Žemės ūkio naujienos: 2021-06-09

Augalų apsaugos produktai naudojami augalams ar augaliniams produktams apsaugoti nuo visų kenksmingųjų organizmų (augalų ligų sukėlėjų, parazitų ir kitų kenkėjų) arba užkirsti kelią tokių organizmų veikimui, veikti augalų gyvybinius procesus, augaliniams produktams konservuoti, nereikalingiems augalams naikinti.

Augalų apsaugos produktus draudžiama naudoti: pūdymui, iš kurio einamaisiais metais negaunama produkcijos ir kurio 1 m2 atitinka 1 m2 EASV ploto; azotą kaupiantiems augalams, nurodytiems klasifikatoriaus II, III grupėse ir deklaruotinais kodu BMI, kurių 1 m2 atitinka 1 m2 EASV ploto. Augalų apsaugos produktus taip pat draudžiama naudoti posėliui arba žoliniui įsėliui, kurio 1 m2 atitinka 0,3 m2 EASV ploto, o draudimas galioja nuo einamųjų metų rugpjūčio 15 d. iki spalio 15 d. arba posėlio ir įsėlio išlaikymo laikotarpiais (kai išlaikoma trumpiau, nei nurodyta taisyklėse, bet ne trumpiau negu 8 savaites).

Pagrindinės deklaruojamos augalų rūšies plotuose, kai juose įsėtas įsėlis, augalų apsaugos produktus naudoti leidžiama.

Žemės ūkio veiklos valdymo ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų turi laikytis žemės ūkio veiklos subjektai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas bei paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. Taip pat šie reikalavimai aktualūs pareiškėjams pagal kai kurias miškų priemones.

Šaltinis: nma.lt, 2021-06-08

Tokiu būdu išlaikomas derlingas žemės sluoksnis, atsisakoma naudoti cheminių preparatų ir trąšų, darančių didelę žalą vandens telkiniams. Ūkininkai, savo deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose turintys dar nepanaudotos ariamosios žemės ir ypač, jei ji patenka į „Rizikos“ vandens telkinių teritoriją, kviečiami prisidėti prie dirvožemio saugojimo. Aplinką tausojantis ūkininkavimas skatinamas KPP paramos lėšomis.

KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Dirvožemio apsauga“ siekiama paskatinti ūkininkus laikytis keleto svarbių principų, kurie padeda gamtai klestėti. Pirmiausia, išvengti cheminių medžiagų naudojimo. Tai teigiamai veikia visą gamtinę aplinką, kurioje įsikūrę ūkiai. Jei trąšų naudojama mažiau, sudaromos geresnes sąlygas biologinei įvairovei, vabzdžiams apdulkintojams. Tuo tarpu žolių augalija sulaiko maistines medžiagas, jų išsiplovimą į vandens telkinius ir taip saugo juos nuo eutrofikacijos – vandens žydėjimo.

„Augmenija užtikrina, kad dirvos paviršius nebūtų paliktas atviras. Paliekant atvirą dirvą blogėja ne tik dirvožemio kokybė – garuoja dirvožemyje sukaupta drėgmė, jį veikia vėjo ir vandens erozija, savo maisto medžiagų šaltinių netekę nyksta vertingi dirvos mikroorganizmai, o laikina augalija teikia prieglobstį ir maistą daugeliui laukinių gyvūnų“, – mintimis dalijasi gamtininkas Justas Gulbinas.

Įsipareigojimų laikotarpis – 3 metai

Apžvelgiant praėjusių metų rezultatus, pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota per 109 093 ha ploto. Pagal veiklą „Dirvožemio apsauga“ pateiktos 24 paraiškos, deklaruotas plotas siekia 678 ha.

2020 m. Panevėžio apskrityje pateiktos 6 paraiškos, Vilniaus apskrityje 5, Telšių ir Utenos apskrityse po 3, Kauno ir Klaipėdos apskrityse po 2, Tauragės, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse po 1, o Alytaus apskrityje paraiškų pagal šią veiklą pateikta nebuvo.

Šių metų pareiškėjai pagal veiklą „Dirvožemio apsauga“ deklaruotuose plotuose gali prisiimti ir laikytis įsipareigojimų 3 metus (anksčiau šis terminas buvo 5–7 metai).

Jei pareiškėjas dalyvauja įgyvendinant priemonės veiklą „Dirvožemio apsauga“, valdoje turi taikyti integruotos augalų apsaugos principus, todėl jis turi būti įregistruotas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Integruotoje augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje – kad galėtų valdoje taikyti integruotos augalų apsaugos principus, kiekvienais kalendoriniais paramos paraiškos pateikimo metais jis turi naudotis šia sistema.

Kompensacinės išmokos dydis

Išmoka už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą dalyvaujant veikloje „Dirvožemio apsauga“ siekia 45 Eur už ha.

Įsipareigojimai

Vykdydami veiklą „Dirvožemio apsauga“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja auginti ankštinius augalus arba jų mišinį ir (arba) įsėti daugiamečių žolių įsėlį.

Jei auginami ankštiniai augalai ir (arba) jų mišiniai, veikla kasmet gali būti vykdoma skirtinguose laukuose (t. y. skirtinguose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose), tačiau privaloma išlaikyti tokį pat pagal veiklos reikalavimus tvarkomą naudmenų plotą.

Tuo tarpu, įsėjant daugiamečių žolių įsėlį, trečiaisiais veiklos įgyvendinimo metais daugiametės žolės turi būti įsėjamos kituose laukuose (t. y. skirtinguose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose), tačiau privaloma išlaikyti tokį pat pagal šios veiklos reikalavimus tvarkomą naudmenų plotą.

Įsipareigojimai, kai auginami ankštiniai augalai arba jų mišinys

Ankštiniais augalais arba jų mišiniu užsėtas plotas kiekvienais metais turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto. „Rizikos“ vandens telkinių teritorijoje ankštiniais augalais arba jų mišiniu užsėtas plotas kiekvienais metais turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto (ankštinių augalų ir ankštinių augalų mišinių sąrašai pateikiami priemonės įgyvendinimo taisyklių 5 priede).
Pasėtus ankštinius augalus arba jų mišinį deklaruoti pasėjimo metais.
Ankštinius augalus arba jų mišinį, arba jų ražienas suarti pasėjimo metais nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d.

Įsipareigojimai, kai įsėjamas daugiamečių žolių įsėlis (išskyrus praeitais metais GPŽ ir GPA kodais deklaruotus plotus)

Iki liepos 1 d. pasėti daugiametes žoles ne mažesniame kaip 20 proc. nuo paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto ir išlaikyti 2 metus tame pačiame lauke nuo pasėjimo metų. „Rizikos“ vandens telkinių teritorijoje daugiametėmis žolėmis apsėtas plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto ir išlaikomas 2 metus tame pačiame lauke nuo įsėjimo metų (augalų rūšių, tinkamų daugiamečių žolių įsėliui, sąrašas pateikiamas priemonės įgyvendinimo taisyklių 5 priede). Tuo atveju, jeigu ankstesniais metais laukas buvo deklaruojamas Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriuje nurodytais GPŽ ir GPA kodais arba daugiametės žolės buvo įsėtos į prieš tai auginamus javus, pirmaisiais metais daugiamečių žolių įsėti nereikia bei šienavimas taikomas jau pirmais dalyvavimo veikloje metais.
Pasėtas daugiametes žoles deklaruoti pasėjimo metais.
Antraisiais metais nenušienautas daugiametes žoles suarti nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d.

Nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų einamaisiais metais pagal veiklą deklaruotuose plotuose, kuriuose auginami pasėti ankštiniai augalai arba jų mišiniai bei įsėtos daugiametės žolės.

Plotai, kuriuose pareiškėjai pagal šią veiklą deklaruoja ankštinius augalus arba jų mišinius bei daugiametes žoles, turi atitikti aukščiau nurodytas plotų proporcijas (apsėtas plotas turi sudaryti 20 arba 30 proc. paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto).

Šaltinis: nma.lt, 2021-06-08

Iš pradžių Martinėliai siekė šimtametį medinį dvarelį įrašyti į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą, tačiau gavo neigiamą atsakymą, esą apylinkėse ir taip didelė senų dvarų koncentracija. Ūkininkai suprato, kad, saugant medinį paveldą, teks pasikliauti vien savo jėgomis. Levaniškių dvaras restauruojamas pagal paveldosaugos taisykles. Šeimininkai nekeitė nei šimtamečių durų staktų, nei numindžiotų slenksčių, išsaugojo ir autentišką stogo konstrukciją – senąsias gegnes ir grebėstus, o stogą naujai uždengė skiedromis. Sutvarkyti ir įspūdingo dydžio arkiniai akmens mūro rūsiai. „Suradome profesionaliai su mediniu paveldu dirbančius meistrus iš Rumšiškių, tad dabar galime didžiuotis, kad mūsų dvaras autentiškas, šimtametis. Liko pastatą apkalti ir viduje padaryti apdailą, bet jau antri metai dėl pinigų stygiaus darbai stovi. Restauruoti labai brangu, o patys procesai vyksta lėtai, be to, ir erdvės didžiulės – vis dėlto reikia sutvarkyti 450 m2 plotą“, – pasakoja Martinėliai.

Dvaras įtraukė ir nepaleidžia

Levaniškių dvaras yra netoli Arūno gimtojo Zibalų kaimo, tad šias vietas jis gerai žino. Iš pradžių jie su Kristina čia nuomojosi dalį žemės, o paskui iš savininkų Kraujelių nusipirko dvarą su jam priklausančiu 100 ha žemės sklypu. Dvaro pastatas buvo visiškai nugyventas, teritorija apžėlusi piktžolėmis ir pilna šiukšlių, mat kurį laiką buvęs dvaras buvo paverstas socialiniu būstu. Pirmiausia naujieji šeimininkai aptvarkė teritoriją, tada pradėjo svarstyti: restauruoti dvarą ar statyti šalia namą šeimai gyventi.

„Supratome, kad pasistatę namą, dvaro jau tikrai nesutvarkysime. Tad ėmėmės atstatymo darbų – darėme iš eilės viską, ką reikėjo: samdėme profesionalią istorikę, kuri surinko istorinius duomenis, užsakėme projektą, gavome leidimus – dokumentų susikaupė storiausia byla“, – dar iki restauravimo darbų pradžios nuveiktus darbus vardija Arūnas. Šeimininkų vizijoje – ne tik patiems gyventi dvare, bet jo erdves išnaudoti ir visuomeniniams poreikiams, įvairiems renginiams, bendraminčių susitikimams. Ko gero, pirmiausia čia būtų sukviesti biodinamiškai ūkininkaujantys žemdirbiai, nes Martinėliai jau kelerius metus priklauso Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijai „Biodinamika LT“.

Keista tik tol, kol nežinai

„Mes atsargiai pasakojame apie savo ūkininkavimo būdą, nes puikiai suprantame, kad jokių žinių apie biodinamiką neturinčiam žmogui jis gali pasirodyti keistokas“, – sako Kristina ir Arūnas Martinėliai Biodinaminis ūkininkavimas turi gilias tradicijas, paplitęs Europoje ir pasaulyje, ir yra vienas iš antroposofinio judėjimo segmentų – greta homeopatinės medicinos ir Valdorfo pedagogikos. Po I pasaulinio karo atsiradus sintetinėms trąšoms, pastebėta, kad nors grūdų užauginama vis daugiau, bet žmonės maistu nepasisotina, mat jis kažkoks kitoks, neskalsus, kūną gal ir pamaitina, bet dvasios – ne. Tada ir pradėjo plisti R. Šteinerio išsakytos idėjos apie biodinaminę žemdirbystę. Tai atsirado ne iš mokslinės pozicijos, o iš kitokio supratimo apie aplinką.

Siekiant gyventi ir dirbti biodinaminiais principais, pirmiausia reikia atrasti harmoningą, dvasingą santykį su aplinka, ūkininkai turi širdimi pajusti, dėl ko jie dirba žemę. „Kai kartą Arūnas, grįžęs iš Vokietijos, man pradėjo pasakoti, kokių ūkių matė, nutraukiau jį ir pasakiau, kad tai nesąmonės“, – pirmą įspūdį apie biodinamiką gerai prisimena Kristina.

Tačiau netrukus pora pradėjo daugiau domėtis, kartu keliauti, lankytis tokiuose ūkiuose ir suprato, kad iš tikrųjų nieko keisto čia nėra, viskas pagrįsta biologiniais ir fizikiniais pagrindais, nors iš pirmo žvilgsnio ir gali pasirodyti kaip paslaptingi ritualai. Austrijoje, Vokietijoje biodinaminė žemdirbystė plėtojama šeimose iš kartos į kartą, jau susiformavusios gilios tradicijos, o Lietuvoje tai dar palyginti naujas judėjimas. Vidutinis biodinaminis ūkis Europoje yra apie 50 ha, tad 500 ha Martinėlių ūkis jau laikomas stambiu.

Į biodinaminį ūkininkavimą – žingsnis po žingsnio

Arūno ir Kristinos kelias į biodinaminį ūkininkavimą buvo laipsniškas – iš chemizuoto ūkio jie pirmiausia perėjo į ekologinį, tada įsigijo veislinių galvijų ir pradėjo aktyviai dalyvauti Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos veikloje. Pažintis su asociacijos „Biodinamika LT“ prezidente Rasa Čiriene paskatino pasidomėti biodinaminio ūkininkavimo principais. Pagal juos ūkis pradėjo dirbti nuo 2015 m., o 2017 m. buvo sertifikuotas pagal biodinaminės žemdirbystės standartus „Demeter“.

„Pagal „Demeter“ standartus būtina laikyti gyvulių: žemės ūkio naudmenų plotas susiejamas su gyvulių skaičiumi, laikant, kad minimaliai reikia turėti bent jau 0,2 sąlyginio galvijo 1 ha (viena karvė – 5 ha). Tiksliai nustatytas gyvulių kiekis garantuoja, kad bus pagaminama užtektinai komposto laukams tręšti“, – aiškina Arūnas. Iš 200 galvijų (tiek laiko Martinėliai) mėšlo pagaminama iki 1 500–2 000 t komposto, kuris yra pagrindinė laukų trąša.

„Mums naujas mėšlo tvarkymo įstatymas yra smūgis žemiau juostos. Pagal biodinaminės žemdirbystės reikalavimus mėšlas turi būti kraunamas tiesiai ant žemės, kompostas turi būti gaminamas liesdamasis su žeme, kad gautų iš jos reikalingų bakterijų. Pagal naujus reikalavimus visa tai daryti reikėtų ant sandaraus pagrindo“, – dėl naujos tvarkos nuogąstauja ūkininkai.

Rašytiniai dokumentai liudija, kad jau prieš 200 metų šioje vietoje buvo dvaras, jame augintos bulvės ir galvijai, o pastarieji ir buvo laikomi daugiausia dėl mėšlo, iš kurio darytas kompostas. „Jaučiamės tęsiantys šimtametes tradicijas“, – sako Arūnas ir priduria, kad šiais laikais gyvulininkystė yra prabanga ir tokia ūkio šaka, kurios niekam nereikia, nors deklaruojama priešingai.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-09

Parama – ne tik melioracijos sistemų, bet ir žemės būklės gerinimui

2018 metais Panevėžio rajone veikianti „Palinkuvės melioracijos statinių naudotojų asociacija“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendino projektą, padėjusį rekonstruoti asociacijos narių žemės sklypų dalies melioracijos statinius. Jos pirmininkas Rimas Kaščionis pasakoja, jog ES parama suteikė galimybę tinkamai atstatyti dirvožemį, išvengti nemalonių liūčių padarinių bei žemės plotų užmerkimų.

„Projekto įgyvendinimas užtruko apie 2 metus. Per šį laiką renovavome asociacijos narių sklypų melioracijos sistemas, kurios buvo nemenkai susidėvėjusios, vietomis pažeistos ar net iš viso sugedusios. Tokiems pokyčiams poreikį matėme jau ne vienerius metus, tačiau melioracijos sistemų atnaujinimas reikalauja pakankamai didelių finansinių išteklių. ES parama mums suteikė galimybę įveikti šias problemas“, – sako R. Kaščionis ir pažymi, jog pokyčiai melioracijos sistemose atkūrė dirvožemį – dirvos tapo nebe tokios užmirkstančios.

Asociacijos pirmininkas įvardija, jog iki teikiant paraišką, apie paramos gavimo subtilybes domėjosi kurį laiką. Reikiamą informaciją jam suteikė Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai, o pretendavimo į paramą reikalavimus sužinojo iš oficialios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) internetinės svetainės. Anot R. Kaščionio, pildyti paraišką sudėtinga nebuvo, nes turėjo aiškų tikslą, vadovavosi pateiktomis taisyklėmis, taip pat sulaukė konsultantų pagalbos.

„Investuoti į melioracijos sistemos atnaujinimą būtina daugelyje mūsų šalies savivaldybių, mat jos – pakankamai nusidėvėjusios ar užsikimšusios. Efektyvus šių sistemų darbas itin reikalingas geros žemės būklės palaikymui. Norint renovuoti šias sistemas, reikia didelių lėšų, o pavieniams ūkiams – jų gauti gali būti gana sudėtinga, todėl patariu nedelsti ir pretenduoti į ES teikiamą paramą“, – kalba R. Kaščionis.

Svarbios paraiškų teikimo taisyklės

Šių metų gegužės 3–birželio 30 d. laikotarpiu, visos šalies savivaldybių atstovai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos bei jungtinę veiklą vykdančios asmenų grupės, siekiančios rekonstruoti lauko drenažo inžinerines infrastruktūras; atnaujinti jų sistemas pagal šiuo metu galiojančius aplinkosaugos reikalavimus; patobulinti ar įrengti vietinius vidaus kelius bei kalkinti ariamą žemę, kviečiamos pasekti R. Kaščionio vadovaujamos asociacijos pavyzdžiu ir pretenduoti į ES teikiamą paramą, pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“.

NMA l. e. p. Metodikų ir koordinavimo skyriaus vedėjas Paulius Janavičius paaiškina, kad kiekviena teikiama paraiška privalo atitikti specifinius kriterijus, kurie lems atitinkamą surenkamų balų skaičių ir, svarbiausia, ar bus suteikta parama. Paraiškų rinkimo etapui skirta 16,4 mln. eurų lėšų. „Paraiškos dėl „Paramos žemės ūkio vandentvarkai“ vertinamos pagal 6 svarbius kriterijus, o už kiekvieną jų – skiriamas tam tikras balų skaičius, lemiantis galutinio sprendimo dėl paramos suteikimo priėmimą. Kiekvienas svarbus punktas žymi skirtingus projekto įgyvendinimo tikslus, tokius kaip polderių siurblinių arba pylimų rekonstravimas; melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių rekonstrukcija sklypuose“, – sako Paulius Janavičius ir priduria, kad tuo atveju, jei asociacijos ar asmenų grupės pirmą kartą prašo paramos, joms skiriami papildomi balai.

Kiek lėšų bus skiriama vienam projektui?

Žvelgiant į finansinę ES skiriamos paramos pusę, Paulius Janavičius paaiškina, jog finansuojama net 80 proc. visų tinkamų finansuoti projektų įgyvendinimo išlaidų. Vienam projektui, kurio pagrindo nesudaro polderių rekonstrukcija, didžiausia galima paramos suma siekia 300 tūkst. eurų.

Tuo atveju, jei projekte visgi numatyta rekonstruoti polderius, o dalis atnaujinamų melioracijos statinių patenka į jų teritoriją, didžiausia paramos suma taip pat negali viršyti 300 tūkst. eurų. Jei nutinka taip, kad ne dalis, o visi rekonstruojami melioracijos statiniai patenka į polderių teritoriją, didžiausia galima skirti suma – dvigubai didesnė. „Derėtų pažymėti ir tai, kad paraišką teikiančios savivaldybės per vieną paraiškų teikimo etapą privalo neviršyti dviejų projektų, o kiti pareiškėjai gali pateikti tik vieną projektą. Projekto įgyvendinimo trukmė, kuri negali viršyti dvejų metų, ir projektavimo darbai turi būti nurodyti paraiškoje.

Trukmė gali būti pratęsta tik dėl nepriklausančių nuo paramos gavėjo valios aplinkybių. Tokiu atveju, dar nepasibaigus projekto įgyvendinimo trukmei, paramos gavėjas turi pateikti NMA prašymą dėl projekto įgyvendinimo trukmės pratęsimo. Visgi, projektas turi būti užbaigtas ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d.“, – aiškina NMA atstovas. Jis pabrėžia, kad plačiau apie pretendavimo į paramą sistemą bei kitus aktualius klausimus galima sužinoti NMA organizuojamuose nuotoliniuose mokymuose apie veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. „Youtube“ platformoje patalpintame mokymų įraše pateikiamos išsamios rekomendacijos paraiškos užpildymui, o NMA interneto svetainėje galima rasti paraiškos pavyzdį bei mokymų medžiagą.

Papildoma informacija

Paulius Janavičius įvardija, kad šalyje besitęsiant karantinui, paraiška paramai gauti bei kartu pildomi dokumentai į NMA teritorinius paramos administravimo skyrius gali būti pristatomi kurjerio pagalba, siunčiami elektroniniu paštu www.nma.lt nurodytais adresais arba pristatomi į specialias „paraiškų dėžutes“. Pasikeitus pandeminei situacijai šalyje, paraiškos vėl bus teikiamos įprastu būdu: atvykus į teritorinį NMA paramos administravimo skyrių, gyvai pasikonsultavus su specialistais ir sulaukus atsakymų į visus rūpimus klausimus.

Šaltinis: 15min.lt, 2021-06-09

Tuo tarpu gyvenančių Lietuvos miestuose mažės tik 2,7 proc. Kaimo gyventojų taip pat labai stipriai sumažės Latvijoje (38 proc.), Bulgarijoje (27 proc.), Rumunijoje (25 proc.) ir Kroatijoje (23 proc.).

Prognozuojama, kad miesto gyventojų labiausiai sumažės Latvijoje (18 proc.), Graikijoje (17 proc.), Lenkijoje (10 proc.), Rumunijoje (9 proc.), Italijoje (3 proc.), Lietuvoje (minėtais 2,7 proc.), Vengrijoje (2 proc.), Portugalijoje (2 proc.), Bulgarijoje (1 proc.). Prognozėje lyginami 2019 m. ir 2050 m. numatomi gyventojų skaičiai.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-06-03