Žemės ūkio naujienos: 2021-06-17

Šiuo metu nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą (NTK) pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Tai yra, kiekvienas VĮ Registrų centro NTK departamento skyrius registruoja tik jo veiklos teritorijai priskirtoje apskrityje esančius nekilnojamuosius daiktus.

Tad žmonės galėtų užregistruoti savo nekilnojamąjį turtą bet kuriame NTK departamento skyriuje. Tai leistų tolygiai paskirstyti darbo krūvį visiems šio departamento skyrių darbuotojams, nepriklausomai nuo to, kuriame Lietuvos mieste yra jų darbo vieta.

Taip pat siūloma diferencijuoti prašymų nagrinėjimo terminus. Taigi asmenys galėtų pasirinkti, per kiek darbo dienų turėtų būti išnagrinėtas jų prašymas: per penkias darbo dienas ar net per vieną.

Siūloma nustatyti terminą, per kurį matininkui gali būti taikoma atsakomybė už jo veiklos pažeidimus. Atsakomybė galėtų būti taikoma penkerius metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-16

Ūkininkams, kurie pageidauja leidimus gauti jau liepos 7 d., rekomenduojama pasėlius deklaruoti ne vėliau kaip birželio 23 dieną. „Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkyje, įsigijimo kiekiai formuojami pagal valstybės įmonės „Žemės ūkio ir kaimo verslo centras“ (ŽŪIKVC) VMI pateiktus duomenis. Nors dėl visuotinio karantino pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimas šiemet pratęstas iki liepos 2 dienos, tačiau ūkininkai, pageidaujantys, kad nauji leidimai jiems būtų išduoti liepos 7 d., pasėlių deklaracijas turėtų pateikti nelaukdami termino pabaigos ir pasėlius deklaruoti iki birželio 23 d.

Suformuoti leidimą trunka iki dviejų savaičių nuo deklaracijos pateikimo“, – sako VMI Akcizų departamento direktorius Žygintas Grekas. Ūkininkai turi teisę naujų ūkinių metų sąskaita panaudoti iki 15 proc. jiems skirtų lengvatinių degalų. Šia lengvata su senuoju leidimu galima pasinaudoti iki birželio 30 d. VMI duomenimis, leidimai įsigyti žemės ūkyje naudoti skirtų gazolių praėjusiais metais suformuoti beveik 126,7 tūkst. mokesčių mokėtojų, 2019 metais – 129,1 tūkst.

Šaltinis: delfi.lt, Eleonora Budzinauskienė, 2021-06-16

Registrų centro specialistų teigimu, pokyčiams įtakos turėjo ir pasikeitę apleistos žemės plotų nustatymo reikalavimai. Šiemet pirmoje pozicijoje pagal apleistų žemių skaičių vis dar yra Vilniaus rajono savivaldybė – jos teritorijoje yra 3,6 tūkst. sklypų, kuriuose suskaičiuota apie 2 tūkst. hektarų apleistos žemės. Kaip ir praėjusiais metais, nemažai apleistų sklypų taip pat yra Molėtų rajone – 3,4 tūkst. sklypų, kuriuose 2 tūkst. ha sudaro apleista žemė bei Trakų rajone (2,4 tūkst. sklypų, 1,5 tūkst. ha).

Gana daug apleistų žemių šiaurės rytų Lietuvoje – Utenos rajone, Zarasų, Ignalinos rajonuose. Lietuvoje yra ir savivaldybių, neturinčių apleistų žemės plotų – tai Alytus ir Palanga. Naujausia Valstybės žemės fondo paruošta informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų plotus registruotuose sklypuose skelbiama Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirų duomenų platformoje REGIA.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-16

Naujos mobiliosios programėlės „Farmmee“ kūrėjai savo idėją grindžia būtent minėtu noru. Mobiliosios programėlės kūrėjai teigia, kad atliko rinkos tyrimus ir nustatė, jog dabartiniai ūkininkai ne visada pažįsta savo kaimynus. Taigi, jeigu ūkio technika sugedo arba reikia specialios įrangos ar kokios nors paslaugos, jie nežino, kam skambinti (išskyrus, žinoma, serviso paslaugas teikiančias įmones). Programėlės pagalba ūkininkas gali susisiekti su kaimynystėje esančiais ūkiais, iš kurių galima išsinuomoti reikiamą mašiną.

Pavyzdžiui, ūkininkas turi nupjovęs žolės, ji sausa, artinasi lietus, o presas sugedo. Reikia surasti techniką, kuri tuoj pat supresuotų šieną, o ūkininkas pasirengęs už tai sumokėti. Programėlė, kurią galima atsisiųsti tiek „Android“, tiek „iOS“ versijose, skirsto vartotojus į dvi kategorijas: ūkininkai ir pardavėjai. Vartotojai gali būti pasirinkti ir abi kategorijas. Ūkininkai gali išvardyti darbus, kuriems reikia pagalbos, pradedant sodinimu ir derliaus nuėmimu, baigiant gyvulių gabenimu, šieno presavimu, agronominėmis paslaugomis ir kt. Tiekėjai siūlo rinktis atitinkamas paslaugas. Kai ūkininkas pasirenka paslaugą, programėlė suranda tiekėjus pagal vietą.

Ūkininkai šią programėlę jau praminė „Uber žemės ūkiui“ (Uber žinoma kaip iš JAV kilusi transporto įmonė, teikianti taksi tarpininkavimo paslaugas per išmaniųjų telefonų programėlę – red. past.) ir patenkinti galimybe rasti paslaugą arba įdarbinti savo turimą techniką, kai ji patiems nereikalinga. Ūkininkai, išvardinę būtinas paslaugas, naudojasi programėle nemokamai, o paslaugų teikėjai moka 19,99 JAV dolerio per mėnesį (16,49 Eur). Tiesa, ribotą laiką „Farmmee“ savo paslaugas bet kuriai šaliai siūlo nemokamai. Apie šią naujovę rašo portalas farmprogress.com.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-16

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad iki šiol Žemės įstatyme buvo nustatyta, kad visi ūkininkai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir ūkininkavimo patirties, turi vienodą pirmumo teisę nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Siūlomas įstatymo pakeitimas suteiktų jauniesiems ūkininkams, palyginti su kitais, pirmenybę nuomotis valstybinę žemę – pagrindinę žemės ūkio verslo priemonę.

Lietuvos žemės ūkyje kartų kaitos problema ypač aktuali. Daugiau nei pusė žemės ūkio valdų valdytojų yra pensinio amžiaus ir tik 12 proc. – jaunesni nei 40 metų. Jaunųjų ūkininkų vis mažėja: 2008 metais jų buvo daugiau nei 41 tūkst., o 2020 metais – beveik 19 tūkst.

„Ši problema turėjo būti sprendžiama nedelsiant. Vyriausybės programoje numatyta skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, sudaryti sąlygas kartų kaitai kaimo vietovėse. Jaunieji ūkininkai Europoje vis dažniau renkasi tvarią ir ekologinę žemdirbystę. Skatinimas užsiimti žemės ūkio veikla turi būti ne tik mokant išmokas, bet ir taikant kitas priemones, kurios sudarytų palankesnes sąlygas jauniems žmonėms pradėti žemės ūkio gamybos veiklą ir ją plėtoti. Jauniesiems ūkininkams galimybė išsinuomoti žemės – ypač svarbi“, – rašoma pranešime.

Vyriausybė taip pat pritarė ŽŪM siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti svarbius valstybės infrastruktūros projektus.

Šiuo metu Žemės įstatyme numatyta, kad servitutai (t. y. teisės į svetimą nekilnojamąjį turtą, leidžiančios naudotis tuo turtu) gali būti nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai numatoma tiesti kelius, takus, inžinerinės infrastruktūros tinklus ir kt. Tačiau valstybei priklausantys žemės sklypai gali būti ne tik išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai, bet ir valdomi patikėjimo teise valstybinės žemės patikėtinių.

Pastarieji sklypai nepriskiriami prie žemės sklypų, kuriems servitutą nustatytų Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) – jiems servitutas nustatomas tik teismo sprendimu. Todėl pastaruoju metu susiduriama su situacijomis, kai dėl tokio teisinio reglamentavimo kyla sunkumų įgyvendinant svarbius valstybinius projektus.

Pakeitus įstatymą, servituto sandorius galėtų sudaryti tiek NŽT, tiek valstybinės žemės patikėtiniai. Taip būtų sutaupoma daug laiko ir finansinių išteklių – teismai nebebūtų apkrauti papildomu darbu, mažėtų projektų įgyvendinimo sąnaudos, o sklypas būtų greičiau naudojamas visuomeninei naudai.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-06-16

Pasaulinėje rinkoje trąšų kainų pokytis įspūdingas: karbamidas pabrango vidutiniškai 50 proc., amonio salietra, skystosios azoto trąšos KAS-32 bei fosforo trąšos – apie 70 proc., KAN – apie 40 proc., kalio – 15 proc. Pastarųjų trąšų kainos augimas šiuo metu itin suintensyvėjęs, o indikacijų, kad kainos kris – nėra.

„Vertinant dabartinę trąšų kainų situaciją, panašu, kad pasaulinėje rinkoje yra susidaręs trąšų trūkumas. Jį iš vienos pusės sukėlė dėl COVID-19 sutrikęs darbuotojų judėjimas ir įrangos tiekimas, vėluojantys nauji trąšų gamybos pajėgumų paleidimai bei esamų pajėgumų remontai. Iš kitos pusės COVID-19 išryškino apsirūpinimo maistu strateginę svarbą, dėl ko dalis valstybių didina strategines maisto produktų atsargas, todėl kyla žemės ūkio produktų kainos, o tai didina ir trąšų suvartojimą. Šią situaciją patvirtina Indijos bandymai įsigyti reikiamą karbamido kiekį pasaulinėje rinkoje. Indijoje vyriausybė organizuoja centralizuotus trąšų importo pirkimus ir kas keletą mėnesių skelbia pirkimo aukcionus, kuriuose kiekviename paprastai nuperkama 1–1,5 mln. t karbamido.

Tačiau nuo gegužės mėn. pradžios Indijai skelbiant jau trečią pirkimo aukcioną pavyksta įsigyti tik apie 30 proc. reikalingo kiekio, nors lyginant gegužės mėn. pradžios ir pabaigos aukcionus, siūlomų kainų lygis pakilo apie 50 USD/t. Ir tai tokiu sezono metu, kai karbamido paklausa pati mažiausia. Iki rugsėjo mėn. pradžios Indijai importuoti dar trūksta apie 3 mln. t karbamido. Tokios tendencijos provokuoja kitas valstybes imtis trąšų eksporto ribojimų, pavyzdžiui, Egiptas birželio pradžioje karbamido gamintojams nustatė kvotas, kiek trąšų turi patiekti vietinei rinkai.

Neįvykdžius kvotų bus taikomas ~159 USD/t karbamido eksporto muitas. Reikėtų neatmesti ir tokio pesimistinio varianto, kad, artėjant pavasariui, trąšų gali nebūti už jokią kainą – pavyzdžiui, Rusija, siekdama aprūpinti vietinę rinką, pradeda riboti trąšų eksportą, Baltarusija visiškai užsidaro ir tada ištiktų blogiausias scenarijus, kai nėra iš kur paimti trąšų už jokius pinigus“, – sako rinkos analitikas Tadas Staneika. Lietuvoje trąšų kainų augimas 10–15 proc. mažesnis nei pasaulinėje rinkoje, tačiau augimo tendencija – akivaizdi. Pasak specialistų, trąšų kainų augimą lemia kompleksinės priežastys, tačiau didžiausią įtaką daro spartus žaliavų brangimas.

„Europos gamintojams viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl net pasibaigus pagrindiniam azotinių trąšų tręšimo sezonui kainos nemažėjo, – stipriai išaugusios žaliavų kainos. Pagrindinė azotinių trąšų žaliava – gamtinės dujos, kurių kaina, lyginant su praėjusių metų vasaros kainomis, yra išaugusi 4–5 kartus. Nepanašu, kad artimiausiu metu gamtinių dujų kainos kristų – Europos saugyklų lygiai rekordinėse žemumose, tai daro įtaką paklausai, aukštos kainos laikosi toliau. Be to, trąšų kainos augimą lemia ir bene dvigubai išaugusi apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina“, – sako pagrindinės azotinių trąšų gamintojos Baltijos šalyse AB „Achema“ pardavimų vadovas Marius Bareikis.

Pasak M.Bareikio, trąšų kainas kelia ir karbamido situacija pasaulinėje rinkoje.

„Kinija, kaip viena didžiausių pasaulio karbamido gamintojų ir eksportuotojų, karbamidą gamina iš anglies, kurios kainos išaugo 25–30 proc. Išaugę gamybos kaštai taip pat lėmė, kad Kinija eksportuoja mažiau produkcijos, daugiau tiekia į vietines rinkas, nes tai ne tik ekonomiškai naudingiau valstybei, bet ir Kinijos valstybinė strategija pirmiausia maksimaliai apsirūpinti maistu patiems, todėl prioritetas teikiamas karbamido tiekimui į vietinę rinką. Pasiūlos sumažėjimas pasaulinėje rinkoje sudarė sąlygas karbamido kainų augimui“, – teigia M.Bareikis.

Ir nors atrodo, kad tai vyksta toli esančiose rinkose ir stipriai paveikti Lietuvos negali, deja, pasak AB „Achema“ pardavimų vadovo, pokyčių pasaulinėse rinkose išvengti neįmanoma – anksčiau ar vėliau jie pasiekia ir mūsų šalį.

Laukiantiems trąšų pigimo ekspertai gerų žinių, deja, neturi.

„Trąšos – ne prabangos prekė, be jų gero derliaus tikėtis neverta. Panašu, kad ūkininkai supranta situaciją ir trąšų pirkimo neatidėlioja – trąšų pardavimai, lyginant su praėjusiais metais, praktiškai nesiskiria. Esant tokioms žaliavų ir ATL kainoms, trąšos pigti tiesiog neturi sąlygų, nes Europos gamintojams tektų dirbti nuostolingai, o štai kainų augimui dar yra vietos“, – sako „Agrochemos“ trąšų skyriaus specialistas Arnoldas Kemzūra.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-06-16

Prašo 20 mln. eurų

„Šiemet įjungta atbulinė pavara“, – taip valdančiųjų požiūrį į žvyrkelių asfaltavimą įvertino Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Savivalda siekia, kad patikslintame valstybės biudžete atsirastų apie 20 mln. eurų savivaldybių vietinės reikšmės kelių asfaltavimui. Pasak LSA atstovų, skyrus šią sumą finansavimas pasiektų pernykštį lygį.

Skaičiuojama, kad už šias lėšas galima išasfaltuoti apie 40 km kelių. Finansų viceministras Gediminas Norkūnas Seimo Biudžeto ir finansų komitete komentavo, kad tai nėra reikšmingas atstumas. Dauguma šio komiteto narių nepalaikė tokio siūlymo. Kai kurie valdančiųjų atstovai su šypsenėle veiduose komentavo, kad ir miestuose dar yra nemažai žvyrkelių.

„Jei paklausysime finansų viceministro, 40 km „nėra labai reikšmingas atstumas“. Tačiau jei paklausime gyventojų, kasdien važiuojančių neasfaltuotais keliais ir gadinančių savo transporto priemones, arba tų, kurie gyvena šalia tokio žvyrkelio ir dūsta dulkėse, jiems taip neatrodys“, – teigė LSA prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.

Pasak jo, Lietuvos gyventojai šiuo metu vis dar važinėja daugiau kaip 45 tūkst. km žvyrkelių. Tai yra 54 proc. visų šalies kelių ilgio – tiek valstybinės, tiek vietinės reikšmės. „O paraleliai asfaltuota autostrada, tačiau kita kryptimi, juda mūsų dabar taip pamėgti tikslai – Žaliasis kursas bei darnus judumas. Dar visai neseniai nelinksmai juokaudavome apie prastą Lenkijos kelių būklę. Dabar, kirtus sieną, norisi žavėtis: per pastarąjį dešimtmetį mūsų kaimynai, pasinaudoję ES lėšomis bei skyrę savų, puikiai susitvarkė kelių infrastruktūrą, o artimiausiu metu ją dar plės, sugebėję pasinaudoti net Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis“, – tvirtino Jonavos rajono savivaldybės meras.

Kaip informuoja Susisiekimo ministerija (SM), šiais metais dėl Konstitucinio Teismo sprendimo negalint panaudoti pernai likusių Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, t. y. 24 mln. eurų, finansavimo sumažėjimą itin pajuto šalies savivaldybės. Dėl įvairių priežasčių finansavimas keliams šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo apie 200 mln. eurų – nuo 797,6 mln. eurų 2020-aisiais iki 592,2 mln. eurų 2021 metais, įskaitant ES fondų lėšas. Susidariusį skirtumą didžiąja dalimi lėmė pernai skirtas vienkartinis 150 mln. eurų finansavimas pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą.

Kam keliai, jei neliks automobilių?

M.Sinkevičius pastebėjo, kad pradėjęs dirbti susisiekimo ministras Marius Skuodis viešai pareiškė, jog finansavimas savivaldybių keliams yra nepakankamas. Jis dės visas pastangas, kad situacija gerėtų ir sumažintos lėšos atsirastų tikslinant šių metų biudžetą.

„Taip, SM raštą Vyriausybei parašė, tačiau tik tuomet, kai patikslintas biudžeto projektas jau beveik gulėjo ant Vyriausybės narių stalų. Šį klausimą svarstant Seimo komitetuose ministro taip pat nesutikome. Galbūt 20 mln. eurų nėra ta suma, dėl kurios ministrui verta kovoti? Tačiau savivaldybėms ir jų gyventojams šios lėšos yra reikšmingos, jos leistų išlaikyti bent jau 2020 metų kelių finansavimo lygį. Be to, sumažinus žvyrkeliams skiriamų pinigų sumą, atsiranda didelė tikimybė, jog šis mažėjimas taps tendencija – juk kitų metų biudžetas bus planuojamas atsižvelgus į dabartinį“, – samprotavo LSA prezidentas.

Po susisiekimo ministro anksčiau pristatytos „žaliosios“ transporto transformacijos galima būtų daryti prielaidą, kad žvyrkelių asfaltavimas nėra jau toks svarbus. M.Skuodis vienu sakiniu yra įvardijęs didžiąją susisiekimo sektoriaus ambiciją – pasiekti, kad Lietuvoje būtų įmanoma išgyventi be asmeninio automobilio. Jeigu tokia ambicija bus pasiekta, po „žaliosios“ reformos automobiliai taps prabanga, todėl regiono gyventojams gali tekti dažniau kinkyti arklius ar miklinti kojas, nes viešasis transportas sparčiai traukiasi iš provincijos. Taigi, bus mažiau CO2 taršos, bet daugiau dulkių.
Asociatyvi nuotr.

Svarbiau provincija ar priemiesčiai?

Prieš keletą savaičių Seime buvo priimta rezoliucija „Dėl žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo programos“. Joje Vyriausybės prašoma valstybės biudžete numatyti lėšų ir nuo 2022 metų pradėti vykdyti žvyrkelių per gyvenamąsias vietoves asfaltavimo programą. Tikimasi, kad Vyriausybė šią programą sėkmingai užbaigs 2025 metais. Už šį dokumentą balsavo 70, prieš buvo 14, susilaikė 38 Seimo nariai.

Parlamentarų grupės vardu rezoliuciją pristatęs „valstietis“ Vidmantas Kanopa teigė, kad vienmandatininkai dažnai sulaukia žmonių prašymų išvaduoti juos iš dulkių debesų. „Jie sako, kad tokie patys Lietuvos žmonės gyvena ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir gyvenvietėse. SM duomenimis, valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožas su žvyro danga driekiasi apie 210 km per gyvenvietes, o vietinės reikšmės žvyrkelių gerokai daugiau. Tai niūri mūsų regionų tikrovė“, – konstatavo seimūnas.

Valdantieji kritikavo tokią rezoliuciją ir už ją balsavusius pavadino žvyrkelių koalicija. „Gyventojų yra visur: ir mažose gyvenvietėse, ir prie Kauno, Vilniaus. Čia yra šimtai tūkstančių žmonių, pasistačiusių privačius namus, prie kurių nėra net žvyrkelių. Ten nepalyginamai daugiau žmonių, tad kur svarbiau asfaltuoti – per gyvenvietes ar per šiuos gyvenamuosius rajonus?“ – į didžiųjų miestų priemiesčius dėmesį nukreipė konservatorius Kęstutis Masiulis.

Jis kvietė susidėlioti prioritetus ir asfaltuoti ten, kur daugiau važiuojama. „Štai statistiniai duomenys: Panemunėje gyventojų sumažėjo 51 proc., Naujojoje Akmenėje – 47 proc., Ventoje – 44 proc., Varniuose – 54 proc. ir t. t.“ – mirštančių regionų nekrologą skaitė K.Masiulis ir padarė drąsią išvadą, kad tiems, kurie pasirašė dokumentą dėl žvyrkelių asfaltavimo provincijoje, trūksta strateginės vizijos.

Parlamentaras „valstietis“ Valius Ąžuolas apgailestavo, kad ši Vyriausybė regionų nemato ir be skrupulų nubraukė lėšas žvyrkelių asfaltavimui. „Mes dabar prašome, susimildami, bent jau sugrąžinkite praeitų metų finansavimo lygį. Nupjovė drastiškai – pernai KPPP kartu su žvyrkelio programos pinigais savivaldybėms buvo skirta per 140 mln. eurų. Šiemet liko tik apie 100 mln. eurų. Dar 20 mln. eurų palikta ministrui saldainio pavidalu: jeigu būsite geri, kažkiek duosime“, – komentavo jis.

Parlamentaras Algirdas Butkevičius priminė, kad Lietuva – tranzitinė valstybė, o transporto sektorius sukuria 12–14 proc. bendrojo vidaus produkto. „Tai prioritetinė mūsų ekonomikos sritis. Toks turi būti ir finansavimas. Be abejo, magistraliniai keliai, tiltų būklė – prioritetas, bet taip pat yra regioninė politika, kuri liečia kaimo vietovėse gyvenančius žmones. Išeitis viena – kad išlaikytume gerus kelius, vietoje dabar skiriamų 530 mln. eurų turėtume numatyti 820 mln. eurų“, – skaičiavo buvęs premjeras.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė rezoliuciją palygino su laiškais Kalėdų Seneliui, kuriam siunčiami vienokie ar kitokie prašymai. „Tokiu būdu prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus nėra jokių galimybių, nes visi sprendimai dėl finansavimo priimami tvirtinant ne rezoliucijas, o valstybės biudžetą“, – konstatavo ji.

Siūlo keisti požiūrį

Savivaldybės apskritai siūlo keisti požiūrį į kelių finansavimą. Ilgametė ydinga praktika, kad kasmet didelė dalis KPPP lėšų lieka nepanaudota ir savivaldybės privalo jas grąžinti. „Kodėl taip atsitinka? Skiriant finansavimą tik einamiesiems metams, dėl ilgų procedūrų centrinės valdžios institucijose lėšos savivaldybes neretai pasiekia vėlyvą pavasarį ir net vasarą, o galutinis lėšų perskirstymas paprastai vyksta spalio mėnesį. Natūralu, kad per kelis mėnesius infrastruktūros darbus planuoti ir atlikti labai sudėtinga. Todėl savivaldybės siūlo finansavimą planuoti ir skirstyti nustatant, pavyzdžiui, trijų metų laikotarpį“, – aiškino M.Sinkevičius.

Vyriausybė savo priemonių plane įsipareigojo sukurti naują vidutinės trukmės kelių finansavimo sistemą. Su socialiniais partneriais ir savivalda suderintą Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo pakeitimo projektą SM Seimui turėtų pateikti jau rudens sesijai.

Saugumo salelės – kliuvinys

Apie kelių priežiūrą ir plėtrą kaimo vietovėse buvo kalbėta ir pastarajame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas apžvelgė žvyrkelių situaciją ir pastebėjo, kad finansavimas keliams yra stipriai sumažėjęs. „Tai didelis galvos skausmas mums ir kelininkams. Esame paskaičiavę, kad norint įgyvendinti visus projektus (žvyrkelių asfaltavimą, automagistralių, krašto kelių tvarkymą ir kt.), 2022–2024 metais reikėtų papildomai po 60–70 mln. eurų. Prašau ir komiteto palaikyti, kad tie pinigai atsirastų biudžete“, – kvietė susisiekimo viceministras.

Kalbėdamas apie vietinės reikšmės kelius jis pabrėžė, kad SM yra įsipareigojusi peržiūrėti kelių priežiūros finansavimą, daugiau lėšų skiriant savivaldai. „Savivaldybės galėtų nuo kitų metų gauti 20–25 proc. daugiau, tai leistų asfaltuoti ir tvarkytis pagal savo poreikius“, – sakė J.Skačkauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius priminė žemdirbiams svarbias problemas, kurios iškyla po modernaus kelių sutvarkymo. „Įrengus saugumo saleles keliuose, neįmanoma pravažiuoti su žemės ūkio technika. Kai kur tai pavyko išspręsti jau po atliktų darbų, tačiau projektuojant naujus darbus į tai neatsižvelgiama, nors dėl to ne kartą kreipėmės“, – aiškino LŪS vadovas ir pridūrė, kad nemažai problemų kaupiasi ir dėl nuovažų įrengimo į privačius sklypus.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-06-16

Maisto gamyba – vienas svarbiausių BŽŪP uždavinių

Neformalų ministrų susitikimą savo šalyje surengė šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija. Susitikime apsikeista nuomonėmis dėl maisto gamybos aktualijų akcentuojant tvarumą. Diskutuota inovacijų taikymo bei tausaus išteklių naudojimo temomis.

Ministrų diskusijoje akcentuota apsirūpinimo saugiu, sveiku ir įperkamu maistu svarba, būtinybė skatinti tvarias, kylantiems iššūkiams atsparias maisto sistemas. Šį poreikį aiškiai parodė ir COVID-19 pandemijos metu išmoktos pamokos, Žaliasis kursas bei didėjantys visuomenės lūkesčiai.

Tausus gamtos išteklių valdymas – vienas svarbiausių apsirūpinimo maistu aspektų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžia, kad kiekviena ES šalis narė turi skirtingus gamtos išteklius ir jų kokybę, todėl ir sprendimai turi atitikti kiekvieno regiono specifiką bei poreikius.

„Palaikome tvaraus gamtos išteklių valdymo modelį, kuris leistų kurti atsparias, saugias ir sąžiningas maisto sistemas bei pateisintų vartotojų lūkesčius maitintis kokybišku, saugiu bei įperkamu maistu“, – teigė ministras.

BŽŪP – laikas senka

Ministrai pasinaudojo galimybe aptarti ir visiems bene labiausiai rūpimą temą – tarpinstitucines derybas dėl BŽŪP ateities. ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija laikosi savo tikslo – politinį susitarimą dėl BŽŪP reformos pasiekti iki birželio pabaigos. Laikas senka, o likusių nesutarimų dėl kertinių reformos klausimų dar yra, tad susitelkimas ir kompromisas itin svarbus visiems derybų dalyviams. Portugalija buvo raginama kuo efektyviau išnaudoti likusį laiką, į derybas aktyviai įtraukti ir ministrus.

Tinkamai išnaudoti likusį pirmininkavimo laiką, kiek galima anksčiau dalytis informacija net ir apie tarpinius susitarimus, kad būtų galima tinkamai viską įvertinti, ragino ir ministras K. Navickas. Tai svarbu, siekiant išvengti neapgalvotų sprendimų, galimų klaidų būsimos BŽŪP įgyvendinime.

Bendrosios žuvininkystės politikos iššūkiams spęsti – vieninga ES pozicija

Ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl BŽP įgyvendinimo. BŽP reformuota ir pradėta įgyvendinti 2013 metais, jos veikimo peržiūra ir įvertinimas numatytas kitąmet.

Kęstutis Navickas susitikime teigė, kad siekiant žuvininkystės išteklių tvarumo reikia nepamiršti žvejų. „ES žvejai svariai prisideda prie tausumo tikslų, įgyvendindami BŽP politikos priemones ir reikalavimus. Turime vertinti žvejybos sektoriaus dedamas pastangas ištekliams atkurti“, – teigė ministras.

Pasak jo, trūksta ir holistinio požiūrio į atskirų jūrų baseinų valdymą. Vien tik žvejybos kvotų mažinimas negali išspręsti visų problemų, nes žvejybos poveikis nėra vienintelė prastos išteklių būklės priežastis. Todėl reikia daugiau ryžto ir bendrų pastangų spręsti kitus veiksnius, neigiamai veikiančius išteklius ir ekosistemas.

Ministras palietė ir kitą svarbią BŽP sritį – akvakultūrą, kurios vaidmuo reikšmingas siekiant „Žaliojo kurso“ ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų, o ypač apsirūpinimo tvariu, mažesnį anglies dvideginio pėdsaką paliekančiu maistu.

„Palaikome ES pastangas skatinti tvarią akvakultūros plėtrą. Norėtume matyti daugiau realių paskatų, taip pat ir finansinių, didinti auginamos žuvies produkcijos įvairovę,“ – mano ministras K. Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-16