Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-23

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Planuoja išspausti daugiau mokesčių iš ūkininkų

Finansų ministerija jau svarsto, kad reikėtų apmokestinti tiesiogines išmokas, kaip tai daro kai kurios kitos ES valstybės. Lietuvos ūkininkai, kurių išmokos beveik mažiausios ES, siūlo nesidairyti į turtingas šalis, kur žemdirbiai gauna nepalyginamai didesnes išmokas. Jie perspėja, kad toks apmokestinimas gali parklupdyti silpnesnius ūkius. Ekspertai pastebi, kad kitos šalys taiko daug lengvatų ūkininkams, ypač išsiskiria Lenkija, kurios ūkininkai įgytų dar daugiau pranašumų prieš mūsiškius.

Mokosi iš turtingų valstybių

Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje svarstant specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūrą neapeitas ir žemės ūkio sektorius. Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė priminė, kad šiuo metu yra taikomos gyventojų pajamų bei pelno mokesčių lengvatos žemės ūkio sektoriui ir žuvininkystei. Jų tikslas – pagerinti veiklos sąlygas žemės ūkio subjektams. Reikėtų priminti, kad tiesioginės ir kitos kompensacinės išmokos skiriamos ūkininkaujančių asmenų bei įmonių pajamų lygiui palaikyti.

Finansų ministerijos skaičiavimais, tiesiogines išmokas gauna apie 129 tūkst. gyventojų, o kompensacines – apie 74 tūkst. gyventojų. Neapmokestinus šių išmokų, biudžetas esą netenka apie 19 mln. eurų. „Ši lengvata svarstoma, nes analogiška parama (dotacijos) yra apmokestinama pelno mokesčiu. Dabar tokios pajamos apmokestinamos ne mažiau kaip 16 valstybių“, – aiškino finansų viceministrė.

Velka didesnę mokesčių naštą

Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės posėdyje dalyvavęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas pabrėžė, kad visuomenėje sklando mitas, jog mūsų ūkininkai moka mažus mokesčius. „Keista tai girdėti, nes vidutiniai ūkininkai moka žymiai didesnius mokesčius nei vidutiniai verslininkai. Tai akivaizdu ir to niekas negalėtų paneigti“, – tikino jis.

Grūdininkų atstovas aiškino, koks yra skirtumas tarp smulkios įmonės ir smulkaus ūkininko mokamų mokesčių. „Įmonė sumoka 5 proc. pelno mokesčio, o ūkininkas – 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kurį moka nuo viso savo veiklos rezultato, vadinamojo pelno, ir nesvarbu, kiek lėšų sunaudoja savo reikmėms. „Sodros“ mokestį, privalomojo sveikatos draudimo įmokas smulkus ūkininkas taip pat moka nuo visų pajamų. Aišku, „Sodros“ mokestis nėra mokestinė našta, tai – draudimas. Bet kai draudimas yra didesnis už gaunamas pajamas, realiai panaudojamas savo pragyvenimui, tai jau neadekvatu. Taigi, sąlygos galų gale turi būti suvienodintos, smulkūs ir vidutiniai ūkininkai negali būti apmokestinami labiau nei įmonės“, – tvirtino ūkininkas.

Smogtų silpniausiems ūkiams

A.Macijauskas siūlė nesidairyti į ES turtingas valstybes, kur ūkininkai gauna žymiai didesnes tiesiogines išmokas, nes Lietuvoje jos vienos mažiausių (mažesnės tik Latvijoje ir Estijoje). „Esame visiškoje uodegoje. Pagal Lietuvos susitarimą su ES dar 2019 metais turėjome pasiekti ES išmokų vidurkį, bet jo nematyti. Papildomai apmokestinus dar labiau nutolsime nuo vidurkio ir pažeisime mūsų ūkininkų konkurencingumą. Taip pat pabloginsime derybines pozicijas dėl didesnių išmokų“, – konstatavo LGAA vadovas.

Pasak A.Macijausko, apmokestinus tiesiogines išmokas labiausiai nukentėtų silpniausi ūkiai. „Nederlingose žemėse ūkininkaujantiems ar kitiems ekonomiškai silpnesniems ūkiams, kurių gaunamos išmokos sudaro 60–70 proc. visų pajamų, papildomas išmokų apmokestinimas taptų didele našta – ji išaugtų ne procentais, o kelis ar net keliolika kartų. O stiprių ūkių, priklausančių, pavyzdžiui, „Linas Agro“ ar „Agrokoncernui“, pajamose išmokos sudaro 4–5 proc., todėl jiems apmokestinimas mažai reikšmingas. Vadinasi, būtų sudarytos labai neteisingos sąlygos“, – pastebėjo jis.

Ūkininkas atkreipė dėmesį į trumpąsias maisto tiekimo grandines ir kvietė jas plėtojant suteikti visas įmanomas lengvatas, jeigu iš tikrųjų čia norime proveržio.

„Nereikia suprasti, kad visos tiesioginės išmokos iškart bus priskiriamos pelnui ir apmokestinamos. Gautos tiesioginės išmokos nebus apmokestinamos, jeigu bus patiriamos tokios pat sąnaudos. Jeigu sąnaudų dydis bus mažesnis, pelno mokesčiu bus apmokestinamas tik skirtumas tarp gautų pajamų ir patirtų sąnaudų“, – ramino R.Bilkštytė.

Nekorektiška taikytis į ES lėšas

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis, VL komentuodamas siūlymą apmokestinti tiesiogines išmokas, akcentavo kelis aspektus.

„Prieš siūlant tokį apmokestinimą, mūsų politikai turėtų pasistengti, kad mūsų išmokos pasiektų bent jau ES išmokų vidurkio lygį. ES vidutinis išmokų dydis – 196 eurai už ha, Lietuvoje – maždaug 107 eurai. Apmokestinti būtų neteisinga ir dėl to, kad išmokos yra skirtos žemdirbių pajamoms palaikyti, jog būtų įperkami maisto produktai. Jos dažnu atveju nedengia žemės nuomos“, – argumentus dėliojo LŽŪBA vadovas. Taip pat pridūrė manantis, kad nėra korektiška ES lėšas „perpumpuoti“ į šalies biudžetą.

Jis skaičiavo, kad bendroje pajamų struktūroje išmokos žemės ūkio bendrovėse sudaro apie 12 proc., vidutinio ūkininko ūkyje – apie 36 proc. „Taigi, labiausiai nukentėtų maži ir vidutiniai ūkiai. Tad apie kokį kaimo gyvybingumą taip dažnai kalbame? Kai kyla tiek aistrų dėl išmokų, sutiktume, kad jų išvis nebūtų, bet visose ES šalyse. Aišku, pabrangtų maisto produktai, bet gal nustotų šantažuoti žemdirbius ir įvertintų jų sunkų triūsą“, – išvadą padarė P.Puskunigis.

Priklauso nuo dangaus

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus pirmiausia pabrėžė, kad žemės ūkis – jautri sritis, nes jis labai priklauso nuo dangaus. Todėl naikinat lengvatas ar įvedant papildomus mokesčius būtina į tai atsižvelgti.

„Sausros, šalnos, liūtys, kruša – dėl šių gamtos reiškinių ūkininkams sudėtinga planuoti veiklą. Todėl ir įvedamos stabilizavimo priemonės. Be to, nereikia pamiršti, kad ES mokamos išmokos skirtos ūkininkų pajamoms ir konkurencingumui palaikyti“, – teigė jis ir pridūrė, kad visose ES šalyse svarbu išlaikyti vienodas ekonomines sąlygas, neišsiūbuoti savo laivelio.

Anot pašnekovo, dar nevalia pamiršti, kad apsirūpinimas maistu – kiekvienos šalies strateginis reikalas. „Gali nieko negaminti, viską atsivežti ir nusipirkti, bet būsi priklausomas. O jeigu ištinka bėdos, užsidaro sienos, tada gresia badas“, – pastebėjo jis.

A.Svitojus atkreipė dėmesį, kad į žemės ūkį reikia žiūrėti kompleksiškai, matyti ir susieti visas priemones. „Reikia įvertinti išmokų „lubas“, Žaliąjį kursą, klimato kaitą. O dabar ištraukiame iš konteksto vieną priemonę, pavyzdžiui, dažyto kuro lengvatą, paskui – tiesioginių išmokų apmokestinimą. O kur tie pinigai nukeliaus, kaip tai vyks? Be to, yra daug išmokų schemų: parama jauniesiems, smulkiems ūkininkams, pirmųjų hektarų, ekologinės išmokos, susietoji parama ir kt.“ – kalbėjo ŽŪR pirmininkas.

Tolstama nuo realybės

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė Marijona Lukaševičienė apgailestaudama pasigenda valstybinio lygio strategijos, analizės. Anot jos, atsiranda vis daugiau siūlymų, tolstančių nuo realybės, kurioje gyvena mūsų šalies žmonės.

„Užuot sprendusios, ką ir kaip labiau apmokestinti, ministerijos galėtų pamąstyti, kaip padėti žmonėms užsidirbti daugiau pajamų, paskatinti žaliavų perdirbimą, vietinių produktų gamybą ir realizavimą, atgaivinti smulkųjį sektorių, kad tokiu būdu būtų sumokama daugiau mokesčių. Juk Lietuvoje nedaug belikę gamybos, žemės ūkis dar ta šaka, kur sukuriama darbo vietų, ant žaliavos laikosi perdirbimas“, – kabinetinei valdžiai pasiūlymų turi Ignalinos rajono ūkininkė.

Ji pabrėžė, kad kompensacinio pobūdžio pajamų apmokestinimas nėra įkvepiantis sprendimas. „Gal tada apmokestinsime ir pašalpas?“ – retoriškai klausė LŪS vicepirmininkė. Pasak jos, nėra geras sprendimas ir remtis pasiturinčių ES šalių, kur ūkininkai gauna stipriai didesnes išmokas, praktika. „Mes imame pavyzdį iš turtingų šalių, kurių ūkininkai gali mokėti daugiau mokesčių, nes jie daugiau ir uždirba. Pirmiausia gal reikėtų išsikovoti didesnes išmokas, padėti sukurti produktus, kad ir mūsiškai daugiau uždirbtų. Tada ir valstybei atiduos daugiau. Ūkininkai pasisako už teisingus mokesčius, darbą ir rezultatus. Bet norime ir teisingo valstybės požiūrio“, – samprotavo M.Lukaševičienė.

Ūkininkės manymu, prieš svarstant apie išmokų apmokestinimą pirmiausia reikėtų išanalizuoti, kokios bus pasekmės. „Vien tokios kalbos gali turėti liūdnų pasekmių ir paskatinti kaimo tuštėjimą. Jeigu žmogus pakankami neuždirba, o mokesčiai auga, jis eina prašyti pašalpų, nes iš darbo neišgyvena“, – į kaimo realijas pabaksnojo LŪS vicepirmininkė.

Vertinti per anksti

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija aktyviai dalyvauja diskusijose dėl susietumo kriterijų taikant maksimalių ES išmokų ribojimus bei dėl tiesioginių ir kompensacinių išmokų apmokestinimo, specialistai teikia savo įžvalgas, skaičiavimus ir pasiūlymus.

Finansų ministerija atlieka mokesčių lengvatų kaštų ir naudos analizę, įvertindama mokesčių lengvatų tikslingumą bei poveikį, peržiūrėdama lengvatas ir kitus aspektus, dėl kurių apmokestinimas yra ne visiems vienodai palankus. Bet reikia įvertinti, ar apmokestinimas bus teisingas ir nesumažins ūkių, ypač smulkiųjų, konkurencingumo, juolab kad Lietuvai artimiausiose kaimyninėse ES šalyse (Lenkijoje, Latvijoje) tiesioginės išmokos nėra apmokestinamos.

Dar nėra priimti sprendimai nei dėl susietumo kriterijų taikant ES išmokų „lubas“, kai maksimali išmokų suma taikoma ne vienam asmeniui, o susijusių asmenų grupei, nei dėl tiesioginių ar kompensacinių išmokų apmokestinimo. Kol vyksta diskusijos, atliekama analizė ir nėra galutinių pasiūlymų, vertinti jų poveikį ūkininkams būtų per anksti.

Ženkliai pablogins sąlygas

Kol nebus apmokestintos išmokos kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje, kol jos bus mažesnės nei ES vidurkis, toks žingsnis Lietuvoje reikštų labai ženklų mūsų ūkininkų darbo sąlygų pabloginimą.

Jeigu kalbame apie ūkininkų tiesioginių išmokų apmokestinimą ES, galima išskirti dvi grupes šalių: vienos jų, kaip ir Lietuva, šių pajamų neapmokestina, o kitos taiko lengvatas visam ūkininkų apmokestinamajam pelnui (arba apmokestinamosioms pajamoms). Tokias lengvatas taiko dauguma šalių. Kaip antai, Lenkijoje beveik visi ūkininkai (apie 90 proc.) šio mokesčio nemoka. Jie nemoka mokesčio ne tik nuo tiesioginių išmokų, bet ir nuo viso žemės ūkio veiklos mokestinio rezultato. Šiuo atžvilgiu jų padėtis daug geresnė nei mūsiškių ūkininkų.

Dėl lengvatų taikymo arba jų naikinimo turi būti atliekamas ekonominio, socialinio, aplinkosauginio poveikio vertinimas, modeliuojama pakeitimų įtaka valdžios pajamoms, verslo vystymui, ūkininkų pajamoms ir kitiems tikslams. Taigi, tik turint analizę ir skaičius galima lyginti bei spręsti, kaip mokestiniai pokyčiai paveiks ūkių gyvybingumą ir kt.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-06-22

Agrarinių mokslų centrą ministras pavadino didžiausiu sofos ūkininku

„TOP-1 „sofos ūkininkas“ valstybinėje žemėje, kas? Ogi, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras!“ Šis žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įrašas socialinio tinklo paskyroje šokiravo dalį žemdirbių ir mokslo bendruomenės.

Ministro įrašas socialiniame tinkle pasirodė birželio 18 d. Savo teiginį ministras pagrindė argumentais: „Skaičiai: deklaruotas plotas valstybinėje žemėje 1723 ha, deklaruotas žolėdžių skaičius – 0, už 2020 m. gauta išmokų – 268 tūkst. eurų“ (citatos pabaiga). Jautriai į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) prilyginimą sofos ūkininkams reagavo čia dirbantys mokslo darbuotojai, kurie savo nuomonę apie ministro įrašą išsakė savo komentaruose.

Kristina Jaškūnė socialiniame tinkle parašė, kad jau vien LAMMC vardas rodo, kad tai mokslo įstaiga, t. y. institucija, kurianti žinias, technologijas ir augalų veisles žemės ūkiui, o ne ūkininkaujanti. „Žinios negimsta popieriuje, tam reikia nemažų plotų, kuriuose atliekami daugiamečiai bandymai, auginami selekciniai augynai ir pan.“, – nurodo K. Jackūnė. Jos kolegė Rita Armonienė pritaria: „LAMMC vykdomi aukščiausio lygio tarptautiniai ir nacionaliniai projektai, rašomi moksliniai straipsniai tarptautiniuose žurnaluose, vykdomi ministerijų bei firmų užsakomieji tyrimai, kuriamos augalų veislės, ruošiami doktorantai, tiriamuosius darbus bei praktiką atlieka universitetų studentai. Žemė tam ir skirta! Žolėdžių 0, bet mokslininkų – 181, doktorantų – 63!“.

Mokslininkė Monika Batavičiūtė-Toleikienė savo komentare paaiškina, kad LAMMC taiko daugybę geresnių būdų dirvai gerinti, biologinei įvairovei didinti ir ŠESD emisijai mažinti negu gyvulių laikymas. „Taikome tausojančias programas, kurios ūkininkams tiesiog „neapsimoka“. Turime privilegiją rūpintis valstybine žeme ir vykdyti joje tyrimus. Išmokos nežymiai prisideda, bet tikrai neatperka viso to kaštų. Jei gerbiamas žemės ūkio ministras turi kitą planą kaip finansiškai išlaikyti mokslinį sektorių ir dar geriau prižiūrėti dirvožemį pagal ES direktyvas, mielai laukiame jo LAMMC“, – komentavo M. Batavičiūtė-Toleikienė. Komentaruose išsakyta ir aštresnių nuomonių, netgi raginimų ministrui atsistatydinti, o mokslui uždegti žalią šviesą, kaip ir radikaliai priešingų – teigiančių, kad „metas uždaryti lesyklėles“, grobstančias žemdirbių lėšas.

LAMMC direktoriaus dr. Gintaro Brazausko komentaras:

Ministro Kęstučio Navicko komentarą Facebook‘e matėme, jis šokiravo LAMMC bendruomenę, tačiau manytume, kad reikia detalesnio ministro paaiškinimo. Ypač dėl termino „sofos ūkininkas“, kuris nėra reglamentuotas ir gali būti įvairiai interpretuojamas. LAMMC atlieka žemės ūkio ir miškininkystės mokslinius tyrimus. Eksperimentams atlikti būtini tipingi dirvožemiai, todėl LAMMC struktūra yra išsklaidyta įvairiuose šalies regionuose. Tyrimams būtinos apsauginės zonos, išlyginamieji pasėliai tarp eksperimentų. 2020 metais deklaravome 1 771 ha žemės ūkio naudmenų. Juose tyrimams auginome net 60 skirtingų augalų rūšių. Taip pat ir daugiamečius žolinius augalus selekciniuose ar ilgalaikių ( kai kurie tęsiami nuo 1949 m.) eksperimentų augynuose. Kviečiame ministrą K. Navicką atvykti į LAMMC susipažinti su čia atliekamais tyrimais.

Ministro Kęstučio Navicko komentaras portalui manoukis.lt:

Mano pasisakymą iš tikrųjų inspiravo tai, kad Europos Taryboje yra priimtas ir nuo būsimos finansinės perspektyvos bus įvestas privalomas aktyvaus ūkininko apibrėžimas. Kitą pirmadienį ir antradienį vėl vyks Tarybos posėdis, kur, tikimės, bus susitarta dėl būsimos finansinės perspektyvos, vadinasi, šitas dalykas bus įteisintas, privalomas ir mes neišvengsime šio pokalbio ir diskusijos. Turint mintyje, kad mokslo tyrimų institutas deklaruoja per 1 000 ha grūdinių kultūrų, na, matyt, tai nėra mokslinis tyrimas.

Reikėtų šiai institucija pirmiausia apsispręsti, ar jie yra ūkininkai, ar ūkinė bendrovė, ar mokslo įstaiga. Tai tokia inspiracijos esmė. Jokių priemonių nesiimsiu, čia diskusinis klausimas. O diskusija, kaip sakau, atsivers per aktyvaus ūkininko apibrėžimą. Manau, laukia ne viena diskusija apie tai, kas yra aktyvus ūkininkas, tad neišvengsime ir iečių laužymo. Daug yra mokslo įstaigų, kurios daug turi žemės. Kai kalbėjome apie jaunųjų ūkininkų inkubatorius, sakydami, žiūrėkite, jūs turite žemes, konsultacijas, dėstytojus, kurie padėtų jaunam žmogui pradėti ūkininkavimą, įsivažiuoti…

Tai leiskite ta žeme naudotis. Tai šitas buvo tabu, esą „mes deklaruojame, žemės tikrai neduosime“. Na, tada yra klausimas, kokia misija mokslo įstaigų, kurios vis dėlto turi visapusiškai paruošti jauną žmogų, suteikti jam kvalifikaciją, tiek praktinius, tiek teorinius dalykus. Ar vis dėlto tai yra prisidėjimas prie varganos algos? Tame nieko blogo nematau, bet reikia apsispręsti… Tai leidžiama ir gali būti leidžiama, bet turi būti bendras valstybės apsisprendimas, kas tai yra. Nes jeigu deklaruojama 1 700 ha, iš kurių grūdiniai augalai sudaro 1 000 ha, tai tikrai yra vidutinio ir link stambaus ūkio vedantis segmentas.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-23

Žaliasis kursas: su dideliais lūkesčiais ir be pinigų

Žemdirbių ir politikų diskusijoje dėl ES žaliojo kurso įgyvendinimo bei poveikio žemės ūkiui išsakyta daug nuomonių, tačiau kaip ir kokiais finansiniais ištekliais reikės prisitaikyti prie pokyčių, lieka neaišku. Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) kartu su VDU Žemės ūkio akademija surengė nuotolinę diskusiją „ES žaliasis kursas Lietuvos žemės ūkiui: iššūkiai ir galimybės“.

Pasikalbėti apie tai, kaip ir kokiomis priemonėmis Lietuva privalės prisidėti prie ES žaliojo kurso įgyvendinimo, pasikvietė eurokomisarą Virginijų Sinkevičių, Europos Parlamento narius Bronį Ropę, Juozą Oleką, Lietuvos politikus. Nei žemės ūkio, nei aplinkos ministrai renginyje nedalyvavo. Žemės ūkiui teks prisiimti didelius įsipareigojimus, kurių įgyvendinimui bus reikalingos atitinkamos investicijos.

Tačiau DNR ar Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) priemonėse Lietuva tam finansinių sprendimų nenumatė. Tad LŽŪT nariai klausia, iš kokių fondų lėšų ūkiams bus padedama šiuos sprendimus įgyvendinti? BŽŪP biudžetas ir taip apkarpytas bei turi labai konkrečius savo tikslus, suformuluotus Lisabonos sutartimi. Daug dėmesio diskusijoje taip pat skirta dirvožemio gerinimui, kalbėta apie vienybės stoką ir vis dar neatstatytą istorinį teisingumą – niekaip ES vidurkio nepasiekiančias tiesiogines išmokas ir kitus klausimus.

Dėl bioįvairovės problemų pirmiausia nukentės žemės ūkis

V. Sinkevičius kalbėjo ilgiausiai iš visų, tačiau išsakęs savo mintis, turėjo palikti diskusiją ir visų kitų nuomonių neišklausė. O Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad eurokomisarui reikia dar daug ką sužinoti, nes „bendros frazės mūsų niekur nenuves.“ Naujame daugiamečiame ES biudžete per 7 metus BŽŪP numatoma skirti apie 387 mlrd. Eur ir šios lėšos, anot V. Sinkevičiaus, pirmiausia padės ūkininkams įgyvendinti žaliojo kurso nuostatas. Klimatui ir aplinkosaugos tikslams reikės skirti 40 proc. BŽŪP lėšų.

Eurokomisaro teigimu, Lietuva turės prisidėti prie tvaresnio ūkininkavimo, įgyvendinti svarbiausias strategijas ūkininkams turi padėti BŽŪP. „Būtina objektyviai pažiūrėti į aplinką – girdime pavojaus varpus. Dirvožemis nyksta, biologinė įvairovė mažėja, kenčia miškai – visa ekosistema tikrai negerėja. Ir jeigu nesustabdysime bioįvairovės problemų, pirmiausia nukentės žemės ūkis. Jeigu bioįvairovę atkursime – žemės ūkis ir ūkininkai tai pajus pirmieji“, – apie žaliojo kurso būtinybę kalbėjo V. Sinkevičius, pridūręs, kad pandemija parodė, kokią įtaką gamta daro ekonomikai ir kad visos didžiosios rizikos priklauso nuo aplinkos.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas stebėjosi, kad Lietuva prie šilumos efektą mažinančių dujų (ŠESD) emisijos mažinimo turės prisidėti „neadekvačiai daug“: „Lietuvos tikslai – patys ambicingiausi. Palyginti su 1990 m. ŠESD emisiją 2030 m. turėsime sumažinti 30 procentų! Žemės ūkyje ŠESD uždaviniai dideli, o finansavimas – mažas. Kaimo plėtros programoje tam visai nenumatyta lėšų, o iš RRF 16 mln. skirta pelkėms išsaugoti. Tai – ne žemės ūkio, o aplinkosaugos sritis.“ A. Macijauskas taip pat norėjo išgirsti atsakymą, iš ko bus finansuojami ekologiniai ūkiai vėliau, išplėtus jų plotus?

Kaip prie žaliojo kurso turės prisitaikyti grūdų augintojai, kai negaus jokios paramos, bet turės mažinti trąšų, pesticidų, iškastinio kuro naudojimą? „Reikės milžiniškų investicijų, o paramos numatoma nulis. O visuose strateginiuose dokumentuose, taip pat ir Paryžiaus susitarime, aiškiai parašyta – visi su žaliuoju kursu ir Paryžiaus susitarimu susiję pokyčiai turi būti adekvačiai finansuojami ir ūkininkai neturėtų nukentėti finansiškai“, – akcentavo A. Macijauskas. V. Sinkevičius mano, kad įgyvendinant pokyčius turi būti skirta lėšų ir iš nacionalinio biudžeto, ir iš RRF. Be to, kovai su klimato kaita turi būti numatytos lėšos ir BŽŪP, nes tai atitinka žemės ūkio tikslus. Į klausimą, kaip Europos Komisija žada kovoti su nelegalia pesticidų rinka, eurokomisaras atsakė, kad teisės aktais.

Svarbiausia – BŽŪP pinigus panaudoti protingai

Europos Parlamento narys Bronis Ropė taip pat mano, kad Lietuvoje ekologiškai ūkininkauti norinčių daug, bet problema – menkas finansavimas. „Kai praėjusiame laikotarpyje reikėjo surasti 60 mln. Eur ekologiniam ūkininkavimui, EK iki šiol Lietuvą, permetusią paramą iš pirmo į antrą ramstį, kaltina, kad skiria per dideles išmokas – reiškia, per daug tiesioginių išmokų gaunate“, – kalbėjo B. Ropė. Kita problema, jo akimis, kad neapsisprendžiame dėl išmokų mokėjimo žemdirbiams, kaitaliojame taisykles.

Žemės plotų didėjimas 10-15 proc. ir jų neregistravimas EK, statistinių duomenų vėlavimas sukelia problemų ir šie klausimai reikalauja tam tikrų sprendimų. „Dabar svarbiausia tuos 5 mlrd., kuriuos Lietuva gauna 2021-2027 m., išleisti protingai, kad žemdirbiai iki 2028 m. žinotų, kas ir kaip bus remiamas. Turi būti prioritetai gyvulininkystei“, – pabrėžė europarlamentaras. Juozas Olekas diskusijoje pasigedo ministerijos, prezidentūros atstovų, jo manymu, Lietuvai trūksta vienybės kovojant dėl istorinės neteisybės – tiesioginių išmokų suvienodinimo.

Politika be ekonomikos sukels labai rimtų pasekmių

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis teigė, kad gyvulininkystė – sunkus, nepopuliarus sektorius, todėl daugiausia laikosi didžiuosiuose ūkiuose – bendrovėse. Tačiau ant jų nori užritinti dar vieną akmenį – tiesioginių išmokų ribojimą. „Politika be ekonomikos prives prie labai rimtų pasekmių. Jei neliks kitos išeities, eisime lengvesniu keliu, keisime kryptį, – P. Puskunigis užsiminė, kad gyvulių gali atsisakyti ir didžiosios bendrovės. – Ką mums daryti?

Jono Vilionio aimanos jau visiems atsibodo. Turime šviesių agrarininkų – Kazį Starkevičių, Viktorą Pranckietį, bet matome, kad ir jie negirdimi.“ Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs žemės ūkio ministras K. Starkevičius įsitikinęs, kad dėl ilgalaikės žemės ūkio, BŽŪP krypties turi būti tarppartinis susitarimas, nes „daug kas priklauso nuo mūsų pačių, kokią matome žemės ūkio politiką.“ Pasak K. Starkevičiaus, žemės ūkiui trūksta pinigų todėl, kad dideles sumas pasiima tie, kurie visiškai nedirba žemės ūkyje: „Lietuva turi inventorizuoti, kiek yra ūkininkų ir tik tiesioginių išmokų gavėjų. Be pastarųjų realiai dirbančių ūkininkų būtų žymiai mažiau, gal apie 60 tūkstančių.“

V. Pranckietis skeptiškai atsiliepė apie europines strategijas, kurios, kaip įprasta, pasikeitus Europos Parlamento sudėčiai neturi jokio tęstinumo. Tačiau jis akcentavo dirvožemio problemą, kuriai būtinas dėmesys. Tuo pačiu mokslininkas ir politikas buvo priblokštas žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasisakymo socialiniame tinkle. Ministras birželio 18 d. rašė: „TOP-1 „sofos ūkininkas“ valstybinėje žemėje, kas? Ogi, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras! Skaičiai: deklaruotas plotas valstybinėje žemėje – 1 723 ha.

Deklaruotas žolėdžių skaičius – 0. Už 2020 m. gauta išmokų – 268 tūkst. Eur.“ Pasak V. Pranckiečio, tai įžeidimas mokslininkams, iš kurių šalis ir sužinojo apie dirvožemio eroziją ir ministras po tokių žodžių jau galėtų rašyti atsistatydinimo prašymą. „Turime pasitelkti daugiau kompetencijos, o ne niekinti mokslo žmones. Gerbti žemdirbius ir sudaryti jiems palankias sąlygas dirbti, o ne nuolat registruoti naujus įstatymus, tokius kaip Majausko“, – piktinosi V. Pranckietis. Reziumuodamas jis sakė, kad žaliasis kursas nėra raudonas skuduras po nosimi – jis turi būti visų mūsų galvose.

Šaltinis: manoukis,lt, 2021-06-22

Ministerija rengiasi rūšiuoti savo partnerius

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad ministerijos socialiniai partneriai, ekspertai į sudaromas darbo grupes, komitetus nuo šiol esą bus įtraukiami tik skaidriai ir laikantis aiškių kriterijų. Kas vertas to – spręs pati ŽŪM. Tai papiktino kai kurias iki šiol socialiniais partneriais save laikiusias organizacijas ir sukėlė įtarimų, kad, skirstydama jas į patikimas ir nepatikimas, ŽŪM sieks atsiriboti nuo kai kurių jai nepatogių žemdirbių interesus ginančių organizacijų.

Siekia įvesti tvarką

„Iki šiol nebuvo tvarkos, kaip ministerijoje į darbo grupes ar komitetus atrenkami socialiniai, ekonominiai partneriai, ekspertai, dalyvavę paskirstant finansavimą ir formuojant veiklos politiką. Apskritai, trūko aiškumo, kokiais principais grindžiama ši socialinė partnerystė. Įvedus daugiau apibrėžtumo, sprendimai taps aiškūs ir skaidrūs“, – ministerijos pranešime cituojamas įsakymą pasirašęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pasak pranešimo, ŽŪM vertina socialinę partnerystę su kompetentingomis regioninėmis, vietos, mokslo ir kitomis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Formuojant veiklos politiką ir numatydama paramą, ŽŪM ketina atsižvelgti į jų nuomonę bei siūlymus. Savo partneriais ministerija laikanti valstybės ir savivaldybių institucijas ir mokslo, švietimo įstaigas, o socialiniais-ekonominiais – asociacijas, visuomenines, nevyriausybines ir kitas organizacijas.

„Visi socialiniai partneriai yra svarbūs ir su visais nuolat bendraujame. Geriausi sprendimai randami esant nuomonių įvairovei. O tarpusavio supratimas pasiekiamas veikiant skaidriai ir gerbiant nuomones, – tvirtino ministras. – Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir ekspertais tvarka yra paremta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupciniu vertinimu bei Lobistinės veiklos įstatymu, gerąja kitų institucijų praktika.“

Atsirinks patys

Ministro įsakymu nurodyti kriterijai, pagal kuriuos ši valstybės valdžios institucija atsirinks savo partnerius. Partneriu norinti tapti organizacija turės būti įregistruota Juridinių asmenų registre, savo veikloje laikytis ŽŪM partnerių ir ekspertų etikos kodekso, nebūti bankrutuojanti, likviduojama ar laikinai sustabdžiusi veiklą, skirianti jai atstovauti tik nepriekaištingos reputacijos asmenis.

Pagal žemės ūkio ministro patvirtintą bendradarbiavimo su partneriais tvarkos aprašą, ministerijos partnerių paiešką vykdys ir ministerijos galimų partnerių sąrašo projektą žemės ūkio ministrui tvirtinti teiks ŽŪM struktūrinis padalinys, atsakingas už bendradarbiavimą su socialiniais partneriais.

Prieš kviesdama tapti ministerijos partneriu, ŽŪM nustatys ir įvertins, kaip konkreti organizacija yra susijusi su svarstoma sritimi bei kokiu mastu organizacija atstovauja su svarstoma sritimi susijusiems tam tikros suinteresuotos grupės interesams.

Organizacija, ketinanti tapti partnere, ŽŪM turės pateikti nustatytos formos prašymą, nurodydama, kuriose srityse nori bendradarbiauti. ŽŪM struktūrinis padalinys, atsakingas už bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, gavęs organizacijų prašymus, vertins potencialius kandidatus į partnerius, ar organizacija iš tiesų yra verta tapti socialiniais partneriais.

Beje, ŽŪM struktūrinis padalinys, atsakingas už bendradarbiavimą – Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyrius, turintis 4 darbuotojus, yra įsikūręs Kaune ir tik jo vadovė triūsia pagrindinėje ŽŪM būstinėje Vilniuje.

Bijo būti ignoruojama

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) – ne visada ŽŪM mėgstamas socialinis partneris. Jos pirmininkas Raimundas Juknevičius „Ūkininko patarėjui“ teigė nuogąstaujantis, kad, nusprendusi pagal savus kriterijus atsirinkti sau palankius partnerius, ŽŪM gali nuo kai kurių buvusių partnerių atsiriboti ir jų nekviesti į pasitarimus, kai sprendžiami jiems aktualūs klausimai.

„Į ŽŪM brukamą naująją bendradarbiavimo su socialiniais partneriais politiką reagavome dar tuomet, kai būsimas ministro įsakymas buvo svarstomas, – pasakojo R. Juknevičius. – Mano požiūriu, ministro įsakyme yra vadovaujamasi dvejopais standartais. Viena, bandoma demonstruoti, kad ministerijos veikla itin skaidri bendraujant su išorės klientais, socialiniais partneriais, interesantais, tarsi įsiveda griežtą tvarką, bet ekspertus, partnerius atsirenka kažkokiu stebuklingu būdu. Tai atrodo įtariai, juolab kad įtarimų kelianti patirtis jau yra – gana „įdomiai“ pati ŽŪM atsirinko ekspertus, kai reikėjo vertinti bendrąją žemės ūkio politiką. Nepakeičiamu specialistu ir ekspertu šiuo požiūriu tapo Lietuvos pelkių atkūrimu besirūpinanti organizacija, kurios veiklai iš ES fondų dabar atseikėjami 6 mln. eurų.“

R. Juknevičiaus teigimu, be kita ko, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupciniame vertinime konstatuoja kiek kitas problemas, negu dabar imasi spręsti ŽŪM, todėl dabartiniuose ministerijos veiksmuose jis įžvelgiąs norą išlaikyti atstumą nuo išorės interesantų, kad „nenutekėtų“ per daug informacijos. „Kuo labiau atitolinsi aktyviausias žemdirbių asociacijas nuo žemės ūkio politikos formavimo, tuo bus lengviau ją plėtoti pagal savo požiūrį. Tokia gali būti ir ministro jau pasirašyto įsakymo esmė“, – svarstė LŪS vadovas.

Pasak jo, tokius įtarimus sustiprina tai, jog žemės ūkio ministras kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) skųsdamas LŪS kaip vykdančią nelegalią lobistinę veiklą. „Tai sena istorija, prasidėjusi dar šių metų sausį. VTEK sprendimą dėl to atidėjo iki rugpjūčio. Kitaip tariant, mūsų organizaciją ŽŪM pakabino kaip atgrasymo pavyzdį, ir, bendraujant su ministerija, mus tai verčia būti atsargesnius“, – teigė R. Juknevičius.

Anot jo, keistai nuteikia tai, kad ministro kreipimosi į VTEK pagrindu tapo LŪS raštas, adresuotas ne vienai ŽŪM, o įvairioms suinteresuotoms institucijoms. „Mūsų požiūriu, ŽŪM demonstruojamas skaidrumas yra ne kas kita, kaip pilietinės visuomenės nuomonės užgniaužimas, bandymas jos neprisileisti arčiau, baiminantis informacijos nutekėjimo“, – konstatavo R. Juknevičius, pastebėdamas, jog ŽŪM dabartiniai veiksmai primena ir ankstesnės Vyriausybės veiksmus, kai buvo panašiai veikiama prieš žiniasklaidą, t. y. prieš tuos, kurie yra pavojingiausi, nes nutekėjusią informaciją paskleidžia labai plačiai. Kai žurnalistų sutramdyti nepavyko, imtasi veikti prieš aktyviai veikiančias žemdirbių asociacijas.

„Negana to, pagal ŽŪM nustatytą tvarką socialiniai partneriai, norėdami patekti į darbo grupes, turės būti ne tik kompetentingi, bet ir pateikti apie save visą informaciją, lyg kandidatuojantys į Seimą arba kitas svarbias institucijas, nors dalyvaudami darbo grupėse jie neturės lemiamo balso, o tik patariamąjį – sprendimai bus tik politikų ir valdininkų, ministerijos valioje. Mūsų dalyvavimas ir iki šiol buvo simboliškas, o dabar bus daugiau priežasčių, kaip mūsų neįsileisti į darbo grupes“, – spėliojo LŪS vadovas.

Pasak jo, ūkininkams kyla ir daugiau klausimų dėl ŽŪM veiklos skaidrumo, ypač po to, kai STT nustatė, jog ŽŪM pavaldžių institucijų darbuotojai, galimai neteisėtai deklaravę pasėlius, yra gavę daugiau kaip 20 mln. eurų ES paramos, o ministras labai greitai užėmė gynybinę poziciją ir šiuos veiksmus pavadino teisėtais. „Todėl ir ministerijos veikimas labai primena dvejopus standartus, – teigė R. Juknevičius. – Gal jau grįžtame į laikus, kai viena rašydavome ant plakatų, o kita darydavome?“

Vilčių nepraranda

Kiek nuosaikiau ŽŪM paskelbtą žinią apie ketinimus atsirinkti bendradarbiavimo partnerius vertina Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA). Šios organizacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis „Ūkininko patarėjui“ teigė, jog iš esmės pritartų ŽŪM paskelbtai bendradarbiavimo su partneriais tvarkai, bet užkliūva reikalavimas, kad ekspertai privalės vadovautis ministerijos sugalvotu etikos kodeksu. „Kodėl turėčiau to kodekso laikytis, kai jie patys ne visada laikosi? Mes turime savo etikos kodeksą“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Anot jo, savo nuomonę dėl ŽŪM iniciatyvos pateikė tik LŪS, o LŽŪBA tik prisijungė prie bendros Lietuvos žemės ūkio tarybos nuomonės. „Mes bandome būti aktyvūs, kai kada ir paprieštaraujame ŽŪM pozicijai. Pavyzdžiui, ir dabar prieštaraujame dėl perteklinių reikalavimų mėšlui tvarkyti. Dabar daugiau dirbame karjerų, klimato kaitos klausimais. Tai neatima teisės dalyvauti ir kitiems. Surėmus pečius, būtų didesnė jėga, negu stumdytis pavieniui“, – sakė LŽŪBA generalinis direktorius.

Jo nuomone, ŽŪM elgiasi teisingai, darydama bendradarbiavimo partnerių atranką, nes nebūtų teisinga, pavyzdžiui, suteikus vienodas teises kalbėti vynuogių augintojui, kai kalbama apie gyvulininkystę, arba putpelių augintojui, kai kalbama apie pieno kainas.

„Mūsų asociacijos nariais yra ir sodininkai, ir grūdų, gyvūnų augintojai, turime įvairių sričių specialistų, todėl galime savo įvairią kompetenciją pasiūlyti ir rengiant ŽŪM sprendimus. Mes gaminame 35 proc. prekinės žemės ūkio produkcijos, esame įdarbinę 17 tūkst. darbuotojų, už hektarą sumokame 150 eurų mokesčių, palyginti su ūkininkų sumokamais 48 eurais, todėl, manau, turime teisę pareikšti savo nuomonę įvairiais klausimais ir būti išgirsti, o ne tik girdėti nuomonę, kuri mums ne visada palanki“, – tvirtino J. Sviderskis.

Anot jo, asociacijai nepatinka kai kurie ŽŪM numatyti reikalavimai, kuriuos atitikti turėtų bendradarbiaujančios organizacijos ir kuriuos jos turėtų deklaruoti. „Tai jau veikiau primins slaptųjų tarnybų veikimą, o ne geranorišką bendradarbiavimą, grindžiamą kompetencija, juo labiau kad turime tik stebėtojo, nemokamo patarėjo teises“, – tikino LŽŪBA vadovas.

Linki nepaslysti

Tarptautinės organizacijos padalinio Lietuvoje VšĮ „Transparency International“, formuojančios ir skatinančios nepakantumą korupcijai Lietuvos visuomenėje bei sistemingai renkančios ir platinančios antikorupcinio pobūdžio informaciją, ekspertė Ieva Dunčikaitė „Ūkininko patarėjui“ teigė, jog norėtųsi tikėti, kad ŽŪM užmačios rūšiuoti socialinius partnerius netaps pretekstu atskiriems politikams ir valstybės tarnautojams nesusitikti su kitais interesų grupių atstovais, pavyzdžiui, įvairių pilietinių iniciatyvų koordinatoriais.

„Naujausio pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, 6 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, jog Lietuvos valdžia yra paveikiama stambių interesų grupių. Būtent todėl norėtųsi, kad sprendimų priėmėjai bendrautų su įvairių nevyriausybinių organizacijų, verslo asociacijų ir kitų interesų grupių atstovais, taip siekdami priimti labiau pagrįstus ir pamatuotus sprendimus. Ne mažiau svarbu, kad apie tokius susitikimus galėtume sužinoti peržiūrėję politikų darbotvarkes ir aiškiai suprasti, kas jų metu buvo aptarta. Juk svarbiausios valstybės įstaigos turėtų būti skaidrumo ir atvirumo pavyzdys Lietuvoje“, – tvirtino I. Dunčikaitė.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Kazimieras ŠLIUŽAS, 2021-06-19

„Agrokoncerno grūdai“: politikai turbūt perkaito saulėje, svarstome reputaciją ginti teisme

Valstybės grūdų rezervą saugančios bendrovės „Jonavos grūdai“ valdyba, gavusi 2017 – 2020 metų veiklos teisinio audito išvadas, dėl neūkiškumo atleido įmonės vadovą Paulių Kaselį. Didžiausias bendrovės akcininkas – Žemės ūkio ministerija – kreipsis į teisėsaugą dėl turto švaistymo ir piktnaudžiavimo.

„Įmonės veiklos rodikliai kėlė abejonių, todėl kreipėmės į teisininkus dėl audito. Teisinis auditas atskleidė, kad viena iš bendrovės akcininkių įmonė „Agrokoncerno grūdai“ paslaugomis – grūdų saugojimu – naudojosi išskirtinėmis sąlygomis, kurios buvo sudarytos jiems vieninteliams. Tai galimai neteisėta veika, dėl kurios bendrovei padaryta žala. Įtarimų kelia ir technikos nuomos sąlygos, taip pat įsigytos konsultacijų paslaugos, kurių kaina aukštesnė nei rinkos.

Dėl to įmonė galėjo patirti žalą, kurią sieksime išsiieškoti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Tačiau patys „Agrokoncerno grūdai“ sako, kad auditas atliktas ypatingai neprofesionaliai ir kaltinimai bendrovei laužti iš piršto. „Iki dabar bandau suprasti, kuo mūsų sąlygos buvo išskirtinės. Jei „Jonavos grūdų“ vadovas kuo nors prasižengė ar dirbo neūkiškai, jį reikia ir bausti. Tačiau šiuo atveju, t.y. nepagrįstai kaltinant, esą UAB „Agrokoncerno grūdams“ taikytos išskirtinės sąlygos, mes matome politiką ir šmeižtą“ – sako Karolis Šimas, UAB „Agrokoncerno grūdai“ generalinis direktorius.

Jis sako, kad Žemės ūkio ministerijos auditas atliktas neprofesionaliai, pateikta pozicija neadekvati ir tokie apibendrinimai negalėjo būti padaryti. „Atliekant auditą buvo skaičiuojama tik vieno regiono statistika ir pats tyrimas buvo politinis. Jei kalbėtume apie mestus kaltinimus, tai mes beveik neperkame paslaugų iš išorės, nes turime savo elevatorių tinklą. Perkame paslaugas tik 7 išorinėse vietose ir „Jonavos grūdų“ kainos buvo pačios didžiausios. Jame tona mums kainavo daugiausia. Už kiekvieną toną mokame virš 6 eurų, visur kitur ta pati paslauga (priėmimas, iškrovimas ir saugojimas) kainuoja nuo 3 iki 6 eurų“, – aiškina K. Šimas.

Paaiškiname, kad įmonės elevatoriams moka už grūdų priėmimą, pakrovimą ir saugojimą. Kiti mokesčiai – už valymą ir džiovinimą, taip vadinami ūkininko mokesčiai, kuriuos sumoka nebe įmonė, bet patys ūkininkai, t.y. „Agrokoncerno grūdai“ už grūdų išvalymą ir išdžiovinimą mokesčius priskaičiuoja ūkininkui, tačiau „Jonavos grūdams“ už tas paslaugas sumoka „Agrokoncerno grūdai“. Turimomis žiniomis, keletą pastarųjų metų „Linas Agro“ grūdai į elevatorių buvo vežami šlapesni ir jų džiovinimas kainavo brangiau, nei „Agrokoncerno grūdams“. Todėl auditoriai nusprendė, kad iš vienos įmonės iš tokio pat kiekio grūdų gauta daugiau, nei iš kitos. „Šias išvadas galiu vertinti tik sakiniu „politikai perkaito saulėje“. Jiems reikėtų lyginti palyginamus dalykus.

Nežinau kokios sąlygos patiems smulkiausiems ūkininkams, tačiau jei atveži 20–30 tūkst. t per metus, prašai geresnių sąlygų, nei atvežęs toną. Jei tęsis toks nepagrįstas puolimas ir bendrovės reputacijos juodinimas, teks šiuos produkcijos srautus tiesiog nukreipti kitur. Pačio AB „Jonavos grūdai“ direktoriaus veiklos negaliu komentuoti“, – dėsto K. Šimas. Jau paskelbus tekstą, bendrovė atsiuntė išsamesnį paaiškinimą, kaip skaičiuojama paslaugos kaina. Kaip matyti iš aptariamo audito medžiagos, specialistai nesugebėjo atskirti pajamų, kurias „Jonavos grūdai“ gauna iš klientų (įskaitant – „Agrokoncerno grūdų) nuo šiems klientams taikomo kainodaros tarifo. Be abejo, suplakus pajamas ir tarifus sunku tikėtis objektyvių išvadų, kurių, panašu, politikams ir nereikėjo. Taigi, paaiškiname, kad elevatoriai teikia paslaugą, kurios sudedamos dalys yra produkcijos priėmimas, išvalymas, išdžiovinimas, pakrovimas ir saugojimas.

„Agrokoncerno grūdai“, kaip ir kiti grūdų supirkėjai, Jonavos grūdų elevatoriui moka už tris šios paslaugos dedamąsias dalis – priėmimą, pakrovimą ir saugojimą. Savo ruožtu žemės ūkio produkcijos pardavėjai, t.y. žemdirbiai, sumoka už parduodamos produkcijos išvalymą ir išdžiovinimą (kaip žinia, teisės aktai numato grūdų ir kitų kultūrų standartus, kuriuos turi atitikti superkama produkcija). Taigi, žemdirbiui į elevatorių pristačius itin drėgnus grūdus, su priemaišomis, elevatorius produkciją išvalo ir išdžiovina, o sąskaitą pateikia grūdų supirkėjui, pastarasis savo ruožtu – ūkininkui.

Vadinasi, paslaugos dalis „valymas ir džiovinimas“ tiesiogiai priklauso nuo produkcijos kokybės – kuo kultūros drėgnesnės, su dideliu kiekiu priemaišų – tuo didesnė valymo ir džiovinimo paslaugos kaina. Jeigu konkrečiam grūdų supirkėjui žemdirbys parduoda geros kokybės grūdus – paslaugos dalis „valymas ir džiovinimas“ yra mažesnė, jeigu grūdai – prastesnės kokybės – minėta dalis didesnė. Tačiau tai bet kokiu atveju nėra grūdų supirkėjui elevatoriaus taikomo tarifo už produkcijos priėmimą, pakrovimą ir saugojimą dalis. Tuo tarpu ministerija prie grūdų supirkėjui taikomo paslaugos tarifo (už priėmimą, pakrovimą ir saugojimą) pridėjo ūkininko mokamos kainos už valymą ir džiovinimą dalį! Atitinkamai buvo padarytos visiškai nepagrįstos ir neteisingos išvados, esą būtent „Agrokoncerno grūdams“ taikomi išskirtiniai tarifai.

Jeigu „Agrokoncerno grūdai“ būtų supirkinėję išimtinai prastesnės kokybės produkciją, bendra supirkėjo ir žemdirbių elevatoriui sumokama kaina už paslaugas „priėmimas, išvalymas, išdžiovinimas, pakrovimas ir saugojimas“ būtų buvusi gerokai didesnė. Tačiau būtent „Agrokoncerno grūdai“ partneriai – ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės supirkimui pristato geros kokybės produkciją. „Agrokoncerno grūdų“ nuomone, atliekant auditą aukščiau nurodytos aplinkybės (t.y. elevatorių teikiamų paslaugų sudėtis ir kt.) specialistams turėjo būti žinomos. Tačiau, kaip akivaizdu iš ministro paskelbtų išvadų, jos buvo sąmoningai neanalizuojamos ir nevertinamos, o neva išskirtinė kainodara „išvesta“ suplakus grūdų supirkėjų ir ūkininkų už elevatoriaus paslaugas mokamas sumas.

„Agrokoncerno grūdų“ nuomone, atliekant auditą aukščiau nurodytos aplinkybės (t.y. elevatorių teikiamų paslaugų sudėtis ir kt.) specialistams turėjo būti žinomos. Tačiau, kaip akivaizdu iš ministro paskelbtų išvadų, jos buvo sąmoningai neanalizuojamos ir nevertinamos, o neva išskirtinė kainodara „išvesta“ suplakus grūdų supirkėjų ir ūkininkų už elevatoriaus paslaugas mokamas sumas. „Agrokoncerno grūdai“ vadovas pastebi, kad ne tik viešai skleidžiamos visiškai nepagrįstos abejonės dėl bendrovės veiklos teisėtumo, bet ir skelbiama konfidenciali informacija (dėl apyvartų ir kt.). Taigi, bendrovei daroma visokeriopa žala, todėl „Agrokoncerno grūdai“ svarsto galimybes savo pažeistas teises ginti teisme. Žemės ūkio ministerija dėsto savo kaltinimus.

Per 70 proc. bendrovės „Jonavos grūdai“, kuri teikia valstybės maisto rezervo saugojimo paslaugas ir kartu veikia rinkoje, akcijų valdo Žemės ūkio ministerija, apie 25 proc. priklauso bendrovei „Agrokoncerno grūdai“, likusios – smulkiems akcininkams. Bendrovė rinkoje teikia grūdų saugojimo paslaugas. „Agrokoncerno grūdai“ yra didžiausias šių paslaugų pirkėjas, tačiau paslaugomis naudojasi ir kitos įmonės. Nors remiantis teisės aktais „Agrokoncerno grūdai“, būdami bendrovės akcininku, paslaugas turėtų įsigyti rinkos kaina, teisinis auditas atskleidė, kad įmonei buvo taikoma išskirtinė kainodara. Įmonė už grūdų priėmimą, iškrovimą ir saugojimą mokėjo tiek, kiek kai kurie kiti paslaugų pirkėjai – vien už grūdų priėmimą ir iškrovimą.

„Kainodara, kai už didesnio grūdų kiekio priėmimą ir saugojimą taikomi mažesni įkainiai, yra suprantama ir pagrįsta. Tačiau vienodi kainodaros principai turi būti taikomi visiems paslaugų pirkėjams, o akcininkas negali piktnaudžiauti savo padėtimi bendrovėje iš esmės mažindamas kitų akcininkų, taigi, ir valstybės, pelną“, – pastebi žemės ūkio ministras.

Auditas nustatė, kad nuolaidų „Agrokoncerno grūdams“ vertė siekia tiek, kiek valstybė „Jonavos grūdams“ sumokėjo už grūdų rezervo saugojimą. Taip pat bendrovė galimai nepagrįstai pigiai pardavė krautuvą, skirtą grūdams krauti, o nuo 2018-ųjų nuomojosi krautuvą iš įmonės, įkurtos tais pačiais 2018 metais ir už nuomą sumokėjo sumą, už kurią galėjo du krautuvus įsigyti. Nustatyta, kad „Jonavos grūdų“ pirktos kovos su kyšininkavimu valdymo sistemos kūrimo ir diegimo konsultavimo paslaugos, BDAR reikalavimų įgyvendinimas bei mokymai, reklamos ir įvaizdžio formavimo paslaugos galėjo kainuoti gerokai brangiau negu rinkoje ir taip galimai padaryta žala įmonei.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-06-22, Arūnas Milašius

Raudona linija tarp partnerystės ir agrolobizmo

Valdžia brėžia raudoną liniją tarp socialinių partnerių ir lobistų. Žemdirbius vienijančioms organizacijoms tenka būti atsargesnėms ir išmokti laviruoti tarp tų nematomų linijų. Pirmosios patirtys – kaip ledinis dušas. Juk didelė dalis asociacijų administracijos darbuotojų nesamdo. Lyderiai darbuojasi visuomeniniais pagrindais ir iš to jokios asmeninės naudos negauna.

Niekas nesitiki už nesavanaudišką veiklą laurų, tačiau nesitiki ir patekti į nemalonę, gauti „pipirų“. Tačiau nuo šių metų sausio įsigaliojo naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas. Ir nuo to momento tai, kas dar vakar atrodė įprasta, įgijo kitą atspalvį. Viena vertus, šiuo įstatymu siekiama didinti supratimą, kad skaidri lobistinė veikla yra teigiamas bei skatintinas reiškinys, nes padeda priimti geresnius sprendimus. Kita vertus, įsigaliojo naujos nuostatos – registruotis lobistu gali ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, o pareiga deklaruoti vykdytą lobistinę veiklą atsirado ne tik lobistams, bet ir asmenims, kurių atžvilgiu taikoma lobistinė veikla.

Atsirado pavojus būti apkaltintam neteisėtai užsiimant lobistine veikla. Gresia nemalonus svarstymas Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK), administracinė atsakomybė.

Pirmoji ant virtualaus etikos sargų kilimo atsidūrė Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija (LVPŪA). Tai nutiko dėl skandalingosios mėšlo temos – aplinkos ir žemės ūkio ministrų parašais patvirtinto naujos redakcijos Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo. Su siūlymu tobulinti aprašo kai kurias nuostatas asociacija sausio mėnesį raštu kreipėsi į aplinkos ir žemės ūkio ministrus bei Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką. Tyrimą atlikusi VTEK pripažino, kad asociacija, kuri „veiksmų atlikimo metu“ nebuvo įtraukta į lobistų sąrašą, neteisėtai užsiėmė lobistine veika.

VTEK sprendime pabrėžiama, kad lobistinė veikla nėra tik atlygintina profesinė veikla, ja užsiimantiems asmenims netaikomi specialūs išsilavinimo ar apmokestinimo reikalavimai. Specialiuoju įstatymu apibrėžiama veikla – siekis daryti teisėkūrai įtaką, už kurią nustatyta pareiga viešai atsiskaityti visuomenei.

Yra išimčių sąrašas, kada veikla nelaikoma lobistine. Tarkime, niekam neklius, jei esi kviečiamas dalyvauti susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti. Arba jei aktyviai reaguoji į projektus tuo metu, kai jie teikiami visuomenei susipažinti. ŽŪM su LVPŪA nebuvo pasirašiusi bendradarbiavimo sutarčių teisės aktų rengimo srityje, o konsultavimosi su visuomene dėl įsakymo terminas buvo pasibaigęs ir ministerija „neprašė LVPŪA pateikti nuomonės dėl įsakymu patvirtinto aprašo“.

LVPŪA turi teisę jai nepalankų VTEK sprendimą apskųsti teismui. Nuoskauda didelė ir suprantama. Juk žemdirbiai ėmėsi iniciatyvos, nes iki tol į ją nebuvo tinkamai reaguojama. Sujudimas lėmė, kad buvo pradėta parlamentinė kontrolė ir skandalingąjį aprašą ministerijos sutiko tobulinti. To siekė ne viena LVPŪ, bet ir kitos gyvulių augintojus vienijančios asociacijos.

Dėl to paties mėšlo reikalo šią savaitę VTEK dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos svarstė Lietuvos ūkininkų sąjungą bei Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociaciją „Kooperacijos kelias“. Pastaroji į ŽŪM kreipėsi su pasiūlymais ne tik dėl mėšlo aplinkosauginių reikalavimų, bet ir dėl Pieno supirkimo taisyklių, Kaimo plėtros programos priemonių. Verdiktas dar bus paskelbtas, be to, artėja dar vienos organizacijos – Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos – svarstymo eilė.

„Gimtajai“ ministerijai nuo ankstyvo pavasario uoliai ėmus pranešinėti VTEK apie socialinius ekonominius partnerius, kurie galimai vykdo neteisėtą lobistinę veiklą, žemdirbių bendruomenė atitinkamai reagavo. Lobistų sąrašas ėmė sparčiai ilgėti. Lobistu registravosi minėtas „Kooperacijos kelias“ ir dar apie trylika „žemiškų“ organizacijų. Tarp jų yra ir regioninių, kaip Rokiškio bei Telšių rajonų ūkininkų sąjungos. Formaliai agrolobistų sąrašas ilgėja, tačiau ką tai reiškia? Savaime dėl to padaugėjo teisės aktų rengimo skaidrumas, tapo sveikesnė aplinka, kokybiškesnis bendradarbiavimo su valdžia turinys?

Jeigu jau brėžiamos raudonos linijos ir valdžia siekia skaidrinti veiklą, teks ir žemdirbius vienijančioms organizacijoms peržiūrėti veiklos strategiją bei taktiką. Samdyti jiems atstovaujančius specialistus, profesionalius lobistus. Vienytis ir ieškoti sąjungininkų ir taip auginti savo „raumenis“.

Agrarinį lobizmą Lietuvoje tyrę mokslininkai pastebi, kad žemdirbiams sunku apginti savo interesus, nes trūksta lobistinės veiklos įgūdžių, įmantresnių ir modernesnių lobizmo technologijų taikymo.

Lobizmo tėvynė Amerika. Pagal vieną kilmės aiškinimą, terminas atsiradęs Vašingtone, viešbutyje „Willard“, kurio apartamentuose neretai apsistodavo ir JAV prezidentai. 18-asis prezidentas (1869–1877) Ulisas Grantas esą turėjo įprotį viešbučio fojė (angl. lobby) išgerti stiklą viskio ir surūkyti cigarą, todėl čia nuolat būriuodavosi įvairūs prašytojai su peticijomis. Ilgainiui jiems prigijęs lobistų vardas.

Šią termino kilmės legendą aktyviai palaiko viešbučio administracija. Tačiau kalbininkai tvirtina, kad šaknys yra daug gilesnės. Politinį atspalvį žodis įgijo gerokai iki to laiko, kai buvo pastatytas „Willard“ viešbutis. Oksfordo anglų kalbos žodynas gali pateikti 1808-uosius siekiančių citatų apie lobistus – žmones, kurie kuluaruose siekia daryti įtaką politikai.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Irma Dubovičienė, 2021-06-19

Dėl lėšų švaistymo atleidžiamas valstybės grūdų rezervą saugančios įmonės vadovas

Valstybės grūdų rezervą saugančios bendrovės „Jonavos grūdai“ valdyba, gavusi 2017 – 2020 metų veiklos teisinio audito išvadas, dėl neūkiškumo atleido įmonės vadovą Paulių Kaselį. Didžiausias bendrovės akcininkas – Žemės ūkio ministerija – kreipsis į teisėsaugą dėl turto švaistymo ir piktnaudžiavimo.

„Įmonės veiklos rodikliai kėlė abejonių, todėl kreipėmės į teisininkus dėl audito. Teisinis auditas atskleidė, kad viena iš bendrovės akcininkių įmonė „Agrokoncerno grūdai“ paslaugomis – grūdų saugojimu – naudojosi išskirtinėmis sąlygomis, kurios buvo sudarytos jiems vieninteliams.

Tai galimai neteisėta veika, dėl kurios bendrovei padaryta žala. Įtarimų kelia ir technikos nuomos sąlygos, taip pat įsigytos konsultacijų paslaugos, kurių kaina aukštesnė nei rinkos. Dėl to įmonė galėjo patirti žalą, kurią sieksime išsiieškoti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Jis teigia, kad ši Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė – ne vienintelė, kurios veikla kelia abejonių, todėl jau yra pradėtas ar artimiausiu metu planuojamas pradėti ir kitų įmonių auditas.

„Žemės ūkio ministerijos įmonės ne vienus metus veikė savo nuožiūra, be rimtos atskaitomybės ir atsakomybės. Norime išsiaiškinti, kokia yra situacija, ir priimti atitinkamus sprendimus. Šiuo metu yra pradėtas Lietuvos žirgyno teisinis auditas, taip pat pavedžiau atlikti trijų veislininkystės įmonių vidaus auditą“, – teigia K. Navickas.

Nustatė piktnaudžiavimo atvejų

Per 70 proc. bendrovės „Jonavos grūdai“, kuri teikia valstybės maisto rezervo saugojimo paslaugas ir kartu veikia rinkoje, akcijų valdo Žemės ūkio ministerija, apie 25 proc. priklauso bendrovei “Agrokoncerno grūdai“, likusios – smulkiems akcininkams.

Bendrovė rinkoje teikia grūdų saugojimo paslaugas. „Agrokoncerno grūdai“ yra didžiausias šių paslaugų pirkėjas, tačiau paslaugomis naudojasi ir kitos įmonės.

Nors remiantis teisės aktais „Agrokoncerno grūdai“, būdami bendrovės akcininku, paslaugas turėtų įsigyti rinkos kaina, teisinis auditas atskleidė, kad įmonei buvo taikoma išskirtinė kainodara.

Įmonė už grūdų priėmimą, iškrovimą ir saugojimą mokėjo tiek, kiek kai kurie kiti paslaugų pirkėjai – vien už grūdų priėmimą ir iškrovimą.

„Kainodara, kai už didesnio grūdų kiekio priėmimą ir saugojimą taikomi mažesni įkainiai, yra suprantama ir pagrįsta. Tačiau vienodi kainodaros principai turi būti taikomi visiems paslaugų pirkėjams, o akcininkas negali piktnaudžiauti savo padėtimi bendrovėje iš esmės mažindamas kitų akcininkų, taigi, ir valstybės, pelną”, – pastebi žemės ūkio ministras.

Auditas nustatė, kad nuolaidų „Agrokoncerno grūdams“ vertė siekia tiek, kiek valstybė „Jonavos grūdams“ sumokėjo už grūdų rezervo saugojimą.

Taip pat bendrovė galimai nepagrįstai pigiai pardavė krautuvą, skirtą grūdams krauti, o nuo 2018-ųjų nuomojosi krautuvą iš įmonės, įkurtos tais pačiais 2018 metais ir už nuomą sumokėjo sumą, už kurią galėjo du krautuvus įsigyti.

Nustatyta, kad „Jonavos grūdų“ pirktos kovos su kyšininkavimu valdymo sistemos kūrimo ir diegimo konsultavimo paslaugos, BDAR reikalavimų įgyvendinimas bei mokymai, reklamos ir įvaizdžio formavimo paslaugos galėjo kainuoti gerokai brangiau negu rinkoje ir taip galimai padaryta žala įmonei.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-22

Ankstesnės žemės ūkio naujienos