Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-25

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Svarbu pareiškėjams, iki birželio 30 d. teikiantiems paraiškas

Iki birželio 30 d. pareiškėjai dar gali teikti paraiškas net pagal kelias veiklos sritis. Primename, kad paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) galima teikti keliais būdais, tarp jų – ir per „paraiškų dėžutes“, tačiau teikiant šiuo būdu, paraiškos renkamos trumpiau.

Kaip numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėse, šalyje paskelbto karantino dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės laikotarpiu vienas iš būdų NMA teikti paraiškas – jas pasirašytas asmeniškai arba per įgaliotą asmenį teikti pasinaudojant „paraiškų dėžutėmis“. „Paraiškų dėžutės“ yra įrengtos visuose NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento paramos administravimo skyriuose, jų adresus rasite čia.

Teikiantiems paraiškas šiuo būdu labai svarbu žinoti, jog paraiškos per „paraiškų dėžutes“ priimamos 2 darbo dienomis trumpiau, nei nustatytas paramos paraiškų priėmimo terminas. Taigi pareiškėjai, kurių paraiškų teikimo laikotarpio pabaiga – birželio 30 d., paraiškas pasinaudodami „paraiškų dėžutėmis“ NMA galės teikti iki birželio 28 d.

Likusios paraiškų surinkimo laikotarpio dienos reikalingos, kad per „paraiškų dėžutes“ pateikti dokumentai būtų pažymėti paraiškos išėmimo spaudu bei laiku užregistruoti, o pareiškėjai apie jų užregistravimą būtų informuoti paraiškoje nurodytu telefonu ir (arba) elektroniniu paštu – tai turi būti padaryta per 1 darbo dieną nuo paraiškos iš dėžutės išėmimo dienos. Pareiškėjas, pateikęs paraišką per „paraiškų dėžutę“ ir negavęs iš NMA informacijos apie paramos paraiškos užregistravimą, ne vėliau kaip 2 darbo dieną po paraiškos pateikimo privalo susisiekti su NMA, priešingu atveju, kilus ginčui dėl paraiškos pateikimo, bus laikoma, kad paraiška nebuvo pateikta.

Atkreipiame dėmesį, kad „paraiškų dėžutėmis“ teikiant paraiškas ir mokėjimo prašymus galima pasinaudoti tik karantino ar ekstremalios situacijos dėl Covid-19 ligos plitimo grėsmės metu. Atšaukus karantiną ar ekstremalią situaciją, galimybės naudotis „paraiškų dėžutėmis“ nebeliks.

Paraiškas NMA galima teikti ir per kurjerį – tokiu atveju paraiška ir (arba) pridedami dokumentai turi būti išsiųsti NMA ne vėliau kaip paskutinę paramos paraiškų priėmimo tvarkaraštyje nurodytą dieną – birželio 30 d.

Taip pat paramos paraiška ir kiti su ja susiję dokumentai, pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, gali būti teikiama siunčiant elektroniniu paštu adresais, nurodytais NMA interneto svetainėje – čia.

Paraiškos, kurioms teikti sudaryta galimybė naudotis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS, renkamos iki paskutinės paraiškų surinkimo dienos 24 val., jei įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip.

Primintina, jog birželio 30 d. baigiasi paraiškų rinkimo laikotarpis pagal šias KPP veiklas ar veiklos sritis:

„Tradicinių amatų centrų plėtra“ (per „paraiškų dėžutes“ – iki birželio 28 d.);
„Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ (per „paraiškų dėžutes“ – iki birželio 28 d.)
„Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ (per „paraiškų dėžutes“ – iki birželio 28 d.);
„Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (per „paraiškų dėžutes“ – iki birželio 28 d.);
„Parama žemės ūkio vandentvarkai“ (per „paraiškų dėžutes“ – iki birželio 28 d.);
„Parama smulkiesiems ūkiams“ (per „paraiškų dėžutes“ – iki birželio 28 d., per ŽŪMIS – iki birželio 30 d. 24 val.);
„Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“ (per „paraiškų dėžutes“ – iki birželio 28 d.).

Taip pat raginame pareiškėjus, nepriklausomai nuo pasirinkto paraiškų teikimo būdo, nelaukti paskutinės paraiškų teikimo dienos – taip būtų užtikrintas sklandus paraiškų registravimas, o teikiant per ŽŪMIS – išvengta sistemos strigimo.

Šaltinis: nma.lt, 2021-06-23

Patvirtintos taisyklės dėl nuomos teisės į valstybinės žemės sklypus perleidimo

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai parengė ir NŽT direktorius savo įsakymu patvirtino Sutikimų perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, išdavimo taisykles. Iki šiol tokių taisyklių nebuvo ir NŽT teritoriniai skyriai vadovavosi tik LR Vyriausybės nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ išdėstytais reikalavimais.

Sutikimų perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, išdavimo taisyklėse nuosekliai detalizuota tokių sutikimų išdavimo tvarka, procedūros, jų eiliškumas, aiškiai aprašyta kas ką turi padaryti, ką turi atlikti pastatų savininkai, į ką jiems atkreipti dėmesį.

Sutikimai dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimo išduodami tik jame esantiems pastatams ar įrenginiams eksploatuoti, todėl sklype turi būti pastatas, kuris yra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Jei tokiame valstybinės žemės sklype yra išlikusi tik pastato dalis, tai nesuteikia teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą. Kilus klausimų dėl pastato ar įrenginio egzistavimo ar jo būklės, NŽT teritorinių skyrių darbuotojai turės atlikti faktinį duomenų patikrinimą vietovėje.

„Asmenims, planuojantiems parduoti valstybinėje žemėje esančius statinius ar įrenginius, dėl nuomos teisės perleidimo į Nacionalinę žemės tarnybą rekomenduojame kreiptis kuo anksčiau, geriausia dar tik pradėjus planuoti tokį pardavimą. Ypač tai svarbu tais atvejais, kai nežinoma, ar parduodamas pastatas atitinka reikalavimus, suteikiančius teisę nuomotis valstybinę žemę“, – pabrėžia NŽT direktorius Laimonas Čiakas.

Jeigu perleidžiamam (parduodamam) statiniui eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto valstybinės žemės sklypo ploto, žemės sklypo dalis, reikalinga pastatui eksploatuoti, bus nustatoma vadovaujantis teisės aktais.

Išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, atsisakoma tokiais atvejais, kai:

1) perleidžiami laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui;

2) valstybinės žemės sklypo nuomininkas netinkamai vykdo nuomos sutartį, – nenaudoja žemės sklypo pagal paskirtį, neleidžia naudotis žemės sklypui nustatytu servitutu, nemoka žemės nuomos mokesčio ar nevykdo kitų pagal nuomos sutartį prisiimtų įsipareigojimų;

3) nustatoma, kad perleidžiami statiniai ar įrenginiai nėra tinkami naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę naudojimo paskirtį;

4) valstybinės žemės sklype esantis statinys buvo naujai pastatytas, rekonstruotas, kapitališkai suremontuotas ar kitaip pertvarkytas ir nepakeisti statinio kadastro duomenys;

5) nustatoma, kad statinių ir įrenginių savininkas ir valstybinės žemės nuomininkas vykdo ar įvykdė pastatų rekonstrukciją, pastatė arba stato naują statinį, kuris pagal valstybinės žemės nuomos sutartį negalėjo būti pastatytas arba statomas;

6) atlikus patikrinimą nustatoma, kad pastatas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir jo statyba ar rekonstrukcija nevykdoma.

Šaltinis: nzt.lt, 2021-06-23

NŽT šiemet suprojektuos apie 15 tūkst. valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų

Siekdama patenkinti didėjantį ūkininkų ir kitų asmenų poreikį naudotis valstybine žeme, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) per 2021 metus planuoja suprojektuoti apie 15 tūkst. žemės ūkio paskirties sklypų, kurių didžioji dalis numatoma skirta nuomai, kita dalis gali būti projektuojama pirkimui, t. y. gali būti projektuojami tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai ar žemė, reikalinga žemės ūkio paskirties pastatams eksploatuoti.

Didžioji dalis šių valstybinės žemės plotų buvo suteikti asmenims laikinai naudotis. „Nacionalinė žemė tarnyba siekia, kad naudojimosi valstybine žeme santykiai būtų aiškiai apibrėžti, todėl vienas iš svarbių šių metų NŽT uždavinių yra laisvos žemės fonde suprojektuoti valstybinės žemės plotus sklypais. Juos nuomodamiesi ūkininkai jausis saugesni, galės planuoti ilgalaikes veiklas, nesibaimindami, nes laikini naudotojai netenka teisės naudotis žeme, jei nedalyvauja žemės reformos projekte ir nepageidauja nuomotis žemės.

Suprojektuotus žemės sklypus ir nuomos teisę į juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre sumažės ir ginčų tarp ūkininkų dėl galimybės naudotis valstybine žeme ar dėl jų naudojamų plotų ribų“, – teigia direktorius Laimonas Čiakas.

NŽT atkreipia dėmesį, kad asmenims, kurie laikinai naudojasi valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti (valstybinės žemės naudotojui), suteikiama pirmenybė nuomotis suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, tačiau svarbu, kad jie būtų pateikę prašymus NŽT teritoriniam padaliniui pagal žemės buvimo vietą. Ūkininkai raginami nepraleisti galimybės ir aktyviai teikti prašymus dėl valstybinės žemės nuomos, taip pat raginami dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo procese, kur sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės sklypų nuomai projektavimo, t. y. aptariamos projektuojamų žemės sklypų ribos ir tolesnė dokumentų rengimo eiga. Valstybinės žemės naudotojui laiku nepareiškus noro nuomotis naudojamą valstybinės žemės plotą, kyla grėsmė prarasti naudojimosi teisę, nes šis plotas gali būti išnuomotas kitam prašymą nuomoti valstybinę žemę pateikusiam asmeniui.

„Pagrindinis valstybinės žemės laikino naudojimo ir nuomos skirtumas yra tas, kad nuomininkas įgyja garantiją jam suteiktu žemės sklypu naudotis visą nuomos sutartyje numatytą terminą, kuris gali siekti iki 25 metų. O valstybinės žemės naudotojui nesuteikiama garantijų valstybine žeme naudotis ir ateityje, t. y. valstybinės žemės plotų suteikimas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti suteikiamas tik vieneriems metams ir gali bet kada nutrūkti“, – paaiškina direktorius Laimonas Čiakas.

Pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus turi: ūkininkai; asmenys, turintys dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti; juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai. Pažymėtina, kad žemės ūkio paskirties sklypų, skirtų nuomai, projektavimas žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir žemės sklypų ženklinimas vykdomas suinteresuotų šiuos sklypus išsinuomoti asmenų lėšomis.

Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį žemės sklypą, išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

NŽT ragina ūkininkus stebėti informaciją vietos spaudoje ir laiku reaguoti į NŽT siunčiamus kvietimus dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projektų svarstymo susirinkimuose.

Šaltinis: nzt.lt, 2021-06-04

Užmojai pasukti upelius į senąsias vagas ir pamiršta melioracija

Šešis dešimtmečius buvo kuriamos melioracijos sistemos, pasitelkiant tam ir upes. Tačiau dabar jų ištiesintos vagos vertinamos itin kritiškai.  Europoje šuo metu siekiama atkurti natūralią upių tėkmę. Įsibėgėja panašūs projektai ir Lietuvoje. O kas bus su melioracija – turtu, kurio vertė per 2 mlrd. Eur, tačiau nusidėvėjimas kai kur siekia 70 proc. ir daugiau, kol kas neaišku.

Švelniosios priemonės

Mokslinių studijų duomenimis, melioracija paveikė daugiau kaip 80 proc. šalies upių vagų. Jų vingiai buvo paversti taisyklingo trapecinio profilio grioviais su nuskurdusia upių flora ir fauna, sparčiai dumblėjančiu dugnu. Imtis veiksmų tai pakeisti šiuo metu skatina ES ir nacionaliniai dokumentai:

Bendroji vandens politikos direktyva, aplinkos ir žemės ūkio ministrų parašais patvirtintas Vandenų plėtros 2017–2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų planas, Europos žaliasis kursas, Vyriausybės programa. Kai kuriose Europos šalyse įgyvendinami brangūs projektai, siekiant upes grąžinti į senąsias vagas.

Lietuvoje pasirinktos švelniosios vandenų būklės gerinimo priemonės. Jomis sureguliuotų upelių vagoje siekiama suformuoti sraunumas, užutekius, duburius ir slenksčius, taip padidinti deguonies kiekį vandenyje ir sąlygas rūšių įvairovei gausinti, vandeniui natūraliai apsivalyti.

Projektai įsibėgėja

Musės, Vokės, Vyžintos ir Širvintos upėse švelniosios renatūralizacijos fizinius darbus planuojama pradėti jau šią vasarą. Musės upė aukštupyje, apie 15 km ruože vaga buvo ištiesinta, renatūralizavimo priemonės (daugiausia panaudojant akmenis) numatytos penkiuose ruožuose, jų bendras ilgis 1,5 km.

Kitur visoje Lietuvoje vyksta projektavimo darbai.

Upių baseinų valdymo planuose identifikuoti 163 upių ruožai, kurie praeityje dėl tiesinimo neatitinka geros būklės kriterijų. Pertvarkos bus imtasi ne mažiau kaip 75 upių ruožuose. Tam pasitelktos ES struktūrinių fondų (Sanglaudos) fondo lėšos. 6,9 mln. Eur – tiek skirta projektui „Vandens telkinių būklės atstatymas upių vagų renatūralizavimo priemonėmis“, kurį įgyvendina Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Renatūralizavimo priemonės praktiškai bus įgyvendinamos 2021–2023 m.

Vadina politiniu projektu

Žodžio kišenėje neieškantis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ilgametis prezidiumo narys, LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius upių renatūralizaciją lygina su pagarsėjusiu meldinės nendrinukės projektu ar jo tęsiniu – „Nendrinuke-2“. „Ar Lietuvai pagal kišenę imtis tokių sudėtingų ir brangių darbų?“ – nuoširdžiai abejoja ūkininkas.

Dabar žvilgsniai nukreipti į būsimus darbus, ir nelabai kas šneka apie tai, ką davė 2016 m. įgyvendinti pirmieji švelniosios upių renatūralizacijos projektai – ar vagose iš gamtinių medžiagų sukurtos kliūtys pagerino vandenų būklę Vašuokos (Panevėžio r.), Viešintos (Kupiškio r.), Višakio (Kauno r.) upių ištiesintuose ruožuose.

Viešintoje buvo suprojektuota 19 kliūčių iš rąstų ir 10 mišrių kliūčių: iš akmenų, žabų bei medžių nuovartų. Iš viso panaudota 29 kub. m rąstų, 10 kub. m žabinių, 21 kub. m medžių nuovartų, 76 kub. m akmenų metinių. Nuvažiavęs pažiūrėti, koks viso to efektas, šiandien, Z. Aleksandravičius kraipo galvą ir daro išvadą, kad tai yra labiau ne aplinkosauginis, o politinis projektas.

Tikina, kad konfliktų nekils

Projektą inicijavusi Aplinkos ministerija (AM) tikina, kad ūkininkams esą nėra pagrindo nerimauti, nes jie negali kaip nors nukentėti. AM Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė tvirtina, kad tiek finansavimo dokumentuose, tiek sutartyse su rangovais yra keliama sąlyga, kad draudžiama darbus vykdyti privačiuose žemės sklypuose. Būtina sąlyga, kad darbai neturi sutrikdyti drenažų sistemų darbo.

Upės vagos renatūralizacijos priemonėms turi būti parenkamos taip, kad nekeistų vagos trajektorijos ir nekeltų krantų erozijos, vaga liktų savo vietoje ir nebūtų pažeisti gretimi privatūs sklypai.

Ūkininkų ar privačių žemių savininkų esą tik gali būti prašoma leidimo privažiuoti ar laikinai pasidėti projektui reikalingas medžiagas, tačiau, negavus tokio leidimo, yra ieškoma ir randama kitų galimybių.

Iš tiesų situacija kitokia

Tačiau gyvenime viskas vyksta ne taip sklandžiai, kaip tvirtina AM atstovė. Dėl to LŪS kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK). LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius įvardija kelis aspektus, kurie ūkininkams kelia nerimą. Dėl projektuojamų darbų gali būti pažeisti sklypų savininkų teisiniai interesai – nuosavybei gali būti padaryta žala. Savininkai nuogąstauja, kad po tam tikro laiko, kai upės vagoje bus suformuotos kliūtys, gali atsirasti melioracijos sistemų pažeidimų. Kas gali užtikrinti, kad to nenutiks, ir kur paskui ieškoti, kas už tai yra atsakingas? Pasak R. Juknevičiaus, norėdami greičiau išjudinti procesą projektų organizatoriai kai kada griebiasi netinkamų metodų. „Žmonėms nepasakoma visa tiesa. Savininkui dažnu atveju tiesiog pagrasinama – jei nepasirašysi, gali sulaukti išskirtinio aplinkos apsaugos inspektorių dėmesio. Išgirstu ir iš savivaldos lygio atstovų, kad juos taip pat spaudžia – nesutikus nebus derinami kiti projektai. Tai kelia rimtą susirūpinimą, kam tai yra naudinga“, – retoriškai klausia R. Juknevičius.

Kaip pirštu į akį

LŪS vadovui pritaria Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos (LMĮA) pirmininkas Kazys Sivickis ir nurodo daugiau rimtų projekto organizavimo spragų. Eksperto teigimu, kai kurie projektai rengiami negavus techninių sąlygų iš savivaldybių melioracijos tarnybų, o parengtus projektus bandoma prakišti prievarta. „Magistraliniai grioviai yra valstybės turtas, valdomas savivaldybių. Iš jų negavus techninių sąlygų, projektuotojai negali rengti ir vykdyti jokių projektų“, – atkreipia dėmesį K. Sivickis. Pasak jo, drenuotose žemėse darbų negalima daryti neatlikus tam tikrų inžinerinių skaičiavimų, patvankų galimos įtakos hidrologiniam režimui. Mat, patvenkus žiotis, būtų patvenktos ir melioracijos sistemos. Norint to išvengti, reikėtų atlikti kompiuterinį modeliavimą. Čia atsimušama į svarbiausią klausimą – melioracijos problemos iš esmės nėra sprendžiamos.

Kada sulauksime stabilumo?

Tiek LMĮA, tiek LŪS lyderiai, tiek ir politikai sutaria, kad stabilumo nebus tol, kol nuosavybė tinkamai nebus sureguliuota įstatymu. O Melioracijos įstatymo pataisos yra kažkur įstrigusios. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) konkrečius įstatymo pakeitimo projektus ketina pateikti iki 2022 m.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis užsiminė, kad siūlomi pakeitimai dėl melioracijos fondo steigimo pareikalaus politinio palaikymo, nes daugeliui atrodys skausmingi. Anot viceministro, fondą reikės finansuoti iš naujų mokesčių ar atskaitymų, arba esamų perskirstymo. Kitos išeities nėra, nes, kad melioracijos sistemos veiktų, kasmet reikėtų apie 60 mln. Eur, o iš biudžeto skiriama vos apie 12 mln. Eur, ir lėšų nuolat trūksta. Tačiau šiam klausimui eilė dar neatėjo.

Parlamentarai abejoja

Dabar – galvosūkis dėl sureguliuotų upių ir ūkininkų interesų suderinimo. Jį svarstant KRK dirbantys parlamentarai kėlė klausimą, ar tikrai reikia griauti sistemą, keisti daugiau nei pusšimtį metų nusistovėjusių ekosistemų vandens būklę? Juk aplink jau susiformavusi natūrali gamtinė ir sociokultūrinė aplinka.

AM atsakingi asmenys tvirtino, kad dėl įgyvendinamų projektų nenukentės nei ūkininkai, nei aplinkinių žemių savininkai ar gyventojai, tačiau išlieka neaiškus esamo vandens režimo suardymo poveikis ir galimi nuostoliai gamtai, ūkiui ir privataus turto vertei. Todėl šio klausimo nutarta nepaleisti iš KRK akiračio, siekti kompleksinio jo sprendimo, kad būtų vertinamas ne tik poveikis ekosistemoms, bet ir sukuriama nauda ar nuostoliai gamintojams.

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Irma DUBOVIČIENĖ, 2021-06-19

Ankstesnės žemės ūkio naujienos