Žemės ūkio naujienos: 2021-08-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Šių metų javapjūtė – grūdai lengvi, bet trūksta kombainų
Įpusėjusi javapjūtė ūkininkų nei džiugina, nei per daug liūdina. Prognozuotų rekordinių derlių dėl užsitęsusios kaitros nėra, o ir grūdų kokybė prastesnė, tačiau kainos gana aukštos.
Šiemetis grūdas mažas ir ganėtinai lengvas. Pasak I. Jankausko, dabar apklausiami asociacijos nariai, tačiau manoma, kad šiemet bus daugiau nei pernai trečios, ketvirtos (jau nebe maistinių) klasės grūdų. O daugiausia prognozuojama prikulti antros klasės grūdų.
Pagrindinis veiksnys buvo ilgai užtrukusi kaitra. Ji neleido grūdui vystytis tuo metu, kai jis tą turėjo daryti. I. Jankausko žiniomis, šiuo metu šalyje nukulta jau apie du trečdalius žieminių rapsų, įsibėgėja kviečių kūlimas. Žieminiai miežiai jau nukulti. Kartu su kviečiais pajudėjo ir kitų kultūrų derliaus nuėmimas.
Supirkimo kainos, asociacijos administracijos vadovo manymu, šiuo metu neblogos. „Jei ūkininkai nuimtų derlių tokios kokybės, kokios tikėjosi, ir parduotų dabartine kaina, turbūt atsvertų žaliavų brangimą“, – mano jis.
Netikėtumų metai
I. Jankausko teigimu, šių metų netikėtumas, kad dėl didelės kaitros kviečiai sunoko vienu metu. Asociacijos administracijos vadovas aiškina, kad ūkininkai, planuodami sėjomainą, kultūras renkasi pagal tai, kaip susidėlios kūlimo darbai.
Stengiamasi, kad visi pasėliai vienu metu nesunoktų ir užtektų kombaino pajėgumų. Šiemet dalyje šalies, tarkime, Rytų Lietuvoje, yra tokia situacija, kad net ir vėlyvos kviečių veislės sunoko vienu metu su ankstyvesnėmis. Tad tai viršija kombainų pajėgumus.
Be to, šiemet susiklostė ir nerimą kelianti tendencija, kuriai dar neturima paaiškinimo, – degantys laukai. Tai vienoje, tai kitoje šalies dalyje pranešama apie liepsnojančius pasėlius.
„Tikrai padaugėjo degančių laukų, tai gana keista. Kad technika dega, nenuostabu – ji kasmet užsiliepsnoja, bet laukų gaisrai netikėti. Būdavo, per metus vienas kitas laukas užsidega, bet tai labiau atsitiktiniai atvejai“, – svarsto I. Jankauskas.
Šiemet jis sako ir pats aplink Kėdainius matęs du liepsnojančius laukus, apie gaisrus praneša ir žiniasklaida, tad tokią situaciją vadina keista ir netikėta bei mano, kad reikėtų pasidomėti priežastimis.
Blogai nėra
Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Panevėžio ir Kupiškio rajonuose, Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovė Danguolė Kuzmienė sako, kad rajone javapjūtė įpusėjo. Rapsai beveik nukulti, žieminiai miežiai nukulti, dabar kuliami kviečiai.
„Derlius 25 procentais mažesnis. Kadangi varpos mažytės, grūdeliai sudžiūvę, nėra aukščiausios klasės kviečių – bus tik antra, trečia. Jeigu palis, gal ir ketvirta“, – ji paaiškina, kad metai tikrai nerekordiniai.
D. Kuzmienės teigimu, dabar vyrauja antra klasė, pirmos, jei bus, tai labai mažai, o aukščiausios klasės grūdų nesitikima. Rapsai taip pat nepasižymėjo kokybe – šiemet mažai aliejingi. Didelio pupų, žirnių derliaus taip pat nesitikima. Pasak D. Kuzmienės, jeigu būtų gerai nuliję prieš kokį mėnesį, viskas būtų buvę kitaip.
„Aišku, nereikia verkti ir varyti Dievo į medį. Derlingumas neblogas. Iš hektaro vidutiniškai po 5 tonas tikrai prikuls ūkininkai. Bet viltis buvo didesnė, ji sudužo, lūkesčiai nepasiteisino“, – pašnekovė sako, kad metai ne tokie, kokių tikėtasi. Dėl kainų, pasak D. Kuzmienės, taip pat negalima per daug dejuoti. Jos nenukritusios. Vasarį prognozuota, kad bus mažesnės, tad iš anksto sudarę sandorius ūkininkai šiek tiek pralošė. Vakar, jos teigimu, supirkėjai už antros klasės kviečių toną mokėjo 185 eurus, už rapsų – 510.
Kol kas mažiau
Velžio seniūnijos ūkininkas Antanas Barzda sako, kad javapjūtės dar neįpusėjo, bet ši jo ūkyje jau gerokai pasistūmėjusi. Jo teigimu, rapsų buvo apie 110 hektarų, turi 30 hektarų žirnių. Pirmadienį pradėjo kulti kviečius. Ūkininkas tikina, kad grūdai maži, tad ir derlius apie 40 procentų menkesnis. Nors kiti rodikliai atrodo neblogi, tačiau grūdai mažiukai.
„Nežinau, kaip kituose laukuose bus, bet dabar tik trečia klasė – saiko svorio nėra. Supirkimo kainos neblogos ir dar kyla, bet trąšų kainos irgi auga“, – sako jis. A. Brazdos teigimu, gal vietose, gavusiose daugiau lietaus, ūkininkai ir prikuls daugiau, tačiau jo laukuose, grūdų augimo metu, drėgmės trūko.
„Buvo, kad aplink griaudžia, žaibuoja, kažkur palijo, tai kažkur gal ir bus derlius. Pas mus, kiek auga, nė karto nebuvo lietaus. Varpoms plaukiojant būtų užtekę vieno geros liūties ir jau užaugtų“, – ūkininkas tvirtina, kad tokių sąlygų jo laukuose nebuvo.
Karsakiškio seniūnijos ūkininkas Zenonas Astravas taip pat sako, kad derlius neįspūdingas. Žemės kartu su broliu turi ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.
„Mūsų žemėje galima užauginti ir tikėjomės apie puspenktos tonos rapsų iš hektaro, o gavome tris. Derlius beveik 30 procentų mažesnis. Kviečių visada kuliame apie 6–7 tonas iš hektaro, dabar, aišku, visų nenukūlėme, bet gali būti apie penkias tonas“, – skaičiuoja pašnekovas. Kol kas kviečiai pirmos klasės, o brolio laukuose tos pačios veislės – tik ketvirtos.
Jo teigimu, grūdai smulkūs, tad klasė krenta. Ūkininko pastebėjimu, šiemetės supirkimo kainos neblogos, tačiau turėjo ir išankstinių sutarčių, sudarytų žiemą, kai kaina buvo mažesnė. Tad dalį rapsų pardavė pigiau nei dabar, dalį – dabartinėmis kainomis.
„Manėme, kad bus geresnis derlius, bet koks yra, tokio užteks“, – apibūdina Karsakiškio seniūnijos ūkininkas Ričardas Kopūstas. Jo teigimu, visi pasėliai dar nenukulti. Tarkime, pirmadienį pradėjo kulti žirnius. Ūkininko teigimu, iš pradžių laukas atrodė visai neblogai, tačiau nukūlus paaiškėjo, kad žirniai mažesni negu pasėjo – sudžiovino sausra.
Parduoti kviečių, pasak R. Kopūsto, kol kas nevežė, tad nežino, kokia bus jų kokybė, tačiau kaimynas vežė ir paaiškėjo, kad ketvirtos klasės. Rapsai taip pat atrodė neblogi, tačiau prikūlė tris tonas iš hektaro.
„Pernai buvo daugiau. Kokią toną sunaikino sausra“, – svarsto jis. Kainos, jo teigimu, atrodo neblogos, ypač už aukštesnę kviečių klasę, bet tokie grūdai neužaugo. „Atrodo, visi prognozavo rekordinį derlių. Tikrai jo nėra, bet negalima dejuoti, kad laukuose nieko nėra“, – sako ūkininkas.
Jis turi apie 300 hektarų, o kartu su broliu dirbantys apie 700 hektarų. Žemdirbys nedejuoja: skolų neturi, tad kaip nors pragyvens. Įpusėjusi javapjūtė parodė, kad prognozuotų rekordinių derlių dėl užsitęsusios kaitros nėra.
Šaltinis: www.delfi.lt, Daiva Savickienė („Sekundė“), 2021-08-04
Lietuvoje kaip Italijoje – ūkininkai graibsto neregėtą kietagrūdžių kviečių derlių
Sausra ir rekordiniai karščiai pateikė siurprizų šiųmetiniam kviečių derliui – iki šiol plačiausiai auginami minkštieji kviečiai savo kokybe vietą užleido kietagrūdžiams.
Remiantis naujausiomis derliaus laboratorinėmis analizėmis, karštos saulės vonios minkštiesiems kviečiams padarė žalos – derlius savo kokybe nedžiugino. Kietagrūdžiai kviečiai priešingai – saulės vonias mėgsta, todėl šiųmetinis derlius tiesiog stebina savo kokybe – tiek baltymų kiekis, tiek grūdo stambumas atitinka aukščiausios klasės parametrus.
„Šis derlius įrodė, kad ir Lietuvoje galima užauginti grūdą, kuris auga išskirtinai pietinėse valstybėse. Tai mažiau lepi ir klimato pokyčiams atsparesnė veislė, kuri lengviau atlaikytų šylantį klimatą, todėl galėtų tapti išeitimi ir suteikti stabilumo mūsų krašto ūkininkams“, – teigia „Baltic Mill“ koncerno, Lietuvoje atstovaujančio „Malsenos“ prekiniam ženklui, pirkimų vadovas Arvydas Noreika.
Dėl kietųjų kviečių galimybės atlaikyti sausras, jie daugiausiai auginami Viduržemio jūros, Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų regionuose.
Mūsų regione jie dažniausiai atsivežami iš Rusijos, Kanados, Ukrainos ar Kazachstano ir Europos Sąjungos šalių. Šiųmetinio lietuviško derliaus sėkla atkeliavo iš Vokietijos. Čia labiausiai išvystytos žieminių kietųjų kviečių veislės.
Gamins makaronus
Viena pagrindinių kietagrūdžių kviečių realizavimo galimybių – makaronai. Kietagrūdžių kviečių produkcija garsėja Italija, savo pagamintų kietagrūdžių makaronų kiekiais lyderiaujanti visame pasaulyje. Visą šiųmetinį Lietuvos kietagrūdžių derlių realizuos „Malsena“, vienintelė Lietuvoje gaminanti kietagrūdžius makaronus.
„Šį rudenį rinkai pristatysime riboto leidimo makaronų partiją, pagamintą išskirtinai tik iš lietuviškų kietagrūdžių makaronų derliaus. Taip pat mūsų tikslas – tapti rimtais konkurentais italams, kurių produkcija sudaro didžiąją dalį viso kietagrūdžių makaronų asortimento Lietuvoje. Šiuo metu kietagrūdžiai makaronai apima apie 40 proc. visos Lietuvos makaronų rinkos, mūsų tikslas – pasiekti apie 20 proc. jos dalies”, – teigia „Malsenos“ atstovas.
A.Noreika priduria, kad bendrovės tikslas – stabilizuoti kietųjų kviečių auginimo technologiją taip, kad net ir keičiantis klimato sąlygoms, įmonė gautų visą makaronų gamybai reikiamą kiekį žaliavos. Taip pat planuojama apimtis plėsti ir pamažu kietagrūdžių kviečių makaronus iš vietoje užaugintos žaliavos gaminti ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių rinkoms.
Patrauklumas ūkininkams
Anot A. Noreikos, kietagrūdžiai kviečiai – patraukli veislė ir Lietuvos ūkininkams. Lyginant su mums įprastais minkštaisiais – jų kaina rinkoje yra aukštesnė. „Kietagrūdžiai ateityje galėtų tapti puikia alternatyva Lietuvoje dominuojantiems paprastiesiems kviečiams. Jie yra mažiau lepūs ir sugeba gerai amortizuoti didelius karščius, geriau išsilaiko esant karštai temperatūrai. Ūkininkams tai suteikia galimybę diversifikuoti derlių, atsižvelgiant į klimatines sąlygas. Be to, kietagrūdžiai kviečiai yra parduodami su premija“, – sako A. Noreika.
Didžiausias iššūkis – kietagrūdžių derliaus realizacija rinkoje, nes Lietuvoje ši dar labai maža. Tačiau A. Noreika tikina, kad galimybės – didžiulės, užtenka pasidairyti į tokias šalis kaip Vokietija ar Švedija, kur kietagrūdžių grūdų paklausa auga, o jai patenkinti žaliavą šalys augina pačios.
„Žvelgiant į dabartinę pandemijos situaciją, pasaulis bando lokalizuotis – stengiasi pritraukti žaliavą arčiau gamybinių pajėgumų. Siekiama, kad tiekimo grandinė nebūtų trūkinėjanti, viską būtų galima užauginti ir pagaminti čia pat, namų rinkose. Be to, jokia paslaptis, kad veikia ir politiniai barjerai, eksporto ribojimai. Pavyzdžiui, Kazachstanas svarsto riboti tam tikrų grūdų eksportą. Tik auginant ir gaminant vietoje šios rizikos minimizuojamos. Taip didėja ne tik nepriklausomybė, bet ir mažėja transportavimo ir logistikos žala gamtai“, – priduria A. Noreika.
Planuojama, kad, esant palankioms klimato sąlygoms, kietųjų kviečių pasėliai Lietuvoje kitąmet galėtų augti 2-3 kartus, o derliaus kiekis kelerių metų perspektyvoje galėtų trigubėti.
Šaltinis: www.valstietis.lt, 2021-08-05
Rugsėjo 1 d. – aktualus terminas vykdant kai kuriuos įsipareigojimus
Pirmoji rudens diena aktuali daliai pareiškėjų, šiais metais deklaravusių žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus. Iki šios dienos būtina užbaigti kai kuriuos ūkio darbus, pateikti reikalingus dokumentus.
Taip pat iki šios dienos nušienauti pievas (deklaruotas kodais GPŽ, GPA, DGP), žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) turi bitininkai, iki liepos 1 d. turimas bičių šeimas užregistravę Ūkinių gyvūnų registre.
Pareiškėjai, įgyvendinantys įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Dirvožemio apsauga“ (išskyrus tuos atvejus, kai įsipareigoti plotai yra apsėti ankštinėmis kultūromis) bei iki minėto termino užregistravę turimas bičių šeimas, daugiametėmis žolėmis apsėtus ir pagal šią veiklą deklaruotus plotus nušienauti turi taip pat iki rugsėjo 1 d.
Pranešti apie įvykdytus įsipareigojimus galima naudojantis mobilia programėle „NMA agro“, atsiuntus dirbamo lauko nuotraukas, įrodančias vykdomą žemės ūkio veiklą.
Iki rugsėjo 1 d. dalis pareiškėjų turi pateikti deklaruotų plotų žemės valdymo (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) teisės patvirtinimo dokumentus. Dokumentus turi pateikti pareiškėjai, kurie praėjusiais metais nedeklaravo žemės ūkio naudmenų.
Pateikti minėtus dokumentus turi tik deklaravusieji žemės plotus savarankiškai, prisijungę prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos. Dar kartą siųsti dokumentų nereikia pareiškėjams, paraiškas pateikusiems seniūnijoje.
Dokumentai siunčiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius, arba elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt.
Šaltinis: www.nma.lt, 2021-08-06
Mėšlo tvarkymas: po diskusijų surastas visiems priimtinas variantas
Įgyvendinant Žaliąjį kursą, didelis dėmesys skiriamas klimato kaitai ir dirvožemio užterštumui mažinti. Kaip ir kitos veiklos sritys, žemdirbiai taip pat jau susiduria su iššūkiais dėl besikeičiančio klimato.
Tačiau tręšimas mėšlu gali būti ne tik naudingas, bet ir žalingas ar net kenkėjiškas tai pačiai ekosistemai. Nors daugelis ūkininkų žino, yra, kurie pamiršta ar dėl aplaidaus požiūrio mėšlą laukuose paskleidžia bet kada, jo krūvas palieka bet kur ir bet kaip. Nitratai, tiksliau, srutos kaupiasi gruntiniame vandenyse, kurį patys ir geriame, o azotu užteršti vandens telkiniai ušželia dumbliais. Todėl susitarti dėl mėšlo tvarkymo taisyklių – būtina.
Ūkininkus vienijančių organizacijų atstovams, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms po diskusijų sutarus dėl visiems priimtino varianto, ministrai pasirašė „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą“. Jei šio sutarimo nebūtų, ūkininkai nuo šio lapkričio negalėtų laikyti tirštojo mėšlo lauko rietuvėse draudžiamuoju tręšti laikotarpiu.
Buvusių ministrų „dovana“ ūkininkams
Sausį vykusiame nuotoliniame Pieno gamintojų asociacijos posėdyje jos prezidentas Jonas Vilionis piktinosi, – „vaikščiojom ir pas Palionį, ir pas Mažeiką dėl mėšlo tvarkymo taisyklių, bet išeidami iš darbo jie įteikė mums tokią „dovaną”. Niekas taip ir nepaaiškino, kodėl negalima kraikinio mėšlo laikyti ant lauko ar kodėl negaliu jo kompostuoti. Negi būsime priklausomi nuo kiekvieno biurokrato sprendimo?“.
Tuometiniai aplinkos ir žemės ūkio ministrai bendru įsakymu naują „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą“ patvirtino baigiantis kadencijai, 2020–ųjų gruodžio 9 d. Jame numatyti nauji reikalavimai ūkininkams sukėlė šoką.
Ūkininkų sąjunga raštu kreipėsi į dabartinius žemės ūkio ir aplinkos ministrus, kuriame teigiama, – „neteisinga taip staiga griežtinti ūkiams reikalavimus, nes visą praėjusį finansinį laikotarpį mėšlidžių ir srutų rezervuarų įrengimas buvo netinkama finansuoti priemonė. Nesutinkame su nelogiškais reikalavimais, kurie primetami visiems, tame tarpe ir tvarkingai besitvarkantiems ūkininkams.“
Ūkininkus piktino draudimas mėšlą laikyti laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Jie teigė, kad ši nuostata yra perteklinė. „Smulkiems ir vidutiniams ūkininkams reikalingas ir laikas, ir parama investicijoms susitvarkant mėšlides, tinkamai įsirengiant rietuves prie tvarto. Dažnu atveju ūkininkai, įsikūrę gyvenvietėse, net neturi vietos, kur galėtų įsirengti rietuves prie tvarto, todėl išvežimas į lauko, kurį ruošiama tręšti, rietuves – vienintelė galima išeitis“, – teigiama Ūkininkų sąjungos kreipimęsi.
Įsiklausyta į visų argumentus
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas išgirdo žemdirbių nuogąstavimus. Specialistams pavesta prieštaringai vertinamą aprašą taisyti. Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos kartu su žemės ūkio sektoriaus atstovus vienijančių organizacijų atstovais, mokslininkais išanalizavo įvairias mėšlo tvarkymo alternatyvas, daug diskutavo.
Atsižvelgus į privalomas Europos Sąjungos direktyvas ir į visų suinteresuotų pusių argumentus, bendru žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu buvo patvirtintas naujas „Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas”.
Pasak žemės ūkio ministro K. Navicko, šiame kompromisiniame apraše ūkininkams, ypač smulkiems ir vidutiniams, priimti naudingi bei racionalūs sprendimai. Mėšlą tvarkyti dabar bus daug paprasčiau. „Konsultuodamiesi su ūkininkais, supratome, kad buvusios ministerijos vadovybės patvirtintas aprašas buvo jiems nenaudingas ar net neįgyvendinamas. Džiaugiamės, kad po diskusijų suradome visiems priimtiną variantą“, – sako ministras.
Mokslo požiūris į mėšlo laikymą ir tvarkymą nepasikeitė – jeigu mėšlas laukuose laikomas tvarkingai, su apsauginiu sluoksniu, tai nedaro žalos gamtai arba ta žala minimali. Taigi, tirštąjį mėšlą bus leidžiama laikyti laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, laikantis nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, ir po lapkričio 15 d.
Apraše numatyta, kad nuo š. m. lapkričio 15 d., ruošiant vietą tirštajam mėšlui laukuose laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus turi būti formuojamas ne mažesnis kaip 20 cm durpių, smulkintų arba nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų sluoksnis srutoms bei skysčiams iš mėšlo sugerti.
Be to, laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu, kad srutos neištekėtų už jo ribų. Rietuvėse mėšlas gali būti laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius, uždengiamas lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų arba nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu.
Rietuvė turi būti įrengta taip, kad būtų užtikrinta, jog srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų, kvapų sklidimo. Rietuvės lauke įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami.
Tačiau numatyta išimtis – keliems laukams, kuriems parengtas tręšimo planas, bet juos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai, kuriems parengtas tręšimo planas, ribojasi, galima įrengti vieną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio.
Apraše numatytas draudimo naudoti ištaškymo technologijas, tręšiant skystuoju mėšlu ir srutomis, terminas atidedamas iki 2025 m. Taip nuspręsta atsižvelgus į tai, kad ūkio subjektams, tokiu būdu tręšiantiems 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų, būtina įsigyti ar atnaujinti turimą techniką ir tam reikalingos investicijos.
Šaltinis: www.zum.lrv.lt, 2021-08-05
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
