarlamentaro manymu, mūsų Vyriausybė iš ekonomikos gaivinimui skirtų milijardų kaimo plėtrai turėjo atriekti bent jau 200–300 mln. eurų. „Numatyta, kad ne mažiau kaip 37 proc. atsigavimo fondo lėšų turi tekti klimato programoms, ne mažiau kaip 20 proc. – skaitmeninimui. Vadinasi, galima remti ekologinį ūkininkavimą, naujų tiksliosios žemdirbystės technologijų, leidžiančių tiksliai tręšti ir naudoti pesticidus, diegimą, biodujų gamybą ir pan. Kita sritis – trumposios maisto tiekimo grandinės, kurios skatina maisto gamybą ir perdirbimą vietos lygiu. Tokiu atveju nereikia maisto vežioti iš toliau, mažiau taršos ir pan. Tokių priemonių šimtai, jos visos surašytos, bet čia jau valdžios požiūrio reikalas“, – tvirtino politikas.

B.Ropė teigė parašęs laišką Lietuvos premjerei Ingridai Šimonytei, finansų ministrei G.Skaistei, kad atsigavimo parama būtų skirstoma proporcingai visoms sritims, nes visiems vienodai reikia vykdyti nustatytas prievoles. „Taip pat kreipiausi į EK, norime, kad tai būtų įtvirtinta Europos teisyne. Šalių ekonomikos gaivinimo planai bus derinami iki rudens ar metų pabaigos, tad gali būti ir pataisymų“, – apie galimybes Lietuvos Vyriausybei ištaisyti klaidą žemės ūkio atžvilgiu kalbėjo europarlamentaras.

Pamiršo svarbiausią prioritetą

Į EP išrinktas buvęs Ignalinos rajono meras užsiminė apie Lietuvos regionų būklę, būtinybę juos gaivinti ir apgailestavo, kad valdantieji tai pamiršo, nors socialinės atskirties, skurdo bei pajamų nelygybės mažinimas – vienas svarbiausių prioritetų. „Daug kalbame apie tuštėjančius kaimus, regionų plėtrą, bet atsigavimo fondo pinigus atiduosime miestams. Viename iš susitikimų mane labai nustebino finansų ministrės pasisakymas. Ji aiškino, kad Sostinės regionui reikia padėti, nes jis gauna labai mažai paramos iš Sanglaudos fondo. Betgi sanglaudos paramos principas yra toks, kad turtingesni turi padėti mažiau pasiturintiems. Mūsų šalis gauna 3–4 kartus daugiau nei įneša į ES biudžetą, dėl to tylime. O kai reikia Lietuvoje pasidalinti tarp regionų, padėti kitiems, tada jau sakome, kad tai blogai“, – regioninės politikos principus aiškino B.Ropė.

Jis priminė, kad Lietuva yra padalinta į du planavimo regionus – Sostinės bei Vakarų ir vidurio Lietuvos. Ir skaičiais pailiustravo, kokia tarp jų yra atskirtis: „Vakarų ir vidurio Lietuvos regiono bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis sąlygomis sudaro apie 63 proc., Sostinės regiono – 111 proc., o Vilniaus miesto – 150 proc. ES vidurkio. Kai tos atsigavimo lėšos nutekės į Vilniaus regioną, atskirtis tik padidės. Tada vėl garsiai stebėsimės, kad kaimas tuštėja ir ten daugėja problemų.“

Ignoruoja ES dokumentus

Lietuvos kaimo ateitimi susirūpinęs matematikas, sistemų tyrinėtojas Kęstutis K.Urba neslėpė nustebimo, kad iš atsigavimo paramos kaimui nieko neliko. Jis sakė suraitęs raštą finansų ministrei ir pabaksnojęs į ES dokumentus, kuriuose parašyta, kad atsigavimo lėšų turi būti skirta ir ekologinei žemdirbystei.

„Prašau turėti omenyje, kad šių metų kovo 25 d. ES Komisija paskelbė komunikatą „Organinės žemdirbystės planas“, kurio įvade aiškiai pasakyta, jog pandemijos pasekmių įveikimui skirto ES atsigavimo fondo lėšos turėtų būti naudojamos ir ekologinės žemdirbystės plėtotei. Vyriausybės programoje numatyta ekologinės žemdirbystės plotus padvigubinti nuo esamų 8 iki 16 proc., o 2030 m. ES numato turėti 25 proc. tokių plotų. Tačiau balandžio 17 d. pristatytame Finansų ministerijos sukurtame plane „Naujos kartos Lietuva“, jo Žaliojo kurso dalyje, lėšų tam nėra“, – į finansų ministrę kreipėsi mokslininkas.

Jo manymu, valdininkai grubiai ignoruoja minėtą ES komunikatą, taip pat EP 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso ir ES strategiją „Nuo lauko iki stalo“. „Keista, kad tyli Žemės ūkio, Aplinkos, Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų pareigūnai, kurie turėtų būti suinteresuoti sveiku ir saugiu maistu bent jau vaikams. Tuo žlugdoma ir regioninė politika“, – įsitikinęs K.K.Urba.

Pasigedo viešumo

Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vigilijus Jukna VL sakė pasigedęs viešo plano svarstymo. „Kažkas su kažkuo derino, bet ne su visais. Net ir Seime tik mūsų iniciatyva į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas, kad finansų ministrė pristatytų visą planą, kiek tai įmanoma. Bet tai jau buvo tik paskutinėmis dienomis, o visas rengimo procesas vyko kažkur paslapčia“, – tvirtino jis.

Buvęs žemės ūkio ministras stebėjosi, kad ŽŪM ir Vyriausybė orientuojasi į pelkių atkūrimą, užuot didinusi žemės ūkio gamybos konkurencingumą. „Gaunu daug žemdirbių atsiliepimų, visi yra nustebę ir šokiruoti, kad žemės ūkiui liko vienintelė finansuojama priemonė – pelkių atkūrimas“, – teigė V.Jukna.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-05-11

Kas darosi pasaulio rapsų rinkoje – jie tiesiog iššluoti

Rinkoje stebina keisti dalykai: balandžio mėnesį dvi ukrainietiškų rapsų siuntos buvo parduotos Kanados prekiautojams. Tai itin retas ir neįprastas sandoris, kuris aiškiai parodo rapsų stygių didžiausioje pasaulyje šių augalų eksportuotojoje Kanadoje.

„Tiek Europoje, tiek visame pasaulyje rapsai yra brangesni nei bet kada anksčiau. Dabar auga ir naujo derliaus kainos“, – apie tai, kas vyksta pasaulinėje rapsų rinkoje, pasakoja agroanalitikas dr. Olaf`as Zinke portale „Agrarheute“. Vis spartesnį kainų kilimą lemia kompleksas viena kitą stiprinančių priežasčių, o galiausiai viskas baigiasi rapsų trūkumu. Europoje ir Kanadoje, kaip ir kitose svarbiose eksportuojančiose šalyse, beveik nebėra ko nusipirkti iki naujo derliaus.

Po sąlyginai prasto pernykščio rapsų derliaus ir eksporto bumo pirmoje sezono pusėje pasaulinė rapsų rinka ir sandėliai ištuštėjo. Remiantis JAV Žemės ūkio departamento (USDA) skaičiavimais, pasaulinės rapsų atsargos vos per dvejus metus sumažėjo beveik perpus. O dabar atsirado ženklų, kad Europoje, o galbūt ir Kanadoje, būsimas rapsų derlius irgi gali būti prastas. Kai kuriuose Europos regionuose šalnos pastaruoju metu rimtai paveikė rapsus, todėl Europos pasėlių stebėjimo agentūra (MARS) sumažino laukiamo derliaus prognozes.

Balandžio pabaigoje Europos Komisija taip pat sumažino ES 2021 m. prognozę maždaug 300 tūkst. t iki vos 16,46 mln. tonų. Tai reiškia, kad Europos ūkininkai rapsų, tikėtina, užaugins tiek pat mažai, kiek pernai – 16,3 mln. tonų. Tuo tarpu 2014–2018 metais jų derlius būdavo nuo 18 iki 22 mln. tonų. Bet kokiu atveju nedidelio tiek Prancūzijos (didžiausios rapsų augintojos ES), tiek ir visos Bendrijos rapsų derliaus padariniai gali būti tokie: ES importo paklausa išliks didžiulė, ir tai būtų rinkoje, kurioje kiti stambūs importuotojai, tokie kaip Kinija ir Japonija, nori pirkti didelius rapsų kiekius.

Rezultatas akivaizdus – kylančios kainos. Vokietijos Hamburgo eksporto uoste ir didmeninėje rinkoje rapsai praėjusį penktadienį buvo kotiruojami po 560 eurų už toną. Rapsai Kanadoje taip pat sparčiai brangsta ir gegužės sandoriai pasiekė visų laikų aukščiausią kainą – 909 kanadietiški doleriai už toną (maždaug 619 Eur/t). Naujasis kanadietiškų rapsų derlius taip pat parduodamas už solidžią kainą – 718 Kanados dolerių (489 ​​Eur). Didžiausios pasaulyje rapsų eksportuotojos Kanados paskutinis derlius buvo palyginti nedidelis, o didžioji dalis kiekių jau seniai parduota, daugiausia Kinijai.

Analitikai pranešė, kad balandį dvi ukrainietiškų rapsų siuntos buvo parduotos Kanados prekiautojams, o tai yra neįprasta ir įrodo, kad šioje šalyje taip pat jau trūksta rapsų. USDA vertinimai rodo, kad Kanados ūkininkai dėl labai aukštų kainų daugiau rapsų nei ankstesniais metais eksportuotojams pardavė per pirmuosius keletą šių prekybos metų mėnesių, t. y. beveik 11 mln. tonų. Prekybininkai sako, kad šiuo metu Kanados uostų sandėliai praktiškai tušti, o iki kito derliaus lieka dar ne vienas mėnuo.

Kanados žemės ūkio ministerija tikisi, kad rapsų plotai naujam derliui padidės 300 tūkst. ha, iki maždaug 8,7 mln. ha. Tačiau šalies ūkininkai vasarinių rapsų negali sėti, nes šiuo metu labai šalta ir sausa. Tai reiškia, kad jau pasėtos sėklos nedygsta arba jauni daigai gali žūti dėl šalnų ir sausros. Rapsų eksporto kainos Ukrainoje – pagrindinėje jų tiekėjoje Europos rinkai per dvi savaites šoktelėjo 100-u eurų. Juodosios jūros eksporto uostuose rapsai parduodami taip pat už rekordinę kainą – 632 JAV doleriai arba apie 524 eurai už toną.

Šaltinis: manoukis.lr, 2021-05-12

Jaunojo ūkininko planuose – išmanios technologijos

Justinas Poška drauge su šeimos nariais daugiau nei dešimtmetį valdantis augalininkystės ūkį, laikosi geros žemdirbystės principų, pereina prie tiesioginės sėjos ir sako, kad sumaniai gali ūkininkauti ir smulkieji.

Žemdirbio laukuose – žieminiai miežiai, žieminiai kviečiai, rapsai ir pupiniai augalai. Ūkininkas sako išmaniosiomis technologijomis besidomintis jau seniai. Tai – ir ūkio sąnaudų mažinimas, ir palanku gamtai. Vis dėl to jis primena, kad, prieš taikant tokias technologijas, būtina atlikti namų darbus. „Anksčiau tyrėme atskirus dirvožemio plotus. Pastebėjome, kad kai kuriuos laukus tręšiame taip pat, bet nukuliame mažiau. Pradėjome ieškoti, kur bėdos. Ankstesni tyrimai parodė, kad mūsų žemėse buvo per daug kalio, o trūko fosforo. Dabar išsityrėme beveik visus ūkio laukus, tad žinosime bendrą vaizdą: kur, kiek ir ko reikia“, – kalba vyras, kartu su šeima dirbantis per 240 ha.

Laikosi geros žemdirbystės principų

Ūkyje tarpiniai pasėliai auginami septynerius metus – žemė tapo puresnė, mažiau pasėliuose balų, šiek tiek sumažinus trąšų, dirvos paviršiuje atsirado daugiau sliekų. Vėjas mažiau pusto dirvą, patenka mažiau saulės spindulių, ne taip džiovinama žemė. Iš pradžių ūkio laukuose sėta daugiau ridikų, garstyčių, o įsigijus tiesioginę sėjamąją, žemdirbys ketina sėti ir mišinius iš kelių augalų – ieškos, kas labiausia tinka auginti. Laikomasi ir sėjomainos, augalai ratu į tą patį lauką grįžta kas 4–5 metus. Ūkis jau ilgą laiką bendradarbiauja su LŽŪKT Radviliškio r. biuro konsultantais.

Bendradarbiaujant paruoštas projektas, pasitelkus ES paramą ketinama plėtoti daržininkystę – auginti pupas ir žirnius. Žemdirbys sako, kad jam svarbūs geros žemdirbystės principai. „Stengiamės jų laikytis: purškiame tik tada, kada reikia, kai kenkėjai pasiekia žalingumo ribą. Stebime Konsultavimo tarnybos IKMIS informaciją. Kiekvieną purškimą pasveriame. Domimės, skaičiuojame, o ne kad kaimynas išvažiavo, tai ir aš iš paskos“, – sako J. Poška.

Ūkyje – išmanios technologijos

Jis pasakoja, kad pirmasis išmanus pirkinys, pasinaudojus parama, buvo tręštuvas. „Pastebėjome, kad anksčiau, kur būdavo per daug trąšų, pasėlis suguldavo, todėl dažniausiai ir ligomis apsikrėsdavo, matydavai tai lauko pašviesėjimus, tai patamsėjimus, nukentėdavo grūdų kokybė. Nuo rudens pasėlius jau tręšime kintama norma. Paskaičiavus trąšų normas, skaičiai įspūdingi: vienur trąšų tereikia 10 kg/ha, kitur tik 0,5 t. Tuo pačiu tikimės išlyginti žemės balansą, sumažės išgulimų, pasėliai bus tolygesni“, – pasakoja ūkininkas. Šį pavasarį į ūkį atkeliavo ir išmanusis purkštuvas, skaičiuojama, kad unikali purkštuvo Twin sistema leis sunaudoti iki 30 proc. mažiau chemijos, jo plotis leis sumažinti ir technologinių vėžių skaičių, sekcijų kontrolė turėtų užtikrinti, kad nebūtų perpurškimų.

Ūkininkas tikisi, kad naujas pirkinys leis taupyti kurą, laiką ir dirbančių žmonių skaičių. Planuose – ir išmanioji sėjamoji. Anksčiau laukus daugiau ardavo, šiek tiek skusdavo, bet pirmus metus jau taikė ir tiesioginę sėją. Rezultatai džiugina, tad po truputį tikimasi prie jos pereiti visiškai. „Jei jau perėjome prie tiesioginės sėjos, tai nėra ko gręžiotis atgalios. Jei jau suarsi, tai vėl iš naujo. Va, kur pas kitus sėta tradiciškai, visi kviečiai iš po žiemos buvo parudę, o mes sėjome tiesiai į garstyčias. Jų styrantys kotukai sniegą sulaikė, ir gyvūniukams geriau, o pasėlis visiškai žalias. Nėra jokių pašutimų. Pavasarį žiemkenčiai lengviau atsigavo“ – dalinasi patirtimi J. Poška. Anot jo, darbus palengvintų ir tikslusis kombainas su derlingumo žemėlapiais, lygiagretaus vairavimo sistema. Kol kas tai – ateities planuose.

„Galima sumaniai bei išmaniai ūkininkauti ir turint smulkų ūkį. Tam parankios ir Europos Sąjungos paramos programos. Žinoma, stambesniam ūkiui investicijas yra daug lengviau įsisavinti. O mažiukams geriau kooperuotis, jungtis ir išmaniąsias technologijas įsigyti keletui ūkių“ , – kalba jaunasis ūkininkas. Žemės ūkio kooperatyvui „Radviliškio aruodas“ priklausantis vyras, sako, kad bendraminčių būryje lengviau rasti sprendimus, derėtis su grūdų supirkėjais, palankesnėmis kainomis įsigyti trąšų, pesticidų bei sėklų.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-11

Imsis stambiųjų žemvaldžių: tiesioginėms ES išmokoms sieks įvesti lubas – „Agrokoncernas“, „Auga Group“ ir kiti netektų milijonų

Smulkieji ūkininkai jau ne vienerius metus skundžiasi, kad didžiąją dalį žemės ūkiui skiriamos Europos Sąjungos (ES) paramos į savo kišenes susižeria stambieji žemvaldžiai. Ši situacija netrukus gali pasikeisti – Seime kyla iniciatyva pagrindinei ES išmokai uždėti 150 tūkst. eurų „lubas“. Tai reikštų, kad daugiausiai žemės Lietuvoje valdančios stambiausios žemės ūkio bendrovės netektų milijonų eurų per metus.

Trečiadienį tokį tiesioginių ES išmokų ribojimą numatantį įstatymo projektą registravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas. Šį teisės nutarimą savo parašais parėmė dar 35 įvairių partijų politikai – tiek priklausantys valdančiajai koalicijai, tiek opozicijai. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad tiesioginių išmokų dalies, apimančios pagrindinę tiesioginę išmoką, suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Jei Seime toks įstatymas būtų patvirtintas, jis įsigaliotų 2022 metų sausio 1 dieną. O stambiausios šalies žemės ūkio bendrovės, tokios, kaip Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“, „Linas Agro Group“ ar „Auga Group“, valdančios po dešimtis tūkstančių hektarų, netektų milijonų eurų per metus.

Daugiau pinigų liktų smulkiems

M.Majauskas 15min tvirtino, kad reikšminga dalis žemės ūkiui skirtos paramos atitenka stambiausiems žemvaldžiams ir žemės ūkio grupėms, nors ES parama Lietuvoje yra ypatingai svarbi žemės ūkio gyvybingumui, perdirbimo pramonės konkurencingumui bei būtiniausių maisto produktų tiekimui šalies gyventojams.

„Nepakankamai diferencijuota parama ir galiojančios išimtys apriboja galimybę užtikrinti reikiamą paramą smulkiam ir vidutiniam žemės ūkiui. Tokia situacija kuria nesąžiningas konkurencijos sąlygas, kai dešimtis tūkstančių hektarų žemės asmeniškai, per giminaičius ar per juridinius asmenis valdantys gauna reikšmingą ES paramą, kuri galėtų būti skirta nedidelių ūkių paramai ir kaimo plėtrai“, – kodėl ėmėsi iniciatyvos apriboti išmokas stambiesiems žemvaldžiams aiškino Seimo BFK pirmininkas. Apie būtinybę įvesti tiesioginių išmokų „lubas“ jau ne vienerius metus kalba ir smulkieji ūkininkai. Jie anksčiau yra išsakę pageidavimą dėl 60 tūkst. eurų “lubų” tiesioginėms išmokoms.

Galiojusios „lubos“ buvo tyliai panaikintos

Tokios „lubos“ Lietuvoje jau galiojo. 2019 metais laikinasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys buvo įvedęs tiesioginių išmokų „lubas“ iki 150 tūkst. eurų vienam subjektui.

Tiesa, tuo metu buvo numatyta įvairių išimčių, todėl stambiųjų žemvaldžių šis ribojimas beveik nepalietė – „lubos“ nebuvo taikomos susietiems asmenims, todėl draudimo buvo galima išvengti skaidant nuosavybę. Be to, prieš tai iš išmokų sumos, viršijančios 150 tūkst. eurų, būdavo atskaičiuojami išmokėti atlyginimai ir su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai.

O 2020 metais tylomis, iš anksto neinformavęs net ūkininkų atstovų, ir šį ribojimą panaikino „valstiečių“ Vyriausybės žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Kilus triukšmui jis motyvavo, kad toks ribojimas, užkrovęs papildomą administracinę naštą ministerijai, buvo neefektyvus, nes atvejų, kad išmokos viršytų numatytą ribą, beveik nepasitaikė. Vėliau į diskusijas įsitraukė ir prezidentas Gitanas Nausėdas, raginęs įvesti ribojimą tiesioginėms ES išmokoms. Su ministru buvo sutarta dėl 100 tūkst. eurų ribos, tačiau vėliau kalbos apie „lubas“ taip ir nutilo.

Tad šį kartą politikai nutarė pasimokyti iš 2019 metais padarytų klaidų ir nepalikti spragų dėl kurių ribojimas iš esmės ir neveikė. „Todėl siūlome riboti tiesioginę pagrindinę išmoką ne tik vienam asmeniui, bet ir susijusiems asmenims taip, jog ji iš tiesų negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Taip pat įstatymu siūloma įtvirtinti, kad ši suma negali būti didinama išmokėtu darbo užmokesčiu“, – 15min sakė M.Majauskas.

Pasak jo, preliminariais skaičiavimais, apribojus išmokas stabiausiems žemvaldžiams, būtų sudaryta galimybė smulkiam ir vidutiniam žemės ūkiui kasmet skirti papildomai iki 15 mln. eurų. 2021 m. pagrindinei išmokai skirta 220 mln. eurų suma. Už žemės ūkio naudmenų plotą mokamos vienkartinės pagrindinės išmokos 2020 metais siekė 68,20 Eur už hektarą.

Stambiausi žemvaldžiai parastų milijonus

Jei toks ribojimas būtų įvestas, jis labiausiai per kišenę kirstų stambiausiems šalies žemvaldžiams. Tiesioginės išmokos skiriamos už deklaruojamus hektarus, kurie gali priklausyti nuosavybės teise arba būti nuomojami, valdomi panauda. Šiuo metu keliolika bendrovių savo rankose sutelkusios tūkstančius hektarų tiek nuosavos, tiek nuomojamos žemės, už kurią gauna milijonus eurų išmokų per metus. Šios stambios žemės ūkio bendrovės valdo po keliasdešimt smulkesnių įmonių, todėl anksčiau buvę ribojimai išmokoms jų ir nepalietė, nes atskiros įmonės numatytų „lubų“ nepasiekdavo. Daugiausiai žemės Lietuvoje valdo trys bendrovės. Didžiausios žemvaldės titulas ekologinę žemdirbystę ir maisto produktų gamybą plėtojančiai įmonei „Auga Group“, kurios pagrindinis akcininkas – verslininkas Kęstutis Juščius.

„Registrų centrui“ pateiktoje įmonės finansinėje ataskaitoje rašoma, kad 2019–2020 metais bendras grupės įmonių dirbamos žemės plotas (tiek nuosavos, tiek nuomojamos) sudaro 39,7 tūkst. ha. Tiesa, didžiąją dalį žemės įmonė nuomojasi. Tad jei pagrindinė tiesioginė išmoka pernai siekė 68 eurus už hektarą, galime paskaičiuoti, jog „Auga Group“ galėjo gauti mažiausiai 2,7 mln. eurų pagrindinės tiesioginės išmokos. Jei įsigaliotų 150 tūkst. eurų ribojimas, įmonių grupė galėtų netekti 2,5 mln. eurų. Tiesa, tiek ši įmonė, tiek smulkūs ūkininkai išmokų už hektarą gauna gerokai daugiau. Tiesiogines ES išmokas sudaro ne tik pagrindinė išmoka, bet ir įvairios papildomos – už pirmuosius hektarus, ekologinę žemdirbystę, jauniesiems ūkininkams ir kitos.

Pavyzdžiui, „Auga Group“ pernai 15min nurodė, kad iš viso 2019 metais gavo apie 6,5 mln. eurų subsidijų – iš jų 5,4 mln. eurų sudarė tiesioginės išmokos, likusi dalis – ekologinės žemdirbystės subsidijos. Įmonė anksčiau 15min yra tvirtinusi, kad už hektarą smulkieji ūkiai gauna gerokai daugiau nei „Auga Group“, nes yra skatinami papildomai

Jei 150 tūkst. eurų ribojimas vienam subjektui iš tiesų įsigaliotų, ženkliai susitrauktų ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio „Agrokoncerno“ gaunama parama. „Agrokoncernas“ vadovai 2018 metais spaudos konferencijoje atskleidė, kad grupė jau tuo metu iš viso valdė 36 tūkst. hektarų žemės, iš kurios 22 tūkst. hektarų buvo nuosava. Tad uždėjus 150 tūkst. eurų ribą, įmonė galimai netektų 2,3 mln. eurų tiesioginių išmokų. „Linas Agro Group“, dirbanti apie 17,3 tūkst. ha žemės, 15min skaičiavimais, galėtų prarasti apie milijoną eurų tiesioginių išmokų.

ES numato išmokų ribojimą

Tiesa, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis svarsto, ar sumažėjus tiesioginėms išmokoms, didžiosios žemės ūkio bendrovės nepradėtų byrėti. „Agrarinės ekonomikos instituto vadovybė pabrėžė, kad šių didžiųjų žemės ūkio bendrovių pelnai – iš tiesioginių išmokų. Iš gamybos nesimato pelnų arba slepia. Ryžtingai reikia Lietuvos žemės ūkio politiką apversti aukštyn kojom. Visa parama buvo numatyta ūkininkui, o ne oligarchui, žemės ūkio bendrovėms“, – piktinosi jis.

Šiuo metu ES yra sudariusi galimybę šalims narėms pačioms kreiptis dėl stambių išmokų sumų ribojimo. Dabartinė tvarka leidžia šalims nuo 5 iki 100 procentų mažinti pagrindines tiesioginių išmokų dalis, viršijančias 150 tūkst. eurų, tačiau valstybėms, naudojančioms pirmųjų hektarų paramos modelį ir paskiriančios jam bent 5 procentus gauto paramos voko, šis ribojimas nėra privalomas.

Šaltinis: 15min.lt, Jurgita Šimelevičienė, 2021-05-12

Ministerija atsakė ūkininkams apie panaudotos plėvelės likimą bei mokesčius

Aplinką suskubę tvarkytis gyventojai užplūdo atliekų tvarkymo aikšteles, konteinerius. Tuo tarpu ūkininkai suka galvas, kur dėti pakuočių atliekas. Naujienų portalas lrytas.lt sulaukė laiškų iš ūkininkų, klausiančių, kokia šiuo metu Lietuvoje galioja tvarka dėl plėvelės nuo šienainio rulonų surinkimo. Pasak jų, trūksta ne tik aiškumo, bet ir informacijos, kodėl ši paslauga tapo mokama.

„Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, ūkininkavimo veikloje šienainį į plėvelę pakuojantys (patys ar pakavimo paslaugą užsakantys iš trečiųjų asmenų), kaip atliekų darytojai ir turėtojai, privalo rūšiuoti šias atliekas ir atiduoti jas turintiems teisę tokias atliekas tvarkyti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti patys, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti (turi numatytus leidimus ir yra registruoti Atliekų tvarkytojų valstybės registre). Kadangi šienainio pakuočių (šiuo atveju – plastikinės plėvelės ir rulonavimo tinklų) atliekos susidaro ne buityje, bet žemės ūkio veikloje, tokių atliekų turėtojai atliekas turi perduoti atliekų tvarkytojams pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo“, – rašoma atsiųstame komentare.

Taip pat nurodoma, kad tvarkant šienainio pakuočių (šiuo atveju – plastikinės plėvelės ir rulonavimo tinklų) atliekas, kaip ir visas kitas atliekas, pirmenybė turi būti teikiama atliekų perdirbimui, o ne naudojimui energijai gauti ar šalinimui sąvartyne. Atliekų šalinimas sąvartyne turėtų būti kraštutinė jų tvarkymo priemonė, kuri galėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai tokių atliekų negalima perdirbti, kitaip panaudoti ar naudoti energijai gauti. „Atliekų turėtojas (ūkininkas, žemės ūkio bendrovė), pats arba per vežėją perdavęs atliekas jų tvarkytojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą; atliekų perdavimo-priėmimo aktą; atliekų vežimo lydraštį).

Siekiant ūkininkams patogiai, paprastai ir aiškiai teikti informaciją apie atliekų tvarkymą, Aplinkos ministerijos svetainės rubrikoje „Atliekos“ sukurta speciali porubrikė „Informacija ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms“, kur paskelbtas šienainio pakuočių atliekas priimančių atliekų tvarkytojų sąrašas (šiuo metu jame nurodyti 9 atliekų tvarkytojai)“, – nurodė Atliekų politikos grupės atstovai.

Atliekų, susidarančių ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, surinkimo kainas šių atliekų turėtojams ir kitiems asmenims, užsakantiems tokių atliekų tvarkymo paslaugas, sutartiniais pagrindais nustato tokių atliekų tvarkytojai, įvertinę šių atliekų tvarkymo išlaidas ir antrinių žaliavų, gautų tvarkant šias atliekas, rinkos kainas. Ūkininkų išlaidų, sumokėjus atliekų tvarkytojams už šienainio pakuočių atliekų surinkimą, kompensavimas Aplinkos ministerijos administruojamų programų lėšomis nenumatytas.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-05-08

Ankstesnės žemės ūkio naujienos