Žemės ūkio naujienos: 2021-07-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ekspertai pristatė ES bendrosios žemės ūkio politikos naujoves
Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bei joms pavaldžių institucijų ekspertų darbo grupė ūkininkus vienijančioms organizacijoms ir aplinkosaugos nevyriausybinėms organizacijoms pristatė viziją, kaip naujoji Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) „žalioji architektūra“ turėtų pakeisti žemės ūkį Lietuvoje. Su socialiniais partneriais aptartos 2023–2027 m. agrarinės aplinkosaugos naujovės.
Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, Europos Sąjunga aplinkosaugai ir klimato kaitos švelninimui skirs dar didesnį dėmesį nei iki šiol – ketvirtadalis visos paramos žemės ūkiui teks su tuo susijusioms priemonėms.
Būtent dėl to Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos sudarė bendrą darbo grupę, kuri pasiūlytų ūkininkams patrauklių ir kartu veiksmingų priemonių, padėsiančių išsaugoti biologinę įvairovę, natūralias buveines ir mums įprastą kaimo kraštovaizdį.
„Į Žemės ūkio ministerijos rengiamą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą turi būti įtrauktos pačios efektyviausios agrarinės aplinkosaugos priemonės. Priimdami galutinius sprendimus, mes atsižvelgsime ir į darbo grupės įžvalgas, ir į argumentuotus socialinių partnerių pasiūlymus“, – pabrėžia viceministras D. Dudutis.
Iki šiol ūkininkai galėjo savo noru pasirinkti kaimo plėtros (BŽŪP II ramstis) priemones, kuriomis siekiama klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo tikslų, ir gauti už jas kompensacines išmokas. Norintieji gauti tiesiogines išmokas (BŽŪP I ramstis), turėjo privalomai laikytis žalinimo ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų.
Nuo 2023 metų ūkininkai savo noru galės pasirinkti ne tik II-ojo ramsčio aplinkosaugos priemones, kurioms turėtų būti skirta ne mažiau kaip 342 mln. Eur ES lėšų, bet ir I-ojo ramsčio naujovę – ekologines schemas. Pastarosioms turėtų būti skirta ne mažiau kaip 25 proc. viso šaliai numatyto tiesioginių išmokų voko – Lietuvos atveju tai yra 753 mln. Eur. Iš jų 327 mln. Eur yra numatyti ekologiniams ūkiams, o kitoms pagal ūkio specifiką pasirenkamoms aplinkosaugos veikloms – 426 mln. Eur.
Planuojama, jog kiekvienas Lietuvos ūkis, dalyvaujantis ekologinėje schemoje, turėtų įnešti bent minimalų indėlį įgyvendindamas visus aplinkosauginius BŽŪP tikslus.
2023-2027 m. laikotarpiu ūkininkų laukia ir patobulinta paramos sąlygų sistema, kuri bus privaloma visiems, norintiems gauti Europos Sąjungos paramą. Ši sistema – tai vienas iš kertinių BŽŪP „žaliosios architektūros“ elementų. Ji apima valdymo reikalavimus bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus. Visi jie nustato sąlygas, kurias privalomai turės įgyvendinti kiekvienas ūkininkas pagal ūkio specifiką. Naujoji paramos sąlygų sistema yra nukreipta į klimato kaitos ir vandens užterštumo mažinimo, dirvožemio, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo, maisto saugos ir gerovės bei tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo tikslus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-09
Pradedamos deklaruotų laukų patikros
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda pareiškėjų deklaruotų laukų patikras. Šiais metais, kaip ir pernai, planuojama atlikti mažiau patikrų, be to, tikrintojai nevyks į laukus, jei tik tai leis tikrinamų įsipareigojimų specifika.
Patikros ūkiuose vykdomos norint įsitikinti, kad pareiškėjai tinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus, ir tai daryti įpareigoja Europos Sąjungos teisės aktai. Dėl pasaulyje kilusios COVID-19 pandemijos Europos Komisija leido valstybėms narėms sumažinti patikrų imtis 2020 m., taip pat ir šiais metais. Tad 2021 m. planuojamas panašus patikrų skaičius kaip ir pernai, sakoma NMA pranešime. Jau nuo praėjusių metų NMA nuotoliniu būdu atlieka ne tik laukų matavimus, bet ir nustato auginamą pasėlį, pievų šienavimą/ganymą.
Šių reikalavimų nustatymas atliekamas vadovaujantis palydoviniais duomenimis arba gavus nuotraukas per mobilią programėlę „NMA agro“. Naudodamiesi programėle pareiškėjai gali patys dalyvauti patikrinimuose ir pranešti apie įvykdytas veiklas (atsiųsti dirbamo lauko nuotraukas), taip pat informuoti apie force majeure aplinkybes.
Pareiškėjai, siekiantys susietosios paramos už vaisius, uogas ir daržoves ir deklaravę 3 ha ir didesnį plotą, privalo pateikti mobiliąja programėle „NMA agro“ kiekvieno lauko, kuriame turi matytis užaugintas derlius, nuotraukas. Nuotraukas būtina atsiųsti iki spalio 1 d., likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki derliaus nuėmimo, pažymi NMA. Šiais metais įsigaliojo naujas reikalavimas – draudimas smulkinti žolę, jei pareiškėjų laikomų gyvulių vidurkis (SG) sudaro mažiau kaip 0,3 SG pievos hektarui. Tikrinant šį reikalavimą pirmiausia įvertinami nuotolinių patikrinimų rezultatai ir tik tuo atveju, jei nustatomas biomasės sumažėjimas, bus vykstama atlikti patikrą vietoje.
Vykdant patikrą vietoje vizualiai nustatomas faktas, ar žolės mulčiavimo ganyklose arba pievose arba žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje buvo atliekamas. Siekis vengti besidubliuojančių reikalavimų tikrinimo bei mažinti vizitų pas tikruosius ūkininkus skaičių taip pat paskatino NMA peržiūrėti bei atnaujinti atitinkamas patikrinimų atlikimo tvarkas su pagrindinėmis ūkininkus prižiūrinčiomis institucijomis: Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), VšĮ „Ekoagros“, Valstybine augalininkystės tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentu, Valstybinė miškų tarnyba ir kt.
Šaltinis: lrytas.lt, 2021-07-12
Chaosas tiekimo grandinėje pražudė beveik 2 tūkst. galvijų: jei nebus pokyčių, visuomenei gresia rimtas pavojus
Gruodžio pabaigoje apie 1 800 jaučių laivu „Elbeik“ buvo išgabenti iš Ispanijos į Turkiją. Kelionė turėjo trukti apie vienuolika dienų, tada galvijus planuota parduoti, daugiausia „Halal“ sertifikatą turinčioms skerdykloms, kur jie turėjo būti paskersti sukeliant minimalius kentėjimus, kaip reikalaujama pagal religinį įstatymą.
Visas procesas bent jau neturėjo užtrukti ilgai. Tačiau pandemijai pasėjus sumaištį tarptautinėje pervežimų jūra pramonėje, kitus tris mėnesius laivas niekaip negalėjo iškrauti savo krovinio, ir gyvuliai ėmė badauti, rodo Ispanijos vyriausybės atliktas tyrimas. Beveik 10 proc. jaučių nugaišo, jų gaišenos buvo išmestos už borto arba paliktos pūti aptvare tarp gyvų galvijų.
Kai „Elbeik“ grįžo į Ispaniją, valdžia nurodė, kad likę 1 600 gyvulių yra pernelyg ligoti, kad galėtų būti parduoti, ir turi būti pribaigti. „Elbeik“ tapo svariu argumentu uždrausti kontroversišką 18 mlrd. dolerių vertės tarpvalstybinę prekybą gyvais gyvuliais. Pandemija pablogino kasmet eksportuojamų maždaug 2 mlrd. karvių, avių, ožkų, kiaulių ir vištų sąlygas, ir epidemiologai prisijungia prie raginimų imtis ryžtingų reformų. Gyvuliai įstringa tranzito grandinėje daug ilgiau, nei tikimasi, o saugumo patikrinimai ženkliai sutrumpinti.
Atsirandant naujoms rizikoms, kurias sergantys gyvuliai gali kelti žmogui, vis daugiau šalių riboja šią praktiką arba palaipsniui visiškai jos atsisako. „Kai kalbama apie gyvūnų gerovę, jų transportavimas jūra yra didelė juoda skylė, – sakė Thomas Waitzas, ekologiškai ūkininkaujantis ūkininkas iš Austrijos, Europos Parlamento atstovas, komiteto, atsakingo už tarpvalstybinio gyvūnų pervežimo taisyklių atnaujinimą, narys. „Transportavimui laivais visiškai netaikomas joks reglamentas ar gyvūnų gerovės standartai.
Visuomenės sveikatai gresia rimtas pavojus, jei gyvūnai bus transportuojami aplinkoje, kur gali tarpti mikrobai ir bakterijos.“ Europos Sąjunga, kuri sudaro per 75 proc. pasaulinio gyvų gyvūnų eksporto, yra „nepajėgi užtikrinti gyvūnų gerovės“, rašoma komiteto užsakytoje ataskaitoje. Tikimasi, kad komitetas iki metų pabaigos rekomenduos naujas, griežtesnes taisykles eksportuotojams. Jungtinė Karalystė žengė dar toliau, planuodama apskritai uždrausti gyvų gyvūnų gabenimą į skerdyklas, nors ji dar ir nenurodė tikslios datos. Naujoji Zelandija balandį pranešė palaipsniui iki 2023 metų atsisakysianti prekybos gyvais gyvūnais.
Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-10
„Žemaitijos pienas“ svarsto, ar skųsti teismo sprendimą dėl baudos
Teismui sumažinus Lietuvos banko skirtą baudą pieno perdirbimo bendrovei „Žemaitijos pienas“ iki 125,5 tūkst. eurų ir įmonės skundą patenkinus iš dalies, pastaroji dar svarsto, ar tokį sprendimą skųs.
Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį sumažino įmonei skirtą baudą nuo 158 tūkst. iki 125,5 tūkst. eurų. Sprendimas priimtas po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas balandį grąžino bylos nagrinėjimą į pirmąją instanciją. „Bendrovė analizuoja sprendimą, vertina jo motyvus bei artimiausiu metu nuspręs dėl apeliacinio skundo (ne) teikimo perspektyvų“, – per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Žemaitijos pienas“.
Lietuvos bankas 2018-ųjų vasarį „Žemaitijos pienui“ skyrė 158 tūkst. eurų baudą. Anot centrinio banko, įmonės vadovai nesilaikė biržoje listinguojamų bendrovių kodekso principų ir apie tai 2016 metų ataskaitoje atskleidė neteisingą informaciją, be to, jie neveikė visų akcininkų ir bendrovės interesais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 metų liepą priimtu sprendimu „Žemaitijos pienui“ paskirtą baudą buvo sumažinęs iki 138 tūkst. eurų. Praėjusių metų pabaigoje 57,98 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų valdė Algirdas Pažemeckas ir Danutė Pažemeckienė, 9,74 proc. – „Baltic Holding“, 6 proc. – „Klaipėdos pienas“. „Žemaitijos pieno“ akcijos kotiruojamos biržos Papildomajame prekybos sąraše.
Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-09
VMVT direktorius sudarė patariamąją ekspertų grupę gyvūnų gerovės klausimams
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Manto Staškevičiaus įsakymu sudaryta patariamoji ekspertų grupė, teiksianti savo pasiūlymus sprendžiant gyvūnų gerovės klausimus. Pasak Manto Staškevičiaus, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis gyvūnų gerovės organizacijomis ir visuomenės aktyvumas davė gerų rezultatų, tačiau tam tikrų problemų ir iššūkių išlieka.
„Siekiant esminių pokyčių gyvūnų gerovės užtikrinimo srityje, stiprinama ne tik kontrolė, būtini ir sisteminiai sprendimai, aktyvesnės švietėjiškos, konsultavimo veiklos. Akivaizdu, kad vienos institucijos sprendimų ir resursų neužtenka. Todėl inicijavau patariamąją ekspertų grupę, kad sujungus įvairesnių nuomonių, daugiau žinių ir skirtingų patirčių, teigiami pokyčiai vyktų sparčiau.
Šioje ekspertų grupėje dirbs ne tik VMVT, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, bet ir visuomeninių gyvūnų teises ginančių organizacijų – viešųjų įstaigų „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, „Tušti narvai“, „Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija“ ir kitų atstovai, Lietuvos kinologų, Lietuvos felinologų draugijų nariai, specialistai iš Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijų, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkai, Lietuvos veterinarijos gydytojų bei Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų, Gyvūnų apsaugos ir gerovės asociacijų atstovai, kurie stengsis užčiuopti, kodėl kyla vienos ar kitos problemos, kokios to priežastys ir teiks savo siūlymus jas sprendžiant, taip pat siūlys teisėkūros iniciatyvas, sustiprinant gyvūnų augintinių apsaugą mūsų šalyje“, – komentuoja VMVT direktorius.
Per pirmąjį šių metų pusmetį VMVT sulaukė daugiau kaip 700 pranešimų, iš kurių daugiau kaip pusė (469) susiję su gyvūnų augintinių gerove.
