Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2021-12-17

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis
Photo by Fabrice Villard on Unsplash

Žemės ūkio naujienos: 2021-12-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

ŽŪR: svarbu, kad pakaktų politinės valios atsilaikyti stambiųjų ūkininkų spaudimui

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje buvo tęsiama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano rengimo parlamentinė kontrolė. Žemės ūkio rūmų nariai aktyviai stebi dokumento rengimą ir dalyvauja procese. Ne vienos asociacijos atstovai buvo atvykę į Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) surengtą strategijos pristatymą (primename, kad pristatymo įrašą galima peržiūrėti: Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano pristatymas – YouTube).

Seimo komitetui pristatyta informacija iš esmės nesiskyrė nuo to, kas buvo pateikta minėtame susitikime. Tik siekta išgryninti pažangą, pasiektą per dvi savaites.

Tarp šių pažangos žingsnių – suformuluotas aktyvaus ūkininko apibrėžimas. Šis terminas nuo 2023 metų leis užtikrinti, kad parama būtų skiriama tiems, kas bent minimaliai verčiasi žemės ūkio veikla. Šiuo metu jau yra įgyvendinamos priemonės prieš neaktyvius „sofos“ ūkininkus. Siūloma likti prie to, kas jau išbandyta, kontroliuojant neremiamas veiklas. ŽŪM pateiktais duomenimis, ūkinė veikla nevykdoma 72 tūkst. ha, tai nesiekia 2,5 proc. bendro deklaruojamo ploto.

Kitas svarbus siūlymas – dėl maksimalių išmokų lubų. Strateginiame plane tai turi būti taip pat numatyta. Lietuva ketina pasirinkti labiausiai ambicingą variantą iš tų, kuriuos siūlo Europos Komisija: išmokų sumas, kurios viršija 60 tūkst. Eur, mažinti iki 85 proc., o išmokų sumos dalį, kuri peržengia 100 tūkst. Eur, nubraukti visai. Tačiau skatinant mokėti apskaitomą darbo užmokestį ir į sektorių pritraukti darbo jėgą vertinant išmokų „lubas“ bus atsižvelgiama į darbo užmokestį. ŽŪM duomenimis, maksimalias išmokų ribas siektų 290 ūkių, iš jų apie 40 proc. užsiima gyvulininkyste.

Žinia, svarbi daugeliui: didinama perskirstymo išmokos smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams ambicija – siekiant didinti jų gyvybingumą, ketinama didesnes išmokas skirti už pirmuosius 50 ha. Vidutinis išmokos dydis už hektarą didėtų apie 22 Eur. Tikslas yra labiau skatinti perspektyvius ūkius, todėl pasirinktas išmokos diferencijavimo kas 10 ha modelis.

ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas pasidžiaugė ambicingu planu. „Labai svarbi žinutė yra tiesioginių išmokų ribojimas, parama smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams, prioritetas jauniesiems ūkininkams“, – ŽŪR vicepirmininkas akcentavo tris, jo vertinimu, ypač reikšmingus poslinkius, kurie suteiks prielaidas ūkiams augti. Kol kas buvo stebimos tik ūkių skaičiaus mažėjimo tendencijos, o jaunieji ūkininkai valdo tik 12 proc. visų ūkių. Pasak V. Buivydo, dabar tik svarbu, kad pakaktų politinės valios atsilaikyti stambiųjų ūkininkų spaudimui.

KRK posėdyje pasiūlymus ŽŪM komandai teikė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cirionkienė, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė bei prezidentas Vytautas Barkauskas, Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorius Rimantas Čiūtas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas.

„Gyvulių gerovė niekaip neatsispindėjo ekoschemų pristatyme. Kiaulininkystės ūkiai bus priversti užsidaryti“, – ne tik kiaulių, bet ir paukščių laikytojams itin opų klausimą dar kartą kėlė LKAA direktorius – juk yra didinami gyvūnų gerovės standartai laikytojams, o kaip įvykdyti reikalavimus – nežinia. Šįkart pagaliau buvo pateiktas atsakymas, tačiau jį išgirdęs A.Baravykas tegalėjo skėstelėti rankomis. Kaip paaiškino, ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, per ekoschemas negalima subsidijuoti kiaulininkystės – siūloma susikoncentruoti į investicinę paramą.

„Kooperacijos kelio“ vadovas J.Kuzminskas pasigedo dėmesio kooperacijos skatinimui. KAPVIA vadovas R.Čiūtas stebėjosi, kad niekur Strateginiame plane nepaminėtos pluoštinės kanapės, nors kitose šalyse šios kultūros plėtrai priimamos valstybinės programos. LMSA pirmininkas dr. A.Gaižutis kalbėjo apie būtinybę į Strategiją įtraukti apleistus miškus, numatyti galimybę plėtoti agrarinę miškininkystę ar tuos plotus paversti mišku. Deja, atsakymai į klausimus ne visada džiugino, priežastys įvairios: nepakanka lėšų, politinio sprendimo dalykas, neatitinka reglamento ir pan.

Kas dėl miškų – tą pačią dieną iš ryto buvo surengtas bendras KRK ir Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdis. Jame diskutuota ką daryti, kad būtų vykdomi Lietuvos įsipareigojimai ir susitarimai didinti šalies miškingumą?

Iki kada dar galima pateikti pastabas ministerijai dėl Strategijos? Tai rūpi daugeliui asociacijų. ŽŪM atstovė J. Stakėnienė buvo konkreti: iki Kalėdų. Tarpušvenčiu ministerijos specialistai užsiims techniniais darbais. Taip pat buvo patikinta, kad laiko diskusijoms su socialiniais partneriais bus ir po Naujųjų metų. Jų prireiks gavus EK išvadas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-12-16

Pritarta siūlymui didinti akcizą dyzelinui ir kitų rūšių taršiam kurui

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos (AM) iniciatyvai nuo 2023 iki 2025 m. laipsniškai didinti akcizų tarifus taršiausiam kurui, o nuo 2024 m. suvienodinti dyzelino ir benzino akcizus. Už projektą balsavo 85 Seimo nariai, 16 siūlymo nepalaikė, dar 20 – susilaikė.

Ministerija pateiktomis Akcizų įstatymo pataisomis siūlo nuo 2023 m. laipsniškai atsisakyti šildymui naudojamo iškastinio kuro subsidijų, iki šiol taikomų angliai, koksui, lignitui, „raudonajam“ dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose, nuosekliai didinti akcizų tarifus, taip pat nuo 2023 m. akcizu apmokestinti šildymui naudojamas durpes.

Kartu su šiais pakeitimais nuo 2025 m. taršiausiam iškastiniam kurui, tarp jų – benzinui bei dyzelinui, būtų įvedama anglies dioksido dedamoji, kuri kasmet laipsniškai didėtų. Išimtis išliks tik gamtinėms dujoms, kaip pereinamajam kurui.

Kaip projekto aiškinamajame rašte pažymi ministerija, dėl iškastinio kuro, ypač gazolių, akmens anglių ir kitų energinių produktų, sukeliamos taršos blogėja aplinkos oro kokybė, tai lemia didesnį sergamumą ar net išankstines mirtis, kas neigiamai atsiliepia ir ekonomikos augimui.

Taip pat norima nuo 2024 m. dyzelino akcizo tarifą suvienodinti su benzino tarifu. Ministerijos teigimu, padidinus akcizą dyzelinui, šio kuro kaina išaugtų nuo 4–6 ct/l, o nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji varikliuose deginamą iškastinį kurą kasmet pabrangintų dar apie 3 ct/l.

Skaičiuojama, kad keliant akcizus 2023 m. dyzelinas vartotojams pabrangtų 0,046 euro, 2024 m. – 0,068 euro, o 2025 m. – 0,073 euro. Benzino kainos dėl akcizo pradėtų kilti tik pritaikius CO2 dedamąją, dėl kurios šis kuras nuo 2025 m. kasmet brangtų 0,029 euro.

2023 m. akcizas 1 tūkst. litrų dyzelino padidėtų nuo 372 iki 410 eurų, 2024 m. – 466 eurų, o dar po metų siektų 500 eurų.

„Pagal visus taršos parametrus dyzelinas yra 10 kartų taršesnis už benziną, tačiau litras šio kuro šiuo metu pigesnis nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje“, – nurodo AM.

Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad gyventojai aktyviai svarstyti atsisakyti taršaus automobilio pradėtų, kai litro degalų kaina siektų 1,50–1,80 euro, o jai pakilus iki 2 eurų, 33,2 proc. gyventojų pradėtų mąstyti ir apie alternatyvius keliavimo bei susisiekimo būdus.

„Tai yra savalaikis projektas, atitinkantis mūsų tarptautinius įsipareigojimus, visuotines tendencijas, ir tai yra atsakingas projektas tokiai ekonomikai, kuri nėra priklausoma nuo iškastinio kuro gavybos ir gali lengvai transformuotis į žaliąją ekonomiką“, – pristatydamas siūlymą Seimo nariams sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Toliau projektas bus svarstomas Biudžeto ir finansų ir Kaimo reikalų komitetuose, o į parlamento plenarinę posėdžių salę grįš pavasario sesijoje.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-12-16

Nuteistas žemės ūkio specialistas, norėjęs pasipelnyti, melagingai deklaruodamas pasėlių plotus

Gruodžio 7 d. Tauragės apylinkės teismas (Šilutės rūmai) už neteisėtą neviešų duomenų panaudojimą, dokumentų suklastojimą ir svetimo turto apgaulės būdu įgijimą nuteisė žemės ūkio specialistą ir paskyrė 6650 Eur baudą bei atėmė teisę dvejus metus dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybių ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse.

Teismas nustatė, kad vyras, dirbdamas žemės ūkio specialistu ir turėdamas teisę dirbti su „VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ informacine sistema, ne tarnybos tikslais stebėjo šioje informacinėje sistemoje esančius neviešus duomenis apie valstybinius žemės plotus ir šiuos duomenis panaudojo. Naudodamasis gautais duomenimis, jis 2018 – 2020 m. suklastojo Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, t. y. jose tyčia nurodė melagingus duomenis apie savo, savo sutuoktinės ir sūnaus deklaruojamų pasėlių plotus – į deklaruojamus laukus įtraukė dalį valstybinės žemės ploto. Vėliau suklastotas paraiškas pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri pagal deklaruotus žemės ūkio plotus per trejus metus jam, jo sūnui ir sutuoktinei išmokėjo 5150,75 Eur suma didesnes išmokas, nei teisėtai jiems priklausė.

Be to, jis pagamino 12 netikrų dokumentų įrašydamas į juos tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jam ir jo sūnui Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo įsakymais suteikti leidimai laikinai naudotis valstybinės žemės plotais ir šiuos pagamintus netikrus dokumentus pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Vyras savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad informacinėje programoje, su kuria dirba, pamatęs, kurie valstybės žemės sklypai yra nedeklaruoti, sugalvojo juos deklaruoti kartu su savo žemės sklypais. Darbe kompiuteriu užpildė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurioje surašė tiek savo žemės sklypų numerius, tiek valstybinės žemės sklypų numerius, kurie nebuvo deklaruoti. Išsiuntęs paraiškas į Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir iš jos gavęs pranešimą, kad yra neatitikimų deklaruotuose duomenyse, jis sugalvojo pagaminti įsakymus „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“. Visus dokumentus pateikė iš savo darbo kompiuterio elektroniniu paštu.

Teismas nusprendė, kad vyro kaltumas padarius nusikaltimus, visiškai įrodytas liudytojų parodymais, kratos metu paimtais dokumentais, ekspertų išvadomis, byloje esančiais dokumentais, kita bylos medžiaga.

Skirdamas bausmę, teismas įvertino, kad vyras visiškai pripažino savo kaltę, atlygino padarytą žalą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, padėjo išaiškinti nusikaltimo aplinkybes. Be to, atsižvelgė į tai, kad vyras teistas ir teistumas nėra išnykęs, baustas administracine tvarka.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2021-12-16

Tadas Povilauskas. Kaip žemės ūkio produktų rinka pasitinka 2022 metus?

Daugelio žemės ūkio kultūrų kainos pasaulyje šių metų paskutinį ketvirtį pasiekė daug metų nematytą lygį ir dėl to maisto prekių infliacija mažmeninėje rinkoje dar kurį laiką neišvengiamai tęsis. Mažesnių kainų bent jau pasaulinėse rinkose galima sulaukti pavasarį, kai bus daugiau aiškumo dėl būsimo produkcijos derliaus ir gamybos Šiaurės pusrutulyje.

Mažesnių kainų bent jau pasaulinėse rinkose galima sulaukti pavasarį, kai bus daugiau aiškumo dėl būsimo produkcijos derliaus ir gamybos Šiaurės pusrutulyje. Tačiau nepamirškime ir nepalankaus scenarijaus, kad kai kurių žemės ūkio kultūrų derlius gali būti vėl prastas ir dėl to kainos kiltų dar aukščiau. Be to, žemės ūkio rinkoje įtampa kitąmet sumažėtų ir dėl mažesnės energetinių produktų kainos bei mažesnių tiekimo grandinių trikdžių.

2014–2020 metais kviečių ateities sandorių kaina „Euronext“ biržoje dažniausiai svyruodavo tarp 150 ir 200 eurų už toną, ir grūdų augintojai įprato, kad, kai kaina biržoje šokteli iki 200 eurų, yra labai geras laikas kviečius parduoti, o kai kaina nukrisdavo iki 150 eurų už toną, tekdavo stengtis palaukti aukštesnių kainų. Tačiau ši taisyklė 2021 metais tapo nebeaktuali, nes šiemet vos savaitę kviečių ateities sandorių kaina buvo mažesnė negu 200 eurų už toną, o lapkričio pabaigoje kviečiai biržoje kainavo ir daugiau negu 300 eurų už toną. Tiesa, gruodį kainos pradėjo mažėti, tačiau ir dabartinė 275 eurų už toną kaina tebėra trečdaliu didesnė negu prieš metus.

Norint sulaukti gerokai mažesnės kviečių kainos, reikia, kad kitąmet padidėtų atsargos

Kaip ir kitose žaliavų rinkose, norint suprasti, kaip vyksta grūdų kainų pokyčiai, pirmiausia reikia atsižvelgti į paklausos, pasiūlos ir atsargų pokyčius pasaulyje. Šiais metais septynių didžiausių kviečių eksporto šalių derlius nepradžiugino, ir prognozuojama, kad kviečių atsargos sezono pabaigoje jose bus mažiausios nuo 2012 metų. Vartojimo mastas per pastarąjį dešimtmetį ūgtelėjo, todėl atsargų ir vartojimo masto santykis šiemet yra mažiausias per daugelį metų. Esant istoriškai mažoms kviečių atsargoms, rekordinė kviečių kaina nebestebina, ypač jei įtampa dar pakurstoma įvairiausių gandų apie įvairias eksporto kvotas ir muitus.

Geriausias vaistas, galintis padėti kainoms mažėti, yra didesnis derlius. Tačiau Šiaurės pusrutulyje jo be kitų metų vasaros nebus. Todėl kainos vienareikšmiškai kis dėl žinių pavasarį apie žieminių pasėlių peržiemojimą ir pavasarinę sėją pagrindinėse kviečių auginimo rinkose. Rekordiškai aukštos kviečių ar kitų grūdinių ir aliejinių kultūrų kainos skatina ūkininkus pasaulyje didinti pasėlių plotus. Tačiau trąšų kainos per metus padidėjo 2–3 kartus, ir, jeigu ūkininkai taupydami lėšas tręš mažiau, tai darys neigiamą įtaką būsimam derliui.

Lietuvoje šiais metais grūdinių kultūrų derlius krito beveik 9 proc., tačiau kviečių derlius buvo tik 2 proc. mažesnis negu praėjusiais metais. Rapsų derlius padidėjo 4 proc. ir buvo rekordinis. Būtent rapsų derlius atnešė ūkininkams daugiausia naudos, nes derlius nemažėjo, o supirkimo kaina rugsėjį ir spalį buvo daugiau negu 40 proc. didesnė negu prieš metus. Nors kviečių derlius krito nedaug, šiemet daugiausia užauginta ketvirtos klasės kviečių, kai prieš metus dominavo pirmos ir antros klasės kviečiai.

Apskritai šiemet daugelyje kviečius auginančių ir eksportuojančių valstybių buvo prikultas prastesnės kokybės derlius, todėl labiausiai pastaraisiais mėnesiais brango būtent aukštesnės kokybės kviečiai. Šiemet grūdų eksportuotojai neskuba išplukdyti grūdų iš Lietuvos, ir tą rodo istoriškai lėtas grūdų eksporto į trečiąsias šalis tempas. Tačiau jis neišvengiamai dėl nemažo atsargų lygio elevatoriuose ir sandėliuose įsibėgės kitų metų pirmą pusmetį, ir tai darys teigiamą įtaką ir visam Lietuvos prekių eksportui.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje priartėjo prie Europos Sąjungos vidurkio

Paskutinį šių metų ketvirtį rekordą sumušė ir žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje. Lapkritį ji buvo penktadaliu didesnė negu prieš metus. Toks žaliavos kainos šuolis mūsų šalyje liūdina pieno produktų pirkėjus ir perdirbėjus, tačiau ramina pienininkyste besiverčiančius ūkininkus. Aišku, pienininkyste besiverčiančių ūkių nuotaiką temdo gerokai ūgtelėjusios pašarų ir energetinių produktų kainos. Ūkininkams svarbu ir tai, kad lapkritį vos iki 2,5 proc. sumažėjo skirtumas tarp vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Be to, pieno supirkimo kaina pastaraisiais mėnesiais jau didesnė negu Lenkijoje.

Pagrindinė tokios didelės žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje priežastis yra palanki pieno produktų rinkos padėtis pasaulyje, kai pieno gamybos rodikliai daugelyje pagrindinių pieno gamybos šalių nuvilia, produktų paklausa yra didelė ir dėl to pieno atsargų kiekis yra istoriškai nedidelis. Reikėtų priminti, kad šiuo metu Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje yra vasara, kai pieno gamyba sezoniškai auga ir šių šalių produkcija užtvindo pasaulinę rinką. Tačiau kol kas gamyba tose valstybėse auga lėčiau, negu prognozuota. Visa tai lemia, kad didmeninė sviesto kaina Europos Sąjungos šalyse yra 57 proc. didesnė negu prieš metus, nugriebto pieno miltelių – 46 proc., „Goudos“ sūrio – apie 18 proc. didesnė negu prieš metus.

Įtampą pieno produktų rinkoje labiausiai sumažintų padidėjusi pieno gamyba, tačiau to Šiaurės pusrutulyje tikėtis anksčiau negu pavasarį nereikėtų, todėl pieno produktų kainų didesnio mažėjimo galima sulaukti tik vėlyvą pavasarį. Tiesa, kainoms neigiamą įtaką galėtų padaryti omikrono atmainos plėtra, dėl kurios valstybės Europoje imtųsi labiau riboti viešojo maitinimo paslaugų teikimą.

Kiaulienos kainos pasiekė dugną ir kitąmet turėtų kilti

Mėsos sektorius šiemet išsiskyrė tuo, kad produktų kainų pokyčiai kito įvairiai. Kiaulienos skerdenų kainos Europoje lapkritį nusileido iki istoriškai žemo taško ir kėlė baimę kiaulių augintojams. Tačiau viščiukų broilerių kainos šoko į viršų ir pasiekė labai seniai regėtas aukštumas. Taip pat sparčiai augo ir galvijų skerdenų kainos. Tokių skirtingų pokyčių priežastys labiausiai yra susiję su pasiūlos ir paklausos veiksniais. Kiaulienos kainos Europoje 2019 metais dėl kiaulių maro Kinijoje šoktelėjo iki seniai matyto lygio, tačiau dėl didelių kainų didėjo ir kiaulių banda mūsų žemyne, o Kinija apsitvarkė su kiaulių maro problemomis ir šiemet situacija kardinaliai pasikeitė – rinkoje susidarė perteklius.

Tačiau tai tik laiko klausimas, kai pasiūla vėl ims mažėti ir kiaulienos kainos veikiausiai kitąmet jau bus gerokai didesnės negu šiemet. Viena iš priežasčių, kodėl labai didėjo ir paukštienos kainos, buvo paukščių gripo daroma žala paukštynams. Ir vėl didelių nuostolių patiria mūsų kaimynė Lenkija, kuri yra didžiausia vištienos gamintoja Europos Sąjungoje. Didelės pašarų ir energetinių produktų kainos taip pat smogia paukštininkyste besiverčiantiems ūkiams. Todėl didelio optimizmo, kad paukštienos kainos kitąmet greitai sugrįš į anksčiau įprastą lygį, kol kas nėra.

Šaltinis: tv3.lt, 2021-12-17

Ankstesnės žemės ūkio naujienos