Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-12

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2021-10-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Nuo spalio 15 d. laukiamos vietos veiklos grupių paraiškos

Nuo spalio 15 d. iki lapkričio 15 d. jau paskutinį kartą šiais metais bus laukiama šalies vietos veiklos grupių (VVG) paraiškų dėl paramos tarptautinių projektų inicijavimui, teritorinių bei tarptautinių bendradarbiavimo projektų vykdymui. Dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „LEADER programa“ veiklos srities „Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“  kviečiamos kreiptis kaimo vietovių VVG ir dvisektorės VVG.

Paraiškos priimamos kartu su partneriais – kaimo vietovių VVG, dvisektorėmis VVG, miesto VVG, žuvininkystės VVG. Įgyvendinantys tarptautinius projektus ir tarptautinius bendradarbiavimo inicijavimo projektus projekto partneriu gali rinktis ir kitą viešąjį juridinį asmenį, t. y. viešojo ir privataus sektoriaus partnerių grupę, įgyvendinančią vietos plėtros strategiją.

Partnerių skaičius nėra ribojamas ir paramos dydis nuo jo nepriklauso.

Paramos suma

Šiuo paraiškų rinkimo etapu skirta paramos suma yra:

parengiamosios paramos (tarptautinių projektų inicijavimui) projektams įgyvendinti skirta 12 000 Eur. Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 3 000 Eur, paramos intensyvumas 100 proc.;
teritorinio bendradarbiavimo projektams – 137 705 Eur. Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 100 000 Eur, paramos intensyvumas 95 proc.
tarptautinio bendradarbiavimo projektams – 403 777 Eur paramos lėšų. Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 100 000 Eur, paramos intensyvumas 100 proc.

Bendra pagalbos suma, suteikta įmonei ar asmeniui, taip pat įmonėms partnerėms ir (arba) susijusioms įmonėms, negali viršyti 200 000 Eur per einamuosius ir dvejus ankstesnius jo mokestinius metus.
Tinkamos finansuoti išlaidos

Pagal KPP veiklos sritį „Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“ kompensuojamos tokios išlaidos kaip komandiruočių, ryšių, vertimo, susitikimų su projekto partneriais (parengiamoji parama (tarptautinių projektų inicijavimas)), projekto koordinavimo (banko mokesčiai, kelionių ir (arba) transporto nuomos ir kt.), bendrosios išlaidos, projekto įgyvendinimo išlaidos ir kt. (teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo veikla).

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų projektai pagal KPP veiklos srities „Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“ visas veiklas bus vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos bus suteikti balai.

1. Įgyvendinant projektą dalyvaujančių projekto partnerių (VVG) skaičius:

4 ir daugiau partnerių – suteikiama 30 balų;
3 partneriai – suteikiama 20 balų.

2. Projekte dalyvaujančių partnerių įvairovė:

kaimo vietovių VVG, miesto VVG ir dvisektorė VVG – suteikiama 20 balų;
kaimo vietovių VVG, miesto VVG ir žuvininkystės VVG – suteikiama 10 balų;

dviejų skirtingų rūšių VVG:

kaimo vietovių VVG ir dvisektorė VVG – suteikiami 5 balai;
kaimo vietovių VVG ir miesto VVG – suteikiami 5 balai;
kaimo vietovių VVG ir žuvininkystės VVG – suteikiami 5 balai.

3. Projekto pagrindinis tikslas – siekti šio Europos Sąjungos kaimo plėtros prioriteto tikslinės srities įgyvendinimo:

6 prioriteto „Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“ A veiklos srities „Veiklos įvairinimas, mažų įmonių kūrimas ir plėtojimas, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas“ – suteikiama 30 balų;
3 prioriteto „Skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje“ A veiklos srities „Pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimas geriau juos integruojant į žemės ūkio maisto produktų grandinę taikant kokybės schemas, kuriant žemės ūkio produktų pridėtinę vertę, propaguojant vietos rinkas ir pasitelkiant trumpas tiekimo grandines, gamintojų grupes ir organizacijas, taip pat tarpšakines organizacijas“ – suteikiama 30 balų;
6 prioriteto „Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse“ B veiklos srities „Vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimas“ – suteikiama 20 balų;
5 prioriteto „Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose“ C veiklos srities „Atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų nemaistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimas bioekonomikos tikslais“ – suteikiama 20 balų;
4 prioriteto „Atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas“ A veiklos srities „Biologinės įvairovės atkūrimas, išsaugojimas ir didinimas, be kita ko, „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, gamtiniu požiūriu didelės vertės ūkininkavimui skirtose teritorijose, taip pat Europos kraštovaizdžių būklei“ – suteikiama 10 balų.

4. Projekto tikslinė grupė:

socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės (senyvo amžiaus žmonės, negalią turintys asmenys, skurdą ir skurdo riziką patiriančios šeimos, daugiavaikės šeimos, bedarbiai, kt.) – suteikiama 20 balų;
jauni žmonės (asmenys iki 40 metų) – suteikiama 10 balų.

Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmestos.

Jau pateiktos 7 paraiškos

VVG paraiškos šiemet jau buvo renkamos du kartus: vasarį–kovą ir birželį–liepą. Iš viso NMA buvo pateiktos 7 paraiškos: 5 iš jų – dėl paramos teritoriniams bendradarbiavimo projektams įgyvendinti, 2 – tarptautiniams bendradarbiavimo projektams įgyvendinti.

Šaltinis: nma.lt, 2021-10-12

Tvirtus ūkininkavimo pamatus padėjo meilė žemei

Dėl vis dar nesibaigiančios pasaulinės COVID-19 pandemijos dalis šalies savivaldybių kaip ir pernai, taip ir šiemet nesiryžo organizuoti kasmetinio konkurso „Metų ūkis“. Vilkaviškio rajonas buvo vienas iš tų, kuriame nuspręsta nelaužyti tradicijų ir paskelbti nugalėtojus. Šiemet prizininkų trejetukas išsiskiria požiūriu į žemę ir atsidavimu savo darbui.

Sunku kaip niekada

Konkursą „Metų ūkis“ kasmet organizuoja Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio ministerija. Paaiškėjus nugalėtojams ir prizininkams rajonuose, jie įprastai būna sukviečiami į baigiamąją pagerbimo šventę. Jos data kol kas dar nėra paskelbta.

Šiais metais Vilkaviškio rajone komisijos nariai aplankė beveik tris dešimtis ūkininkų. Renkant nugalėtojus buvo vertinama žemdirbių kvalifikacija, išsilavinimas, žemės panaudojimas, sodybos aplinkos tvarka, pastatų būklė, chemikalų, trąšų ir degalų laikymo vietos, daugybė kitų niuansų. Įprastai šiuo konkursu siekiama paskatinti žemdirbius ūkininkauti dar pažangiau, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros.

Pasak Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Onutės Kartavičienės, dar niekada vertinimo komisija, rinkdama geriausius ūkių savininkus, neturėjo tiek daug darbo, kaip šiais metais.

Inovatyvus ūkis

Pirmoji vieta Vilkaviškio rajone šiemet skirta Marijui ir Vitalijai Janušauskams. Trilaukio kaime gyvenantys žemdirbiai valdo kiek daugiau nei 500 ha augalininkystės ūkį.

Šeimos galva Marijus neplanavo tapti ūkininku, tačiau dabar prisipažįsta neįsivaizduojantis kitokio savo gyvenimo. Baigęs mokslus M.Janušauskas dirbo įvairią žemės ūkio techniką pardavinėjančiose įmonėse. Darbo specifika vertė jį daug keliauti, pažinti ne tik pačią naujausią žemės ūkio techniką, bet ir savo akimis pamatyti, kaip ūkininkauja pažangiausi Europos žemdirbiai. Galiausiai vyras suprato, kad ir ūkininkavimas gali būti verslas.

Laikui bėgant, M.Janušauskas įsigijo žemės, kurią pamažu ėmė pats dirbti. Ilgainiui žemės plotai plėtėsi, tapo sunku suderinti ūkininkavimą ir pagrindinį darbą, dėl to pastarojo teko atsisakyti. Santykinai vėlai ūkininkauti pradėjęs Trilaukio kaimo gyventojas apgailestauja, kad dėl to prarado galimybę pasinaudoti kai kuriomis paramomis, tačiau džiaugiasi, jog nuo pat pradžių turėjo aiškią viziją, ko nori ir kaip to pasiekti. Jau pirmaisiais metais jis žinojo, kad svarbiausia žemdirbiui yra turėti daug žemės.

Šiuo metu ūkininkas savo plotuose augina rapsus, kviečius, kvietrugius, pupas, žirnius ir grikius. Pastarąją kultūrą Marijus ryžosi išbandyti dėl to, kad grikiai sėjami gegužės antroje pusėje arba net birželio pradžioje, o kuliami rugsėjį, tad visiškai netrukdo kitiems darbams. Anksčiau Marijus su Vitalija augino per 120 melžiamų karvių, o bendras laikomų galvijų skaičius viršijo 500. Deja, prieš trejetą metų gyvulių teko atsisakyti. Ūkininko teigimu, norint, kad gyvulininkystė taptų pelninga, būtų reikėję išplėsti galvijų bandą. O daugiau investuoti į karves ir mėsinius galvijus jis nenorėjo. Pasak jo, mūsų šalies žemės ūkio politika nėra palanki gyvulių augintojams. Pieno ir mėsos supirkimo kainos neretai verčia ūkininkus galvoti ne apie būsimą pelną, o apie tai, kaip nepatirti didelių nuostolių.

Nuo 2002 m. ūkininkaujantys Janušauskai per šį laiką sukūrė inovatyvų ūkį, kurio pavydėti galėtų daugelis kitų žemdirbių. Ūkyje vyrauja nepriekaištinga tvarka. Čia nesunkiai galėtų susigaudyti net visiškai pašalinis asmuo.

Atrodo, kad žemdirbiai apgalvojo net smulkiausias detales. Pavyzdžiui, žiemą jų garažas šildomas, kad darbas jame būtų komfortiškas, o atskirose patalpose tvarkingai sandėliuojamos augalų apsaugos priemonės, atsarginės žemės ūkio technikos dalys. Šios taip pat suskirstytos pagal paskirtį: vienur sukrautos traktorių dalys, kitur – kombainų, dar kitur – likusių padargų. Ūkyje yra ratų montavimo bei kondicionierių pildymo sistemos, ruošiamasi statyti didžiulę sunkiosios technikos plovyklą.

„Taip jau būna, kad vasarą, per didžiuosius karščius, kondicionieriai ištuštėja, o prisišaukti juos užpildyti galintį meistrą neretai būna sunki užduotis. Ratus taip pat stengiamės montuoti patys. Norime taupyti brangų laiką, kurio per javapjūtę neretai trūksta. Esu labai patenkintas tokiu ūkiu, kokį šiandien esame susikūrę. Žinau, kad jei man kas atsitiktų, visi procesai tikrai nesustotų. Mūsų darbininkai puikiai tvarkosi, jų nereikia nieko mokyti. Planų turime dar nemažai, bet viskam turi ateiti savas laikas“, – kalbėjo M.Janušauskas.

Dviprasmiškas sezonas

Iki šiol M. ir V. Janušauskai dar gyvena garažą primenančiose patalpose, tačiau jau netrukus šeima turėtų keltis į naujus namus. Patys ūkininkai naujo būsto niekada prioritetu nelaikė, visą dėmesį koncentravo į žemių bei technikos parko plėtrą. Vis dėlto augantys vaikai privertė šiek tiek pakeisti mąstymą. M.Janušausko teigimu, namus jie galėjo pasistatyti ir bet kuriame didmiestyje ir iš ten vadovauti ūkiui, tačiau vyras visada laikėsi nuostatos, kad tikras žemdirbys turi gyventi savo ūkyje.

Su panašia pozicija sutinka ir konkurso „Metų ūkis“ antros vietos laimėtojai Vilkaviškio rajone Žydrūnas bei Inesa Devetinai. Pora taip pat tik šiais metais persikėlė į naujus namus Klausučių kaimo pakraštyje, aplink kuriuos driekiasi šeimos dirbami plotai.

Kaip ir Janušauskų, Devetinų ūkis irgi yra išskirtinai tvarkingas. Nuo 1998 m. ūkininkaujantys šie Klausučių kaimo gyventojai šiandien valdo maždaug 90 ha plotą, verčiasi vien augalininkyste – augina javus bei rapsus. Šeimos ūkį kurti pradėjęs Žydrūnas tęsia tėčio pradėtus darbus. Pastarasis taip pat buvo žemdirbys.

Įprastai savo valdose Devetinai augina rapsus, kviečius bei žirnius. Visgi šiais metais nepavyko laiku įsigyti pastarosios kultūros sėklų, o kaip paaiškėjo vėliau, tai nuostolių neatnešė.

„Daugelis pažįstamų ūkininkų šiemet dėl gamtos sąlygų apskritai nenukūlė žirnių, turėjo juos užarti. Šio sezono derlių vertinu kaip vidutinišką. Labiausiai nuvylė vasariniai rapsai. Gerai, kad jų turėjau tik 5 hektarus. Juos pasėjus, pavasarį laikėsi sausi ir šalti orai. Vėliau prasidėjo lietūs. Nežinau, ar chemikalai suveikė per stipriai, ar buvo kitų priežasčių, tačiau vasariniai rapsai beveik neaugo, juos nustelbė žolės, o vėliau – ir praėjusiais metais šiuose plotuose augę žieminiai rapsai. Galiausiai viską teko nukulti ir išpilti gale lauko. Vežti į supirkimo punktus nebuvo ko“, – apgailestavo Ž.Devetinas.

Nuotaiką kiek pataisė žieminių kviečių derlius – iš hektaro vidutiniškai biro 7–8 tonos. Be abejo, šiemet džiugino ir aukštos grūdų supirkimo kainos. Tiesa, didžiąją dalį javų grūdų Devetinai dar laiko prie namų stovinčiame sandėlyje ir parduoti žada atšalus orams. Taip jie stengiasi elgtis kiekvienais metais, mat įprastai žiemą supirkimo kainos būna dar šiek tiek aukštesnės.

Puola šliužai

Trečioji vieta konkurse „Metų ūkis“ Vilkaviškio rajone šiemet skirta Matlaukio kaime ūkininkaujantiems Romai ir Antanui Kirvaičiams. Šie ūkininkai valdo apie 230 ha, kuriuose augina javus bei rapsus. Šeima išsiskiria ypatinga meile žemei. Pavyzdžiui, Antanas kas rytą keliasi dar prieš švintant ir keliauja apžiūrėti savo laukų. Ir visai nesvarbu, ar lauke lyja, ar šviečia saulė, ar pasėliai žiemoja, ar stiebiasi iš po grumstų. Vyras teigė jaučiantis ypatingą ryšį su gamta ir mėgaujasi leisdamas laiką gryname ore.

Neabejotina, kad meilė žemei padėjo tvirtus pamatus ūkininkavimui. Kadaise Panevėžyje gyvenę Kirvaičiai apie ūkininkavimą Suvalkijoje net negalvojo – pora turėjo gerus darbus ir neketino nieko keisti. Tačiau mirus Matlaukyje gyvenusiam Romos tėčiui, sutuoktinis ėmė ją po truputį įkalbinėti grįžti į gimtinę ūkininkauti. Galiausiai jam pavyko.

„Mačiau, kad vyras labai to nori, nors aš dar slapčia vyliausi, kad jo nuomonė pasikeis. Aišku, dabar nesigailiu, kad viskas taip susiklostė, tačiau bent keletą pirmųjų metų kaime nesijaučiau gerai“, – prisipažino R.Kirvaitienė.

Kaip ir kitų šių metų konkurso nugalėtojų, Kirvaičių ūkis išsiskiria modernia technika. Štai šiemet šeima pirko naują javų kuliamąją, kurios jau labai reikėjo. Dabar ūkyje tetrūksta tik naujos sėjamosios, kurią tikimasi įsigyti artimiausiu metu.

Kalbėdamas apie savo ūkį, A.Kirvaitis pripažino, kad neįmanoma pabėgti nuo naujausių technologijų, tačiau, anot jo, jos ne visuomet pasiteisina.

„Dabar populiarėjanti beariminė žemdirbystė, kuri tausoja žemę, tačiau ir jai kenkia. Pavyzdžiui, išaugo sunaudojami chemikalų kiekiai, kurie nuolat brangsta. Be to, dabar augalai daug labiau kenčia nuo šliužų, apie ką anksčiau net įsivaizduoti negalėdavome. Šiemet šie parazitai vieną rapsų lauką taip nugraužė, kad viską teko atsėti“, – pasakojo A.Kirvaitis.

Kalbėdamas apie šio sezono derlių vyras jį pavadino vidutinišku. Kartu su vasarinėmis kultūromis prikultų javų kiekis siekė apie 5,5 tonas iš hektaro. Aišku, vidurkį sumažino labai menkas vasarinių kviečių derlius.

„Visi trys šių metų nugalėtojai yra užsispyrę, žemę mylintys bei kryptingai savo tikslų siekiantys ūkininkai. Jie taip pat yra ir bendruomeniški žmonės, padedantys seniūnijoms, prisidedantys prie vietinių bendruomenių veiklų. Džiaugiamės, kad tokie ūkininkai gyvena mūsų rajone“, – teigė Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė O.Kartavičienė.

Šaltinis: valstietis.lt, Valentinas Jakimavičius, 2021-10-11

Užsienio subjektų galimybės įsigyti žemę Lietuvoje

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ir Žemės ūkio ministerijos atstovai aptarė klausimą, kokiems užsienio valstybių piliečiams gali būti suteikta teisė įsigyti žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Fizinių asmenų teisė Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigyti žemę nuosavybėn yra siejama su šių asmenų pilietybe arba su suteikta teise nuolatos gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas numato, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Nurodytus kriterijus atitinka piliečiai arba nuolatiniai gyventojai valstybių, kurios yra Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės. Taip pat nurodytus kriterijus atitinka Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės.

Pasitaiko atvejų, kai nuolatinio gyventojo statusą turintis asmuo kartu yra ir pilietis kitos valstybės (pavyzdžiui, Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos), kuri įeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas, arba valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė. Taigi kyla klausimas, ar tokie asmenys turi teisę įsigyti žemės, vandens telkinių ar miškų Lietuvoje.

Kompleksiškai įvertinus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas, padaryta išvada, kad europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių piliečiai, taip pat ir valstybių, kurios įeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas, piliečiai gali Lietuvoje įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus nuosavybės teise, jeigu jie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimą nuolat gyventi kitoje europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioje valstybėje.

Šaltinis: nzt.lt, 2021-10-11

Ūkininkų kišenėse – šimtai eurų nuostolių: keturračių ir visureigių vairuotojai pramogas atrado jų laukuose

Šalčininkų raj. ūkininkaujantis Kamal Zulfijev šį savaitgalį vėl turėjo kurti traktorių ir traukti žiemai padėtus padargus – teko tvarkyti 20 hektarų pasėlių, kuriuos suniokojo keturračių ir visureigių vairuotojai. Pasak ūkininko, ši nelaimė persekioja ne jį vieną – pravažios technikos vairuotojai siautėja visoje Lietuvoje. Ypatingai suaktyvėja po lietaus – tada dirbami laukai tampa tarsi čiuožyklomis, kuriomis smagu lakstyti su technika.

Adrenalino mėgėjai javuose

„Atvažiuoja žmonės su visureigiais, keturračiais ir laukus maišo kiaurai išilgai. Jie net nežiūri, ar pasėta, ar auga augalai. Įvažiuoja pro vieną lauko galą, išvažiuoja per kitą. Smaginasi“, – sako K. Zulfijev ir tikina, kad tai toli gražu ne vienintelis kartas, kai nukenčia jo laukai. Sezono, ar metų laiko, kada adrenalino mėgėjai įsisuktų į pasėlius nėra. Jie siaučia tiek vasarą, tiek žiemą.

„Pas mus miškingas kraštas, laukai tarp miškų. Galbūt čia važinėja brakonieriai, ar kiti. Matau tik, kad ypatingai suaktyvėja po lietaus, kai laukai pažliunga ir galima slidinėti dirvoje. Jie nesupranta, kad patiria malonumą, už kurį turi sumokėti kiti“, – dėsto K. Zulfijev.

Jis sako, kad šį kartą, kai suniokota 20 ha, laukas buvo paruoštas sėjai ir parengtas neariminei žemdirbystei, kai sėjama tiesiog į ražienas, tik specialia technika padaroma vieta sėklai. Tokios technologijos tikslas kuo mažiau liesti žemę, kad nebūtų išlaisvinamas dirvoje sukauptas CO2, kas nutinka ariant. To reikalauja ir nauja ES žaliojo kurso politika.

Po „drifto“ kai sugadinamas viršutinis dirvos sluoksnis, atsiranda provėžos, šio metodo naudoti nebegalima. Lauką reikia suarti ir išlyginti, Kitaip nepasėsi. Šio lauko tvarkymas kainavo apie tūkstantį eurų.

„Tai ne pirmas kartas, kai laukai suniokojami. Tai tęsiasi keletą metų. Kartą mėginome kreiptis į policiją, mums pasakė, kad tai ne teisėsaugos struktūrų reikalas. Galim dėl nuostolių atlyginimo kreipti į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau tam reikia turėti filmuotą medžiagą, kad įrodytum, kas kaltas. Įrašų neturime. Prie visų laukų pastatyti kameras neįmanoma“, – dėlioja K. Zulfijev.

Ant kelių suvertė medžius

Seimo narys ūkininkas Kazys Starkevičius su keturratininkais kovą pradėjo dar pernai metais, kai šie pamėgo važinėtis po jo ir kaimynų laukus. „Tada mums padėjo viešumas. Be to, mes patys, ūkininkai, užtvėrėme takus, kuriais jie važinėjo po Jiesios draustinį – takus užvertėme medžius. Be to, susiorganizavome ir budėdavome. Jie mėgdavo važiuoti savaitgaliais, rengėme susitikimus su keturratininkais, kurių technika paprastai be numerių ir identifikuoti, kas važinėja, labai sunku“, – kaip pavyko išgyvendinti šiuos pažeidėjus aiškina K. Starkevičius ir spėlioja, kad kai atsirado nepatogumų, tiesiog susirado kitas trąsas.

Jis sako, kad po šių veiksmų šiemet buvo praktiškai ramu. Tik žiemą vieni pamėgino pavažinėti po apsnigtus laukus, tačiau pavyko rasti iš kurios sodybos išvažiavo keturratininkai. Su jais ūkininkai susitiko ir pakalbėjo. Daugiau žmonės po laukus nevažinėjo. „Kai pradedi pokalbį jie stebisi, sako, kas čia tokio, nieko neatsitiks, juk užsnigta. Nesupranta, kad net per sniegą išvažinėti javai nebeatsigaus. Tačiau pagrasiname, kad kreipsimės ir bus skiriamos baudos, tai paveikia“, – aiškina K. Starkevičius ir skaičiuoja, kad jam pačiam tokie važinėtojai buvo padarę nuostolių už 500 eurų, pas kaimyną už 600.

Kenčia ir miškininkai

Pasak Valstybinės miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovo Mariaus Ivanausko, Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai už Lankymosi miške taisyklių reikalavimų pažeidimus, tame tarpe ir už važinėjimą motorinėmis transporto priemonėmis ne miško keliais, per 2021 metų III ketvirčius nubaudė 42 pažeidėjus (apie keturračių pažeidimus atskirai statistikos neturime, šie pažeidimai priskiriami prie lankymosi miškuose taisyklių pažeidimų).

„Valstybinių miškų urėdijos apsaugos pareigūnai neturi įgalinimų savarankiškai stabdyti keturračių, todėl šių pažeidimų prevencijai organizuojame bendrus reidus su policijos ir aplinkosaugos pareigūnais. Bendrų su kelių policiją ir Aplinkos apsaugos departamentu reidų metu daugiausiai nustatoma kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų (vairavimas be teisės vairuoti, neregistruotos transporto priemonės, pasibaigęs draudimas ar techninė apžiūra), už kuriuos pagal kompetenciją baudžia kelių policija. Pretenzijas dėl padarytos žalos aplinkai, kai važinėjant miškais naikinama miško paklotė, pagal kompetenciją teikia Aplinkos apsaugos departamentas“, – sutbilumus aiškina miškininkas.

Jis įvardina ir vietas, kurias labiausiai mėgsta keturratininkai: „Ddažniausiai pažeidimus fiksuojame prie didžiųjų miestų ir smėlinguose pietryčių Lietuvos miškuose bei pelkinguose šiaurės ir vidurio Lietuvos miškuose. Taip pat nemažai tokio pobūdžio pažaidų padaroma pajūrio miškuose, kur vasarą būna daug miško lankytojų.“

Transporto priemonių statymas miške arba važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. Žala aplinkai už miško paklotės naikinimą ir žalojimą – 3 Eur už vieną kvadratinį metrą miško paklotės.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-10-11

Auditas paspartins veislininkystės įmonių privatizaciją?

Auditoriams išpurčius veislininkystės įmones ir nustačius pažeidimų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia spręsianti dėl šių bendrovių perspektyvų ir veiklos tęstinumo. „Kiaulių veislininkystės“ vadovo galva jau nulėkė. Seimūnai agrarininkai ir žemdirbių organizacijų atstovai stebisi, kad visose įmonėse staiga pastebėta daug trūkumų, ir kraipo galvas, ar auditu nenorima paspartinti valstybės valdomų įmonių privatizacijos.

Atleido direktorių

Virš veislininkystės įmonių jau seniai kabo privatizacijos aukciono plaktukas. Ši Vyriausybė, kaip ir ankstesnė, turėjo ketinimų atsikratyti veislininkystės įmonių – tarp privatizuoti numatytų įmonių buvo įtrauktos UAB „Šilutės veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“, AB „Kiaulių veislininkystė“ ir AB „Lietuvos veislininkystė“. Vėliau dėl pastarosios lyg ir atsitraukta.

Specialistai ir ūkininkų organizacijos buvo sušokusios argumentuoti, kad šių įmonių privatizavimas būtų istorinė klaida bei smūgis nacionalinei veislininkystei ir gyvulininkystei. Remiantis kitų šalių patirtimi motyvuojama, kad privatizavus panašią ar tokią pačią veiklą vykdančias įmones, jos tampa tik kitų šalių genetinės medžiagos platintojomis, nebelieka atsvaros kainų kilimui, dėl to ūkininkai patiria didesnių nuostolių.

Šį klausimą aptariant Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) buvo sutarta, kad reikėtų atlikti šių įmonių auditą. Netrukus taip ir padaryta. ŽŪM paskelbė, kad vidaus auditas atskleidė, jog šių įmonių veikla nėra finansiškai tvari ir stabili, o jų vadovai neturi planų dėl investicijų bei veiklos gerinimo. Todėl ŽŪM kyla klausimų dėl jų veiklos tęstinumo ir perspektyvų.

Taip pat buvo pasitelkta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kuri, kaip skelbia ŽŪM, įmonėse nustatė šiurkščių apskaitos ir higienos pažeidimų. Po audito jau nulėkė „Kiaulių veislininkystės“ vadovo galva. ŽŪM pranešė, kad po VMVT patikrinimo paaiškėjus, jog įmonėje klestėjo šešėlinė prekyba, nebuvo užtikrintos elementarios higienos sąlygos, valdyba atleido įmonės direktorių Vilių Rekštį. Valdyba paskyrė laikiną vadovą ir įpareigojo įmonę paskelbti naujo vadovo atranką.

Nustatė trūkumus

ŽŪM konstatuoja, kad kita tikrinta bendrovė – „Panevėžio veislininkystė“ – valstybei nemoka dividendų, nes jos finansinė padėtis nėra stabili ir gautu pelnu dengiami ankstesnių metų nuostoliai, o privalomasis rezervas – nesudarytas. Auditorių ataskaitoje teigiama, jog įmonės bendrosios ir administravimo sąnaudos auga, tačiau pasiūlymų spręsti problemą nėra. Bendrovė investicijų neplanuoja, turtas dėvisi, o veikla – nuostolinga. Taip pat tvirtinama, kad ši įmonė neturi specialių įpareigojimų ir neįgyvendina jokių valstybės pavestų funkcijų.

Nurodoma, kad „Šilutės veislininkystės“ veikla taip pat yra nuostolinga. Auditoriai teigia, kad bendrovės įstatinio ir nuosavo kapitalo santykis artėja prie kritinės 50 proc. ribos, kuomet valdyba ar visuotinis akcininkų susirinkimas turės priimti atitinkamus sprendimus. Bendrovės galvijų pardavimo sąnaudos nuolat viršija pardavimo pajamas. Jos atliekamo galvijų vertinimo veiklos apimtys tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos. Tvirtinama, kad „Šilutės veislininkystės“ veiklos perspektyva nėra užtikrinta, nes minėta asociacija turi teisę nesinaudoti šios įmonės teikiamomis galvijų vertinimo paslaugomis.

Auditoriai pripažino, kad Baisogalos seniūnijoje (Radviliškio r.) įsikūrusi „Kiaulių veislininkystė“ pernai uždirbo pelno, tačiau pirmąjį šių metų pusmetį veikla buvo nuostolinga, be to, ženkliai išaugo bendrovės įsiskolinimai. Jie nustatė, kad įmonė nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir pirkdama grūdus bei kiaules neatliko viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, įžvelgta interesų konfliktų ir kitų pažeidimų, pavyzdžiui, bendrovės išsinuomota valstybinė žemė perduota naudoti ūkininkui neatlygintinai be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo.

Ieškojo kabliukų?

Seimūnai agrarininkai ir žemdirbių organizacijų atstovai stebisi, kad visose įmonėse staiga pastebėta daug trūkumų, ir kraipo galvas, ar auditu nenorima paspartinti valstybės valdomų įmonių privatizacijos.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis svarstė, kad galbūt jo nuomonė yra subjektyvi, tačiau jo neapleidžia mintis, jog auditas ir jo išvados gali būti būdas greičiau atverti kelią šių įmonių privatizacijai. „Šių įmonių valdybos sudarytos iš Žemės ūkio ministerijai pavaldžių žmonių. Jeigu ministerija tikrino savo įmonę ir atrado trūkumų, reikėtų susigūžti ir juos skubiai ištaisyti, nes tai ministerijos atsakomybė“, – teigė jis.

Kita vertus, pasak LŽŪBA vadovo, keista, kad visų tikrintų įmonių veikla yra tokia bloga ir visi vadovai prastai dirba. „Jeigu yra nustatyta kokių nors finansinių problemų, jas reikia išspręsti, bet ar tai pretekstas kelti klausimą dėl veiklos tęstinumo?“ – svarstė J.Sviderskis.

KRK narys Vigilijus Jukna taip pat neslėpė nuostabos dėl prastų veislininkystės įmonių audito išvadų: „Tikrai stebina, kad staiga visose įmonėse aptikta neva didelė betvarkė. Gal taip norima pagreitinti privatizacijos procesą, todėl ieškoma visokių kabliukų? Aišku, jeigu kas negerai, reikia įvertinti ir tvarkytis. Bet tada reikia kalbėti ir apie ministerijos susidarytos valdybos atsakomybę. Kita vertus, jeigu kažkas blogai dirba, tai nereiškia, kad įmonė neturi perspektyvų ir ją reikia privatizuoti.“

Siūlo kitokį auditą

LŽŪBA vadovas mano, kad šiuo atveju būtų svarbesnis ne finansinės, bet veislininkystės veiklos auditas. Bet ar yra kam tokį atlikti? „Gal tik keli specialistai beliko, veislininkystės kaip tokios nebėra. Tos veislininkystės įmonės nekaltos, jeigu joms nenubrėžiami tikslai ir uždaviniai, nėra numatytas tinkamas finansavimas veiklai, kaip yra kitose šalyse“, – kalbėjo J.Sviderskis ir pridūrė, kad rengiant veislininkystės veiklos auditą reikėtų pasitelkti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Žemės ūkio akademijos, Gyvulininkystės instituto ir kitus mokslininkus.

Jis užsiminė, kad audito išvadų nematė, todėl negali vertinti, bet iš turimos informacijos susidarė įspūdis, jog ieškota krislo akyje. „Veterinarijos specialistai, sakyčiau, tikrino itin skrupulingai, manau, kad čia reikia ūkiško požiūrio. Dar kyla abejonė, ar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nebuvo pasitelkta tam, kad atrastų kuo daugiau krislų? Kitas klausimas – ar jie tokie dideli? Kur iki šiol buvo tie tikrintojai, kad tik dabar pamatė trūkumus? Iki tol lyg ir buvo normalu, o dabar jau pasiutusiai blogai“, – samprotavo LŽŪBA vadovas.

Stebina aplinkybės

Kauno rajono ūkininkas Nikolajus Dubnikovas nesiėmė vertinti ŽŪM paviešintos informacijos apie veislininkystės įmonių auditą, tačiau pastebėjo, kad ir pati ministerija yra atsakinga už paskirtus bendrovių vadovus bei jų darbą.

„Įmonių darbas yra viena, o kita – gandai dėl veislininkystės įmonių privatizavimo. Tokį siekį vertinu labai neigiamai, nes šios įmonės žemdirbiams labai reikalingos. Ten investuoti pinigai, veislininkystės veikla būtina, tad jeigu vadovas blogai dirba, ko vertinti negaliu, tai nereiškia, kad reikia parduoti objektą“, – teigė ūkininkas.

Jis pastebėjo, kad įmonių tikrinimo aplinkybės kelia įvairių minčių. „Čia galima vadovautis tik nuojauta, bet kai likus kelioms dienoms iki veislinių gyvūnų parodos, kurią organizuoja „Panevėžio veislininkystė“, į įmonę atsiunčiama veterinarijos patikra, kyla visokių pamąstymų. Be to, tai respublikinė žemės ūkio veislininkystės paroda, bet į ją neatvyko nė vienas net ir žemiausio rango ministerijos atstovas. Tai jau visų žemdirbių triūso nevertinimas ar net paniekinimas. Visus niuansus ir aplinkybes sudėjus į krūvą, vaizdelis nekoks“, – konstatavo N.Dubnikovas.

Patrauklūs „kąsneliai“?

J.Sviderskis VL tvirtino, kad žemdirbių organizacijos ir pripažintos veislininkystės institucijos sutinka, jog veislininkystės įmones būtų galima privatizuoti, bet ne aukciono būdu, o sudarant sąlygas patiems žemdirbiams, kurie naudojasi įmonių paslaugomis. Toks variantas jau buvo siūlytas ankstesnei Vyriausybei, tačiau liko be atsako. „Surado įvairiausių priežasčių, kodėl to negalima padaryti. Sakė, kad reikia pakeisti tai vienus, tai kitus teisės aktus. Tegu tai ir padaro, juk tam ir dirba Seimas, Vyriausybė“, – sakė LŽŪBA vadovas.

Jis įsitikinęs, kad nesudarius sąlygų žemdirbiams valdyti minėtų įmonių ir jas paleidus į aukcioną, veislininkystės veikla bus sužlugdyta. „Jeigu parduos aukciono būdu ir naujus šeimininkus įpareigos kelis metus vykdyti veislininkystę, greičiausiai bus tik laiko klausimas, kada ta veikla žlugs. Tos įmonės – gana patrauklūs „kąsneliai“. Štai „Panevėžio veislininkystė“ yra patogioje vietoje, prie kelio, geležinkelio atšakos. Patraukli ir Baisogaloje įsikūrusi „Kiaulių veislininkystė“. Verslui tai tikrai tinka“, – aiškino J.Sviderskis.

Karti privatizavimo patirtis

Buvęs žemės ūkio ministras V.Jukna svarstė, kad vieno recepto, ką daryti su veislininkystės įmonėmis, nėra: „Galbūt jų veiklą reikia optimizuoti, gal būtų tikslinga jas sujungti, o gal ir ne. Čia reikia išsamesnės kompetentingos analizės. Gal verta pagalvoti, kokių pritraukti papildomų funkcijų, kad į veiklą labiau įsitrauktų žemdirbių asociacijos, mokslas. Bet svarbu, kad nenutrūktų veislininkystės funkcijos, kad įmonės nebūtų paleistos po aukciono plaktuku, neužtikrinus šios veiklos perspektyvos. Tos įmonės turi tarnauti veislininkystei.“

Jis priminė, kuo pasibaigė prie Karmėlavos buvusio gyvulininkystės parodų centro privatizavimas. „Šį centrą privatizavo, o po kelių metų susigrizbo, kad negerai padarė ir valstybei reikia atpirkti. Bet savininkai užsiprašė nemažos kainos. Dabar ten beliko įvairių firmelių būstinės ir išpjaustyti gardai. Nesinori, kad taip atsitiktų ir su veislininkystės įmonėmis“, – sakė V.Jukna.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-10-12

Ankstesnės žemės ūkio naujienos