Žemės ūkio naujienos: 2021-07-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos birželio mėnesį
2021 m. birželio mėnesį vidutinė natūralaus (4,04 proc. riebumo ir 3,32 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 301,1 Eur už t, 3,5 proc. mažesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu (2021 m. gegužės mėn. pieno supirkimo kaina buvo 311,9 Eur už t). Natūralaus pieno kainos sumažėjimą lėmė mažesni pieno riebumo ir baltymingumo rodikliai. Informacija apie 2021 m. birželio mėnesio vidutinę natūralaus pieno supirkimo kainą yra čia
Birželio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 21,8 proc. didesnė, palyginti su 2020 m. birželio mėn. (2020 m. birželį ji buvo 247,3 Eur už t).
Per 2021 m. birželio mėn. buvo supirkta 123,64 tūkst. t pieno, 0,7 proc. mažiau, palyginti su 2020 m. birželiu. Per 2021 m. I pusm. iš viso buvo supirkta 632,30 tūkst. t pieno, 1,8 proc. mažiau, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-19
NMA jau atliko šiais metais pateiktų paraiškų duomenų sutikrinimą
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai jau atliko šiais metais pateiktų paraiškų išmokoms už deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius gauti sutikrinimą. Sužinoti, ar paraiškoje nustatyti neatitikimai, galima pareiškėjo pasirinktu būdu, informaciniame portale ar paskambinus NMA bendruoju telefonu.
Apie neatitikimus paraiškose ūkininkai informuojami jų pasirinktu būdu ir informaciniame portale. Informaciją apie neatitikimus paraiškose gali suteikti NMA automatinis atsakiklis, jei pareiškėjas paskambins iš telefono numerio, kuris nurodytas paraiškoje. Kilus klausimų, pareiškėjai gali kreiptis ir į savo rajono savivaldybių žemės ūkio skyrius, nes pastariesiems informacija apie nustatytus neatitikimus buvo išsiųsta. Operatyviai atsakiusius į NMA paklausimus ūkininkus parama pasieks greičiau.
Šaltinis: nma.lt, 2021-07-20
NMA tiesioginės konsultacijos internetu!
Nuo liepos 19 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) siūlo naujovę – tiesiogines konsultacijas internetu. Čia nebus eilių ir nereikės eiti iš namų! Instrukcija, kaip prisijungti prie konsultacijos internetu.
Taigi, jau nuo pirmadienio NMA siūlo pasinaudoti konsultacijos agentūroje alternatyva – konsultacija internetu! Tam tereikia turėti kompiuterį ir interneto ryšį. Konsultacija vyks naudojantis MS Teams programa.
Kaip ir norint konsultuotis tiesiogiai atvykus, konsultacijai internetu reikia iš anksto užsiregistruoti. Klientai, norintys konsultuotis su NMA centrinio padalinio darbuotojais, turi užsiregistruoti paskambinę NMA bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999 arba trumpuoju numeriu 1841. Norintieji konsultuotis su NMA teritorinių skyrių darbuotojais, turėtų registruotis paskambinę teritorinių skyrių telefonais, nurodytais NMA svetainėje.
Suderinus konsultacijos laiką, klientui el. paštu bus išsiųstas kvietimas į konsultaciją. Nustatytu laiku paspaudę nuorodą el. laiške, prisijungsite prie konsultacijos naršyklėje arba MS Teams programoje, jei ją turite savo kompiuteryje, bei kalbėsitės su NMA darbuotoju.
Naudingų pokalbių!
Šaltinis: nma.lt, 2021-07-19
Dėl užsitęsusių karščių įspėja apie mažesnį derlių – maisto produktai brangs dar labiau?
Žemės ūkio produkcijos augintojai ir gamintojai įspėja, kad vasaros karštis tampa nebepakeliamas ne tik žmonėms, bet ir augalams, ir gyvuliams. Ūkininkai jau dabar skaičiuoja nuostolius ir tikina, kad tai netrukus gali atsispindėti ir produktų kainose – jos kils.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Ignas Hofmanas taip pat pritarė, kad karščius sunku pakelti tiek augalams, tiek gyvuliams. „Augalai daug išgarina vandens. Daržovių augintojai patiria didesnius kaštus, reikia dažniau daržoves laistyti. Tai gali turėti tiesioginę įtaką kainų augimui, nes augintojai nesulauks planuoto derliaus. Žinoma, reiktų atkreipti dėmesį ir į situaciją kaimyninėse šalyse – Latvijoje ar Lenkijoje. Jie artimiausi mūsų konkurentai. Juk puikiai suprantame, kad šiuo metu galimybės yra didelės, tad produktus galima atsivežti iš kitų šalių. Kalbant apie grūdus, jų derlius irgi bus mažesnis nei tikėjomės. Tačiau apie kainas anksti kalbėti, nes grūdų kaina yra nustatoma tarptautiniu mastu. Tad reikia dar palaukti“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.
Pieno primelžiama mažiau
Taip pat jis išskyrė, kad karščiai didžiausią įtaką daro gyvulių augintojams. „Kaip žmonės sunkiai pakelia karštį, taip ir gyvuliai. Pavyzdžiui, žmonėms pajūryje susidūrė su vabzdžių atakomis. Su tuo pačiu kovoja ir gyvuliai, juos puola kraujasiurbiai. Ūkininkai bando juos apsaugoti. Be to, karčiai daro tiesioginę įtaką produkcijai. Pavyzdžiui, pieno per karščius primelžiama mažiau“, – ūkininkų problemas vardijo I. Hofmanas.
„Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius pritarė, kad gyvulių augintojai patiria didelių sunkumų. „Naktys tokios pat karštos, kaip ir dienos. O kai naktį temperatūra nenukrenta žemiau dvidešimties laipsnių, nėra kada pastatams atvėsti. Pavyzdžiui, mūsų įmonės pastatai yra modernizuoti, turi ventiliatorius. Atrodo šios technologijos turėtų padėti, tačiau nepadeda. Ventiliavimas neduoda jokios naudos, toks pat karštas oras eina. Jeigu naktį temperatūra nukristų iki 15 laipsnių šilumos, kaip vasarą ir būdavo, jau būtų atvėsimo laikotarpis. Dabar jo nėra“, – pasakojo įmonės atstovas.
Anot jo, gyvuliams tenka kęsti karštį, pavyzdžiui, karvės mažiau ėda, daugiau geria vandens, todėl mažėja pieno primelžiai. „Pastebime, kad kas savaitę mažėja primelžiamo pieno kiekiai. Taip pat kenčia pieno kokybė, mažėja baltymų ir riebalų koeficientai. Supirkėjai fiksuoja šiuos koeficientus ir mato, kad jie kaskart blogėja. Tik laukiame, kad baigsis tie karščiai. Tačiau karščio šokas, kurį gavo gyvuliai nepraeis taip greitai. Karščio šokas neigiamą efektą dar išlaiko 3 mėnesius, nors oro temperatūra ir nukrenta žemiau. Gyvuliai taip greitai neatsistato. Tad dar iki rudens vidurio galime jausti pasekmes. Tačiau pieno kainos pokyčių kol kas nepajutome“, – sakė A. Pranckevičius.
Javapjūtė jau prasideda
Kalbėdamas apie karščio įtaką grūdams įmonės atstovas pastebėjo, kad javams trūksta drėgmės o lietūs, kurie kartais užeina jau nebepadeda. „Lyja ne visur, centrinė ir šiaurės Lietuva mažai gavo lietaus, daugiau lijo pietų Lietuvoje, Vilniaus regione. Tačiau, pavyzdžiui, mūsų konkrečiu atveju, lietus padarė daugiau žalos nei naudos. Užklupusi audra, škvalas išguldė kelis šimtus hektarų pasėlių. Netrukus jau prasideda rugiapjūtė, tad jeigu ir pradėtų lyti, tai nieko nebepakeistų. Pagrindinis javų brendimo laikas jau praėjo. O paskutinių kelių savaičių žala jausis nuėmus derlių“, – sakė įmonės atstovas.
Jo teigimu, visą laiką buvo tikimasi gero derliaus, galbūt net geresnio nei pernai. „Tačiau paskutinės kelios savaitės karščio pakoregavo derlių, grūdai bus mažesni. Taip pat didelis klausimas, kokia bus jų kokybė ir klasė. Neaišku, kiek grūdų turėsime kokybiškų, o kiek pašarinių. Tad matome, kad karštis neatnešė jokios naudos“, – tikino A. Pranckevičius. Anot jo, Europinė grūdų kaina šiek tiek mažėja. „Tačiau kaina galutinai susiformuos per ateinančias 3 savaites. Visos didžiosios šalys, kurių derlius lemia kainas, nuims derlių. Jeigu derlingumas bus mažesnis nei tikėtasi, tada kaina augs, jeigu derlius bus geras kaina beveik nesikeis. Apskritai grūdų kaina yra gana aukšta, ją padidinti gali tik mažesnis derlius“, – pasakojo A. Pranckevičius.
Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-19
Prasidėjo javapjūtė
Pirmadienį į Ariogalos grūdų elevatorių atvažiavo pirmieji traktoriai su šių metų žieminių kviečių derliumi. Raseinių rajono ūkininkai pasakojo, kad į laukus derliaus kulti važiavo jau penktadienio vakarą. Sunkiai benuspėjami orai lėmė, kad kai kuriose vietovėse lietaus nebuvo net kelis mėnesius. Ypač ilgai besilaikanti kaitra paveikė ir javų pasėlius. Nors grūdai pasižymi aukšto baltymų ir glitimo kiekiu, kviečiai gana smulkūs, hektolitro masė maža.
Ekstremalūs orai kiekvienais metais vis mažiau nuspėjami. Įmonės specialistai mano, kad dėl stiprių liūčių suguldytų javų, grūdai gali būti labiau piktžolėti, o neįprasta kaitra lems daug smulkių, nesubrendusių grūdų. Tačiau pirmosios 2021 metų grūdų derliaus automašinos nuteikia optimistiškai.
Javų pasėliai mažiau pakenkti grybinių ligų, o tai ypač svarbu užtikrinant maisto ir pašarų saugą. UAB „Ariogalos grūdai“ elevatoriaus vadovas Lukas Čepulis džiaugiasi galėdamas įteikti ūkininkui pirmūnui diplomą ir simbolinę dovaną. Ariogalos grūdų elevatorius visiškai pasiruošęs priimti iš Raseinių krašto ir aplinkinių rajonų ūkininkų užaugintą kviečių ir kvietrugių derlių.
„Mūsų svarbiausias uždavinys – laiku atsiskaityti už pristatytą grūdų derlių, – sako UAB „Ariogalos grūdai“ direktorius Justinas Ostreika. – Taip pat siekiame, kad priėmimas būtų sklandus ir greitas. Šiemet atnaujinta grūdų laboratorija bei įsigyta naujos įrangos grūdų elevatoriuje. Grūdai tiriami ne tik atestuotoje UAB „Ariogalos grūdai“ laboratorijoje, bet mėginiai siunčiami ir į kitas akredituotas Lietuvos ir užsienio laboratorijas, kur itin tiksliais metodais nustatoma jų mitybinė vertė ir kokybė. Tai itin svarbu, nes iš Raseinių ir aplinkinių rajonų ūkininkų užaugintų grūdų Ariogaloje gaminami kombinuotieji pašarai.
Inovatyvia įranga pašarų gamykloje gaminami granuliuoti lesalai broileriams, vištoms dedeklėms, putpelėms, kalakutams, mėsinėms antims ir žąsims. Šiuos pašarus galima įsigyti firminėje UAB „Ariogalos grūdai“ parduotuvėje. Taikoma ir pristatymo į vietą paslauga.
“Nors daugelio grūdų supirkėjų atsiskaitymai už grūdus kartais stringa, džiaugiamės, kad UAB „Ariogalos grūdai“ atsiskaito su visais ūkininkais kaip laikrodis, – teigia UAB „Ariogalos grūdai“ direktorius J. Ostreika. – Tam tenka panaudoti ir kreditą, už kurį esame dėkingi SEB bankui. Laiku atliekamas apmokėjimas už pristatytą grūdų derlių – įmonės prioritetas„.
Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-19
Ministras Gentvilas iš ūkio: „Mėšlo tvarkymas – tik dalelė vandenų taršos problemos, didysis iššūkis – trąšos“
Penktadienį Kuršėnų krašte aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu ir parlamentare Rima Baškiene susitiko su Šiaulių regiono ūkininkais aptarti, kaip tvarkyti mėšlą ir užtikrinti vandenviečių apsaugą.
Dabar, ministro žodžiais, yra reali grėsmė, kad Lietuvai gali būti pritaikytos sankcijos už tai, kad didele dalimi dėl problemų žemės ūkio sektoriuje Nitratų direktyva įgyvendinama netinkamai. Pavyzdžiui, dabartiniai reikalavimai, kaip laikyti mėšlą rietuvėse, yra per siauri. Be to, nėra kontroliuojama, kaip jų laikomasi. Tenka konstatuoti, kad šiuo metu didžioji vandens taršos problema yra mineralinės, ypač azoto, trąšos.
Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-19
Nugriaudėjo geriausių metų ūkininkų apdovanojimų šventė
Pusmečiu vėliau, nei įprasta, dėl pandemijos ir karantino, liepos 15-ąją, istorinę Žalgirio mūšio dieną, Vazgaikiemyje, Prienų r., „Harmony Park“ komplekso erdvėje, pagerbti ir apdovanoti konkurso „Metų ūkis 2020“ laimėtojai.
Sveikinimo kalba renginį pradėjo konkurso organizatorius – Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Raimundas Juknevičius. Jis pastebėjo, kad LŪS vienija 41 rajono ūkininkus, tiek turi skyrių, tačiau dvidešimt septintą kartą organizuotas konkursas įvyko tik 25 savivaldybėse. Iš viso konkurse dalyvavo 213 ūkių, iš jų išrinkti 78 nugalėtojai.
Oficialioji statistika liudija, jog šalyje įregistruota apie 125 tūkst. ūkininkų, tarp jų 83 tūkst. valdo po vieną du hektarus žemės. LŪS vienija apie dešimtadalį pačių pažangiausių ir į efektyvų, tvarų ūkį orientuotų žemdirbių, puoselėjančių įvairaus dydžio augalininkystės, gyvulininkystės ir mišrius ūkius. Per pastaruosius tris dešimtmečius organizacija išsikovojo pripažinimą šalyje, užmezgė ryšių su kitų Europos valstybių kolegomis. Integracija, dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose, ES parama suteikė LŪS nariams daugiau galimybių vystyti nacionalinį žemės ūkio verslą, gebėjimą išeiti į užsienio rinkas, būti visaverčiais valstybės ekonominės ir socialinės gerovės kūrėjais. LŪS pirmininkas padėkojo visiems partneriams už talką rengiant ir šį prestižinį konkursą.
Svarbiausia investicija – žemdirbiai
Kaip ir kasmet, šiemet LŪS administracija (Eglė Mačytė ir Jovita Motiejūnienė) atliko Agrarinės ekonomikos instituto darbą – parengė analitinę savo sąjungos narių (konkurso prizininkų) ūkių studiją, iš kurios galima prognozuoti viso šalies žemės ūkio vystymosi tendencijas. Prieš porą dešimtmečių „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojais rajonų LŪS skyriai išrinkdavo stambių prekinių ūkių šeimininkus, išlaikiusius verslo investicijų rizikos egzaminą. Vėliau atsirado šeimos ūkiai, kai tėvams į pagalbą atėjo mokslus baigęs ir emigranto praktiką atlikęs jaunimas. ES ir valstybės parama kaimo plėtrai stiprino šeimos ūkių konkurencingumą, diegė kooperacijos galimybes, agroverslo diversifikavimo alternatyvą. Trečią LŪS dešimtmetį ūkininkai pasitiko daugiasluoksniu ir įvairialypiu kaimo ir žemės ūkio verslu.
„Šitą žemę mums likimas dovanojo“, – populiarios dainos žodžiais į susirinkusiuosius kreipėsi Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis pastebėjo, jog tapti „Metų ūkio“ prizininku ūkininkui prireikia daugelio metų sunkaus ir kantraus darbo. Visus dirbančiuosius žemę pavadinęs agronomais, jis kvietė kartu ieškoti būdų, kaip tvariai ūkininkauti, paisant žaliojo kurso, tausoti gamtą, miškus ir laukus. Dirvožemio ir tvaraus žemės naudojimo temą pratęsė ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, pabrėždamas, jog dirvožemis – jungiančioji dalis, leidžianti turėti duonos ne tik šiandien, bet ir ateityje. „Atsigręžimas į dirvožemį per žaliąjį kursą yra vienas iš svarbių dalykų, dėl kurių pokyčių turėsime sutarti, kad pinigai būtų naudojami tvariam ir ilgalaikiam žemės naudojimui“, – kalbėjo ministras. Jo teigimu, geriausių ūkininkų rinkimai – puiki proga pasidžiaugti rezultatų siekiančiais kaimo žmonėmis, kuriems ūkininkavimas ne vien profesija, bet ir gyvenimo būdas. Pasak K. Navicko, šie žmonės – vertingiausia žemės ūkio investicija. „Žinau, kad sunku išrinkti tuos darbščiausius, nes tokiais drąsiai galime pavadinti visus žemdirbius. Sveikintina, kad tarp konkurso nugalėtojų daugėja jaunimo. Šalies kaimo ateitis jų rankose“, – teigė ministras.
Geriausius šalies žemdirbius sveikino politikai, renginio rėmėjai ir agroverslo atstovai. Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas apdovanojo jaunus bitininkus – brolius dvynius Igną ir Vilių Jackevičius iš Kupiškio r., puoselėjančius 150 šeimų bityną. EP nario Bronio Ropės vardu jo biuro vadovė Rūta Bičiuvienė apdovanojo Marijampolės savivaldybės pirmos vietos prizininką Mykolą Šveikauską. Jauniausias tarp konkurso „Metų ūkis“ laimėtojų 24 metų M. Šveikauskas, perėmęs tėvų patirtį ir įkūręs savarankišką ūkį, augina daugiau nei 30 simentalų veislės mėsinių galvijų.
Apie agrarinės žiniasklaidos ir LŪS bendradarbiavimą atkuriant ūkininkavimo tradicijas ir puoselėjant naujas iniciatyvas kalbėjo „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas. LŪS pirmininkui R. Juknevičiui jis įteikė metinę tris kartus per savaitę ūkininkus pasiekiančio ir nuolat aktualaus laikraščio „Ūkininko patarėjas“ 2022 m. prenumeratą. V. Neverdauskas pakvietė visus renginyje dalyvavusius ūkininkus stiprinti savo organizaciją, paraginti visus pažįstamus žemdirbius, kaimynus, gimines stoti į LŪS.
Viltys maitina ūkininką
„Nėra lengva ūkininkauti, kai žemdirbiui nepalanki ir gamta, atsiuntusi nepakeliamus karščius, ir valdžia, kasmet atrandanti naujų reikalavimų“, – kalbėjo Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis. Prieš dešimtmetį jo gimtasis Prienų rajonas garsėjo pažangiais pieno ūkiais, šiandien mišrios gamybos šeimos ūkiuose telikę apie du tūkstančiai karvių. „Investicijas ūkininkas skiria verslui modernizuoti, o ne gyvenimo būdui praturtinti, – oponuodamas ministrui kalbėjo J. Vilionis, – todėl ir šventės dieną turime prisiminti žemdirbių savivaldos svarbą, motyvuoti jaunimą perimti tėvų išpuoselėtus verslus.“
Prienų r. „Metų ūkio“ pirmosios vietos laimėtojas Giedrius Mieliauskas į konkurso apdovanojimų šventę atvyko tiesiai iš kombaino – prasideda javapjūtė. Giedrius ūkį kūrė šalia tėvo, per 27 metus net keletą kartų pripažinto konkurso nugalėtoju. Tiesa, pasirinko ne pienininkystę, o augalininkystę.
Šilališkis Artūras Dambrauskas mėsinių galvijų ūkį įkūrė šalia tėvo – žinomo šalyje pieno ūkio šeimininko Antano Dambrausko. Jauno ūkininko užmojai pradžioje kuklūs – 80 ha žemės ir 50 mėsinių galvijų.
Prienų r. ūkininkas Darius Klebauskas, konkurse pelnęs antrąją vietą, viltis deda į augalininkystės verslą. Ūkis nedidelis – 20 ha, tačiau per veiklos dešimtmetį sumaniai tvarkantis buvo galima pajusti ūkininko duonos skonį.
LŪS Prienų skyriaus vadovas Martynas Butkevičius, beveik visus tris atkurtosios valstybės dešimtmečius aktyviai dalyvavęs žemdirbių savivaldos veikloje, patarimais ir pastebėjimais globojęs rajono ūkininkus, skatinęs juos siekti pažangos, gamybos efektyvumo. Pasak M. Butkevičiaus, pastaruoju laiku žemdirbių bendruomenė labai sunerimusi dėl ateities. Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) fondas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), o visuomenės reikalavimai žemės ūkiui griežtėja tokiu pat mastu, kaip ir visoje ES. Su kiekvienu finansiniu laikotarpiu vis didesnė BŽŪP dalis yra nukreipiama ne ekonomikos šakai plėtoti, bet aplinkosaugos problemoms spręsti. Naujuoju 2023–2027 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvos Kaimo plėtros fondas, kuriame užkoduojami žemės ūkio šakos modernizavimo kryptys ir paskatos priemonės, sumažintas 15 proc., 40 proc. jo turės būti nukreipta aplinkos apsaugai. LŪS Prienų skyriaus vadovas M. Butkevičius pastebi, jog vieša paslaptis, kad žaliojo kurso reformos suteiks didelių ekonominių nuostolių ne tik Lietuvos, bet ir visų ES šalių žemės ūkyje.
Vasaros karštis nesutrukdė konkurso „Metų ūkis“ apdovanojimų ceremonijos. Pavėsis leido šventės dalyviams dalyvauti sveikinimų ir linkėjimų rikiuotėje, pertraukų metu šventės dalyvius linksmino „Vairo“ ansamblis, sklandžiai veiksmus riktavo nepamirštamasis radijo diktorius joniškietis Juozas Šalkauskas. Renginyje netrūko mokslininkų agrarininkų dėmesio. Susirinkusieji naudojosi proga juos pakalbinti, pasiteirauti nuomonės ar konkretaus patarimo.
Šaltinis: valstietis.lt, Justinas ADOMAITIS, 2021-07-17
Pieno supirkimo kainos išlieka rekordiškai didelės
Pieno supirkimo kainos Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį išliko rekordiškai aukštos, o kaina stambiesiems pieno tiekėjams mūsų šalyje lygiuojasi su Europos Sąjungos vidurkiu.
Tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse, kuriose vyrauja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, vidutinė kaina siekė 359 eurus. Stambieji ūkiai Lietuvoje pagamina ir parduoda perdirbti 70 proc. viso superkamo pieno. Pasak „Pieno centro“ vadovo Egidijaus Simonio, neįprastai didelę žaliavos kainą šių metų šiltuoju sezonu daugiausiai lemia gana didelė pieno produktų paklausa Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Mūsų šalies pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 60 proc. pagamintos produkcijos.
Šaltinis: delfi.lt, 2021-07-19
Šiemet krito daugelio žemės dirbimo paslaugų kainos
Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, palyginti su 2020-aisiais, šiais metais vidutinė dirvų skutimo kaina sumažėjo 21,2 proc., dirvų ruošimo sėjai kombinuotu padargu – 27,7 proc., lėkščiavimo – 7,0 proc., volavimo – 24,6 proc., o arimo padidėjo 2,7 proc.
Grūdinių augalų sėjos paslaugų kainos, palyginti su 2020 metais, šiemet padidėjo 19,7 proc. Apsėti grūdinių augalų hektarą 2021 metais kainavo 28,5–70,0 Eur. Cukrinių runkelių sėjos paslaugų kainos, palyginti su praėjusiais metais, šiemet padidėjo 104,5 proc. Apsėti cukrinių runkelių hektarą 2021 metais vidutiniškai kainavo apie 67,5 Eur. Kukurūzų sėjos paslaugos, palyginti su praėjusiais metais, vidutiniškai pabrango 65,6 proc. Apsėti kukurūzų hektarą 2021 metais vidutiniškai kainavo apie 53,0 Eur. Bulvių sodinimo paslaugos, palyginti su praėjusiais metais, šiemet vidutiniškai pabrango 2,6 proc. Pasodinti bulves vieno hektaro plote 2021 metais vidutiniškai kainavo apie 166,7 Eur.
Mineralinių trąšų barstymo darbai, palyginti su praėjusiais metais, vidutiniškai atpigo 31,2 proc. Mineralinėmis trąšomis patręšti vieno hektaro plotą 2021 metais vidutiniškai kainavo apie 11,0 Eur. Organinių trąšų iškratymas šiemet vidutiniškai kainavo 43,7 Eur už ha. Tai yra vidutiniškai 4,0 proc. daugiau negu pernai. Srutų laistymas šiemet vidutiniškai kainavo apie 25,0 Eur už ha.
Pesticidų purškimas šiemet vidutiniškai kainavo apie 14,6 Eur už ha. Palyginti su praėjusiais metais, pesticidų purškimo paslaugų kainos 2021 metais sumažėjo 18,9 proc.
Žolės pjovimo paslaugų kainos, palyginti su praėjusiais metais, 2021 metais padidėjo 9,1 proc. Nupjauti žolę vieno hektaro plote 2021 metais kainavo 20,0–50,0 Eur.
Šieno vartymo ir grėbimo darbų kainos, palyginti su praėjusiais metais, 2021-aisiais sumažėjo 27,0 proc. Išvartyti šieną ir jį sugrėbti vieno hektaro plote 2021 metais vidutiniškai kainavo 14,6 Eur. Šieno arba šiaudų presavimas 2021 metais vidutiniškai kainavo apie 88,7 Eur už ha. Žolės arba kukurūzų smulkinimo paslauga 2021 metais vidutiniškai kainavo 68,7 Eur už ha, arba
40,2 proc. daugiau negu pernai.
Ritinių apvyniojimas plėvele, palyginti su praėjusiais metais, šiemet atpigo 12,0 proc. Vieną ritinį apvynioti plėvele 2021 metais vidutiniškai kainavo apie 8,8 Eur.
Javų derliaus nuėmimas, palyginti su praėjusiais metais, šiemet vidutiniškai gali atpigti 8,0 proc. Nukulti javus vieno hektaro plote 2021 metais vidutiniškai gali kainuoti apie 72,7 Eur.
Bulvių kasimas 2021 metais vidutiniškai gali kainuoti 146,7 Eur už ha, arba 43,4 proc. mažiau negu pernai. Cukrinių runkelių nuėmimas šiemet vidutiniškai gali kainuoti apie 190 Eur už ha, arba 3,1 proc. mažiau negu pernai.
Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-16
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
