Žemės ūkio naujienos: 2021-12-07. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Patvirtintos Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatos
Po trejus metus trukusių diskusijų paskelbti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) teisės aktai, kuriais galutinai patvirtinamos BŽŪP nuostatos 2023 – 2027 metams. Naujoji BŽŪP bus labiau orientuota į aplinkos ir klimato tikslus. 25 proc. tiesioginių išmokų turės būti skirta eko-schemoms, o 35 proc. kaimo plėtros lėšų – su aplinka ir klimatu susijusioms priemonėms.
Paramos paskirstymas bus tikslingesnis, labiau orientuotas į smulkius ir vidutinius šeimos ūkius: tiesioginės paramos perskirstymas bus privalomas, ne mažiau kaip 10 proc. tiesioginių išmokų turės būti perskirstyta smulkiesiems ūkiams. Bent 3 proc. BŽŪP biudžeto bus skiriama jauniesiems ūkininkams.
Į BŽŪP pirmą kartą įtrauktos socialinės sąlygos, t. y. parama bus skiriama tik tiems gavėjams, kurie laikysis Europos socialinės ir darbo teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Naujasis BŽŪP įgyvendinimo modelis užtikrins, kad daugiau dėmesio būtų skiriama BŽŪP tikslams pasiekti, taip pat bus užtikrintas didesnis valstybių narių lankstumas pritaikant BŽŪP intervencines priemones pagal jų poreikius ir atsižvelgiant į specifines vietos sąlygas.
Iki šių metų pabaigos Lietuva, kaip ir visos kitos valstybės narės, turi pateikti savo nacionalinių strateginių planų projektus Europos Komisijai vertinti ir galutinai patvirtinti. Naujoji BŽŪP įsigalios nuo 2023 m., jos nuostatos bus taikomos iki 2027 m. pabaigos.
Šaltinis: zum.lrv.lt,2021-12-06
Apsaugotų „Natura 2000“ buveinių plotas padidintas 2 tūkst. hektarų
Per šiuos metus natūralių buveinių tinklo „Natura 2000“ plotas Lietuvoje padidėjo daugiau nei 2 tūkst. ha. Teritorija, kurią apima šis didžiausias pasaulyje saugomos gamtos tinklas tolygiau išdėstyta geografiškai, įgijo daugiau vientisumo. „Europos Komisijai konkretų grafiką, kur Lietuvoje papildysime „Natura 2000“ tinklo teritorijų sąrašą, išsiuntėme dar sausį. Toliau spartindami tinklo plėtrą išpirksime žemę, tam skirdami ne mažiau kaip 1 mln. eurų kasmet“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak aplinkos ministro, sklypų savininkų kompensacijoms už buveinėms perleidžiamą žemę 2022 m. valstybės biudžete rezervuota 2 mln. eurų. Iki šiol žemės ar miško savininkams už jų plotų panaudojimą „Natura 2000“ tinklo plėtrai valstybė skirdavo nebent kasmetines tam tikro dydžio išmokas.
Naujos teritorijos parenkamos ir esamos plečiamos siekiant jas kuo labiau sutapatinti su jau esamomis saugomomis teritorijomis, nes natūralios buveinės ir jose įsikūrusios rūšys šalyje turi būti saugomos daugmaž tolygiai sukuriant ekologines jungtis.
2021 m. buvo numatyta pašalinti 12-os tipų buveinių ploto nepakankamumo trūkumus ir atlikti margojo akiuočio paplitimo tyrimus. Pakankamai padidintas 7 buveinių plotas: nesusivėrusių žemyninių smiltpievių, natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių arba aštrių bendrijomis, upių sraunumų su kurklių bendrijomis, viržynų, plikų durpių saidrynų, medžiais apaugusių ganyklų ir žolių turtingų eglynų. Šios buveinės jau papildė „Natura 2000“ tinklą.
Šiuo metu vyksta likusių 5-ių buveinių – karbonatinių smėlynų smiltpievių, griovų ir šlaitų miškų, rūšių turtingų smilgynų, plačialapių ir mišrių bei aliuvinių miškų – atranka. Teritorijos parenkamos atlikus lauko tyrimus, jų ribų projektai derinami su savivaldybėmis, seniūnijomis, miško valdytojais, kitomis suinteresuotomis organizacijomis.
Į „Natura 2000“ tinklą šiemet įtraukta daugiau kaip 710 ha rūšių turtingų smilgynų, daugiau kaip 880 ha aliuvinių miškų, daugiau kaip 500 ha griovų ir šlaitų miškų.
Viena iš 29 rūšių, kurios turi būti apsaugotos pagal Buveinių direktyvą, yra margasis akiuotis. Deja, per dvejus metus trukusią šio vabalo paiešką jų aptikti nepavyko. Aplinkos ministerija šiuos mokslinių tyrimų duomenis planuoja pateikti Europos Komisijai ir susitarti, kad „Natura 2000“ teritorijų minėtos rūšies apsaugai steigimas yra netikslingas.
Europos Komisija dar 2018 m. įvardijo, kad Lietuvoje „Natura 2000“ tinklas nepilnai suformuotas, kai kurių buveinių plotas nepakankamas, jos netolygiai pasiskirsčiusios ir pateikė oficialų pranešimą dėl ES teisės pažeidimo procedūros. Gerinti šio natūralių buveinių tinklo kokybę įpareigoja ir Buveinių direktyva. Parenkant naujas „Natura 2000“ teritorijas arba plečiant esamas vadovaujamasi Aplinkos ministro patvirtintas Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijais.
Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje numatyta saugomas teritorijas išplėsti iki 30 proc. sausumos ploto atkuriant didelius plotus nualintų ir daug anglies sukaupusių ekosistemų.
Dabartinė Vyriausybė yra užsibrėžusi šalies miškingumą išauginti iki 35 proc. šalies teritorijos, o saugomų teritorijų plotą per šią kadenciją padidinti iki penktadalio – kas penktas hektaras Lietuvoje bus saugomas.
Šaltinis: am.lrv.lt,2021-12-03
Palengvintas užsieniečių įdarbinimas – greitoji pagalba žemės ūkiui
Ūkininkai jau seniai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų – ir kvalifikuotų specialistų, ir nekvalifikuotos darbo jėgos. Dėl to kai kurie ūkiai netgi mažina veiklos apimtis ar ima svarstyti apie ūkio išlikimą. Dalis žemės ūkio sektoriaus darbdavių dairosi darbuotojų užsienyje, tačiau dėl ilgai trunkančių ir sudėtingų procedūrų įdarbinti užsieniečius ryžtasi nedaugelis. Galbūt situacija keisis – jau kitąmet šalies ūkiuose įdarbinti užsieniečius bus paprasčiau. Užimtumo tarnyba atsižvelgė į Žemės ūkio ministerijos bei žemdirbių prašymus ir į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą įtraukė dar 8 žemės ūkio sektoriaus profesijas.
Nuo kitų metų įdarbinti supaprastinta tvarka bus galima kvalifikuotus vaismedžių ir vaiskrūmių, daržininkystės, mišriosios gyvulininkystės ūkių darbininkus, grybų augintojus, melžimo įrangos operatorius, mechanizatorius, buldozerio, ekskavatoriaus mašinistus. Tikimasi, jog lankstesnė darbuotojų iš užsienio įdarbinimo tvarka padės spręsti vis aktualesnę darbuotojų trūkumo problemą.
Ar palengvinta kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio įdarbinimo tvarka padės išspręsti žemės ūkio darbuotojų stygiaus problemą?
Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas
Lietuvoje yra daug bedarbių, bet gal jų netenkina per maži atlyginimai, todėl ir ieškoma pigesnių darbuotojų užsienyje. Užsieniečių įdarbinimas turi ir privalumų, ir trūkumų. Gerai, kai galima užsieniečius pasitelkti tuomet, kai trūksta darbo rankų, kuomet reikia vaisius, uogas, daržoves rinkti. Kai greitai reikia nuimti derlių, trumpalaikių sezoninių darbuotojų reikia daugiau. Neigiamas dalykas, kad užsieniečiai sudaro konkurenciją mūsų žmonėms dėl atlyginimų, nes jeigu gali pasamdyti pigesnių darbuotojų, pavyzdžiui, iš Uzbekijos, tai nesamdysi mūsiškių už didesnius atlyginimus.
Ilgalaikių darbuotojų tokio didžiulio trūkumo nėra. Ūkiai juos turėtų ruoštis patys. Visoje Europoje plečiasi šeimos ūkiai, o šeimos ūkis gali verstis su vienu samdomu žmogumi. Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje, kitose valstybėse šeimos ūkiuose samdomas specialistas dirba pusę etato ar vieną etatą, nes didžiąją dalį darbų nudirba pati šeima. Samdant ilgam laikui, pavyzdžiui, traktorininką, reikia, kad jis būtų aukštos kvalifikacijos, nes šiuolaikiniuose traktoriuose yra sudėtinga technologinė, kompiuterinė įranga, ir ukrainiečiui, kuris vairavo „Belarus“ traktorių, ar iš Azijos atvažiavusiam, darbo ieškančiam žmogui, vargu, ar ūkininkas patikės savo techniką. Kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimas remiasi ir į kvalifikaciją, ir į kompetenciją, įgyjamą pasitikėjimą.
Alfredas Bardauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas
Manau, kad tai geras sprendimas, nes darbuotojų žemės ūkyje trūksta. Kad nesustotų įmonių veikla dėl to, kad jos neturi darbuotojų, reikėtų leisti atvažiuoti į Lietuvą dirbti žmonėms iš užsienio, ir kad ūkininkams, bendrovėms būtų paprasčiau juos įdarbinti. Tik gaila, kad valdžia paprastai stengdavosi kuo mažiau įsileisti darbuotojų iš kitų šalių pas mus dirbti. Valdžia turi plačiau atmerkti akis – jei yra darbo vietų, kad ekonomika nestotų, reikia įsileisti į šalį norinčius dirbti užsieniečius.
Šiuolaikinė žemės ūkio technika yra sudėtinga, kompiuterizuota, su navigacija, todėl norint ja dirbti reikia turėti daug žinių, atitinkamą kvalifikaciją, todėl iš užsienio samdomi asmenys taip pat turėtų būti profesionalūs tos srities darbuotojai.
Žemės ūkio sektoriuje darbuotojų trūkumą jaučia ir bendrovės, ir ūkininkai, tačiau padėtis regionuose yra skirtinga. Regionuose, kur žemės ūkio bendrovės, ūkiai yra netoli miestų, miestelių, darbo jėgos trūksta mažiau, nes dirbti į kaimą važiuoja aplinkinių miestelių gyventojai. Tose vietovėse, kur nėra didesnių kaimų, miestelių, žemės ūkio darbuotojų trūkumo problema labai aštri. Lietuvos kaimuose vyresnioji karta sensta, traukiasi iš ūkinės veiklos, o jaunimas – kas į miestus patraukia, kas į Vakarus. Mažėjant gyventojų, jaunimo, nėra kam dirbti. Iš dalies darbuotojų trūkumą kompensuoja moderni technika, padidėjęs našumas, bet viskam yra ribos. Todėl ateina toks momentas, kai jau nebegalime sumažinti darbuotojų skaičiaus.
Daiva Šateikienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė
Daržininkystės sektoriuje trūksta ir kvalifikuotų, ir nekvalifikuotų darbuotojų įvairiems sėjos, sodinimo darbams pavasarį, bet ypač derliaus nuėmimui rudenį. Trūksta ir kvalifikuotų mechanizatorių. Ūkiuose dirbama nauja, išmania ir labai brangia technika, todėl mechanizatorius turi labai daug sugebėti, mokėti valdyti išmaniąsias technologijas. Tikrai ne bet kam gali patikėti valdyti tokią techniką – už jos vairo bet ko nepasodinsi. Yra ūkių, kurie ieško ir randa užsieniečių darbui savo ūkiuose. Pagrindinė iš užsienio įdarbinto žmogaus savybė – noras dirbti. O kai yra noras, žmogus gali išmokti bei įsisavinti ir daugiau dalykų, išmokti dirbti ir su sudėtinga technika. Tik bėda, kad iki šiol įdarbinti užsieniečius buvo labai sudėtinga. Žiūrėsime, kaip bus nuo kitų metų. Ūkiai tikrai linkę įdarbinti užsieniečius, kai taip trūksta darbuotojų.
Kita vertus, darbo jėgos trūksta, o Užimtumo tarnyboje registruota labai daug bedarbių. Dažniausiai tai žmonės, kurie jau daug metų nedirbo fizinio darbo ir nenori dirbti ūkiuose. Ūkininkams darbo jėgos ypač trūksta, kai nuimamas derlius. Reikia darbuotojų ir pavasariais – tuomet žmonių labai reikia akmenų rinkimui nuo laukų, nes iš po žiemos šaltis iškilnoja akmenis ir kiekvieną pavasarį juos reikia išrinkti. Tam kvalifikacijos nereikia, bet ir norinčių dirbti tokį darbą tarp bedarbių neatsiranda.
Genutė Staliūnienė, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė
Mūsų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, labai trūksta ir kvalifikuotų darbuotojų, ir nekvalifikuotų darbininkų. Pačius sudėtingiausius darbus, kuriuos reikia atlikti su modernia, šiuolaikine kompiuterizuota technika, dažniausiai dirba patys ūkininkai ir jų vaikai. Rasti ir pasamdyti kvalifikuotą tokio lygio darbuotoją yra labai sunku. Kai kurie ūkininkai jau bandė įdarbinti užsieniečius. Gyvulininkystės ūkiuose dirbo ukrainiečiai su karvių melžimo aparatais, bet padirbę užgeria ir galiausiai išvažiuoja.
Gal tų užsieniečių Lietuvai nė nereikėtų, jeigu šalyje būtų kita tvarka. Ūkininkai samdomiems darbuotojams stengiasi sudaryti geras darbo sąlygas, moka normalius atlyginimus, bet nėra kam juos mokėti, nors bedarbių Lietuvoje gausybė. Jie gauna pašalpas ir nenori nieko dirbti.
Žemės ūkyje labai trūksta darbuotojų sezoniniams darbams, ypač daržininkystės ūkiuose. Ten vyrauja nekvalifikuotas darbas, bet ir tokiam neįmanoma rasti žmonių. Niekas nenori eiti dirbti paprastų darbų, o ypač žemės ūkyje. Tokią situaciją lėmė ir įstatymai. Darbo vietų yra, žmonės kviečiami ateiti dirbti, bet jie neina, nes jiems labiau apsimoka metų metus gauti bedarbio pašalpą.
Danguolė Kuzmienė, Panevėžio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, ŽŪR savivaldos organizatorė Panevėžio ir Kupiškio rajonuose
Reikia tik pasidžiaugti tokiu geru sprendimu. Ūkininkams tai būtų labai didelė paspirtis, nes ūkiams trūksta mechanizatorių, kitų kvalifikuotų darbuotojų. Jeigu iš užsienio atvažiavęs darbuotojas valdo kokią nors techniką ir jis norės įsidarbinti ūkyje ilgam laikui, galės ir pasimokyti to, ko dar nežino –samdantis ūkininkas paruoš jį iki reikiamo lygio, kad jis galėtų dirbti ir išsaugoti sudėtingą techniką.
Didesnė bėda yra nekvalifikuotų darbininkų trūkumas. Kai ateina braškių, obuolių skynimo metas, ūkininkai skynėjų su žiburiu ieško. Šiemet buvo ypač sudėtinga, nes buvo karštas sezonas, daug braškių liko laukuose, ūkininkai patyrė nuostolių, kadangi nebuvo nuskinti kam viso derliaus. Nuolat sakoma, kad Lietuvoje yra daug bedarbių, tačiau daug yra ir darbo vietų, bet problema ta, kad nėra norinčių dirbti. Jeigu žmonės eitų dirbti, o ne į Užimtumo tarnybą, tai gal ir darbuotojų iš kitų šalių nereikėtų. Tačiau bedarbio pašalpos, daugybė lengvatų neskatina žmonių ieškoti darbo.
Kam jiems dirbti, jei gauna pašalpą, dar nelegaliai kur nors šiek tiek užsidirba. Toks „bedarbis“, gavęs darbo pasiūlymą per Užimtumo tarnybą, ateina pas darbdavį ir sako: „pasirašyk, kad aš esu netinkamas“. Jis nori ir toliau nedirbti, o tuo tarpu žemės ūkyje labai trūksta darbininkų. Sodininkams, daržininkams verkiant reikia darbo rankų. Kai kurie medelynai itin aštriai jaučia darbuotojų trūkumą. Augalininkai skundžiasi, kad nėra kam pavasariais nuo laukų akmenis nurinkti. Bedarbiai už tokį darbą tokias algas užsiprašo, kad net pats ūkininkas tiek neuždirba.
Už akmenų rinkimą vieną dieną (8 valandas) prašo mokėti 50 eurų ir dar duoti pietus. Žmonės labai išlepinti bedarbio pašalpomis, jie nebesistengia, nebeieško darbo, yra nekvalifikuoti darbininkai, o atlyginimą nori gauti kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas. Jie neadekvačiai vertina savo galimybes. Todėl žmonių iš užsienio pritraukimas į ūkius galbūt padėtų spręsti darbuotojų trūkumo problemą. Ir dabar pas mus atvažiuoja dirbti žmonės iš Ukrainos, Baltarusijos, bet įdarbinimo kelius labai sudėtinga įveikti – ilgai užtrunka, kol sutvarkai visus dokumentus.
Dešimtys NVO kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus ragindami nustoti remti taršų ūkininkavimą
Dešimtys nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingridą Šimonytę atkreipdami dėmesį į ydingą Lietuvos žemės ūkio politikos formavimą. Aplinkosaugos, vartotojų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai kreipėsi į aukščiausius mūsų šalies pareigūnus, prašydami stabdyti Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos, Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Aplinkos komiteto sprendimus, susijusius su ateinančių dešimtmečių Lietuvos žemės ūkio politika.
Visuomenės atstovai mano, kad turi būti užkirstas kelias aplinkosaugai žalingiems sprendimams, kurie šiuo metu įrašyti politiką nustatančiame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane.
„Mes siūlėme apsaugoti visas daugiametes pievas, uždrausti žemdirbystę durpynuose, apriboti mineralinių trąšų naudojimą. Tai yra minimumas, ką turime padaryti, kad negilintume krizės. Ministerijos buvo numačiusi šiuos sprendinius. Tačiau, paspaudus grūdų augintojų lobistams, per savaitgalį planas buvo perrašytas ir visi mūsų pasiūlymai išimti. Tad kyla klausimas – kas tokio plano autorius? Kam kuriama strategija – stambiems verslininkams ar žmonėms? Kodėl ignoruojami klimato kaitos iššūkiai? Ar mes ir toliau leisime naikinti Lietuvos aplinką?“, – klausia Aplinkosaugos koalicijos aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.
Su žemės ūkio politika siejama didžiausia Europos Sąjungos parama Lietuvai. Minimo strateginio plano įgyvendinimui per 5 metus bus skirta daugiau kaip 4 milijardai eurų. Šie pinigai turėtų būti skirti veikloms, kurios atliepia visuomenės interesus ir padėti žemės ūkiui pasiekti tvarumo standartų.
Rašto autorių teigimu, taršus ūkininkavimas sukelia rimtų aplinkosaugos problemų. Dėl besiplečiančios augalininkystės ir didėjančio trąšų bei pesticidų naudojimo, stebima dirvožemio erozija, o pusė šalies upių ir ežerų užteršti, juose viršijamos nitratų normos. Toks ūkininkavimas taip pat išmeta didelius kiekius šiltnamio dujų. Visa tai – tiesiogiai susiję su aplinkos kokybe bei žmonių sveikata. Su dabartiniu strateginiu planu šios problemos tik gilės.
„Nuolat girdime, kad Lietuvai „didelę ekonominę naudą“ atneša grūdų eksportas. Tačiau nepasakoma kita medalio pusė – kokią katastrofišką žalą taršus ūkininkavimas atneša aplinkai. Žemė yra Lietuvos žmonių turtas. Turi baigtis ydinga praktika, kokia buvo iki šiol, kad stambių, chemizuotų grūdininkystės ūkių lobistai rašydavo strateginius žemės ūkio dokumentus. Taršiai ūkininkaujantys grūdininkai nebegali toliau būti dosniai remiami, palikdami tai pačiai visuomenei taršą ir aplinkosaugines krizes. Todėl reikalaujame, kol nevėlu, stabdyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą, iš naujo susėsti prie stalo ir grąžinti tai, dėl ko jau buvo susitarta“, – sako Karolina Gurjazkaitė, Aplinkosaugos koalicijos ekspertė.
Gruodžio 8 d., trečiadienį, 13 val., naujienų agentūroje ElTA rengiama Aplinkosaugos koalicijos spaudos konferencija „Metas nustoti remti taršų ūkininkavimą“, kurioje bus aptariamos .taršaus žemės ūkio sukeliamos aplinkosaugos problemoas.
Asociacija Aplinkosaugos koalicija – skėtinė organizacija, jungianti Lietuvos nevyriausybines organizacijas (NVO), veikiančias aplinkosaugos srityje. Asociacijos misija – atstovauti visuomenės interesui gyventi sveikoje aplinkoje ir santarvėje su gamta. Pagrindinis tikslas – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant aplinkosaugos politiką Lietuvoje.
Koalicija veiklą vykdo nuo 2004 m. Šiuo metu Aplinkosaugos koaliciją sudaro aštuonios NVO: „Žiedinė ekonomika“, „Aplinkos informacijos centras“, Darnaus vystymosi iniciatyvos, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, Lietuvos entomologų draugija, Bendrija „Atgaja“, „Rūpi“ ir Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją.
Šaltinis: valstietis.lt, 2021-12-06
Lietuvos kaimo tinklas kviečia į metinį susitikimą
Lietuvos kaimo tinklas (LKT) gruodžio 9 d. kviečia visus, neabejingus kaimo plėtrai, aptarti šių metų veiklą, apžvelgti tinklo narių inicijuojamus projektus ir pasirengimą kitąmet vyksiantiems Ateities kaimo kūrėjų apdovanojimams. Bus pristatyti ir kiti 2022 m. planuojami darbai. Užsiregistruoti į šį susitikimą galite iki gruodžio 8 d., čia.
Susitikimas vyks gruodžio 9 d., 10 val., nuotoliniu būdu, „Microsoft Teams“ programa. Užsiregistravusiems dalyviams nuoroda bus atsiųsta artėjant susitikimo dienai.
LKT prisideda prie sklandaus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo, skatina LKT narių įsitraukimą į įvairias iniciatyvas ir veiklas, taip pat sudaro galimybes kaimo plėtros procesų dalyviams keistis informacija, žiniomis bei gerąja praktika.
Visi LKT nariai gali aktyviai dalyvauti tinklo veikloje ir prisidėti prie sėkmingos kaimo plėtros Lietuvoje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-06
Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2021–2022 m.
Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2021–2022 m., palyginti su prieš tai buvusia prognoze, padidinta 4,55 mln. t ir turėtų sudaryti 1 490,56 mln. t. 2021–2022 m. kitų grūdų eksporto prognozė lapkričio mėn. padidinta 1,76 mln. t (iki 251,39 mln. t), o importo – 0,4 mln. t (iki 231,36 mln. t).
Pagrindinius 2021–2022 m. kitų grūdų prekybos pokyčius sudaro laukiamas didesnis kukurūzų eksportas iš Argentinos ir ES, bet mažesnis iš Bangladešo. Kukurūzų importas didesnis laukiamas Irane ir Tailande, bet mažesnis Nigerijoje ir Turkijoje. 2021–2022 m. prognozuojamas miežių importo į Kiniją ir Turkiją padidėjimas, o į Saudo Arabiją – sumažėjimas.
Prognozuojama, kad 2021–2022 derliaus metų pabaigoje kitų grūdų atsargos gali padidėti 2,23 mln. t ir sudaryti 329,74 mln. t. Iš jų – kukurūzų atsargų prognozė padidinta 2,68 mln. t (iki 304,42 mln. t). Kukurūzų atsargų prognozė padidinta Kinijoje, Brazilijoje, Burkina Fase ir Angoloje.
