Žemės ūkio naujienos: 2021-08-05. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Vyksta dialogas su socialiniais partneriais dėl Kaimo plėtros programos
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė socialiniams partneriams Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2021-2022 m. įgyvendinimo taisyklių nuostatas ir projektų atrankos kriterijus.
Kaip pažymėjo žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius, kuriant taisykles, buvo įvertinta kiekvieno atskiro sektoriaus situacija, tad atitinkamai skaičiuotas ir kiekvienos srities lėšų poreikis.
„Lietuva pieno produktais apsirūpina 140 proc., tuo tarpu sodininkystės ir daržininkystės produkcija – apie 55 proc., kiaulininkystės – apie 50 proc., tad ir plėtoti šiuos sektorius turime, atsižvelgdami į jų šiandieninę padėtį“, – sakė viceministras P. Lukševičius.
Žemės ūkio ministerija iš viso pienininkystės sektoriaus investicijoms iš EURI ir KPP lėšų 2021-2022 m. siūlo skirti 69,9 mln. Eur (iš jų KPP lėšų – 39,3 mln. Eur, EURI – 30,6 mln.).
Sodininkystės ir daržininkystės sektoriui atitinkamai iš viso siūloma skirti 39,7 mln. Eur (iš jų KPP lėšų – 14,3 mln. Eur, EURI – 25,4 mln. Eur), mėsos sektoriui – 44,8 mln. Eur (iš jų KPP lėšų – 23,8 mln. Eur, EURI – 21 mln. Eur), kitoms augalininkystės šakoms planuojamos lėšos iš kitų fondų (apie 30 mln. Eur).
Naujos taisyklių nuostatos
Pereinamuoju laikotarpiu 2021–2022 m. stambūs investiciniai projektai bus remiami EURI lėšomis, mažesni – KPP lėšomis. ŽŪM Europos Sąjungos reikalų grupės vadovė Jurgita Stakėnienė, pristatydama naujas taisyklių nuostatas, sakė, jog 2021 m. EURI lėšomis numatoma remti gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių ūkius.
Didžiausias paramos dydis vienam projektui EURI lėšomis pienininkystės sektoriuje numatomas 1 mln. Eur; mėsos sektoriuje – 1,5 mln. Eur; sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuje – uždaro grunto – 8 mln. Eur, atviro grunto (įskaitant sodininkystę ir uogininkystę) – 4 mln. Eur.
Didžiausia galima paramos suma pareiškėjui per visą 2014–2022 m. laikotarpį EURI lėšomis siūloma: pienininkystės sektoriuje – 1,6 mln. Eur; mėsos sektoriuje – 2,1 mln. Eur; sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuje – uždaro grunto – 18 mln. Eur, atviro grunto – 4,6 mln. Eur.
Didžiausia galima paramos suma susijusiems asmenims 2014–2022 m. laikotarpiu EURI lėšomis siūloma: pienininkystės sektoriuje – 2,60 mln. Eur; mėsos sektoriuje – 3,6 mln. Eur; sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuje – uždaro grunto – 26 mln. Eur, atviro grunto – 8,6 mln. Eur.
J. Stakėnienė pažymėjo, jog didžiausias paramos dydis vienam projektui iš KPP pereinamojo laikotarpio lėšų – 300 tūkst. Eur, atitinkamai didinant visus lėšų limitus tiek pareiškėjams, tiek susijusiems asmenims, tiek paramą visam laikotarpiui. Didžiausia paramos suma pareiškėjui per visą 2014–2022 m. laikotarpį: vienam pareiškėjui – 900 tūkst. Eur; susijusiems asmenims 2014–2022 m. laikotarpiu – 1 300 tūkst. Eur (netaikoma pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams).
J. Stakėnienė atkreipė dėmesį, jog 2021 m. numatoma prievolė investuojant tiek EURI, tiek KPP lėšas – privalomai didinti gamybą natūrine išraiška. Pvz., investuojant KPP lėšas, didinti pieno, mėsos gamybą reikalavimas yra 15 proc., sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams – 10 proc.
„Kitas esminis dalykas – šiuo laikotarpiu nebebus remiamas vien tik technikos įsigijimas. Akcentas – didesnei pridėtinei vertei, kokybei, pajėgumų didinimui, todėl ne mažiau kaip 75 proc. investicijų turėtų būti nukreipta į statybas, rekonstravimą, kapitalinį remontą ir /arba gamybinių pastatų įrengimą. Tai reiškia, kad visas projektas gali būti skirtas statybai, rekonstrukcijai, pastato įrengimui“,– pastebėjo J. Stakėnienė.
Galutiniai sprendimai dėl KPP veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas” nuostatų ir projektų atrankos kriterijų bus priimti, gavus socialinių partnerių pasiūlymus raštu ir suderinus jų ir Žemės ūkio ministerijos pozicijas.
Šaltinis: www.zum.lrv.lt, 2021-08-04
Neregėta kainų pasiutpolkė stabdo investicijas
Energijos ir kitų išteklių kainoms kopiant į neregėtas aukštumas, ūkininkai stabdo anksčiau suplanuotus investicinius projektus. Žemės ūkio produkcijos kainos neatsveria augančių išlaidų, todėl ūkininkai prognozuoja ekonominį disbalansą, kuris bumerangu kirs visuomenei.
Įsisukusi kainų pasiutpolkė, auganti biurokratinė bei naujų „žaliųjų“ reikalavimų našta kiša koją didesnių ir mažesnių ūkių sumanytiems investiciniams projektams. Prieš metus, kitus suplanuotos ir suskaičiuotos investicijos stipriai pabrango, todėl ūkininkai stveriasi už galvų: „Ką daryti, kaip panešti šią naštą?“
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis tvirtino, kad kai kurie ūkininkai sustabdė investicinius projektus ir atsisakė investicinės Kaimo plėtros programos paramos. Ukmergės rajono ekologinio ūkio savininkas kalbėjo apie kooperatyvui „BIO LEUA“ priklausančius narius, kurie buvo sumanę įgyvendinti stambius investicinius paukštininkystės projektus ir kartu pasiekti didžiausią ekologiškų kiaušinių gamybos mastą Baltijos šalyse. Ekologiškus javus auginantys ūkininkai susižavėjo trumposios maisto tiekimo grandinės idėja ir buvo pasišovę efektyviau panaudoti ūkyje išauginamus grūdus.
„Bent trys ūkiai atsisakė apie 800 tūkst. eurų vertės investicinių projektų, jie nebestatys modernių paukštininkystės fermų. Gal ir gerai, kad žmonės neįsikinkė į tą procesą. Viskas susidėjo: pandemijos ir karantino sunkumai, medžiagų pabrangimai, užsitęsę investicinių projektų vertinimai, biurokratinės statybų kliūtys“, – priežastis vardijo S.Daniulis, kartu su dukra suplanavęs įgyvendinti du paukštininkystės projektus – fermų vištoms dedeklėms statybas.
Jis atviravo, kad ir pats dvejoja dėl vieno investicinio projekto. Kitas jau įsivažiavo, tad jį stabdyti būtų per vėlu. „Prieš dvejus metus buvo prisiimti įsipareigojimai dėl skirtos paramos, o dabar viskas pasikeitė ir dėl statybos leidimų, ir dėl aplinkosauginių reikalavimų. O dar tas brangimas, kainos auga kaip ant mielių, ką tik imi pirkti, visur naujos kainos. Pabrango statybinės medžiagos, atsarginės dalys, tepalai, degalai, elementarūs varžtai, dirželiai. Visur vyksta kažkoks chaosas… Vien įranga, statybos pabrango apie 30 proc. ir daugiau. Kombainas, kurį numatyta pirkti, jau 10 proc. brangesnis“, – kasdien augančios išlaidos į neviltį varo ūkininką.
Ekologinio ūkio savininkas užsiminė, kad šiemet papildomų išlaidų prisidėjo tiems, kurie turi pievų. Žemės ūkio ministerija neleidžia jų mulčiuoti, tad nupjautą žolę reikia išvežti iš laukų. „Kadangi šiemet negalime mulčiuoti, teko papildomai investuoti į presą, kad galėtume suvynioti žolę. Reikia pirkti daug plėvelės, tinkliuko, kurių kainos pakilo. Dar nežinome, ką darysime su ta mase. Kol kas krauname ir turėsime saugoti, kad neuždegtų. Dėl šio sprendimo visoje Lietuvoje bus tokių problemų“, – aiškino S.Daniulis.
Klampina biurokratai
LEŪA vadovas negailėjo priekaištų valdininkams, kuriems nė motais, kad dėl ilgos projektų vertinimo ir statybų leidimų gavimo procedūros gamybininkai pakliūva į bėdą. „Visiška nesąmonė, kad Lietuvoje prireikia 2–3 metų statybų projektui įgyvendinti. Reikalavimai, derinimai, valdininkų atsirašinėjimai… Žiauru, kitaip nepavadinsi. Jeigu nebūčiau pats susidūręs, nepatikėčiau, kad taip viskas velkasi. Jau nežinau, ką daryti – tęsti ar viską mesti“, – prisipažino ekologiškai auginamų vištų dedeklių fermas statyti sumanęs ūkininkas.
S.Daniulis nusivylęs ir dėl ilgo projektų vertinimo, kurį atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). „NMA gal metus vertino dukros pateiktą smulkiųjų ūkių bendradarbiavimo projektą. Per tą laiką daug kas pasikeitė, buvo numatyta viena suma, o dabar jau kitos išlaidos. Kas atsakys? Ūkininkams reikalavimai, taisyklės griežtinamos, jeigu kažko nespėji, užvers baudomis, o kur valdininkų atsakomybė?“ – piktinosi jis.
Politikus – į gamybą
Kalbėdamas apie augančias energijos ir kitų išteklių kainas bei ūkio išlaidas, emocijas sunkai tvardė Telšių rajono ūkininkas Rimantas Šerlinskas. „Kainos auga kartais, mediena pabrango du kartus, stipriai pabrango metalas, o mėsos, pieno supirkimo kainos beveik nesikeičia. Kaip toliau gyventi ūkininkams?“ – retoriškai klausė mišraus ūkio savininkas.
Jis kraipo galvą, kai valdantieji kainų kilimą abejingai „nurašo“ tendencijoms pasaulinėse rinkose, visokioms biržoms. „Kodėl turėtų brangti, pavyzdžiui, elektra? Juk statome vėjo, elektros jėgaines, žadėta, kad tai bus pigi atsinaujinanti energija. Kas bus toliau?“ – klausimų turi ūkininkas.
R.Šerlinskas pasakojo prieš metus pateikęs projektą NMA, paraiška neseniai buvo patvirtinta, tačiau ūkininkui džiaugsmo dėl to mažai. „Nežinau, kaip reikės tą projektą įgyvendinti, nes medžiagos ir darbai stipriai pabrango. Tai, ką prieš metus planavai, skaičiavai, dabar jau netinka. Ar reikia metų paraiškai įvertinti? Apskritai nežinia, kas darosi mūsų valstybėje, ką valdžia išdarinėja. Jau net pikta darosi, kad mūsų politikams labiau rūpi kelnių ir sijonų reikalai, o ne realus gyvenimas. Gal tuos Seimo ir Vyriausybės narius reikėtų atvaryti padirbėti į žemės ūkį, pramonę, kad jie susivoktų, kaip ir iš ko žmonės gyvena“, – pasiūlymą politikams turi žemaitis.
Išbalansuos ūkius
Stambus Biržų krašto pieno gamintojas Vytautas Stankevičius susirūpinęs, kad energijos, ūkiui reikalingų žaliavų ir medžiagų kainų šuolis gali daug ką išbalansuoti. „Pašarų ruošimui reikalingų medžiagų prisipirkome dar pernai, todėl kol kas plėvelės ir panašių prekių pabrangimo nepajutome. Bene labiausiai kirto elektros kainų augimas: jeigu anksčiau per mėnesį mokėjome 4 tūkst. eurų, dabar – jau 7 tūkst. Jaučiasi dyzelino, statybinių medžiagų pabrangimas. Ūkyje nuolat reikia tvarkytis, atsinaujinti, investuoti į statybos ir remonto darbus“, – aiškino ūkininkas.
Jau kuris laikas pieno gamintojams per kišenę kerta pabrangę pašarai. „Jau pusmetį perkame brangesnius kombinuotuosius ir baltyminius pašarus. Visai neseniai tona rapsų išspaudų kainavo 200, o dabar jau 350 eurų. Viskas pabrango“, – skaičiavo V.Stankevičius.
Anot jo, daugiau reikia skirti ir darbo užmokesčiui, nes žmonės nori didesnių atlyginimų – 1 tūkst. eurų į rankas. Ūkininkas sakė tai suprantantis, nes ūkiuose, ypač gyvulininkystės, darbas sunkus.
Ūkininkui neramu, kad po tokio brangimo kai kurie ūkiai gali neatsitiesti, nes pieno žaliavos supirkimo kainos beveik nesikeitė, o aplinkosauginiai reikalavimai kyla aukštyn. „Ir grūdų derlius šiemet nebus toks pasakiškas, kaip prognozuota. Jis, manau, bus apie 20 proc. mažesnis už pernykštį. Tiesa, kviečių ir rapsų kainos yra pakilusios, bet reikia palaukti iki metų galo, kad pamatytume balansą. Nelabai yra iš ko optimizuoti išlaidas ir mažinti gamybos kaštus. Pieno sektoriuje sunkiausia, čia daugiausia darbo, išlaidų ir problemų“, – konstatavo jis.
V.Stankevičius teigė, kad išgyventi padeda tai, kad ūkis modernus, gera gyvulių genetika, kuri lemia didesnį produktyvumą. „Pagaminame daugiau, bet lieka vis mažiau“, – tvirtino pieno gamintojas.
Sugrįš bumerangu
S.Daniulis įsitikinęs, kad netramdomai įsisukusi kainų pasiutpolkė ir Vyriausybės sprendimai sugrįš bumerangu visuomenei. „Maistas brangsta ir dar brangs, bet žemdirbiams iš to nėra naudos. Rugiai, kviečiai vietos rinkoje nebuvo pabrangę, bet duonos kainos pakilo. Pieno žaliavos supirkimo kainos šiek tiek padidėjo, bet reikia turėti omenyje, kad jos buvo nuvarytos iki žemumų. Pieno supirkimo kainos prieš kokius 7 metus, dar esant litui, buvo gerokai aukštesnės. Žemdirbiai dabar varomi į kampą“, – konstatavo ekologinio ūkio savininkas.
Jis pridūrė, kad liūdna ateitis laukia smulkiųjų ir vidutinių ūkių. „Jie dabar skatinami pereiti į neariminę žemdirbystę, bet tam reikia atitinkamos technikos. Tai ganėtinai brangu, ir pesticidų daugiau reikia. Stambus kapitalas gali bet kada pasiskolinti ir investuoti į galingą techniką. Viena moderni sėjamoji gali apvažiuoti pusę Lietuvos, o ką daryti mažesniam ūkininkui?“ – kalbėjo S.Daniulis.
Ūkininkas pastebėjo, kad politikų demonstruojamas susirūpinimas dėl klimato kaitos yra labai fragmentiškas. Pasak jo, per Atlantą kasdien dyzeliu plukdomi genetiškai modifikuoti kukurūzai ir sojos, gausiai purkšti pesticidais, o vietos ūkininkai dėl kelis kartus per metus panaudojamo traktoriaus kalami prie kryžiaus, bus dusinami mokesčiais.
„Mūsų politikai su Mykolu Majausku ir Simonu Gentvilu priešakyje turbūt nesupranta, kad žemės ūkiui bei žemdirbiams užkraunama našta galiausiai persikels ir ant vartotojų. Atsigavimo paramos žemės ūkiui nebus, davė tik pelkėms atkurti, taikosi naikinti žemdirbiams skirto dyzelino lengvatą, apmokestinti žemės ūkio techniką ir pan. Baigsis tuo, kad ūkininkai eis į darbo biržą pašalpų, o maistą vešimės iš lenkų ir kitų. Bet tai jau bus auksinis maistas“, – perspėjo LEŪA vadovas.
Šaltinis: www.valstietis.lt, 2021-08-04
Laukiantiems paraiškų vertinimo rezultatų gera žinia – NMA jau atliko birželį baigtų rinkti paraiškų prioritetinį vertinimą
Dauguma pareiškėjų gali atsipūsti – Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai suskubo anksčiau nustatyto laiko sudaryti paraiškų pirmumo eiles. Pirmojo paraiškų vertinimo etapo rezultatų sulauks pateikusieji paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritis: „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“, „Tradicinių amatų centrų plėtra“, „Parama žemės ūkio vandentvarkai“, „Miško veisimas“. Paraiškos pagal minėtas veiklos sritis buvo baigtos rinkti birželio pabaigoje.
Paraiškos pagal veiklos sritį „Tradicinių amatų centrų plėtra“ buvo renkamos nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. NMA buvo pateiktos 7 paraiškos. Dėl paramos į NMA kreipėsi Alytaus, Anykščių, Kelmės, Klaipėdos, Šiaulių, Trakų, Utenos savivaldybėse esančių tradicinių amatų centrų atstovai. Bendra pateiktose paraiškose prašoma paramos suma sudaro beveik 696,16 tūkst. Eur. Šiam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta 300 tūkst. Eur paramos lėšų. Paraiškos buvo vertinamos pagal įgyvendinimo taisyklėse nustatytus pirmumo kriterijus. 4 paraiškos surinko vienodą 100 balų skaičių ir joms paramos lėšų pakako iš dalies, todėl dėl šių paraiškų finansavimo NMA kreipsis į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). Tuo tarpu 3 paraiškos, surinkusios 80 atrankos balų, vertinamos nebus.
Nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d. savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, jungtinę veiklą vykdančios fizinių ir juridinių asmenų grupės galėjo kreiptis paramos pagal veiklos sritį „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Šiam paraiškų rinkimo etapui buvo skirta 16,41 mln. Eur paramos lėšų. Pateiktos 57 paraiškos, bendra prašoma suma sudaro kiek daugiau kaip 16,51 mln. Eur. Paraiškos buvo vertinamos pagal įgyvendinimo taisyklėse nustatytus 6 atrankos kriterijus, už atitiktį kiekvienam iš jų suteikiant atrankos balus. Paaiškėjo, kad paramos lėšų pakanka beveik visoms paraiškoms (56), surinkusioms 76–45 atrankos balų. 40 balų surinko viena paraiška, kuriai paramos lėšų užtenka tik iš dalies. Dėl šios paraiškos finansavimo NMA kreipsis į ŽŪM.
Dėl paramos miškui įveisti miškininkai galėjo kreiptis nuo kovo 29 d. iki birželio 25 d. Šiuo laikotarpiu buvo pateiktos 22 paraiškos, kuriose bendra prašoma suma siekia per 313 tūkst. Eur. Paraiškų rinkimo etapu buvo skirta 8 mln. Eur. Veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatyti 8 paraiškų atrankos kriterijai, už atitiktį kiekvienam iš jų suteikiamas tam tikras balų skaičius. Atlikus paraiškų prioritetinį vertinimą, paaiškėjo, kad paraiškos surinko 80–35 atrankos balus ir jos galės būti finansuojamos, jei tik atitiks tinkamumo skirti paramą reikalavimus.
Paraiškos pagal investicines priemones vertinamos keliais etapais: pirmame etape atliekamas paraiškų prioritetinis vertinimas pagal įgyvendinimo taisyklėse nustatytus projektų atrankos kriterijus, antrame etape – tinkamumo skirti paramą vertinimas. Taigi paraiškos dar bus vertinamos dėl tinkamumo skirti paramą.
Šaltinis: www.nma.lt, 2021-08-04
Gyvūninių maisto produktų eksportas ir toliau stabiliai auga
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Lietuvos gamintojai į ne ES šalis eksportavo daugiau kaip 129 tūkst. t gyvūninio maisto produkcijos ir tai viršijo praėjusių metų eksportą daugiau nei 20 tūkst. tonų. Todėl, vertinant pirmojo šių metų eksporto duomenis, stebimas 15 % bendrasis augimas.
Pieno produktų grupėje, pirmąjį šių metų pusmetį didžiausius išvežtus kiekius sudarė pieno miltai, eksportuota daugiau nei 16 tūkst. t., antroje pagal eksporto apimtis vietoje – sūriai ir sūrio gaminiai, jų išvežta virš 13 tūkst. t, tretieji sąraše – pieno konservų produktai, kurių eksportuota virš 9 tūkst. t. Pagrindinės pieno eksportuotojų rinkos išlieka Libija, Kinija, JAV, taip pat Malaizija.
Mėsos eksportas, lyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius pusmečius, sumažėjo 4 %, didžiausius eksportuotus kiekius sudarė jautiena, jos išvežta virš 1900 t. Pagrindinėmis mėsos eksporto rinkomis išlieka Tadžikija, Kirgizija, JAV, Japonija bei Norvegija. Žuvis daugiausia buvo eksportuojama į Ukraina bei Moldovą, o kulinariniai gaminiai – Rusiją, Ukrainą ir Japoniją.
Lietuvos gamintojai sėkmingai ir stabiliai laikosi savo prioritetinėse rinkose, o su eksporto rinkų plėtra nuosekliai dirba VMVT. Šiuo metu tęsiamos derybos su 25 pasaulio šalių kompetentingomis institucijomis dėl naujų eksporto sertifikatų suderinimo lietuviškai produkcijai.
„VMVT nuolat kelia sau tikslą skatinti vidaus verslą bei plėsti Lietuvos gamintojų eksporto kryptis. Dalyvaudami Lietuvos eksporto skatinimo patarėjų Taryboje, nuolat su kitų valstybės institucijų bei asociacijų atstovais išklausome didžiausių eksporto įmonių poreikius. Jau šių metų pradžioje, atsižvelgdami į tai, suderinome sertifikatus paukštienos eksportui į Polineziją, Naująją Kaledoniją, atnaujinome – į Honkongą, taip pat suderinome pieno produktų eksporto leidimus į Juodkalniją, žuvininkystės produktų – į Albaniją. Intensyviai rengiamės ir eksporto pasikeitimams į Didžiąją Britaniją“, – teigė VMVT direktorius Mantas Staškevičius.
Lietuvos gamintojų eksportuojamų produktų sąraše ryškėja ir vienas iš ypatingai vertinamų užsienyje mūsų šalies produktų – medus. Pagrindinė medaus eksporto kryptis vis dar išlieka JAV (eksportuota virš 0,768 t). Tačiau šalyje pastebimas populiarėjantis medaus verslas, didėja susidomėjimas bičių produktais, o tai, tikimasi, po truputį augins ir medaus eksporto apimtis.
Pienas ir pieno produktai
Pieno pramonė Lietuvoje yra viena labiausiai į eksportą orientuotų pramonės šakų. Pirmaisiais šių metų mėnesiais ryškiai šoktelėjo pieno produktų eksportas į Libiją, nežymiai didėjo į Kiniją bei JAV, stabilus išliko į Vietnamą bei Malaiziją. Tuo tarpu, eksportas į Kazachstaną, į kurį praėjusių metų pirmąjį pusmetį buvo eksportuota daugiausia pieno gaminių, šiemet sumažėjo beveik dvigubai. Taip pat, beveik per pusę nukrito ir pieno eksportas į Saudo Arabiją bei Alžyrą. Į šias šalis eksporto rodikliai 2020 metų pirmojo pusmečio laikotarpiu, buvo didžiausi.
Pieno sektoriaus rezultatams labai svarbi kryptinga eksporto rinkų plėtra. Be jau 2021 m.pieno produktų, eksportuojamų iš Lietuvos į Juodkalniją, sertifikato, tęsiamos derybos su Indonezijos kompetentinga institucija dėl procedūrų, siekiant gauti eksporto leidimus.
Žuvininkystės produktai
Pandemija turėjo didelės įtakos žuvininkystės sektoriui, o ypač pasikeitę Kinijos reikalavimai maisto produktams lėmė, kiek mažesnį sektoriaus augimą. Tačiau 2021 m. pirmąjį pusmetį iš Lietuvos išvežta virš 16 tūkst. t žuvininkystės produktų daugiau nei 2020 m. tą patį laikotarpį. Anksčiau stabiliu laikytas, žuvininkystės sektoriaus augimas sulėtėjo iki +1,2 – 1,5 proc. prognozuojamo šiems metams.
Pagrindine rinka žuvies ir jos gaminių eksportui toliau išlieka Ukraina, taipogi – Moldova. O šiuo metu VMVT derina veterinarijos sertifikatus lašišinių žuvų eksportui į Australiją, kuri turėtų tapti svarbia eksporto šalimi Lietuvos žuvininkystės sektoriui.
Mėsos eksporto pokyčiai
Lietuvos mėsos gamintojai produkciją eksportavo į 27 pasaulio šalis, daugiausiai – į Tadžikiją, Kirgiziją, JAV, Japoniją ir Norvegiją.
Neigiamos „Brexit“ pasekmės mėsos prekybai ir toliau aiškiai pastebimos Europoje, kurios yra netgi didesnės nei afrikinio kiaulių maro (AKM) įtaka. Dėl Lietuvai taikomų AKM apribojimų, mėsos produktų gamintojams sudėtinga eksportuoti kiaulieną, tačiau per pirmą šių metų pusmetį kiaulienos išvežimai buvo didesni nei 2020 m., eksportas paaugo 40 %. Kiauliena daugiausia eksportuota į Norvegiją bei Dramblio Kaulo Krantą, o jautiena, kurios eksportuojamas kiekis padidėjo 34 %, daugiausia buvo išvežta į Norvegiją, Gruziją, Kiniją taip pat į Ukrainą. Šalies jautienos eksportuotojai šiemet atrado ir naujų rinkų – tai Mozambikas bei Honkongas.
Paukštienos eksportas, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 20%. Paukštienos daugiausia eksportuota į Vietnamą, Kirgiziją, Mozambiką, Siera Leonę ir kt. Tokiam eksporto mažėjimui ir šalių, į kurias vežama produkcija, pokyčiui, daugiausia įtakos turėjo Lietuvoje nustatytas paukščių gripas ir dėl jo atsiradę, kai kurių šalių taikomi eksporto ribojimai ir draudimai.
Kanada, laikoma labai perspektyvia eksporto rinka Lietuvos gamintojams, aktuali ir mėsos sektoriui. 2021 m. vasarį iš Kanados maisto inspekcijos agentūros (CFIA) gautas patvirtinimas apie šios agentūros vykdyto audito dėl mėsos ir jos produktų eksporto procedūrų užbaigimą. VMVT toliau tęsia derybas ir kovo pradžioje Kanados kompetentingos institucijos patvirtinimui pateikė atnaujintą mėsos įmonių sąrašą.
Maistinių kiaušinių sektorius
Maistinių kiaušinių gaminių 2021 m. I pusmetį buvo eksportuota daugiau nei 200 t, o maistinių kiaušinių šį pusmetį eksportuota nebuvo. Daugiausia kiaušinių gaminiai buvo vežami į Japoniją, Katarą ir Vietnamą. Atsižvelgiant į gamintojų poreikį plėsti eksportuoti į Ameriką, VMVT tikslingai dirba ties procedūromis, siekiant gauti kiaušinių produktų eksporto leidimus į JAV.
Sertifikatai
Kaip žinia, nuo š. m. spalio 1 d. visi gyvūninės kilmės maisto produktai eksportuojami į Didžiąją Britaniją turės būti lydimi veterinarijos eksporto sertifikatų išduotų per TRACES classic sistemą. O nuo 2022 m. sausio 1 d. produktai į šalį galės patekti tik per tam skirtus pasienio kontrolės postus. Tad, siekiant išvengti bet kokių eksporto trikdžių, VMVT daug ir intensyviai dirba ruošdamasi pokyčiams bei naujiems reikalavimams.
VMVT taip pat jau nemažai atliko kitų parengiamųjų darbų, užpildė klausimynus dėl produkcijos, kurią ketinama eksportuoti saugos ir kokybės, JAV (mėsos ir kiaušinių gaminių), Rusijos (paukštienos), Vietnamo (jautienos), Singapūro (paukštienos) atsakingiems ekspertams įvertinti.
Šaltinis: www.vmvt.lt, 2021-08-04
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
