Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-12-06

NMA parama, išmokų dydžiai
Photo by Zoe Schaeffer on Unsplash

Žemės ūkio naujienos: 2021-12-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Anksčiau išregistravus valdą – gali prireikti grąžinti išmokėtą paramą

Pareiškėjai neturėtų skubėti išregistruoti valdos. Ūkininkai, kurie pateikė paraiškas gauti tiesiogines išmokas, įsipareigojo neišregistruoti valdos iki einamųjų metų pabaigos, tuo tarpu ūkininkaujantys nederlingose žemėse įsipareigojo neišregistruoti žemės ūkio valdos iki kitų metų paraiškų rinkimo termino pradžios.

Jei pareiškėjas, kuris pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, išregistravo valdą iki einamųjų metų gruodžio 31 d., laikytina, kad jis nevykdo prisiimto įsipareigojimo. Tokiu atveju jis nebetenka teisės į jam priklausiusią paramą, o jei parama būtų išmokėta, prireiktų ją grąžinti.

Tuo tarpu ūkininkaujantys nederlingose žemėse ir pateikę paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ turėtų neišregistruoti žemės ūkio valdos iki kitų metų paraiškų pagal priemonę rinkimo termino pradžios. Jei valda išregistruojama anksčiau, pareiškėjas nebetenka teisės į jam priklausiusią paramą. Tais atvejais, jei parama ar jos dalis iki nurodytos datos pareiškėjui jau būtų išmokėta, jis privalėtų išmokėtą paramą grąžinti.

Naudinga informacija:

Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės
KPP priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės

Šaltinis: nma.lt, 2021-12-03

Jauniesiems ūkininkams palankių sprendimų reikia dabar

Metų metus kalbama apie kaimo plėtrą, gyvybingumą, ateitį, kuri neįmanoma be jaunimo, tačiau realybė priešinga – jaunųjų ūkininkų mažėja. Norintiems pradėti ūkininkauti ar plėsti savo ūkius reikia žemės, tačiau jos įsigyti jauniesiems ūkininkams, šeimos ir smulkiems ūkiams beveik neįmanoma. Įstatymai pirmenybę išsinuomoti valstybės žemės ar įsigyti jos iš privataus asmens suteikia su ja besiribojančių sklypų savininkams.

Taip dideli ūkiai, turintys daug žemės, gali jos turėti dar daugiau, o norintis ūkininkauti jaunimas lieka prie suskilusios geldos. Optimizmo kurtis kaime neprideda ir neteisinga paramos sklaida, prasta infrastruktūra rajonuose, nes mokyklų mažėja, medicinos paslaugos tolsta.

Nelygios galimybės

„Jei siekiame išlaikyti žmones kaime, turime imtis atitinkamų priemonių ir pradėti veikti nedelsiant, kol kaimas dar visai neišsivaikščiojo. Viena iš problemų – įsigyti žemę pirmenybę turi besiribojančių sklypų savininkai. Suteikdami pirmenybę jiems įsigyti žemę, toliau skatiname stambių ūkių didėjimą, naikiname ūkininkus, kurie neturi besiribojančių žemių“, – teigė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas.

LJŪJS jau seniai siekia atkreipti valdžios dėmesį į ydingus teisės aktus, suteikiančius nelygias galimybes įsigyti žemės, ir ragina taisyti padėtį, tačiau kol kas jokių permainų. Dar kartą šią problemą V.Buivydas iškėlė žemdirbių atstovų susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda. V.Buivydas prezidentui išreiškė susirūpinimą, kad jauniems žmonėms ūkininkavimas nėra patrauklus. Jo teigimu, dalis jaunų ūkininkų norėtų kurti savo ūkius, tačiau to neleidžia įstatymas.

„Svarbiausias išteklius, reikalingas ūkinei veiklai vykdyti, yra žemė, tačiau įstatyminė bazė tokia, jog pradedantiems ūkininkauti, jauniems ūkininkams, taip pat smulkiems šeimos ūkiams įsigyti žemės praktiškai neįmanoma. Išsinuomoti valstybinę žemę ar įsigyti jos iš privataus asmens pirmenybės teisė suteikiama besiribojančių sklypų savininkams. Tad ką daryti žemės neturinčiam jaunam ūkininkui ar smulkaus šeimos ūkio savininkui, norinčiam didinti ūkį? Daug metų apgailestaujama, jog smulkūs ūkiai negali plėstis, jie nyksta, tačiau situacija nesikeis, jei nebus pakoreguotas įstatymas ir neatsiras realių, lygių galimybių įsigyti žemės“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė ŽŪR vicepirmininkas, LJŪJS pirmininkas V.Buivydas.

Kam naudingos įstatymų spragos?

Skaičiai rodo, kad Lietuvos kaimas sensta, jaunimą vis sunkiau pritraukti į žemės ūkį. Jaunųjų ūkininkų (iki 40 metų) valdomų ūkių skaičius per pastaruosius 12 metų sumažėjo 54 proc. 2008 m. jaunų valdų valdytojų buvo beveik 41,5 tūkst., o 2020 m. pabaigoje – tik 18,8 tūkst.

Neretas nusistebi, kodėl kaime nesikuria jaunieji ūkininkai, nors, rodos, rėmimo programų yra.

„Paramos sklaida iš principo yra neteisinga. Tokią poziciją ŽŪR išsakė ir Prezidentui. Investicijos į Lietuvos kaimą, kurių paskirtis – didinti kaimo gyvybingumą, mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, nepasiekia tikslo. Kad ir kiek milijardų eurų, atrodo, investuojama, tos investicijos kažkaip dingsta – nei gyvybingumas neatsiranda, nei atskirtis mažėja. Priešingai – žmonių kaime mažėja, sukuriamų darbo vietų taip pat. Visos strategijos, kurios buvo, nepasiekė keliamų tikslų. Reikia pokyčių, kad tokia ydinga praktika nebesikartotų. Jeigu nieko nekeisime, toliau nyks smulkūs šeimos ūkiai, augs emigracija“, – tvirtino V.Buivydas.

Pasak pašnekovo, tai, kad 20 proc. ūkininkų gavo 80 proc. paramos žemės ūkiui, nėra teisinga. Jeigu valstybė nesudaro normalių sąlygų ūkininkauti, jauni žmonės nelaukia geresnių laikų – dažnas visai atsisako ūkinės veiklos.

„Jaunas žmogus, ateinantis į kaimą, turi žinoti, kokia dabartinių politikų vizija, ar bus ribojamos tiesioginės išmokos stambiesiems ūkininkams. Tai gali daryti įtaką jaunimui apsisprendžiant ateiti į žemės ūkį ar ne“, – sakė V.Buivydas.

Kita problema, pasak pašnekovo, yra ta, jog neveikia Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Jis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo negali nuosavybės teise valdyti daugiau kaip 500 ha žemės, tačiau norintys randa būdą, kaip šią nuostatą apeiti pasinaudojant įstatymo spragomis.

„Įstatymas taikomas skirtingai fiziniams ir juridiniams vienetams. Jei įmonėje turi akcijų iki 25 proc., tai neapriboja galimybės turėti po tiek akcijų dešimtyje įmonių, kurių kiekviena gali įsigyti ir valdyti po 500 ha. Tai didžiulė, seniai žinoma problema, bet bandoma apsimetinėti, kad ji neegzistuoja. Tai absurdas. Kodėl ūkininkams galioja 500 ha ribojimas, o juridiniai vienetai turi galimybę šį ribojimą apeiti?“ – piktinosi V.Buivydas.

Neteisinga paramos sklaida

ŽŪR Tarybos narys, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis teigia turintis nedaug vilčių, jog keisis daug metų vykdyta politika.

„Nėra aiškios politinės valios stiprinti kaimą ir vykdyti kaimo plėtrą, išsaugoti kaimo žmones, remti šeimos ūkį. Labai aktyvūs stambieji ūkininkai. Jie eina kiaurai per visas duris ir langus, su visais politikais moka bendrauti, nežinau, švariais ar nešvariais būdais, bet rezultatą matome – daug metų žemės ūkyje jų interesai buvo pirmoje vietoje.

Pašnekovo nuomone, būtina įvesti tiesioginių išmokų ribojimą, nes kuo stambesnis ūkininkas, kuo daugiau žemės jis turi, tuo didesnes išmokas gauna, nes tiesioginės išmokos mokamos už kiekvieną hektarą. Tiesioginių išmokų riba leistų pristabdyti didelių ūkių stambėjimą. Kaimui ūkių stambėjimas dažniausiai atsiliepia prastai – kai jame beveik nėra smulkių ūkių, o yra keli stambūs ūkiai, gyventojai tampa samdiniais.

„Lietuvoje yra daugiau nei 100 tūkst. šeimos ūkių (smulkių ir vidutinių). Būtų didžiausia klaida palikti kaimą didiesiems grūdininkams ir neriboti paramos dydžio. Valstybė turėtų orientuotis ne į grūdų kiekį, kurį išveža kaip žaliavą, mažos pridėtinės vertės produktą, o į žmogų kaime, jo galimybę dirbti, turėti pajamas“, – tvirtino V.Judsnukis.

ŽŪR vicepirmininkas, LJŪJS pirmininkas V.Buivydas teigė, jog ilgą laikotarpį įstatyminė bazė neskatino smulkaus, vidutinio ūkio atsigavimo. Priešingai – didesnes galimybes įsigyti žemės, gauti paramą turėjo stambūs ūkiai.

„Todėl šiandien situacija kaime yra liūdna. Negalime kaltinti dabartinio žemės ūkio ministro, kad jis nori pokyčių. Kaltę turi prisiimti buvę ministrai, dėl kurių sprendimų turime tokias pasekmes. Jeigu norime gyvybingo kaimo, kad gyventų mūsų vaikai ir anūkai, būtina sudaryti visiems vienodas sąlygas įsigyti žemės, apriboti tiesioginių išmokų mokėjimą už didesnį žemės turėjimą, skatinti tuos sektorius, kuriems nereikia daug žemės“, – tvirtino V.Buivydas.

Paslaugos tolsta nuo kaimo

Per pastaruosius 10 metų kaimo gyventojų skaičius sumažėjo 14,6 proc., jauniausių (0–14 metų) amžiaus gyventojų – 28,2 proc. Kaimo gyventojų senėjimą lemia jaunimo nenoras gyventi kaime ir mažėjantis gimstamumas.

„Žymiai mažėja jaunųjų ūkininkų, kaip ir besikuriančių. Tam įtakos turi ūkininkavimo nepatrauklumas, kai dėl besiribojančių sklypų problemos beveik neįmanoma įsigyti žemės, o be jos neįkursi nei gyvulininkystės, nei daržovių ar kitokio ūkio. Be to, tai sunkus ir atsakingas darbas, kurį lydi aiškių gairių trūkumas, dažnai besikeičiantys įvairūs reikalavimai, finansinės problemos, o dar pridėjus oro sąlygas, nuo kurių žemės ūkis labai priklauso, susidaro visas pluoštas priežasčių, kodėl neturime daug jaunųjų ūkininkų. Todėl džiaugiamės kiekvienu jaunu žmogumi, kuris pasirenka sunkų kelią – gyvenimą kaime“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė LJŪJS vicepirmininkė, Rokiškio r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Lina Meilutė-Datkūnienė.

Pašnekovė pažymėjo, kad ne mažiau svarbi ir infrastruktūra, kad jauniems žmonėms būtų patrauklu kaime gyventi, auginti vaikus.

„Internetas – dar ne viskas. Vieni iš svarbesnių yra kelių, susisiekimo, mokyklų, darželių, gydymo įstaigų klausimai. Norėtųsi geresnės infrastruktūros. Jauni žmonės neretai įsikuria senelių, tėvų sodybose, kurios yra gana atokiose vietovėse. Todėl iššūkių netrūksta, ypač jeigu jauna šeima augina vaikus. Kaime vaikai turi labai anksti keltis, kad spėtų į mokyklą, laukti pavėžėjančio transporto. Mes neturime tokio pasirinkimo, kokį turi miesto žmonės, todėl labai norisi, kad būtų atkreiptas dėmesys į infrastruktūros gerinimą“, – sakė L.Meilutė-Datkūnienė.

Deja, gyventi kaime darosi vis sudėtingiau – nebėra paštų, bankomatų. Iki artimiausio bankomato žmogui reikia važiuoti 20–30 km. Mažėja mokyklų, medicinos paslaugos tolsta nuo kaimo gyventojų. Dabartinės valdžios norai reformuoti rajonų ligonines, uždaryti kai kuriuos jų skyrius, pasak pašnekovės, labiausiai palies vyresnius žmones. Jaunimas dažniausiai turi automobilius, gali nuvykti ir į toliau esančią gydymo įstaigą, bet vis vien norisi, kad arčiau būtų gydymo įstaiga bent pirminei apžiūrai, pirmajai pagalbai.

„Jeigu naikinamas kaimas, tai pradedama nuo infrastruktūros – tas ir yra daroma. Suprantu, kad iš finansinės pusės neapsimoka ir nėra patrauklu jungtinės klasės mokyklose, nes reikia išlaikyti pastatą, krenta kompetencijos. Tas pat ir su gydymo įstaigomis, bet jei valstybė uždaro tam tikras gydymo įstaigas, tada turi būti labai stipriai išvystytas susisiekimo tinklas. Galbūt turėtų būti didinamas greitosios medicinos pagalbos ekipažų skaičius, kad būtų galima operatyviai reaguoti į visas situacijas.

Gyvenimiški pavyzdžiai rodo, kad visos paslaugos nutolo ir vis dar tolsta nuo kaimo. Gyvenu kaime, kur mano pažįstama jauna moteris laukėsi. Taip nutiko, kad teko kviesti greitąją, o iki ligoninės, kurioje turėjo gimdyti, reikėjo važiuoti beveik 100 kilometrų. Greitoji atvažiavo, bet nespėjo nuvežti iki ligoninės, moteris pagimdė pusiaukelėje greitosios automobilyje. Gerai, kad viskas laimingai baigėsi. Paslaugoms tolstant turėtų būti vystoma kita infrastruktūros pusė, tačiau šiuo metu niekas apie tai nesvarsto. Kalba tik apie tai, kaip uždaryti, optimizuoti ir tik tada žiūrėti, kas bus. Mano supratimu, ne taip turėtų būti daroma“, – tvirtino L.Meilutė-Datkūnienė.

Šaltinis: valstietis.lt, Violeta Gustaitytė,2021-12-03

2021–2022 m. kviečių atsargos pasaulyje ir kukurūzų derliaus prognozė

Naujausiais USDA duomenimis, 2021–2022 m. kviečių atsargos pasaulyje turėtų sumažėti 1,38 mln. t (iki 275,80 mln. t). Mažesnės kviečių atsargos prognozuojamos ES, Indijoje ir Australijoje. 2021 m. lapkričio mėn. USDA prognozės duomenimis, 2021–2022 m. pasaulyje kitų grūdų (kukurūzų, sorgų, miežių, rugių, avižų, sorų ir grūdų mišinių) derliaus prognozė, palyginti su spalio mėn. prognoze, padidinta 5,05 mln. t (iki 1 499,01 mln. t).

Prognozuojama, kad kukurūzų derliaus prognozė naujausiais duomenimis gali padidėti 6,4 mln. t ir sudarytų 1 204,62 mln. t. Didesnis kukurūzų derlius prognozuojamas Argentinoje, ES ir keliose Afrikos šalyse. Minėtose šalyse padidėjimas turėtų būti didesnis ir kompensuoti prognozuojamą kukurūzų derliaus sumažėjimą Filipinuose. Argentinoje kukurūzų derliaus laukiama didesnio dėl vėliau pasėtų didesnių pasėlių plotų. ES kukurūzų derliaus padidėjimo laukiama Lenkijoje, Rumunijoje ir Prancūzijoje. Miežių derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta Turkijoje, ES, Rusijoje ir Ukrainoje.

Šaltinis: vic.lt, Agrorinka, 2021-11-29

Apdovanoti darniai ūkininkaujantys savo miško valdose gyventojai ir įmonės

Penktadienį paskelbti ir apdovanoti tradicinio kasmetinio konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“ nugalėtojai. Jiems įteikti Aplinkos ministerijos prizai ir aplinkos ministro padėkos. Konkursą, kurio tikslas – skatinti privačių miškų savininkus darniai ūkininkauti savo miško valdose, organizavo Aplinkos ministerija ir Lietuvos miško savininkų asociacija. Įvairiose kategorijose ir nominacijose iš viso apdovanota 19 miško savininkų.

„Tai galimybė parodyti, kaip darniai ir pagal visus reikalavimus gali būti prižiūrimi net ir maži fragmentuoti privatūs miškai. Kartu taip keičiamasi gerąja miškininkavimo patirtimi, atskleidžiant miško savininkų kūrybiškumą ir inovatyvumą, paskatinant ir kitus miško savininkus geriau tvarkytis savo miško valdose“, – sako Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis.

Visoje Lietuvoje nepralenkiamas buvo ir pirmąją vietą laimėjo Antanas Tarvydas iš Tauragės rajono. Mažųjų miško savininkų (plotas iki 5 ha) kategorijoje pirmoji vieta atiteko Audriui Vėgėlei iš Panevėžio, antroji – Alvydui Vakauskui (Alytaus r.), trečioji – Genadijui Vorobjovui (Jonavos r.)

Tarp stambesnių miško savininkų (5 ha ir daugiau) geriausiai tvarkoma pripažinta Algirdo Gauriliaus miško valda (Telšių r.) Nuo jo nedaug atsiliko Dalius Paulavičius (Kėdainių r.), o trečiuoju tarp geriausiųjų šioje kategorijoje tapo Jonas Klusius iš Biržų rajono.

Tarp įmonių aukščiausias įvertinimas skirtas K. Šiaulio individualiai įmonei iš Trakų r., bendrovėms „Romalsa“ iš Rietavo r. ir „Arvedita“ iš Ukmergės r. atiteko antroji ir trečioji vieta.

Išrinkti ir apskričių nugalėtojai: Alytaus apskrityje bendrovė „Miškų pirkimai“, Kauno apskrityje – Valdas ir Irena Pociai, Klaipėdos – Saulius Žebrauskis, Marijampolės – Vytautas ir Vidutė Mielkaičiai, Panevėžio – Henrikas ir Albinas Skrebės, Telšių – Juozas Ričkus, Utenos – Vladas Dainys, Vilniaus – Gintautas ir Daiva Zinkevičiai.

Renkant pavyzdingiausiai besitvarkančius miško savininkus dėmesys skiriamas valdos riboms ir riboženkliams, pagrindiniams ir ugdomiesiems miško kirtimams, želdiniams ir žėliniams, sanitarinei miško būklei, infrastruktūros įrenginiams, nemedieniniam miško naudojimui. Papildomi balai pridedami už išskirtinius sprendimus ir rezultatus.

Tradiciškai konkurso rezultatai apžvelgti šiandien Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Miškas – žmogui, žmogus – miškui“, kurią organizuoja Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija kartu su Aplinkos ministerija. Joje aptariamos svarbiausios praėjusių metų miškų sektoriaus aktualijos ir perspektyvos.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2021-12-03

Ankstesnės žemės ūkio naujienos