Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-05-19

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-05-19. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Maisto gamyboje dega raudona lemputė, bet Vyriausybės prioritetai kiti

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK), kur kelių ministerijų atstovai buvo kviesti paaiškinti, kaip žemės ūkį galėtų pasiekti kitoms sritims numatytos ekonomikos gaivinimo lėšos, dar kartą buvo „nutarkuotas“ žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas – kitų ministerijų atstovai „kaimiškame“ komitete nesirodo.

Ministras pristatė planuojamas investicijas į žemės ūkio produktų gamybą ir perdirbimą naujuoju 2021–2027 m. laikotarpiu. Jis įvardijo sritis, kur dega raudonos lemputės, ir drąsiai pažadėjo jas užgesinti per kadenciją.

Ne paskutiniai pinigai žemėje

Į KRK posėdį iš susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte ir ūkininkų atstovais atskubėjęs K.Navickas vėl sulaukė aštrių parlamentarų bei žemdirbių atstovų klausimų, replikų dėl nelikusios paramos žemės ūkiui iš atsigavimo lėšų. Jis perdavė ministrų kabineto vadovės nuomonę, kad nėra intencijų žemės ūkiui skirti daugiau ir prielaidų keisti parengtą planą. Kaip sakė premjerė, neįsivaizduokime, kad atsigavimo lėšos – paskutiniai pinigai žemėje. Ji dar pastebėjo, kad dėl tų lėšų valstybei gali tekti sunešioti geležines kurpaites.

„Ministre, ar jūs apsimetate, ar mus tokiais laikote? Kur dingo ambicijos dėl mėšlo tvarkymo? Kaip padėti gyvulių augintojams, kurie dėl to turi problemų? Žadėta, kad bus kompensacijos įsigyjant srutų įterpimo techniką. Tai ką, dabar viskas gerai su mėšlu? Tai fiasko žemės ūkiui, jūsų, kaip lyderio, vaidmuo čia nepasireiškia“, – ministrą atakavo parlamentaras Kęstutis Mažeika.

KRK narys Vigilijus Jukna klausė, kur visgi pradingo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtos 4 priemonės, kurioms buvo planuotos lėšos iš ekonomikos atsigavimo paramos: „Iš visų priemonių liko tik viena, kuri mažiausiai reikšminga žemės ūkiui, – pelkių atkūrimas. Kas atsitiko kitoms, pavyzdžiui, pažangių technologijų plėtros gyvulininkystėje priemonei? Jos nebuvo tinkamai pateiktos ar pakeliui pasimetė?“

Žemės ūkio ministras aiškino, kad planuotoms priemonėms lėšų neliko, nes „suveikė“ nacionaliniai prioritetai – švietimas, valstybės valdymo pertvarka ir skaitmenizacija. Sprendžiant iš to, maisto gamybos tarp Vyriausybės prioritetų nėra.

Parlamentaras Andrius Vyšniauskas, jau ne kartą bandantis nuvesti žemdirbių žvilgsnį nuo atsigavimo paramos, pabaksnojo į kitus fondus, kurių lėšos pasieks kaimą ir žemės ūkį. „Manau, kad, palyginti su buvusiu laikotarpiu, ūkininkai gaus daugiau paramos. Todėl turėtume diskutuoti ne apie tai, kaip daugiau žemdirbiams „išsimušti“ pinigų, o kaip panaudoti gaunamus“, – suskaičiuoti žemdirbių pinigus skubino KRK narys.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis atkirto, kad neteisinga būtų suplakti bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti skirtos paramos ir ekonomikos gaivinimo pinigų, nes tai skirtingos paskirties finansavimas. Pasak jo, juk kiti sektoriai taip pat gauna paramos iš kitų fondų, tačiau jiems teks ir atsigavimo lėšų.

Iššūkis – javų sektoriaus pertvarka

Žemės ūkio ministras pristatė planuojamas investicijas į žemės ūkio produktų gamybą ir perdirbimą naujuoju 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu. Jis paaiškino, kad investicijos suintensyvėja dėl ES ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšų, skirtų pandemijos padariniams švelninti. Jų 2021–2022 m. papildomai gaunama bemaž 140 mln. eurų. Jis pabrėžė, kad planuojamos investicijos į žemės ūkio produktų gamybą ir perdirbimą buvo suderintos su įvairių sektorių atstovais, ūkininkais. K.Navickas taip pat akcentavo, kad net iki 30 ar 40 proc. bendro voko finansų turės tekti su aplinkosauga susijusioms priemonėms, o nuo 2023 m. su aplinkosauga ir klimato kaita susiję iššūkiai bus pakelti dar aukščiau.

Ministras trumpai nusakė, kam bus teikiamas prioritetas: smulkiems ir vidutiniams ūkiams, ekologiniams ūkiams, kooperatyvams, jauniesiems ūkininkams ir gyvūnų gerovės standartų diegimui. Taip pat bus skatinamas ūkio veiklos diversifikavimas į prioritetinius sektorius – gyvulininkystę, vaisių ir daržovių. Be to, bus orientuojamasi į tvarias investicijas ir skatinamas pridėtinės vertės kūrimas. Jis įvardijo būtinybę įgyvendinti javų sektoriaus struktūrinį pokytį – nuo žaliavos į gilųjį perdirbimą.

„Kalbant apie investicijas ,matomi keli paveikslai. Bendra pridėtinė vertė, palyginti su kitomis šalimis, yra maža. Lyginant su latviais, mes pagal pagaminamos produkcijos vertę esame labai panašiame lygyje, iš hektaro gauname tik 1 020 eurų. Pagal tai ES esame ketvirti nuo galo. Tai dėl to, kad turime sąlyginai monotonišką žemės ūkio struktūrą, palyginus su lenkais, kurie turi didesnį daržovių, vaisių, bulvių, gyvulininkystės segmentą. O mūsų šalyje dominuoja javai, todėl kuriame mažesnę pridėtinę vertę. Tai lemia ir lems mūsų siūlymus, kodėl norime į vieną ar kitą sektorių daugiau ar mažiau investuoti“, – dėstė ministras.

Neapsirūpiname savo maistu

K.Navickas atkreipė dėmesį į sektorius, kur dega raudona lemputė. „Vietoje užaugintais vaisiais ir uogomis apsirūpiname tik apie 32 proc., kiauliena – 53 proc., daržovėmis – 61 proc., bulvėmis – 84 proc. Dar turime staigų mažėjimą pieno sektoriuje, tik laiko klausimas, kada ir pieno žaliavos ims stigti“, – prastas tendencijas išskyrė ŽŪM vadovas. Pasiteiravus, kaip šie sektoriai bus traukiami iš duobės, ir kada bus pasiektas apsirūpinimas, žemės ūkio ministras drąsiai pasvarstė, kad tai bus per kadenciją.

Jis taip pat užsiminė apie būtinybę mažinti priklausomybę nuo tiesioginių išmokų. „Mažiausiai nuo tiesioginių išmokų priklauso kiaulininkystės, paukštininkystės, daržininkystės sektoriai. Svarbu siekti mažinti priklausomybę nuo tiesioginių išmokų, tai yra dar vienas kriterijus, į kurį kreipėme dėmesį“, – teigė ministras.

2021–2027 m. investicinę paramą siūloma skirstyti pagal konkrečius sektorius, kad kiekvieno jų atstovai galėtų pretenduoti į tam tikrą jiems skirtą lėšų krepšelį. Orientuojamasi į geriausius rezultatus tiek didinant gamybą, tiek gerinant pagamintos produkcijos kokybę ir kuriant aplinkai draugišką, inovatyvų ūkininkavimo modelį.

Daugiau lėšų perdirbimui

Planuojama, kad investicinė parama į gamybą ir perdirbimą 2021–2027 m. bus apie 21 proc. didesnė nei ankstesniu periodu. Pirminei gamybai planuojama skirti 469 mln. eurų (buvo 419,2 mln. eurų). Siūloma beveik pusę šios sumos – 224 mln. eurų (kartu su EURI lėšomis) – skirti pereinamajam 2021–2022 m. laikotarpiui. Planuojama, kad 2023–2027 m. šios investicijos sieks 245 mln. eurų.

Dalį pereinamojo laikotarpio lėšų (159 mln. eurų) ir visas 2023–2027 m. lėšas (245 mln. eurų) norima skirstyti pagal sektorius. Gyvulininkystei numatytos lėšos, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, turėtų augti 16 proc. ir siektų 272,8 mln. eurų. Iš jų 165 mln. eurų planuojama skirti pienininkystės, o 107,8 mln. eurų – mėsos sektoriui.

Sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams skiriama parama augtų labiausiai – net 78 proc. ir siektų 83,2 mln. eurų. Kitoms augalininkystės šakoms, įskaitant javų sektorių, pereiti nuo žaliavos į perdirbimą skiriamos lėšos mažėtų iki 48 mln. eurų (anksčiau buvo skirta 138,3 mln. eurų).

Gerokai daugiau lėšų numatyta skirti perdirbimui – iš viso 116 mln. eurų. Ankstesniu laikotarpiu tam teko 63,7 mln. eurų. Pereinamuoju laikotarpiu tam skiriamos investicijos turėtų siekti 65 mln. eurų, o 2023–2027 m. – 51 mln. eurų.

Dėmesys smulkesniems ūkiams

2021–2022 m. investuojant į valdų modernizavimą planuojama paremti apie 465 projektus. ŽŪM preliminariai skaičiuoja, kad paramą gautų 75 stambūs ūkiai ir 390 smulkių, vidutinių ūkių. Smulkius ir vidutinius ūkius turėtų pasiekti 793,5 mln. eurų. Šios lėšos planuojamos pagal šias priemones: bazinę ir žalinimo išmokas, susietąją paramą, jaunųjų ūkininkų tiesioginę išmoką, perskirstymo išmoką, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, smulkių ūkių rėmimą, smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimą, investicijas į valdas ir perdirbimą.

Pagal tas pačias priemones stambesniuosius ūkius (daugiau kaip 100 ha ir / ar 75 tūkst. eurų kuriamos standartinės produkcijos vertės) turėtų pasiekti apie 706,5 mln. eurų. Kitos pereinamojo ir naujojo laikotarpio priemonės dalintųsi proporcingai tarp smulkų, vidutinių ir stambių ūkių.

„Siūlomos bendros programos palankesnės vidutiniams ir smulkiems ūkiams. Pastarieji galės pretenduoti į paramą smulkiems ūkiams, tačiau su sąlyga, kad kooperuosis. Jei bent du ūkiai kooperuosis ir jų bendra standartinės produkcijos vertė sudarys apie 16 tūkst. eurų, jie galės gauti minėtą paramą. Norime pasiūlyti kelti žemiausią kartelę, kuri dabar siekia 8 tūkst. eurų“, – aiškino K.Navickas.

Beldžiasi, bet neprisibeldžia

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sakė, kad galima pasidžiaugti ŽŪM darbu, nes aktyviau bendraujama su socialiniais partneriais. Tačiau jis prašė dar plačiau ir intensyviau į šį procesą įtraukti tiek žemdirbių, tiek kitų visuomenės grupių atstovus, kurti darbo grupes, kaip tai daro kaimyninės šalys. „Turime plaukti vienoje valtyje, taip būtų skaidriau ir aiškiau, taip pat daugiau integruoti ir išplėsti finansinius mechanizmus. O strategijos turėtų būti tęstinės“, – pastebėjo ŽŪR vadovas.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis siūlė paramą perdirbimui skirti tik žaliavos turėtojams, nes kitaip vėl nebus padėta ūkininkams. Pasak jo, anksčiau padaryta klaida remiant perdirbėją, kuris neturi savo žaliavos.

Daržovių augintojų asociacijos atstovė Zofija Cironkienė atkreipė dėmesį, kad apsirūpinimas vaisiais ir daržovėmis būtų didesnis, jeigu daržininkai bei sodininkai turėtų daugiau modernių saugyklų. „Skaudu, kad anksčiau rėmė ankštinių javų, bet ne vaisių ir daržovių augintojus. Ir dabar ministrui pristatant būsimą paramą pastebėjau, kad vidutinė paramos suma šio sektoriaus smulkiems ir vidutiniams ūkiams yra pati mažiausia, palyginti su kitais sektoriais. Nors čia investicijos ir sukuriama vertė yra pačios didžiausios. Gal čia padaryta klaida?“ – susirūpinimą išsakė ji.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė pasidžiaugė, kad pagaliau atkreiptas dėmesys į grūdų perdirbimą, tačiau pastebėjo, jog čia nėra viskas taip sklandu. „Taip, grūdų eksportas didelis – per 5 mln. tonų. Bet jeigu grūdų neišvežtume, neaišku, ką su jais darytume, nes vietoje perdirbame apie 1,5 t. Norint perdirbti dar 20–30 proc., reikia didelių gamyklų. Svarbu, kad būtų tinkamas požiūris į šį sektorių ir tokią situaciją. Mes bandome belstis, bet ne visada pavyksta prisibelsti“, – tvirtino grūdų supirkėjų ir perdirbėjų atstovė.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-05-18

Šalies žemės ūkio spurtui – 57 mln. eurų parama

Nuo šių metų gegužės 3 iki birželio 30 d. ūkininkai, auginantys daržoves, prieskonius, gyvulius, uogas ar kitus žemės ūkio produktus bei juos perdirbantys, kviečiami modernizuoti ir plėsti savo ūkį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Nurodytu laikotarpiu galima kreiptis ne tik paramai gauti, bet ir dėl lengvatinės paskolos. 2021-aisiais Europos Sąjungos (ES) paramą gavę ūkininkai pasidalins net 57 mln. eurų, o lengvatinę paskolą – 8 mln. eurų.

Paramos skyrimo subtilybės

Paraiškų teikimo laikotarpiu galima pretenduoti ne tik į ES investicinę paramą,bet ir į lengvatinę paskolą. Visgi, neužtenka tik užpildyti paraišką – privaloma dalyvauti atrankos etape, kuriame vertinama, ar pareiškėjas bei jo ūkis atitinka nustatytus kriterijus, taip pat surinkti reikiamą balų kiekį, kai prašoma investicinės paramos.

Į paramą pretenduojantys fiziniai bei juridiniai asmenys turi būti oficialiai įregistravę savo valdas, o fiziniai asmenys – ir ūkininko ūkį. Negana to, žemės ūkio veikla turi būti vykdoma ne trumpiau nei vienerius metus iki paraiškos pateikimo dienos ir iš jos gaunama pajamų. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento atstovė Irma Jakštienė pažymi, jog iš žemės ūkio veiklos gaunamos pajamos per ataskaitinius metus iki paraiškos pateikimo turi apimti ne mažiau 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų.

Ji paaiškina, kad teikiant paraišką svarbu atsižvelgti į tai, kad valdos ekonominis dydis, išreikštas standartine verte, būtų didesnis nei 8 tūkst. eurų 2021 m. sausio 1 d. Ši taisyklė netaikoma pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems bei realizuojantiems narių valdose pagamintus, išaugintus žemės ūkio produktus, taip pat supirktus žemės ūkio produktus, kuriuos perdirba ir realizuoja kaip maisto ar ne maisto produktus.

„Pildyti paraiškas nuo gegužės 3 iki birželio 30 d. gali prašantys investicinės paramos, taip pat investicinės paramos ir lengvatinės paskolos investicijoms bei apyvartiniam kapitalui. Tuo atveju, kai siekiama gauti lengvatinę paskolą investicijoms bei apyvartiniam kapitalui arba lengvatinę paskolą tik apyvartiniam kapitalui –paraiškos tinkamumas bus vertinamas ir NMA išduos tinkamumo gauti lengvatinę paskolą pažymą“, – pabrėžia Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento atstovė ir priduria, jog esant skirtingoms paramos rūšims, pildomos taipogi skirtingos paraiškų formos.

Svarbu tikslus planas

Siekiant gauti tiek tik investicinę paramą, tiek investicinę paramą bei lengvatinę paskolą investicijoms ir apyvartiniam kapitalui ar lengvatinę paskolą investicijoms bei apyvartiniam kapitalui, privalu pristatyti išsamų verslo planą. Tiems, kurie teiks paraišką lengvatinei paskolai tik apyvartiniam kapitalui, šio dokumento pateikti nereikia.

Dar vienas itin svarbus aspektas, į kurį derėtų atsižvelgti prieš teikiant paraišką – valdos specializacija. I. Jakštienė paaiškina, jog paramos lėšos privalo būti skirtos būtent tam žemės ūkio sektoriui, kuris yra įvardijamas paraiškoje.Tai reiškia, kad jeigu siekiama gauti paramą daržininkystei, investicijos negali būti skiriamos augalininkystei.

„Svarbu pažymėti, jog reikia pateikti išsamų investicijų pagrindimą, jame nurodant valdomą žemės plotą, ūkinių gyvūnų skaičių bei kitus svarius aspektus. Tokiu atveju, jei pareiškėjas planuoja pakeisti specializaciją, paramos intensyvumas yra apskaičiuojamas pagal to žemės ūkio sektoriaus intensyvumą, į kurį siekiama investuoti. Tuo pačiu, pareiškėjas privalo įsipareigoti nuo antrų projekto kontrolės metų pasiekti ne mažiau kaip 45 proc. pajamų iš nurodyto žemės ūkio sektoriaus, skaičiuojant nuo visų žemės ūkio veiklos pajamų“, –patikslina NMA atstovė.

Taip pat, visos numatytos investicijos būtinai turi būti susietos su konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos vystymu. Per KPP įgyvendinimo laikotarpį, valdos specializaciją pagal veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ galima keisti tik vieną kartą.

Žemės ūkio veiklos finansavimo modeliai

I. Jakštienė įvardija, kad prašantiems investicinės paramos gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės bei uogininkystės sektoriams – finansuojama pusė visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Augalininkystės sektoriaus atstovams, prašantiems paramos, finansuojama 40 proc. Jei ūkyje apdorojami atitinkamai pagaminti ar išauginti prekiniai žemės ūkio produktai ar jie yra perdirbami bei tiekiami rinkai – parama taip pat finansuotų pusę visų reikiamų išlaidų vertės.

„Derėtų paminėti, kad didžiausia investicinės paramos suma vienam jos gavėjui negali perkopti 200 tūkst. eurų ribos. Jei teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola, paramos suma neturi viršyti 400 tūkst. eurų, atskirai paramą bei paskolą skirstant lygiomis finansinėmis išraiškomis. Taip pat, visu KPP įgyvendinimo laikotarpiu negalima viršyti 600 tūkst. eurų sumos, į tai įtraukiant ir lengvatinę paskolą“, – su paramai skirtomis lėšomis supažindina Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento atstovė.

Kalbant apie paskolas, didžiausia suma vienam gavėjui privalo neviršyti 200 tūkst. eurų, o ilgiausias jos laikotarpis – 5-eri metai nuo paskolos sutarties pasirašymo. Metinė palūkanų norma viso projekto metu išlaikoma ne didesnė kaip 1,3 proc. Apyvartinio kapitalo finansavimui skirta paskolos dalis negali būti didesnė nei 30 proc. paskolos lėšomis tinkamų finansuoti investicijų vertės.

Papildoma informacija

Karantino metu paraišką galima pateikti spausdintu variantu registruotu paštu, per kurjerį, taip pat užpildyti elektroniniu būdu ar palikti specialiose NMA „paraiškų dėžutėse“. Pasibaigus karantinui, paraiškos bus priimamos fiziniuose NMA administravimo skyriuose bei siunčiant registruotu paštu.

Lengvatinių paskolų teikimo sąlygos nurodomos Žemės ūkio paramos garantijų fondo (ŽŪPGF) interneto svetainėje www.garfondas.lt.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-05-19

Latvijoje karvių skaičius mažėja, bet pieno superkama daugiau

Vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje praėjusį mėnesį padidėjo 1,8 proc. iki 305,2 euro už toną, rodo Latvijos žemės ūkio duomenų centro informacija. Balandį šalyje supirkta 63,08 tūkst. tonų pieno (5,8 proc. daugiau nei pernai balandį), o vien tik ekologiško pieno – 4,31 tūkst. tonų (10,8 proc. daugiau).

Balandį šalyje supirkta 63,08 tūkst. tonų pieno (5,8 proc. daugiau nei pernai balandį), o vien tik ekologiško pieno – 4,31 tūkst. tonų (10,8 proc. daugiau). Melžiamų karvių Latvijoje ir toliau mažėja. Praėjusį mėnesį jų buvo 1,2 proc. mažiau nei pernai balandį – 135,92 tūkstančio. Registruotų melžiamų karvių bandų per metus sumažėjo 9 proc. iki 12,51 tūkstančio.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-18

Balandį pieno supirkimo kaina ir kiekis mažėjo

Vidutinė natūralaus (4,28 proc. riebumo ir 3,38 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina balandį buvo 318,6 eurų už toną. Tai yra 0,7 proc. mažesnė nei kovą, tačiau 13 proc. didesnė, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuomet mokėta 282 eurai už toną. Išsamiai su pieno supirkimo kainomis galima susipažinti čia.

Tuo tarpu vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina šių metų balandį, palyginus su kovo mėnesiu, padidėjo 0,9 proc. ir buvo 253,1 Eur už t. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žaliavos per mėnesį, balandį už natūralų pieną (4,28 proc. riebumo ir 3,51 proc. baltymingumo) mokėta vidutiniškai 355,5 Eur už t. Per mėnesį ši kaina padidėjo 0,4 proc. (bazinių rodiklių pieno kaina padidėjo 0,9 proc. ir buvo 275,1 Eur/t). Per balandžio mėn. supirkta 100,58 tūkst. t pieno, o tai yra 0,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per keturis šių metų mėnesius supirkta 393,89 tūkst. t pieno – 1,8 proc. mažiau, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-19

Valstiečių frakcija registravo pataisas, kad tiesioginės žemės ūkio išmokos būtų atimtos tik iš R. Karbauskio

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai registravo pasiūlymus Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-478.

Šiuo projektu valdantieji siekė apriboti tiesiogines išmokas žemdirbiams ir nustatyti, kad tarpusavyje susiję asmenys, netgi šalutinėje linijoje ketvirtos eilės giminaičiai, negalėtų gauti kartu sudėjus daugiau kaip 150 tūkst. eurų per vienerius metus. Po to, kai žiniasklaida pranešė apie valdančiųjų ketinimus, į juos sureagavo niekaip su politika nesusijusių ūkininkų atstovai, sakydami, jog tokie valdančiųjų užmojai bedarbiais pavers daugybę kaimo žmonių.

Į tai suskubo reaguoti ir LVŽS frakcijos nariai, kurie jų registruotame projekte siūlo, kad šie valdančiųjų ribojimai būtų taikomi tik R. Karbauskiui, nes tik toks kerštaujančių valdančiųjų tikslas ir yra. „Iš to, kaip valdančiųjų projektas buvo pristatytas, esu įsitikinęs, kad valdantieji jį registravo siekdami susidoroti su savo didžiausiu politiniu oponentu, nors keršydami oponentui jie kartu atkeršija ir tūkstančiams niekuo dėtų Lietuvos ūkininkų. Lietuvos ūkininkams tiesioginių išmokų netekimas reikštų drastiškai sumenkusias pajamas ir galiausiai – atsidūrimą ant bankroto ribos ypač tais metais, kai dėl klimato veiksnių derlius yra menkesnis.

Prisiminkime kad ir 2017-2019 m., pasižymėjusius menkesniu derliumi, kai išmokos tiesiog gelbėte gelbėjo žemdirbius ir išsaugojo jų produkcijos konkurencingumą Europoje. Į Seimo narius besikreipiančios įvairios bendrovės, antai, AUGA grupė, nuogąstauja, kad Mykolo Majausko ir jo kolegų siūlomas reguliavimas iškreips konkurencines sąlygas. Antai, Lietuvoje smulkieji ūkininkai gauna daugiau nei tris kartus didesnes išmokas nei žemės ūkio bendrovės (smulkieji ūkininkai gali be tiesioginių išmokų gauti ir išmokas pirmiesiems 30 ha bei išmokas jauniems ūkininkams), kai tuo metu Vokietijoje šis atotrūkis yra dvigubai mažesnis ir siekia 1,5 karto.

Kitaip tariant, net ir esama sistema neleidžia Lietuvos bendrovėms būti konkurencingoms tokiose rinkose kaip Vokietija. Sistemą keičiant ir nutraukiant dar didelę dalį išmokų konkurencingumas dar labiau išsikreiptų ir konkuruoti užsienio rinkose taptų neįmanoma“, – sako LVŽS frakcijos narys Valius Ąžuolas. Pasak Seimo narės Agnės Širinskienės, stebina, kai valdantieji imasi visų įmanomų priemonių, kad tik keršytų opozicijai arba ją izoliuotų.

„Matėme projektus, kuriais siekta iš opozicijos atimti Audito komiteto, Antikorupcijos komiteto pirmininkų postus, paskui valdantieji sukūrė Konstitucijos pataisas, kuriomis siekta uždrausti LVŽS partijos pirmininkui kandidatuoti į Seimą, dabar bandoma daryti spaudimą persekiojant su LVŽS lyderiu susijusius verslus. Yra svarbu, kad valdančiųjų kerštas nekenktų bent jau Lietuvos žmonėms, tad registravome pataisas, kuriomis išmokas riboti siūlome tik vienam asmeniui, į kurį tie ribojimai iš esmės ir buvo nukreipti – LVŽS lyderiui R. Karbauskiui.

Tebūnie tai Karbauskio įstatymas, jei valdantieji sumanė valstybę valdyti pagal savo keršto planus, bet bent jau taip išsaugosime kitų Lietuvos ūkininkų ekonominę padėtį, apginsime jų šeimas ir net tolimus giminaičius – konservatoriai užsimoję išmokas atiminėti net iš asmenų, kurie šoninėje giminystės linijoje siejasi net ketvirtu laipsniu, t.y. skaičiuojant išmokas bus priskaičiuojama net pilnamečių ūkininko tėvų pusbrolių valdoma žemė. Kas jau vargu ar atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus“, – sako A. Širinskienė.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-05-18

Verslininkas iš Kauno rajono traktorius laukuose keičia dronais

Prisėskite ir atsikvėpkite. Darbus ūkyje padės nudirbti dirbtinio intelekto valdoma bepilotė skraidyklė. Nors šios aplinką tausojančios ir pinigus taupančios inovacijos Lietuvoje kol kas prilygsta futuristiniam filmui, pasaulyje jau tampa kasdienybe.

Abejones, kad dažnai su pramogomis siejami dronai netrukus pakeis daugybę darbo rankų ir net traktorius, išsklaido bendrovės „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis.

Taupo išteklius, saugo aplinką

Sėti, tręšti, purkšti, stebėti pasėlių ir derliaus būklę, identifikuoti augalų ligas, atpažinti ir naikinti piktžoles, erkes ir kitus kraujasiurbius vabzdžius. Visa tai gali itin paprastai – mobiliąja programėle valdomas ir elektra įkraunama baterija varomas dronas-robotas, kuris gali dirbti ne tik ūkyje, bet ir padėti prižiūrėti parkus, miškus, atlikti teritorijų dezinfekciją. Bendrovės „Agrodronas“ direktorius M. Dorelis kelia demonstracinį droną ir nekantrauja Lietuvos rinkai dar šią vasarą pristatyti moderniausių žemės ir miškų ūkiui skirtų bepiločių skraidyklių.

„Iš tiesų, dažnas, išgirdęs apie šiuos dronus, net nepatiki, kol nepamato, kad jie gali nudirbti tiek darbų. Inovacija, kuri taupo išteklius, saugo žmonių sveikatą ir aplinką, visus sužavi akimirksniu“, – pasakojo M.Dorelis. Apskaičiuota, kad naudoti droną-robotą – 2,5 karto pigiau nei dirbti traktoriumi, nes jis sunaudoja perpus mažiau pesticidų, sutaupo ir daug administracinių išlaidų.

Drono našumas – iki 150 hektarų per dieną. Vienas dronų pilotas vienu metu gali valdyti iki 5 skraidyklių – taip vadinamą dronų spiečių, o pilotu gali būti kiekvienas, išklausęs mokymus.Bepilotė skraidyklė dirbtinio intelekto pagalba sudaro skaitmeninius laukų žemėlapius, pakelia apie 20 kilogramų krovinį, savarankiškai sugrįžta jo pasipildyti ir net pati gali sumaišyti reikalingus cheminius preparatus, todėl drono valdytojas jo darbą gali stebėti iš saugaus atstumo ir neturėti jokio kontakto su chemikalais.

Nors drono darbui rekomenduojamos gana ramios oro sąlygos, jis gali dirbti net per lietų, todėl itin patogu jį naudoti sėjai. Jei reikalingas augalų purškimas, dronas tai atlieka vieno metro aukštyje, kaip ir įprastas traktorius, tačiau gali kilti ir gerokai aukščiau ir, pavyzdžiui, net suskaičiuoti visus miške augančius medžius.

Patikėjo „skraidančiais traktoriais“
Pradėjęs nuo dronų, skirtų laukiniams paukščiams ūkiuose išbaidyti, po išsamios rinkos analizės verslininkas iš Kauno rajono M.Dorelis pasirašė atstovavimo sutartį su Kinijos žemės ūkio dronų gamintoja „XAG“, veikiančia jau 43 pasaulio šalyse.

Šiandien vyras su šypsena prisimena nesėkmę skraidinant pirmąjį į Lietuvą parsigabentą profesionalų droną. „Apimtas jaudulio greičiau išbandyti naujovę, skubėjau pakelti skraidyklę, tačiau užmiršau programavimo seką ir ją sudaužiau“, – pasakojo M.Dorelis. Tačiau čia pat jis skuba nuraminti, kad naujausi dronai veikia visiškai automatiškai ir jų „smegenys“ pačios ištaiso žmogiškąsias klaidas. Tad M. Dorelis džiaugiasi galėdamas pirmasis pasiūlyti Lietuvai itin modernią ir saugią naujovę – kaip pats juokaudamas vadina – „skraidančius traktorius“, kurių perspektyva patikėjo ir INVEGA.

“Nerimavome, kad mūsų paraišką atmes, nes dar ir šiandien daug kam idėja įdarbinti dronus skamba fantastiškai, tačiau džiaugiamės sutikę inovacijų nebijančių žmonių“, – sakė M.Dorelis. Dėl lengvatinės paskolos verslininkas kreipėsi į kredito uniją, kuri patikėjusi M. Dorelio verslo idėja, suteikė INVEGOS administruojamą lengvatinę paskolą verslo pradžiai. INVEGA verslams iki vienų metų siūlo lengvatines paskolas pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020 m., finansuojamas iš Europos socialinio fondo“.

O šias paskolas teikia kredito unijų konsorciumas, kurioms atstovauja Lietuvos centrinė kredito unija. INVEGA taip pat suteikė paskolos garantiją, kuri atstojo dalį užstato ir palengvino paskolos gavimą bei paskatino pasinaudoti priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją bei konsultacijas eksporto ir ekologinių inovacijų diegimo klausimais. Taip visas finansavimo procesas tapo dar pigesnis, o verslo idėjos įgyvendinimas dar greitesnis.

Įstatymai nespėja paskui technologijas

Per kiek daugiau nei pusmetį veiklos purškimo paslaugas bepilotėmis skraidyklėmis teikianti ir moderniausiais pramoniniais dronais ir jų priedais prekiaujanti bendrovė „Agrodronas“ užmezgė bendradarbiavimo santykius su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutu, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija – kurs inovatyvias ir įtraukiančias mokymo formas, studentai atliks praktiką.

Dronų galimybės studentus iš tiesų labai domina, jie neabejoja, jog tai – žemės ūkio ateities technologija. Tačiau kol kas didelio Lietuvos ir kaimyninių šalių ūkininkų, sodininkų ir miškininkų dėmesio sulaukęs bendrovės „Agrodronas“ pasiūlymas į pagalbą pasitelkti išmaniąsias technologijas, dar laukia įstatymų leidėjų pritarimo dėl platesnio šių technologijų panaudojimo. Dėl nuo technologijų raidos atsiliekančių įstatymų Europoje dronais negalima pesticidais purkšti laukų. Tai draudžia dar 2009 m. priimta direktyva.

Tačiau M.Dorelis vylėsi, kad situacija greitai bus peržiūrėta ir pasikeis, nes Lietuva iki 2030 m. yra įsipareigojusi stipriai sumažinti naudojamų pesticidų kiekį. Tai padaryti būtų galima būtent su dronų pagalba, kurie dėl preciziško purškimo naudojami net šalia bitynų. „Prie naujovių turi prisitaikyti ir įstatymų leidėjai, ir rizikos vertintojai. Juk viena, kai iš oro purškiamas ištisas laukas, ir visai kas kita, kai naudojamas taškinis metodas ir iš to paties aukščio kaip ir traktoriumi dronu purškiama konkreti vieta. Specialūs purkštukai ir sraigtų prislėgimas tai leidžia padaryti itin tiksliai. Taip ne tik sunaudojama mažiau pesticidų, bet ir nesuslegiama dirva, neišvažinėjami laukai, todėl nenukenčia derlius“, – aiškino M.Dorelis.

Pristatys žemės ūkio parodoje

Bendrovės „Agrodronas“ skraidyklės jau sėkmingai darbavosi įvairiose sunkiai įvažiuojamose ar net įeinamose vietose, pavyzdžiui, kukurūzų ir pluoštinių kanapių laukuose, taip pat naikino Sosnovskio barščius. Daugybę pavyzdžių apie dronų funkcijas ir jų privalumus vardijantis M.Dorelis Lietuvos rinkai dar šią vasarą nekantrauja pristatyti moderniausių bepiločių skraidyklių, kurias pademonstruos vadinamosiose atviro lauko dienose. Rudenį dronus bus galima išvysti ir žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi“, kuri vyks Kaune. „Norime pripratinti žmones prie robotizuotų priemonių ir padėti įveikti technologinį šoką. Kiekvienas besidomintis atras sau reikalingų funkcijų, o moderni technologija į žemės ūkį pritrauks daugiau jaunimo, nes droną gali lengvai valdyti net paauglys“, – sakė M.Dorelis.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-05-16

Žemės ūkio politika – ne mažųjų naudai

Tokią pat gražią gegužę prieš trejus metus tarp Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) bei Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų (NŪŽNA) asociacijos buvo pasirašytas susitarimas dėl vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, paramos skyrimo sąlygų. Tąsyk buvo teigiama, kad visos trys sutartį pasirašiusios šalys sieks užtikrinti, kad asmenys, ūkininkaujantys nenašiose žemėse, gautų žemės ūkio veiklai reikalingą pagalbą ir tikslinę finansinę paramą, kuri skiriama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.

Apie tai, ar po šio susitarimo palengvėjo ūkininkaujančiųjų nederlingose žemėse gyvenimas, su LNŽNA vadove Danute KARALEVIČIENE kalbė­josi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Nijolė BARONIENĖ.

– Asociacijai vadovaujate 5 metus, jai priklausote nuo pat įsikūrimo prieš 20 metų, tad ar kuo nors pasikeitė ūkininkaujančiųjų nederlingose žemėse gyvenimas?

– 2018 m. perbraižius nederlingų žemių žemėlapius, nederlingiausiose žemėse dirbantiems ūkininkams išmokos už hektarą sumažėjo 20–30 eurų, kai kurie apskritai neteko šios paramos, o ūkininkaujantieji derlingose žemėse gerokai pastorino savo piniginę. Į nenašių žemių žemėlapį tuomet nepateko itin sudėtingomis sąlygomis dirbantys ūkininkai, o už nenašias žemes pradėtos mokėti lėšos tiems, kurie ūkininkauja 42–50 balų našumo žemėse. Taip neturėtų būti.

Pritaikius naują metodiką, remtinas nederlingų žemių plotas Lietuvoje sumažėjo penktadaliu. Sudarant naująjį didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapį, iš viso atrinkta 220 (iš 519) seniūnijų, iš kurių 161 seniūnija turi lygų ar mažesnį už 32 vidutinį našumo balą, ir 59 seniūnijos, kurių vidutinis našumo balas yra tarp 33 ir 34. Bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas tose seniūnijose sudaro 1 025 102 ha. Seniūnijos, kurios 2013–2017 metų programiniu laikotarpiu turėjo mažai palankių ūkininkauti vietovių (MPŪV statusą), tačiau iš naujo nustačius ribas nebeatitinka reikalavimų, turės dvejų metų trukmės pereinamąjį laikotarpį, kad ūkininkaujantieji jose galėtų prisitaikyti prie pasikeitusio paramos režimo. Iš viso tokioms vietovėms yra priskiriamos 69 seniūnijos, jų bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 500 276 ha.

Dėl naujojo ribų nustatymo remtinų vietovių plotas šalyje sumažėja 20,3 proc., arba 261 133 ha. Visa tai ne tik statistika, ne tik skaičiai, tai – žmonių gyvenimai, teisėti lūkesčiai. Kodėl žemės ūkis mūsų valstybėje yra podukros vietoje? Ir tikrai ne Europos Sąjunga (ES) kalta. Tokia negalvojanti apie žmogų yra mūsų žemės ūkio politika.

– Kaip vertinate dabartinę ŽŪM veiklą? Ar girdi Jūsų asociaciją ministerija, ar vyksta dialogas?

– Dalyvaudama tiek Lietuvos žemės ūkio tarybos veikloje, tiek Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose įsitikinau, kad dialogas su Žemės ūkio ministerija – labai sunkus. Jei dėl klausimo apie mėšlo tvarkymą, numatant grįžimą prie buvusios tvarkos, diskutuojama pusę metų, tai ko tikėtis sprendžiant kitas problemas? Per užsitęsusius ginčus, interesų kovas nematoma esmės, kad kaimas nyksta. Varėnos rajone greitai tik iš paveiksliukų vaikai žinos, kaip atrodo karvė.

– Kiek Jūsų vadovaujamoje asociacijoje narių?

– Šiuo metu vienijame apie 1 020 narių. Praėjusiais metais įstojo dar 300. Jei žmonės įsitraukia į mūsų asociacijos veiklą, vadinasi, žino, kad galėsime padėti. Teikiant projektus paramai gauti, narystė asociacijose prideda balų, tai irgi svarbu. Tiesa, yra tokių atvejų, kai prašo pagalbos teismuose, mes imame juos ginti, bet narystės asociacijoje kratosi. Sakome, stokite, mums bus lengviau jus ginti, bet gauname atsakymą, kad turime Seimo narį, kuris mums padės. Būna įdomių situacijų.

– Nederlingos žemės ne itin patrauklios stambiesiems žemvaldžiams. Čia vyrauja nedideli ūkiai?

– Kad ir kaip stengtumeisi, mūsų žemėse gero derliaus neturėsi. 2–3 tonos iš hektaro – tai ne 8 tonos, kurias gauna ūkininkaujantieji derlingose žemėse. Šį pavasarį ypač didelio nepalankumo žemėse pasėtus žiemkenčius teko ne vienam aparti, nes jie po sniego danga iššuto. Daug kas augina grikius, bet juos auginti irgi rizikinga – rudenį sunku nukulti. Jei būna ankstyvos rudeninės šalnos, gali ir apšalti. Visgi žmonės stengiasi, ūkininkauja. Nedideli šeimos ūkiai padeda išgyventi. Mūsų kraštuose žmonės kur nors dirba ir tuo pat metu ūkininkauja. Vien iš ūkio būtų sunkus verstis.

– Optimalus kelias nederlingose žemėse – ekologinis ūkininkavimas?

– Palaikau 100 proc. ekologiškai ūkininkaujančiuosius. Juk jei dirva – smėlis, kad ir kiek į ją bertum trąšų, rezultatas bus tas pats. Vadinasi, reikia ieškoti kito kelio. Ekologiškai dirbant, geriau ir žmogui, ir gamtai. Juk tvarus ūkininkavimas dabar ant bangos, be to, vartotojai vis labiau nori švarių produktų.

– Ne vienas ūkininkas norėtų didinti savo naudmenų plotus. Ar yra galimybių nusipirkti, pavyzdžiui, valstybinės žemės?

– Sunku patikėti, bet ūkininkai nežino, kam priklauso šalia esanti žemė. Pavyzdžiui, Trakų rajone atsiranda naujų savininkų, kurie žemės įsigyja iš valstybės. Ūkininkai apie tai sužino tik atsiradus naujiems kaimynams. Kai imame aiškintis, kieno žemė, dangstomasi duomenų apsaugos įstatymu. Manau, tai, kas vyksta dabar išparduodant valstybinę žemę, yra korupcijos klestėjimo metas. Savi parduoda žemę saviems. Smulkaus ūkininko negina nė vienas įstatymas. Mūsų valstybėje išgirsta tik tuos, kas valdo kelias dešimtis tūkstančių hektarų. Negirdėjau tokio atvejo, kad žmogui būtų pasiūlyta įsigyti nors pusę hektaro greta jo dirbamo sklypo esančios valstybinės žemės. Privatūs asmenys privalo tokiu atveju pasiūlyti žemę pirkti kaimynams. Pati pildžiau prašymą pirkti kaimynystėje esantį sklypą, tačiau negavau jokio atsakymo. Akivaizdu, kad yra būdų, kaip apeiti galiojančią tvarką. O ką daryti, pavyzdžiui, jaunam žmogui, kuris neturi žemės, bet norėtų ūkininkauti? Kokią pagalbą jam gali pasiūlyti mūsų žemės ūkio politikai?

– Kita problema, kurią įvardija ūkininkai, – darbo jėgos trūkumas. Kokią matote išeitį?

– Ką daryti, jei nėra ką pasamdyti? Ūkininkai patys dirba, kiek pajėgia: 7 dienas per savaitę ir neskaičiuoja darbo valandų. Pervargsta taip, kad gyvenimas tampa nebemielas. Aš manau, kad Užimtumo tarnyba neatlieka savo funkcijos. Mums liepiama skaityti įstatymus, tačiau, kai siūlome konkrečius sprendimų būdus, mūsų negirdi. Pavyzdžiui, reikia traktorininko. Ukrainiečių samdyti ūkininkas negali, nes Užimtumo tarnyboje 100 bedarbių traktorininkų. Tačiau jie neina dirbti. Geriau ima pašalpas ir gyvena. Vienas sodininkystės ūkis tikėjosi sulaukti 60 skynėjų, mat tiek užsirašė Užimtumo tarnyboje. Žmonės paruošė techniką, darbo vietas. Patikslino, kiek bus darbuotojų. Gavo atsakymą, kad 30. Atėjo vienas. Tvarka turėtų būti tokia: neatvykai į darbą, metams netekai pašalpos. Dabar mūsų valstybėje itin gerbiami ir tausojami yra tie, kurie nenori dirbti.

– Kaip Jums sekasi ūkininkauti? Kai tarėmės dėl interviu, sakėte, kad dabar žemdirbiui kiekviena minutė aukso vertės.

– Mūsų ūkis – nedidelis. Kartu su sūnumi Kęstučiu Perlojos apylinkėse dirbame apie 100 ha. Ūkininkaujame Varėnos rajone, tad puikiai žinome, ką reiškia sėti ir derlių imti nederlingose smėlžemėse. Šiek tiek pasiseka tik tuomet, kai vasaros būna lietingos. Pavyzdžiui 2017 m. vasara, kai Suvalkijos, Vidurio Lietuvos ūkininkai skendo ir prarado derlių, mums buvo gana gera. Tačiau sausringi periodai kasmet vis ilgesni ir tikėtis gero derliaus negalime. Sėjame kvietrugius, rugius, grikius, žieminius kviečius, avižas. Šiais metais dar pasėjome ir žirnių. Dirvose drėgmės po žiemos yra, tad tikimės, kad jie sudygs ir užaugs. Mano ūkininkavimo stažas – 11 metų, o sūnaus – 7 metai. Kol kas ūkis įprastinis, tačiau labai rimtai svarstome pasukti ekologinio ūkininkavimo keliu. Laikome apie 20 šeimų bičių. Jomis rūpinasi Kaune gyvenantis sūnus Evaldas. Džiaugiuosi, kad abu sūnūs įgijo žemdirbiškas specialybes, studijavo žemės ūkio inžineriją. Jų žinios ūkyje labai parverčia.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Nijolė BARONIENĖ, 2021-05-17

Ankstesnės žemės ūkio naujienos