Žemės ūkio naujienos: 2021-07-29

Pasak ministro, sustabdyti žmonių migracijos iš kaimiškų vietovių nepavyko jokiai Europos šaliai – vargiai pavyks ir Lietuvai. Kita vertus, skirstant ES paramos lėšas, pinigų daugiau galima skirti tokiems ūkiams, kurie labiau prisideda, kad gyvenimas užmiestyje būtų patrauklesnis, o jų sukuriama pridėtinė vertė – didesnė.

Paklaustas, kiek reikia uždirbti, kad žmonės norėtų gyventi kaime, politikas juokavo: „Kiek beuždirbtum, vis tiek bus mažai“. Tačiau, anot jo, ir žemės ūkyje tikrai yra sektorių, kurie nesiskundžia dėl finansinės padėties. Kodėl brangsta maisto produktai, kiek jų kainos dar padidės sugriežtinus aplinkosauginius reikalavimus ūkininkavimui – apie visa tai K. Navicko interviu portalui tv3.lt.

Kainos priklauso ir nuo padėties užsienyje

Pastaruoju metu visame pasaulyje ir Lietuvoje nemažai kalbama apie brangstančius maisto produktus. Kodėl auga žemės ūkio produkcijos kainos?

Kodėl ji brangsta yra išvestinis klausimas. Vienos produktų grupės brangsta, o kitos – ne. Pasižiūrėjus bendrą statistiką, per praėjusius 12 mėn. Lietuvoje bendras produktų krepšelis pabrango tik 0,7 proc. Brangimo priežasčių yra daug. Pavyzdžiui, yra tokios ligos, kaip afrikinis kiaulių maras arba paukščių gripas. Ligos reikšmingai paveikia rinkas. Bet, pavyzdžiui, Lietuvoje kiauliena pigo, nes Kinijos rinką uždarius Danijos, Vokietijos kitų gamintojų produkcijai, atsiranda jos perviršis ES vidaus rinkose. Kita priežastis – pašarai, grūdinės kultūros. Tai yra biržoje kotiruojamas produktas ir dabar jų kainos yra pakilusios, nes Rusija yra uždraudusi grūdų eksportą. Bet, jeigu, tarkime, vieno žmogaus, prezidento, įsakymu toks draudimas būtų panaikintas, kainų pokyčiai būtų dramatiški ir biržoje kaina kristų.

Taigi tokių dalykų yra daug. Bendras kainų augimas yra vien dėl to, kad auga pati ekonomika. To neišvengsi, tačiau kad būtų drastiški pokyčiai, jų nėra.

ES siekia daug didesnę dalį žemės ūkio produkcijos gaminti ekologiškai. Kiek kainuoja tokį patį kiekį produkcijos užauginti ekologiškai ir naudojant papildomas trąšas ar pesticidus? Kas turėtų sumokėti tą kainos skirtumą ir kodėl?

Vėlgi prieš akis matau duomenis apie mažmeninės prekybos kainų skirtumus. Drastiškiausias 500 proc. skirtumas yra tarp importuojamų geltonųjų svogūnų, kurie užauginti įprastai ir ekologiškai. Bet, pavyzdžiui, pieno produktuose tas kainų skirtumas tarp ekologiško ir neekologiško yra tik apie 40 proc.

Vis dėlto bendras krepšelio kainų vidurkis, lyginant ekologiškus ir neekologiškus produktus, skiriasi maždaug dvigubai. Kas turėtų mokėti už ekologinius produktus, tikrai tinkamas klausimas. ES strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ yra kalbama apie vartojimo būdų keitimą. Pirmiausia – maisto švaistymo sumažinimą, sutaupytas lėšas skirti tvariems ekologiškiems produktams. Kitas dalykas, apie ką kalbama ES kontekste ir tai yra gana griežta visų šalių pozicija – importuojama produkcija turi atitikti tuos pačius kokybinius ir tvarumo reikalavimus, kuriuos taikome savo rinkoje.

Ar pavyks pasigaminti daugiau ekologiško maisto

Kokiomis priemonėmis skatinti tvarų ūkininkavimą, kad sveikesnės, bet brangesnės produkcijos būtų suvartojama daugiau?

Kalbant apie žemės ūkio poveikį tokioms ekosistemoms, kaip paviršinio vandens, klimato kaitai, dirvožemio ekosistemai, miškų, pievų ir pan., tai ilgainiui irgi turėtų būti surastas instrumentas, kad būtų labiau remiami žemdirbystės būdai, kurie yra palankesni aplinkai. Kad pasitelkus mokestines, administracines priemones, šiems ūkiams būtų palankiau tokią veiklą vykdyti, nes jie sukuria vadinamąją pridėtinę viešąją gėrybę.

Ta prasme, jeigu tu nedarai neigiamo poveikio paviršiniams vandens telkiniams, tada nereikia iš kitų fondų jų naudoti to vandens gerinimui.

Čia daug tokių strateginių minčių yra, dėl to tas bendras siekis ES yra turėti 24 proc. ekologiškos produkcijos. Lietuvoje mes kalbame apie mažesnius tikslus – iki 15 proc. 2040 m. Bet mums tai būtų faktiškai dvigubai didesnis kiekis už dabartinį. Ir tai, aišku, yra susiję su viešųjų finansų paramos intensyvumu, nes šiandieną ekologinis ūkininkavimas yra dotuojamas.

Kiek apskritai įmanoma sumažinti trąšų ir apsaugos priemonių naudojimą žemės ūkyje?

Manau, kad įmanoma. Aišku, tai yra gal kiek utopinis arba maksimalus siekis. Su mažiausiomis sąnaudomis, be didesnių ekonominių sukrėtimų, žemės ūkyje naudojamų trąšų kiekį galima sumažinti apie 15–20 proc. Toks skaičius yra įrašytas ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane. Mokslininkai yra pagrindę šitą skaičių. Ir dabar Žemės ūkio ministerijoje esame numatę tręšimo planų įvedimą, tikslinį tręšimą, sėjomainą. Tai turėtų stipriai pakeisti trąšų naudojimo apimtis.

Pigesnio dyzelino atsisakyti nenori

Aplinkos ministerija neslepia planų panaikinti akcizo lengvatos žemės ūkyje naudojamam dyzelinui. Kokia jūsų pozicija dėl jų? Kiek dėl jos panaikinimo gali brangti žemės ūkio produkcija?

Vėlgi, kas mokės skirtumą? Žaliųjų mokesčių pakete esame išskyrę savo atskirą nuomonę. Mes galvojame, kad pirmiausia nereikia skubėti. Juo labiau, kad nėra jokių realių alternatyvų.

Kitas dalykas – jau nuo šių metų liepos 1 d. kuro normos žymėtam dyzelinui yra sumažintos – kai kurioms žemdirbystės rūšims daugiau, kai kurioms – mažiau. Tas veiksmas jau yra atliktas. Ir ilgainiui, randantis alternatyvoms, būtų galima svarstyti kitus veiksmus. Bet dabar alternatyvų nėra. Ir Žemės ūkio ministerija pasisako už gerokai nuosaikesnį scenarijų.

Na, bet kaip skaičiuoja Aplinkos ministerija, pvz., Lenkijoje akcizas žymėtam dyzelinui yra kone tris kartus didesnis nei Lietuvoje. Ir iš principo, jeigu siekiama žalesnių tikslų, natūralu, kad ir žemės ūkyje iškastinio kuro naudojimas turėtų mažėti.

Jis turi mažėti. Juo labiau, kad, jeigu neklystu, nuo 2025 m. ES įsigalios bendra direktyva, kada turi būti peržiūrimos akcizų normos. Dabar tos akcizo normos ir intensyvumas pradėtas peržiūrėti tik Prancūzijoje.

Mes irgi po truputį judame ta linkme. Dėl ko Žemės ūkio ministerija yra atsargesnė? Dėl to, kad mes negalime ir nenorime išsišokti su labai ambicingais tikslais, nes, kitu atveju, vidaus rinkoje tapsime nekonkurencingi. Šalys įvairiai taiko lengvatas. Labai sudėtinga jas lyginti. Vieni taiko lubas žalio dyzelino naudojimui, kiti taiko lengvatas, kiti – kitokius apribojimus ir leidžia naudoti tik tam tikrai technikai. Yra įvairių instrumentų. Bet mes manome, kad 2023 m. dar galima padaryti antrą veiksmą, kurį padarėme pagal žemės ūkio veiklos pobūdį. Juo labiau, kad atsiranda nauja technika ir modernesnės technologijos ir į tai galima atsižvelgti skatinant naujoves žemės ūkyje.

Atsinaujinantys energijos ištekliai – ateityje

Kodėl iki šiol Lietuvos žemės ūkyje gana nedaug gaminama ir naudojama atsinaujinančių energijos išteklių? Pavyzdžiui, biodujų, panašu, turime nemažai, bet jos neįdarbinamos.

Geras klausimas. Dalimi priemonių, pavyzdžiui, tokių, kaip parama saulės elektrinėms, ūkininkai negalėjo kreiptis. Šitą klaidą taisome, nes ne visose programose, kuriomis verslas buvo skatinamas judėti link atsinaujinančių energijos šaltinių, galėjo dalyvauti žemės ūkio sektorius. Dėl biodujų: vienas dalykas, kad po afrikinio kiaulių maro pas mus labai stipriai sumažėjo laikomų kiaulių kiekiai. Ir seniau įrengtos biojėgainės dabar jau tiesiog neišnaudojamos. Kitas dalykas, mes neturime tokių itin didelių gyvulininkystės kompleksų, kuriose biodujų generatorių naudojimas būtų ekonomiškai naudingas net ir be dotacijų.

Dar vienas dalykas dėl biodujų. Pas mus visada buvo reikalavimas iš žemės ūkyje pagamintų biodujų gaminti elektros energiją. Tas nėra gerai ir tikrai nėra efektyvu. Tą patvirtino ir paskutiniai technologiniai pokyčiai. Kalbant apie ateities planus, kurie išdėstyti ir Naujos kartos Lietuvos plane, parama biodujų gamybai ir naudojimui yra numatyta, bet labiau per biokurą, biodujų gryninimą. Mūsų prioritetai yra keli. Pirmiausia norime susitvarkyti ir konvertuoti maisto pramonės atliekas. Šitoje vietoje ES atrodome labai gerai. Kitas dalykas. Yra keletas didesnių gyvulių augintojų, kurie biodujas galėtų turėti ir tam bus skirta ES Atsigavimo fondo lėšų. Manau, čia padarysime žingsnį link naujos kartos biodegalų gamybos.

Kada Lietuvoje bus naudojama žemės ūkio technika, varoma atsinaujinančiais energijos ištekliais?

Tada, kai tokia technika atsiras ir pasaulio rinkose. Nesu matęs pavyzdžių, bet girdėjau, kad buvo bandymų Lietuvoje turėti. Yra projektų, kai bandomas naudoti tik biodyzelinas. Bet, matote, tada nesuveikia ekonomika. Vis tiek daugiau energijos sunaudojama auginant ar gaminant biodyzeliną, negu iš jo paskui išgaunama energijos. Dabar, matyt, daugiau kalbama apie biometano perspektyvas. Technologijos, žinoma, vystosi labai stipriai. Taip pat yra vandenilio, o tai yra ateities energetika. Aš manau, kad tas pokytis turėtų vykti gana greitai. Tiesiog technologijos ir tendencijos juda ta linkme. Bet ar mes turėsime kokį nors unikalų lietuvišką traktorių? Būčiau skeptiškas, nors, aišku, transporto srityje pavyzdžių yra.

Ir kaime yra gerai gyvenančių žmonių

Kodėl, jūsų nuomone, Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksporte dominuoja žemos pridėtinės vertės eksportas (pvz., grūdai)? Ką daryti, kad eksportuotume daugiau aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos?

Todėl, kad grūdinės kultūros yra mažiausiomis sąnaudomis užauginamas produktas, jis yra ilgai saugomas, lengvai transportuojamas ir parduodamas. Kitas dalykas – užauginimui nereikia 12 mėnesių per metus. Tad net ir darbo sąnaudos yra mažesnės.

Mes jau esame nusimatę ir planuojame iš būsimo finansinio paketo gerokai intensyvesnį gyvulininkystės ir daržininkystės ūkių rėmimą. Todėl kad, iš vienos pusės, šitų produktų patys neužsiauginame tiek, kiek suvartojame. Iš kitos pusės, tai yra ta didesnė pridėtinė vertė. Žemės ūkis Dar vienas žingsnis, kuris galėtų būti, tai yra perdirbimas. Bet, kaip sakiau, matome, su grūdais suveikia greito efekto elementas. Kadangi biržoje kotiruojamas produktas, tai tik pardavei ir turi pinigus.

Augintojai nelabai suinteresuoti dėl kažkokios didesnės pridėtinės vertės.

Kiek žmonės turėtų uždirbti žemės ūkyje, kad daugiau žmonių įsitrauktų į šią veiklą? Kodėl dabar tos pajamos nėra pakankamos šiam tikslui pasiekti?

Kiek beuždirbtum, vis tiek bus mažai (juokiasi). Tačiau ir žemės ūkyje tikrai yra sektorių, kurie nesiskundžia dėl finansinės padėties. Bet žemės ūkis yra ne tik tai. Kai dėliojame paramą pagal ūkio struktūrą, bandome vienaip ar kitaip tą suprasti. Pavyzdžiui, dėl ko papildomai remiami maži ir vidutiniai ūkiai? Dėl to, kad jų buvimas kaimiškose vietovėse užtikrina tą socialinį gyvybingumą.

Vakarų valstybėse iš kaimų į miestus žmonės jau seniau emigravo. Bet ne vien dėl to, kad sunkiau tą patį pinigą užsidirbti (kas irgi yra tiesa), bet dėl to, kad miestuose yra intensyvesnis socialinis gyvenimas. Priežasčių yra nemažai. Atsakyti, kiek turėtų uždirbti? Nėra tokio skaičiaus. Kai pasiklausai pačių ūkininkų ir žinai, kai kuriais atvejais labai konkrečius dalykus… Nors pelnai, sakyčiau, mano supratimu, dosnūs, jie vis tiek sako, kad yra blogai. Matote, nuo žmogaus priklauso. Negaliu niekaip atsakyti. Vieniems viena pinigų suma yra pakankama, kitiems – kita.

Šaltinis: valstietis.lt, Martynas Žilionis ,2021-07-28

Parama jam suteikė realias galimybes siūlyti savo gaminamą produkciją tiesiai vartotojui, išplėtoti nuosavą mylimą veiklą, padidinti produkcijos kiekį bei įsteigti naujas prekybos vietas.

Prasmingas, šeimos tradicijų įkvėptas verslas

2007 metais, sulaukęs artimųjų pagalbos bei palaikymo, Prienų rajono ūkininkas Vytautas Račickas įsteigė nedidelį vietinį verslą, apimantį grūdų ūkį ir kepyklą. Šiandien ši veikla bei jos idėja verslo savininkui teikia kur kas didesnę prasmę negu pragyvenimo šaltinis: augindamas grūdus bei iš jų gamindamas vartotojams teikiamą produkciją, ūkininkas remiasi ilgametėmis žemdirbystės tradicijomis bei iš tėvų, Janinos ir Jono Račickų, paveldėtais tradiciniais duonos kepimo receptais. Ūkininkas atskleidžia, jog tokio pobūdžio verslą įkurti paskatino noras suteikti populiarumo vietinei, ekologiškai produkcijai bei pasiūlyti vartotojams didesnę sveikų grūdinių kultūrų gaminių įvairovę.

Jo teigimu, tokio sumanymo išpildymui tapo būtina plėsti prekybos vietų skaičių, o tai – ypatingai brangi finansinė investicija mažam, vietiniam verslui. V. Račickas pasakoja, jog kolegos iš ekologinių ūkių asociacijos bendruomenės informavo jį apie Europos Sąjungos (ES) investicinę paramos priemonę „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ bei paragino kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). Ūkininkas neslepia džiugesio dėl sprendimo pateikti paraišką ir sako, jog gauta parama padėjo pranokti užsibrėžtus verslo plėtros įgyvendinimo lūkesčius.

Ūkininkas neslepia: pajamos išaugo net 20 procentų

UAB „Du Medu“ įkūrėjas V. Račickas pasakoja, jog dokumentų teikimas dėl ES investicinės paramos priemonės „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ vyko ypatingai sklandžiai, kadangi kreipdamasis į NMA, verslo savininkas iškart sulaukė išsamios konsultacijos apie sąlygas, susijusias su lėšų gavimo procesu. Jis atskleidžia, jog Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai padėjo užpildyti reikiamą dokumentaciją, o NMA konsultantai maloniai talkino, padėdami ištaisyti netikslumus. Ūkininkas džiaugiasi sklandžiu bendradarbiavimu su NMA bei gauta ES parama, kuri padėjo sėkmingai įgyvendinti nuosavo verslo plėtrą.

UAB „Du Medu“ savininkas praplėtė produkcijos prekybos apimtį, įkurdamas krautuvėles net ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei elektroninėje erdvėje. Ekologinio ūkio savininkas sako, jog ši iniciatyva padėjo pateisinti pradinį verslo idėjos užmanymą – jo paties užaugintų grūdų bei iš jų gaminamų produktų populiarinimą platesnei visuomenės grupei, besirenkančiai natūralią ir sveiką mitybą. „Gauta ES parama padėjo mūsų mylimai šeimos veiklai užaugti bei ženkliai padidino uždirbamą pelną“, – sako „Du Medu“ savininkas V. Račickas, neslėpdamas, jog ši Europos Sąjungos investicinė priemonė sustiprino verslą, o įmonės pajamas padidino netgi 20 procentų.

V. Račicko nuomone, kiekvienas ūkininkas, trokštantis tapti žemės ūkio ir maisto produktų trumposios tiekimo grandinės dalyviu bei taip plėsti mažesnį ar vidutinį verslą, turėtų pasidomėti paraiškos teikimo sąlygomis paramai trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti gauti ir nedvejodamas kreiptis į NMA. „Rekomenduočiau tai padaryti ne tik auginantiems savo žemės ūkio produkciją, tačiau ir jos perdirbimu užsiimantiems verslininkams“, – kalba V. Račickas.

Paraiškos priimamos NMA teritoriniuose skyriuose

NMA specialistė Kristina Žukienė ragina ūkininkus ir toliau įgyvendinti nuosavo verslo sėkmės istorijas, ir užtikrina, jog paramos gavimui skirtų paraiškų teikimas – nesudėtingas procesas, svarbiausia atidžiai išanalizuoti ūkininkams nurodytus reikalavimus paramai gauti bei pateikti privalomus dokumentus per nurodytą terminą. Specialistė akcentuoja, jog paraiškos dėl paramos trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu priimamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d., o jas pateikti galima NMA teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. NMA specialistė teigia, jog kiekvienam nedidelio ūkio bendradarbiavimo projektui gali būti skiriama net iki 120 000 Eur be PVM bei įvardija, jog ši ES iniciatyva parengta, siekiant padidinti žemės ūkio veiklas regionuose, skatinti jų konkurencingumą ir gyvybingumą, gerinti žemės ūkio produkcijos kokybę bei suteikti galimybę inovacijų pritaikymui, ūkių atnaujinimui ir jų modernizavimui.

„Ši parama suteikia galimybę nedideliems ūkio subjektams įgyti stabilumą Lietuvos rinkoje. Taip pat, iniciatyva didina žemės ūkio produkcijos pasiūlą bei kokybės reikalavimus, todėl nauda sąlyginai abipusė – vartotojai gali džiaugtis įvairesne ir geresne produkcija, o tuo tarpu smulkiems ūkio subjektams suteikiama galimybė sklandžiai plėtoti nuosavą veiklą, kurią tobulinant, sulaukiama ir didesnio pelno“, – projekto naudas apibūdina K.Žukienė. „Svarbu paminėti, jog šiemet naujai patvirtintos taisyklės apibrėžia ir didesnę galimą paramos sumą, t. y. jei projekte numatytos investicijos, susijusios su žemės ūkio ir maisto produktų tiekimu į realizavimo vietas, paramos suma vienam projektui gali siekti 200 000 Eur be PVM. Taip pat taisyklės leidžia kurti regioninio lygmens logistikos centrus – juos kuriantiems ūkio subjektams paramos suma gali siekti iki 700 000 Eur be PVM, tad norintys vykdyti būtent šią veiklą turėtų atkreipti dėmesį į atitinkamus pakeitimus įgyvendinimo taisyklėse“, – priduria NMA atstovė.

Kriterijai, pretenduojantiems į paramos lėšų gavimą

NMA specialistė K.Žukienė įvardija reikalavimus fiziniams bei juridiniams asmenims, kuriuos būtina atitikti, siekiant gauti paramos lėšų pagal ES paramos priemonę „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. „Paraiškas teikti gali fiziniai arba privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio maisto produktų gamyba ir (arba) jų perdirbimu ir (arba) rinkodara. Fiziniai asmenys privalo būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, o tuo tarpu privatūs juridiniai asmenys turi atitikti MVĮ (Mažų ir vidutinių įmonių) keliamus reikalavimus, kuriuos nurodo Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas.

Pretenduoti į ES paramą taip pat gali ir privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų realizavimu (prekyba) bei atitinkantys MVĮ reikalavimus, paskelbtus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Projekto iniciatyva taip pat numato ir lėšų skyrimą viešiesiems juridiniams asmenims, veikiantiems pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą ir (arba) Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą bei atitinkantiems MVĮ reikalavimus, kurie numatyti Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme bei vykdantiems partnerystės ar tarpininkavimo veiklą“, – dėsto NMA specialistė K. Žukienė. Daugiau informacijos apie reikalavimus ir sąlygas gauti paramą, taip pat atrankos kriterijus, už kuriuos vertinamiems projektams skiriamas atitinkamas balų skaičius, galima rasti NMA interneto svetainėje www.nma.lt.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-07-29

Pereinamojo laikotarpio nacionaline parama siekiama palaikyti žemdirbių pajamas ir ūkių gyvybingumą, didinti lietuviškų žemės ūkio produktų konkurencingumą bendroje Europos Sąjungos rinkoje. Iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos taip pat mažins neigiamas koronaviruso pasekmes žemės ūkiui.

2021 metų nacionalinės paramos už pasėlius ir ūkinius gyvūnus išmokų dydžiai bus patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymu. Paramos sumą kiekvienam pareiškėjui ar ūkinių gyvūnų laikytojui apskaičiuoja ir išmoka Nacionalinė mokėjimo agentūra. Patiems pareiškėjams niekur kreiptis nereikia.

Parama už pieną turėtų būti pradėta mokėti jau rugsėjį, už gyvulius ir pasėlius – šių metų pabaigoje. Likusią paramos dalį numatoma išmokėti kitų metų pradžioje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-27

Mokslo, studijų ir susijusius infrastuktūros klausimus ministras aptarė su LSMU Veterinarijos akademijos kancleriu Mindaugu Malakausku, Medicinos akademijos kanclere Daiva Rastenyte, Veterinarijos fakulteto Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovu Arūnu Rutkausku, Maisto saugos ir kokybės katedros profesore bei Gyvūnų auginimo technologijų instituto vadove ir vyriausiąja mokslo darbuotoja Elena Bartkiene.

„Žemės ūkiui labiausiai aktualu, kad būtų parengta pakankamai aukštos kvalifikacijos veterinarijos gydytojų, agronomų, gyvulininkystės specialistų,“- pažymėjo ministras. LSMU Veterinarijos akademijos kancleris M. Malakauskas atkreipė dėmesį, kad mokslo įstaigai itin aktualus yra studijoms reikalingos gyvulininkystės eksperimentinės bazės kūrimas, nes studentams būtina įgyti tinkamų praktinių įgūdžių dirbant su naujausiomis technologijomis, gebėti jas taikyti atsižvelgiant į gyvulininkystės ūkio specifiką, o jei reikia ir atlikti taikomuosius tyrimus, siekiant maksimaliai išnaudoti technologijų galimybes.

„Turime mokomųjų ūkių, tačiau jie nėra tokie technologiškai pažangūs, kaip kai kurių ūkininkų gyvulininkystės ūkiai. Viena iš priežasčių ta, kad ūkininkai gali gauti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos paramą savo ūkiams modernizuoti, tuo tarpu universitetui tai nėra prieinama, tad ir praktinė mokomųjų ūkių bazė nėra tokia išplėtota, kokios reikalautų laikmetis, jei norime neatsilikti nuo pačių pažangiausių inovacijų ir technologijų, siekdami įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus“, – padėtį pristatė kancleris. Kaip pažymėjo Veterinarijos akademijos kancleris, klausimas, kaip mokslas galėtų padėti spręsti aktualiausias gyvulininkystės plėtojimo problemas, lieka atviras, tad šioje srityje itin svarbus universiteto ir Žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimas.

Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas Arūnas Rutkauskas pabrėžė, jog veterinarijos gydytojai – tai nišinė specialybė, labai svarbi ir reikalinga. „Mes rengiame specialistus, kurie teikia itin aukšto lygio paslaugas. Mūsų klinikoje dirba gydytojai, kurie kartu yra ir dėstytojai, jų kvalifikacija labai aukšta, tad jie kviečiami į konsultacijas sudėtingiausių susirgimų atvejais. Svarbiausia Veterinarijos akademijos misija – tai mokslas, studijos, praktika“, – sakė A. Rutkauskas. Pasak jo, į akademiją kasmet įstoja apie 150 studentų, didžioji jų dalis – merginos. „Dirbant su stambiaisiais gyvūnais, būtinas ir fizinis pasirengimas.

Reikia pažymėti, kad ateinančios studijuoti merginos yra stiprios, valingos, ryžtingos, puikiai susitvarkančios su darbu. Nemaža dalis baigusių veterinarijos studijas nueina dirbti su augintiniais, tačiau paskutiniu metu ryškėja gera tendencija, kad vis daugiau baigusiųjų lieka dirbti su stambiaisiais gyvūnais. Norint gerai parengti specialistus, mums labai svarbi yra praktinė bazė, tad Veterinarijos akademijai labai reikėtų naujos mokomosios fermos, kur studentai galėtų įgyti visus šiuolaikinėmis technologijomis paremtus praktinius įgūdžius“, – aiškino klinikos vadovas. Pasak A. Rutkausko, ūkininkai vis dar nėra suinteresuoti priimti į praktiką dirbti studentų, nors suteikti veterinarams praktinių įgūdžių būtų šiuolaikinių ūkių misija. Labai svarbu, kad veterinarinės medicinos studijų programa yra akredituota Europos aukštųjų veterinarijos mokyklų asociacijos, kurios keliami reikalavimai ypatingai griežti, nuo pat pirmųjų dienų studijuojant klinikinius dalykus būtini praktiniai „hands on“ (pačių rankomis) suformuoti įgūdžiai, tad studentams būtina praktinio mokymo bazė.

Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė bei Gyvūnų auginimo technologijų instituto vadovė ir vyriausioji mokslo darbuotoja Elena Bartkienė su žemės ūkio ministru diskutavo apie žemės ūkio efektyvios raidos svarbą, kurią užtikrinti gali tik aktyvus ūkio subjektų bendradarbiavimas su mokslininkais. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys sutelktas į tvarios gamybos principų taikymą žemės ūkio žaliavų ir produktų gamyboje, kuriant aplinkai draugiškas bei Europos žaliojo kurso principus atitinkančias technologijas.

„Svarbu pažymėti, kad naujų technologijų diegimas žemės ūkyje turi užtikrinti ne tik gamybos tvarumą ir su klimato kaita susijusių problemų mažinimą, bet ir produkcijos kokybę bei saugą, kuri tiesiogiai susijusi su visuomenės sveikata. Tad ir studijos turi apimti visą grandinę „nuo lauko iki stalo“, nes produkcijos perdirbimas, t. y. maisto mokslas, taip pat yra inovacijoms imli niša, reikalaujanti mokslo integracijos“, – akcentavo E. Bartkienė.

Susitikime sutarta, kad LSMU Veterinarijos akademija ir Žemės ūkio ministerija bendradarbiaus dar glaudžiau ir rezultatyviau, nes tuo yra suinteresuotos abi pusės.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-27

Pakoreguotame grafike numatyti papildomi paraiškų rinkimo etapai. Šiais metais pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ dėl subsidijų pareiškėjai galės kreiptis nuo lapkričio 3 d. iki lapkričio 30 d. ir nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 30 d.

Šaltinis: nma.lt, 2021-07-29

Karščiu alsuojanti liepa ūkininkus jau gena į laukus kulti subrendusio derliaus. Tačiau, įsibėgėjus javapjūtei, neapsieta be nelaimių. Smilgių seniūnijoje, Ledakupio kaime, ugniagesiams teko skubėti gesinti pleškančio javų lauko. Gaisras, ūžiant kombainams, kilo sekmadienio pavakare. „Dar dabar atsigauti negalim. Jau gerai buvo įsiplieskęs. Jie buvo ir savo vandens atsivežę, bet užteko mažos žiežirbos –akmenukas, metalas ir tiek užtenka“, – sako gaisro liudininkė.

Rokiškio rajone užsidegė durpynas

Persigandę artimiausių sodybų gyventojai, išvydę gaisrą, patys puolė nešti vandenį ir bėgti gesinti lauko. Vandens pilną cisterną su traktoriumi atsivežęs buvo ir ūkininkas, tačiau oras toks įkaitęs ir taip visur sausa, kad nepadeda. Sutramdyti įsišėlusias liepsnas ūkininkui pavyko tik atsivarius arimo techniką ir pasitelkus ugniagesius.

„Smilgių seniūnijoje, Ledakupio kaime, išdegė apie 20 hektarų javų. Labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dirbant kombainu. Tai buvo pjaunamosios dalies trintis. Akmuo, granitas. Įkaitusi technika, žemė sausa kaip parakas. Užtenka mažiausios kibirkštėlės ir gali kilti didžiulis gaisras“, – sako ugniagesių tarnybos atstovė Vilma Vaiginytė.

Šį karštą savaitgalį ugniagesiams darbo buvo visoje Panevėžio apskrityje. Degė ne tik javai, šienas, ražienos, bet ir kombainai.

Rokiškio rajone pjaunant javus, sudegė vietos ūkininko kombainas. Kitame rajono kaime vežant priekaboje užsidegė šienas, tik liepsnų apimtus rulonus pavyko išstumti ir priekabą išgelbėti. Tuo metu Pakruojo rajone derliaus nuėmimo metu kilus gaisrui, įsižiebė net konfliktas tarp ūkininkų. Iš žemės ūkio bendrovės laukų persimetęs gaisras į kitas valdas nuniokojo apie 10 hektarų nenukultų ūkininko žiemkenčių.

A „Sekmadienį, panašu, kad buvo pats javapjūtės įkarštis, nes Panevėžio rajone ir apskrityje kilo net devyni javapjūtės sezono gaisrai, kai ugniagesiai važiavo gesinti ir ražienų, ir kviečių laukų, ir kombainų“, – sako V. Vaiginytė. Pavojus kyla ir miškams Liepą Lietuvoje fiksuojant rekordinius karščius, didžiausias pavojus dėl sausros jau kyla ir miškams. Labiausiai kenčia Pietų Lietuva, Varėnos kraštas, ten, kur smėlis, pušynai.

Priešgaisrinės priežiūros valdybos atstovas Aurimas Gudžiauskas sako: „Ugniagesiai šiemet jau gesino 62 miško ir paklotės gaisrus.

Šiuo metu vyrauja 3-4 klasės miškų gaisringumas, o vietomis ir aukščiausia 5 klasė. Tikimybė kilti gaisrui miške labai didelė. Gali kilti ne tik žemutinis gaisras, bet persimesti ir į viršūnes.“ Panevėžio miškų urėdijos inžinierius Andrius Ropė tvirtina: „Prašome gyventojų mažiau lankytis miške, nekūrenti laužų. Palieka netvarkingus laužus, taip prasideda gaisrai, prašome elgtis atsakingai.“

Per praėjusias tris paras ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti net 154 gaisrus. Apie ketvirtadalis gaisrų šiuo metu kyla atvirose teritorijose – dega javai, šiaudai, ražienos. „Turim daugiau kaip 40 gaisrų ražienose, per savaitgalį degė ir 3 kombainai“, – sako A. Gudžiauskas.

Dėl alinančių karščių ir lietaus stygiaus senka ežerai bei upės. Štai Neryje, jei vanduo nuseks dar 30 centimetrų, hidrologai skelbs hidrologinę sausrą. Ypač vanduo nusekęs Šiaurės ir Vidurio Lietuvos rajonuose.

Štai Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, Danguolė nerimauja: jei artimiausiu metu nesulauks lietaus, išdžius ir šulinys, tad, tausodama vandenį, moteris daržų jau net nebelaisto. „Labai pas mus sausa, nėra lietaus. Viskas išdžiūvę, visi daržai“, – sako Danguolė. Jei karšti ir sausi orai dar užsitęs, meteorologai rengiasi skelbti sausrą. Nors praėjusią savaitę kai kur ir praūžė liūtys, jos mažai gelbėjo, vandens telkiniai toliau senka.

„Sąlygos artėja sausros link. Jei artimiausią savaitę išsilaikys karšti orai, nedaug lietaus iškris, tikrai galėsime tvirčiau kalbėti apie beprasidedančią sausrą“, – sako klimatologė Viktorija Mačiulytė.

Tuo metu sinoptikai artimiausiomis paromis daugelyje šalies rajonų žada lietų, o kai kur ir stiprias liūtis. Tiesa, ar to pakaks nuvyti sausrą ir atgaivinti perdžiūvusią žemę, dar nedrįsta prognozuoti. „Keletą dienų ištisai lietaus nenusimato. Jie bus trumpalaikio pobūdžio, bet dažnoki tai viename, tai kitame regione.

Kas antrą dieną galima tikėtis lietaus“, – sako sinoptikė Alva Nagelytė. Artimiausiomis dienomis sinoptikai žada daug kur trumpus lietus, oras rytoj turėtų sušilti iki 30 laipsnių, o vėliau bus šiek tiek vėsiau – dienomis iki 26-28 laipsnių.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-07-28

Pirmadienį, 11.45 val., ugniagesiai gavo pranešimą, kad Plokščių seniūnijoje, Panykių kaimo fermų teritorijoje srutų šulinyje nuskendo trys žmonės. „Pirminiais duomenimis, visi dirbo toje įmonėje, fermoje, kaime, jie kažką tvarkė, vienas elektrikas ir du darbuotojai“, – BNS sakė Marijampolės apskrities policijos atstovas Renatas Siaurusaitis.

Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai iš maždaug 6 metrų gylio srutų šulinio ištraukė trijų vyrų kūnus. Policijos duomenimis, paskendo 1976, 1997 ir 1965 metais gimę vyrai. Pirminiais duomenimis, šulinyje buvo demontuojamas sugedęs siurblys. Į įvykio vietą yra atvykę greitosios pagalbos medikai, policijos pareigūnai, darbų saugos specialistai. Įvykio aplinkybės tiriamos. „Pareigūnai dirba, aiškinasi, neeilinė nelaimė“, – BNS sakė R. Siaurusaitis.

Manoma, kad vieno asmens pasigedo giminaitis ir tada imta ieškoti. „Gavom pranešimą, kad gali būti paskendę trys žmonės, manėm, kad nepasitvirtins, deja, pasitvirtino“, – sakė R. Siaurusaitis.

Šaltinis: tv3.lt, 2021-07-26