Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-05-25

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-05-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Tankais per žemaičių žemę

Beveik keturios dešimtys Žemaitijos keturių rajonų – Akmenės, Mažeikių, Šiaulių ir Telšių – ūkininkų, žemės ir miškų savininkų prie Seimo surengė piketą, kuriuo bandė atkreipti šalies politikų dėmesį į jau kuris laikas iš esmės nesprendžiamą problemą: būti ar nebūti Žemaitijoje kariniam poligonui? Nors Aplinkos (AM) ir Krašto apsaugos ministerijų (KAM) vadovai žodžiu ir tikina, kad sutarę, jog vienos derlingiausių Žemaitijos žemių nebus paimtos kariškių reikmėms.

Tačiau Seimo patvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRTBP) koncepcija, kurioje numatyta krašto apsaugos tikslams rezervuoti 12 tūkst. ha žemės, ne tik nepakeista, bet net ir neketinama to daryti.

Prie Seimo piketavę žemaičiai rankose laikė plakatus, kuriuose parašyti žodžiai liudijo, kad jų derlinga žemė yra didžiausia vertybė, ir jie nenori, jog po ją riaumotų tankai. Surengtoje spaudos konferencijoje piketuotojų atstovai aiškino, jog, nors LRTBP koncepciją patvirtinęs Seimas Vakarų Lietuvoje krašto apsaugos tikslams ketina rezervuoti 12 tūkst. ha žemės, tačiau KAM užsakymu buvo parengta galimybių studija, kurioje buvo nurodomas didesnis, koncepcijos neatitinkantis teritorijos plotas – net iki 22 tūkst. ha.

Protestuotojų atstovų tikinimu, nors parengtoje studijoje daug klaidų ir faktų neatitinkančios informacijos, tačiau ja remiantis buvo atrinktos kelios potencialios teritorijos, patenkančios į Akmenės, Mažeikių, Šiaulių, Telšių ir Kelmės r. savivaldybių teritorijas naujam kariniam poligonui steigti. Esą, vadovaujantis nekokybiškai atlikta galimybių studija, minėtų Žemaitijos rajonų teritorijos buvo pažymėtos ir LRTBP. Visa tai buvo padaryta neinformuojant gyventojų, kurių privačios žemės patenka į rezervuotas teritorijas arba ribojasi su jomis. Tokiu būdu esą pažeisti demokratijos principai – nebuvo viešinama galimybių studija, joks ministras nesikalbėjo su žemių savininkais. Pasak ūkininkų, ponams iš ministerijų žmonių balsas nieko nereiškia, jie kaip buldozeriu važiuoja per ūkininkų nuosavą žemę ir žmonių likimus.

Keturių rajonų gyventojai, sužinoję, jog gali netekti nuosavos derlingos žemės, ėmė bruzdėti, rinko parašus, raštus siuntė šalies valdžiai ir pareiškė, kad nepritaria LRTBP sprendiniams rezervuoti pasirinktas teritorijas naujam kariniam poligonui. AM puolė gintis, kad negali pašalinti tų teritorijų iš LRTBP, nes jų rezervavimas numatytas Seimo nutarimu patvirtintoje LRTBP koncepcijoje. Tačiau politikai pamiršo, kad privati nuosavybė yra šventas reikalas, todėl būtina kalbėtis su žemės savininkais, supažindinti su parengta galimybių studija ūkininkus, bendruomenes, seniūnijas.

Spaudos konferencijoje Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigė, jog būtina atsižvelgti į žmonių pasiūlymus, išgirsti svarią jų nuomonę. Valstybės kontrolė teritorijų planavimo valstybinio audito išvadose pabrėžė, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesas yra nekokybiškas, o dokumentai nėra tinkamai derinami su visuomene.

Užburtas ratas sukasi iki pat šiol: ir aplinkos ministras, ir krašto apsaugos ministras tikina, kad rezervuotose teritorijose neketina steigti karinio poligono, tačiau LRTBP išliko ta pati galimybė steigti poligoną rezervuotoje teritorijoje, nes grafinėje sprendinių dalyje tos teritorijos neišbrauktos – tebėra rezervuotos. Ministrai žarsto pažadus, kad neketina steigti karinio poligono rezervuotose teritorijose keturiuose Žemaitijos rajonuose, tačiau nesiima teisinių LRTBP koregavimo priemonių.

Ką reiškia ministro žodžiai?

Netoli Seimo susirinko būrys žemaičių, kurie gina viešąjį interesą – stoja į kovą už savo krašto švarią gamtą, derlingą žemę. Žemaičiams besirenkant prie Seimo AM išplatino informaciją, jog, papildžius LRTBP sprendinį, atvertos galimybės naujo poligono ieškoti visoje šalyje – ne tik Žemaitijoje. Taip pat atsisakyta ankstesnio prioriteto jį steigti penkias Žemaitijos savivaldybes kertančioje teritorijoje. Tačiau tam neketinama siūlyti Seimui keisti LRTBP, esą pakaks „papildyto LRTBP sprendinio, nes būtų visiškai neracionalu keisti praėjusios kadencijos Seimo patvirtintą LRTBP koncepciją ir perdaryti grafinius sprendinius. Tai užtruktų apie dvejus metus ir kainuotų apie 1,4 mln. Eur. Kur steigti naująjį karinį poligoną, nuspręs KAM“. Ūkininkai tokį aiškinimą supranta kaip AM prioritetų teikimą grafiniams LRTBP sprendiniams, o ne Žemaitijos krašto žmonių likimams ir jų nuosavybei.

Į spaudos konferenciją atskubėjęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikino, kad Lietuvai reikia naujo karinio poligono, bet parinkta vieta tikrai nėra optimali. Ministras dar bandė raminti žemaičius, kad neišgyventų dėl karinio poligono, o būtų pilietiški, stebėtų situaciją. Jis tikino, jog dabar nebe tie laikai, kad Lietuvoje būtų galima užtvenkti Nemuną, iškeldinti dešimtis kaimų, kaip buvo kuriant Kauno ar Elektrėnų marias. Ministras leptelėjo ir žemaičiams nerimą sukėlusius žodžius, jog „debesys ir migla tvyro“. Kas tie debesys ir migla, taip ir liko neaišku… Beje, pagal kompetenciją AM yra atsakinga už LRTBP rengimą, sprendinių viešinimą, suderinimą ir patvirtinimą, todėl kyla retorinis klausimas, kokia migla ir kokie debesys tvyro virš AM ir paties ministro, kai metų pradžioje KAM pateikė prašymą atšaukti galimybių studijoje numatytų teritorijų rezervaciją, bet AM atsisakė tai daryti.

S. Gentvilui išsprūdę žodžiai Žemaitijos ūkininkus privertė suklusti – esą politikai linkę gražbyliauti, gražiai čiulba, bet teisiškai nieko nesprendžia, neketina keisti savo planų. Žemaičiai pakartojo, jog yra tvirti ir atkaklūs, nesustos ir visomis teisinėmis priemonėmis gins derlingą savo žemę, krašto istoriją, tradicijas, architektūros paminklus, išsaugos bažnyčias, muziejus ir kitas vertybes.

Pažadai kybo ore

„Ponai ministrai, kuo greičiau imkitės konkrečių darbų“, – prie Seimo susirinkę pilietiškai nusiteikę Žemaitijos ūkininkai ragino politikus. Mat dar kovą išplatinta informacija, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir aplinkos ministras S. Gentvilas, atsižvelgdami į Žemaitijos regiono savivaldybių tarybų bei bendruomenių prašymus, sutarė patikslinti LRTBP sprendinį, kad būtų galima parengti galimybių ir poreikio studiją naujam kariniam poligonui įrengti visoje Lietuvos teritorijoje. Pranešime abu ministrai tvirtino: „Dėl konkrečios naujo poligono vietos bus apsispręsta tik po išsamių konsultacijų su vietos savivalda, verslu, ūkininkais ir bendruomene.“

Jau balandį KAM žadėjo paskelbti galimybių studijos konkursą, kad būtų parinktas naujas sklypas poligonui steigti. Tačiau po mėnesio krašto apsaugos ministras informavo, kad studija nepradėta rengti. Tad kol kas pažadai kybo ore.

Žemė maitina visus

Vilma Rumšienė iš Telšių rajono žemaitiškai sakė, kad žmonės nori dirbti savo krašto žemę, auginti vaikus ir būti orūs, o ne prašyti išmaldų.
Kariniam poligonui rezervuotose teritorijose ūkininkauja apie 500 ūkininkų, veikia dvi didelės žemės ūkio bendrovės. Kasmet iš žemės ūkio veiklos gaunama apie 20 mln. Eur pajamų. Jei būtų nutarta steigti karinį poligoną ten, kur iki šiol buvo numatyta, iš jam rezervuotų teritorijų būtų iškeldinti 556 gyventojai, greta tos teritorijos ribų gyvena dar 4 927 gyventojai, be to, 6 866 žmonių gyvenamoji vieta nuo poligono ribos nutolusi iki 3 km.

Kaimų gyventojai nuogąstauja, kad netekę savo valdomų žemės sklypų šimtai ūkininkų taptų bedarbiais. Bet žemaičiai nenori jokių pašalpų, jiems nereikia jokių kompensacijų. Ūkininkų vardu kalbėjusi Vilma Rumšienė iš Telšių rajono žemaitiškai pasakė, kad žmonės nori dirbti savo krašto žemę, auginti vaikus ir būti orūs, o ne prašyti išmaldų. Esą duona reikalinga visiems – ir mokytojams, ir politikams, ir kariškiams. Todėl ūkininkai ragino išsaugoti neužterštą žalią gamtą, švarius vandenis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Akmenės skyriaus pirmininkė Gražina Gauronskienė apgailestavo, kad karinį poligoną užsimota įkurti našiose ir derlingose žemėse. Vien Akmenės rajone savo valdų netektų apie 70 ūkininkų bei viena stambi žemės ūkio bendrovė. „Rajone žemė brangi – vienas hektaras kainuoja nuo 7 iki 8 tūkst. Eur, o kompensacija už žemę numatyta tik simboliška – 2 265–2 333 Eur/ha“, – teigė ūkininkų lyderė.

G. Gauronskienė aiškino esanti susirūpinusi, kad, jei sumaniai ir pažangiai ūkininkaujantys žemdirbiai būtų nuvaryti nuo savo žemės, prarastų viską, ką savo sunkiu darbu sukūrė. Jie į ūkius investavo daug lėšų, įsigijo modernios technikos, kai kurie dar įgyvendina tęstinius projektus. Žemdirbių interesus ginanti G. Gauronskienė tikino, kad žmonės sunerimę, įsitempę, kaime niekas nebeperka sodybų, atšaukiami sandoriai, kertami miškai, stringa investicijos, nes nėra aiškumo, kas bus toliau. Į kaimą sugrįžta nemažai jaunų šeimų perimti tėvų ūkių. Jų laukia įtampa ir nežinomybė. Tad, LŪS Akmenės skyriaus pirmininkės nuomone, kariniam poligonui turi būti parinkta kita vieta, kur prastos ir nederlingos žemės. Be to, Europos Sąjungos šalyse kariniai poligonai steigiami ar plečiami tik skiriant valstybinę žemę, o ne privačią, kaip norima daryti Lietuvoje.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Aldona SIREIKIENĖ, 2021-05-22

Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d. ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.

Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje besitęsiančią Covid–19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl kurių paskelbtas visuotinis karantinas, žemės ūkio ministras vėlavimo sankcijų taikymą atšaukė, tad pasėlius žemdirbiai galės deklaruoti iki liepos 2 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-21

Karvių laikytojai ir vaisių bei uogų augintojai sulauks didesnės susietosios paramos

Šiais metais pieninių karvių laikytojams papildomai atiteks 3,83 mln. Eur, o vaisių ir uogų augintojams – 0,34 mln. Eur susietosios paramos. Mūsų šalis 2015-2020 m. finansiniu laikotarpiu susietajai paramai kasmet galėjo skirti 15 proc., t. y. didžiausią leistiną tiesioginių išmokų (TI) voko dalį. Iš jų ne mažiau kaip 2 proc. punktai turėjo būti skirti išmokoms už baltyminius augalus. Du trečdaliai susietosios paramos sumos –10,4 proc. punktai – skirti gyvulininkystės krypties ūkiams remti.

Lietuvoje susietosiomis TI iš viso remiama dvylika augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių krypčių: baltyminių augalų, lauko daržovių, uždaro grunto daržovių, vaisių ir uogų, cukrinių runkelių, sėklinių bulvių, sertifikuota sėkla apsėtų javų auginimas bei pieninių karvių, pieninių veislių bulių, pieninių ožkų, mėsinių galvijų ir mėsinių avių auginimas.

Pereinamuoju 2021-2022 m. finansiniu laikotarpiu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė nekeisti susietąja parama remtinų ūkininkavimo krypčių ir jų finansavimo proporcijų. Šis sprendimas priimtas konsultuojantis su mokslininkais ir socialiniais partneriais bei atsižvelgus į reikalavimus dėl Europos Sąjungos paramos pagrindimo.

Tačiau susietosios paramos schema vis dėlto neišvengė finansinių korekcijų, nes pagal ES reglamentus nuo 2021 metų turi būti laikomasi nustatytų kiekybinių apribojimų. Tai reiškia, kad sektoriams, kuriuose 2019 metais deklaruotas gyvulių skaičius ar pasėlių plotas viršijo Europos Komisijos (EK) patvirtintus referencinius (2009-2013 m.) dydžius, už 2021 deklaravimo metus skiriama susietoji parama negali būti didesnė už skirtą 2020 metais.

Kasmet didėjant TI finansiniams vokams, proporcingai didėja ir lėšos susietajai paramai (žr. lentelę). Tačiau Lietuvai tai reiškia, kad mokant susietąją paramą už 2021 metais deklaruotus pasėlius ir gyvulius, nebus galima išmokėti didesnės nei 2020 metais susietosios paramos net šešioms ūkininkavimo kryptims (už baltyminių augalų, pieninių veislių bulių, mėsinių galvijų, mėsinių avių, pieninių ožkų, sertifikuota sėkla apsėtų javų auginimą), nes nustatytas šių sektorių kiekybinis augimas. Dėl to 2021 m. susidarė 4,17 mln. Eur suma, kurios nebegalima toliau skirti šiems sektoriams.

ŽŪM, reaguodama į EK reikalavimą atlikti privalomas finansines korekcijas, stengėsi nemažinti ir išlaikyti susietajai paramai 2021 metams skirtus 15 proc. tiesioginių išmokų. Tam atliktas ir paramą gaunančių sektorių vertinimas. Atsižvelgiant į griežtus EK reikalavimus skiriant papildomas lėšas sektoriams, pagrįstas ir EK notifikuotas nepanaudotų lėšų perskirstymas pienininkystės ir vaisių bei uogų sektoriams. Juose per pastaruosius penkerius metus mažėjo tiek karvių skaičius, tiek vaisių ir uogų plotai, jų ekonominė situacija taip pat buvo sunki. Dauguma minėtųjų ūkininkavimo krypčių ūkių yra gana smulkūs, todėl be paramos dirba nuostolingai.

Atsižvelgiant į sektoriaus mastą, sumažėjimo lygį ir sukuriamą pridėtinę vertę, 2021 m. iš 4,17 mln. Eur pienininkystės sektoriui papildomai atiteks 3,83 mln. Eur, o vaisių ir uogų sektoriui – 0,34 mln. Eur. Preliminariais vertinimais, išmokos dydis už vaisių ir uogų hektarą ar laikomą pieninės veislės karvę padidės apie 20 proc. (pasibaigus deklaravimo laikotarpiui bus galima tiksliai įvertinti išmokos dydį). Tikimasi, kad tai bus reikšminga parama pieno ūkiams bei vaisių ir uogų augintojams.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-05-24

Ganiavos pradžioje – vilkų išpuoliai Judrėnuose

Miškų masyvais juosiamoje Judrėnų seniūnijoje šiemet puldinėti gyvulius vilkai pradėjo jau pavasarį. Tai baugina ūkininkus: kas bus per visą ganiavos laikotarpį? Medžiotojų nuomone, vilkų populiacija per daug išplitusi, bet jie saugomi nepaisant, kad didelę žalą daro kaimo gyventojams. Praėjusią savaitę į rajono Savivaldybę dėl sudraskytų trijų galvijų kreipėsi judrėniškis ūkininkas Dainius Vilkas.

Nebe pirmą kartą vilkai pridarė žalos šiam ūkininkui. Vienais metais per naktį šie sudorojo 5 galvijus. Pernai ganiavą laimingai užbaigusį judrėniškį ūkininką D. Vilką šį pavasarį šokas ištiko vos į ganyklą išginus galvijus. Vieną rytą už 4 kilometrų nuo namų ganykloje Mikų kaime aptiko žvėrių puotos likučius: iš metinio gyvulio buvo likę tik nagai ir ragai. „Kiek vilkų čia turėjo puotauti?“ – negalėjo atsistebėti ūkininkas, kuris yra veterinarijos gydytojas, taip pat medžiotojas. O kitą naktį vilkai sudorojo dar du jaunus galvijus. Iš viso – tris: veislinę telyčią, du buliukus – pieninės ir mėsinės veislės. D. Vilko skaičiavimu, plėšrūnų padaryta žala – apie 3 tūkst. eurų. „Kiek kainuoja užauginti metinį gyvulį? Jeigu iki metų trūksta pusės ar vieno mėnesio, kompensacinė išmoka mažesnė, – dėstė ūkininkas. – Ir ne vilkams auginame gyvulius. Veislinę telyčią – bandai papildyti. Rinkoje ji kainuoja 1 400 eurų, mėsinis buliukas – apie 500 eurų. Už patirtą žalą gauni menką kompensaciją. O juk užauginęs ir pardavęs mėsinį galviją dar gauni papildomą išmoką.“

Nebe pirmus metus D. Vilkas bando įvairiais būdais saugoti savo bandą nuo plėšrūnų. Nakčiai įjungia radiją, keičia jos vietą. Vidurnaktį keliasi ir važiuoja į ganyklą patikrinti, ar neapsilankė pilkiai. Pasak jo, reikia papildomai eikvoti laiką, jėgas, investuoti apsaugai, nes jeigu nesiimsi apsaugos priemonių, negausi kompensacijos. Ūkininkas nustebęs: dar tik ganiavos pradžia, o jau vilkai pjauna gyvulius. Jo manymu, miškų apjuostoje Judrėnų seniūnijoje šių plėšrūnų yra nemažai – dar daug žalos jie pridarys kaimo žmonėms, auginantiems gyvulius. „Vilkai išmokę jauniklius tykoti lengvesnio grobio – pulti naminius gyvulius.

Mes kenčiame nuo šių plėšrūnų, o kiti saugo juos. Aplinkos ministerija nustatė vilkų medžioklės kvotą 2020–2021 metams – sumedžioti 175 vilkus, kuriuos karantino suvaržymo metais sumedžiojo anksčiau nei baigėsi medžioklės sezonas. Daugiausia sumedžiojama varyminės medžioklės metu, betgi jų nebuvo, medžiota pavieniui, tykojant – palaukiminės medžioklės metu, – dėstė D. Vilkas. – Neilgai medžiojo, nedaug medžiotojų dalyvavo medžioklėje, nes negalėjo per karantiną išvykti į medžioklės plotus kitose savivaldybėse. Tai kokia gausi turi būti vilkų populiacija, kad taip greitai sumedžiojo nustatytą šių plėšrūnų skaičių?“ Pamiškėje jis turi įrengęs vaizdo kamerą, kuri užfiksavo tris praslinkusius vilkus.

Judrėnų seniūnijos seniūno Zigmanto Siminausko nuomone, nėra tikslios vilkų populiacijos apskaitos. „Kenčia nuo jų apsiginti negalintys ūkininkai, o kiti plėšrūnus gina ir saugo“, – kalbėjo jis.

D. Vilko nuomone, šiuo metu išplitusios ir kitų žvėrių populiacijos – stirnų, elnių, šernų. Jie niokoja pasėlius bei daro kitą žalą ūkininkams. Judrėnų seniūnijos pakraštyje ūkininkas, per žiemą palikęs šienainio rulonus, pavasarį rado tik jų likučius – geradariui už pašarą dėkingi elniai.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Klaipėdos rajone per pastarąjį sezoną buvo sumedžioti 2 vilkai. Medžiojimo limitai nustatomi remiantis vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenimis, atsižvelgus į mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus ir rekomendacijas, siekiant išlaikyti tinkamą šių svarbių miško ekosistemos gyvūnų populiacijos lygį.

Vilkai yra saugoma rūšis Europos Sąjungoje ir daugelyje kitų valstybių. Pagal tarptautinius įsipareigojimus Lietuva privalo užtikrinti palankią šios rūšies apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną medžioklės terminą, bet ir sumedžiojimo limitą.

Tačiau ūkininkai nenori dalintis tuo, ką užaugina, su vilkais.

Šaltinis: valstietis.lt, Virginija LAPIENĖ, 2021-05-24

Jaunųjų ūkininkų inkubatoriai: pažangi naujovė ar pinigai į balą?

Nuo kai kurių Europos šalių nusižiūrėta idėja Lietuvoje kurti jaunųjų ūkininkų inkubatorius, kur jie galėtų pasisemti patirties ir žinių, skinasi kelią. Žemės ūkio ministerija parengė bendrą inkubatorių modelį, bet svarbu, kad jį būtų galima pritaikyti skirtingose šalies vietose. Pirmasis naujųjų ūkininkų inkubatorius galėtų būti kuriamas Alantos technologijų ir verslo mokykloje, vėliau ir kitose buvusiose žemės ūkio mokyklose.

Jaunieji ūkininkai sako, kad, steigiant naujus darinius, pinigai bus išleisti neefektyviai. Reikėtų geriau panaudoti tai, kas jau yra, – pažangius ūkius.

Nuo idėjos prie projekto

Vos tapęs ministru Kęstutis Navickas išsakė idėją kurti Lietuvoje jaunųjų ūkininkų inkubatorius. Pasak ministro, tokį inkubatorių būtų galima steigti panašiu principu, kaip ir verslo inkubatorius. Jaunas žmogus, šeima ar žmonių grupė, norėdami pradėti ūkininkauti, galėtų ateiti į bandomąjį ūkį, ten būtų žemės, technikos, pastatų, jiems turėtų būti teikiamos konsultacijos, kol ūkininkas atsistoja ant kojų. Vėliau jis užleistų vietą kitiems. Šios idėjos materializavimo ėmėsi ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, apie galimybes kurti inkubatorius informavęs profesinio rengimo mokyklų vadovus. Anot patarėjo, projektas galėtų tapti puikiu startu būsimiems ūkininkams, skatintų kartų kaitą ūkiuose, taip pat esą svarstoma apie galimybes tokiems ūkininkams padėti įsigyti žemės iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis.

Nuo kovo pradžios jaunųjų ūkininkų inkubatorių projektą pradėjo įgyvendinti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ koordinuojamos programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai. Komanda, atsižvelgdama į Prancūzijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės šalyse veikiančių jaunųjų ūkininkų inkubatorių patirtį, parengė bendrą modelį, kurį galima būtų taikyti skirtingose Lietuvos vietose. „Kiekvienam inkubatoriui reikia dirbamos žemės (dažniausiai tai būna 1-2ha, kur gali dirbti 10 ir daugiau dalyvių, priklausomai nuo jų vykdomų projektų), įrankių, nes dėl mažo ploto sunkioji technika ir įranga naudojama retai, taip pat mentorių ir mokytojų, kurie teiktų reikiamas žinias. Dalyviai į inkubatorių ateina su savo projektais – tai nėra žemės ūkio mokykla. Inkubatorių tikslas yra sukurti kuo realesnes ūkininkavimo sąlygas“– aiškina „Kurk Lietuvai“ atstovė Tautvilė Daugėlaitė.

Galutinai modelis turėtų būti parengtas iki birželio 25 d., o liepą pasirašyta šalių bendradarbiavimo sutartis, iki rugpjūčio pabaigos parengtas vykdymo planas ir plėtros gairės. Portalalas manoukis.lt paprašė patikslinti, kokie ūkininkai, organizacijos galėtų pasirašyti sutartį, koks būtų finansavimas. „Kurk Lietuvai“ atsiuntė tokį atsakymą: „Kokios institucijos ar asmenys įsitrauks– priklausys nuo konkretaus inkubatoriaus. <...> Suinteresuotų šalių gali būti daug daugiau, tačiau pradedame nuo mažesnių apsukų ir vėliau partnerių gal būt ieškosime ir plačiau.

Kol kas negalime tiksliai įvardinti sutarties tipo, tačiau ko gero, tai būtų bendradarbiavimo sutartis. Išsiaiškinti kaip turėtų būti finansuojami ūkininkų inkubatoriai – taip pat yra mūsų projekto dalis. Kol kas atsakyti į šį klausimą negalime. Mūsų projekto tikslas – parengti veiklos planus, suburti bendradarbiaujančias institucijas ir užtikrinti, kad projektas būtų vykdomas“,– nurodo „Kurk Lietuvai“ atstovė T. Daugėlaitė.

Pirmasis inkubatorius – Alantoje

Pasak iniciatorių, palaikymą inkubatorių idėjai išsakė jau ne viena buvusi žemės ūkio mokykla, jai pritaria ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Siekiama išsiaiškinti, kiek mokyklų sutiktų dalyvauti projekte, kiek žemės jos galėtų skirti ir kiek jaunųjų ūkininkų sutiktų priimti. Pirmasis Lietuvoje naujųjų ūkininkų inkubatorius esą galėtų būti kuriamas Molėtų rajono Alantos technologijų ir verslo mokykloje. Mokykla valdo 80 ha valstybės žemės, augina galvijus, avis, daugiau nei ketvirtadalis moksleivių mokosi su žemės ūkiu susijusių profesijų. Direktoriaus Vlado Pusvaškio manymu, jaunųjų ūkininkų inkubatorių būtų galima steigti panašiai, kaip ir verslo inkubatorių.

Mokykla savo Anykščių filiale kartu su rajono savivaldybe jau įgyvendina verslo inkubatoriaus projektą: trys jauni žmonės, įsteigę įmones, yra mokytojų konsultuojami, nemokamai naudojasi mokyklos patalpomis, įranga, teikia autoserviso paslaugas. Ši veikla finansuojama iš projekto lėšų. Anot direktoriaus, kuriant ūkininkų inkubatorius, mokyklai reikėsparamos. „Galima orientuotis į ekologinį ūkį, galima į atskiras žemės ūkio šakas ar pirminį apdorojimą. Tačiau reikia pasiruošti, manau, parama turėtų būti, nes jei nebus paramos, visi kaštai – technikos, sėklos ir kt. – guls ant mokyklos pečių, bet ji ne visagalė. Pavyzdžiui, jei daržininkystę pasirenka, tai mes tokios technikos visai neturime, išskyrus traktorių. Ta parama turi būti iš europinių, ar Lietuvos biudžeto lėšų.

Mokykla galėtų konsultuoti, technikos parūpinti, o žemės vargu ar bus galima iš mokyklos gauti. Geriau, kad savo turėtų, ar iš valstybės nuomotų arba įsigytų. Manau, kad tokiems ūkininkams, kurie turi žemės, bet neturi kitų resursų, galėtume padėti“,– svarsto mokyklos vadovas. Kai kurių kitų mokyklų, turinčių žemės ūkio profesijų programas, vadovai sako iš žemės ūkio ministro patarėjo girdėję apie šią idėją, tačiau neaišku, kaip bus su valdoma žeme, kokia tvarka ją reikės suteikti ūkininkams, kokią naudą gaus mokyklos. Žodžiu, per mažai informacijos, kad galėtų spręsti, ar prisidės prie inkubatorių kūrimo. Pasak Profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidento Vytauto Zubro, pirmiausia turi būti aišku, kokia tvarka bus, teisiškai sutvarkyti dokumentai, suderinta su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Mokome ne tik profesijų, bet ir rengiame ūkininkavimo pradmenų mokymus, į kuriuos ateina norintieji tapti ūkininkais. Gal dalis mokyklų ir norės dalyvauti inkubatorių kūrime bet reikia aiškumo. Svarbiausia, kad būtų teisiškai nustatyta, kas galėtų dalyvauti tokiuose inkubatoriuose. Jei žemės ūkio mokyklos dalyvautų, būtų galima panaudoti techniką, žemę, kuri dabar naudojama mokymo procese. Taip pat logiška, kad mokyklos galėtų gauti paramą technikai, ar žemės ūkio kultūrų sėklai įsigyti. Iš Kaimo plėtros programos būtų mokykloms galima atnaujinti įrangą, techniką, įdiegti pažangias technologijas, kad būtų matomas efektyvus ūkis. Svarbu, kad tai būtų naudojama ne tik vieno ar kito ūkininko rengimui inkubatoriuje, bet ir platesniam ratui mokyti“,– dėsto V. Zubras.

Jaunieji ūkininkai: ar neišmes pinigų į balą?

Patys jaunieji ūkininkai užmojus kurti ūkininkų inkubatorius vertina atsargiai. Esą verčiau panaudoti tai, kas jau yra – pažangius ūkius. Portalo manoukis.lt kalbintas 28- erių Raimondas Juška sako į tėvo traktorių lipdavęs, kai buvo vos kelerių metukų, nuo žemės nesitraukė ir vėliau,– baigė aukštuosius žemės ūkio mokslus. Kartu su tėvu Alvydu Mažeikių rajone 700 ha dirbantis Raimondas džiaugiasi, kad spėjo į modernizavimo traukinį, su parama įsigijo nemažai technikos. „Manau, inkubatorius turi būti steigiamas pažangaus ūkininko ūkyje, kad ten dirbtų, praktiką atliktų ir gautų algą.

Stipriame ūkyje jaunas žmogus ir modernios technikos, ir technologijų pamatys, ir išmoks dirbti. Juk tos mokyklos neturi geros technikos, vargu, ar ko išmokys, manau, kaip vėjo malūnai tie inkubatoriai. Geriau tuos pinigus kitur išleistų, organizuotų mokymus jaunimui, išvyką į ūkį Vokietijoje ar kitoj šaly, pamatyti, kaip ten tvarkosi“,– kalba jaunasis ūkininkas. Ekologinio ūkio Telšių rajone šeimininkas Rimantas Šerlinskas laiko 100 karvių, dirba 200 ha, augina mėsinius galvijus. Ūkyje Rapalių kaime jis yra jau penktos kartos ūkininkas. Pats ilgą laiką buvę jaunasis ūkininkas, Rimantas sako abejojantis dėl inkubatorių steigimo. „Kaip koks vaikų darželis bus.

Juk jauno žmogaus nepriversi ūkininkauti, jei jis nenorės. Antras dalykas, dabar mokyklos ruošia specialistus. Bet, mes, ūkininkai, nelabai jų matome. Reikia mechanizatorių, karvių melžėjų, tekintojų, kitų profesijų žmonių. Tačiau nėra paprasta rasti, nes, pirma, žemės ūkio produkcijos kainos nekyla tiek, kad galėtume mokėti jiems gerą atlyginimą. Prieš 10 metų aš net daugiau gaudavau už ekologišką pieną nei dabar. Kita vertus, jaunimas nebenori kaime būti, išvažiuoja į miestus. Tai netikiu, kad inkubatoriai ką pakeis. Visgi vyksta ūkių stambėjimas, šiandien technika galinga, laukai turi stambėti, ūkiai irgi, tuomet ir žmonių mažiau reikia.

Nebūkime naivūs. Kuo pigiau pagamini produkciją, tuo geriau parduosi, tokios tendencijos pasaulyje. Suprantama, priklauso nuo politikos, kokia ji bus, reikėtų labiau žiūrėti į šeimos ūkius, remti šeimos ūkius, kad jie augtų, kad vaikai būtų suinteresuoti iš tėvų perimti ūkius, būtų didesnė nauda. O kalbant apie inkubatorius, manau, pažiūrės, pažais… Tik ar nebus pinigai į balą?“, – klausia R. Šerlinskas. Su „Kurk Lietuvai“ programos atstovais diskutavęs Jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas teigia, kad naujų sistemų kurti tikrai nereikėtų. Esą, jei nebus patrauklių ūkininkavimo sąlygų, jokie inkubatoriai nepadės, o jei bus parama jauniems ūkininkams, sąlygos ją gauti, atsiras ir ūkininkų. „Kalbantis su projekto kūrėjais, matyti, kad jie nelabai supranta, kas yra ūkis, ūkininkavimas, jie labai nutolę nuo mūsų žemės ūkio.

Kaip suprantu, jie– iš „Kurk Lietuvai“, iš mūsų sužinojo apie problemas. Tai kaip galime kalbėti apie ūkininkų inkubatorių kūrimą, jei įstatymai jauniems ūkininkams nepalankūs? Kitas dalykas dėl tų inkubatorių: neaišku, kam tie pinigai bus skirti, kiek jų bus skirta, kiek iš to jaunųjų ūkininkų atsiras. Kalbama, kad mokymo įstaigoms tie pinigai turėtų nueiti, tai gal pagerins mokymo kokybę. Tai labai atsargiai vertiname. Geriausia vieta įgyti praktinių, darbinių įgūdžių – ūkininko ūkyje.

Anksčiau atitinkantys reikalavimus ūkiai turėjo žaliuosius diplomus, ten atlikdavo praktiką. Tokią tvarką reikėtų sugrąžinti. Juk yra gerų ūkių, bendrovių, kurie galėtų priimti norinčius tapti ūkininkais. Būtų abipusė nauda: jaunas žmogus galėtų kartu dirbti, gauti atlygį, o ateityje gal ir įsigyti tą ūkį, jei jo šeimininkas vyresnio amžiaus. Nežinau, kiek mokyklos valdo žemės, bet, manau, kad per mažai, kad ūkininkas galėtų užsiimti tradicine gyvulininkyste ar augalininkyste. Nebent būtų galima kalbėti apie netradicinį ūkį, kur pakanka mažo žemės ploto, bet čia mokyklos tokios patirties neturi.

Gal atsiras galimybė dešimčiai ar daugiau išrinktų jaunųjų ūkininkų išimties tvarka gauti hektarą kitą valstybės žemės, ir kai kuriomis lengvatinėmis sąlygomis jiems bus suteikta galimybė pradėti ūkininkauti. Tačiau matyčiau riziką, kad bus neefektyviai pinigai išleisti, nes atsiranda mentoriai, įvairios organizacijos, konsultavimas. Žodžiu, viskas bus kuriama iš naujo. Kažkas gaus pinigėlių, bus projektai, gal mokyklos pasitvarkys patalpas, žemės ūkio technikos nusipirks. Šiuolaikinė technika brangi, tai kaip mokyklos įsigis jos? O pas ūkininkus visa tai jau yra“,– kalbėjo Jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas.

Prancūzijos patirtis

Prancūzijoje, kurios patirtimi domėtasi, naujųjų ūkininkų inkubatoriais, jų priežiūra užsiima ūkininkų asociacija „Terre de liens“, jungianti daugiau nei 200 ūkių. Žemės ūkio ministerijos tinklapyje pateikta informacija, kad šioje šalyje pirmieji ūkio inkubatoriai pradėjo veikti 2007 m., dabar jų maždaug pusšimtis, inkubatoriuose stažavosi keli šimtai ūkininkų, didžioji dalis – jaunesni nei 40 metų. Po mokymų ir praktikos 66 proc. dalyvių pradėjo ūkininkauti savo pačių žemėje, apie 10 proc. įsidarbino žemės ūkio sektoriuje. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pernai gruodį žiniasklaidai yra sakęs, kad Lietuvoje sukurti pirmuosius ūkininkų inkubatorius įmanoma per metus.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-25

LŽŪBA: tiesioginių išmokų ribojimo įstatymas grįstas melu?

Seimui priėmus svarstyti įstatymo, siūlančio iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiesiems žemdirbiams, projektą, šiuo klausimu aktyviai diskutuota ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo posėdyje.

Nemaža dalis LŽŪBA prezidiumo narių teigė, kad tiek įstatymo projektui, tiek jo pateikimui svarstyti buvo pasitelkta netiksli ar net galimai melaginga retorika ir ragino ieškoti dialogo bei šviesti įstatymų leidėjus bei visuomenę, pateikiant tikslius faktus ir skaičiavimus, kiek žemės ūkis naudingas šalies ekonomikai bei kaip prie žemės ūkio raidos prisideda būtent stambus ūkis.

Dėl įstatymo projekto laukiama Vyriausybės išvadų, prie jo svarstymo Seime ketinama sugrįžti rudens sesijoje. LŽŪBA prezidento Petro Puskunigio teigimu, šis klausimas jau aptartas su premjere ir tikimasi supratimo, tačiau viskas yra gana sudėtinga. „Jei įstatymas būtų priimtas ir turėtų galią, būtų labai blogai daugeliu aspektų: ir maisto gamybos, ir europinių žaliojo kurso įsipareigojimų ir kitų dalykų… Neišgyventų sukurti modernūs ūkiai. Premjerė sako, kad dar bus daug svarstoma ir, kažin, ar bus ši redakcija, nes ir tada, ir dabar ji nerodo jokios naudos, jokios logikos, tai – daugiau politinis klausimas“, – kalbėjo P. Puskunigis.

Jam pritarė LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, teigdamas, kad tokie sprendimai tik paspartina kai kurių žemdirbių apsisprendimą atsisakyti ūkių. „Ir pieno skaičiavimai (pieno sektoriaus vystymosi strategija, – red.) rodo, kad didelis, modernizuotas, progresyvus ūkis gali padaryti proveržį, bet ateina tokie sprendimai, kad to proveržio nebūtų…“, – penktadienį nuotoliniame LŽŪBA prezidiumo posėdyje sakė J. Sviderskis.

Bendrovės „AUGA group“, praėjusią savaitę išplatinusios pareiškimą dėl įstatymo projekto ir išnagrinėjusios pagrindines tezes, vadovas Kęstutis Juščius buvo mažiau nuosaikus ir teigė, kad įstatymo projektas pateiktas remiantis neteisinga informacija ir taip galimai suklaidinus Seimo narius. Jis taip pat siūlė teikti užklausą Konkurencijos tarybai dėl gaunamų išmokų ir taip kylančios esą nesąžiningos konkurencijos tarp žemės ūkio subjektų. Anot jo, ši institucija gali pakomentuoti, ar šiandieninė sistema ir konkurencija yra sąžininga. Tam, kad šia tema yra labai daug „žodinio manipuliavimo“, pritarė ir „Linas Agro group“ valdybos direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius.

„Tai yra labai saldi tema norint politikuoti ir užsidirbti lengvų taškų“, – konstatavo A. Pranckevičius. Jis pritarė siūlymui spręsti situaciją pasitelkiant ir teisines priemones, tačiau ragino ir aktyviai aiškinti stambesnio žemės ūkio sukuriamą tikrąją ekonominę naudą. Tam, kad ne visada platesnę auditoriją pasiekia tiek žemės ūkio bendrovių pasiekiami rodikliai, tiek jų sumokamų mokesčių skaičiai, pritarė ir LŽŪBA prezidiumo nariai – Džiugas Grigaliūnas ir viceprezidentas Arūnas Grubliauskis.

„Nė vienas politikas niekada nesirėmė skaičiais, jie kažkodėl neprivalo. Jiems nereikia skaičių, nereikia analizuoti, jie tik užsiima populizmu. Šiandien matome pieno problemas, kai perdirbėjai pamatė, kad jau trūksta pieno žaliavos – didinimo klausimui iškelta studija. Ką pasakė M. Majauskas? Jis skaičiais nesiremia, o sako, kad šituo įstatymu atstatysime teisingumą. Ką tai reiškia? Gal kas klausėte, koks čia teisingumas turi būti atstatytas?“, – klausimus kėlė A. Grubliauskis. K. Juščius į tai atsakė, kad „žodį teisingumas kiekvienas suvokia savaip ir skirtingai“, ir priminė, kaip pasaulyje, o ir Lietuvos istorijoje, jau būta pavyzdžių kai, remiantis teisingumo sąvoka, vykdomi baisūs dalykai.

„Kai Talibanas sprogdina mergaičių mokyklas Afganistane, jiems irgi atrodo, kad tai – teisingumas“, – emocingai kalbėjo K. Juščius, vis dėlto ragindamas šio klausimui sprendimui pasitelkti teisines priemones. Panašu, kad prie šios temos tiek LŽŪBA, tiek kitos asociacijos dar grįš ne kartą. Tuo pačiu penktadienio LŽŪBA prezidiumo posėdyje aptarta ir pieno sektoriaus vystymosi strategija – Žemės ūkio ministerija pastabų ir pasiūlymų teigė laukianti dar ir šią savaitę. Prezidiumo nariams buvo pristatyti ir žemės ūkio gamybos rizikos valdymo fondai, apžvelgta aktualiausia su Mėšlo ir srutų tvarkymu susijusi informacija.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-05-24

Latvijos ekspertai: žemės ūkio paskirties žemė Baltijos šalyse – viena pigiausių Europoje

Žemės ūkio paskirties žemės hektaro kainos Baltijos valstybėse – vienos mažiausių Europoje, rodo Latvijos nekilnojamojo turto rinkos tarpininkės „Latio“ kartu su ekspertais šių metų pradžioje atlikti atitinkami tyrimai.

Kainos vertintos pagal dvi žemės ūkio paskirties žemės kategorijas – brangesnę dirbamą žemę ir pigesnes daugiametes ganyklas. Brangiausia dirbama žemė Europoje – Nyderlanduose, kur jos hektaras kainuoja 69,6 tūkst. eurų. Tokios žemės kaina Italijoje siekia 34,2 tūkst. eurų, Airijoje – 28,1 tūkst. eurų, Jungtinėje Karalystėje – 23,4 tūkst. eurų, Slovėnijoje – 18,8 tūkst. eurų, Danijoje – 8,9 tūkst. eurų už hektarą. Pigiausia dirbama žemės – Kroatijoje, kur jos kaina siekia 3,4 tūkst eurų už hektarą. Estijoje hektaras dirbamos žemės kainuoja vidutiniškai 3,5 tūkst. eurų, Latvijoje – 3,9 tūkst. eurų, Lietuvoje – 4 tūkst. eurų.

Daugiametės ganyklos Nyderlanduose – taip pat brangiausios Europoje – 56,6 tūkst. eurų už hektarą. Toliau rikiuojasi Slovėnija (18 tūkst. eurų), Jungtinė Karalystė (17,9 tūkst. eurų), Airija (15,6 tūkst. eurų), Italija (15,3 tūkst. eurų), Danija (8,9 tūkst. eurų). Pigiausios daugiametės ganyklos – Bulgarijoje (1,5 tūkst. eurų už hektarą). Lietuvoje daugiamečių ganyklų vidutinė hektaro kaina – 2,5 tūkst. eurų, Latvijoje – 2,2 tūkst. eurų, Estijoje – 2,9 tūkst. eurų, skelbia „Latio“.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-05-24

Ar teisus Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis? Arba kas ištrauks Žemės ūkio rūmus iš valdžios kišenės?

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis ėmėsi iniciatyvos keisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymą. Ir dėl to užsitraukė didžiulį Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovybės nepasitenkinimą, neva kaip jis išdrįso kelti tokį klausimą. Gal KRK pirmininkas nori užvaldyti ŽŪR? Priekaištai pilasi kaip iš gausybės rago.

Akylesni ŽŪR vadovai tik vėliau praregėjo, kad V. Pranckietis yra naujai išrinkto Seimo KRK pirmininkas ir turi teisę tai daryti. Mat buvo įprasta elgtis kitaip – buvusiam KRK pirmininkui Andriejui Stančikui ŽŪR vadovai tiesiog nurodydavo, kaip jis turi elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, ir jam tekdavo klusniai vykdyti įvairius Rūmų vadovybės paliepimus bei nurodymus. Taigi, situacija dabar pasikeitė iš esmės. Dabartinis Seimo KRK vadovas V. Pranckietis tikrai ne iš nuogirdų žino apie situaciją ŽŪR, tad nieko keisto, kad nutarė ryžtingai keisti ydingą situaciją.

Tie, kas stebėjo ŽŪR veiklą, labai akivaizdžiai matė, kaip per pastaruosius 10–12 metų vadinama žemdirbių savivalda paliko šių Rūmų dvasią, kurią daugelį metų kūrė ir puoselėjo šviesaus atminimo profesorius Antanas Stancevičius bei ilgametis ŽŪR direktorius Romas Kaunas.

Man teko nemažai bendrauti su profesoriumi, kai kartu keliaudavome į Briuselį ar kitur. Laiko pokalbiams turėdavome į valias, tad gerai žinau profesoriaus nuomonę, apie kokius ŽŪR jis svajojo.

Dėl to, kad „skėtinėje organizacijoje“ susidarė tokia situacija, kokia yra dabar, kalti esame visi. Bet vis dėl to kalčiausi yra kaimo žmonių lyderiai, kurie dėl savo neveiklumo, nereiklumo leido tokiai situacijai susidaryti. Kai kurių dabartinių ŽŪR veikėjų šauksmas, kad KRK pirmininkas V. Pranckietis nori padaryti Rūmus kišenine Seimo organizacija, yra nieko vertas. Švelniai pasakius, tai gerokai pasenęs teiginys, nes ŽŪR jau seniai seniai yra virtę kišenine valdžios organizacija, o ta kišenė turi labai tvirtą užtrauktuką.

Kodėl taip teigiu? Ogi valdžia jau daugelį metų išlaiko didžiulį šių Rūmų darbuotojų kolektyvą. Pabandykime atspėti, kiek dienų ši organizacija išgyventų be valdžios skiriamų pinigų, gal savaitę?.. gal mėnesį? Ir viskas. Saujelė dabartinių šios organizacijos vadų ir vadukų už valdžios pinigus susikūrė labai gerai apmokamas darbo vietas. O kur dar pasivažinėjimai po platų pasaulį, prabangūs viešbučiai ir t. t.

Vienas garbus Biržų rajono ūkininkas prieš eilę metų buvo kalbintas tapti ŽŪR pirmininku. Išdrįsau jam paskambinti ir paklausti, ar jis gerai suvokia, kas jo laukia, iš kur gaus pinigų šiai visuomeninei organizacijai išlaikyti. Jis šypsodamasis atsakė, kad esą tada valdžioje buvę „valstiečiai“ tvirtai pažadėjo, kad ŽŪR bus užversti pinigais ir turės tik vieną problemą – kur tuos pinigus išleisti. Tikiu, kad jis tada kalbėjo nuoširdžiai. Negalėjau atsistebėti, kai kasmet vykstančioje Berlyno „Žaliojoje savaitėje“ matydavau vos ne pusę Rūmų administracijos darbuotojų. Kaskart pagalvodavau: jeigu reikėtų patiems susimokėti už keliones ir viešbučius, turbūt praeitų noras taip plačiai švaistytis, o kai sumoka valstybė, yra kita kalba. Kodėl negali sau to leisti kitos žemdirbių organizacijos? Atsakymas labai paprastas – visos kitos žemdirbių organizacijos gyvena tik iš savo narių surinktų mokesčio pinigų. Štai atėjusi nauja Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovybė nusprendė, kad LŪS užteks ir vieno automobilio, o antrą reikia parduoti. Be to, atsisakyta ir vairuotojo. Taupoma, nes pinigai yra savi.

O dabar pati skaudžiausia tema, omenyje turiu ŽŪR Statutą. Jį „ištobulino“ pati sau saujelė Rūmus užvaldžiusiųjų. Didesnio absurdo nesugalvosi, kai pagal dabartinį Statutą ŽŪR vadovybę renka etatiniai šių Rūmų darbuotojai, t. y., tie, kuriems vadovai moka algą. Pabandykime tik įsivaizduoti, kad Vokietijos arba Prancūzijos ūkininkų vedlius rinktų apmokami ūkininkų organizacijų biurokratai. To anų šalių ūkininkai negalėtų susapnuoti net baisiausiame sapne, o pas mus taip vyksta jau daugelį metų. Ir nieko tokio.

Ne kartą teko dalyvauti ŽŪR suvažiavimuose. Tai, ką juose matydavau ir girdėdavau, sunkiai įvardijama, gal netgi pavadinčiau absurdo spektakliu. ŽŪR direktorius renginyje filmuodavo balsuojančius savo pavaldinius… O 2018 m. vykstant ŽŪR pirmininko rinkimų suvažiavimui, salei filmuoti buvo pasikviestas profesionalus operatorius Šarūnas Valentinavičius su stacionare studijine kamera. Rinkimai vyko atviru balsavimu. O jei nėra slapto balsavimo, tai apie kokią demokratiją galima apskritai kalbėti? Suprantama, kad tiek Rūmų darbuotojai, tiek ir ŽŪR priklausančių asociacijų vadovai balsuodavo „teisingai“. O kaip kitaip, jei balsuotų priešingai, netektų darbo, privilegijų, projektų, patalpų K. Donelaičio g. 2. Tikrai žinau, kad ne apie tokius „demokratiškus“ žemdirbių Rūmus svajojo prof. A. Stancevičius.

Tokia situacija ŽŪR susidarė tikrai ne per vieną dieną. Jau seniai nesiskaitoma su kitų žemdirbių organizacijų nuomone, nenorima įsigilinti į jų pasiūlymus, yra tik vienintelis tikslas – bet kokia kaina išsaugoti savo kėdes.

Kuo visa tai baigėsi, visi žinome – tuzinas žemdirbių organizacijų, beje, didžiausios ir stipriausios, nematydamos kitos išeities, paliko ŽŪR. Ne kartą teko kalbėtis su dabartiniu ŽŪR vicepirmininku Algiu Baravyku. Supratau, kad kol dabartinė vadovybė yra valdžioje, šioje organizacijoje niekas nesikeis, nes ją viskas tenkina: ir iš valstybės gaunamas garantuotas finansavimas, ir gyvenimas be didesnių rūpesčių bei atsakomybės.

Taigi, kas šioje situacijoje laimėjo ir kas pralaimėjo? Esu tikras, pralaimėjome visi. Juokiname pasaulį ir kaimo žmones. Štai kad ir toks pavyzdys: prisimename, kai nemaža Lietuvos žemdirbių delegacija, vadovaujama Pieno gamintojų asociacijos pirmininko Jono Vilionio, vyko į Briuselį protestuoti dėl neteisingų išmokų ir t. t.

Vaizdas buvo komiškas – Briuselio centre buvo atitverta teritorija demonstrantams, ją saugojo policija. Lietuvos kaimo žmonių atstovai laikė plakatus, sakė kalbas, dainavo dainas, susitiko su europarlamentarais. Tuo pačiu metu kita delegacija, vadovaujama ŽŪR direktoriaus, būriavosi už 100 metrų ir stebėjo šį renginį pro daugiabučio namo kampą. Kai „atidirbo“ J. Vilionio „kariauna“, į tą pačią aikštę įžengė Sigito Dimaičio bendraminčiai, bet jau šaukštai buvo po pietų – politikai dar kartą sugrįžti į aikštę nesiteikė, o dar nespėję pasišalinti keli spaudos atstovai gūščiojo pečiais, nesuprasdami, kas čia vyksta, taigi lietuviai ką tik protestavo… Dar kartą apsijuokėme prieš pasaulį, nesugebėdami susitarti ir veikti išvien. Svarbiausia, ŽŪR reikėjo savireklamos, kad jie „kovoja“ už kaimo žmogų. Ir laikraščius tuojau užpylė nuotraukomis, darytomis prieš pusmetį iš ankstesnių renginių, kuriuose ŽŪR protestuotojai nufotografuoti su šortais ir marškinėliais, ogi streikas Briuselyje vyko vėlų rudenį.

Akivaizdu, dabartiniams ŽŪR vadovams patiko ir patinka žaisti savo žaidimus, apmokamus valstybės. Ir visiems žemės ūkio ministrams patiko penėti „žemdirbių savivaldą“, nes turėjo garantuotą „socialinį partnerį“, kuris visada palinkčios galvele pritardamas visoms ministerijos iniciatyvoms. O gal pagaliau tie žaidimai gali baigtis, jeigu Seimas pakeis žaidimo taisykles – dar 1997 m. priimtą ŽŪR įstatymą? Tąsyk atsirastų teisinis pagrindas ir grąžinti pirmapradį LR žemės ūkio rūmų Statutą, kuris buvo paskutinį kartą perrašytas 2014 m., taip, kaip S. Dimaičiui reikėjo.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Zigmantas ALEKSANDRAVIČIUS, 2021-05-23

Ankstesnės žemės ūkio naujienos