Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-22

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-06-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Geras ūkininkas: devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk

Šalies žemdirbiai jau pajautė, kad šiemet trąšų kainos gali pasiekti rekordines aukštumas. To net nežinodami kai kurie pasiruošė iš anksto – pastaraisiais metais į dirvožemio tyrimus bei pažangias technologijas investavę ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės jau ne tik pasilengvino gyvenimą, bet iš to dar gaus ir apčiuopiamos naudos.

Neliks „aklo“ tręšimo

Gluosninkų kaime (Alytaus r.) ne vieną dešimtmetį skaičiuojančioje ŽŪB „Atžalynas“ nuolat diegiamos pažangios technologijos, nebijoma naujovių. Ūkis deklaruoja apie 2 500 ha žemės, kuri išsidėsčiusi trijų savivaldybių – Alytaus ir Lazdijų rajonų bei Marijampolės – teritorijose. Šiemet ši ŽŪB laukuose augina žieminius bei vasarinius kviečius, rapsus, kukurūzus, žirnius, eraičinsvidres. Mišriame ūkyje ypač didelis dėmesys skiriamas dirvožemio tyrimams. Juos kas 4–5 metus atlieka patikima įmonės laboratorija. Taip ŽŪB išsityrė jau beveik pusę valdomų žemės plotų.

„Dabar mūsų bendrovėje dirvos tręšiamos kintama norma. Trąšų dedame tik tiek, kiek reikia“, – pabrėžė bendrovės agronomas Aloyzas Jonikaitis.

Jis minėjo, kad pradžioje buvo kažkiek rizikos, nes nežinojo, kaip seksis, bet dabar jau gali žengti pirmyn. „Esmė tokia, kad suprogramuoji derlių. Sakykime, norime kulti 8 t kviečių iš 1 ha. Į programą įsivedu norimą kiekį, auginamą žaliavą (šiuo atveju bus kviečiai), kas buvo priešsėlis, ir man programa paskaičiuoja, kiek tam kiekiui (8 t) reikia išberti fosforo, kalio, taip pat parodo, ar reikia vietomis pakalkinti dirvas. Laukai pas mus labai nevienodi: vienur trūksta fosforo, kitur – kalio. Reikia žinoti, kur ir kiek juo tręšti“, – pažangių technologijų privalumus vardijo agronomas, pabrėždamas, kad minėtuose laukuose nebeliko „aklo“ tręšimo, kai tręši ir nežinai, kiek ko yra.

Nepasvėrę į naujoves nelenda

Tam, kad galėtų moderniai ūkininkauti, ŽŪB „Atžalynas“ turėjo įsigyti modernų tręštuvą, kuris trąšas bertų kintama norma. Senasis, turėtas bendrovėje, tam nebetiko. Būtent naujas tręštuvas tapo dideliu pagalbininku. Be to, ŽŪB „Atžalynas“ įsigijo vadinamąjį azoto skenerį, kuriuo kviečius taip pat tręšia tinkama trąšų norma – važiuoja per kviečių lauką, skenuoja ir mato, kiek juose jau yra azoto ir kiek jo dar trūksta.

„Azoto skenerį kabiname prie to paties naujo trąšų barstytuvo. Jis išlygina laukus. Pavyzdžiui, kur kokie šviesesni, geltonesni, ten beria daugiau, kur žaliuojantys, geri – mažiau. Būna, iš viso neberia, kur jau yra pakankamai azoto dirvožemyje“, – pasakojo bendrovės agronomas.

Anot A.Jonikaičio, viską padaro barstytuvas su skeneriu. Jis perduoda impulsus ir barstytuvas jau žino, kurioje vietoje ir kiek berti. Be šių inovatyvių naujovių „Atžalyne“ dar naudojamas ir kalkių barstytuvas, laukus kalkinantis taip pat kintama norma.

„Mes įsigijome šiuos inovatyvius pagalbininkus ir pasidarėme dirvožemio tyrimus dėl to, kad laukuose labai skirtingas balansas. Pavyzdžiui, viename lauko gale kalkių visiškai nereikia, rodo 0, o kitame trūksta 25 tonų. Tai įsivaizduokite – kaip be pagalbininko patręšti vienoda norma? Reikėtų be galo daug kalkių, o dabar beriame tik tiek, kiek reikia“, – patirtimi dalijosi A.Jonikaitis.

ŽŪB agronomas įsitikinęs, kad inovatyvi ir pažangi laukų tręšimo technika turėtų tarnauti mažiausiai 10 metų, o kaip seksis, parodys laikas. Dabar organines trąšas išsibarsto senuoju barstytuvu. A.Jonikaičio teigimu, ūkyje jų lūkesčius pateisino ir sėjamoji, kuri labai tinka rapsams sėti taikant „Strip-Till“ technologiją.

Tačiau pirkti bet ką, anot A.Jonikaičio, jie nelinkę. Prieš tai gerai išstudijuoja, išbando. „Nesvarbu net jeigu kas ką parodo pagal paskutinę madą, kol nepatikriname, neišbandome patys, nepuolame aklai pirkti ir kažką daryti. Jeigu pabandžius mūsų laukuose pasiteisina, tada pradedame investuoti“, – kalbėjo agronomas, geru žodžiu minėdamas ir išmaniuosius traktorius, į kuriuos investuoja – kasmet įsigyja po vieną.

O ar tikrai pavyks išauginti norimo dydžio derlių, neaišku. Agronomas sako, kad ne nuo jų viskas priklauso, nes derliui įtakos turi tiek sausros, tiek liūtys – tai jau ne jų valioje. „Mes patys susiplanuojame, užsiprogramuojame norimą derlių, bet turime ir gamtą. Buvo keleri metai, kai nuo kovo iki birželio nelijo, tai programuok ką nori, nes tada apie 90 proc. derliaus priklauso nuo gamtos. Tačiau pernai derliai buvo tikrai geri, jie džiugino ir davė grąžą: žieminių kviečių derliaus vidurkis buvo per 8 t, vasariniai kviečiai derėjo 6–7 t/ha. O drėgmės, lietaus, atsimenu, buvo gavę nedaug. Birželio pabaigoje palijo, to užteko“, – pasakojo A.Jonikaitis.

Išvystė du sektorius

Savo bendrovės laukuose jie pabandė auginti viską – nuo kviečių iki kmynų. Agronomas pasakojo, kad miežių kelerius metus nebeaugina dėl rinkoje esančios mažos jų kainos bei menkos paklausos. Kukurūzai sėjami gyvulių pašarams (silosui) ruošti. Kukurūzų laukai šioje bendrovėje šiemet sudaro apie 200 ha. Jie auginami ne tik pašarui, bet ir grūdams. Šiemet dar augina avižų, žirnių. Su cukriniais runkeliais jie atsisveikino 2014 metais, išauginę paskutinį derlių, ir daugiau jų auginimo nesiima. Sako, kad yra per daug neaiškumų su superkančia įmone, o ir kaina, mokama už cukrinius runkelius, netenkina. Pardavimui jie augina žieminius rapsus.

Kmynų jie yra auginę, bet jau nesėja kokie 3–4 metai. Taip pat šiemet nebesėjo pupų, nors anksčiau joms skyrė nemenką dėmesį. Jie pamiršo ir lubinus, kažkada augintus pabandymui. Dabar ŽŪB „Atžalynas“ augina eraičinsvidres sėklai. Jos turi daug energijos, o augalai – masės. Ūkininkai jas sumaišo su liucernomis arba su dobilais ir sėja kaip mišinius. Vieni augalai duoda baltymų, kiti – energijos.

„Turi būti balansas. Vienų jų negali duoti. Mes sėjame sėklai, o toliau jų panaudojimas – platus“, – aiškino agronomas, minėdamas, kad pati bendrovė turi apie 200 ha pievų ir ganyklų, augina gyvulius, todėl eraičinsvidres su liucerna sėja jų pašarui.

Ar išmaniosios technologijos teikia naudos, ar jos palengvino gyvenimą? Bendrovės agronomas neneigė, kad su šiomis technologijomis prisideda prie gamtos gerovės, nes jau nepertręšia laukų – naudoja tinkamas trąšas ir tik ten, kur jos reikalingos. Jis patikino, kad trąšos nuo šių metų dar gi labai pabrango. Manoma, kad bus sumušti kainų rekordai. Jas bet kokiu atveju reikia naudoti labai racionaliai – kiek ir kur reikia. Pasak agronomo, blogai, jeigu neturi dirvožemio tyrimo ir nežinai, kiek trąšų naudoti. Panašiai kaip atėjus pas daktarą – aklai juk negydo, iš karto padaro kraujo tyrimus ir mato, ar kažko trūksta. Anot A.Jonikaičio, atitinkamai ir laukams reikia taikyti panašias taisykles – daryti tyrimus.

Jis žino pavyzdžių, kai fosforo ir kalio netrūksta, bet vis tiek niekas neauga. Pasirodo, dirvožemio rūgštingumas prastas, reikia pakalkinti, kad atsipalaiduotų fosforas. Tokios naujovės padaromos ne per vienus metus, tam reikia mažiausiai 3–5 metus dirbti, kol pamatysi rezultatus. Pačiam agronomui ŽŪB „Atžalyne“ šiemet septintas sezonas. Dirvožemio tyrimus jis daro nuo 2016 metų. Kai kurie laukai jau pakartotinai ištirti. Aišku, viskas kainuoja, tyrimus pasidaryti taip pat nepigu.

Tris dešimtmečius „Atžalyno“ bendrovei vadovaujantis Algis Žėkas teigia, kad jų lūkesčius pateisino ir ūkyje įrengtos modernios grūdų džiovyklos, laukų tręšimo pagal individualius žemėlapius technologija.

Be to, jau ruošiamasi modernios karvidės statyboms, kad ne prasčiau būtų išvystytas ir gyvulininkystės sektorius.

Ateities technologijos

Inovatyvus tręšimas – tai toks tręšimas, kai atiduodamas tikslingas trąšų kiekis optimaliam derliui tiksliose laukų vietose išauginti. Kitaip tai vadinama lauko dirvožemio maistinių medžiagų subalansavimu. Kodėl tai naudinga? Nes išvengiami pertręšimai ir išsiplovimai, saugoma aplinka, laikomasi tręšimo normų vandens apsaugos zonose ar kitose ribojamose teritorijose. Ne visais atvejais šis tręšimas būna pigesnis, tačiau per laiką dirvožemis subalansuojamas ir tokiu būdu gaunamas tolygesnis derlius visame lauke. Kintamos normos tręšimo planai fosforo ir kalio trąšoms rengiami pagal dirvožemio tyrimus, o azotinėms trąšoms – pagal dronų, palydovinius ar N–sensorių duomenis. Jau dabar pastebime, kad vis daugiau ūkininkų įsigyja inovatyvius tręštuvus ir siekia išnaudoti jų galimybes. Jie suvokia, kad ateityje bus pereinama prie tiksliųjų technologijų, mažinančių aplinkos taršą ir didinančių ūkių konkurencingumą.

Šaltinis: valstieis.lt, Rima Kazakevičienė, 2021-06-21

Štai kaip lietuviai plaka vieni kitus bandydami susinaikinti – kals tiesioginių išmokų lubas

„Nenumaniau, kad politikai gali taip žemai nusiristi, – karčiai šyptelėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis. – Tai – politika, kuri kuriama negalvojant apie kaimo išlikimą, civilizuotas darbo vietas jame ir, apskritai – į pieno gamybą Lietuvoje.

Politikai nusitaikė į vieną žmogų, bet tvoja visiems pieno gamintojams, kurie nieko bendra neturi su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu. Jis net nėra mūsų asociacijos narys.“

Nori „išlyginti svietą“

Nurėžti išmokas stambiems ūkiams ir paskirstyti pinigus smulkiems – tokią viziją regi Seimo narių grupė. Pataisą Seime įregistravo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas. Ją pasirašė dar 35 parlamentarai iš skirtingų frakcijų. Pagal sumanymą būtų ribojamos tiesioginės išmokos stambiesiems ūkininkams ir su jais susijusiems asmenims – jiems nuo kitų metų būtų taikomos 150 tūkst. eurų lubos.

Jei tokiam siūlymui bus pritarta, ribojimai bus aktualūs tiems ūkių savininkams, kurie valdo per 2 tūkst. hektarų. Pačios stambiausios šalies žemės ūkio bendrovės netektų milijonų eurų išmokų. Pataisos sumanytojai argumentuoja, kad tokiu būdu smulkieji ūkininkai galėtų gauti didesnę paramą. Skaičiuojama, kad išmokų riba padėtų sutaupyti apie 10 mln. eurų, o šie pinigai būtų paskirstyti keliems tūkstančiams smulkių ir vidurinių bei jaunųjų ūkininkų, ekologiškų ūkių savininkų.

Stumia lyg buldozeriu

Pasak P.Puskunigio, pienininkystės ūkių vadovai gresiančias bėdas susakė ir premjerei Ingridai Šimonytei, pas ją lankydamiesi birželio 12-ąją.„Ji pažadėtjo, kad sumanymas nurėžti išmokas stambiesiems ūkiams tikrai dar bus svarstomas. Deja, jis ir toliau stumiamas buldozeriu, ir tai daroma tam, kad būtų pakenkta vienam politikui. Kvailai visa tai atrodo, nes nepagalvota apie pasekmes. Tiesioginės išmokos yra vienintelės pajamos, kurios kaime padeda išsaugoti normaliais, gerai apmokamas darbo vietas“, – kirto P.Puskunigis.

Kaimynams – paranku

Pieno sektoriaus veikla – išskirtinė. Kuo daugiau ūkis primelžia aukščiausios kokybės pieno, tuo didesnę kainą jis gauna iš supirkėjo. Minėtos asociacijos direktorius Jonas Sviderskis yra sakęs, kad net 70 proc. pieno Lietuvoje primelžiama stambiuose ūkiuose. Tad jeigu valdžia šią šaką nukirs, nei smulkūs, nei vidutiniai ūkiai reikiamo pieno kiekio nepagamins. Perdirbėjai ir šiuo metu dalį žaliavinio pieno atsiveža iš Latvijos. Joje nėra jokių lubų tiesioginėms išmokoms, o pieno ūkių stambinimas yra skatinamas. Taigi latviams smagu stebėti, kaip lietuviai vieni kitus plaka, bandydami susinaikinti.

„Kaimynai, tikėtina, ploja iš džiaugsmo, kad Lietuvoje didieji pieno ūkiai galutinai užsilenks. Ne tik latviams tai būtų paranku, lenkams – taip pat. Estijoje tuo tarpu visi pieno ūkiai yra dideli, modernūs, ir ten niekas išmokoms lubų nekala. Lietuvoje gi daugiau nei du trečdaliai pieno ūkių yra tiesiog ūkeliai, – duokdie, kad tik jie išliktų. Mes savo krašte, Suvalkijoje, pavieniams karvių laikytojams stengiamės padėti, paslaugų suteikti. Tačiau jie vis tiek nyksta. Ir ne tik pas mus – nyksta visoje Europoje. Jaunimas nesirenka šio verslo, nes jis labai sunkus. Ir plėtoti jį įmanoma tik dideliuose gyvulininkystės kompleksuose“, – kalbėjo P.Puskunigis.

Ką reikštų lubos?

„Griškabūdžio“ ūkyje yra apie 1500 ha žemės, gyvulių – apie 2 tūkst., iš jų melžiamų karvių – apie 1 tūkst. Taigi bendrovė būtų viena tų, kurią prispaustų politikų kalamos lubos? „Yra niuansų. Jeigu lubos būtų sukaltos atėmus atlyginimus, situacija būtų kitokia. Kita vertus, tiesioginių išmokų paskirtis – gyvybės kaime išsaugojimas. Negalime išsiskirti iš kitų ES šalių ūkių, tai labai aiški taisyklė. Bet bandoma padaryti mus nekonkurencingu“, – sakė P.Puskunigis. Pasak jo, nejuokinga ir tai, kad politikai suprimityvėjo.

Ne kas kitas, bet pats Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas gamina tokius siūlymus. „Lietuvoje šiuo metu nepaprastai trūkta pinigų – mokytojų, medikų algoms, policijai, ugniagesiams. O dabar norima nukirsti stiprią valstybės biudžeto šaką. Juk mes, bendrovės, sumokame didžiulius mokesčius – tokius pat, kaip moka uždarosios akcinės bendrovės, sukuriame didelę dalį bendrojo vidaus produkto. Bet gi sumanyta naikinti tai, kas negali būti sunaikinta. Gal ir lengviau gyventume, sėdami grūdus, bet tada lietuviai gers iš svetur atvežtą pieną, ir ne patį geriausią. Be to, blogai būtų ir perdirbamajai pramonei – visi esame susikibę į maisto gamybos grandinę“, – kalbėjo pašnekovas.

Šiuo metu Europos Sąjunga (ES) sudaro galimybę šalims narėms pačioms kreiptis dėl stambių išmokų sumų ribojimo. Palyginti su 2020-ųjų pavasariu žaliavinio pieno kiekis Lietuvoje per metus sumažėjo kone 6 proc.

Šaltinis: Lrytas.lt, 2021-06-21

Geras derlius tręšiant mažiau – misija įmanoma?

Ar įmanoma užauginti gausų derlių kuo mažiau teršiant aplinką? Kaip mažinti trąšų naudojimą, kuo mokslas gali prisidėti prie žaliojo kurso programų įgyvendinimo? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo konferencijos ,,Žaliasis kursas: augalų mityba ir tręšimo mažinimo aspektai“, vykusios Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre, dalyviai.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktorius dr. Gintaras Brazauskas pabrėžė, kad šio renginio tikslas – padiskutuoti įvairių sričių mokslininkams ir išryškinti maisto medžiagų nuostolių mažinimo agroekosistemose aspektus. Anot konferencijoje dalyvavusio Lietuvos mokslų akademijos prezidento akademiko Jūro Banio, tema labai aktuali.

Šveicarai šia tema net rengė referendumą, ar leisti naudoti sintetines trąšas, tik kol kas dar neaiškūs jo rezultatai. Jo teigimu, galbūt Lietuvos mokslininkams pavyks sukurti geriausias, gamtai draugiškiausias trąšas. Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akademikas Zenonas Dabkevičius akcentavo, kad besikeičianti trąšų politika Europoje reikalauja pokyčių žemės ūkyje. Tiek moksliniame, tiek praktiniame lygmenyje turime ieškoti alternatyvų sintetinėms trąšoms ar bent jau mažinti jų naudojimą. „Augalų maitinimo pagrindą sudaro trys elementai: kalis, fosforas ir azotas. Seniau kaip trąšos buvo naudojami pelenai, kompostas, tačiau trąšas susintetinus, žemės ūkyje įvyko savotiška revoliucija. Žemės ūkis tapo priklausomas nuo sintetinių trąšų. Jas reikia mažinti ir akivaizdu, kad daugiausia problemų kyla dėl azoto naudojimo“, – sakė Z. Dabkevičius.

Kažkada azotas buvo gamybos variklis, dabar – spręstina problema

Vienos iš renginio organizatorių, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyriausiosios mokslo darbuotojos daktarės Žydrės Kadžiulienės teigimu, dideli kiekiai cheminių elementų neigiamai veikia dirvožemį, vandenį ir aplinką. Iki dvidešimtojo amžiaus aštuntojo dešimtmečio mineralinių trąšų azotas buvo įvardijamas kaip maisto gamybos variklis, tačiau vėliau atkreiptas dėmesys į jo sukeliamus neigiamus padarinius. Moksliniuose straipsniuose, apžvalgose, konferencijose pateikiami duomenys atskleidžia didėjančias nitratų koncentracijas upėse, ežeruose, gruntiniuose vandenyse, šuliniuose, netgi vandenynuose.

Dėl vis tebesitęsiančio perteklinio azoto naudojimo ši problema tampa vis aktualesnė. Apie azoto naudojimą ir jo gavybos alternatyvas konferencijoje kalbėjo JAV Lihajo universiteto profesorius Jonas Baltrušaitis. Jis pristatė uždarą azoto ciklą: sudėtingą pagrindinės maisto medžiagos cirkuliacijos istoriją chemijos inžinerijos atžvilgiu. ,,Trąšų naudojimas didėjo nuo 1960 m. kartu su žmonijos augimu. Žemės išplėsti negalime, tad kylant maisto poreikiui liko viena išeitis – žemę naudoti intensyviau. Vadinasi, kad užaugtų kuo gausesnis derlius, tenka naudoti daugiau trąšų. Dabar matome, kad azotas kelia problemų, nes jo daug išplaunama į vandenis. Azoto gamyba nekito bemaž šimtmetį“, – sakė J. Baltrušaitis. Pasak jo, azoto panaudojimo efektyvumas priklauso nuo keturių aspektų: teisingo kiekio, teisingos formos, teisingo laiką ir teisingos vietos. Yra galimybių gauti saugesnį azotą, tačiau tai brangūs procesai.

„Atliekama daugybė tyrimų ir bandymų. Be to, mokslininkai neretai kelia klausimą, ar to reikia, juk pastaruoju metu į žemės ūkį ateina modifikuotos technologijos“, – atkreipė dėmesį J. Baltrušaitis. Anot jo, gamta gyvena lėtu ritmu, tačiau žmonės neturi gyventi ir dirbti lėtai, tad belieka pasikliauti mokslu, kuris greitina daugybę procesų.

Trąšų optimizavimo strategija ir keturi požiūriai į tręšimą

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas akademikas Gediminas Staugaitis kalbėjo apie trąšų mažinimo ir optimizavimo strategiją Lietuvoje. Augaluose nustatyta azoto koncentracija leidžia spręsti apie jų aprūpinimą šiuo elementu: yra optimalus kiekis, trūkumas ar perteklius.
,,Augalams skirta didesnė norma azoto trąšų įterpiama keletą kartų, prieš augalų sėją arba sodinimą ir jų augimo metu. Lapuose nustačius optimalią arba didelę azoto koncentraciją, numatyto papildomo tręšimo azotu būtų galima ir atsisakyti, trąšų naudojimą (ir taršą) sumažinant bent penktadaliu ir, tikėtina, neprarandant potencialaus derliaus“, – sakė G. Staugaitis.

Jis priminė, kad yra keturi požiūriai į trąšų naudojimą: pirmas – sintetinių trąšų nenaudoti (ekologinis požiūris), antras – riboto trąšų naudojimą (politinis požiūris), trečias – kiek man reikia, tiek tręšiu (intensyvios gamybos požiūris) ir ketvirtas – tręšti optimaliai (mokslinis požiūris). ,,Turime nepamiršti, kad tręšiame ne dirvą, o augalus ir jiems reikia ne pačių trąšų, o jose esančių cheminių elementų. Kad užaugintume vieną toną kviečių grūdų, reikia į hektarą suberti 25 kg azoto. Tad labai svarbu tirti dirvožemį ir stebėti jo derlingumą. Galbūt birželio pradžioje atlikus tyrimus ir nustačius, kad azoto kiekis dirvoje yra pakankamas, ketvirtojo tręšimo galima visai atsisakyti“, – pastebėjimais dalijosi G. Staugaitis.

Daug problemų galima išspręsti per augalų genetiką

LAMMC Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas akademikas Vytautas Ruzgas parengė pranešimą tema ,,Augalų selekcija – genetinis atsakas aktualiems sprendimams“. Augalų selekcijos atsakas į Žaliojo kurso keliamus uždavinius turėtų būti veislių, tinkamų tausojamajai ir ekologinei ūkininkavimo kryptims, kūrimas. Ateities augalų selekcijos iššūkis – sukurti naujo ekologinio tipo standartines ir daugialinijines veisles, atitinkančias naujojo ES ekologinės gamybos reglamento reikalavimus.

„Mokslo pažanga jau dabar yra akivaizdi. Jei 1910 m. norint užauginti žieminių kviečių vienam kilogramui duonos reikėjo užsėti 17,4 kvadratinio metro, tai 2020 m. tas plotas sumažėjo iki 1,4 kvadratinio metro. Tam, kad vyktų žemės ūkio pažanga, būtinas genetinis darbas. Naujos veislės kūrimui reikia nuo 10 iki 12 metų. Žinome, kad senosios veislės neefektyviai naudoja azotą. Tad darome viską, kad ši problema mažėtų. Per penkerius metus mūsų sukurtos 37 veislės praėjo konkursinius tyrimus“, – sėkmingus selekcininkų darbo rezultatus pabrėžė V. Ruzgas. Jis priminė, kad augalų selekcija – tai kelionė, o ne atvykimo stotelė. Konferencijos dalyviai sutarė, kad būtina šviesti ir mokyti žemdirbius ir žemės ūkio specialistus, nes problema yra ne pačiame tręšime, o nesubalansuotame tręšime.

Šaltinis: manoukis.lt, 2021-06-21

Navickas įvardino didžiausią sofos ūkininką valstybinėje žemėje – plotai ir sumos įspūdingi

Nors valstybė metų metais kovoja su sofos ūkininkais ir stengiasi, kad tiesioginės išmokos būtų mokamos ūkininkams ir bendrovėms, kurios laiko gyvulius ar užsiima kita gamyba, tačiau žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įvardintas didžiausias sofos ūkininkas nustebino ne vieną.

Žemės ūkio ministras savo feisbuko paskyroje parašė: TOP-1 „sofos ūkininkas“ valstybinėje žemėje, kas? Ogi, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras! Skaičiai: Deklaruotas plotas valstybinėje žemėje – 1723 ha. Deklaruotas žolėdžių skaičius – 0 Už 2020 m gauta išmokų – 268 tūkst. eurų. Priminsime, kad siekdama sumažinti tokių „išmokų medžiotojų“ kiekį Žemės ūkio ministerija keletą kartų keitė pievų priežiūros tvarką ir reikalavo, kad jos būtų prižiūrimos taip, jog tiesiog imti išmokas neapsimokėtų.

Tokiais pokyčiais piktinosi ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus. „Pavyzdžiui, dėl mulčiavimo per kelis mėnesius politika keitėsi gal 8 kartus. Negalima elgtis taip, kaip dabar, kai likus kelioms savaitėms iki darbų pradžios jų tvarka vėl pakeičiama. Ūkininkai ruošiasi, investuoja, ima paskolas ir po kelių mėnesių pasakoma, kad įrenginius, pirktus tam, kad būtų galima vykdyti naujus reikalavimus, galima padėti į šalį ir reikės pirkti naujus bei naudoti kitas technologijas“, – piktinosi A. Svitojus.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-06-18

Vyriausybė pritarė siūlymui keisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos statusą

Siūloma pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) statusą iš Vyriausybės įstaigos į įstaigą prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Tam šiandien pritarė Vyriausybė. Seimui pritarus, VMVT taptų pavaldžia ministerijai.

Taip pat keistųsi VMVT vadovo priėmimas bei atleidimas – jį į pareigas priimtų ar atleistų ne Vyriausybė, kaip iki šiol, bet žemės ūkio ministras. Taip pat siūloma iš įstatymo išbraukti reikalavimą šios tarnybos vadovui turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją, nes specialieji reikalavimai nustatomi pareigybės aprašyme.

VMVT pakeitus statusą, sumažėtų asignavimų valdytojų skaičius, taigi palengvėtų valstybės biudžeto planavimo, vykdymo ir vertinimo procesas. Be to, būtų paprasčiau perskirstyti asignavimus bei, esant poreikiui, skirti papildomų lėšų VMVT iš bendrųjų ŽŪM asignavimų.

Taip pat atsirastų daugiau galimybių atsižvelgti į žemės ūkio srityje planuojamus veiklos rezultatus, būtų efektyviau paskirstomos, valdomos ir naudojamos lėšos, skirtos šiai sričiai.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas liks pavaldus VMVT.

Projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-21

Susietoji parama – kam siūloma jos nemokėti

Tęsiamos diskusijos su socialiniais partneriais dėl susietosios paramos po 2023 metų. Aptartos šios paramos skirstymo alternatyvos, taip pat paaiškintos priežastys, kodėl vieniems sektoriams siūloma didinti išmokas, o kitiems – mažinti ar net visai nutraukti.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad didžiausią nerimą kelia tai, jog iki šiol dar nėra ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimo dėl Bendrosios žemės ūkio politikos, ypač dėl kai kurių privalomų reikalavimų, rašoma pranešime. „Kol nėra susitarimo, tol kils neaiškumų, nebus gerai tiek sektoriams, tiek pačiai valstybei. Ieškome kompromiso, bandysime surasti vidurio kelią. Kai kalbėsime apie visą programą, tada matysime, kiek vienam ar kitam sektoriui bus skiriama dėmesio ir lėšų. Kol nematome bendro paveikslo, tol nuogąstauti iš anksto tikrai nėra dėl ko. Konsultacijas tęsime, tai, ką pristatėme šiandien, yra vienas iš galimų siūlomų variantų“, – teigė žemės ūkio ministras.

Kam susietoji parama kiltų labiausiai?

Kai ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba ir Europos Parlamentas susitars, Lietuva susietajai paramai 2023–2027 m. planuoja numatyti maksimalų beveik 451 mln. Eur tiesioginių išmokų finansinio voko. Žemės ūkio ministerija siūlo ženkliai didinti pieninių karvių, daržovių bei vaisių sektoriams skiriamas išmokas. Šiuo metu už pieninę karvę mokama 129 Eur. Naujuoju periodu siūloma mokėti vidutiniškai 190 Eur. Iš viso pieninių karvių sektoriui būtų skirta 227 mln. Eur. Už atvirame grunte auginamas daržoves dabar mokama 340 Eur/ha, siūloma susietąją paramą didinti iki 400 Eur/ha. Šiam sektoriui būtų skirta 11,6 mln. Eur susietosios paramos. Nuo 272 Eur/ha iki 400 Eur/ha numatoma kelti išmokas vaisių (sodų) sektoriui. Iš viso susietosios paramos šiam sektoriui būtų skirta 10,2 mln. Eur. Būtų didinamos ir išmokos už mėsinius galvijus, avis, pienines ožkas, uogas ir riešutus, cukrinius runkelius ir sėklines bulves. Mažinti išmokas siūloma baltyminių augalų ir uždarame grunte auginamų daržovių sektoriams.

Susietosios paramos siūloma nebemokėti dviem sektoriams

Javų, užaugintų iš sertifikuotų sėklų, sektoriui susietosios paramos naujuoju laikotarpiu siūloma nebemokėti. Daugeliu atveju, naudoti sertifikuotą sėklą yra ekonomiškai naudinga, todėl jos rėmimas susietosios paramos lėšomis Europos Komisijai kelia abejonių šios paramos racionalumas, pagrįstumas. Tačiau kaip alternatyva susietajai paramai už pasėlius, užaugintus iš sertifikuotos sėklos, siūloma taikyti vadinamąją „Eko – schemą“. Siūloma nebeskirti išmokų už pieninių bulių auginimą. Pieninių veislių buliai Lietuvoje tradiciškai naudojami mėsos gamybai. Nors šių bulių mėsos savikaina mažesnė, tačiau kokybė bei supirkimo kaina taip pat gerokai mažesnė negu mėsinių.

Šiuo metu Lietuvoje viena iš prioritetinių krypčių – mėsinės galvijininkystės vystymas. Todėl pieninių veislių bulių rėmimas dėl mėsos kirstųsi su paramos tikslu aprūpinti šalį geros kokybės mėsa. Dėl šių priežasčių siūloma koncentruoti paramą pieno sektoriui remiant pienines karves, o mėsos sektoriui – remiant mėsinius galvijus. Lėšų dalis, kuri šiuo metu yra skiriama pieninių veislių bulių rėmimui, būtų 100 proc. perkelta į pieninių karvių sektorių. Jei Europos Parlamentas ir Taryba susitars, išmokas galės gauti ir maistinių bulvių augintojai, kurie iki šiol susietosios paramos negalėdavo gauti. Jie gautų apie 165 Eur/ha, o iš viso šiam sektoriui būtų galima skirti 9,2 mln. Eur.

Pienininkystės ūkiams stiprinti siūlomi du keliai

Siekiant palaikyti ir stiprinti vidutinius pienininkystės ūkius, mokant paramą už pienines karves siūloma išmokų dydį diferencijuoti pagal ūkyje laikomų gyvulių skaičių arba laikytis dabar esamo modelio, kai visiems, nepriklausomai nuo turimų gyvulių skaičiaus, ūkiams už karvę mokama vienodai. Pirmuoju atveju karvių laikytojai 2023 m. išmokas gautų taip: už pirmas 10 karvių – 158 Eur/gyv., už paskesnes 40 karvių (nuo 11 iki 50) – 186 Eur/gyv., už paskesnes 100 karvių (nuo 50 iki 150) – 223 Eur/gyv., už 151–ą ir paskesnę karvę – 167 Eur/gyv. Be to, pasiūlytas ir 10 Eur priemokos dydis už tas karves, kurioms atliekami gyvulių produktyvumo tyrimai. Susietąja pajamų parama siekiama išlaikyti atskirų sektorių gaminamos produkcijos lygį, palaikyti ūkių pajamas bei didinti jų gyvybingumą, taip pat – didinti remiamų sektorių konkurencigumą ir tvarumą.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-06-21

Ankstesnės žemės ūkio naujienos