Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-09

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-09-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Keičiant valstybinės žemės paskirtį siūlomas papildomas iki 75 proc. mokestis

Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė, kad keičiant valstybinės žemės paskirtį vystytojams reikėtų mokėti papildomą mokestį. Jis siektų iki 75 proc. žemės vertės. Komitetas trečiadienį pritarė tai numatančioms Žemės įstatymo pataisoms. Be to, jos taip pat nustato valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo ir jos paskirties keitimo tvarką.

Daugiausia diskusijų sulaukė atlyginimas už žemės paskirties keitimą. Komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui, kad statant naujus ar rekonstruojant pastatus tokiuose sklypuose atlyginimas siektų iki 75 proc. vidutinės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, vertinant masiniu būdu.

„Proporcingai didėjant nuo užstatymo ploto, kas 10 proc. didėtų ir atlyginimo kaina už žemę, bet ne daugiau kaip 75 proc., bet kiek konkrečiai – 10, 20 ar 30 proc., priklausytų nuo užstatymo ploto. Tarkim, jeigu užstatymo plotas padidėja 40 proc., toks pat būtų ir mokestis, jeigu užstatymo plotas 150 proc., tada maksimalus mokestis – 75 proc.“, – komiteto posėdyje aiškino žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovai teigė, kad Vyriausybės pasiūlytas „kompromisas“ nebuvo suderintas su verslu.

„50 proc. papildomas mokestis buvo subalansuotas ir jam buvo pritarusi darbo grupė. 75 proc. mokestis atsirado gerokai vėliau ir jam nėra pritarimo nei iš asocijuotų verslo struktūrų, nei iš darbo grupės. Norėčiau priminti, kad čia yra tik papildomas mokestis, o žemė pasilieka valstybės nuosavybėje ir toliau už jį bus mokamas žemės mokestis“, – komitete teigė bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Siūloma, kad pusė mokesčio už nuomojamos žemės paskirties keitimą būtų sumokama į valstybės, kita pusė – į konkrečios savivaldybės biudžetą. Komitetui pritarus praėjusios kadencijos Seimo nario Petro Čimbaro pateiktam ir dabartinės Vyriausybės šį birželį patikslintam įstatymo pataisų projektui, dėl jo priėmimo balsuos Seimas.

Šaltinis: 15min.lt, Remigijus Bielinskas, 2021-09-08

Vidutiniškas grūdų derlius – ne pretekstas brangti duonai

Šių metų pavasarį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prognozavo, kad javų derlius bus rekordinis, o vasarą iš tos pačios tribūnos paskelbta, jog grūdai brangs, brangindami ir duoną bei pyrago gaminius. Atrodo, kad prognozės keičiasi sulig gamtos pokyčiais ar net mėnulio fazėmis, nes dar ne visas derlius aruoduose. Situaciją komentuoja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys MACIJAUSKAS:

„Informaciją apie šių metų derlių esame surinkę iš LGAA narių. Derlius nėra kuo nors ypatingas, atitinka pastarųjų šešerių metų vidurkį. Tiesa, šiemet ūkininkai tikėjosi didesnio derliaus, nes pernai rudenį buvo labai palankūs orai, sėja pasisekė, žiema buvo tinkama, pavasarį pasėliai atrodė įspūdingai, kiekvienas tikėjosi panašaus derliaus, koks buvo 2020 metais. Gamta pakoregavo mūsų planus.

Užsitęsusios ir rekordiškai ilgos karščio bangos, kai dienomis temperatūra pakildavo daugiau nei 33 °C laipsnių, naktimis nenukrisdavo žemiau 20 °C, pakenkė tiek javų, tiek ir rapsų pasėliams. Augalai per prievartą buvo subrandinti karščio. Dėl to derlius gautas mažesnis. Pagrindinė šio sezono problema – smulkūs grūdai. Jų daug. Jei ne karščio bangos, derlius būtų rekordinis. Nors viešumoje jau skelbta, kad grūdinių derlius sieks 6,93 mln. t, tai iš lubų paimti skaičiai, nes dar ne visas derlius nuimtas. Tikrieji skaičiai bus žinomi gruodžio ar net kitų metų sausio mėn.

ŽŪM dar vasaros pradžioje buvo pareiškusi, kad šiemet bus rekordinis derlius. Galiu pasakyti, kad derlius bus vidutiniškas, o išskirtinė savybė – smulkūs grūdai, dalis jų dėl to neatitinka maistiniams grūdams keliamų standartų. Galima sakyti, kad grūdai bus kvalifikuoti kaip pašariniai, supirkėjai juos vadins nekondiciniais ir atsisakys pirkti. Dėl grūdų kokybės kils nesusipratimų tarp ūkininkų ir grūdų supirkėjų.

Šiemetės grūdų supirkimo kainos (rugpjūčio trečiąją savaitę už rugius mokėta 140 Eur/t, pašarinius miežius – 189,5 Eur/t, kvietrugius – 170,9 Eur/t, rapsus – 485,9 Eur/t) nepalyginamos su 2007 metų kainomis, kai savikaina buvo perpus mažesnė. Tad šiemetės kainos tik iš dalies neblogos, nes pastaruoju metu pabrangę trąšos, degalai, smarkiai pakilo atlyginimai, žemės nuomos, technikos kainos. Grūdų kainų pakilimas nekompensuoja žaliavų kainų. Grūdų kainos nieko nepasako apie grūdų auginimo pelningumą. Pavyzdžiui, 2007 metais panašiu metu grūdai kainavo 300 Eur/t.

Kitas dalykas – grūdų kaina visiškai nelemia maisto produktų kainos. Koreliacija tarp maisto ir grūdų kainos – labai menka. Juodoje, baltoje duonoje, kur naudojami kviečiai (juoda duona kepama iš kviečių miltų juos nudažant, nes tradiciškai vartotojui patrauklesnė tamsi ruginė duona), grūdai sudaro 5 proc. duonos kainos. Visa kita – perdirbimo, transportavimo, prekybos sąnaudos. Ypač didelis prekybos antkainis. Makaronuose grūdų kaina sudaro 2–3 proc. gaminio kainos. Prekybininkai naudojasi platinama žinia, kad dėl sudėtingo žemdirbystės sezono brangsta grūdai, didina savo antkainius ir pelną. Tarp grūdų brangimo ir duonos branginimo nėra nieko bendro!

Dėl prastesnės kokybės grūdų gali mažėti eksporto galimybės. Nepaisant to, grūdai bus eksportuoti, galbūt reikės įdėti daugiau darbo, ieškoti naujų pirkėjų. Rinkoje mes žinomi kaip labai aukštos kokybės grūdų tiekėjai. Lietuva yra tarp dešimties žinomiausių ir didžiausių pasaulio grūdų eksportuotojų. Esame tarp tokių valstybių kaip Rusija, JAV, Kanada, Australija. JAV eksportuoja 20 mln. t, Rusija irgi panašiai, Kanada – apie 10 mln. t, Australija – apie 9 mln. t, o Lietuva – 5–6 mln. t. Tokios valstybės kaip Prancūzija, Vokietija grūdų visai neeksportuoja, jos eksportuoja dešras, sūrius, kitą gyvulininkystės produkciją. Tai reiškia, kad jie savo grūdus sušeria gyvuliams, o eksportui pateikia aukštesnės pridėtinės vertės produktą. Kadangi Lietuvoje gyvulių nebeturime, tik jų likučius, praktiškai visus užaugintus grūdus eksportuojame, šalyje sunaudojame tik iki
20 proc. to, ką užauginome.

Būtų gerai, jeigu augalininkystės ūkiai imtųsi ir gyvulininkystės verslo, tačiau Lietuvoje tai nėra skatinama. Ir tam yra priežasčių. Pavyzdžiui, naujos kiaulių fermos šalyje pastatyti neįmanoma dėl poveikio aplinkai perdėtų reikalavimų ir gyventojų protestų. Visuomenė informuojama, kad gyvulininkystės plėtra – kažkoks blogis, todėl nė vienos savivaldybės administracija neišduos leidimo steigti naujų kiaulių ar karvių fermų. Ministerija kalba apie prioritetinės gyvulininkystės sektoriaus plėtrą, tačiau realybėje yra kitaip. Sektorius nyksta ir net labai sparčiai. Esu tikras, kad 2030 metais turėsime perpus mažiau karvių nei šiandien.

Manau, pribrendo būtinybė pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl žemės ūkio sektoriaus ateities. Politinės partijos, visuomenės elitas turėtų pasakyti, kad privalome išlaikyti nacionalinį žemės ūkį. Apmaudu, kad šiandien politikams žemės ūkis visiškai nerūpi. Stebime, kaip aukščiausi Lenkijos, Prancūzijos šalių vadovai realiais veiksmais paliudija, kad žemės ūkis yra prioritetinė ekonomikos šaka, priimami atitinkami įstatymai. Pas mus žemės ūkis laikomas visiškai neperspektyvia ekonomikos šaka, kuri esą turėtų po truputį nykti ir nunykti.

Vidutinis šalies augalininkystės ūkis – apie 150 ha. Jeigu ūkininkas dirba 200 ha, jis jau gali išmaitinti savo šeimą. Turintis 100 ha ir papildomai niekur nedirbantis ūkininkas savo šeimos neišmaitins arba privalės papildomai verstis daržininkyste, uogininkyste ir panašiais dalykais. Didelių augalininkystės ūkių Lietuvoje tėra kelios dešimtys. Tūkstančiai augalininkystės ūkių, kuriuose dirba tik vienos šeimos nariai.

Žaliasis kursas, kuriuo taip susidomėję mūsų politikai, smarkiausiai kirs augalininkystės ūkiams. Direktyvos ir reglamentai, kuriuose išdėstyti tikslai, kuriuos turime pasiekti iki 2030 metų, paskui iki 2050 metų, užguls augalininkystės ūkius. Jie turės sumažinti trąšų, pesticidų naudojimą, užtikrinti didesnę paviršinių vandens telkinių apsaugą, įsirengti apsaugines juostas, palikti dalį žemės gamtai.

Mūsų Vyriausybė elgiasi labai keistai – augalininkystės ūkiams nenumato skirti jokios paramos šiems reikalavimams įgyvendinti. Eurokomisaras Ja­nušas Vojcechovskis yra pareiškęs, kad visi pokyčiai, kuriuos dėl žaliojo kurso privalės įgyvendinti žemdirbiai, turi būti adekvačiai finansuojami, neturėtų pablogėti ūkininkų ekonominė ir finansinė padėtis. Mes Lietuvoje elgiamės atvirkščiai, nei elgiasi absoliuti dauguma ES valstybių. Iš inercijos „mes važiuojame senais bėgiais“, kaip sakė mūsų ministras. Bijau, kad šiuos dvejus pereinamojo laikotarpio metus mes praleisime tuščiai, o 2023 metais, kai bus taikomi sugriežtinti reikalavimai, pamatysime, jog mūsų žemės ūkis tam visiškai neparuoštas. Į asocijuotų žemdirbių (priklausančių Lietuvos žemės ūkio tarybai) pasiūlymus valdžia visiškai nekreipia dėmesio. Politikos lyderiai ne vienus metus kalba, kad žemdirbiai gali nieko neauginti, galima įsivežti pigesnių maisto produktų. Dėl tokių neatsakingų kalbų žmonės ir tiki, kad žemdirbys – išlaikytinis. Lenkijos valstybinis augalų apsaugos institutas neseniai paskelbė studiją apie žemės ūkio situaciją kaimyninėse šalyse, atsižvelgiant į žaliojo kurso kontekstą. Paaiškėjo, kad Lietuva žemės ūkyje naudoja mažiausiai pesticidų visoje ES. Nyderlandai naudoja 6 kartus daugiau pesticidų, Vokietija – 4 kartus.

Jei tiesiog laikysimės žaliojo kurso reikalavimų ir nenaudosime modernių technologijų, augalininkystės ūkių pajamos kris 20–30 proc. Jei ūkio pelningumas siekia 10 proc., o mes prarasime 25 proc., tai reiškia žlugimą.

Pavyzdžiui, Indija, Rusija ir Kinija jokio žaliojo kurso įgyvendinti neplanuoja, trąšas ir chemines priemones naudos dideliais kiekiais ir pasaulis bus aprūpintas pigiu maistu. ES Bendrijos nariai tiesiog liks užribyje.“

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Justinas ADOMAITIS, 2021-09-09

Ministerijos siekis padėti sužlugdė paskutines žemdirbių viltis

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė apie būsimą paramą investicijoms į žemės ūkio valdas – supažindina su naujovėmis, tobulesniais atrankos kriterijais ir skelbia gerą žinią daržininkams bei sodininkams, kuriems bus atseikėta dosniau. Tačiau „Ūkininko patarėjo“ kalbinti žemdirbių atstovai džiaugsmu netryško, o tik koneveikė tokias ŽŪM valdininkų sugalvotas paramos lėšų dalybos taisykles, nes esą paramos pinigų tokios dalybos vargu ar gali būti skaidrios ir kažin ar prisidės prie Lietuvos žemės ūkio sektoriaus „žalėjimo“.

Prioritetai sudėlioti

ŽŪM informavo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) įgyvendinimo stebėsenos komitetas jau apsisprendė, kaip bus skirstoma priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu. Pinigai bus skirstomi pagal sektorius.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko tikinimu, šį kartą parama nebus skirstoma visiems po lygiai, o pagal prioritetus, grįstus skaičiais, faktais, atsižvelgiant į prieš tai gautą paramą, sektoriaus stabilumą bei sukuriamą bendrą pridėtinę vertę žemės ūkyje, siekį apsirūpinti maistu, nes tai yra vienas pagrindinių kaimo plėtros tikslų. Taip pat paramos skirstymo kriterijuose atsižvelgiama į gyvūnų gerovę, aplinkosaugos reikalavimus, kurie yra neišvengiami.

„Kriterijai buvo formuluoti atsižvelgiant į tai, kas parašyta dabartinėje Lietuvos kaimo plėtros programoje, siekiant išlaikyti tęstinumą ir nuoseklumą, bendruosius principus, kurie visada svarbūs. Siekdami kaimo vietovių gyvybingumo, atiduodame duoklę jaunimui, smulkesniems ūkininkams, tačiau akcentuojame ir naujus iššūkius, kylančius dėl žaliojo kurso politikos, t. y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių, ekologinių ūkių plėtros, trąšų mažinimo, dėl griežtėjančių gyvūnų gerovės reikalavimų, skaitmeninimo poreikių ir t. t.“, – aiškino ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė.

Kelia abejonių

Tačiau žemdirbių atstovai tikina, kad tokie gražūs žodžiai ir lieka tik žodžiais, nes realybėje jie visiškai skiriasi nuo darbų, dalijant paramos lėšas. Nors teigiama, kad pienininkystės sektoriui numatyta beveik pusė visų lėšų, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis aiškino, kad realiai KPP parama sumažėjo 15 proc. – ankstesniu finansavimo laikotarpiu buvo apie 2,1 mlrd. Eur, dabar liko apie 1,9 mlrd. Eur, kofinansavimas iš Lietuvos pusės irgi mažas – iš 25 proc. beliko 15 proc.

„Pereinamuoju laikotarpiu dar yra EURI lėšos, bet dabar jos dalijamos visiems – tiek mėsos ir paukštienos gamintojams, tiek daržovių augintojams ir t. t. Mums, pieno gamintojams, per visą šį 7 metų laikotarpį siūlė 165 mln. Eur, o kartu su EURI – apie 170 mln. Bet vieną dieną taip sako, kitą dieną – kitaip, – „Ūkininko patarėją“ tikino J. Vilionis. – Didesniems pienininkystės ūkiams paramą numatyta skirti iš EURI lėšų, o mažesniems – iš KPP. Buvo numatyta didžiausia parama projektui – 1 mln. Eur, bet išsireikalavome, kad skirtų 1,5 mln. Eur. Išprašėme, kad pagaliau šie pinigai būtų padalyti pagal atskirus sektorius. O ne taip, kaip būdavo anksčiau, – duodavo pagal balus, tad vienas gaudavo, o kitas – ne.“

Šiais metais bus skelbiami du kvietimai dalyvauti paramos programoje. J. Vilionis stebėjosi, kaip pieno gamintojai suspės per tokį trumpą laiką parengti statybos projektus, kai tokie griežti poveikio aplinkai vertinimai, aplinkosauginiai reikalavimai, ilgai trunka projektų derinimas. Anot J. Vilionio, nors valdininkai ir tikino, kad dalį derinimo galima atlikti vėliau, kai bus aišku dėl paramos skyrimo, jį iš tokių tikinimų tik juokas ima – kas leis statyti fermą, jeigu dar nėra suderinto ir patvirtino projekto.

Karvės ir parama – į Lenkiją

Pasak J. Vilionio, liepos mėnesį pieno kiekis Lietuvoje sumažėjo 4 proc., pieno kaina, palyginti su birželio mėnesiu, – 3,3 proc. „Neseniai Prienų rajono ūkininkas Jurgis Pažėra daugiau nei 170 gyvulių išvežė į Lenkiją. Martynas Butkevičius, Vytautas Jeloveckas taip pat pardavė karvių bandas. Vytautas Raižys iš Jiezno turėjo ir 80 karvių, ir melžimo robotą, įsigytą už paramos lėšas. Viską neseniai pardavė. Ir kiti čia paminėti ūkininkai buvo europinės paramos gavėjai“, – pasakojo LPGA prezidentas.

Anot jo, kiek anksčiau Prienų rajone buvo ūkininkų, tai tiek dabar liko karvių – apie pusantro tūkstančio. Esą neapsimoka melžti karvių – už litrą pieno vienos cigaretės neįmanoma nupirkti. Lietuvoje vidutinė pieno supirkimo kaina –
0,298, o Europos Sąjungoje – 0,345 Eur/kg. Smulkiems ūkininkams pagaminti litrą pieno kainuoja 58 ct. O gauna jie po 16, 17 ar 18 ct. Šiek tiek daugiau gauna tik stambesni ūkiai.

„Žinoma, net ir menka parama – geriau negu nieko, bet ne taip paprasta tą paramą gauti – reikia dalyvauti ekoschemose, laikyti rudagalves karves, paisyti pelkių apsaugos reikalavimų“, – ŪP tikino J. Vilionis.

Jo žiniomis, Lietuvoje per mėnesį pagaminama apie 125 tūkst. t pieno, o 50 tūkst. t atsivežama iš Latvijos ir Estijos, dar baltyminių koncentratų vežama iš Lenkijos ir Vokietijos. Jeigu nebūtų to importo, tris šalies pienines reikėtų uždaryti.

„Mėsos perdirbimo cechų už paramos lėšas Lietuvoje buvome pristatę 600, o kur jie dabar? Beveik visi uždaryti. Ūkininkai investavo paramos lėšas į fermas, mėšlo rezervuarus – nieko nebereikia. Karvės išvažiuoja į Lenkiją“, – teigė LPGA vadovas.

Jis aiškino, kad norint padidinti šalyje primelžiamo pieno kiekį reikia didžiulių investicijų. Į vieną karvę tektų investuoti 14–16 tūkst. Eur melžimo įrangai, šaldytuvams, robotams, mėšlo rezervuarams įrengti, kitoms reikmėms. Pasiryžus pastatyti gerą fermą šimtui karvių, tektų pakloti 1,6 mln. Eur. Tokių pinigų jokia parama neduos. Tad apie pieno gamybos padidėjimą valdininkai gali tik pasvajoti.

Prezidento parašas nieko nereiškia?

Grūdų augintojams nenumatyta kompensuoti jokių investicijų, todėl jiems pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu nebus skirta nė vieno euro. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas dėl to didelės tragedijos nemato, bet valdininkų sumanytai tvarkai negaili karčių žodžių.

„Mes, grūdininkai, visą laiką sakėme, kad parama investicijoms pirmiausia turi būti skiriama tokioms sritims, kurios privalo prisitaikyti prie žaliojo kurso reikalavimų. Juk ES žaliasis kursas yra pati ambicingiausia ateinančio dvidešimtmečio, o gal ir šimtmečio programa. Visose gairėse numatyta, kad jai įgyvendinti turi būti skirtas adekvatus finansavimas, kad ūkininkai, prisitaikydami prie žaliojo kurso, nepajustų jokių finansinių ir ekonominių sunkumų. Didžiausia našta, įgyvendinant numatytus tikslus, užguls būtent augalininkystės ūkius, auginančius grūdus. Teks sumažinti ir trąšų, ir pesticidų naudojimą, dalį dirbamos žemės palikti aplinkosauginėms reikmėms. Akivaizdu, kad ūkininkai susidurs su didžiuliais iššūkiais“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė A. Macijauskas.

Pasak LGAA vadovo, gyvulių augintojai gali visiškai nenaudoti trąšų, todėl keista, kad grūdininkams nenumatoma jokio finansavimo. Ir tam nepateikta jokio paaiškinimo.

„Tas finansavimas, kuris bus skirtas, niekaip nesusijęs su žaliuoju kursu, – stebėjosi A. Macijauskas. – Tiesiog iš inercijos važiuojama toliau – neaiškiais kriterijais paskirstytos lėšos, išlieka neaiškūs prioritetai. Mes labai skeptiškai žiūrime į tokį ministerijos darbą ir manome, kad toks paramos skirstymas prieštarauja Bioįvairovės ir „Nuo ūkio iki stalo“ strategijoms. Tai prieštarauja ES dokumentams, reglamentui dėl kaimo plėtros pinigų skirstymo. Skųsime tokius mūsų šalies sprendimus Europos Komisijai, nes pastarosiose strategijose aiškiai parašyta, kad visi pokyčiai turi būti adekvačiai finansuojami. Ant šitų patvirtintų strategijų yra ir mūsų Prezidento Gitano Nausėdos parašai.“

Lopas ant lopo…

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis mano, kad tas, kuris priėjo prie paramos lėšų skirstymo, jų ir gaus. Jo teigimu, ekologija nėra sektorius, ji apima ir gyvulininkystę, ir daržininkystę… Ekologija – viena iš jų šakų. „Padalijo pinigus paukštynams, kiaulių, mėsinių galvijų, uždaro ir atviro grunto daržovių augintojams bei pienininkams. Tačiau ir Vyriausybės, ir ministro programose numatyta ekologinių ūkių plėtra, juos padvigubinant ir plotu, ir gamyba. Šį kartą nurodyta, kad atrankos kriterijus netaikomas keičiantiesiems specializaciją. Mes prašome, kad bent ekologijai netaikytų šitų kriterijų ir būtų paskatinimas chemizuotiems ūkiams pereiti į ekologinius – tiek mėsos, tiek pieno ir kitose srityse“, – ŪP teigė S. Daniulis.

Taip ekologiškų produktų gamyba būtų padvigubinta ne tik pagal plotą, bet ir pagal gamybos ypatumus.

„Šį kartą grūdininkystė kaip ir visiškai išmesta iš „barščių“. Daug kur spaudoje teko skaityti, kad grūdininkams rudeninei sėjai bus skirta 8 mln. Eur paramos neariminei žemdirbystei. Bet tie milijonai Lietuvai – kaip ištroškusiai išrikiuotai armijai pasiūlyti vieną buteliuką vandens. Ne taip turi būti rengiami žemės ūkio strateginiai planai ir pačios valstybės strategija“,– įsitikinęs S. Daniulis.

Anot jo, kitaip reikėtų elgtis ir pienininkystės srityje, kai reikia padidinti pieno gamybą, bet pieno ūkiai Lietuvoje drastiškai griūva, smulkūs ūkiai traukiasi iš prekinės gamybos. Esą reikėtų, kad ekonomistai suskaičiuotų, kas optimaliai atsiperka, kiek fermų reikia Lietuvai. Tada eiti pas finansų ministrą, skolintis kokiu nors būdu pinigų, investuoti juos į ūkį, o po trejų, penkerių ar septynerių metų gauti investicinę grąžą.

„Dabar iš šono žiūrint net juokas neima – vienam sektoriui, šiltnamiams, vienam pareiškėjui duoda daugiau pinigų nei visam mėsinės galvijininkystės sektoriui, kur daugybė pareiškėjų. Atsvara jiems visiems kitoje pusėje – vienas pareiškėjas statys šiltnamį, – nuostabos būsimomis pinigų dalybomis paramai neslėpė LEŪA pirmininkas. – Tokios pinigų dalybos primena vištų lesinimą, kai paimamas batonas ir jis patrupinamas. Ar begali būti daugiau nesąmonių – kelnės visiškai sunešiotos, praplyšusios, užpakalis matosi, o turi tik mažą lopinėlį, su kuriuo reikia ir kelius, ir užpakalį užlopyti. Ir mes dabar bandome tą lopinėlį sukarpyti į dalis bei toje didelėje skylėje bent šiek tiek kampiukus uždengti.“

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt, Stasys BIELSKIS, 2021-09-09

Spalio 1 d. – aktualus terminas daliai pareiškėjų, šiais metais deklaravusių plotus

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad siekiantys susietosios paramos už vaisių, uogų ir daržovių auginimą iki spalio 1 d. turi atsiųsti užauginto derliaus nuotraukas mobiliąja programėle „NMA agro“. Iki šios datos taip pat laukiama deklaruotų plotų žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentų dėl pateiktose paraiškose nustatytų neatitikimų. Iki spalio 1 d. papildomus dokumentus turi pateikti ir pareiškėjai, kurie pagrindinei išmokai gauti deklaravo mažesnius kaip 0,1 ha plotus, skirtus selekcijai ir moksliniams tyrimams.

Paminėtina, kad pranešimus dėl dokumentų pateikimo NMA išsiuntė pareiškėjams asmeniškai jų pasirinktu informavimo būdu.

Užauginto derliaus nuotraukų siuntimas programėle „NMA agro“

Pareiškėjai, siekiantys susietosios paramos už vaisius, uogas ir daržoves bei deklaravę 3 ha ir didesnį vaisių, uogų ir daržovių atvirajame grunte plotą, iki spalio 1 d. (likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki pirmo derliaus nuėmimo) mobiliąja programėle „NMA agro“ turi pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko. Nuotraukose turi matytis užaugintas derlius.

Jeigu iki nurodytos datos nuotraukos nepateikiamos arba pateikiamos netinkamos nuotraukos (derliaus nematyti, nuotraukos ne iš pareiškėjo lauko ir pan.), susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą minėtuose laukuose nemokama.

Pareiškėjams, deklaruojantiems mažesnį kaip 3 ha plotą, reikalavimas pateikti nuotraukas netaikomas.

Tais atvejais, kai užauginto derliaus nėra, tačiau nuotraukose matomi, pvz., gyvi, nenudžiūvę vaismedžiai, jauni sodinukai (tačiau tame pačiame lauke deklaruojami ne trumpiau nei 3 m.), – tai nelaikoma nustatytų reikalavimų neatitikimu.

Primintina, kad daugiamečius sodinius privaloma išlaikyti (ir jie turi būti randami patikros vietoje metu) visus kalendorinius metus, kuriais teikiama paraiška. Jei daugiamečiai sodiniai iki kalendorinių metų pabaigos neišlaikomi, pareiškėjai privalo mobiliąja programėle „NMA agro“ pateikti nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi auginti daugiamečiai sodiniai ir bendras lauko vaizdas.

Apie programėlės „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją rasite specialiai sukurtoje svetainėje www.nmaagro.lt.

Kai siekiama gauti didesnę paramos sumą

NMA, įtarusi, kad pareiškėjas keitė deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę išmoką už pirmuosius 30 hektarų, išmoką jaunajam ūkininkui ar išvengti žalinimo reikalavimų vykdymo, tikrina žemės ūkio vykdymo faktą visuose plotuose, kurių pareiškėjas nedeklaravo praėjusiais metais, todėl pareiškėjų prašoma pateikti šių plotų žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus. Jei nuosavybės ar žemės valdymo teisė registruota Registrų centre, galima nurodyti tik registruotų žemės sklypų kadastrinį bei deklaruoto kontrolinio žemės sklypo, lauko, numerį, kodą. Taip pat pareiškėjas turi paaiškinti plotų kitimo priežastis. Pareiškėjui nepateikus atsakymo, pranešimas dėl duomenų patikslinimo siunčiamas praėjusiais metais deklaravusiam šį plotą pareiškėjui. Prašymus pateikti dokumentus NMA jau yra išsiuntusi pareiškėjams individualiai.

Iki spalio 1 d. nepateikus prašomų dokumentų, parama nemokama už visą paraiškoje deklaruotą plotą bei taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo. Jei iš pateiktų dokumentų nustatoma, kad deklaruotas plotas buvo keistas siekiant gauti didesnę paramos sumą ar išvengti žalinimo reikalavimų vykdymo, išmoka už pirmuosius 30 ha ir (arba) išmoka jaunajam ūkininkui (už ne daugiau kaip 90 ha) nemokama tiek deklaruotą plotą padidinusiems, tiek jį sumažinusiems pareiškėjams. Plotą padidinusiam pareiškėjui, pateikus ne visus nurodytų laukų žemės valdymo teisės dokumentus, parama nemokama už tą lauką ar lauko plotą, kurio dokumentai nepateikti.

Pavėluotai minėti dokumentai dar gali būti priimami iki spalio 25 d., tačiau pareiškėjui už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) paramos suma mažinama 1 proc.

Selekcijai skirti laukai

Deklaruoto mažiausio lauko naudmenų ploto (0,1 ha) reikalavimas netaikomas, jei deklaruoti laukai skirti selekcijai. Tačiau svarbu paminėti, kad pagrindinė tiesioginė išmoka negali būti mokama už mažesnius kaip 0,01 ha laukus. Pareiškėjai, kurie deklaravo skirtus selekcijai laukus, iki spalio 1 d. NMA turi pateikti papildomus dokumentus (selekcinės sėklos atestatą, išduotą mokslo įstaigų). Šiais dokumentais įrodoma, kad deklaruoti laukai skirti selekcijai arba juose vykdoma mokslinė veikla, arba sutartis sudaryta su juridiniais asmenimis, užsiimančiais selekcija ir moksliniais tyrimais.

Pagrindžiantys dokumentai siunčiami NMA adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius, arba elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt. Daugiau informacijos apie savo paraiškose nustatytus neatitikimus pareiškėjai gali rasti NMA informaciniame portale.

Šaltinis: nma.lt, 2021-09-09

Valstybės maisto rezervo pokyčiai

Siekiant efektyviai formuoti valstybės maisto rezervą, Vyriausybė pritarė siūlymui įteisinti rezervavimo sutartis. Šios sutartys ne tik padėtų sutaupyti, bet ir užtikrintų, kad ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, šalies gyventojai būtų aprūpinti būtiniausiais maisto produktais.

Valstybės rezervo tvarkytoja – Žemės ūkio ministerija – galėtų mokėti tiekėjui atlyginimą, numatytą sutartyje už rezervuojamus maisto produktus. Šias atsargas tiekėjas, esant poreikiui, perduotų ministerijos nuosavybėn už rezervavimo sutartyje nustatytą kainą.

Tokį siūlymą ministerija parengė nepavykus įsigyti maisto produktų atsargų pagal preliminariąsias viešojo pirkimo – pardavimo sutartis, kurios tiekėjams yra nepatrauklios. 2020 m. organizuotas viešasis atviras tarptautinis konkursas maisto prekėms įsigyti pagal preliminariąsias sutartis neįvyko. Nebuvo tiekėjų, norinčių parduoti prekes jiems ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis, todėl ministerija ėmė ieškoti kitų valstybės rezervo materialinių išteklių – maisto produktų atsargų – formavimo alternatyvų.

Situacijai nesikeičiant, ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, iškiltų pavojus neaprūpinti šalies gyventojų žemės ūkio ir maisto produktų atsargomis, o tai yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių.

Įtvirtinus teisę mokėti tiekėjams už jų patiriamus nuostolius dėl valstybės rezervo atsargų rezervavimo, Lietuvos valstybė patirs mažiau išlaidų, nei savo lėšomis įsigydama maisto produktų atsargų.

Šiam siūlymui dar turės pritarti Seimas.

Šiuo metu valstybės rezerve saugomos žemės ūkio ir maisto atsargos yra nepakankamos, o valstybės rezervo maisto atsargų fizinio kaupimo buvo atsisakyta dar 2011 metais, atsižvelgus į jų saugojimo bei atnaujinimo kainą bei sudėtingą ir nuostolingą realizavimą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-09-08

Ankstesnės žemės ūkio naujienos