Žemės ūkio naujienos: 2021-07-01

Dėl paramos gali kreiptis labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios akvakultūra. Atkreiptinas dėmesys, kad besikreipiančios įmonės turi būti užregistruotos ir turėti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos suteiktą veterinarinį patvirtinimą ar registravimą, leidžiantį vykdyti akvakultūros veiklą. Paraiškas gali teikti tik pareiškėjas be partnerių, o pareiškėjo atstovas turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus.

Šios paramos tikslas – vandens biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas bei su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas.

Finansuojamos išlaidos ir intensyvumas

Paramos lėšomis remiamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą bei akvakultūros įmonės modernizavimą, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai.

Lėšos priemonei įgyvendinti skiriamos iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (75 proc.) ir valstybės biudžeto (25 proc.). Šiam paramos paraiškų priėmimo etapui skiriama 410 000 eurų. Didžiausia galima paramos projektui suma yra 100 000 Eur. Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o didelėms įmonėms, kurios neatitinka (MVĮ) statuso, įgyvendinamam projektui suteikiamas paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. Likusios projekto tinkamų išlaidų dalies bei visų netinkamų projekto išlaidų finansavimą turi užtikrinti pareiškėjas.

Svarbu nepamiršti, kad projekto įgyvendinimo laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Projektai, kuriems skiriama parama, turi būti įgyvendinti ir paramos lėšos išmokėtos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Projektų pirmumo atrankos vertinimas

Tuo atveju, kai visa pareiškėjų prašoma paramos suma viršija planuojamą paskirstyti paramos sumą, NMA pirmiausia atlieka paramos paraiškų pirmumo atrankos vertinimą ir sugrupuoja paramos paraiškas pagal projektų pirmumo atrankos kriterijus. Jeigu visa pareiškėjų prašoma paramos suma yra mažesnė arba lygi planuojamai pagal kvietimą paskirstyti paramos sumai, vertinant bus vadovaujamasi taisyklėse nustatytu reikalavimu – projektas turi surinkti privalomą mažiausią projektų pirmumo atrankos balų skaičių – 30 privalomųjų balų. Jeigu paraiškos vertinimo metu nustatoma, kad projektui neskirta privalomojo mažiausio 30 balų skaičiaus, paraiška toliau nebus vertinama ir NMA apie tai informuos pareiškėją, nurodydama priežastis.

Papildomus 20 balų galima gauti 3 atvejais:

Pareiškėjas yra akvakultūros įmonė, užregistruota ir turinti galiojantį veterinarinio patvirtinimo numerį, leidžiantį vykdyti akvakultūros veiklą, ne mažiau kaip 5 metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos.
Pareiškėjas yra labai maža įmonė, užsiimanti akvakultūros veikla.
Generuojamas saulės elektros energijos kiekis sudarys 50 ir daugiau proc. nuo faktiškai sunaudotos elektros energijos kiekio.

Su projektų pirmumo atrankos kriterijais ir už atitiktį kriterijams skiriamais balais galima susipažinti kvietime teikti paraiškas.

Reikalavimai projektui ir pareiškėjui

Projektas turi būti įgyvendinamas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Projektas nebus tinkamas gauti paramą, jeigu iki paramos paraiškos pateikimo dienos projektas buvo fiziškai baigtas arba visiškai įgyvendintas, taip pat, jei buvo įsigytos visos su projektu susijusios investicijos.
Pareiškėjas turi užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų, kitų viešųjų lėšų.
Turtas, kuriam įsigyti ar sukurti buvo panaudota parama, kurio tinkamų kompensuoti investicijų vertė (įskaitant PVM) viršija 10 000 Eur, turi būti apdraustas nuo mokėjimo prašymo pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.
Turi būti užtikrinta, kad pareiškėjui / paramos gavėjui, yra suteiktas veterinarinis patvirtinimas ar registravimas.
Pareiškėjas turi sutikti, kad pateiktus duomenis kontrolės tikslams gali panaudoti ir kitos Lietuvos Respublikos ir ES institucijos.
Neprieštarauti, kad duomenys apie gaunamą (gautą) paramą būtų viešinami visuomenės informavimo tikslais, taip pat gali būti perduoti audito ir tyrimų institucijoms siekiant apsaugoti ES finansinius interesus ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.
Sutikti, kad veikla, susijusi su projekto įgyvendinimu, būtų tikrinama po paramos paraiškos pateikimo dienos bet kuriame projekto įgyvendinimo etape ir projekto kontrolės laikotarpiu.
Nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus galimai neteisėtai sukurtos paramai gauti reikalingos sąlygos (remiantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika).

Paramos paraišką ir su paramos paraiška pateikiamus dokumentus galima teikti šiais būdais:

asmeniškai, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu ar per kurjerį;
elektroniniu paštu adresais, nurodytais NMA internetinėje svetainėje (https://www.nma.lt/);
Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo interneto prieigoje adresu https://zumis.lt.

Karantino metu pareiškėjas pasirašytą paramos paraišką kartu su ja teikiamais dokumentais NMA darbo laiku gali pateikti pasinaudodamas „paraiškų dėžutėmis“ (specialiai įrengtomis vietomis, kuriose pareiškėjas gali pateikti paramos paraišką tiesiogiai nekontaktuodamas su kitais asmenimis), kurios įrengtos NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose adresais, nurodytais NMA interneto tinklalapyje.

*Atkreipiame dėmesį, kad straipsnyje pateikta tik dalis sąlygų ir įsipareigojimų. Norint gauti paramą svarbu, kad pareiškėjas atitiktų visus taisyklėse keliamus reikalavimus ir laikytųsi visų taisyklėse nurodytų įsipareigojimų. Nustatytų įsipareigojimų turi būti laikomasi iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

Šaltinis: nma.lt, 2021-06-29

Protėvių išmintis bylojo, kad orus spręsti galima stebint gamtą – ypač atėjus kalendorinėms šventėms, naujienų portalui tv3.lt sakė etnologas. „Galime pasiremti mūsų protėvių, probočių išmintimi, kurie šimtus metus kaupė žinias apie gamtą ir tuos stebėjimus apibendrindavo kaip tradicinius papročius. Tie papročiai sako, kad per išskirtines metų dienas, kalendorines šventes, reikia stebėti gamtą ir iš to galima šiek tiek numatyti ateitį, prognozuoti“, – kalbėjo profesorius.

Kontrastų bus mažiau Gamta nuo pat žiemos leido spėti, jog iki vasaros vidurio orai bus itin permainingi, gerus orus keis niūrūs, o džiuginanti saulė pasislėps po lietaus debesimis.

„Galėjom spėti, kad pirmoji vasaros pusė, birželis ir dalis liepos, bus labai kontrastinga. Na, ta senolių išmintis šiek tiek pasitvirtino. Gal net ne tik šiek tiek, bet gerokai, nes kontrastai buvo dideli. Gegužę buvo ir šaltų dienų, lietingų, birželį buvo labai kaitrių.“ Vasarai persiritus į antrąją pusę, didelių kontrastų turėtų nebelikti – orai bus ramūs, pastovesni. „Antroji vasaros pusė bus vienodesnė, ne tokia kontrastinga, ramesnė. Iš anksto, pagal senolių išmintį, atrodė, kad bus ramesnė – be viesulų, baisių karščių“, – apie orus pasakojo L. Klimka.

L. Klimka sako, kad senoliai žinojo, jog kiekvieną kartą, atėjus išskirtinei šventei, orus reikia patikrinti iš naujo pagal gamtos siunčiamus ženklus. Artimiausioji šventė, pagal kurią galėsime prognozuoti orus – už kiek daugiau nei savaitės.

„Artimiausia šventė bus liepos 10-oji, vadinama septynių brolių miegančių diena. Tie septyni broliai, pasirodo, senovėje yra susiję su dangaus kūnų stebėjimu. Broliai yra Sietyno žvaigždynas, septynios ryškios akimis įžiūrimos žvaigždės”, – apie artėjančią šventę pasakojo etnologas.

Viena diena parodys, kokie orai laukia

O senoliams ši diena buvo ypač svarbi, kaip ir paties Sietyno judėjimas – juk lietuviai yra duonos valgytojai, todėl buvo itin svarbu žinoti, ar sulauks lietaus, kad rugiai spėtų pilnai subrandinti grūdus. „Kažkada mūsų senoliams buvo labai svarbus šito žvaigždyno stebėjimas, tiek svarbus, kad net dainos yra sukurtos apie Sietyną kaip apie brolelį, padedantį žmonėms ūkininkauti.

Pasirodo, kad senovėj Sietyno kelionė dangaus skliautu ir jos pasekimas tam tikrų pozicijų buvo labai svarbus auginant rugius, pradedant nuo pavasario, kada Sietynas leidžiasi su saule už horizonto, tai yra laikas dirvą arti ir paskui ankstyvą rudenį, kai Sietynas aukščiausiai pakyla, jis kulminuoja – kaip tik žiemkenčių sėjos metas. Sietynas, kurio vasaros pradžioj iš viso danguj nesimatė, liepos 10 dieną anksti ryte jis pateka kartu su Saule. Žmonės pastebėjo, kad kaip tik tuo metu prasideda lietūs, antroji vasaros pusė paprastai būna lietinga.

Etnologas sako, jog mokslininkai tam turi paaiškinimą – būtent tuo metu virš Azorų salų susiformuoja galingas šilto oro sūkurys, kuris pasislenka arba į šiaurę, arba į pietus, priklausomai nuo judėjimo krypties atveriantis vartus ciklonams, kurie atneša lietų, arba juos užverdamas. „Jeigu vartais bus atidaryti ciklonams, šią dieną lis, kaip lietuviai sako, nuo liepos 10-osios lis septynias savaites arba net 40 dienų. O jeigu į kitą pusę – bus blogai, tada nesubręs rugiai ir derlius bus labai menkas. Šią dieną jau galutinai nuspręsim, kokia bus antroji vasaros pusė“, – aiškino L. Klimka.

Ilgai džiuginančią vasarą išduoda ir paukščiai, mat veda antrą vadą, o tai parodo, jog sąlygos paukštukams išgyventi tinkamos. „Špokai antrą vadą paukštukų išveda, tai yra požymis, kad yra daug maisto, dar vasara neskuba.

Jei būtų mažai maisto, antros vados nebūtų“, – apie neskubančią pabėgti vasarą kalbėjo etnologas. Pro akis nepraslydo ir prabėgusi Joninių šventė – etnologas sako, kad per jo gyvenimą vos antrą kartą ši šventė sutapo su pilnatimi. „Buvo nuostabi diena ir nuostabi naktis – labai reta, kad sutapo pilnatis su Rasos švente, buvo gražus oras. Tai rodo, kad vasara tikrai dar tęsis ir tęsis.“

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-06-30

Apie 800 prekybininkų nuo šiol supaprastintą apskaitą galės vesti elektroniniuose. Sklandžiam perėjimui prie Turgavietės e. žurnalo naudojimo VMI sistemoje i.ŽUR prekybininkams yra skirtas 2 mėn. laikotarpis, t. y. e. žurnalą jie privalės pildyti nuo rugsėjo 1 d.

„Pagrindinis Turgavietės e. žurnalo tikslas – užtikrinti turgavietėse parduodamų maisto produktų pajamų apskaitą, ko pasekoje užtikrinamas produktų atsekamumas“, – teigia VMI i.ŽUR projekto vadovė Laima Bendikienė, pridurdama, kad verslininkai dar du mėnesius galės rinktis, kokią apskaitą vesti, o šiuo pasiruošimo laikotarpiu, visoje šalyje bus vedami mokymai, teikiamos konsultacijos, kad perėjimas prie Turgavietės e. žurnalo pildymo prekybininkams būtų sklandus.

Kaip reikės pradėti pildyti e. apskaitos žurnalą?

Nuo liepos 1 d. verslininkai, kurie turi VMVT išduotą leidimą prekiauti mėsa, paukštiena ar jų produktais galės prisijungti prie i.ŽUR sistemoje jiems automatiškai sukurtų Turgavietės e. žurnalų. Prisijungimas prie sistemos nereikalaus papildomų žinių, tą bus galima padaryti iš kompiuterio ar mobiliojo įrenginio per išmaniąją mokesčių administravimo sistemą (i.MAS) tuo pačiu būdu kaip jungiantis prie kitų VMI informacinių sistemų (pvz.: Mano VMI, EDS ir kt.)

Iki šiol, prekybininkai turėjo kasdien ranka pildyti popierinius žurnalus bei juos saugoti, o prekiaujantys keliose skirtingose prekybos vietose – net kelis. Sistema palengvins apskaitos procesą – tuo atveju, kai asmuo turi kelias prekybos vietas ar planuoja jas turėti, sistema sukurs tiek skirtingų e. apskaitos žurnalų, kiek VMVT yra užregistravusi pardavimo vietų.

E. apskaitos žurnalo pildymas

Kaip ir popierinį apskaitos žurnalą, taip ir elektroninį, prekybininkai pildys kiekvieną dieną. Prieš pradedant darbą ir darbo metu į Turgavietės e. žurnalą reikės suvesti duomenis apie naują gautą, atsivežtą produkciją (pavadinimas, kiekis ir suma, lydimojo dokumento informacija, kilmės šalis, tiekėjas). Dienos gale – suvesti duomenis apie nurašytą, išvežtą bei parduotą produkciją.

„Atsižvelgiant į Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pastabas ne tik buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis verslininkams, bet ir įdiegėme kai kuriuos procesą palengvinančius funkcionalumus, pvz. prekybininkui nebereikės pačiam skaičiuoti neparduotos produkcijos, tai už jį padarys sistema“, – teigia L. Bendikienė, pridurdama, jog supaprastės ir produkcijos suvedimo į žurnalą procesas, nes sistema geba įsiminti produktų pavadinimus ir juos vedant laukeliuose pasiūlys kaip pasirinkimą. Prekybininkai įrašus galės tikslinti, taigi padarius klaidą, ją bus lengva ištaisyti, tačiau Turgavietės e. žurnale duomenys išliks atsekami.

Duomenų sąsajos užtikrins skaidrios konkurencijos sąlygas

Turgavietės e. žurnalo pildymas i.ŽUR posistemyje leis suvienodinti ir susieti apskaitos duomenis tarp skirtingų institucijų taip praplėsdamas priežiūros galimybes tuo pačiu užtikrinant skaidrios konkurencijos sąlygas prekybininkams.

VMI duomenimis 2019 m. – 2020 m. kontrolės veiksmų metu, turgaviečių mėsos ir paukštienos sektoriuje nustatyta apie 400 įvairių pažeidimų. Lyginant abiejų laikotarpių duomenis pastebėta, jog pažeidimų pobūdis išlieka toks pat – daugiau kaip 50 proc. susiję su pajamų neapskaitymu. Dažniausiai nustatomi pažeidimai: kasos kvito neišdavimas, apskaitos taisyklių pažeidimai pildant apskaitos žurnalą, komercinės ar ūkinės veiklos taisyklių pažeidimai, į apskaitą neįtraukti pinigai. 2020 m. atliktos stebėsenos rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog šešėlio paplitimo pokytis išlieka didelis – 53 proc.

VMVT per praėjusius metus atliko daugiau kaip 1 tūkst. patikrinimų, iš kurių 25 proc. atvejų buvo nustatyta, jo prekybininkai neteisingai pildo arba visai nepildo apskaitos žurnalų, o jų parduodama mėsos ir paukštienos bei jų gaminiai – neapskaityti. Tokie produktai didžiausią riziką kelią pačių klientų ir jų artimųjų saugumui.

Po atliktų patikrinimų iš viso buvo uždrausta prekiauti daugiau nei 1 tūkst. kilogramų maisto, iš kurių 700 kilogramų dėl to, jog pardavėjai nepateikė lydimųjų dokumentų apie produkciją, kurie reikalingi produkto kilmei ir patikimumui nustatyti.

Daugiau informacijos mokesčių klausimais galima rasti VMI internetinėje svetainėje, https://www.vmi.lt/evmi/i.zur1. Mokesčių klausimais konsultuoja VMI specialistai numerių 1882.

Šaltinis: vmvt.lt, 2021-06-30

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, maisto pramonė turi dar neišnaudotas galimybes eksportuoti į Izraelį. Pernai Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šią šalį siekė beveik 45 mln. eurų. Palyginti su 2019 m., jis išaugo vos ne 50 proc. Eksporto struktūroje pagal šalis Izraelis buvo 28 vietoje iš 155 eksporto partnerių.

Į Izraelį daugiausia eksportuojama lietuviškos kilmės kviečių, taip pat – sūrių ir varškės, kviečių glitimo, ledų, konservuotų daržovių. „Tai nėra visa produktų paletė, kurią Lietuva gali pasiūlyti Izraelio rinkai. Mes galime daug daugiau“, – teigia viceministras. Išrankūs Izraelio vartotojai taiko ypač aukštus kokybės reikalavimus, todėl šioje šalyje savo nišą turėtų rasti ir lietuviški aukštos pridėtinės vertės produktai.

Nors pastarųjų kelerių metų statistika rodo žemės ūkio ir maisto produktų eksporto padidėjimą, tačiau, palyginti su kitomis šalimis, prekybiniai santykiai su Izraeliu nėra itin išvystyti. Ši šalis – dar neatrasta rinka daugeliui mūsų verslo sektorių. Tai ir gyvybės mokslai, farmacijos, chemijos, baldų pramonė, lazerių ir kitų aukštųjų technologijų sektoriai.

Anot žemės ūkio viceministro P. Lukševičiaus, virtualūs verslo susitikimai yra dar vienas žingsnis intensyvinant bendradarbiavimą visose įmanomose srityse.

Žemės ūkio ministerija yra nustačiusi prioritetines žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkas. Didžiausias dėmesys skiriamas aukštesnės pridėtinės vertės ir inovatyviems maisto produktams, ekologiškai produkcijai. Šiuo metu pagrindiniai eksporto skatinimo instrumentai – tarptautinės maisto produktų ir gėrimų parodos bei verslo misijos. Taip pat dėmesys skiriamas ir tiksliniams renginiams, pristatymams, degustacijoms, kurios orientuotos į tam tikros rinkos prekybos tinklų poreikius. Už eksporto skatinimą atsakinga ministerijai pavaldi VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-06-30