Žemės ūkio naujienos: 2021-12-08

„Lietuviškus kviečius, avižas, žirnius ir miežius, skirtus vartoti, bet ne sėti, nuo šiol galės įvertinti ir tolimojo Taivano gyventojai. Džiugu, kad kokybiška mūsų žemės ūkio produkcija vertinama visame pasaulyje“, – teigia žemės ūkio ministras.

Norintys eksportuoti šiuos grūdus į Taivaną, privalės turėti fitosanitarinį eksporto sertifikatą, kuriame turės būti nurodytas eksportuojamų grūdų mokslinis pavadinimas (taip pat ir lotyniškas genties ir rūšies pavadinimas), produkcijos kiekis bei kilmės šalis.

Taivano pasienio kontrolės punkte lietuviškų grūdų kroviniui bus atliekamas fitosanitarinis patikrinimas, dėl kurio, dar prieš kroviniui atvykstant į Taivaną, importuotojas arba jo agentas privalo kreiptis į Taivano Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos ir karantino biurą, priklausantį Žemės ūkio tarybai (BAPHIQ). Eksportuojamas krovinys turi būti fumiguojamas (grūdai apdorojami specialiomis augalų apsaugos priemonėmis, kad nebūtų kenkėjų).

Norint atverti rinką lietuviškos kilmės kvietrugiams, sėjamiesiems rugiams, sėjamiesiems rapsams bei pupoms, BAPHIQ turi būti pateikti papildomi duomenys kenkėjų rizikos analizei atlikti. Po tokio vertinimo gavus leidimą, produkciją būtų galima eksportuojama į Taivaną.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-12-07

Projekto iniciatoriai siūlo leisti ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, teikiantiems kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir kurie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai, gaminti ne daugiau kaip 1000 litrų per kalendorinius metus tokios naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų.

Gėrimai būtų gaminami, laikomi, vartojami ir parduodami tik gėrimus pagaminusiam ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje.

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas parengę Seimo nariai sako, kad tik tokiose kaimo turizmo sodybose galės veikti namų gamybos alkoholinių gėrimų įranga ir poilsiautojai turės galimybę stebėti šių gėrimų gamybos procesą. Šių alkoholinių gėrimų gamybos ir apskaitos, prekybos ir vartojimo taisykles, saugos ir kokybės rodiklius, technologijos reikalavimus, kontrolės tvarką nustatytų Vyriausybė.

Šiuo metu Lietuvoje yra draudžiama gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus, išskyrus fizinių asmenų asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti) gaminamus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 procentų (alaus – ne didesnė kaip 9,5 procento).

Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų kitų metų liepos 1 d.

Seimo teisininkų nuomone, parlamentarų grupės siūlymas leisti ūkininkams gaminti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus yra nesuderinamas su Alkoholio kontrolės įstatyme deklaruojamu tikslu – mažinti alkoholio daromą žalą sveikatai. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas, jų nuomone, nesuderinamas ir su įstatymo straipsniais, pagal kuriuos visa su alkoholio produktų gamyba ir prekyba susijusi veikla (išskyrus tam tikras išimtis) privalo būti licencijuojama.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-12-07

Grasina baudomis

Vyriausybėje Akcizų įstatymo pataisas pristatęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad pokyčių reikia dėl žaliosios ekonomikos transformacijos ir įsipareigojimų ES dėl klimato kaitos suvaldymo. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte dar nurodoma, kad siūlomas akcizų tarifų didinimas atitiktų Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai didinti ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių įtaką biudžeto pajamoms, kartu mokestinėmis priemonėmis labiau prisidedant prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.

Aplinkos ministras priminė, kad ES yra įsipareigojusi iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas sumažinti 55 proc. Šie įsipareigojimai yra padalinti ES šalims narėms pagal jų galimybes. Lietuvai teks emisijas sumažinti 21 proc., palyginti su 2005 m. Pagal šių metų pavasarį Seime patvirtintą Klimato kaitos darbotvarkę didesnė emisijų mažinimo našta teks transporto ir energetikos sričiai, o žemės ūkiui ji mažesnė – reikės sumažinti 11 proc. Taršūs pramonės sektoriai „atsipirks“ per taršos leidimus.

S.Gentvilas perspėjo, kad jeigu Lietuva iki 2030 m. nesumažins prisiimtų emisijų, grės sankcijos ir baudos, kurios vien pagal dabartines taršos leidimų kainas galėtų siekti apie pusę milijardo eurų.

„Įstatymo projekte nenumatyta keisti gamtinių dujų akcizo, nes jos dėl mažesnės taršos matomos kaip pereinamasis kuras tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Neliečiama pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui, nes centralizuotas šildymas jau yra persitvarkęs. Taip pat nekeičiamas „žaliojo“ dyzelino tarifas. Visoms kitoms iškastinio kuro rūšims keičiamas bazinis tarifas, o nuo 2025 m. dar pritaikomas CO2 dedamosios mokestis – pradedant nuo 10 eurų už CO2 emisijų toną jis nuosekliai didėtų“, – aiškino aplinkos ministras, pridūręs, kad CO2 dedamoji jau 20 metų taikoma Švedijoje, ji įvesta ir kaimyninėse šalyse.

Vyriausybė argumentų neišgirdo

Su ūkininkų ir žemės ūkio įmonių organizacijomis sutarta, kad nebus keičiamas „žaliojo“ dyzelino tarifas, tačiau jiems smogiama uždedant lengvatinio dyzelino metines „lubas“ vienam ūkiui ar įmonei: siūloma nuo 2024 m. liepos nustatyti lengvatinių degalų maksimalų kiekį vienam ūkiui – 100 tūkst. litrų, po metų šį maksimalų kiekį sumažinti perpus – iki 50 tūkst. litrų. Jeigu tam bus pritarta Seime, Lietuva šiuo atžvilgiu veršis į lyderes.

S.Gentvilas aiškino, kad įvestos lubos palies nedaug ūkių, tik stambiuosius, kurie generuoja daugiau ŠESD ir turi didesnes galimybes investuoti į mažiau taršias technologijas.

Drastiškai augtų „raudonojo“ dyzelino, skirto šildymui, apmokestinimas – siūloma nuo 2023 m. sausio 1 d. akcizo dydį didinti nuo 21,14 euro iki 140 eurų už 1 tūkst. litrų, o nuo 2024 m. sausio 1 d. dar kelti iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų. Taigi, akcizas padidėtų beveik 18 kartų!

„Raudonas“ dyzelinas naudojamas žemės ūkyje grūdų džiovinimui ir gyvenamųjų pastatų šildymui. „Abiem atvejais yra numatytos subsidijos, tačiau raginama rinktis alternatyvias energijos rūšis“, – „žaliuosius“ tikslus pabrėžė aplinkos ministras.

Vyriausybės posėdyje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) laikosi atskiros pozicijos: „Lengvatiniam dyzelinui „lubas“ siūlėme taikyti nuo 2026 m., nes 2025-aisiais visos ES erdvėje dyzelio lengvatų ribojimai bus privalomi visoms šalims narėms. Tada mes būtume tose pačiose startinėse pozicijose. Dar vienas argumentas – Kaimo plėtros programos investicijas į techniką lydi įsipareigojimas tą techniką išlaikyti mažiausiai penkerius metus. Tad per tą laiką ūkininkai negali jos keisti į mažiau taršią ir pan.“

Tačiau šių argumentų kiti Ministrų kabineto nariai neišgirdo ir Akcizų įstatymo pataisoms pritarė.

Dyzelino akcizas 2023 m. padidės nuo 60 iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, 2024 m. – iki 460 eurų, 2025 m. – iki 500 eurų. Dar papildomai kasmet didės CO2 dedamoji.

Praras potencialą

Siūlymui nustatyti „lubas“ lengvatiniam dyzelinui ir stipriai padidinti akcizo dydį „raudonam“ dyzelinui prieštarauja žemdirbių organizacijos. Jos ministerijoms buvo išsiuntusios raštus, kur aiškino, kokios pasekmės užgrius, jeigu pokyčiams bus pritarta, – tai būtų dar vienas iššūkis žemės ūkiui.

„Siūloma mokesčių pertvarka žemdirbių atžvilgiu nėra proporcinga ir neatitinka šiandienos realijų. Dabar jie neturi technologinių alternatyvų (pavyzdžiui, elektra ar vandeniliu varomų traktorių, saulės arba vėjo energiją naudojančių grūdų džiovyklų ir pan.), kurias pasitelkę galėtų sklandžiai, nepraradę konkurencingumo pereiti prie mažiau taršių technologijų taikymo. Absoliuti dauguma Lietuvos ūkininkų naudojasi technika, kuri varoma dyzeliniu kuru, todėl, negalėdami įsigyti lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinto kuro, žemės ūkio subjektai bus priversti būtiniems žemės ūkio darbams atlikti reikalingą kuro kiekį įsigyti be lengvatos. Dėl šių pakeitimų išaugs ūkininkų sąnaudos, o tai turės tiesioginę įtaką žemės ūkio produkcijos kainoms, kas galiausiai atsilieps ir vartotojams“, – dėstoma Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) rašte.

ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis abejoja, kad ŠESD kiekio mažinimo priemonės bus efektyvios ir paskatins atsisakyti aplinkai žalingų kuro rūšių žemės ūkio sektoriuje. Jis perspėja, kad nepavykus suvaldyti naujų iššūkių, žemės ūkio sektorius didžia dalimi gali prarasti turimą potencialą, taip sąlygodamas Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės bei valstybės biudžeto praradimus, taip pat neigiamą poveikį kitiems susijusiems sektoriams.

ŽŪR dar atkreipia dėmesį į mūsų ūkininkų trapų konkurencingumą: „Akcizo tarifo lengvatą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, taiko ir kitos ES šalys. Lietuvoje taikomi mokesčiai turėtų būti artimi kaimyninėse šalyse taikomiems mokesčiams, nes tai leistų išlikti konkurencingiems tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Šiai dienai didžiausias Lietuvos ūkininkų konkurentas – Lenkija su savo ganėtinai pigia žemės ūkio produkcija, todėl bet koks išlaidų padidėjimas mūsų žemdirbiams ženkliai padidins jų produkcijos kainas ir atitinkamai sumažins konkurencingumą.“

ŽŪR siūlo akcizų tarifą šildymui skirtam dyzelinui didinti nuosekliai: nuo 2024 m. – 100 eurų, nuo 2025 m. – 200 eurų, nuo 2026 m. – 300 eurų, o nuo 2027 m. – 372 eurų už 1 tūkst. litrų.

Lengvatiniu akcizų tarifu apmokestintam „žaliam“ dyzelinui nustatomas apribojimas galėtų būti pradėtas taikyti vėliau: nuo 2026 m. – ne daugiau kaip 100 tūkst. litrų vienam subjektui, nuo 2027 m. – ne daugiau kaip 50 tūkst. litrų.

O CO2 dedamoji žemės ūkio subjektams būtų pradėta taikyti tik tuomet, kai rinkoje atsiras realios galimybės įsigyti alternatyvius technologinius sprendimus.

Nustums į užribį

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) perspėja, kad siūlomi drastiški pokyčiai į rinkos užribį nustums vidutinius ūkius. „Jau ir dabar kiekviena Lietuvos verslo šaka susiduria su vis didesne mokestine našta ir sparčiai brangstančiomis prekėmis bei paslaugomis, o žemės ūkiui papildomai keliami itin aukšti reikalavimai dėl klimato kaitos. Tačiau tuo pačiu tikimasi, kad užauginsime pakankamai sveikos produkcijos už vartotojams prieinamą kainą“, – teigė LŪS vadovas Raimundas Juknevičius. Jis pabrėžė, kad žemės ūkio gamybos veikloje naudojamo kuro akcizo mokesčio sumažinimas taikomas beveik visose Europos bei pasaulio šalyse, nepaisant to, kad tai prieštarauja tvarumo tikslams. Tačiau visi supranta, kad apsirūpinimas saugiu, sveiku ir savo šalyje pagamintu maistu turi būti šalies nacionalinis prioritetas, kurį tik dar labiau išryškino vis dar nesitraukianti COVID-19 pandemija.

LŪS sutinka, kad 100 tūkst. litrų gazolio norma palies stambesnius ūkius, tačiau abejoja, ar tokio ribojimo reikia. „Lietuvai reikalingi įvairaus dydžio ūkiai, nes dauguma jų jau yra susiformavę. Bet kokie didesniems ūkiams pritaikomi apribojimai galiausiai jų savininkus verčia skaidyti ūkius. Taip pat įžvelgiame akivaizdžią riziką dėl gyvulininkystės ūkių, kurie, jeigu neišgalės laikyti gyvulių ir jų atsisakys, bus priversti palaipsniui keisti ūkio specializacijos kryptį. Deklaruodami tik pievas ir ganyklas, be gyvulių, jie gaus pačią mažiausią degalų normą“, –laukiamas neigiamas tendencijas įvardijo R.Juknevičius.

Pasak jo, ženkliai ir be jokio pagrindo sumažinus lengvatinio dyzelino normą iki 50 tūkst. litrų nukentės daugybė šalies vidutinių ūkių. „Vyriausybė akcentuoja perspektyvaus vidutinio ūkio modernizavimo svarbą, esančių įsipareigojimų dėl atskirties kaime mažinimą, tačiau, mūsų nuomone, šis Finansų ministerijos pasiūlymas tik dar labiau sumenkins konkurenciją su kitų ES šalių ūkininkais“, – įsitikinęs LŪS pirmininkas.

Ūkininkai kraupsta ir dėl pasiūlyto drastiško akcizo didinimo „raudonam“ kurui. Jų manymu, Vyriausybės programos planas iki 2024 m. panaikinti visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakyti anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje neturi jokio pagrindo.

„Ūkiai jau daug investavo, pasistatė grūdų džiovyklas, pasiėmė paskolas iš bankų. Ūkininkai negali taip staiga pereiti prie ekonomiškesnio šildymo ar kūrenimo būdo, nes yra įsipareigojimai, kurių neįvykdžius grės sankcijos“, – tvirtino R.Juknevičius ir priminė, kad Lietuvoje pastatytų įmonių elevatorių paslaugų visiems neužtektų.

Kiršins ir priešins

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) pastebi, kad lengvatinio dyzelino normos žemės ūkyje nustatomos ne iš „lubų“, o pasitelkus mokslininkų rekomendacijas. Sumažinus limitą, ūkiams teks pirkti brangų dyzeliną be lengvatinio akcizo, todėl, bendrovių atstovų manymu, bus sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos.

„Tai ne tik konkurencinė ir teisinė kolizija, bet ir akivaizdus tiek žemdirbių, tame pačiame kaime dirbančių tuos pačius darbus, tiek miesto ir kaimo kiršinimas. Šildymui skirto gazolio branginimas sukels didelį socialinį pasipriešinimą ir, be abejonės, padidins ir taip auštą skurdo lygį kaimiškose vietovėse“, – konstatavo LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Tik aplinkosauginė nauda

ŽŪM primena, kad atitinkamoje ES direktyvoje siūloma, jog atsižvelgiant į indeksuotus minimalius akcizų tarifų dydžius nuo 2023 m., Lietuvoje turėtų didėti beveik visi šiuo metu taikomi akcizų tarifai, išskyrus benzinui, suskystintoms naftos dujoms, gazoliams, naudojamiems žemės ūkyje, žibalui kaip šildymui skirtam kurui, elektros energijai, naudojamai ne verslo reikmėms, taikomus akcizų tarifus.

ŽŪM mano, kad šiems produktams minimalūs akcizų tarifai pagal pateiktą pasiūlymą neturėtų didėti ir baigiantis pereinamajam laikotarpiui 2033 m., nes jau šiuo metu Lietuvoje jiems yra taikomi didesni nei minėtame ES pasiūlyme siūlomi akcizų tarifai.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad dėl siūlomų apmokestinimo pakeitimų valstybės biudžetas papildomai galėtų gauti pajamų iš akcizų, tačiau ekonominis poveikis šalies biudžetui bendrame ES degalų rinkos kontekste nebuvo vertintas, išskiriama tik aplinkosauginė nauda.

„Egzistuojant natūraliai konkurencinei aplinkai, nesant bendro ES sprendimo, įpareigojančio 27 ES šalis per tam tikrą laiką sulyginti benzino ir dyzelino akcizus, ir neįvertinus kaimyninių šalių veiksmų dėl degalų akcizų tarifų kėlimo, Lietuvos siekis vienintelei savo regione pakelti dyzelinui taikomus akcizus turės reikšmingą įtaką galutinės dyzelino kainos ir vartojimo pokyčiui“, – konstatuoja žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

Šaltinis: valstietis.lt, Vida Tavorienė, 2021-12-07

„Žaliasis pokytis turi apimti visas visuomenės grupes, todėl šia pinigine parama persėsti į ekologiškesnius automobilius padedame ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Išmokas bus galima gauti utilizavus taršų automobilį ir jį pakeitus M1 klasės transporto priemone, kurios bendras išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis ne didesnis kaip 130 g/km. Kompensacijos dydis nustatytas įvertinus rinkos statistinių pirkimo – pardavimo sandorių mažiausias ir vidutines 2012 m. pagamintų automobilių įsigijimo kainas.

Kvietimą teikti paraiškas šioms kompensacijoms skelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Norintieji gauti išmokas prašymą turės pateikti elektroniniu būdu – per APVA informacinę sistemą APVIS.

Subsidijos bus skiriamos pagal Mažiau taršių judumo priemonių įsigijimo skatinimo nepasiturintiems fiziniams asmenims tvarkos aprašą. Pagal jį, pareiškėjas, norintis gauti šią kompensaciją, turės sunaikinti M1 klasės transporto priemonę, kurios įregistruotu ir registracijos liudijimo blanke įrašytu savininku ir valdytoju arba įregistruotu valdytoju buvo ne trumpiau kaip 12 mėn. iki 2021 m. gruodžio 1 d.

Be to, jis turės gauti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą ir ją išregistruoti iš Kelių transporto priemonių registro. Po to įsigyti ir savo vardu įregistruoti mažiau taršų automobilį arba tapti jo valdytoju. Transporto priemonės valdytoju pagal Tvarkos aprašą laikomas fizinis asmuo, įrašytas transporto priemonės registracijos liudijime.

Su Tvarkos aprašo projektu galima susipažinti Teisės aktų informacinėje sistemoje.

Suinteresuotas institucijas kviečiame teikti pastabas ir pasiūlymus iki gruodžio 17 d. el. paštu info@am.lt

Primename, kad patikslintoje Klimato kaitos programos sąmatoje numatytos papildomos išmokos – iš viso 2 mln. eurų – gyventojams, utilizavusiems taršų automobilį ir pereinantiems prie palankesnio aplinkai susisiekimo (įsigijusiems paspirtukus, dviračius, planuojantiems keliauti viešuoju transportu – jo bilietams kompensuoti). Kvietimas paramai šiai priemonei gauti pratęstas iki 2022 m. birželio 1 d.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2021-12-06

Tokios galimybės šalyje iki šiol nebuvo. Pagal ankstesnę tvarką, nelegalaus gręžinio savininkas, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą, būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti jam paskirtą baudą.

„Suteikdami galimybę įsiteisinti gręžinius, mes sumažiname administracinę naštą ir galimas baudas, o svarbiausia – sukuriame galimybes susitvarkyti savo vandens tiekimą tiems, kurie ištisus dešimtmečius negalėjo to padaryti, pavyzdžiui, dingus įrenginių dokumentams. Kartu valstybė dabar sudaro palankesnes sąlygas savivaldybių vandentiekininkams atnaujinti bendruomenių vandentiekius ir apleistus buvusių kolūkių tinklus“, – sako šį įstatymą su kitais trim parlamentarais pateikęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Atkreipiame dėmesį, kad intervencija (juolab nelegali) į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt. Laikinasis įteisinimo įstatymas siekia sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą.

Įsiteisinus gręžinius gauti leidimo nereikės namų ūkiams (šeimoms), išgaunančioms mažiau kaip 10 kub. m gėlo požeminio vandens per parą, o ūkininkams – mažiau kaip 100 kub. m gėlo požeminio vandens per parą. Nustatant šį kiekį skaičiuojamas metinis vidurkis. Naudojant įstatymu leidžiamą vandens kiekį nebūtini ir vandens skaitikliai.

Kartu Seime priimti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, nustatantys naują geriamojo vandens infrastruktūros perėmimo terminą – 2027 m. gruodžio 31 d. Pareiga savivaldybėms perimti geriamojo vandens tiekimui tinkamą infrastruktūrą įteisinta dar 2006 m.

Pastaraisiais metais Aplinkos ministeriją pasiekia vis daugiau bendruomenių nusiskundimų, kad savivaldybės atsisako perimti minėtą infrastruktūrą, todėl naujas perėmimo terminas, nustatytas siekiant paskatinti savivaldybes padėti bendruomenėms spręsti apsirūpinimo geriamojo vandens ištekliais problemą.

Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės ar jų įmonės perims tik tuos gręžinius, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų, kai tokie gręžiniai įrengti savivaldybės viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje. Tai nepalies gręžinių, iš kurių išgaunamas požeminis vanduo, skirtas naudotis individualiai.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2021-12-07

Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje išauginamų grūdų kiekis padidėjo daugiau nei dvigubai – iki 6,5 mln. tonų. Kiekvienam gyventojui tenka po beveik 2,5 tonos grūdų. Tuo metu vidutinis lietuvis suvartoja tik kiek daugiau nei 100 kg grūdų ir grūdų produktų, tad didelė dalis viso derliaus yra eksportuojama. Tai yra mažos pridėtinės vertės veikla, nuo kurios kaimas nyksta. Lietuva tampa tarsi pigios pirminės žemės ūkio produkcijos šalis kaip kad kokia „bananų respublika“ Pietų Amerikoje.

Siekiant užauginti tokius didelius grūdų kiekius, Lietuvoje buvo nuolat didinamas ariamų laukų kiekis. Tai reikšmingai paveikė aplinką. Prieš tai buvusios pievos ir ganyklos, sugerdavusios CO2, pradėtos arti tapo jo šaltiniu. Prie to reikšmingai prisideda ir didėjantis mineralinių trąšų naudojimas. Nemaža dalis mineralinių trąšų virsta azoto oksidu, kuris turi net apie 300 kartų stipresnį poveikį klimatui nei CO2. Nemažai jo patenka ir į paviršinius vandenis. Visi tie nitratais užteršti upeliai suteka į Baltijos jūrą, kuri yra viena iš labiausiai užterštų jūrų visame pasaulyje.

Dirbama žemė bei didelis pesticidų naudojimas taip pat turi neigiamą poveikį ir biologinei įvairovei. Lietuvos ornitologų draugija pastebi, kad per pastaruosius 21 metus beveik dvigubai sumažėjo paukščių populiacija. Panaši situacija ir su vabzdžiais, o dalis jų, pvz., apdulkintojai, tokie kaip bitės ar vapsvos, yra itin svarbūs žemės ūkiui.

Tad kodėl Lietuva tapo tokiu žemės ūkio žaliavų tiekėju? Ogi dėl žemės ūkio politikos. Išmokos yra mokamos už plotą, praktiškai be jokių apribojimų – galima naudoti norimus kiekius mineralinių trąšų, norimus kiekius pesticidų ir visai netausoti dirvožemio, net arti durpžemius, gauti išmokas ir labai stipriai prisidėti prie klimato kaitos. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ kartu su Aplinkosaugos koalicija pavasarį atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą ir buvo išsiaiškinta – mažiau nei ketvirtadalis žmonių mano, kad Lietuvos dirvožemis yra pakankamai apsaugotas ir beveik du trečdaliai atsakiusiųjų laikosi nuomonės, kad žemės ūkio parama turėtų būti skiriama tvariai ūkininkaujantiems.

Metų viduryje Žemės ūkio ministerijos pirmieji pasiūlymai strateginiam planui galėjo pakeisti padėtį ir leisti Lietuvos žemės ūkiui žengti žaliuoju kursu. Deja, užteko keliems stambiesiems grūdininkams su šakėmis atvažiuoti prie ministerijos ir visos ambicijos dingo. Toliau bus leidžiama arti durpžemius, nesaugoti dirvožemio, paliekant jį pusiau atvirą, ir skurdinti neatliekant reikšmingos sėjomainos. Nesikeičiant padėčiai tarša iš žemės ūkio tik didės, o ir vis daugiau vabzdžių bei paukščių pamatysime tik raudonojoje knygoje. Jei dar nesame, tai jau visai neužilgo būsime žinomi pasaulyje kaip „bananų“, atsiprašau, „grūdų respublika“.

Šaltinis: zenpr.lt, Domantas Tracevicius, 2021-12-08