Žemės ūkio naujienos: 2021-07-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Lietuvoje vėl tikimasi rekordinio grūdų ir rapsų derliaus
Žemdirbiai šiemet laukia rekordinio grūdų ir rapsų derliaus. Dėl palankių oro sąlygų šiemet derlius gali būti dar didesnis nei pernai, kai ūkininkai džiaugėsi rekordu. Gera žinia ir ta, kad grūdų kainos pasaulinėje rinkoje taip pat išlieka aukštos nepaisant to, jog augintojai savo aruoduose dar tebeturi 2020 metų derliaus likučių.
Jis pastebi, kad šiemet pasėlių plotas šiek tiek mažesnis, tačiau bendras grūdinių augalų derlius turėtų būti didesnis dėl geresnio derlingumo.
Lietuvoje daugiausia pasėta kviečių, kurių derlingumas turėtų siekti 5,6 tonų iš hektaro. Palyginti, pernai derlingumas siekė 5,4 t/ha). Rapsų derliaus padidėjimą taip pat turėtų lemti geresnis derlingumas – prognozuojama 3,7 t iš hektaro.
Tikimasi, kad bendras grūdinių augalų derlius sudarys 6,93 mln. tonų, iš jų kviečiai – 4,89 mln. tonų. Rapsų derlius turėtų pagaliau peržengti simbolinę 1 mln. tonų ribą ir siekti 1,04 mln. tonų. Tai geriausias derlius per pastarąjį dešimtmetį.
Pasaulinės 2021–2022 m. kviečių ir kitų grūdų derliaus prognozės taip pat optimistinės. Kviečių derlius pasaulyje turėtų siekti 794,4 mln. tonų. Ypač geras derlius dėl palankių meteorologinių sąlygų prognozuojamas Europos Sąjungoje, Ukrainoje bei Rusijoje.
Nepaisant optimistinių naujojo pasaulinio derliaus prognozių, grūdų ir rapsų supirkimo kainos gegužės mėnesį Lietuvoje vis dar augo. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, palyginti su balandžio mėnesiu, sparčiausiai paaugo rugių (beveik 11 proc.) ir rapsų kainos (9,1 proc.). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, rapsų kainos padidėjo net trečdaliu. Maistinių II klasės kviečių kaina per metus padidėjo 11 proc., o pašariniai kviečiai buvo superkami 5 proc. brangiau.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-15
K. Navickas: sėkmė lydi tuos, kuriems ūkininkavimas – ne vien profesija, bet ir gyvenimo būdas
2020-ieji metai buvo neeiliniai – dėl Covid-19 pandemijos šalyje neįvyko daugelis suplanuotų renginių. Atlaisvinus karantino suvaržymus Prienų rajone surengtas tradicinis 27-asis konkurso „Metų ūkis 2020“ nugalėtojų apdovanojimas. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas už pažangų ūkininkavimą padėkas įteikė 25-iems šalies ūkininkams.
Geriausių ūkininkų rinkimai – puiki proga pasidžiaugti rezultatų siekiančiais kaimo žmonėmis, kuriems ūkininkavimas ne vien profesija, bet ir gyvenimo būdas, teigia ministras K. Navickas. Pasak jo, šie žmonės vertingiausia žemės ūkio investicija. „Žinau, kad sunku išrinkti tuos darbščiausius, nes tokiais drąsiai galime pavadinti visus žemdirbius. Sveikintina, kad tarp konkurso nugalėtojų daugėja jaunimo. Šalies kaimo ateitis jų rankose“, – Ūkininkų sąjungos renginyje sakė ministras.
Už pažangų ūkininkavimą žemės ūkio ministro padėkos raštai įteikti 25-iems įvairių rajonų ūkininkams.
Akmenės r. sav. – Gitana ir Valdas Baranauskai
Anykščių r. sav. – Irina ir Vitalijus Petroniai
Biržų r. sav. – Anita ir Arvydas Džiulnai
Elektrėnų sav. – Jolita Štrimaitė ir Mindaugas Gumbis
Ignalinos r. sav. – Regina ir Rimantas Veličkai
Joniškio r. sav. – Šarūnė ir Julius Vaitekūnai
Kaišiadorių r. sav. – Milda ir Rimas Tamošiūnai
Kauno r. sav. – Dirmeikių šeimos ūkis
Kelmės r. sav. – Vilma ir Ričardas Petrikai
Kėdainių r. sav. – Župerkų šeimų ūkis
Klaipėdos r. sav. – Agnė ir Mindaugas Alksniai
Kupiškio r. sav. – Ignas ir Vilius Jackevičiai
Lazdijų r. sav. – Sandra ir Tomas Zablackai
Marijampolės sav. – Mykolas Šveikauskas
Mažeikių r. sav. – Edita ir Arno Piilberg
Pakruojo r. sav. – Sigutė ir Ovidijus Paplauskai
Plungės r. sav. – Renata ir Saulius Drungilai
Prienų r. sav. – Giedrius Mieliauskas
Raseinių r. sav. – Vyšniauskų šeimų ūkis
Šilalės r. sav. – Vanda ir Romualdas Bertašiai
Šilutės r. sav. – Alma ir Tomas Kazlauskai
Tauragės r. sav. – Sigita ir Remigijus Loveikiai
Telšių r. sav. – Virginija ir Remigijus Gailiai
Utenos r. sav. – Gražina ir Gediminas Skardžiai
Vilkaviškio r. sav. – Jovita ir Remigijus Alavočiai
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-15
Auga žemdirbių, pasirinkusių gamtą tausojantį ūkininkavimą, gretos
Susidurdami su nerimą keliančiais klimato kaitą liudijančiais faktais, temperatūros svyravimo anomalijomis, vis dažniau susimąstome apie tai, kaip kiekvienas mūsų galėtų prisidėti prie supančios gamtos išsaugojimo. Palaipsniui įsitikiname, kaip svarbu atsakingai vartoti, tausoti energiją, vandenį, kitus gamtos išteklius.
KPP įgyvendinimo laikotarpiu Lietuvos ūkininkai, dalyvaudami priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose, turėjo puikias galimybes vykdyti aplinkai draugišką ūkininkavimą, prisidėti prie biologinės įvairovės atkūrimo bei jos išsaugojimo. Pareiškėjai galėjo rinktis iš 13 šios priemonės veiklų.
Šiais metais pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateikta 7 912 paraiškų, deklaruota 126 569 ha ploto. Palyginus su 2020 m., daugiau kaip tūkstančiu išaugo paraiškų skaičius, deklaruotas plotas padidėjo per 17,5 tūkst. ha.
Tarp didžiausią proveržį pasiekusių priemonės veiklų – „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“. Dalyvauti veikloje pasirinko 1 170 žemdirbių, tuo tarpu praėjusiais metais buvo pateiktos 824 paraiškos. Deklaruotas plotas siekia 35 523 ha (2020 m. 28 225 ha). Paminėtina, kad ši veikla buvo viena populiariausių ir praėjusiais metais.
Ypač populiaria išlieka dirvožemio kokybę gerinanti bei jį nuo degradacijos ir erozijos padedanti apsaugoti veikla „Ražienų laukai per žiemą“. Pateiktos 2 843 paraiškos, palyginti su praėjusiais metais, šia veikla papildomai susidomėjo apie 400 pareiškėjų. Pagal veiklą deklaruotas plotas siekia 40 570 ha.
Natūralių, pusiau natūralių pievų ar ganyklų turintys ūkininkai bei ekstensyviai jose ūkininkaujantys, gyvendami santarvėje su gamta padaro didžiulį gerą darbą ne tik gamtai, bet ir mums visiems. Šiais metais tarp populiariausių veiklų išlieka veiklos „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“. Atitinkamai pateiktos 1 365 paraiškos (2020 m. 1 277) ir 876 paraiškos (2020 m. 764). Tad pareiškėjų skaičius padidėjo pagal abi veiklas. Pievų tvarkymo plotas šiais metais sudaro 19 699 ha ploto, šlapynių – 8 366 ha (2020 m. atitinkamai 17 938 ha ir 7 646 ha).
Daugiau pateikta paraiškų ir pagal veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“. Šioje veikloje galėjo dalyvauti ūkininkai, kurių deklaruojami žemės ūkio naudmenų plotai patenka į Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytas „Rizikos“ vandens telkinio baseino teritorijas. Dalyvauti veikloje pasirinko 524 ūkininkai, deklaruota 7 154 ha ploto. Šiemet pateikta 130 paraiškų daugiau negu praėjusiais metais.
Ūkininkai, vykdantys ūkinę veiklą Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose Europos Bendrijos svarbos natūralių ir saugomų rūšių buveinių plotuose – specifinių pievų plotuose – ir prisiėmę įsipareigojimus pagal veiklą „Specifinių pievų tvarkymas“, gamtininkų galėtų būti vadinami pagrindiniais nykstančios bioįvairovės problemos sprendimo pagalbininkais. Nors 2021 m. pateiktų paraiškų skaičius nėra įspūdingas, pateiktos 327 paraiškos, tačiau prisiimti įsipareigojimai 2 266 ha plote padeda išsaugoti tuos, kam gresia pavojus išnykti, kam sunku įsitvirtinti ir išsilaikyti, kam sunku išlikti. Praėjusiais metais buvo pateikta 311 paraiškų, deklaruota 2 166 ha ploto.
Dalyvaudami veiklose „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ bei „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ ūkininkai gali prisidėti prie gamtos vertybių išlikimo. Šių ūkininkų dėka mažėja grėsmė netekti nors ir sunkiai paprastam žmogui pastebimos, bet turinčios be galo svarbią reikšmę gamtos dalelės. Iš viso šiais metais dalyvauti minėtose veiklose pasiryžo 196 ūkininkai, deklaruojamas 3 963 ha nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių pievų bei šlapynių plotas. Tad meldinės nendrinukės galės jaustis saugiai beveik 300 ha padidėjusiame natūralių ir pusiau natūralių pievų bei šlapynių plote.
Nors veiklos „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ išliko mažiau populiarios, tačiau ir jomis susidomėjimas truputį išaugo. Pagal veiklą „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ pateiktos 69 paraiškos, 11 paraiškų daugiau negu pernai. Deklaruotas plotas siekia 350 ha. 4 paraiškomis daugiau pateikta ir pagal veiklą „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, šiais metais dalyvauti veikloje nusprendė 11 pareiškėjų. Tiesa, sumažėjo susidomėjimas veiklomis „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ ir „Dirvožemio apsauga“. Melioracijos griovių priežiūrą pasirinko 245, dirvožemio apsaugą – 22 pareiškėjai. Atitinkamai 38 ir 2 pareiškėjais mažiau negu pernai.
2021 m. aktyviausiai paraiškas teikė ūkininkaujantys Panevėžio apskrityje (1 247), toliau rikiuojasi Vilniaus (1 134), Utenos (961), Šiaulių (825), Kauno (809), Klaipėdos (753), Tauragės (682), Telšių (548), Alytaus (526), Marijampolės (427) apskritys.
Šaltinis: nma.lt, 2021-07-15
Dėl paramos konsultavimo paslaugoms įsigyti – jau nuo kitos savaitės
Liepos 19 d. pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“. Paraiškos bus renkamosiki pat vasaros pabaigos – rugpjūčio 31 d.
Kas gali teikti paraiškas?
Dėl paramos įsigytoms konsultavimo paslaugoms kompensuoti kviečiami kreiptis:
ūkininkai, jaunieji ūkininkai bei kiti žemės valdytojai, kurių valdomo ūkio ekonominis dydis siekia 4 tūkst. Eur (netaikoma besikuriantiems ūkininkams),
miško valdytojai, kurių miško valda yra ne mažesnė nei 1 ha,
labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, veikiančios kaimo vietovėse.
Žinotina, jog įgyvendinimo taisyklėse nustatyta, kad paraiškų negali teikti tie pareiškėjai, kurie 2017–2019 metais buvo patvirtinti konsultavimo paslaugų gavėjais ir per 36 mėnesius nuo šio patvirtinimo nepasinaudojo visa skirta parama arba pasinaudojo tik jos dalimi. Taigi dėl paramos gali kreiptis tik pareiškėjai, kurie 2017–2019 metais nebuvo patvirtinti konsultavimo paslaugų gavėjais.
Kas gali būti įsigyta?
Ši parama skiriama pareiškėjams, kurie pasinaudojo konsultavimo paslaugomis įvairiais žemės ūkio veiklos, miškininkystės valdymo ir kt. klausimais, t. y.:
ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams gali būti kompensuojamas konsultacijų, susijusių su žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų laikymusi, klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikos ir darbo, ir ūkio saugos standartų taikymu, vandens apsaugos, integruotų augalų apsaugos priemonių naudojimu, KPP numatytų priemonių įgyvendinimu, besikuriantiems ūkininkams – su ūkio steigimu, įsigijimo išlaidos,
miškininkams – konsultacijų dėl įsipareigojimų, susijusių su natūralių buveinių ir laukinės augalijos bei gyvūnijos apsauga, laukinių paukščių apsauga, vandens apsauga bei ekonomine ir aplinkosaugine veikla miško valdoje, įsigijimo išlaidos,
įmonėms – konsultacijų apie ekonominę ir aplinkosauginę veiklą įsigijimo išlaidos.
Kokia galima paramos suma?
Numatoma paramos suma konsultavimo paslaugoms gauti 2021–2023 metais yra:
ūkininkams, jauniesiems ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams – 1 675 000 Eur;
miško valdytojams – 200 000 Eur;
kaimo vietovėse veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms – 125 000 Eur.
Didžiausia galima pasinaudoti konsultavimo paslaugomis per KPP įgyvendinimo laikotarpį suma yra 1 500 Eur be PVM vienam konsultavimo paslaugų gavėjui.
Paramos intensyvumas skaičiuojamas skirtingai: ūkininkams, jauniesiems ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams kompensuojama 100 proc. arba 70 proc. konsultavimo paslaugų teikimo valandinio įkainio, atsižvelgiant į konsultavimo paslaugų sritį, miško valdytojams kompensuojama 100 proc., kaimo vietovėje veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms – 70 proc. konsultavimo paslaugų teikimo valandinio įkainio.
Paramos gavėjas konsultavimo paslaugomis privalo pasinaudoti per 36 mėnesius nuo patvirtinimo konsultavimo paslaugų gavėju.
Atrankos kriterijai
Pareiškėjų atitiktis KPP priemonės atrankos kriterijams gauti konsultavimo paslaugas vertinama tuo atveju, jei lėšų suma, kuri gali būti paskirstyta konsultavimo paslaugoms gauti pagal atskirus pareiškėjus, yra didesnė arba lygi 2021−2023 m. planuojamai skirti paramos sumai pagal priemonės veiklos sritį.
Pareiškėjų atrankos kriterijai taikomi mažėjančios svarbos tvarka:
Ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, kurie paraiškos pateikimo metu:
yra pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir (arba) „Dirvožemio apsauga“;
pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Aprašas), ir (arba) Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 „Dėl Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“, yra sudarę tręšimo planus ir juos įgyvendina;
pagal teisės aktų reikalavimus yra sertifikuoti ekologinės gamybos ūkiai;
yra jaunieji ūkininkai. Jaunasis ūkininkas yra ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus (paraiškos pateikimo dieną asmeniui dar nėra suėję 41 metai);
turi ne mažiau kaip 10 sutartinių gyvulių (SGV) (SGV skaičius apskaičiuojamas vadovaujantis Aprašo priede nurodytais SGV skaičiavimo koeficientais).
Miško valdytojai paraiškos pateikimo metu:
yra fiziniai asmenys;
miško valda patenka į saugomas teritorijas (vertinama pagal pareiškėjo paraiškoje nurodytą nors vieno miškų ūkio paskirties žemės sklypo kadastro numerį).
Kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės paraiškos pateikimo metu:
įmonė veikia ne ilgiau kaip 3 metus;
įmonė veikia savivaldybėje, kurioje registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis pagal skelbiamus Lietuvos statistikos departamento duomenis yra aukštesnis nei vidutinis Lietuvos Respublikoje;
įmonė turi ne mažiau kaip 2 darbuotojus.
Pareiškėjų atitikimas atrankos kriterijams vertinamas vadovaujantis informacija, pateikta paraiškoje ir jos prieduose. Paraiškoje nurodyti duomenys be NMA paklausimo po paraiškos pateikimo NMA dienos negali būti koreguojami ar tikslinami (išskyrus akivaizdžias klaidas). Jeigu paraiškoje ir jos prieduose nėra duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti pareiškėjo atitiktį atrankos kriterijui, laikoma, kad pareiškėjas jo neatitinka.
Šaltinis: nma.lt, 2021-07-15
Ūkininkams keliai uždaryti: kombainus į laukus skraidins lėktuvais?
Moderni kelių rekonstrukcija stumia žemdirbius iš kelių ir net gali priversti atsisakyti ūkininkavimo. Nepravažiuojamos kelių saugumo salelės ir sankryžos, projektuojamos per siauros gatvės, asfaltuojant panaikintos nuovažos į laukus – tokios problemos verčia ūkininkus kelti klausimą, kam skirti keliai, jeigu jie netarnauja gyventojams ir sukelia avarines situacijas? Kelininkai žemdirbių skundus praleidžia pro ausis ir tikina, kad viskas daroma dėl saugumo.
Lietuvoje daugėjant moderniai sutvarkytų kelių, daugėja ir problemų. Situacija paradoksali – kelininkai tvirtina, kad paiso nustatytos teisinės tvarkos, kuri sukurta saugumui didinti. Tačiau sprendžiant iš daugelio žmonių (ne tik ūkininkų) atsiliepimų, realybėje situacija neretai būna priešinga – moderni kelių rekonstrukcija prikuria kliūčių ir sukelia avarinių situacijų.
Ūkininkai jau seniai bėdoja, kad keliuose įrengus saugumo saleles, inžinerinius įrenginius neįmanoma pravažiuoti su didesne žemės ūkio technika. Laužomos brangios mašinos, nukenčia ir kelio įrengimai. Ne vienu atveju žemdirbiai nebeišmano, ką daryti – atsisakyti ūkininkavimo ar kombainus ir kitą plačiabarę techniką į laukus skraidinti lėktuvu? Jiems susidaro įspūdis, kad išsakomos problemos ir argumentai praleidžiami pro ausis, nes projektuojant naujus kelius į tai neatsižvelgiama.
Susiaurintose gatvėse neprasilenks
Tryškių miestelyje (Telšių r.) klostosi dar kurioziškesnė situacija – ūkininkai su nerimu laukia derliaus nuėmimo, nes nežino, kaip pateks į laukus. Ūkininkai pasakoja, kad Tryškiuose taip rekonstruojamos gatvės, kad pėstiesiems ir žalioms zonoms teks kone daugiau vietos nei važiuojamajai kelio daliai, o ūkininkai tampa iš viso nepageidaujami kelyje.
„Keliai susiaurinami tiek, kad didesnė žemės ūkio technika nepravažiuos. Lengvosios mašinos prasilenks, bet sunkvežimiui, juolab plačiabarei žemės ūkio technikai pravažiuoti neįmanoma. Važiuojant į Tryškius iš bet kurios pusės minimalus kelio plotis – 8 m, o įvažiavus į miestelį viena pagrindinė gatvė bus 7 m, kita – 6,5 m. O pėsčiųjų takas vienoje pusėje – 3, kitoje pusėje – kone 2 m, dar 1 m paliktas žaliai vejai. Kelias susiaurintas, aprėmintas bordiūrais, vienoje pusėje arti pastatyti žibintai. Kaip pravažiuoti, jeigu žemės ūkio technika yra iki 4 m, o viena eismo juosta – 3,25 cm? Kur čia saugumas?“ – stebisi ūkininkas Andrius Akučka.
Rekonstruojamos Tryškių gatvės kelia ir nerimą, ir juoką kitiems miestelio gyventojams. „Žmonės juokiasi, kad miestelyje nėra tiek gyventojų, kiek padaryta pėsčiųjų takų. Čia daugiausia ūkininkų, daugiau jokios veiklos nėra, kas antras žmogus yra susijęs su žemės ūkiu, kuriam reikia važiuoti į laukus. Be to, visiems neramu, ką darysime žiemą tokiose siaurose gatvėse. Įdomiai pas mus viskas vyksta“, – nuostabos neslėpė vyras.
Sankryžose rieda nuo kelio
A.Akučka atkreipė dėmesį ir į nesuprantamą sankryžų performavimą. „Sankryžos susiaurinamos tiek, kad jau ne vienas sunkvežimis nuvažiavo nuo kelio. O kaip pravažiuos didesnė žemės ūkio technika? Bet darbai toliau vyksta, niekas to nepaiso“, – apmaudavo jis.
Ūkininkas pasakojo, kad neseniai jo kolega kitame kelyje patyrė incidentą – važiuodamas su sėjamąja užkabino lengvąjį automobilį. „Ten kelias buvo platesnis, o ką daryti dar siauresniame kelyje? Kelininkai tvirtina, kad viską daro dėl saugumo, tačiau kur tas saugumas? Kažkokie nesuprantami priešingi dalykai“, – prieštaravimai stebina vyrą.
Netrukus reikės doroti derlių, ūkininkai gūžčioja pečiais: ką daryti? Jie rašė raštus Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), bet gavo atsakymą, kad viskas teisėta. „Prašėme, kad praplatintų kelius, bet jie to nedarys. Žadėjo, kad kai kuriose vietose įrengs prasilenkimo aikšteles, bet mes kol kas tokių projektų nematėme. Akivaizdu, kad ūkininkai tampa nepageidaujami keliuose. Mūsų padėtis – be išeities“, – konstatavo A.Akučka.
Jis pridūrė, kad tokia „moderni“ kelių rekonstrukcija vykdoma ne tik Tryškiuose. „Kai pradėjau domėtis, paaiškėjo, kad tai ne mūsų vienų problema, jų apstu visoje Lietuvoje, ir nėra jokio konkretaus sprendimo. Matyt, kažkam tas taupymas išeina į naudą. Kol kas nors iš „aukštų“ žmonių tokiuose keliuose nepaklius į bėdą, matyt, niekas nieko nedarys“, – svarstė ūkininkas.
Neliko nuovažų į laukus
VL problemas dėl kelininkų asfaltuojamo žvyrkelio išsakė ir Anykščių rajono ūkininkas Juozas Binkis. „Pas mus kelininkai ruošiasi asfaltuoti 4 km kelio Troškūnai–Latavėnai atkarpą. Daug metų prašėme asfaltuoti, dusome dulkėse, žmonės negalėjo laikyti karvių, po metų gyvulį tekdavo keisti, nes rupšnojant dulkėtą žolę dantys sudyla. Pagaliau mus išgirdo ir pavasarį pradėjo darbus, sužymėjo nuovažas. Ir tada paaiškėjo, kad Anykščių kelių priežiūros tarnybos įrengtos senos nuovažos bus naikinamos, o naujos įrengiamos žemių naudotojams ir savininkams nepriimtinose, nepatogiose vietose. Kai kur į tą patį lauką suprojektuotos net 2 ar 3 nuovažos, o kitur – nė vienos, arba – tiesiai į „balą“. Norint pasiekti sklypelį reikės važiuoti 1,5 km, kirsti svetimus laukus. Tyčiojasi iš ūkininkų“, – piktinosi vyras.
Jis skundėsi, kad kelio asfaltavimo projektas nebuvo derintas su gyventojais, neatsiklausta jų nuomonės, kaip patogiau įrengti nuovažas. „Kreipiamės raštu į LAKD, jie atsakė – nuovažas įsirenkite patys. Tokiu atveju reikia rengti projektą, jį suderinti. Visa tai nemažai kainuoja“, – teigė ūkininkas.
Kelininkai nepalenkiami
Anykščių rajono savivaldybės vicemeras Dainius Žiogelis VL sakė norėjęs ūkininkams padėti išspręsti problemą, bendravęs su LAKD vadovais, tačiau jie nepalenkiami. „Asfaltavus žvyrkelį gyventojams bus geriau, bet ūkininkai turės problemų. Tai valstybinės reikšmės kelias, mes tik tarpininkavome, kiek galėjome. Kelių direkcija turi savo politiką ir reikalavimus, nuovažas įrenginėja tik tam tikrais atstumais. Blogiausiu atveju jie pasiūlo nuovažas įsirengti savo lėšomis, o tai brangu“, – aiškino anykštėnų vietos valdžios atstovas.
Jis pridūrė, kad rekonstruojant ir tvarkant vietinės reikšmės kelius savivaldybė sprendžia visus klausimus su gyventojais, atsižvelgia į jų pageidavimus ir papildomai įrenginėja nuovažas į laukus. „Tas nuovažas įrenginėjame ir kas 20 m, jeigu negali patekti į laukus, nėra servitutų“, – teigė vicemeras.
D.Žiogelis tvirtino, kad ne tik ūkininkams, bet ir pačiai savivaldybei sunku susitarti su LAKD. „Bet kokius klausimus yra sudėtinga derinti, nes jie randa milijoną teisinių priežasčių, kodėl negalima kažko daryti. Net kartais nesutinka, kad mes patys pasidarytume. Štai Troškūnuose asfaltavome gimnazijos kiemą ir prašėme, kad leistų kartu išasfaltuoti įvažiavimą nuo valstybinio kelio, kur jau 60 metų stovi mokykla. Bet tiek visko pareikalavo, kad mes paprasčiausiai to atsisakėme“, – pasakojo jis.
Vicemeras prisiminė dar vieną susirėmimą su LAKD, kai pokario partizanų sostine vadintame Andrioniškyje norėta pastatyti paminklinį akmenį partizanams. „Gal du mėnesius rūpinomės, kad suderintume. Paminklą norėjome statyti sudegusio pastato vietoje, bet namo pamatai patenka į 20 m zoną prie valstybinio kelio, o tai – kaip šventa karvė. Juk daugelyje miestelių ar gyvenviečių 20 m zonoje stovi namai. Ar juos reikėtų nukelti?“ – apie kelininkų reikalavimus pasakojo jis.
Ar pasimokys iš klaidų?
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad problemų dėl rekonstruojamų kelių tiek daug, kad tai teko aptarinėti su Seimo nariais. Jis pabrėžė, kad keliai skirti visiems vartotojams, taip pat ūkininkams, kaimo žmonėms, kurie prie jų gyvena. Ir jais turėtų būti patogu naudotis.
„Tikimės, kad po tokio problemų aptarimo gal bus koks rezultatas. Kita vertus, žinant, kad jos neatsirado šiemet, tai – sisteminės bėdos, kyla abejonių, ar kas pasikeis“, – didelių vilčių neturi LŪS vadovas.
Jis sakė suprantantis kelininkų argumentus, kad svarbiausia – saugumas, tačiau reikia išgirsti ir žmonių, kurie naudojasi keliais, balsą. „Kalbant apie nuovažas, jeigu jų negali įrengti tankiau nei nustatyta taisyklėse, šalia pagrindinio kelio turėtų būti įrengtas lygiagretus žvyrkelis, kuriuo būtų galima pasiekti visus sklypus. Bet tai išaugina darbų sąmatą, todėl niekas savo noru, be didelio spaudimo to ir nedaro“, – pastebėjo R.Juknevičius, priminęs, kad dar daugiau problemų dėl keliuose įrengtų saugumo salelių.
Jis sakė, kad apie tai ne kartą kalbėta su LAKD atstovais, ir buvo rasta išeitis – tas saleles įrengti taip, kad plačiabarė technika galėtų išlaviruoti. „Bet, žiūrėk, parengtas naujas projektas ir vėl tas pats kartojasi. Kliūtys tokios, kad nesugadinus technikos ir įrenginių pravažiuoti neįmanoma. Tada prasideda konfliktai, pykčiai“, – tvirtino LŪS pirmininkas.
R.Juknevičiaus manymu, kelių saugumo salelės – lyg mados reikalas, kitos šalys jau mokosi iš tam tikrų klaidų. „Anksčiau važiuojant per Lenkiją magistralėje kone kas 1–2 km matėme greičio ribojimus ir įrengtas pėsčiųjų perėjas, kurias vadindavome zuikių perėjomis, nes namų aplinkui nematydavome. Dabar naujuose keliuose tų zuikių perėjų neliko“, – pastebėjo LŪS vadovas.
LAKD atsakymai nustebins
LAKD atsakymas į VL klausimą, ar rasti sprendimai dėl nepravažiuojamų kelių eismo salelių, nustebins ne tik ūkininkus. „Informuojame, kad panašiais atvejais (gavus prašymą ar skundą) inicijuojamas infrastruktūros vertinimas. Ir, jeigu nustatoma, kad kelio elementai neatitinka keliamų reikalavimų, jie yra įtraukiami į pertvarkomų objektų planus“, – atsakydami kelininkai pripažino, kad kelio elementai gali neatitikti keliamų reikalavimų.
LAKD atstovai taip pat informavo, kad dėl nuovažų besiskundusiam K.Binkiui yra oficialiai atsakyta 3 kartus. Šiuose atsakymuose, be kita ko, rašoma: „Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimais, projektų pristatymas (viešinimas) atliekamas, kai rengiami naujų kelių statybos ar rekonstravimo projektai. Taigi, valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1212 Troškūnai–Latavėnai–Didžiuliškiai ruožo nuo 0,00 iki 4,196 km kapitalinio remonto projekto pristatymas nebuvo vykdomas, nes to nenumato galiojantys teisės aktai.“
LAKD pabrėžė, kad vykdant valstybinės reikšmės kelių remonto darbus nuovažos rengiamos esamų, legaliai įrengtų ir registruotų nuovažų vietose. Naujos nuovažos įrengiamos tik tais atvejais, kai nuovažomis patenkama į esamas gyvenamąsias sodybas ir į susisiekimui suformuotus laisvos žemės koridorius. „Tuo remiantis parengtas ir minėtas kelio Nr. 1212 projektas. Į sklypus, į kuriuos p. Binkis neturėjo esamoje situacijoje legalių registruotų nuovažų, jų įrengimas projekte valstybės lėšomis taip pat nenumatomas“, – pateikiama atsakyme.
Taip pat priduriama, kad žemės sklypų savininkui pageidaujant papildomų nuovažų įrengimas galimas tik nustatyta tvarka: nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose arba techniniuose projektuose. Taip pat turi būti tenkinama nuostata, kad rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 m.
Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-15
L. Jonauskas: „Nepritardama apriboti glifosato naudojimą Vyriausybė parodo, kad jai Žaliasis kursas – tik graži deklaracija“
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas kreipėsi į Vyriausybę, kad šį persvarstytų išvadas dėl jo įregistruotų Augalų apsaugos įstatymo pataisų, kuriomis siūloma drausti glifosato naudojimą tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomose teritorijose.
„Projekte nėra nurodyto glifosato naudojimo žemės ūkyje draudimo, todėl Žemės ūkio ministerija nebuvo kompetentinga teikti savo išvadų Ministrų kabinetui. Prašyti Žemės ūkio ministerijos išvadų dėl įstatymo, kuris orientuotas į aplinkosaugą, yra tas pats, kas batsiuvio prašyti atlikti chirurginę operaciją. Išvadas Ministrų kabinetui turėjo teikti Aplinkos ministerija, nes įstatymo tikslas – apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo neatsakingo glifosato naudojimo kelių, elektros linijų, geležinkelio bėgių priežiūrai, miestų, gyvenviečių ir saugomose teritorijose. Todėl šios išvados turėtų būti persvarstytos“, – sakė L. Jonauskas.
Seimo narys teigia, kad Vyriausybė, iškilus glifosato ribojimo klausimui, greitai pamiršo savo deklaruotus Žaliojo kurso prioritetus.
„Savo darbo pradžioje Vyriausybė Žaliojo kurso politikos tikslus išsikėlė kaip vienus svarbiausių šios kadencijos tikslų. Tačiau atsimušę į glifosato apribojimą jie ima bliūkšti. Labai tikiuosi, kad gražios kalbos nebuvo tik tuščios deklaracijos ir Vyriausybė veiks Žaliojo kurso, orientuoto į aplinkos apsaugą, žmonių gerovę, pagrindu. Vienas iš Europos žaliojo kurso tikslų yra siekis 50 proc. sumažinti bendrą cheminių pesticidų naudojimą ir riziką bei pavojingesnių pesticidų naudojimą. Šį tikslą turės pasiekti ir Lietuva. Jei trypčiosime vietoje ir nepradėsime kažko keisti dabar, vėliau bus tik dar sunkiau. Glifosatas nėra nekalta medžiaga, kurią galime pilti kur tik pakliūva: ant geležinkelio bėgių, saugomose teritorijose. Kai kalbame apie aplinkosaugą, žmonių sveikatą, Vyriausybės prioritetai ir sprendimai turi būti žmonių labui, o ne augalų apsaugos produktų gamintojams, pardavėjams ar naudotojams“, – teigė L. Jonauskas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-15
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
