Žemės ūkio naujienos: 2021-07-09

Taip pat programėle galima pranešti apie kitus įvykdytus įsipareigojimus, informuoti apie force majeure aplinkybes.

Pareiškėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas ir deklaravę 10 ar daugiau hektarų ariamosios žemės, privalo laikytis žalinimo reikalavimo – įvairinti pasėlius (išskyrus taisyklėse išvardytas išimtis). Paraiškoje deklaruotą pasėlį būtina išlaikyti iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., tuo tarpu deklaruoti daugiamečiai sodiniai privalo būti išlaikomi visus kalendorinius metus, kuriais teikiama paraiška.

Pareiškėjai iki paminėtos datos (rugpjūčio 1 d.) gali neišlaikyti pasėlio ar pasėlių liekanų lauke, jeigu jie pateikia įrodymus – juos nufotografuoja mobiliuoju telefonu naudodamiesi programėle „NMA agro“. Svarbu, kad fotonuotraukoje aiškiai matytųsi auginamas pasėlis, fotonuotraukos turi būti padarytos iš skirtingų to paties lauko vietų ir aprėptų bendrą lauko vaizdą. Siunčiant informaciją NMA būtina nurodyti valdos numerį ir (arba) pareiškėjo vardą, pavardę.

Taip pat, jei iki kalendorinių metų pabaigos neišlaikomi daugiamečiai sodiniai, pareiškėjai privalo programėle „NMA agro“ pateikti nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi auginti daugiamečiai sodiniai ir bendras lauko vaizdas.

Paminėtina, kad šiais metais įsigaliojo reikalavimas pareiškėjams, siekiantiems susietosios paramos už vaisius, uogas ir daržoves bei deklaravusiems bendrą šiai susietajai paramai gauti 3 ha ir didesnį plotą, pateikti mobiliąja programėle „NMA agro“ kiekvieno lauko, kuriame matytųsi užaugintas derlius, nuotraukas. Nuotraukas būtina atsiųsti iki spalio 1 d., likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki derliaus nuėmimo.

Šaltinis: nma.lt,, 2021-07-09

Žemiškos problemos

Šią vasarą Vytauto Kazėno bei jo žmonos Erikos Kazėnienės ūkiuose, kurių žemės išsidėsčiusios Lazdijų rajone ties Vainiūnais bei Druskininkų savivaldybės teritorijoje (Leipalingio sen.), bręsta šiemetis derlius, tačiau ūkio šeimininkai jau dabar prognozuoja, kad jis bus kuklesnis nei pernai. Vytauto ūkis pasukęs ekologijos kryptimi, o Erikos ūkis plėtojamas kaip tradicinis. Tą sutuoktiniams padiktavo turimi žemės plotai. Mažiau derlingose dirvose ūkininkai augina ekologiškas grūdines kultūras, o derlingesnėse javų derlius išauginamas naudojant trąšas.

Ūkininkams pavyksta prisitaikyti prie gamtos, žemės ir krašto specifikos. Anot jų, prastesniuose mažesnio derlingumo laukuose, kur chemizuotas ūkis nėra perspektyvus, neneša pelno ar darbo našumas mažas, jie augina ekologiškus rugius, avižas, grikius, geresniuose sėja kviečius ir kvietrugius, po truputį bando auginti ir rapsus. Ūkininkai bandė auginti belukštes avižas, pupas, speltą, bet dėl rinkos bangavimų jų sėja minimaliai. Jie teigia įsileidę pagrindinius ūkio augalus – rugius, avižas ir grikius.

Pasak V.Kazėno, jo bei žmonos ūkiai laikosi neblogai, tačiau žemės ūkis – tokia sritis, kur ūkininkai nuolat susiduria su iššūkiais, kuriuos kasmet padiktuoja gamta. Jo teigimu, šiemet žiemkenčiai jau nebus tokie kaip pernai, prasčiau atrodo ir vasarojus. Iš žieminių kultūrų šiemet Kazėnai augina rugius, kviečius bei rapsus.

„Žiemkenčių derliai, kurie nusimato šiais metais, kiek stebiu, bus prastesni negu praeitais metais. Mūsų atveju pagrindinė priežastis – žiemą dėl didelio sluoksnio sniego, po kuriuo žiemojo žiemkenčiai, jie iššuto, įsimetė pelėsis“, – priežastį įvardijo V.Kazėnas, neneigdamas, kad dėl to žiemkenčių plotai kažkiek susitraukė.

Daugumą ūkyje auginamų vasarinių kultūrų sudaro avižos, grikiai, iš ankštinių – žirniai. Pavasaris buvo kaprizingas, tad vasariniai augalai, anot ūkio šeimininko, atrodo tik pakenčiamai. „Jie yra neblogi, bet vėl – nėra tokie geri kaip praeitais metais. Mums išlikusi praėjusių metų nostalgija“, – aiškino ūkininkas, teigdamas, kad pernai jo bei žmonos ūkiuose buvo rekordiniai derliai.

Pernai rugiai Kazėnų ūkyje byrėjo vidutiniškai po 6 t/ha, avižų jie prikūlė 4,5 t/ha. Kuklesnis buvo grikių derlius. Jie tikisi, kad šie metai irgi nebus itin blogi, bet, anot Vytauto, žemdirbys visada nori geriausio.

Ūkininkas pasakojo, kad šiemet vasarojui įtakos turėjo ilgas ir šaltas pavasaris, po to bangomis užėję karščiai, kurie pakenkė vasarojui. Ūkininkas stebi, kad birželio karčiai vėl alino augalus. „Nors prieš dvi savaites pliaupė lietus, pas mus Dzūkijoje, mano laukuose, jau sausra, žemei labai trūksta drėgmės“, – birželio 21 dieną pastebėjo ūkininkas, užsimindamas, kad niekas nežino, kokios gamtos sąlygos susiklostys per kitus vasaros mėnesius ir kaip tai atsilieps derliui.

Paslaugų sritį įšaldė pandemija

Kazėnai savame ūkyje neapsiribojo vien žemdirbyste, jie nori išnaudoti ir alternatyvaus verslo kaime galimybes – teikia technikos remonto, serviso bei agroturizmo paslaugas. Jie siūlo išsimaudyti pirtyje, pamirkti kubile, kviečia poilsiautojus pasigrožėti Dzūkijos kraštovaizdžiu, pasilikti nakvynei, paragauti dzūkiškų patiekalų.

Įrengtose dirbtuvėse ūkininkai ne tik remontuoja savo žemės ūkio techniką, bet ir teikia serviso paslaugas. Tam tarnauja keltuvas, padangų montavimo staklės, freono pildymo aparatas, presas, detalių plovimo įranga. Kaimo ūkininkas teikia tekinimo, virinimo, žemės ūkio technikos ir automobilių padangų montavimo, remonto paslaugas aplinkiniams ūkininkams, įmonėms, miškininkams.

Viskas sukosi gerai, tačiau, V.Kazėno teigimu, pandemija sudavė smūgį visai logistikai, ypač stringa žemės ūkio technikos detalių pristatymas. Detales jie pirkdavo tiek iš Lenkijos, tiek iš Lietuvos įmonių, su kuriomis bendradarbiauja. Dalis detalių atkeliaudavo iš visos Europos. „Šiais metais labiausiai šį verslą paveikė metalo brangimas. Be to, detalių pristatymas trunka kelis kartus ilgiau, o laukti negali, nes stovi technika“, – pasakojo V.Kazėnas.

Per pandemiją kenčia ir Kazėnų kaimo turizmo sodybos paslaugos – nerengiami pobūviai, šventės, dar nėra poilsiautojų. Šeimininkai pasakojo, kad buvo apribota, sustabdyta visa kaimo turizmo paslaugų veikla, o šią vasarą pamažu jau bando ją atnaujinti. Kol kas, pasak V.Kazėno, dar yra sudėtinga, nes atvykstantiems yra viena svarbi sąlyga – reikalingi galimybių pasai. Ne visi žmonės pasiskiepiję, ne visi turi galimybių pasus, o jie – būtini. Tad kaimo turizmo paslaugų veikla atbunda tik dabar, birželį, o iki vasaros verslas buvo visiškai miręs. Orai džiugina šiluma, todėl žmonės planuoja šventes, atsiranda nemažai besidominčių kaimo turizmo sodyba, tačiau pas Kazėnus ši veikla dar nejuda tiek, kiek norėtųsi.

Biurokratijos girnose

Vytautas ir Erika turi įvairių planų ateičiai. Jie nori padidinti nuosavos žemės plotus, juos labiau sukoncentruoti, o dalį turėti arčiau savo namų. Prieš maždaug dešimtmetį jie pradėjo įsigiję 7 ha sklypą poilsiui, o dabar valdo netoli 400 ha žemės, tačiau didžiąją dalį nuomoja. Ūkininkai dirba nuo 2 iki 40 ha dydžio laukus, kurie išmėtyti dideliais atstumais, o tai neefektyvu. Norai lieka norais, sako, kad nemažai biurokratizmo, todėl žemės įsigyja pamažu, nes daug laiko užima dokumentų tvarkymas.

Sutuoktinių Kazėnų ateities planuose – moderni grūdų džiovykla, derliaus saugojimo bokštai, valomoji, svarstyklės. Tam parengti keli projektai, deja, anot ūkio šeimininko, jų įgyvendinimą apsunkino metalų brangimai, logistikos problemos, 40–50 proc. per pandemiją išaugę pirkinių kaštai. V.Kazėnas apgailestavo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) į atsiradusius sunkumus per daug nesigilina, juos užkrauna ant ūkininko pečių, nors tokia situacija įvyko ne dėl ūkininkų kaltės. „Planavome praėjusių metų kainomis, bet sutriko logistika, išaugo kaštai. Tai, kas dabar yra rinkoje, visiškai nenormalu“, – teigė V.Kazėnas.

Anot jo, pabrangus metalui, gamyklos tiesiog pabrangino gaminius. Todėl ūkio ateities projektai yra sustoję. Kazėnai susirašinėja su NMA, kaip galėtų pakeisti projekto sąlygas, bet kol kas nieko su ja nesusitaria. Negana to, Kazėnai jau patyrė nemenkų išlaidų rengdamiesi šių projektų įgyvendinimui. „Negaliu pasakyti „šiek tiek“. Mes sumokėjome už projekto rengimą ir tyrimus, kurių reikėjo pasitikrinti, ką galime statyti pasirinktame žemės sklype“, – skaičiavo jis.

Vytautas jau galvojo ir apie tai, kaip būtų, jeigu nutrauktų šį projektą ir imtųsi naujo modernizavimo projekto, tačiau suprato, kad tada bus visai naujos sąlygos. Tuomet tektų vėl persiorientuoti arba iš viso atsisakyti ūkio plėtros planų. „Valstybė labai siaurai žiūri į paramą žemdirbiui. Ji labai nelanksti ir nesupratinga“, – savo nuomonę išsakė parama ketinęs pasinaudoti Dzūkijos krašto ūkininkas.

Buvo naujakuriai

Sutuoktiniai Kazėnai yra vilniečiai, iš sostinės 2010 metais persikėlę gyventi į Dzūkiją, Vainiūnų kaimą (Seirijų sen., Lazdijų r.). „Į žemės ūkį atėjau iš agroverslo. Dirbau agroverslo prekyboje – prekiavome grūdais, trąšomis ir kitais produktais. Tai yra informacija, o ūkininkavimas – to dalis, bet čia uždirbama dirbant praktiškai. Man visą laiką buvo įdomu pačiam prisiliesti prie žemės, pajusti, suprasti ir dirbti ją. Toks siekis ir atvedė – pradėjome patys ūkininkauti“, – pasakojo Vytautas.

Prabėgus dešimtmečiui jis nesigaili pasirinkimo, mano, kad pasielgė gerai. Jam pavyko įgyvendinti ir kitą sumanymą. Be augalininkystės, ūkininkas augina ir mėsinius veislinius galvijus – šiuo metu bandoje jų yra 40. Jaunas ūkininkas gvildena mintį, kaip galėtų išplėsti galvijų bandą ir išeiti į didesnes eksporto rinkas. Jo galvoje planas, kad galėtų susivienyti keli ūkiai, jungtis į kooperatyvą, kuris Dzūkijoje jau veikia. Jo teigimu, auginti galvijus verta ir dėl to, kad pievoms galės parinkti mažiau derlingas žemes. Dabar planuose – įrengti modernius aptvarus galvijams auginti. Šie rūpesčiai, kaip sako pats Vytautas, dar labai nauji.

Bandome vėl atsistoti ant kojų

Žemdirbiams visada svarbiausia, kokie yra meteorologiniai metai. Jau turėjome sausrų, liūčių, dabar dairomės į dangų, ką toliau dovanos. Kol kas rūpesčių nematome. Kelios karštos birželio dienos iš esmės situacijos nekeičia. Žiūrėsime, kokia toliau bus vasara. Ūkininkai pašarų prisiruošė, gyvulius turės kuo šerti. Augalininkystė lyg ir duos nemenką derlių. Antras svarbiausias faktorius po klimato – supirkimo ir pardavimo kainos. Tikimės, kad jos augs, bus didesnės ir ūkininkai galės parduoti bei užsidirbti.

Lazdijų rajonas daugiausia yra nederlingos žemės. Figūruoja įvairios auginamos kultūros, bet populiariausi javai ir gyvulininkystės ūkiai. Dvi šakos išlaiko žemės ūkį.

Per pastaruosius dvejus metus labai reikšmingų pokyčių rajono žemės ūkyje nepastebiu. Tačiau Lazdijų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, traukiasi smulkūs gyvulininkystės ūkiai, atsiranda daugiau augalininkystės ūkių. Gyvulininkystės ūkiai traukiasi dėl garbingo ūkininkų amžiaus, dėl nedidelių produkcijos supirkimo ir pardavimo kainų. Iš tikrųjų žemės ūkiui sunku tiek Lazdijų rajone, tiek visoje Lietuvoje.

Pandemija tiesiogiai žemės ūkiui įtakos padarė mažiausiai iš visų verslo šakų ir nišų dėl to, kad kultūros augo, produkcijos buvo, tiktai krito supirkimo kainos. Tie laikai tikrai buvo nelengvi. Dabar žemės ūkis, kaip ir visos ūkio šakos, stengiasi atsistoti ant kojų.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2021-07-08

Nustatyta, kad LPGA šių metų kovą kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją konkrečiai siūlydama, kad iki 2023 metų būtų atidėtas (nepriimtas) ministro įsakymu patvirtintų Pieno supirkimo taisyklių pakeitimas, susijęs su mėginių ėmimu. Esą dėl sunkios – ypač smulkių – pieno gamintojų padėties sunku užtikrinti kokybinius pieno reikalavimus, todėl iki to laiko jiems reikia sudaryti sąlygas investuoti į melžimo bei šaldymo įrangą.

VTEK nekvestionuoja LPGA pateiktuose pasiūlymuose keltų problemų, tačiau pabrėžia, kad, siekdama daryti įtaką, jog būtų pakeistas teisės aktas ar atidėtas jo įsigaliojimas, LPGA privalėjo įsiregistruoti lobistu ir vykdomą lobistinę veiklą deklaruoti Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS). Tačiau to nepadarė.

VTEK primena, kad, siekdami veikti skaidriai, verslo atstovai ir kiti asmenys gali pateikti VTEK prašymą įrašyti juos į lobistų sąrašą. Tai galima greitai ir paprastai padaryti internetu – per sistemą SKAIDRIS, pasiekiamą VTEK interneto svetainėje. Registruojantis taikomas vienkartinis 10 eurų valstybės rinkliavos mokestis.

Užsiregistravę ir sąžiningai deklaruodami siekius tobulinti teisės aktus, asmenys prisideda prie demokratijos stiprinimo valstybėje, pažymima VTEK pranešime. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pabrėžia, kad informacija apie lobistinę veiklą turi būti aktuali ir prieinama. Jei asmenys tokios veiklos nedeklaruoja, visuomenė neturi galimybės žinoti, kas ir kokiais interesais veikia teisėkūros procese.

Atsižvelgdama į tai, lobistinę veiklą prižiūrinti VTEK ragina asmenis sąžiningai ir skaidriai vykdyti įtaką teisėkūrai – registruotis lobistais ir deklaruoti.

Šaltinis: valstietis.lt, ELTA, 2021-07-08

Pažymėtina, kad priimami tik iš anksto užsiregistravę klientai. Registruotis reikėtų ne vėliau nei prieš dieną iki vizito.

Klientai, norintys „gyvai“ konsultuotis NMA centriniame padalinyje, turi užsiregistruoti paskambinę NMA bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841.

Gyventojai, norintys atvykti konsultuotis į NMA teritorinius skyrius, turėtų registruotis paskambinę teritorinių skyrių telefonais, nurodytais NMA svetainėje.

NMA specialistams išsiaiškinus, kokiu klausimu planuojama konsultuotis, atvykimo aplinkybes ir ar atvykimas į NMA yra būtinas, bus suderintas tikslus konsultacijos laikas.

Būtina laikytis saugumo rekomendacijų

Jei konsultacija su NMA specialistu būtina, reikia atvykti į NMA tik paskirtu laiku ir laikytis karantino metu taikomų rekomendacijų: aptarnaujami bus tik tie klientai, kurie dėvi nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

Atvykstantieji turi laikytis asmens higienos reikalavimų – dezinfekuoti rankas, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, laikytis saugaus, ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų. Siekiant užtikrinti klientų ir darbuotojų saugumą, karantino laikotarpiu bus aptarnaujama ne didesnė nei dviejų asmenų grupė.

Raginame naudotis elektroninėmis priemonėmis

Nors šalyje karantinas atšauktas, NMA ir toliau ragina klientus neskubėti vykti į priimamuosius skyrius bei rekomenduoja naudotis elektroninėmis paslaugomis. Primename, kad paraiškas pagal kai kurias KPP priemones, taip pat mokėjimo prašymus, projektų įgyvendinimo ataskaitas galima teikti naudojantis informacine sistema ŽŪMIS.

Paraiškos ir mokėjimo prašymai gali būti teikiami ir per „paraiškų dėžutes“, kurios įrengtos visuose NMA teritoriniuose padaliniuose, jose reikiamus dokumentus galima palikti tiesiogiai nekontaktuojant su NMA darbuotoju. Atkreipiame dėmesį, kad paraiškos turi būti pateiktos per „paraiškų dėžutę“ ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki paraiškų surinkimo pabaigos.

Pateikti kitus pasirašytus dokumentus galima el. paštu dokumentai@nma.lt. Pasirašytus dokumentus taip pat galima atsiųsti registruotu paštu adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

Pateikti klausimus elektroniniu būdu galima NMA interneto svetainės skiltyje „Susisiekite“. Reikės užpildyti formą „Užduokite klausimą el. būdu“ ir paspausti mygtuką „Siųsti klausimą“.

Informacija NMA administruojamos paramos klausimais teikiama bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999 ir trumpuoju numeriu 1841. NMA teritoriniuose skyriuose informacija teikiama telefonais, nurodytais NMA svetainėje.

Šaltinis: nma.lt, 2021-07-02