Žemės ūkio naujienos: 2021-09-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
22 metus ūkininkaujantis vyras skaičiuoja dienas, kol šią veiklą užbaigs: čia yra juodas darbas
Ūkininkas Vytautas Raižys Prienų rajone, Jiezne, turi savo pieno ūkį ir augina apie 80 karvių. Vyras pasakoja, kad šeimininkauti čia jam padeda robotas. Jis juokauja, kad jei ne šis aparatas, jis tučtuojau parduotų savo gyvulius. „Karvių melžti niekas nebenori, nėra darbuotojų, o pienininkystė – juodas darbas“, – atvirai sako jis.
Jiezne Vytautas karves augina nuo 1998-ųjų ir skaičiuoja, kad šia veikla užsiima jau 22-ejus metus. Jis pats juokauja, kad tai panašiau į 22 metus katorgos. „Verslą pradėjau nuo 3 karvių, tikėjausi, kad iš pieno ūkio galima prasigyventi, bet, pasirodo, tik pragyventi“, – linksmai nusiteikęs mums atvykus sako ūkininkas. Jis priduria, kad nors techniką kadaise ir pirko naują, per tuos metus ji jau paseno ir yra panašesnė į metalo laužą. „Kaip nieko neturėjau, taip nieko ir neturiu“, – sako vyras. Šiandien ūkyje iš viso jis augina 80 karvių, o ūkyje be jo, žmonos ir sūnaus dirba dar 3 darbuotojai, taip pat jis auginantis javus, kurių turi apie 150 hektarų.
Vyras prasitaria, kad dirbti ūkyje jam padeda ir robotas, kurį jis, pasinaudodamas parama, įsigijo dar 2017-aisiais. Jo dėka ūkyje buvo automatizuotas karvių melžimas. „Visgi, nepriklausomai, ar yra robotas, aš darbą kas rytą pradedu 6 val., o kai darbymetis, baigiu 22-23 val. Aš visada sakiau, kad pienininkai turi gyventi ne gerai, o labai gerai, gal tada kas eis į tą pieno ūkį, o dabar…“, – sako jis. 22 metus ūkininkaujantis vyras skaičiuoja dienas, kol šią veiklą užbaigs: čia yra juodas darbas. Robotą Vytautas teigia įsigijęs dėl vienos labai paprastos priežasties – nerado darbuotojų, kurie sutiktų imtis karvių melžimo. „Įsigijome iš bėdos. Dar vieną kitą vyrą darbininką ūkiui galima rasti, bet moterų jau ne“, – sako jis.
Šeimininkas pasakoja, kad reikėję laiko, jog gyvuliai priprastų prie naujovių, o ir dabar jos vis dar yra viliojamos kombinuotais pašarais, kuriuos gauna įėjusios į specialų aptvarą. „Pradžia, siekiant jas pripratinti, kaip teigia, buvusi labai sudėtinga. „Su dalimi reikėjo atsisveikinti. Tai tešmenys, tai charakteris netiko. Kokią savaitę, tiesiogine to žodžio prasme, jas įnešdavome prie roboto, paskui kai kurios po truputį apsiprato.
20 karvių teko atsisakyti, jas išvežėme mėsai“, – atvirai sako jis. Vytautas rodo ir aušintuvą, į kurį iš karvės gautą pieną nukreipia pats robotas. Atšaldytas pienas yra išvežamas į bendrovės „PienasLt“ perdirbimo įmonę. „Dabar per dieną primelžiame apie 1,5 tonos pieno“, – sako jis ir lygina, kad anksčiau jo būdavę 1,7 tonos, tačiau, matyt, čia kalti karščiai. „Kaip matote, prie specialaus aptvaro net susidarė karvių eilė, visos nori pašaro“, – rodydamas, kaip veikia robotas, juokiasi šeimininkas. Visgi jis pasakoja, kad jam ūkininkauti likę nei daug, nei mažai – metai ir šešios dienos.
Skaičiuoju dienas
Kitais metais baigiasi mano įsipareigojimai, nes robotas buvo pirktas su parama ir viskas, man gana. Jei dabar iš manęs paimtų robotą, tą pačią dieną atiduočiau ir karves. Šiaip toks aparatas kainuoja apie 150 tūkst. Eur“, – pasakoja jis. Vyras teigia planuojantis robotą parduoti, o, blogiausiu atveju, kaip sako besijuokdamas, bus „ant varžtelių“. Paklaustas, kam perleis ūkį, tikina, kad niekam ir jis čia visai nejuokaujantis. „Nejuokauju. Niekam nepasakysi, kad čia pienininkystė. Čia yra juodas darbas“, – aiškina jis. Pasak Vytauto, iš pienininkystės ūkio būtų galima pragyventi tik esant didesnėms pieno supirkimo kainoms.
Šaltinis: delfi.lt, Raminta Rakauskė, 2021-09-08
Žemės ūkio paskirties žemė Baltijos šalyse brango daugiau nei tris kartus, priekyje – Lietuva
Nuo 2011 metų žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pabrango daugiau nei 3 kartus ir kol kas nėra prielaidų tendencijai keistis. Visose trijose Baltijos šalyse žemės ūkio paskirties žemė yra likvidus turtas, todėl jį, kaip užstatą, vertina kredito įstaigos. Nors visose trijose Baltijos šalyse žemės ūkio paskirties žemės kainų vidurkis panašus, brangiausi sklypai – Lietuvoje. Nedaug atsilieka Latvija, kiek daugiau – Estija.
Baltijos šalių statistikos institucijų duomenimis, 2020 metais hektaras žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje vidutiniškai kainavo 4127 eurus, Estijoje – 3553 eurus, 2019 metais Latvijoje – 3922 eurus. „Tiriamojo laikotarpio pradžioje – 2011 metais – hektaras Baltijos šalyse kainavo tik kiek daugiau nei 1000 eurų. Nuo to laiko ji brango kasmet, o anksčiau pirmavusią Latviją 2015 metais brangiausios žemės varžybose aplenkė Lietuva.
Nemanau, kad artimiausiu metu šioje rinkoje kas nors keisis – žemė yra baigtinis resursas, tad jo paklausa patiria nuolatinį spaudimą. Be to, egzistuojanti ES išmokų sistema ir tobulėjančios žemės ūkio technologijos lemia, kad faktinė grąža iš žemės vieneto nuolat didėja, tad žemės kainos augimui pakanka visiškai racionalių priežasčių. Jei dar pridėsime papildomų faktorių, tokių kaip geri lūkesčiai, augantis laisvų pinigų kiekis ir nekilnojamojo turto populiarumas, gausime išvadą, kad žemės kaina ilguoju laikotarpiu, tikėtina, augs“, – pažymėjo „Luminor“ verslo klientų skyriaus vadovas Vytis Žegužauskas. Baltijos šalyse žemės kaina taip pat koreliuoja su derliaus rodikliais – fiksuoti brangimo šuoliai 2012, 2013 ir 2015 metais sutampa su geresniu nei įprasta derliumi ir, atitinkamai, didesnėmis ūkininkų pajamomis.
„Lietuvoje yra apie 3 milijonus hektarų dirbamosios žemės, Latvijoje apie 1,8 milijono, o Estijoje – mažiau nei milijonas hektarų. Atrodytų, kad mažesnė pasiūla Estijoje turėtų lemti didžiausią kainą, tačiau yra atvirkščiai – Estijoje žemė pigesnė. Tai lemia keli faktoriai. Estijoje ir Latvijoje didelė dalis ūkių užsiima pienininkyste, tad derlingesnės, taigi ir brangesnės, žemės poreikis mažesnis.
Tikėtina, kad kainų skirtumas dar labiau didės Lietuvoje pamažu konsoliduojant žemę didesniais masyvais – tokių plotų vertė rinkoje yra didesnė. Estijoje žemės plotų konsolidacija toliau pažengusi, tuo tarpu Lietuvoje šis procesas labai išsitęsęs dėl įvairių priežasčių, įskaitant žemės grąžinimo niuansus bei griežtesnį rinkos reguliavimą“, – sakė V. Žegužauskas.
Šaltinis: lrytas.lt, 2021-09-09
Sudaryta jaunųjų ūkininkų paraiškų pirmumo eilė
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sudarė jaunųjų ūkininkų paraiškų, pateiktų šią vasarą (birželio 1 d. – liepos 30 d.), prioritetinę eilę. Primintina, kad paraiškas jaunieji ūkininkai kaip įprasta teikė aktyviai – per 2 mėnesius trukusį paraiškų teikimo laikotarpį gauta daugiau kaip 600 paraiškų. Bendra paraiškose prašoma paramos suma viršijo šiam paraiškų rinkimo etapui skirtąją – paprašyta daugiau kaip 22 mln. Eur paramos, tuo tarpu paraiškų rinkimo etapui buvo skirta beveik 15 mln. Eur.
Įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė 560 paraiškų. Iš jų net 401 paraiškai, surinkusiai nuo 51,50 iki 80 atrankos balų, paramos lėšų visiškai pakanka. Jiems numatyta paramos suma sudaro 14,4 mln. Eur.
Jaunųjų ūkininkų paraiškoms, surinkusioms 51 balą, paramos lėšų pakanka iš dalies – tokių paraiškų yra 77. Visiems šiems projektams įgyvendinti reikalinga paramos suma – beveik 2,6 mln. Eur. Dėl trūkstamos paramos šiems projektams NMA kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, kuri priims sprendimą, ar bus skirta papildomų paramos lėšų jiems įgyvendinti.
Dar 82 projektams, surinkusiems mažiau nei 51 balą, paramos lėšų nepakako.
Su paraiškų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, paraiškų prioritetine eile galima susipažinti čia.
Primename, kad pagal KPP veiklos sritį dėl paramos galėjo kreiptis ne vyresni nei 40 metų (paraiškos teikimo metu dar nėra suėję 41 metai) ūkininkai, kurių remiama veikla – žemės ūkio produktų gamyba, taip pat prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų (išaugintų) jų valdoje, apdorojimas, perdirbimas bei tiekimas rinkai.
Didžiausia paramos suma vienam jaunajam ūkininkui gali siekti 40 000 Eur, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
