Žemės ūkio naujienos: 2021-10-20

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įsitikinęs – tokie logistikos centrai gali sustiprinti smulkių ir vidutinių ūkių konkurencingumą, nes šuo metu tokie ūkiai pavieniui negali užtikrinti asortimento įvairovės. Todėl savivaldybėms viešųjų pirkimų metu lengviau pasirinkti vieną stambų tiekėją, kuris pristato visus reikiamus produktus – nuo mėsos iki pieno, daržovių ir vaisių.

„Įsteigus tokius logistikos centrus laimėtų visi: ūkininkams būtų paprasčiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o vartotojus trumpiausiu keliu pasiektų šviežia vietos gamintojų produkcija. Viešųjų pirkimų sistema privalo tapti gyvybinga, o logistikos centrai gali būti vienas šio pokyčio garantų“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.

Tokių logistikos centrų steigimu aktyviai domisi Klaipėdos, Kauno, Ukmergės rajonų savivaldybės ir ūkininkai.

Iš viso lapkričio 22 d. – gruodžio 23 d. vyksiančiam kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ skirta daugiau kaip 6 mln. eurų.

Logistikos centrai – kiek ir už ką?

Tai jau antrasis šiais metais kvietimas teikti paraiškas trumposioms tiekimo grandinėms vystyti.

Pretenduoti kurti logistikos centrus gali ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantys ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba ar perdirbimu ir (ar) realizacija (rinkodara).

Paramos dydis priklausys nuo steigiamo logistikos centro dydžio. Maksimali paramos suma vienam projektui – 700 tūkst. Eur be PVM. Tokia didžiausia parama numatyta steigti regioninio lygmens logistikos centrus, kurie būtų pasirengę aptarnauti platesnį vartotojų ratą.

Mažesnių – vietos ar rajoninio lygmens – logistikos centrų kūrimui būtų skiriama iki 120 tūkst. Eur ar 200 tūkst. Eur, priklausomai nuo produkcijos tiekėjų resursų ir galimybių.

Regioninio lygmens logistikos centrams statyti ar nuomotis jau esamas patalpas paramos intensyvumas siekia 60 proc. Logistikos centrų darbuotojams darbo užmokesčiui – 100 procentų. Tokiu pačiu intensyvumu – 100 proc. – būtų kompensuojamos ir logistikos centrų komunalinės išlaidos.

Steigiant regioninio lygmens logistikos centrą, bus atsižvelgiama į pareiškėjo patirtį vykdant trumpųjų maisto tiekimo grandinių veiklą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-19

Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ prognozėmis, šiemet, jei atitiks ekologinei gamybai keliamus reikalavimus, po patikrų bus sertifikuoti apie 2544 ekologiškai dirbantys ūkiai, kuriuose auginami žemės ūkio augalai ir gyvūnai. Tai yra 345 ūkiais daugiau nei prieš metus. Tokį augimą paskatino paramos teikimas naujai įsitraukiantiems į ekologinį ūkininkavimą.

Galutiniai sertifikuotos ekologiškai dirbamos žemės plotai ir sertifikuojančiųjų skaičius paaiškės metų pabaigoje, tačiau jau dabar akivaizdu, kad ekologiškai ūkininkauti nori vis daugiau ūkininkų.

Šiemet ūkiai tikrinami naudojantis elektroninėmis priemonėmis, dėl to, „Ekoagros“ duomenimis, pagerėjo kontrolės efektyvumas, sutaupoma laiko. Elektroniniuose žemėlapiuose atvaizduojami tikrinamo pareiškėjo, sertifikuotų kaimyninių pareiškėjų laukai, ribos, pasėliai, galima peržiūrėti istorines praėjusių metų ribas, informaciją apie augintus augalus.

Šiuo metu „Ekoagros“ atliekamos kasmetinės patikros jau artėja prie pabaigos – jos truks iki lapkričio mėnesio.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-19

Viršijus šį nustatytą ribinį dydį, valstybė nustato pareigas suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais tiems ūkininkams, kurie turi žemės, pertvarkytos iš daugiamečių ganyklų arba daugiamečiais žolynais užsėtos žemės į kitos paskirties žemę ankstesniu laikotarpiu.

Atsižvelgdama į tai, Žemės ūkio ministerija rengia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą, kuriame bus aiškiai nustatyta, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos. Atkuriant suartas pievas bus taikomas proporcingumo principas – visi, per paskutiniuosius dvejus metus išarę pievas, turėtų atkurti nustatytą procentinę jų dalį.

Planuojama sukurti ir internetiniame puslapyje paskelbti žemėlapį, kuriame būtų matomi suarti pievų plotai, taip pat planuojama įtraukti leistinas lauko įbraižymo paklaidas.

Tikslinamas atkūrimo laikotarpis, vietoj reikalavimo atkurti daugiametes ganyklas ar pievas (tame pačiame arba kitame plote) iki deklaravimo pradžios atsiranda reikalavimas atkurti suartas pievas iki paraiškos pateikimo datos, taip pat ūkininkai turės pateikti atkurtų pievų plotų nuotraukas mobiliąja programėle ,,NMA agro“.

Kasmet suariant vis daugiau daugiamečių ganyklų bei pievų jų plotai šalyje reikšmingai sumažėjo. Palyginti, 2015 m. buvo deklaruotas 647 250,78 ha daugiamečių ganyklų ir pievų plotas, kuris sumažėjo 74 348,40 ha (daugiau nei 11 proc.) iki 572 902,41 ha 2021 metais. Tai reiškia, kad išarta pievų, kurių plotas užimtų beveik visą Šiaulių miesto teritoriją arba pusę Kauno miesto.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pareiškėjus, kuriems bus nustatyta prievolė atkurti suartas pievas, iki šių metų gruodžio 31 d. informuos asmeniškai, nurodant, kokį pievų plotą bus privaloma atkurti iki ateinančių metų paraiškos pateikimo dienos.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-10-19

Ar glifosatas ir po 2022 m. bus naudojamas ES, priklausys nuo Europos Komisijos ir ES valstybių narių sprendimo, paremto naujausiais mokslo duomenimis. Savo nuomonę pareikšti kviečiamos visų ES šalių suinteresuotos organizacijos, mokslo institucijos. Ar ir toliau reikėtų naudoti glifosatą žemės ūkyje, ar jo atsisakyti?

Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė

Europos Sąjungos reglamentas, kuris tiesiogiai taikomas Lietuvoje, įtvirtina augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų peržiūrą. Šiemet prasidėjo jau penktasis šios peržiūros etapas (AIR5) ir jis apims tas augalų apsaugos produktų veikliąsias medžiagas, kurių registracijos laikotarpis baigiasi 2021–2024 m. Glifosatas yra viena iš kelių dešimčių tokių medžiagų.

Tyrimus, pateiktus dėl glifosato, vertino Europos Komisijos paskirtų valstybių narių – Nyderlandų, Prancūzijos, Švedijos, Vengrijos – atitinkamų sričių ekspertai. Parengta vertinimo ataskaita, kurią sudaro per 11 tūkst. puslapių, ekspertams buvo prieinama nuo 2021 m. birželio 15 d. Šių metų rugsėjo pabaigoje Europos maisto saugos agentūra (EFSA) ir Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) kartu paraleliai paskelbė viešąsias konsultacijas. Tai yra įprastas sprendimų priėmimų etapas. Europos cheminių medžiagų agentūra yra atsakinga už visų į rinką tiekiamų cheminių medžiagų, kurioms taikomas klasifikacijos harmonizavimo reikalavimas, suderintą klasifikaciją, todėl šios agentūros įsitraukimas į procesą nestebina.

Tiek privatūs asmenys, tiek organizacijos gali teikti konkrečius duomenis ir informaciją. Jei duomenų ar informacijos teikėjas cituoja kitus trečiųjų asmenų šaltinius, turi tai daryti laikydamasis autorinių teisių apsaugos reikalavimų. Visi pateikti komentarai bus paskelbti. Viešųjų konsultacijų metu papildomai pateikti duomenys bus vertinami ruošiant išvadas ir institucijos gali pateiktus duomenis cituoti kitame kontekste. Viešosios konsultacijos yra medžiagų sudėtingo, ilgo vertinimo proceso dalis ir labai svarbus teisėkūros elementas. Tai įprastas teisės aktų peržiūros viešumo, skaidrumo ir įvairių argumentų išklausymo etapas.

Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Žemės ūkio rūmuose šiuo klausimu buvo diskutuota ne kartą. Stebint tendencijas ES ir žvelgiant į perspektyvas, manau, kad glifosato naudojimas kažkada vis tiek bus uždraustas dėl jo neigiamo poveikio žmonių sveikatai, augalams.

Glifosatas padeda naikinti įvairias piktžoles. Purškiant laukus šiuo pesticidu reikia mažiau sąnaudų gaminant produkciją, tačiau ar rezultatas tenkins, jei turėsi daug pinigų, bet sirgsi vėžiu? Tai gal geriau nenaudoti šio cheminio preparato, kad nekiltų piktybiniai susirgimai ir nebūtų daroma žala aplinkai. Dėl galimai glifosato sukelto vėžio keliamos tarptautinės bylos, skelbiami įvairūs tyrimai, ir vis vien norėsime jį toliau naudoti? Apie glifosatą pirmiausia turime svarstyti kaip piliečiai, kuriems svarbu neteršti savo šalies, saugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Lietuva gali vystyti geresnės kokybės maisto produktų gamybą nenaudodama glifosato.

Šeimos, smulkūs ir vidutiniai ūkiai glifosatą labai mažai naudoja. Šis preparatas yra daugiau naudojamas industrinių, stambių įmonių, kurios dideliais plotais sėja javus. Poveikis javams – ne vienintelė blogybė, kartu yra alinama žemė. Žvelgiant į ateitį, turime kalbėti ne tik apie glifosatą, bet ir apie visą kompleksą priemonių, trąšų mažinimą, kad nebūtų teršiami gruntiniai vandenys, upės, upeliai, jūra. Visi šie klausimai glaudžiai susiję.

Man regis, net neturėtų kilti klausimas, ar norime nuodytis cheminiais preparatais, ar ne. Europa sako – nesinuodykim, o mes, tvirtindami, kad esame žalia šalis, vis tiek norime teršti aplinką ir kenkti savo sveikatai. Tai gal ne tik deklaruokime, kad Lietuva – žalia šalis, kurioje auginamas sveikas, kokybiškas maistas, bet ir eikime ta kryptimi. Reikia ieškoti kitų priemonių, daugiau investuoti į švaresnes technologijas, į naujus, nekenkiančius preparatus, kurie padėtų ūkiams apsiginti nuo piktžolių. Tam reikia brangesnių priemonių, bet saugant žmonių sveikatą būtų ekonomiškai efektyviau naudoti ekologiškus, sveikus produktus. Tokiu būdu daug lėšų būtų sutaupyta socialinėje srityje, žmonės mažiau sirgtų įvairiomis ligomis, atitinkamai mažiau pinigų reikėtų jų gydymui.

Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas

Tai ne pirma diskusija apie glifosato naudojimą – apie tai kalbama jau daug metų. Didesnė intriga kilo prieš penkerius metus, kai buvo sakoma, jog Europos Komisija nebepratęs glifosato registracijos. Tuo metu Prancūzija paskelbė, kad glifosato alternatyvos sukūrimui skirs 5 mlrd. eurų. Kitų šalių vyriausybės taip pat ėjo panašiu keliu, tik Lietuvoje niekas jokių alternatyvų nekuria, o tik nori, kad žemės ūkiui būtų kuo blogiau…

Per tą penkerių metų laikotarpį, net ir skyrus didelius pinigus, alternatyva glifosatui nebuvo sukurta, nors kai kurių šalių vyriausybės, pesticidais prekiaujančios įmonės dėjo dideles pastangas sukurti efektyvią priemonę piktžolių naikinimui. Tokie procesai trunka ne penkerius ir turbūt ne dešimt metų, todėl, manau, atsižvelgiant į tai, kad alternatyva negimė, yra tikimybė, kad glifosato naudojimo leidimas bus pratęstas ir po 2022 m.

Uždraudus glifosato naudojimą, prarastume vieną iš efektyviausiai su piktžolėmis kovojančių priemonių ir ūkininkavimas be efektyvių pesticidų piktžolių kontrolę padarytų labai sudėtingą. Kada mūsų šalis juda neariminės žemdirbystės kryptimi ir laikoma, kad tai gera ūkininkavimo ateitis Lietuvoje, tokia žemdirbystė be glifosato sunkiai įsivaizduojama, nes darbas su žolėmis yra pagrindinė užduotis tokiame ūkyje. Neturint gerų priemonių, neariminė žemdirbystė nebūtų tokia sėkminga. Be glifosato būtų labai sunku, tai lemtų ir derliaus netekimus, jo kokybės praradimus, ūkiai taptų nekonkurencingi. Glifosatas šiuo metu yra pati efektyviausia, labai plačiai naudojama priemonė ir be jos ūkiai vargu ar būtų konkurencingi, o neariminė žemdirbystė išvis sunkiai įsivaizduojama.

Marijona Lukaševičienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė

Mano ūkis yra ekologinis, ekologiškai ūkininkauju jau daug metų ir nenaudoju nei glifosato, nei kitų cheminių medžiagų. Dėl galimo glifosato uždraudimo labai sunerimę vadinamieji chemizuoti ūkiai. Jie naudoja glifosatą labai plačiai, ūkininkai įpratę, kad jų plotuose, kur yra pasėti javai, neaugtų jokia žolė. Todėl jiems galimybė naudoti glifosatą, matyt, yra labai svarbi. Jeigu atsirastų kita efektyviai su piktžolėmis kovojanti cheminė medžiaga, ją būtų galima naudoti vietoje glifosato.

Mano nuomone, glifosatas yra kenksminga medžiaga, jo neigiamą poveikį žmonių sveikatai, gamtai rodo įvairūs tyrimai. Todėl reikėtų alternatyvos, kuri galėtų pakeisti glifosatą, kad ūkininkams, kurie jį naudoja, nebūtų nuostolių ir jie gautų tokį patį derlių. Bandžiau kalbėtis su chemizuotų ūkių savininkais, bet jų nuomonę pakeisti, kad jie atsisakytų glifosato naudojimo, yra labai sunku. Jie kitaip neįsivaizduoja ūkininkavimo. Jiems atrodo, kad tai pats geriausias sprendimo būdas – lauką nupurškei ir viskas gerai, mažiau darbo, lėšų tam reikia.

Mano manymu, būtina mažinti glifosato naudojimą, bet tuo pačiu reikia ieškoti alternatyvos, kad jį būtų galima pakeisti kita, panašaus efektyvumo medžiaga.

Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas

Mano, kaip ekologo, nuomone, glifosatas yra kenksmingas gamtai. Uždrausti galima labai greitai, bet turėtų būti kažkokia alternatyva ūkininkams, kurie naudojo šią cheminę priemonę piktžolėms naikinti. Uždraudus ir nesant jokio efektyvaus pakaitalo, ūkininkas bus įspraustas į kampą.

Jeigu neliks glifosato, galbūt vietoje jo bus naudojami kelių medžiagų mišiniai. Ar jie nebus kenksmingesni už glifosatą, kai bus ne viena medžiaga, o kelios? Nežinau, kas bus blogiau.

Vienareikšmiškai suprantame, kad glifosatą, kaip ir bet kurią kitą cheminę medžiagą, reikia naudoti atsakingai. Mes, ekologai, esame prieš chemijos naudojimą, bet jei uždraustų glifosatą, ar nebus taip, kad bėgome nuo vilko, o pataikėme ant meškos? Ko gero, taip nutiktų, jeigu chemizuotų ūkių savininkai vietoje vienos veikliosios medžiagos (glifosato) naudos keturias ir tokio mišinio į dirvą supils daugiau, kad pasiektų tokį patį rezultatą, kaip naudodami glifosatą. Prieš ką nors uždraudžiant, visuomenei būtina žinoti, ar uždraudus vieną medžiagą nebus leista naudoti kitą, bet dar toksiškesnę.

Jeigu ūkininkas naudojo glifosatą, o jį staiga uždraudžia ir jam nėra jokios alternatyvos, technologiškai persiorientuoti būtų labai sudėtinga, nes reikėtų keisti įrangą, techniką ir daug kitų dalykų.

Įgyvendinant Žaliąjį kursą, taip pat ir vartotojams, kuo mažiau chemijos maisto produktuose, dirvožemyje, tuo geriau. Tačiau priimant drastišką sprendimą nebepratęsti glifosato naudojimo leidimo, žmogui reikia duoti alternatyvą, kad jis turėtų pasirinkimą, galimybę pakeisti jį kita priemone. Vien draudimais nieko nepasieksime.

Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė, 2021-10-18

Tačiau netrukus įsigaliosiančios įstatymo pataisos, leisiančios naudoti visą kanapės augalą, suteiks daugiau laisvės verslininkams, o vartotojams taps prieinama kur kas didesnė produktų įvairovė. Tauragės rajone įsikūręs Gintautas Žebelys – vienas pirmųjų pradėjusių vystyti ekologinį kanapių ūkį, veiklą pradėjęs dar 2015 m. Pasak jo, tuo metu kanapių augintojų entuziastų buvo daug, tačiau ne vienas, dėl ilgai besitęsiančių ribojimų, leidžiančių naudoti tik tam tikras augalo dalis, pasitraukė iš šio verslo ir išliko tik patys kantriausi.

Pasak ūkininko, pluoštinė kanapė yra nepaprastai universalus ir vertingas augalas, kuris yra puikiai panaudojamas ne tik maistui, bet ir kosmetikoje, farmacijoje, statyboje ir daugelyje kitų sričių. Tačiau norint imtis šių produktų gamyba, tam reikalingos tam tikros investicijos, o norint ženklinti produkciją kaip ekologišką – ir gana sudėtingi sertifikavimo procesai, o tai planuoti iki šiol buvo nelengva. „Vien norėdami prekiauti arbata turėjome pačių įvairiausių iššūkių, kai pirma leidimas buvo duotas, o tada peržiūrėtas ir nuspręsta, kad prekiauti ja nebegalima. Teko aiškintis ir su teisininkais, nes tūkstantinės investicijos į gamybą jau buvo padarytos, o leidimą staiga nori atsiimti, taip versle juk negali būti“, – sako G. Žebelys.

Jis neabejoja, kad nuo lapkričio 1-osios, kai įsigalios naujosios įstatymo pataisos, netruks išaugti kanapių produktų įvairovė, o tuo pačiu – ir naujų pirkėjų susidomėjimas. Nors populiariausiu produktu tarp lietuvių išlieka kanapių arbata, ūkininkas džiaugiasi, kad vis labiau auga susidomėjimas ir tokiais produktais, kaip šalto spaudimo kanapių sėklų aliejus, ypač vertingas dėl augalinės kilmės baltymų ir riebiųjų rūgščių.

„Arbatą jau atradę yra daugelis, visada rekomenduoju ją išbandyti vietoj raminamųjų ir iš atsiliepimų galiu spręsti, kad ne vienam tai tikrai pasiteisina. Džiugina ir tai, kad pastaruoju metu vis paklausesnis tampa kanapių sėklų aliejus – jame yra daug Omega riebalų rūgščių, o kadangi sėklos yra ekologiškos, tai yra produktas dažnu atveju sveikesnis net už žuvų taukus, – teigia G. Žebelys. Naujieji įstatymo pakeitimai leis stipriai praplėsti pasiūlą, o taip pat atrasti ir naujų pirkėjų.

Tai, pasak G. Žebelio, yra ypač svarbu, nes ekologiška produkcija ne vienam vis dar yra per brangi, todėl klientų rato plėtimas ir produkcijos įvairovė nedideliam šeimos verslui yra ypatingai svarbūs. Artimiausiuose ūkininko planuose – įvairių ekstraktų, vaistažolių, o taip pat ir CBD aliejaus gamyba, kurio dažnai pirkėjai. „Ypatingai plėstis ir daug gaminti niekad nenorėjome, tad to neplanuojame ir po šių pokyčių. Esame šeimos verslas ir mūsų tikslas yra siūlyti aukščiausią kokybę ir tik ekologišką produkciją. Siekiame gaminti kokybiškai, po nedaug, bet įvairiam pirkėjų ratui, o dabar tai padaryti bus gerokai paprasčiau“, – sako verslininkas.

Augintojas džiaugiasi ir tuo, kad metams bėgant keičiasi ir visuomenės požiūris, į kanapės augalą, ir dabar pluoštinė kanapė jau nebėra tapatinama su narkotine. Nors per septynerius metus šiame versle jam ne kartą teko užsiimti edukacine veikla, ypač tarp vyresnių žmonių jis džiaugiasi, kad šis augalas atrandamas iš naujo ir vėl tampa lietuvių kultūros dalimi, kaip buvo nuo seniausių laikų.

Projektą „Pluoštinių kanapių nauda gamtai, klimatui ir žmonėms“ remia Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.

Šaltinis: lrytas.lt, 2021-10-15

Ūkininkai sako, kad tai, jog kirto minimalią ribą ir pievas teks atkūrinėti sužinojo neseniai, o pakeisti ūkininkavimo būdą nėra paprasta. „Lietuvoje kasmet didėjant ariamos žemės plotams ir suariant vis daugiau daugiamečių ganyklų bei pievų jų plotai reikšmingai sumažėjo ir peržengė ES nustatytas ribas. Pievų plotams sumažėjus daugiau nei 5 proc. palyginti su 2012 m. Lietuva privalo pievas atkurti“, – kas nutiko aiškina Rasa Motiejaitė, Žemės ūkio ministerijos ES paramos skyriaus vedėja.

Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) direktorius paaiškina, kaip pradėjo daugėti ariamų laukų: „Reikalavimas išlaikyt tam tikrą ilgamečių pievų dalį bendroje dirbamos žemės struktūroje žinomas jau senai. Taip pat jau senai yra žinoma, kad žemdirbiams traukiantis iš pienininkystės, kaip ekonomiškai neatsiperkančios veiklos, tokių pievų plotai mažėja. Natūralu – ūkininkas, kuris yra sukūręs tam tikrą infrastruktūrą, dirba tam tikrą žemės plotą ir turi patirties, kaip tai daryti – renkasi likti žemės ūkyje, bet ieško pelningesnių sričių. Dauguma atvejų – augalininkystės.“

Kiek reikės atkurti dar neaišku Pasak Žemės ūkio ministerijos, (ŽŪM) Daugiamečių ganyklų bei pievų plotai Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 11 proc. 2015 m. buvo deklaruotas 647 250,78 ha daugiamečių ganyklų ir pievų plotas, kuris 2021 m sumažėjo 74 348,40 ha iki 572 902,41 ha. Tačiau kokį realiai plotą reikės atkurti neaišku. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengia pievų atkūrimo aprašą (taisykles). Planuojama sukurti ir žemėlapį, kuriame būtų matomi suarti daugiamečių ganyklų ir pievų plotai. Planuojama atkuriant suartas pievas naudotis proporcingumo principu – visi, per paskutiniuosius dvejus metus išarę pievas, turėtų atkurti nustatytą procentinę dalį).

Nacionalinė mokėjimo agentūra pareiškėjus, kuriems bus nustatyta prievolė atkurti suartas pievas, iki šių metų pabaigos informuos asmeniškai, nurodant kokį pievų plotą bus privaloma atkurti iki ateinančių metų paraiškos pateikimo dienos. Taisyklės ir reikalavimai atkurti pievas bus taikomi tiems, kurie jas suarė per pastaruosius dvejus metus. Jeigu jie pievų neatkurs, jiems bus taikomos finansinės sankcijos, kurios priklausys nuo ūkio dydžio, suartų pievų ploto ir kitų niuansų.

Pasiduoti neplanuoja „Ši tendencija ryškia matosi jau eilę metų. Tačiau apie tai, kad kirtome minimalią ribą sužinojome visai nesenai. Be abejo, tai buvo nesunkiai suprognozuojama. Tačiau pas mus įprasta iš pradžių kažką susigadinti, o paskui paskubomis gesinti gaisrus“, – atkerta I. Jankauskas ir pastebi, kad ilgamečių pievų atstatymas nebus lengvas procesas. Pagalvokime, kad pievą suaręs žemdirbys jau yra suplanavęs savo investicijas, kaip augalininkystės ūkio. Taip pat pagal tai prisiimti finansiniai įsipareigojimai ir pan. ką toks ūkininkas turės daryti, jei jam bus liepta įrengti ilgalaikę pievą?

Jis jau kartą bandė uždirbti iš ilgalaikių pievų kai laikė gyvulius – nepasisekė. Taip pat svarbu yra tai, kad toks ūkininkas tikrai niekaip negalėjo žinoti, kad suardamas ilgalaikę pievą kerta kažkokią ES sukurtą liniją. „Neabejoju, kad priverstiniai būdai vėl įkurti ilgalaikę pievą būtų labai sėkmingai ginčijami teisme. Šiuo metu LGAA neturime narių, į kuriuos būtų kreiptasi dėl priverstinio pievų atstatymo, tačiau atidžiai stebėsime situaciją“, – sako asociacijos vadovas.

Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2021-10-18

Apie tai spaudos konferencijoje, surengtoje žemės rinkos 100 dienų veiklos proga, pranešė agrarinės politikos ir maisto ministras Romanas Leščenka. „Spalį žemės ūkio paskirties žemės vieno hektaro kaina yra 43,879 tūkst. grivinų (kiek virš 1200 eurų). Žemės ūkio produkcijos gamybai skirtos žemės kaina – 32,857 tūkst. grivinų (967 eurai), o asmeninės žemės ūkio veiklos paskirties – 33 tūkst. grivinų (kiek virš 900 eurų).

Turime ir Kijevo sritį, kur vidutinė žemės ūkio paskirties žemės hektaro kaina yra 240 tūkst. grivinų (apie 70 tūkst. eurų)“, – sakė ministras. R. Leščenkos teigimu, savaime suprantama, kad tokia žemė Kijeve ir vadinamuosiuose miestuose palydovuose nebus naudojama žemės ūkio reikmėms. Ministro teigimu, šiuo metu žemės rinkos dalyviai formuoja žemės ūkio paskirties žemės kainas, kurios, panaikinus moratoriumą žemės pardavimui, padidėjo beveik dvigubai.

Šaltinis: delfi.lt, 2021-10-15