Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-11-26

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis
Photo by Jamie on Unsplash

Žemės ūkio naujienos: 2021-11-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkio ministerijos valdomų valstybės įmonių laukia pokyčiai

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui sujungti tris valstybės įmones Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, Valstybės žemės fondą bei Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą „GIS-Centras“ ir jų pagrindu įsteigti vieną naują valstybės įmonę – Žemės informacijos centrą. Šiam sprendimui dar turės pritarti Seimas.

Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, sujungti Žemės ūkio ministerijai pavaldžias valstybės įmones yra tikslinga, nes konsolidavus IT kūrimo ir palaikymo funkcijas vienoje įmonėje, bus sutaupyta lėšų, nesidubliuos funkcijos ir teikiamos paslaugos. Planuojama atsisakyti iki 30 etatų bei dalies patalpų.

„Auditoriai nustatė, kad ministerijai pavaldžiose valstybės valdomose įmonėse trūko profesionalaus vadovavimo, vizijos, buvo priimami abejotini sprendimai. Norime, kad valstybės valdomos įmonės kurtų didesnę pridėtinę vertę ir naudą visuomenei“, – sako ministras K. Navickas.

Vyriausybė pasitarime jau patvirtino siūlymą privatizuoti valstybės valdomų bendrovių „Kiaulių veislininkystė“, “Panevėžio veislininkystė” bei “Šilutės veislininkystė” valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas.

Žemės ūkio ministerija, atsižvelgusi į įmonių audito ir išorės ekspertų studijų dėl genetinių išteklių užtikrinimo ir saugojimo galimybių šalyje rezultatus, pateiks sprendimus ir dėl valstybės valdomų bendrovių „Lietuvos žirgynas“, „Genetiniai ištekliai“ ir „Lietuvos veislininkystė“ tolesnės veiklos.

Taip pat bus įvertintos UAB „Šilutės polderiai“ reorganizavimo arba privatizavimo galimybės.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-11-24

Trijų ministrų ir žemės ūkio bendrovių vadovų susitikimas: kaip skatinti biometano dujų gamybą ir panaudojimą

Biometano dujos – tvari ir klimatui draugiška alternatyva dyzeliui ir benzinui. Trijų ministerijų vadovai – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, energetikos ministras Dainius Kreivys ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su socialiniais partneriais bei specialistais aptarė biometano gamybos perspektyvas.

Biometano dujos gali būti gaminamos iš įvairių žemės ūkio atliekų, mėšlo, augalų bei maisto atliekų, todėl idealiai tinka žemės ūkio sektoriui.

Pasak žemės ūkio ministro K. Navicko, svarbu išsiaiškinti, su kokiais trikdžiais susiduria turintys ketinimų ir galimybių gaminti biometano dujas. „Jų poreikis augs. Vyriausybė mato didžiulį potencialą, tačiau yra daug finansinių ir administracinių klausimų, kuriuos būtina spręsti tariantis su verslu“, – sako ministras.

„Planuojant potencialą, turime įvertinti, kiek galime pagaminti ir kokiose srityse efektyviausiai panaudoti šias dujas, todėl būtinas koordinavimas tarp ministerijų“, – teigia ministras D. Kreivys.

Pasak aplinkos ministro S. Gentvilo, verslo susidomėjimas didelis: biometano dujų gamybai ir biodujų valymo įrenginiams numatyta 15 mln. eurų, o paraiškų sulaukta 40 mln. Eurų sumai.

Šalyje yra įmonių, savo ūkinėje veikloje naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius. Planuojančios pereiti prie visiškai tvaraus ekologinio ūkininkavimo „AUGA group“ ambicija – biometano dujų panaudojimo plėtra ir naujų technologijų kūrimas. „AUGA group“ šį rudenį pristatė jų sukurtą biometanu ir elektra varomą traktorių. Pasak bendrovės vadovo Kęstučio Juščiaus, produkcijos gamyba naudojant tvarią energetiką, galėtų tapti vienu konkurencingiausių pranašumų vietos ir tarptautinėje rinkose. „Naujoji karta rinktasi tvarios gamybos produktus – verslui tai svarus argumentas“, – sako jis.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo nario, Vazniškių žemės ūkio bendrovės vadovo Džiugo Grigaliūno ūkyje 900 melžiamų karvių. Žaliava biometano dujų gamybai trijuose srutų rezervuaruose. Pasak jo, ūkininkus domina biometano dujų gamybos ir panaudojimo galimybės, tačiau investicijos didelės, o klausimų daug ir net ne vienai ministerijai: kur būtų kaupiama perteklinė energija, kokiose ūkinėse veiklose naudojama ar būtų tiekiama į viešąsias prieigas…

Ministrai, susitikime dalyvavę ūkininkai bei specialistai sutarė daugiau dėmesio skirti teisinei bazei, paramos mechanizmams, strategijos rengimui.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-11-25

Ministerija su socialiniais partneriais ir mokslininkais diskutuoja ir derina ekoschemų modelį

ŽUž pastangas ūkininkauti tvariau 2023-2027 m. ūkininkams numatoma skirti milijardą eurų. Tvaresnio ūkininkavimo įgyvendinamas ir efektyviai panaudotos lėšos – esminiai tikslai, aptarti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir ministerijos specialistų diskusijoje su Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos atstovais bei mokslininkais.

„Sprendimų ieškant kartu svarbiausia sutarimas, kaip efektyviai gaminti produkciją ir pasiekti žaliųjų tikslų“, – susitikimo dalyvius ieškoti sprendimų ragino žemės ūkio ministras.

Daugiausia diskusijų sulaukia kompleksinė ekoschema ariamojoje žemėje, dėl poveikio vandens ir dirvožemio ekosistemoms.

Būsimuoju finansavimo laikotarpiu Lietuva įsipareigojusi ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų ir 35 proc. kaimo plėtros lėšų skirti tvariam ūkininkavimui, aplinkos tausojimui. Kad ūkininkai prisidėtų prie dirvožemio, vandens, augalų ir gyvūnų saugojimo, Žemės ūkio ministerija siūlo ekoschemų paramos modelį, kad, surinkus nustatytą minimalų balų skaičių, ūkininkams išmokos būtų skiriamos už ūkio hektarus, kuriuose tokia veikla vykdoma.

Papildomi balai bei parama būtų suteikiami už papildomas pastangas ūkininkauti tvariau – viršijus bazinius aplinkosaugos reikalavimus.

Po diskusijų su socialiniais partneriais ir mokslininkais suderintas ekoschemų modelis dar šiemet bus pateiktas derinti Europos Komisijai.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-11-25

Pirmą žiemos mėnesį ūkininkai kviečiami kreiptis dėl paramos ūkiams modernizuoti

Nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 30 d. ūkininkai galės teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Projektams finansuoti skiriamos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) paramos lėšos.

EURI paramos lėšos skiriamos atskirai šiems sektoriams:

pieninei galvijininkystei skirta 30,6 mln. Eur;
kiaulininkystei skirta 8,5 mln. Eur;
paukštininkystei, įskaitant kiaušinių gamybą, skirta 8,4 mln. Eur;
mėsinei gyvulininkystei, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę, ožkininkystę, triušininkystę, skirta 4,1 mln. Eur;
sodininkystei, uogininkystei, daržininkystei, uždaro grunto (šildomiems šiltnamiams) skirta 12 mln. Eur;
sodininkystei, uogininkystei, daržininkystei, atviro grunto (lauko daržovėms, vaisiams, uogoms) skirta 13,4 mln. Eur.

Kas gali teikti paraiškas

Dėl paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (fizinis asmuo turi būti įregistravęs ir ūkininko ūkį) ir ne trumpiau kaip 12 mėn. vykdantys žemės ūkio veiklą bei iš jos gaunantys pajamų. Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų. Paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su projekto partneriu (-ais), nepriimamos.

Parama teikiama, jei pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis kaip 8 tūkst. Eur (šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).

Remiama žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai. Jei yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, remiamas iš kooperatyvo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Svarbi tinkamumo gauti paramą sąlyga: pareiškėjo pateiktame projekte statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos (išskyrus grūdų saugojimo bokštų statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidas), įskaitant pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą (išskyrus kelius), ir (arba) pastatų funkcionavimui būtinos įrangos įsigijimo išlaidos turi sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM).

Reikalavimai pareiškėjams, siekiantiems gauti paramą investicijoms į žemės ūkio valdas, pateikti taisyklėse.

Paramos intensyvumas

Paramos intensyvumas 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, jei vykdoma žemės ūkio produktų gamyba gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose.

Paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. punktų:

jaunajam ūkininkui, fiziniam asmeniui (kuriam dar nėra suėję 41 metai);

žemės ūkio kooperatyvui, įgyvendinančiam kolektyvines investicijas.

Paramos intensyvumas 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, jei vykdomas prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai.

Paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. punktų:

pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose);

pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose).

Didžiausia paramos suma

Didžiausia paramos suma vienam projektui:

1,5 mln. Eur, taikoma pieninės galvijininkystės, mėsinės galvijininkystės, avininkystės ožkininkystės, triušininkystės, kiaulininkystės, paukštininkystės, įskaitant kiaušinių gamybą, sektoriuose;
8 mln. Eur, taikoma sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose, kai šių sektorių žemės ūkio produktų gamyba vykdoma uždarame grunte (žieminiuose šiltnamiuose);
4 mln. Eur, taikoma sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose, kai šių sektorių žemės ūkio produktų gamyba vykdoma atvirame grunte (auginami lauko vaisiai, daržovės, uogos).

Didžiausia paramos suma 2014–2020 metų programos laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį:

negali viršyti 2,1 mln. Eur (taikoma pieninės galvijininkystės, mėsinės galvijininkystės, avininkystės ožkininkystės, triušininkystės, kiaulininkystės, paukštininkystės, įskaitant kiaušinių gamybą, sektoriuose);
negali viršyti 18 mln. Eur (taikoma sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose, kai šių sektorių žemės ūkio produktų gamyba vykdoma uždarame grunte (žieminiuose šiltnamiuose);
negali viršyti 4,6 mln. Eur (taikoma sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose, kai šių sektorių žemės ūkio produktų gamyba vykdoma atvirame grunte (auginami lauko vaisiai, daržovės, uogos);

Aktualu keičiantiems valdos specializaciją

Atkreipiame dėmesį į š. m. lapkričio 19 d. taisyklių pakeitimą. Pareiškėjui, kuris numato keisti valdos specializaciją, suteikiamos paramos dydis apskaičiuojamas pagal nustatytą paramos intensyvumą tam specializuotam žemės ūkio sektoriui, į kurį pareiškėjas numato investuoti ir visos projekte numatytos investicijos yra susijusios su to konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdymu. Specializuotam daržininkystės sektoriui priskiriamos investicijos, susijusios tik su šviežių daržovių (t. y. nepriskiriamos nenatūraliai išdžiovintos ir natūraliai išdžiūvusios ankštinės daržovės) gamyba arba perdirbimu (vakuumavimu, konservavimu, atšaldymu, užšaldymu). Projekto investicijos, kurios yra susijusios ne tik su konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdymu, paramos lėšomis nefinansuojamos. Valdos specializacija 2014–2020 metų programos laikotarpiu pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gali būti keičiama tik vieną kartą (valdos specializacijos pakeitimu nelaikomi atvejai, kai pateiktame projekte investuojama į vykdomą veiklą pagal jau keistą valdos specializaciją, siekiant ją išplėsti, ir kai dar nėra pasiektas taisyklių 11 punkte specializuotam žemės ūkio sektoriui nustatytas pajamų lygis).

Projektų atrankos kriterijai

Pieninės galvijininkystės sektoriaus paraiškos vertinamos pagal 9 atrankos kriterijus, už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 5 iki 30 balų.

Mėsinės galvijininkystės, kiaulininkystės, avininkystės, ožkininkystės, triušininkystės, paukštininkystės, įskaitant kiaušinių gamybą, sektorių paraiškos vertinamos pagal 9 atrankos kriterijus, už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 5 iki 25 balų.

Sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių paraiškos vertinamos pagal 8 atrankos kriterijus, už atitiktį kiekvienam iš kriterijų suteikiama nuo 5 iki 25 balų.

Atrankos kriterijai, taikomi paminėtų žemės ūkio sektorių paraiškoms, išvardyti įgyvendinimo taisyklių XI skyriuje.

Visų žemės ūkio sektorių privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 balai. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 35 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Paraiškų priėmimas

Paraiškos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose adresais, nurodytais NMA interneto svetainės kiltyje „Susisiekite“.

Šaltinis: nma.lt, 2021-11-26

Vyriausybė sutiko naikinti subsidijas taršiausiam iškastiniam kurui

Vyriausybė pritarė nuo 2023 m. laipsniškai atsisakyti šildymui naudojamo iškastinio kuro subsidijų, iki šiol taikomų angliai, koksui, lignitui, „raudonajam“ dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose. Nuo 2023 m. akcizu taip pat bus apmokestinamos ir šildymui skirtos durpės.

Kartu šiomis Akcizų įstatymo pataisomis nuo 2025 m. taršiausiam iškastiniam kurui įvedama anglies dioksido dedamoji, kuri kasmet palaipsniui didės. Šios mokestinės naujovės išimtis išliks gamtinėms dujoms, kaip pereinamajam kurui. Nors gamtinėms dujoms CO2 dedamoji taikoma nebus, vis dėlto nuo 2025 m. kai kuriais atvejais bus siaurinama dabar joms taikoma akcizų lengvata.

Tiesa, lengvatiniai tarifai kol kas lieka žemės ūkio mašinose naudojamam „žaliajam dyzelinui“ ir šildymui naudojamoms dujoms, akcizu lieka neapmokestintos mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai bei transportui naudojamos gamtinės dujos.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, iškastiniam kurui taikomas subsidijavimas ir lengvatos iš nesaugių elektros šaltinių importuojamai elektrai yra žalingi ne tik aplinkai, bet iš esmės prieštarauja nacionaliniams interesams ir neskatina kurti investicijų Lietuvoje.

„Valstybės lengvatos iškastiniam kurui iš mūsų visų kasmet atima apie 90 mln. eurų įplaukų, kurias galėtume nukreipti į žaliosios ekonomikos pertvarką ir naujoms darbo vietoms kurti. Maža to, jeigu valstybė toliau lengvatomis remtų didžiausią taršą sukeliantį kurą, Europai iki 2030 m. už tai vis tiek turėtume sumokėti iki 0,5 mlrd. eurų – tik šįkart iš visų sunešamo šalies biudžeto“, – teigia Simonas Gentvilas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, rugsėjo pabaigoje pristačiusi pirmąjį Lietuvos aplinkosauginio veiksmingumo vertinimą, pažymėjo, kad būtina laipsniškai didinti dyzelino akcizo tarifą bent iki dabartinio benzinui nustatyto akcizo tarifo lygio. Pagal visus taršos parametrus dyzelinas yra 10 kartų taršesnis už benziną, tačiau litras šio kuro šiuo metu pigesnis nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Todėl parengtasis Akcizų įstatymo pataisų projektas numato nuo 2024 m. dyzelino akcizo tarifą suvienodinti su benzino akcizu. Padidinus akcizą dyzelinui, šio kuro kaina išaugtų nuo 4–6 ct/l. Be to, nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji varikliuose deginamą iškastinį kurą kasmet pabrangintų dar apie 3 ct/l.

Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Preliminariai skaičiuojant, neįgyvendinti klimato švelninimo ir taršos mažinimo tikslai per ateinančius 8 metus pareikalautų iš biudžeto 450 mln. eurų.

„Peržiūrėdama akcizus ir jų lengvatas Vyriausybė pirmiausia siūlo atsisakyti ypač žalingų aplinkai iškastinio kuro subsidijų, nes deginamą anglį, koksą, lignitą ar „raudoną“ dyzeliną jau dabar galime pakeisti alternatyvios energijos šaltiniais. Centriniam šildymui naudojamas biokuras jau šiandien yra pagrindinė kuro rūšis – turime šį pokytį paskatinti ir kitur“, – pabrėžia aplinkos ministras.

Siekiantiems pereiti prie netaršaus šildymo ar mažataršio transporto gyventojams valstybė siūlo plataus spektro subsidijų programą, kurią administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Iš viso ateinantį dešimtmetį į žaliąją Lietuvos ekonomikos pertvarką iš skirtingų fondų ir programų atkeliaus apie 6 mlrd. eurų. Vien į švaraus šildymo sprendimus ir šilumos tiekimo modernizavimą 2021–2027 m. valstybė investuos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, dar iki 1,5 mlrd. investicijos projektuojamos į viešojo transporto ir darnaus judumo infrastruktūrą.

Akcizų įstatymo pataisas dar svarstys Seimas.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2021-11-24

Po pandemijos prognozuojami „sukrėtimai“ žemės ūkio ir maisto sektoriuose

Pasibaigus koronaviruso pandemijai įvairios pasaulio šalys turi būti pasirengusios būsimiems „sukrėtimams“ savo žemės ūkio ir maisto sektoriuose dėl sausrų, potvynių ar ligų, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO). „COVID-19 pandemija plačiai atskleidė nacionalinių žemės ūkio ir maisto produktų sistemų pažeidžiamumą“, – sakoma metinėje organizacijos ataskaitoje.

„Akivaizdi priežastis spręsti šiuos pažeidžiamumus, be abejo, yra nerimą keliantis maisto trūkumo didėjimas ir netinkamos mitybos atvejų dažnėjimas“, – teigiama MŽŪO dokumente, kuriame analizuojama žemės ūkio ir maisto gamybos verslų padėtis.

Žemės ūkio ir maisto produktų sistemos apima gamybą, maisto tiekimo grandines, transporto tinklus ir vartojimą.

Visame pasaulyje 3 mlrd. žmonių jau negali sau leisti sveikai maitintis ir išvengti prastos mitybos, nurodė MŽŪO.

„Dar 1 mlrd. žmonių gresia pavojus, nes jie negalėtų sau leisti sveikos mitybos, jei dėl netikėtų aplinkybių jų pajamos sumažėtų trečdaliu“, – teigiama ataskaitoje.

Liepos mėnesį paskelbtoje ataskaitoje MŽŪO nurodė, kad 2020 metais alkį kentė nuo 720 iki 811 mln. žmonių – maždaug 161 mln. daugiau nei 2019 metais. Daugiausia rodiklio prieaugis buvo susijęs su pandemija.

„Rizikos valdymo strategijos tokių sukrėtimų atveju kaip sausros, potvyniai ir kenkėjų antplūdžiai, įskaitant daugelio rizikų įvertinimą, savalaikes prognozes, išankstinio įspėjimo sistemas ir išankstinių veiksmų planus, yra labai svarbūs ir gali padėti visoms žemės ūkio maisto produktų sistemoms <…> užkirsti kelią dideliems sutrikimams ir juos numatyti“, – sakoma MŽŪO antradienį paskelbtoje ataskaitoje.

MŽŪO apibrėžė „atsparumo“ rodiklius, kad padėtų šalims nustatyti savo maisto sistemų pažeidžiamumą.

Rodikliai skirti įvertinti šalių pirminės gamybos patikimumą, maisto prieinamumą mastą ir žmonių galimybes gauti tinkamo maisto.

Naudodamos tokias priemones, šalys gali „įvertinti savo silpnybes“ ir jas ištaisyti, naujienų agentūrai AFP pažymėjo MŽŪO ekonomistė ir ataskaitos koordinatorė Andrea Cattaneo (Andreas Kataneo).

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-11-24

Kristina Simonaitytė: kodėl Lietuvai reikia pelkių arba ką ūkininkai galėtų padaryti dėl klimato

Klimato kaitos konferencija COP26 Glazge, Škotijoje, baigėsi, bet minčių liko. Ne vienas kalbėtojas Glazge džiaugėsi, kad štai žemės ūkis ankstesniais metais vis būdavo užmirštas, bet pagaliau ir kaimo pokyčiai bei tvari žemdirbystė derybose dėl klimato kaitos aptarta aukščiausiu lygiu.

Žemės ūkio ir maisto sistemos sukuria apie ketvirtadalį visų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų, todėl šio sektoriaus transformacija yra ne ką mažiau svarbi nei energetikos, transporto ar atliekų – temos, kurioms iki šiol būdavo skiriamas didžiausias diskusijų dėl klimato kaitos dėmesys.

Tačiau norėdami įgyvendinti maisto ir žemės ūkio sistemų transformaciją, turime labai aiškiai žinoti, kur link einame, kas yra tas mūsų siekiamas tikslas. Pasaulio banko viceprezidentas darniam vystymuisi Juergenas Voegele kaip pavyzdį pateikė energetikos ir transporto sektorius, kur daugiau mažiau žinome, kokiais technologiniais sprendimais juose sieksime neutralumo klimatui. Tuomet jis iškėlė klausimą – o kas galėtų būti saulės baterijų ekvivalentas maisto sistemose?

Maisto sistemos yra per daug svarbios klimatui, gamtai ir mūsų gerovei, kad vyriausybės neprisidėtų prie jų transformacijos. Bet pripažįstama, kad paramos tikslas turėtų keistis. Pasaulio banko ataskaita rodo, kad pasaulio maisto sistemų kuriama 10 trilijonų dolerių metinė vertė neatsveria jų 12 trilijonų dolerių paslėptos kainos klimatui, aplinkai ir mūsų sveikatai tiek per aplinkos taršą, tiek per mitybą.

Tiesa, COP26 taip pat atkreiptas dėmesys, jog investicijos į žemės ūkio inovacijas vis dar negali lygintis su kitų sektorių inovacijų investicijomis – tai būtina keisti ir tik taip persversime minėtąją lygtį.

Ūkininkai – klimato kaitos sprendimų dalis

Inovacijos ir investicijos, suinteresuotų šalių bendradarbiavimas, paramos susiejimas su aplinkosaugos ir klimato tikslais bei ūkininkų įgalinimas tapti klimato ir kitų sprendimų dalimi – štai ko reikia. Tai nepriklauso nuo apibrėžimų ar žemės ūkio praktikų. Sakykime paprastai – aš įgyvendinau X ir mano anglies pėdsakas sumažėjo Y proc. Kaip tai pavadinsime – tausi, klimatui draugiška, regeneracinė ar kitokia žemdirbystė – ne taip svarbu. Svarbiausia, ką darome. Netrukus prasidėsianti nacionalinių Dekarbonizacijos darbo grupių, įskaitant ir žemės ūkio ir miškininkystės darbo grupės, veikla, įtraukianti socialinius partnerius, reikšmingai prisidės išsigryninant svarbiausias ir veiksmingiausias priemones.

Daug dėmesio COP26 diskusijose sulaukė vadinamieji anglies kreditai (angl. carbon credits), bet čia pabrėžtas vietos akcentas. Jeigu sutinkame mokėti už taršą, įsigydami taršos leidimus, nauda turėtų pirmiausia atitekti vietos bendruomenėms ir žemės savininkams. Jeigu jau taršos leidimai ir anglies kreditai visiems ateityje taps neišvengiama verslo dalimi, tai kodėl to nesusiejus su vietiniu žemės ūkiu ir dirvožemiu, užrakinant anglį čia, užuot sodinus miškus kitame žemės pusrutulyje, kas dažnai daroma neatsižvelgiant į biologinę įvairovę ir vietos gyventojų poreikius.

Šlapynių atkūrimas – perspektyvi kryptis

Lietuva COP26 sudomino pasaulį dėl mūsų planuojamos Atsigavimo fondo (RRF) priemonės, skirtos ŠESD emisijoms mažinti atkuriant pažeistus durpžemius – tai yra daroma pakeliant vandens lygį ir atkuriant tose teritorijose hidrologinį režimą. Tai ta 16 milijonų eurų programa, dėl kurios žemės ūkio ministras sulaukė dėmesio. Kitų šalių planų kontekste – iki 2030 m. skirti 330 mln. Eur šlapynių atkūrimui ir apsaugai Vokietijoje, 80 000 ha atkūrimas Airijoje ir tiesiog neįtikėtinas – mažiausiai 250 tūkst. ha atkūrimo tikslas Škotijoje – mūsų 16 mln. Eur ir 8000 ha atrodo netgi kukliai.

Pavyzdžiui, tiek Airija, tiek Škotija yra panašaus dydžio kaip Lietuva, tik durpžemiai ten užima maždaug apie 20 proc. šių šalių ploto, o Lietuvoje – apie 10 proc. Durpžemių atkūrimas yra būtinas klimato veiksmų komponentas, tai pabrėžiama ir ES Žaliojo kurso Biologinės įvairovės bei šį mėnesį paskelbtoje Dirvožemio strategijose. Pažeistų durpžemių ŠESD emisijos yra milžiniškos, ypatingai naudojamų žemės ūkyje (daugiau iš hektaro išmeta tik atvira durpių kasyba, bet šie plotai yra gerokai mažesni). Skaičiuojama, jog vien pakėlus vandens lygį vos 3 proc. dabar žemės ūkiui naudojamų durpžemių, žemės ūkio sektoriaus emisijas galėtume sumažinti 25 proc.

Be to, šlapynių atkūrimas durpžemiuose ne tik mažina jų pačių emisijas, bet dar ir apverčia procesą ir paverčia atkurtas šlapynes į anglies kempines. Durpžemiai yra viena svarbiausių sausumos anglies kaupyklų – jie užima vos kelis procentus žemės paviršiaus, bet jų anglies sukaupimo potencialas yra dvigubai didesnis nei visų pasaulio miškų.

Viename iš durpžemiams skirtų COP26 renginių kalbėjęs Islandijos aplinkos ir gamtinių išteklių ministras pabrėžė, kad imantis šio proceso labiausiai reikėtų vengti kaltinimų dėl durpžemių sausinimo: juk anksčiau daugiausia finansiškai buvo skatinamas būtent sausinimas, o dabar, siekiant klimato gerinimo tikslų, pradėtas remti nusausintų šlapynių atkūrimas. Todėl suprantama, jog kurį laiką užtruks, kol ūkininkams ir kitiems žemės savininkams tai nebebus disonansas, o durpžemių užliejimas ir alternatyvios juose veiklos taps įprasta praktika.

Kaip įtraukti žmones?

Mokslo pasitelkimas, tikslinė komunikacija ir suinteresuotų šalių įtraukimas šiuose procesuose yra be galo svarbūs. Tik taip pavyks pasiekti, kad ūkininkai būtų patys suinteresuoti atgaivinti savo žemę ir palaikyti jos gerą būklę. Nors ir siekiame klimato ir biologinės įvairovės tikslų atkuriant durpžemius ypatingai žemės ūkio naudmenose, žmonės turi būti šių procesų centre. Jeigu negalvosime apie ūkininkus, turėsime tik gražius projektus, bet niekaip negalėsime užtikrinti jų ilgaamžiškumo ir reikalingo masiškumo.

Todėl reikia ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi ir ūkininkams, ir plačiajai visuomenei, ir gamtai. Kaip parodyti, kodėl durpžemių atkūrimas yra svarbus individualiam ūkiui? Kaip turėtų kisti produktyvaus ir sėkmingo ūkio apibrėžimas, į tai įtraukiant ekosisteminių paslaugų, t. y. gamtos teikiamų naudų, įskaitant anglies sugėrimą, teikimą? Kaip už šios anglies sugėrimą ir užrakinimą dirvožemyje tinkamai atlyginti? Atsakymų aktyviai ieškome.

Šaltinis: 15min.lt, Kristina Simonaitytė, 2021-11-25

Ankstesnės žemės ūkio naujienos