Žemės ūkio naujienos: 2021-05-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Keičiasi požiūris į žemės ūkį – bus skatinami tvarūs, efektyviai veikiantys ūkiai
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Seimo Kaimo reikalų komitetui pristatė planuojamas investicijas į žemės ūkio produktų gamybą ir perdirbimą naujuoju 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu bei paaiškino pasirinktų prioritetų svarbą.
Bendrosios žemės ūkio politikos tikslų ir iššūkių evoliucija
Paskutiniame etape, kuris įgaus pagreitį nuo 2023 metų, prie šių tikslų dar labiau akcentuojami su aplinkosauga ir klimato kaita susiję iššūkiai, susitarimai ir bendri siekiai.
Kalbėdamas apie investicijas į gamybą ir perdirbimą ministras paaiškino, kokios investicijos planuojamos ir kodėl jos intensyvėja.
„Bendra pridėtinė vertė, palyginti su kitomis šalimis, yra maža. Lyginant su latviais, mes pagal pagaminamos produkcijos vertę esame labai panašiame lygyje, iš hektaro gauname tik 1020 Eur/ha. Tai dėl to, kad turime monotonišką žemės ūkio struktūrą, palyginus su lenkais, kurie turi didesnį daržovių, vaisių, bulvių, gyvulininkystės segmentą. O mūsų šalyje dominuoja javai, todėl kuriame mažesnę pridėtinę vertę. Tai lemia ir lems mūsų siūlymus, kodėl norime į vieną ar kitą sektorių daugiau ar mažiau investuoti“, – paaiškino ministras.
Žemės ūkio kuriamos pridėtinės vertės didinimas yra vienas svarbiausių naujojo finansinio laikotarpio tikslų, kaip ir gyventojų apsirūpinimas vietoje tvariai užauginta žemės ūkio produkcija.
Ministras taip pat aptarė kitas problemas. Viena jų – netolygus apsirūpinimas maisto produktais pagal sektorius. Lietuvoje labai trūksta vaisių, uogų ir daržovių. Vietoje užaugintais vaisiais ir uogomis apsirūpiname tik apie 32 proc., daržovėmis – tik apie 61 proc., bulvėmis – 84 proc.
„Natūralu, kad į šias sritis norime investuoti ir tai yra vienas iš prioritetų“, – teigė ministras. „Mes taip pat matome mažėjančius pienininkystės, galvijininkystės ir kiaulininkystės sektorius, pavyzdžiui, pasigaminame tik 53 proc. mums reikalingos kiaulininkystės produkcijos. Taip pat turime labai didelius ir staigius mažėjimus pieno sektoriuje. Nors šiandien skaičiai rodo, kad apsirūpiname pienu, tačiau mažėjimo tendencijos akivaizdžios ir tik laiko klausimas, kada ims trūkti pieno. Todėl norime į tai atkreipti dėmesį ir sukoncentruoti investicines lėšas“.
Ministras taip pat kalbėjo apie būtinybę mažinti priklausomybę nuo tiesioginių išmokų.
„Mažiausiai nuo tiesioginių išmokų priklauso kiaulininkystės, paukštininkystės, daržininkystės sektoriai. Svarbu siekti mažinti priklausomybę nuo tiesioginių išmokų, tai yra dar vienas iš kriterijų, į kurį kreipėme dėmesį“, – teigia ministras.
Taigi siekiant šių tikslų, 2021–2027 m. investicinę paramą siūloma skirstyti pagal konkrečius sektorius, kad kiekvieno jų atstovai galėtų pretenduoti į tam tikrą jiems skirtą lėšų krepšelį. Orientuojamasi į geriausius rezultatus, tiek didinant gamybą, tiek gerinant pagamintos produkcijos kokybę ir kuriant aplinkai draugišką, inovatyvų ūkininkavimo modelį.
Augs lėšos, skiriamos žemės ūkio produkcijos gamybai skatinti
Planuojama, kad investicinė parama į gamybą ir perdirbimą 2021–2027 m. bus apie 21 proc. didesnė nei 2014-2020 m. periodu. Pirminei gamybai, skatinant tvarias investicijas ir pridėtinės vertės kūrimą, planuojamos skirti lėšos sieks 469 mln. Eur (buvo 419,2 mln. Eur).
Siūloma beveik pusę šios sumos – 224 mln. Eur (kartu su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės EURI lėšomis – 77 mln. Eur) – skirti 2021–2022 m. (pereinamajam laikotarpiui). Planuojama, kad 2023–2027 m. šios investicijos sieks 245 mln. Eur.
Dalį šių lėšų, t. y. 159 mln. Eur iš 224 mln. Eur pereinamajam laikotarpiui ir visas 2023–2027 m. laikotarpio lėšas (245 mln. Eur) planuojama skirstyti pagal sektorius. Gyvulininkystės sektoriui numatytos lėšos, palyginti su praėjusiu Lietuvos kaimo plėtros programos laikotarpiu, turėtų augti 16 proc. ir siektų 272,8 mln. Eur. Iš jų 165 mln. Eur planuojama skirti pienininkystės sektoriui, o 107,8 mln. Eur – mėsos sektoriui.
Sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams skiriama parama augtų labiausiai – net 78 proc. ir siektų 83,2 mln. Eur.
Kitoms augalininkystės šakoms, skatinant javų sektorių pereiti nuo žaliavos į perdirbimą, skiriamos lėšos mažėtų iki 48 mln. Eur (2014–2020 m. buvo skirta 138,3 mln. Eur).
Investuojant į gamybą prioritetas numatytas smulkiems ir vidutiniams (smulkūs ūkiai, siekdami gauti paramą, turėtų kooperuotis), bei ekologiniams ūkiams. Taip pat – kooperatyvams ir jauniesiems ūkininkams (jiems būtų teikiamas ir didesnis paramos intensyvumas, siekiantis iki 20 proc.) bei gyvūnų gerovės standartų diegimui.
Į sektorius nukreipta investicinė parama nesumažins galimybių ir mišriems ūkiams, kurie ne tik dažnu atveju būna draugiškesni aplinkai bei pasižymi mažesne pajamų netekimo rizika, bet ir yra atsparesni rizikoms.
Didesnės lėšos ir perdirbimui
Pereinamuoju laikotarpiu perdirbimui skiriamos investicijos turėtų siekti 65 mln. Eur, o 2023–2027 m. – 51 mln. Eur. Taigi iš viso perdirbimui bus skirta 116 mln. Eur. Tai yra net 82 procentais daugiau, nei buvo skirta praėjusiam finansiniam laikotarpiui. 2014–2020 m. investicinė parama perdirbimui siekė 63,7 mln. Eur.
Pereinamojo laikotarpio iššūkiai
2021– 2022 m. planuojama paremti (investuojant į valdų modernizavimą) apie 465 projektus. Preliminariai skaičiuojama, kad paramą gautų 75 stambūs ūkiai ir 390 smulkių, vidutinių ūkių.
Preliminariais Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vertinimais, smulkius ir vidutinius ūkius turėtų pasiekti 793,5 mln. Eur. Šios lėšos planuojamos pagal priemones: bazinę ir žalinimo išmokas, susietąją paramą, jaunųjų ūkininkų tiesioginę išmoką, perskirstymo išmoką, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, smulkių ūkių rėmimą, smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimą, investicijas į valdas ir perdirbimą. Pagal tas pačias priemones sąlyginai stambesniuosius ūkius (daugiau kaip 100 ha ir/ar 75 tūkst. Eur kuriamos standartinės produkcijos vertės) turėtų pasiekti apie 706,5 mln. Eur. Kitos pereinamojo ir naujojo laikotarpio priemonės dalintųsi proporcingai tarp smulkų, vidutinių ir stambių ūkių.
„Norime atkreipti dėmesį į smulkiuosius – tokie ūkiai galės pretenduoti į paramą smulkiems ūkiams, tačiau su sąlyga jeigu kooperuosis. Jei bent du ūkiai kooperuosis ir jų bendra standartinės produkcijos vertė sudarys apie 16 tūkst. Eur, jie galės gauti minėtą paramą. Norime pasiūlyti kelti žemiausią kertelę, kuri dabar siekia 8 tūkst. Eur“, – apie būtinybę bendradarbiauti kalba žemės ūkio ministras K. Navickas.
Planuojamos investicijos į žemės ūkio produktų gamybą ir perdirbimą 2021–2027 m. bei prioritetai, kuriuos pristatė ministras, buvo derinti su įvairių sektorių atstovais, ūkininkais. Po šio pristatymo ŽŪM, siekdama bendro sutarimo, dar vykdys konsultacijas su socialiniais partneriais.
Diskusija su Seimo Kaimo reikalų komitetu bus pratęsta birželio mėnesį.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-12
Pakoreguoti tiesioginių išmokų reikalavimai
Gegužės 11 d. žemės ūkio ministro įsakymu buvo pakoreguotos tiesioginių išmokų taisyklės – patikslinti šienavimo reikalavimai, numatyta galimybė apie pasėlio, daugiamečių sodinių išlaikymą pranešti mobiliąja programėle „NMA agro“.
Pareiškėjai, kurių laikomų sutartinių gyvulių (SG) vidurkis laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. sudaro ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui pievų ar žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje, ganytų plotų neprivalo papildomai šienauti. Nebus laikoma, kad paramos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, jei lauke po ganymo bus likusios nenuėstos žolės arba plotai netinkamai nuganyti ar nušienauti. Svarbu tai, kad ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. deklaruojamuose laukuose būtų matomi gyvulių ganymo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta žolė, arba laukai turi būti nušienauti, t. y. nupjauta žolė laukuose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, arba susmulkinta ir tolygiai paskleista).
Tuo tarpu, jei laikomų sutartinių gyvulių vidurkis laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. sudaro mažiau kaip 0,3 SG pievos hektarui, nepadengti SG plotai (1 SG padengia 3,33 ha) ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. turi būti sutvarkyti, t. y. nupjauta žolė turi būti iš lauko išvežta arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius. Susmulkintą žolę paskleisti lauke draudžiama.
Pavyzdžiui, pareiškėjas deklaruoja 6 ha pievų plotą ir laiko 1 karvę (karvė prilyginama 1 SG, jei ji išlaikyta nuo sausio 1 iki birželio 30 d.). Kadangi 1 SG padengia 3,33 ha, likęs plotas (6 ha – 3,33 ha = 2,67 ha) turi būti sutvarkytas iki rugpjūčio 1 d.: nupjauta žolė turi būti išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius. Susmulkintą žolę paskleisti lauke draudžiama. Tuo tarpu SG padengtame 3,33 ha deklaruojamo ploto lauke ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. būtini gyvulių buvimo požymiai.
Pranešimai programėle „NMA agro“
Iki rugpjūčio 1 d. pareiškėjas privalo užtikrinti, kad atliekant patikrą vietoje būtų rastas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Jei pareiškėjas iki minėtos datos neišlaiko pasėlio, lauke turėtų būti pasėlio liekanų, kad būtų galima nustatyti, jog lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis.
Tačiau, jei pareiškėjas iki rugpjūčio 1 d. nenori išlaikyti deklaruoto pasėlio, jis gali apie pasėlį pranešti mobiliąja programėle „NMA agro“. Pareiškėjas turi pateikti skirtingų lauko vietų nuotraukas, kuriose aiškiai matytųsi auginamas pasėlis ir bendras lauko vaizdas.
Daugiamečius sodinius išlaikyti (jie turi būti randami patikros vietoje metu) visus kalendorinius metus, kuriais teikiama paraiška. Jei daugiamečiai sodiniai iki kalendorinių metų pabaigos neišlaikomi, pareiškėjai privalo mobiliąja programėle „NMA agro“ pateikti skirtingų lauko vietų nuotraukas, kuriose aiškiai matytųsi auginti daugiamečiai sodiniai ir bendras lauko vaizdas.
Šaltinis: nma.lt, 2021-05-12
Robotizacijos amžiuje rankų darbo reikės mažiau, žinių – daugiau
Gyvūnų mokslo specialistų darbo rinkai trūksta ir jų poreikis tik didės. Ši profesija motyvuotam specialistui gali garantuoti ateitį, nes šiuolaikinis ūkis imlus ne tik technologijoms, bet ir žinioms.
Mokslas, technologijos, skaitmenizavimas ir dirbtinis intelektas ateina į pačius stambiausius ūkius. Žiūrint iš mokslo pozicijų, kad būtų galima susidoroti su visais ateinančiais iššūkiais ūkyje, reikia ir aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialisto. Žinome, kad didžiausią įtaką gyvulių sveikatingumui, produkcijos kiekiui ir kokybei turi pašarai ir taisyklingas visavertis gyvulių šėrimas. Racionas – tai ne vien skirtingų pašarų sumaišymas. Gyvulių augintojui būtinos žinios apie pašarų kokybę, maistinę vertę, pašarų gamybos ypatumus, gyvulių anatomiją, fiziologiją ir kt.
Raciono reikšmė tik didės, nes ūkiuose atsiranda vis daugiau geros genetikos gyvulių, bus svarbu atskleisti ir išnaudoti jų genetinį potencialą, užtikrinti aukšto produktyvumo gyvūno poreikius. Kartu būtinos žinios apie gyvulių sveikatingumą, laikymą, reikia išmanyti veislinio darbo principus, parenkant pažangius ūkinių gyvūnų veisimo metodus ir t. t. Gyvulių genetika gerėja, veislinė vertė didėja – tai brangus turtas, kuriam saugoti ir prižiūrėti, gauti pridėtinę vertę reikia žinių. Žinoma, ne kiekvienas ūkininkas gali turėti tiek žinių, todėl jam reikės kvalifikuoto specialisto konsultacijų, kuris turės padėti ūkininkauti tvariai, užtikrinant gyvūnų gerovės ir produktyvumo sąlygas, jų produktų kokybę ir saugą, aplinkosaugos reikalavimus.
Mūsų tikslas ir yra parengti gyvulininkystės specialistus, kurių žinios ir gebėjimai apimtų daugelį sričių, suteikti jiems ne tik bazinių, bet ir specialiųjų žinių, kurios neišvengiamai būtinos jų savarankiškam darbui. Robotizacijos amžiuje žmonių rankų darbo reikės mažiau, bet valdyti gyvūnų laikymo ir šėrimo technologijas, kad būtų maksimaliai išnaudojamas ir robotų, ir gyvulių potencialas, reikia žinių. Todėl ir gyvulininkystės specialistų poreikis didėja. Be abejo, gyvūnų mokslų specialistų poreikio didėjimą darbdaviai sieja ne tik su būtinumu diegti pažangias technologijas, bet, kaip jau minėjau, su didėjančiais kokybės reikalavimais gyvulininkystės produkcijai.
Siekiant užtikrinti minimalų specialistų poreikį, kasmet reikia parengti po 57 aukštos kvalifikacijos gyvūnų mokslo specialistus. Kol kas sunku įsivaizduoti, kaip tai padaryti, nes tai nėra labai populiari studijų programa ir stojančiųjų skaičius nepakankamas, nors gyvūnų mokslo specialisto įsidarbinimo galimybės labai didelės – įsidarbina 83 proc. baigusiųjų absolventų. Mūsų fakulteto studentai dažnai dirbti pradeda jau po pirmo kurso: vasarą įmonėse pasirenka papildomą praktiką, įgyja praktinių žinių ir ten, gavę diplomą, lieka dirbti. Yra ir ūkininkų, kurie dėl savo ūkio studijuoja gyvūnų mokslą. Viena jų – veislinio šarolė ūkio savininkė Eglė Butkienė (žurnalas „Mano ūkis“ apie ją rašė 2020 m. Nr. 6, – red.).
Gyvūnų mokslo specialisto veiklos sritis yra gana plati: tai veislininkystė (valstybinėse įmonėse), konsultavimas (Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje), pašarų gamyba (Pašarų gamybos įmonėse), gyvulininkystės produkcijos gamyba, mokslas, studijos ir kt. Dabartinį gyvūnų mokslo studijų programos pavadinimą pritaikėme prie vakarietiško atitikmens (angl. animal science). Tai mokslas apie produkcijos gyvūnų auginimą. Fakulteto pavadinimas nuo jo įkūrimo 1946 m. daug kartų buvo keičiamas: nuo Zootechnikos, Zooinžinerijos, Gyvulininkystės technologijos iki šiandieninio Gyvūnų mokslų. Studijų programą įvertino Studijų kokybės vertinimo centras ir tarptautiniai ekspertai, ji akredituota maksimaliam šešerių metų terminui.
Galimybės studentams įgyti praktinių žinių yra beribės. Turime sutarčių su stipriomis pažangiomis bendrovėmis, ūkiais, įmonėmis, tad studentai gali rinktis praktiką pagal savo poreikius – gyvulių auginimo ūkiuose, pašarų gamybos, veislininkystės įmonėse. Šiandien labai pasikeitęs ir LSMU Veterinarijos akademijos mokomasis ūkis, kuris plečiasi ir modernėja ir kur studentai visada laukiami.
Nelengvas studijas, manau, palengvina didelė motyvacija ir noras dirbti su gyvuliais ir gyvulininkystės srityje. Todėl labai laukiame motyvuotų jaunuolių, kurie savo ateitį sieja su gyvulininkyste. Padėsime jiems, kiek galėsime. Didžiausios galimybės gyvūnų mokslo specialistams atsiveria neužimtoje darbo rinkoje. Darbas dabartiniuose gyvulininkystės ūkiuose – švarus, kvalifikuotas, fiziškai nesunkus, žinoma, reikalaujantis žinių ir gebėjimų valdyti technologijas. Technologijos, šėrimas, produkcijos gamyba, veislininkystė – porų atranka ir paranka, selekcija – tai ir labai įdomus darbas tiems, kuriems patinka ši sritis.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-13
Tobulinamas mėšlo tvarkymo aprašas
Žemės ūkio ministerija vertinimui vėl pateikė Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą. Ministerija viliasi, kad tai – kompromisinis variantas, žemdirbiai tvirtina, kad tebeturi pastabų.
Jo teigimu, per pastaruosius mėnesiu ne kartą diskutuota tiek su socialiniais partneriais, tiek su mokslininkais ir Aplinkos ministerija, o kiekviena diskusija atnešdavo korekcijų. Anot D. Dudučio, vienos svarbiausių korekcijų – numatyta leisti laikyti mėšlą rietuvėse lauke ne ilgiau kaip šešis mėnesius per metus, laikotarpį pasirinktų pats ūkininkas. Lauke galima būtų laikyti pagal numatytus skaičiavimus atitinkamą mėšlo kiekį, kurio pakanka būtent tam laukui patręšti. Didesniam kaip 30 ha laukui būtų privalomas tręšimo planas. Tręšimo planas reikalingas ir tuomet, jei norima tręšti kelis laukus, bet mėšlą laikyti viename. Turint planą numatyta galimybė formuoti vieną rietuvę keliems laukams.
Žemės ūkio viceministro teigimu, atsižvelgus į socialinių partnerių pastabas, pakoreguoti ir pirminiai rietuvių įrengimą reglamentuojantys siūlymai. Aprašo projekte – ir siūlymas atidėti draudimą naudoti ištaškymo technologiją. Anksčiau buvo numatyta draudimą taikyti nuo 2022 ar 2024 m., dabar siūloma tai drausti nuo 2027 m., „atsižvelgus į socialinių partnerių siūlymus, kad per tą laiką tikėtina, jog bus pakankamai nuamortizuota naudojama technika ir bus galima naudoti naujas technologijas“. Viceministras Seimo nariams teigė suprantąs žemdirbių norus, kad reikalavimai būtų dar švelnesni ar jų visai nebūtų, tačiau priminė, kad visai atsisakyti jų negalima.
„Palyginti su aplinkinėmis šalimis, mūsų siūlomi pakeitimai būtų patys švelniausi mėšlo laikymui laukuose. Kiekvienoje šalyje yra šiek tiek kitaip, bet mūsų siūlomi reikalavimai yra švelniausi. Antra vertus, manome, kad šie reikalavimai vis dėlto turėtų būti priimtini ir Europos Komisijos auditoriams, kadangi tikrai tikimės įrodyti, kad paviršinio vandens taršos tikrai nesąlygosime“, – kalbėjo D. Dudutis. Žemdirbių atstovai, nors ir sutiko, kad šįkart diskusijos buvo, tačiau pastabų dar tebeturėjo. Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, iš esmės daug į ką atsižvelgta, tačiau LŽŪBA savo ruožtu dar tikrai teiks pastabas dėl mėšlo laikymo laukuose laikotarpio, prašydami, kad būtų bent 8 mėnesiai.
Jis priminė, kad dar su praėjusios Vyriausybės ministrais buvo kalbėta apie būtinybę ilginti laiką, per kurį patręštas laukas turi apartas, nes „per 4 valandas aparti nėra nei fizinių, nei finansinių, nei techninių galimybių“. Taip pat jis kėlė klausimą, kodėl apskritai tręšimo terminai tebėra nustatomi dviejų – žemės ūkio ir aplinkos – ministrų įsakymais ir kodėl to negalėtų daryti Aplinkos apsaugos departamento regioniniai padaliniai, atsižvelgdami į konkretaus regiono, dirvožemio, augančių augalų ypatybes. Bent „kosmetinių pastabų“ žadėjo pateikti ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, o Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys teigė, kad „ministerijai vertėtų nuo pat pradžių labiau įsiklausyti, ką sako socialiniai partneriai“ ir apgailestavo, kad šiam klausimui sugaišta tiek laiko, kai yra daug ir kitų aktualių temų.
Jo teigimu, LŪS taip pat turės pastabų ir dėl laikymo periodo, ir aparimo laiko. Dėl laikymo laikotarpio pastabų turėjo ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis. Anot jo, būtina žvelgti plačiau ir įvertinti, kad kai kuriems ūkiams technologiškai būtina laikyti mėšlą ilgiau ir jį kompostuoti. „Turi būti bendra vizija iš mėšlo paverčiant kompostavimą. Jungiant viską, turime matyti bendrai, o ne tik mėšlą“, – kalbėjo S. Daniulis. Šiuo metu Teisės aktų projektų sistemoje nurodoma, kad naujam aprašo pakeitimo projektui suinteresuotų institucijų bei visuomenės siūlymų ir pastabų laukiama iki gegužės 25-osios.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-12
Ministerija patikslino, kas galės smulkinti pievų žolę
Ūkininkai, laikantys atitinkamą skaičių gyvulių, galės smulkinti žolę ir ją tolygiai paskleisti lauke, – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad įsiklausiusi į žemdirbių nuomonę, patikslino pievų priežiūros tvarką.
ŽŪM informuoja, kad gegužės 11 d. pakeitė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles. Dabar draudimas smulkinti ir tolygiai paskleisti žolę lauke nėra taikomas pareiškėjams, laikantiems 0,3 sąlyginio gyvulio (SG) vienam hektarui ir daugiau žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, Dovydo elnių, bizonų, stumbrų). Taigi, pavyzdžiui, vieną karvę laikantis žmogus, deklaruojantis 3,33 ha pievų ir ganyklų, turi jas bent vieną kartą iki rugpjūčio 1 d. nušienauti.
Leidžiama ir smulkinti bei tolygiai paskleisti lauke arba nuganyti, tačiau turi matytis gyvulių buvimo lauke požymiai. Tokiu atveju, kaip informuoja ŽŪM, ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. deklaruojamuose laukuose yra būtini gyvulių buvimo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta ir (arba) nuėsta žolė (ar kiti požymiai) arba laukai turi būti nušienauti. Nupjauta žolė šiuose laukuose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius) arba susmulkinta ir tolygiai paskleista.
ŽŪM primena, kad tiesioginių išmokų taisyklėse yra numatytos išimtys, kada žolė gali būti smulkinama ir tolygiai paskleidžiama lauke. Tai galima daryti sodų ir uogynų tarpueiliuose, kuriuose deklaruojama pieva, palaukėse, kurios yra deklaruojamos kaip pievos, siekiant ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės atitikties žalinimo išmokai gauti bei plotuose, kuriuose auginami pievų augalai arba azotą kaupiantys augalai sėklai. Lietuvoje kasmet deklaruojama yra maždaug 800 tūkst. ha pievų ir ganyklų, iš jų gyvuliai nėra laikomi apie 70 tūkst. ha.
Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-12
20 žemvaldžių, kurie prarastų daugiausia paramos, pritaikius lubas tiesioginėms išmokoms: sąraše ir R.Karbauskis, ir J.Blažytė
Seime kilus iniciatyvai pagrindinei tiesioginei Europos Sąjungos (ES) išmokai uždėti 150 tūkst. eurų „lubas“, 15min turimais duomenimis, 20 didžiausių žemvaldžių Lietuvoje netektų 10 mln. eurų paramos. Milijoniniai praradimai lauktų trijų žemės ūkio bendrovių – „Agrokoncerno“, „Auga group“ ir „Linas agro“, tačiau šimtus tūkstančių eurų prarastų ir kiti stambūs žemvaldžiai, tarp kurių – verslininkė Jolanta Blažytė, „Vičiūnų grupė“, žinomi ūkininkai.
AB „Linas Agro Group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius 15min tvirtino, kad be reikalo supriešinami smulkūs ir stambūs ūkiai. „Valstybė turi sugebėti pakankamai lėšų rasti ir smulkiems, ir stambiems“, – mano jis. Kęstutis Juščius, „Auga group“ generalinis direktorius kėlė klausimą, kokiais argumentais remiantis yra pamatuota šio ribojimo būsima nauda šalies ekonomikai ir žemės ūkio konkurencingumui. „Ar tiesiog siekiama pakenkti su politiniais oponentais siejamam verslui? Įstatymo pakeitimo iniciatorių nuomone, reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra, tačiau tai jiems netrukdo siūlyti tokį įstatymo pakeitimo projektą“, – piktinosi vienos didžiausių žemės ūkio bendrovių vadovas.
Daugiausiai netektų „Agrokoncernas“
15min turimi duomenys rodo, kad didžiausias pralaimėtojas būtų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“, kuris yra deklaravęs 38 670 hektarų plotą. Į šį skaičių įeina tiek nuosava, tiek nuomojama žemė. Per metus ši žemės ūkio bendrovė gauna 2,93 mln. eurų tiesioginių pagrindinių ES išmokų. Tad pritaikius 150 tūkst. eurų „lubas“, R.Karbauskio įmonė netektų 2,78 mln. eurų paramos.
Antroji įmonė pagal prarastos paramos dydį – 38 592 hektarų plotą nuosavos ir nuomojamos žemės deklaravusi bendrovė „Auga group“, kuri per metus gauna 2,92 mln. eurų tiesioginės pagrindinės išmokos. Pritaikius apribojimą įmonė, kurios pagrindinis akcininkas – verslininkas Kęstutis Juščius, netektų 2,77 mln. eurų paramos.
K.Juščius patvirtino, kad pritaikius naują išmokų lubų skaičiavimo mechanizmą bendrovė per metus netektų iki 2,5 mln. EUR, kuriuos naudoja mokėti atlyginimams, inovacijų diegimui ir eksportuojamos produkcijos auginimui. „72 proc. „Auga group“ pajamų sudaro eksportas. Siūlomas įstatymo pakeitimas pakenktų ne tik „Auga group“ produkcijos konkurencingumui užsienio rinkose, bet ir kitoms eksportuojančioms Lietuvos žemės ūkio bendrovėms, kurios konkuruoja su kitų Europos šalių gamintojais, gaunančiais išmokas.
Pasiūlymas atimti išmokas ir konkurencingumo galimybes iš tų, kurie sumoka daugiausia mokesčių į valstybės biudžetą, neatsižvelgiant į jų sumokamų mokesčių sumą, yra niekaip ekonomiškai nepagrįstas“, – tikino jis. „Auga group“ atliktais skaičiavimais, vienas ūkininkas ar jo samdomas darbuotojas prisideda prie Sodros ir valstybės biudžeto vidutiniškai 409 EUR per metus, kai žemės ūkio įmonių darbuotojai – 2 168 EUR per metus. „Vidutiniškai Lietuvoje samdomam darbuotojui tenka apie 4 892 EUR mokesčių našta per metus. Palyginimui, mūsų įmonė „Auga group“ minėtų mokesčių vienam darbuotojui sumoka apie 6 422 EUR per metus“, – lygino pagrindinis „Auga group“ akcininkas.
Įspėja, kad gali tekti mažinti ir darbuotojų skaičių
Trečioje vietoje pagal labiausiai sumažėsiančias išmokas atsidurtų žemės ūkio bendrovė „Linas Agro Group“, deklaravusi 18 356 hektarus ir per metus gaunanti 1,39 mln. eurų paramos. Jos gaunama parama sumažėtų 1,2 mln. eurų. A.Pranckevičiaus teigimu, jei metai geri, gaunamos tiesioginės ES išmokos ir sudaro visą ūkio pelną. „Parama buvo paskaičiuota, kad užtikrintų bent minimalias pajamas, kad ūkis galėtų plėstis, technologiškai tobulėtų. Ir dideliam, ir mažam ūkiui tai yra galimas jo uždirbti pelnas. Nebent ūkis eina į perdirbimą, kitą verslą“, – teigė „Linas Agro Group“ atstovas.
A.Pranckevičiaus nuomone, toks ribojimas įmonės veiklai atsilieptų neigiamai. „Jeigu iš esmės labai ženkliai mažinama išmokų dalis, tai mūsų ūkiai, kurie užsiima pirmine žemės ūkio gamyba, negautų dalies pajamų, jie turbūt būtų priversti ilgainiui mažinti veiklą, dydį, mažinti darbuotojų skaičių. Aš tik nesuprantu kam to reikia – kam vieną smukdyti, norint pakelti kitą“, – kalbėjo vienos didžiausių žemės ūkio bendrovių atstovas.
„Mūsų nuomone, neturėtų tos lubos būti taikomos, turėtume skatinti ūkius būti didesniais, konkurencingesniais ir sugebančiais pagaminti konkurencingą produkciją. Šiek tiek suplakama socialinė parama su gamybine parama. Visi norime, kad regionai ir kaimo vietovės būtų gražios, ūkininkų būtų kuo daugiau. Tačiau gaunasi, kad imame iš vienų gamybinius pinigus ir vos ne socialine forma duodame kitiems. Tai yra neteisinga. Jei juos reikia remti, tie pinigai turi atsirasti iš kitų šaltinių“, – pridūrė jis.
Parama sumažėtų ir žinomiems verslininkams
Daugiau nei 10 tūkst. hektarų žemės, į kurią įskaičiuojama ir valdoma nuosavybės ar panaudos teise, ir nuomojama, yra deklaravę dar du verslininkai. Įvairias žemės ūkio bendroves valdanti įmonių grupė „Šiaurės vilkas“, kurią netiesiogiai valdo verslininkas Vilius Kaikaris, deklaravusi 13 188 hektarų žemės plotą. Beveik milijoną eurų tiesioginės pagrindinės išmokos per metus sulaukianti įmonių grupė netektų beveik 850 tūkst. eurų paramos.
Tuo tarpu verslininkai Valdas ir Aušra Lebedos kartu su verslo partneriais deklaruoja beveik 12 tūkst. hektarų plotą ir gauna 906 tūkst. eurų tiesioginės pagrindinės išmokos per metus. Jie prarastų 756 tūkst. eurų paramos.
Tarp didžiųjų paramos gavėjų – ir J.Blažytė
Tarp tūkstančius hektarų žemės valdančių ir daugiausiai ES tiesioginių išmokų gaunančių asmenų atsiduria ir kiti žinomi vardai. Pavyzdžiui, žemės ūkio bendroves valdančios „Litagros“, kurios didžiausi akcininkai yra verslininkas Gintaras Kateiva ir investicijų valdymo bendrovė „Invalda INVL“, gaunamos išmokos pritaikius ribojimą sumažėtų 540 tūkst. eurų.
„Vikondos“ koncerno akcininkė Jolanta Blažytė įvedus „lubas“ tiesioginėms išmokoms netektų 282 tūkst. eurų paramos, o „Vičiūnų“ grupei priklausanti žemės ūkio bendroves valdanti „Groward Group“ – 253 tūkst. eurų.
Įvedus 150 tūkst. eurų „lubas“ tiesioginėms išmokoms dalies dabartinių pajamų netektų ir stambiausi ūkininkai. Išmoka 174 tūkst. eurų susitrauktų Pasvalio rajone ūkininkaujančiam danui Hansui Christianui Nissenui, 154 tūkst. eurų – ūkininkams Laimai ir Aleksandrui Stonkams. Austrų kapitalo įmonė „Agroforst GmbH“, valdanti 3,6 tūkst. hektarų, prarastų 123 tūkst. eurų paramos.
„Lubos“ kartą jau buvo įvestos
Apie būtinybę įvesti tiesioginių išmokų „lubas“ jau ne vienerius metus kalba ir smulkieji ūkininkai. Jie anksčiau yra išsakę pageidavimą dėl 60 tūkst. eurų „lubų“ tiesioginėms išmokoms. Tokios „lubos“ Lietuvoje jau galiojo. 2019 metais laikinasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys buvo įvedęs tiesioginių išmokų „lubas“ iki 150 tūkst. eurų vienam subjektui. Tiesa, tuo metu buvo numatyta įvairių išimčių, todėl stambiųjų žemvaldžių šis ribojimas beveik nepalietė – „lubos“ nebuvo taikomos susietiems asmenims, todėl draudimo buvo galima išvengti skaidant nuosavybę.
Be to, prieš tai iš išmokų sumos, viršijančios 150 tūkst. eurų, būdavo atskaičiuojami išmokėti atlyginimai ir su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai. O 2020 metais tylomis, iš anksto neinformavęs net ūkininkų atstovų, ir šį ribojimą panaikino „valstiečių“ Vyriausybės žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Šaltinis: 15min.lt, Jurgita Šimelevičienė, 2021-05-12
Pristatė paramos planą žemės ūkiui – paaiškėjo, kas liko už borto
Kaimo reikalų komitete buvo pristatytas Žemės ūkio ministerijos parengtas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (RRF) numatytų reformų ir investicijų projektų, kuriais galėtų pasinaudoti žemės ūkio subjektai, planas bei aptarta bendra būsima parama šiam sektoriui.
Daugiausia nusiminė grūdininkai, kurie buvo numatę milijardo eurų vertės investicijas, tačiau žemės ūkyje yra ne tik grūdai“, – apie ką kalbėjo prieš posėdį vykusiame susitikime su premjere Ingrida Šimonyte pasakojo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Andrius Vyšniauskas, Seimo narys, klausė, kokia bendra paramos suma ūkininkams bus skirta kartu su kitomis programomis ir ar šių pinigų kiekis didesnis nei praeitu laikotarpiu. K. Navickas sakė, kad papildomai dėl pandemijos bus skirta 139 milijonai eurų. Tiesioginių išmokų vokas auga 30 proc. Kaimo plėtros vokas mažėja 15 proc. Bendra parama išaugs 18 proc.
„Ministre, ar jūs apsimetate, ar mus laikote nesupratingais. Jūs mums sakėte, kad papildomų pinigų be 6 mln. nendrinei meldinukei ir 2 mln. skaitmenizavimui nebus. Kur dingo mėšlo tvarkymo ambicijos, kaip padėti ūkininkams, kurie turi problemų su mėšlo įterpimu į dirvą. Girdėjau, kad atšauksite įsakymą dėl mėšlo tvarkymo, negi su juo staiga su juo viskas tapo gerai? Tai jūsų, kaip lyderio, fiasko“, – piktinosi Kęstutis Mažeika. K. Navickas atsakė, kad nendrinei meldinukei tiek lėšų neskirta, o papildomų pinigų 139,9 milijonai eurų ir jie bus paskirstyti sektoriams, kuriuose siekiama proveržio.
Dabartinė struktūra, kai mes auginame ir eksportuojame grūdus investicijų bus keičiama. „Žemės ūkis šiuo metu pamirštas ir neapgintas. RRF glaudžiai susijęs su Žalinimo kursu, kuris išplaukia iš Paryžiaus susitarimas, kurį mūsų Seimas ratifikavo net neišverstą į lietuvių kalbą, o dabar ignoruoja. Susitarime sakoma, kad žalinimo priemonės negali paliesti ir kenkti žemės ūkiui. Jei kalbame apie perdirbimą, tai, ponai, greitai nebebus ką perdirbti. Negalime plakti RRF ir bendrosios žemės ūkio politikos lėšomis, kurios skirtos gamybos palaikymui. RRF lėšos skirtos žemės ūkio gamybos atstatymui po pandemijos“, – piktinosi Jonas Sviderskis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius. Sigitas Dimaitis, Žemės ūkio rūmų direktorius pastebėjo, kad Lenkija iš RRF žemės ūkiui skyrė 3 proc., mes mažiau kaip 1 proc.
Pristatydamas apie paramos žemės ūkiui planą, K. Navickas sakė, jog didžiausias dėmesys bus skirtas investicijoms perdirbimui, kad europiečiai būtų aprūpinti sveiku ir įperkamu maistu ir 30–40 proc. bendro voko gali nukeliauti aplinkosaugai. Pagal pagaminamą vertę iš hektaro – 1020 eurų – esame ketvirti nuo galo ES, nes mūsų gamyba, skirtingai nuo lenkų, kur yra sodų, daržų ir gyvulininkystė, o pas mus dominuoja javai. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus siūlė pasidžiaugti ministerijos darbu, nes aktyviau bendraujama su socialiniais partneriais ir rengti daugiau diskusijų įtraukiant žemdirbių bendruomenę ir strategijos turėtų būti tęstinės.
Saulius Daniulis, Ekologinių ūkių asociacijos vadovas, siūlė skirti paramą perdirbimui tik žaliavos turėtojams, nes Lenkijoje pienininkystės augimą ir paskatino tai, kad perdirbimo įmonės kooperatyvų rankose. Dalia Ruščiauskienė, Grūdų perdirbėjų asociacijos vadovė sakė, kad džiaugiasi, jog pagaliau atkreiptas dėmesys į grūdų perdirbimą, o kalbant apie eksportą, tai jei javų neišvežtume, neaišku ką su jais darytume. 70 proc. išvežame, tai virš 5 mln. tonų per metus ir reikia milžiniškų gamyklų, kad šį kiekį galėtume perdirbti. Pagelbėtų investicinis įstatymas, nes pagal dabar galiojančią tvarką lengvatomis negalime pasinaudoti, nes tokiose gamyklose daug žmonių nereikia, o reikia, kad dirbtų bent 150 žmonių. Pristatė paramos planą žemės ūkiui – paaiškėjo, kas liko už borto.
Jau tekstui pasirodžius, Žemės ūkio ministerija atsiuntė ir detalesnį plano išaiškinimą. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Seimo Kaimo reikalų komitetui pristatė planuojamas investicijas į žemės ūkio produktų gamybą ir perdirbimą naujuoju 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu bei paaiškino pasirinktų prioritetų svarbą. Bendroji žemės ūkio politika, sukurta 1964 metais, pirmiausia buvo skirta padėti europiečiams įsigyti įperkamo ir sveikatai palankaus maisto. Vėliau atsirado kaimo plėtra, visa socialinė dimensija: smulkūs ūkiai, kaimo infrastruktūra, LEADER ir t.t. Ir tik po 2013 m. reformos buvo pradėtas skirti dėmesys agroaplinkosaugai.
Bendrosios žemės ūkio politikos tikslų ir iššūkių evoliucija
Paskutiniame etape, kuris įgaus pagreitį nuo 2023 metų, prie šių tikslų dar labiau akcentuojami su aplinkosauga ir klimato kaita susiję iššūkiai, susitarimai ir bendri siekiai. Kalbėdamas apie investicijas į gamybą ir perdirbimą ministras paaiškino, kokios investicijos planuojamos ir kodėl jos intensyvėja.
„Bendra pridėtinė vertė, palyginti su kitomis šalimis, yra maža. Lyginant su latviais, mes pagal pagaminamos produkcijos vertę esame labai panašiame lygyje, iš hektaro gauname tik 1020 Eur/ha. Tai dėl to, kad turime monotonišką žemės ūkio struktūrą, palyginus su lenkais, kurie turi didesnį daržovių, vaisių, bulvių, gyvulininkystės segmentą. O mūsų šalyje dominuoja javai, todėl kuriame mažesnę pridėtinę vertę. Tai lemia ir lems mūsų siūlymus, kodėl norime į vieną ar kitą sektorių daugiau ar mažiau investuoti“, – paaiškino ministras.
Žemės ūkio kuriamos pridėtinės vertės didinimas yra vienas svarbiausių naujojo finansinio laikotarpio tikslų, kaip ir gyventojų apsirūpinimas vietoje tvariai užauginta žemės ūkio produkcija. Ministras taip pat aptarė kitas problemas. Viena jų – netolygus apsirūpinimas maisto produktais pagal sektorius. Lietuvoje labai trūksta vaisių, uogų ir daržovių. Vietoje užaugintais vaisiais ir uogomis apsirūpiname tik apie 32 proc., daržovėmis – tik apie 61 proc., bulvėmis – 84 proc.
„Natūralu, kad į šias sritis norime investuoti ir tai yra vienas iš prioritetų“, – teigė ministras. „Mes taip pat matome mažėjančius pienininkystės, galvijininkystės ir kiaulininkystės sektorius, pavyzdžiui, pasigaminame tik 53 proc. mums reikalingos kiaulininkystės produkcijos. Taip pat turime labai didelius ir staigius mažėjimus pieno sektoriuje. Nors šiandien skaičiai rodo, kad apsirūpiname pienu, tačiau mažėjimo tendencijos akivaizdžios ir tik laiko klausimas, kada ims trūkti pieno. Todėl norime į tai atkreipti dėmesį ir sukoncentruoti investicines lėšas“.
Ministras taip pat kalbėjo apie būtinybę mažinti priklausomybę nuo tiesioginių išmokų. „Mažiausiai nuo tiesioginių išmokų priklauso kiaulininkystės, paukštininkystės, daržininkystės sektoriai. Svarbu siekti mažinti priklausomybę nuo tiesioginių išmokų, tai yra dar vienas iš kriterijų, į kurį kreipėme dėmesį“, – teigia ministras. Taigi siekiant šių tikslų, 2021–2027 m. investicinę paramą siūloma skirstyti pagal konkrečius sektorius, kad kiekvieno jų atstovai galėtų pretenduoti į tam tikrą jiems skirtą lėšų krepšelį. Orientuojamasi į geriausius rezultatus, tiek didinant gamybą, tiek gerinant pagamintos produkcijos kokybę ir kuriant aplinkai draugišką, inovatyvų ūkininkavimo modelį.
Augs lėšos, skiriamos žemės ūkio produkcijos gamybai skatinti Planuojama, kad investicinė parama į gamybą ir perdirbimą 2021–2027 m. bus apie 21 proc. didesnė nei 2014-2020 m. periodu. Pirminei gamybai, skatinant tvarias investicijas ir pridėtinės vertės kūrimą, planuojamos skirti lėšos sieks 469 mln. Eur (buvo 419,2 mln. Eur). Siūloma beveik pusę šios sumos – 224 mln. Eur (kartu su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės EURI lėšomis – 77 mln. Eur) – skirti 2021–2022 m. (pereinamajam laikotarpiui).
Planuojama, kad 2023–2027 m. šios investicijos sieks 245 mln. Eur. Dalį šių lėšų, t. y. 159 mln. Eur iš 224 mln. Eur pereinamajam laikotarpiui ir visas 2023–2027 m. laikotarpio lėšas (245 mln. Eur) planuojama skirstyti pagal sektorius. Gyvulininkystės sektoriui numatytos lėšos, palyginti su praėjusiu Lietuvos kaimo plėtros programos laikotarpiu, turėtų augti 16 proc. ir siektų 272,8 mln. Eur. Iš jų 165 mln. Eur planuojama skirti pienininkystės sektoriui, o 107,8 mln. Eur – mėsos sektoriui.
Sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams skiriama parama augtų labiausiai – net 78 proc. ir siektų 83,2 mln. Eur. Kitoms augalininkystės šakoms, skatinant javų sektorių pereiti nuo žaliavos į perdirbimą, skiriamos lėšos mažėtų iki 48 mln. Eur (2014–2020 m. buvo skirta 138,3 mln. Eur).
Investuojant į gamybą prioritetas numatytas smulkiems ir vidutiniams (smulkūs ūkiai, siekdami gauti paramą, turėtų kooperuotis), bei ekologiniams ūkiams. Taip pat – kooperatyvams ir jauniesiems ūkininkams (jiems būtų teikiamas ir didesnis paramos intensyvumas, siekiantis iki 20 proc.) bei gyvūnų gerovės standartų diegimui. Į sektorius nukreipta investicinė parama nesumažins galimybių ir mišriems ūkiams, kurie ne tik dažnu atveju būna draugiškesni aplinkai bei pasižymi mažesne pajamų netekimo rizika, bet ir yra atsparesni rizikoms.
Didesnės lėšos ir perdirbimui
Pereinamuoju laikotarpiu perdirbimui skiriamos investicijos turėtų siekti 65 mln. Eur, o 2023–2027 m. – 51 mln. Eur. Taigi iš viso perdirbimui bus skirta 116 mln. Eur. Tai yra net 82 procentais daugiau, nei buvo skirta praėjusiam finansiniam laikotarpiui. 2014–2020 m. investicinė parama perdirbimui siekė 63,7 mln. Eur.
Pereinamojo laikotarpio iššūkiai
2021– 2022 m. planuojama paremti (investuojant į valdų modernizavimą) apie 465 projektus. Preliminariai skaičiuojama, kad paramą gautų 75 stambūs ūkiai ir 390 smulkių, vidutinių ūkių. Preliminariais Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vertinimais, smulkius ir vidutinius ūkius turėtų pasiekti 793,5 mln. Eur. Šios lėšos planuojamos pagal priemones: bazinę ir žalinimo išmokas, susietąją paramą, jaunųjų ūkininkų tiesioginę išmoką, perskirstymo išmoką, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, smulkių ūkių rėmimą, smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimą, investicijas į valdas ir perdirbimą.
Pagal tas pačias priemones sąlyginai stambesniuosius ūkius (daugiau kaip 100 ha ir/ar 75 tūkst. Eur kuriamos standartinės produkcijos vertės) turėtų pasiekti apie 706,5 mln. Eur. Kitos pereinamojo ir naujojo laikotarpio priemonės dalintųsi proporcingai tarp smulkų, vidutinių ir stambių ūkių. „Norime atkreipti dėmesį į smulkiuosius – tokie ūkiai galės pretenduoti į paramą smulkiems ūkiams, tačiau su sąlyga jeigu kooperuosis. Jei bent du ūkiai kooperuosis ir jų bendra standartinės produkcijos vertė sudarys apie 16 tūkst. Eur, jie galės gauti minėtą paramą. Norime pasiūlyti kelti žemiausią kertelę, kuri dabar siekia 8 tūkst. Eur“, – apie būtinybę bendradarbiauti kalba žemės ūkio ministras K. Navickas.
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-05-12
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
