Žemės ūkio naujienos: 2021-08-10

ES laikantis žaliojo kurso visos 27 valstybės narės įsipareigojo pasiekti, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, o iki 2030 m. išmetamų teršalų kiekį sumažintų bent 55 proc., lyginant su 1990 m. Kad šis ambicingas tikslas neliktų tik gražiu lozungu, pasiraitoti rankoves teks praktiškai visiems ekonomikos sektoriams. Ne išimtis ir gyvulininkystė.

Gyvulių ūkiai gamtosaugininkų akiratin pakliuvo dėl dviejų priežasčių: suvartojamo vandens kiekio ir didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išskyrimo. Skaičiuojama, kad melžiama karvė, priklausomai nuo laktacijos ir oro temperatūros, per parą išgeria nuo 115 iki 190 litrų vandens, o 1 litrui pieno gauti reikia net triskart daugiau vandens.

Tačiau kur kas aktualesnis klausimas – dujų emisijos. Gyvuliai (labiausiai jaučiai ir karvės) aplinką teršia metano dujomis, kurios poveikio klimato šiltėjimui požiūriu laikomos 20 kartų pavojingesnėmis už anglies dioksidą.

Mažiausias galvijų skaičius per 5 metus

Aplinkos apsaugos agentūros atliktas tyrimas atskleidė, kad antras pagal išmetamų ŠESD kiekį – žemės ūkio sektorius. Jame susidaro 20,9 proc. viso ŠESD kiekio. Tačiau ar dėl visko kalti gyvuliai? Gyvulininkystės išmetamas metano kiekis nuo 1990 iki 2019 m. sumažėjo 65,4 proc. Taip atsitiko dėl mažėjančio gyvulių skaičiaus. Dėl mėšlo tvarkymo išskiriamo metano kiekis taip pat sumažėjo 66,7 proc.

Dėl Lietuvoje mažėjančio galvijų skaičiaus susirūpino ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Jis liudija apie besitraukiančius gyvulininkystės ūkius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, galvijų skaičius 2020 m. buvo mažiausias per paskutinius 5 metus. 2020 m., palyginti su 2016 m., galvijų skaičius sumažėjo 12,2 proc., o palyginti su 2019 m. – 2,9 proc.

Ypač sumažėjo melžiamų karvių: 2020 m., lyginant su 2019 m., jų buvo 6 proc. mažiau, o palyginus su 2016 m. – 19,8 proc. mažiau. Ekologinės gamybos ūkiuose 2019 m. gruodžio 31 d. buvo laikoma 58,4 tūkst. galvijų, tai sudarė 9,2 proc. visų galvijų.

Priemonių imtis nedelsiant

Kaip teigiama ŽŪM atsiųstame atsakyme, atsižvelgiant į tai, kad produkcijos vieneto išskiriamas emisijų kiekis yra santykinai didelis, pieno ir mėsos gamybos šaka turi nedelsiant imtis taršos mažinimo priemonių jau vien tam, kad išliktų konkurencinga ir deramai prisidėtų prie sparčių klimato pokyčių švelninimo.

Jau dabar ūkiai per įvairias paramos priemones yra skatinami investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, įgyvendinti tvarius mėšlo ir srutų tvarkymo metodus, statyti biodujų jėgaines, plėtoti žiedinę ekonomiką. Užsakomi moksliniai tyrimai, kurie turi padėti tinkamai subalansuoti pašarus, kad iš gyvulių virškinimo trakto išsiskirtų kuo mažiau metano.

„Atsižvelgiant į ES valstybių narių, ES institucijų ir Europos visuomenės lūkesčius bei ilgalaikius strateginius tikslus, stiprinant žemės ūkio atsparumą kintančiam klimatui, mažinant ŠESD išsiskyrimą, saugant ir atkuriant gyvybiškai svarbią žemės ūkiui biologinę įvairovę, kuriant socialiai atsakingą bei palankią gyvenimui gamtinę aplinką, yra keliamas uždavinys dėti visas pastangas kuriant tvarias trumpųjų maisto tiekimo grandines, efektyviai panaudojant ir gausinant vietinius išteklius, kurti aukštą pridėtinę vertę. Į tai bus nukreiptos ir naujojo ES bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpio priemonės“, – teigia ŽŪM specialistai.

Augalininkystė teršia labiau

Žemės ūkio veikla nemažai prisideda prie ŠESD išmetimo, kartu turi didelį potencialą ne tik prisidėti prie ŠESD emisijų mažinimo, bet ir didinti atsparumą kintančiam klimatui. Keičiantis vartotojų požiūriui, didėjant europinėms ir nacionalinėms klimato kaitos valdymo ambicijoms, tikėtina, jog labiau konkurencingi bus būtent tie produktai, kuriuos gaminant išmetama mažiau ŠESD ar kitų teršalų.

„Turime unikalią Europoje situaciją, kai su gyvulininkyste siejamos emisijos yra pastebimai mažesnės nei susijusios su augalininkyste. Deja, emisijų mažėjimas šioje šakoje vyksta ne dėl technologinio virsmo ar požiūrio keitimosi, o dėl gyvulių skaičiaus mažėjimo, o tai kelia kitų pavojų: netenkame labai vertingos augalininkystei ir energetikai žaliavos – mėšlo (organinių trąšų)“, – nuogąstaujama ŽŪM atsiųstame rašte.

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas sutinka: jei racionaliai išspręstume organinių trąšų klausimus, į laukus sugrįžtų daugiau organikos, nereikėtų pilti šimtų tonų salietros. „Visi pirštu rodo į atrajojančią karvę, bet nežiūri į augalininkystę ir tiesiogiai su ja susijusį trąšų verslą. Kiek sunaudojama iškastinių išteklių, energijos trąšoms pagaminti, transportuoti?“ – retoriškai klausė ūkininkas.

Trys žingsniai

J.Kuzminskas sutinka, kad pieno ūkiams neliks kitos išeities, kaip tik derintis prie keliamų ambicingų aplinkosauginių reikalavimų. Jo manymu, žaliąja kryptimi gyvulininkystės sektoriui lengviau žengti padės trys dalykai: didinamas gyvulių produktyvumas, tobulinama pašarų bazė ir mažinamas baltyminių pašarų importas. „Teko girdėti, jog prancūzų mokslininkai į gyvulių pašarą deda specialius priedus, kad būtų išskiriama mažiau metano dujų. Vienas tokių priedų – česnakas. Mokslininkai turėtų gerai padirbėti ir ūkininkams pasiūlyti tinkamus sprendimus“, – sakė pašnekovas.

Jo manymu, užuot importavę sojos rupinius iš JAV, prisidėti prie klimatui draugiškesnio ūkininkavimo galėtume ir patys augindami daugiau baltyminių augalų. „Kokį kelia tenka sukarti pašarams iš vieno pasaulio krašto į kitą? Juk transporto tarša taip pat didžiulė. Į klimato kaitą reikia žiūrėti kompleksiškai. Manau, turime susitvarkyti su gyvulių produktyvumu, atitinkamai tobulinti pašarus ir aktyviau prisidėti prie baltyminio pašaro auginimo“, – sakė J.Kuzminskas.

Skatinti glaudesnį bendradarbiavimą

Kurti inovatyvius pašarus jau prieš kurį laiką ėmėsi ir mūsų šalies mokslininkai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvūnų auginimo technologijų instituto vadovė, Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė dr. Elena Bartkienė įsitikinusi, kad sprendžiant su klimato kaitos problema susijusius iššūkius reikėtų kompleksinės valstybės strategijos, kuri skatintų glaudesnį mokslo bendradarbiavimą su verslu.

Taip pat, anot akademikės, norėtųsi glaudesnio politikų bendradarbiavimo su mokslininkais, pavyzdžiui, prie ŽŪM galėtų būti sudarytos tikslinės mokslininkų grupės atitinkamoms problemoms spręsti. „Suprantama, patiems politikams būtų sudėtinga sudaryti tokias grupes, tačiau jie gali kreiptis į Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrių“, – svarstė pašnekovė.

Penktadaliu mažesnė amoniako emisija

Minėtoje mokslininkų grupėje jau pasiekta apčiuopiamų rezultatų mažinant taršą gyvulininkystės sektoriuje. Pasak profesorės E.Bartkienės, ši grupė jau daugiau nei dešimtmetį kuria šalutinių maisto pramonės produktų perdirbimo (valorizavimo) į pridėtinės vertės žaliavas maisto, nutraceutikų ir pašarų pramonei biotechnologijas.

„Ypač sėkmingas mūsų sukurtų biotechnologijų taikymo pavyzdys kiaulininkystės ūkiuose: vietinei pašarinei žaliavai pritaikyti biotechnologiniai sprendimai suteikė pridėtinės vertės, leido pakeisti ja ekstruduotą sojų pašarinę žaliavą ne tik nepabloginant gyvūnų zootechninių bei sveikatingumo rodiklių, bet ir pagerinant jų virškinimo trakto sveikatingumą. Taip pat gyvūnų grupėje, kurioje jie buvo šeriami naujai sukurta pašarine žaliava, nustatyta 20,6 proc. mažesnė amoniako emisija, lyginant su gyvūnų grupe, šerta sojų ekstrudatais“, – teigė pasiektais rezultatais patenkinta mokslininkė.

Šiam tikslui pasiekti prireikė maždaug dešimties metų intensyvaus mokslinio darbo ir fundamentinių tyrimų.

Efektyvinti vietinius resursus

Pasiteiravus, ar galvijininkystės sektorius ilgainiui nebus apmokestintas už į aplinką išskiriamas žalingas dujas, kaip, tarkime, taršūs automobiliai, profesorė E.Bartkienė svarstė, jog prieš apmokestinant gyvulininkystės sektorių už šiltnamio dujų emisijas reikėtų pasiūlyti ūkiams tokius sprendimus ir jų įgyvendinimo būdus, kad jos būtų kuo mažesnės. Todėl mokslo integracija šiame etape labai svarbi. Be to, LSMU profesorė pabrėžė, kad įgyvendinant Europos žaliojo kurso strategiją svarbu užtikrinti kuo efektyvesnį vietinių žemės ūkio resursų naudojimą, didinti šalies suverenitetą mažinant priklausomybę nuo importuojamų žaliavų.

Ateitis – ekstensyvus ūkininkavimas

Ekologinių mėsinių galvijų ūkio „VajaFarm“ savininkas Vygantas Šližys kratosi galvijininkystei klijuojamos teršėjo etiketės. Jo teigimu, gyvulių ūkis tampa potencialiu teršėju tik tada, kai po fermos stogu koncentruojami dideli gyvulių kiekiai. Pašnekovas įsitikinęs, kad gyvulininkystės ateitis – ekstensyvus ūkininkavimas.

„Esu skaitęs prancūzų mokslininkų atliktą tyrimą, kad besiganantys gyvuliai ypač naudingi bioįvairovei palaikyti. Vaikščiodami po ganyklas galvijai kanopomis aeruoja žemę, susidaro palanki terpė lėčiau augantiems augalams. Be to, laisvai besiganantys gyvuliai neapkrauna prieskrandžio taip, kaip, tarkime, dideliuose pieno ūkiuose, kur jie negali laisvai rinktis pašaro. Dėl to laisvėje augantys galvijai išleidžia mažiau dujų. Taigi, sudėjus visus pliusus ir minusus, rezultatas aiškus: besiganantys galvijai duoda daugiau naudos nei žalos“, – pabrėžia V.Šližys.

Galvijų apmokestinimas – viena iš alternatyvų

Kai įprasime susimokėti registruodami taršų automobilį, galbūt prie to teks pratintis ir galvijų augintojams? J.Kuzminsko teigimu, apmokestinti valstybės ir ES dotuojamą gyvulininkystės sektorių būtų nelogiška. Ūkininkas stebisi, kad iki šiol gyvulininkystė laikoma prioritetu, tačiau dosnios išmokos mokamos už ražienų laikymą per žiemą: „Man tai primena senus žmonos nupirktus marškinėlius su anglišku užrašu „Myliu karves, bet mėgstu alų“. Pas mus prioritetai skirstomi sau, o išmokos – sau“, – ironizuoja J.Kuzminskas.

Kad šiuo metu madinga didinti mokesčius, pastebi ir V.Šližys. Tačiau jis viliasi, kad už agropolitiką atsakingi valdininkai solidarizuosis su ūkininkais ir papildomos naštos jiems neuždės.

Vis dėlto, atrodo, papildomos mokesčių naštos ūkininkams pavyks išvengti. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje galvijų apmokestinimo klausimas dėl išskiriamo ŠESD nagrinėjamas kaip viena iš alternatyvų, tačiau Lietuvoje tokių priemonių imtis nenumatoma. Pasak ŽŪM atstovų, Lietuvos tikslas – išauginti kuo daugiau gyvulių neišskiriant ŠESD. Šitą nuostatą reikia suprasti kompleksiškai, t. y. kaip viso individualaus gyvulininkystės ūkio galutinį rezultatą, kuris apima ir dirvožemį, ir gyvulius.

Tuo tikslu ūkininkai raginami tinkamai subalansuoti pašarus, apdoroti ir panaudoti srutas, mėšlą, t. y. jį kompostuoti ir panaudoti biodujų gamybai, o laukus tręšti su degazuotu mėšlu ar rūgštintomis srutomis. Pagaliau gyvulininkystėje yra metodų, leidžiančių aukšta šiltnamio konversija pasižyminčias azoto oksidų ir metano dujas paversti mažos konversijos dujomis – anglies dvideginiu.

Svarbūs pokyčiai gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriuose – pakeliui

ES biologinės įvairovės strategijoje keliamas tikslas užtikrinti, kad bent 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės sudarytų turtingo biologinės įvairovės kraštovaizdžio elementai.

Kiti svarbiausi ES biologinės įvairovės strategijos elementai:
• iki 2030 m. pesticidų naudojimo ir kenksmingumo sumažinimas 50 proc.;
• maisto medžiagų išplovimo iš trąšų sumažinimas 50 proc., dėl ko būtų sunaudojama bent 20 proc. mažiau trąšų;
• ekologinio ūkininkavimo plėtra;
• saugomų teritorijų plotų didinimas.

2020–2024 m. Europos Komisija (EK) numato pateikti atitinkamus pasiūlymus, kurie bus tvirtinami pagal teisėkūros procedūras ir lydimi EK tarnybų parengto poveikio vertinimo. Šiuo metu konkretūs pasiūlymai, taip pat ir dėl turtingo biologinės įvairovės kraštovaizdžio elementų, dar nėra pateikti.

Atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus bus rengiami nacionaliniai teisės aktai, siekiant įgyvendinti numatytus biologinės įvairovės tikslus. Visos numatomos priemonės, žinoma, bus derinamos su žemdirbiais.

Šaltinis: www.valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2021-08-09

Pavasarį mokslininkų pateiktos prognozės žadėjo šiek tiek gausesnį grūdinių kultūrų ir rapsų derlių. 2020 m. jis buvo rekordinis – statistikos departamento duomenimis, prikulta 6,9 mln. t grūdų ir 967 tūkst. t rapsų. Ir patys grūdininkai vylėsi, kad šiemet byrės geras derlius. Tačiau vasarai pažėrus alinančių karšių, liūčių ir krušų, javų augintojų lūkesčiai ėmė bliūkšti.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai dar liepos viduryje buvo kupini entuziazmo, kad žemdirbiai turi daug priežasčių dideliam optimizmui. Jie skelbė, kad šiemet pasėlių plotas šiek tiek mažesnis, tačiau bendras grūdinių augalų derlius turėtų būti didesnis dėl geresnio derlingumo. Taip pat pabrėžė, kad pasaulyje laikosi aukštos grūdų pardavimo kainos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas paironizavo, kad ŽŪM rekordinius derlius greičiausiai bus išbūrusi iš kavos tirščių. „Labai įdomu, kokie čia žemės ūkio ekspertai prognozavo „auksinį“ derlių? Realiai tame pačiame rajone kritulių kiekiai ir derliai skiriasi vos ne kas keli kilometrai. Todėl vieni iš hektaro kulia iki 7 t grūdų, kiti – tik 4,5 t, rapsų vieniems byra apie 4 t, kitiems – 3 ar net 2,5 t. Karštis buvo alinantis, o lietaus teko tik tiems, kurie, matyt, dažniau meldėsi“, – juokėsi ūkininkas, pridūręs, kad ir pasirinkta veislė turėjo įtakos, kaip pasėliai atlaikė karščius.

Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Tadas Micikevičius teigė, kad jo laukuose kviečių ir rapsų derlius tikrai nedžiugina – palyginti su praėjusiais metais, jis net 30 proc. mažesnis. Pasak ūkininko, apie prastesnį derlių kalba ir krašto kolegos.

„Kur buvo sausa, nudžiūvo, kur teko per daug drėgmės – paskendo. Kviečių derlingumas siekia 4–5 t, o rapsų – vos 2,2 t. Grūdai smulkūs, susitraukę, juos ir nuimti sunku. Nieko nepadarysi, tokia ūkininkų dalia. Anksčiau sakydavome, kad 50 proc. rezultato priklauso nuo ūkininko, 50 proc. – nuo gamtos, o dabar ji nulemia gal 70 proc.“ – apie orų įtaką kalbėjo grūdininkas.

Kainos neatsvers netekčių

Ūkininkai skirtingai vertino grūdų ir rapsų kainas. „Jos gana aukštos, už kokybiškų kviečių toną galima gauti 190 eurų. Bet kaina dar priklauso nuo to, kaip ir kada parduodi: tie, kurie išvalytus ir išdžiovintus grūdus nuveža tiesiai į uostą, gali gauti daugiau, o ūkininkams, kurie neturi sandėlių ir parduoda per javapjūtę, pasirinkimo mažiau. Neaišku, kaip kainos judės toliau. Štai Vokietijoje derlius paskandintas, atrodytų, kainos turėtų kilti, bet pasaulinėje biržoje jos krenta. Rapsų kainos akivaizdžiai geresnės už pernykštes, bet buvo ir dar geresnių – prieš kažkiek metų už toną mokėjo 650 eurų“, – samprotavo T.Micikevičius.

Pakruojo krašto ūkininkų vadovas nepeikė rapsų kainų, tačiau pastebėjo, kad kviečių kainos dabar netenkina. Tiesa, jis pridūrė, kad išankstiniuose kviečių pardavimo kontraktuose pavyko užfiksuoti gerą kainą.

A.Navicko manymu, geresnės kainos neatsvers derliaus netekčių, todėl didesnių pajamų nebus. Juolab kad dabar ūkininkai moka brangiau už beveik viską: atsargines dalis, trąšas, žemės ūkio techniką ir t. t. Grūdininkai skaičiuoja, kad sąnaudos ūgtelėjo iki 14 proc.

„Priklausau grūdininkų kooperatyvui, kur išskaidome pardavimo riziką ir derlių kontraktuojame 3–4 kartus: parduodame iš anksto, per javapjūtę, dalį pasiliekame parduoti po naujųjų metų. Jokie ekspertai ir analitikai negali pasakyti, kada geriausia parduoti, kokios bus kainų tendencijos. Todėl vienintelis patarimas – išskaidyti riziką“, – padarė išvadą ūkininkas.

Jis pastebėjo, kad sudėtingiau apsiginti nuo gamtos stichijų. „Atskirose vietovėse derlių iškūlė kruša, nuo tokių atvejų galima draustis. Matome, kas darosi Čekijoje, Vokietijoje, potvyniai viską šluoja nuo žemės paviršiaus. Jeigu mus užkluptų tokios stichinės nelaimės, bijau, kad mūsų Vyriausybė būtų neįgali susitvarkyti“, – nuogąstavimais pasidalijo A.Navickas.

Grūdai išdžiūvo

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sakė, kad birželio pradžioje pasėlių būklė nuteikė optimistiškai, bet ilgalaikė kaitra, liūtys padarė savo: ūkininkai skaičiuoja, kad derlius bus apie 20 proc. mažesnis, nes grūdai tiesiog neužaugo ir pradėjo džiūti.

„Kai kuriose Lietuvos vietose kuliami grūdai yra labai sausi – 10 proc. drėgnio (kondicinis drėgnis – 14 proc.), tad parduodama 4 proc. mažiau derliaus. Be to, grūdas nebeturi saiko svorio. Kiti parametrai (glitimas, baltymai) didžiojoje šalies dalyje tikrai neblogi, turėtume nemažai „ekstra“ klasės grūdų, bet dėl mažo grūdo krenta klasė. Dabar už toną „ekstra“ klasės kviečių moka arti 200 eurų, bet jeigu nėra saiko svorio, grūdai tampa pašariniai, o už juos moka 160 eurų. Praradimai akivaizdūs“, – skaičiavo grūdininkų atstovas.

Daugiau džiaugsmo dėl rapsų kokybės. Nors derlingumas nėra toks, kokio augintojai tikėjosi, rapsai stebina gerokai didesniu aliejingumu. „Ir kainos nustebino. Buvo tikėtina, kad jos šaus žemyn, bet atsilaikė. Dabar siūlo 470, o ankstesniais metais buvo apie 360 eurų. Bet derlingumas neatrodo ambicingai – vidurkis apie 3 t, nors tikėtasi, kad bus 3,5–4 t. Dar reikia įvertinti tai, kad rapsai imlesni sąnaudoms“, – aiškino I.Jankauskas.

Kainomis neverta žavėtis

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto (EKVI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys pripažino, kad derliaus prognozes tenka koreguoti dėl nenuspėjamų orų, skirtingo kritulių kiekio net tame pačiame krašte. „Žiema ir pavasaris pasėliams nepakenkė, o vasaros klimatas nebuvo palankus. Bet ir patikslintos prognozės nėra jau tokios blogos – palyginti su pernykščiu rekordiniu, šių metų vidutinis derlius turėtų būti 3–4 proc. mažesnis. Tai, aišku, ne galutinis rezultatas, bet grūdų turėtų būti prikulta daugiau nei prieš 2–3 metus“, – teigė instituto ekspertas.

Tačiau neverta labai žavėtis grūdų kainomis – jos jau leidžiasi žemyn. „Gera prekyba vyko dar seno derliaus grūdais, o naujo kainos priklausys nuo to, kokie bus derliai Europoje ir pasaulyje. Jeigu visur derliai bus geri, nėra ko kalbėti apie kainų augimą. Laimėti gali tie, kurie nelaukia ir dabar pardavinėja aukštesnėmis kainomis“, – svarstė A.Gapšys.

Rapsai duos pelno

Pasak eksperto, kitokia situacija rapsų rinkoje, kainų atžvilgiu rapsai yra stabilesnė kultūra. „Esant geram kviečių derliui, jų supirkimo kainos gali stipriai nukristi, o rapsų kainos būna stabilesnės. Šios techninės kultūros kainų tendencijas diktuoja Vokietija, Prancūzija, kur auginama daugiausia rapsų, o kviečių rinkoje yra daug daugiau pasaulinių žaidėjų“, – aiškino EKVI atstovas.

Nors pagal liepos mėnesį EKVI patikslintą derliaus prognozę žieminių ir vasarinių rapsų derlingumas turėtų būti mažesnis už pernykštį, tikėtina, kad jo bus prikulta apie 10 proc. daugiau – per 1 mln. t. „Šiemet rapsų galime turėti rekordinį kiekį, tačiau realizacijos problemų nebus, nes didelė dalis Lietuvoje išauginamų rapsų vietoje ir perdirbama, iš jų gaminami biodegalai, kažkiek aliejaus išspaudžiama maistui, o kita dalis eksportuojama. Taigi, augintojams rapsai – viena patraukliausių kultūrų“, – konstatavo A.Gapšys.

Derlius iki 20 proc. mažesnis

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas teigė, kad kalbėti apie „auksinį“ sezoną nėra pagrindo, nors dar prieš mėnesį derliaus prognozės buvo itin optimistiškos. Žemdirbiai ir grūdų supirkėjai pagrįstai tikėjosi derliaus, artimo gautam praėjusiais metais, kai buvo užaugintas rekordinis kiekis – apie 8 mln. t.

„Deja, įsivyravusi didžiulė kaitra per vieną mėnesį lėmė ženklias derliaus prognozių korekcijas į blogąją pusę. Javapjūtė prasidėjo 10–14 dienų anksčiau nei įprastai, ir šiai dienai tikimasi prikulti maždaug 6,7 mln. t grūdų. Taigi, derlius bus ženkliai (iki 20 proc.) menkesnis nei pernykštis“, – konstatavo LGPPA vadovas.

Pasak jo, būtina įvertinti ir tai, kad šiemet itin dideli pasėlių plotai užsėti žieminėmis kultūromis, o į prognozuojamas 6,7 mln. t neįskaičiuojamos ekologiškai auginamos grūdinės kultūros. Tad visų kultūrų šiemet bus prikulta mažiau. „Atsižvelgiant į įprastai Lietuvoje užauginamą grūdų kiekį ir vis dažniau užklumpančias nepalankias oro sąlygas, šių metų derlius vertintinas kaip geresnis nei vidutiniškas“, – pabrėžė K.Šimas.

Kaitra paveikė kokybę

„Agrokoncerno grūdų“ direktorius K.Šimas užsiminė apie kaitros įtaką grūdų kokybei, kuri nebeatitinka eksportuojamai produkcijai keliamų reikalavimų. „Pavyzdžiui, vidutinis kviečių saiko svoris šiemet yra 70–76, o minimalus reikalavimas eksportui – 77–78 kg/hl. Be to, grūdai yra per lengvi, grūdinės priemaišos sudaro nuo 3 iki 10 proc., kai reikalavimas eksportui – tik iki 3 proc. Todėl šių metų derliui reikia kruopštaus apdorojimo, pirmiausia – grūdų valymo, po kurio dalis maistinių grūdų tampa pašariniais. O tai reiškia, kad bus papildomos laiko ir kaštų sąnaudos tiek žemdirbiams, tiek grūdų supirkėjams“, – aiškino jis.

K.Šimas atkreipė dėmesį, kad grūdų supirkimo ir tiekimo standartai Lietuvoje yra gerokai žemesni, nei keliami eksportui, todėl dėl kaitros paveiktos grūdų kokybės eksportuotojai patirs didesnes sąnaudas. Susiklosčiusioje situacijoje tikėtini logistikos grandinės trikdžiai.

„Didžioji dalis šio esą „auksinio“ sezono neigiamų pasekmių teks eksportuotojams, tad būtent jie susidurs su daugybe iššūkių ir patirs finansinius praradimus. Žemdirbių pelnas neturėtų ženkliai nukentėti, nes dalis derliaus jau parduota pagal išankstines ir sezonines sutartis, tokiu būdu užsitikrinant geras derliaus supirkimo kainas“, – pastebėjo LGPPA prezidentas ir pabrėžė, kad kūlimo metu sudarytų derliaus supirkimo sutarčių kaina šiemet istoriškai aukšta.

Bus sunkiau parduoti

K.Šimas priminė, kad didelė dalis Lietuvoje užaugintų kviečių, vykdant išankstinius kontraktus, keliauja į Pietų Afriką, Saudo Arabiją, Ispaniją, Nigeriją, kvietrugiai – į Ispaniją, miežiai – į Saudo Arabiją, rapsai – į Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, pupos – į Egiptą, žirniai – į Vakarų Europos šalis, Egiptą.

Ar įprastos eksporto kryptys šiemet gali keistis? „Tai paaiškės nukūlus derlių. Tačiau jau šiandien akivaizdu, kad kaitros paveiktas kviečių derlius neišvengiamai turės įtakos ir grūdų eksporto kryptims, nes prastesnių kokybinių parametrų grūdų pardavimas neabejotinai yra sudėtingesnis procesas. Visgi dalis supirktų ir išvalytų grūdų eksportui netiks, dalis neatitiks net pašariniams kviečiams keliamų standartų. Tad grūdų eksportuotojams teks pasitelkti savo įgūdžius, profesionalumą ir patirtį“, – teigė grūdų supirkėjų atstovas.

Šaltinis: www.valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-08-09

O naujoji skiltis skirta tam, kad lengviau ir paprasčiau rastumėte informaciją apie šią programėlę. Vienoje vietoje sužinosite, kaip naudotis „NMA agro“, galėsite atsisiųsti programėlę, perskaitysite susijusias naujienas ir gausite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

„NMA agro“ programėle stebėkite savo žemę iš kosmoso, informuokite apie atliktas veiklas, praneškite apie pastebėtus pažeidimus!

Šaltinis: www.nma.lt, 2021-08-09