Žemės ūkio naujienos: 2022-02-01

„A. Gedvilo iš Norvegijos parvežta idėja ir pramoninis šiltnamis į Laukžemės kaimą sugrąžino ne tik Andrių, bet ir jo brolį, draugus. Tai vienas iš pavyzdžių, kai pirmiausia – tikslas. Reikia kuo daugiau tokių žmonių, grįžtančių ir kuriančių Lietuvoje”, – sako K. Navickas.

Po 20-ies metų darbo užsienyje, Norvegijos šiltnamiuose įgytą patirtį A. Gedvilas planuoja panaudoti Kretingos rajone esančiame Laukžemės kaime. Įsigytame sklype jis pastatė 800 kvadratinių metrų šiltnamį su reikalinga įranga. Prieš tai šiltnamį teko išmontuoti Norvegijoje ir pargabenti į Kretingą. O kartu su šiltnamiu į Lietuvą gyventi grįžo ne tik būsimasis ūkininkas A. Gedvilas, bet ir jo brolis Vytautas bei draugai. Jie ir padėjo šiltnamį virinti, montuoti ir įrengti.

„Atsivežiau ne tik šiltnamį, bet ir žinių, patirtį, visada turėjau planą grįžti. Norvegijoje taip pat auginau žoleles, tad dirbu tai, ką geriausiai moku. Pradėsime ir daržoves auginti – brokolius, kalafiorus“, – planais dalijasi Andrius.

Grįžusieji iš emigracijos per mėnesį ūkininkų krautuvėlėms tiekia 20 tūkst. vazonėlių prieskoninių augalų, tačiau užsakymų daugėja. Kretingoje užaugintos prieskoninės žolelės kol kas tiekiamos ūkininkų krautuvėlėms „Vikis“.

„Antras mėnuo, kai tiekiame prieskonius „Vikiui“. 20 tūkst. vazonėlių – ne riba, jei bus poreikis – plėsimės. Galime tiekti kad ir 100 tūkst. vazonėlių per mėnesį“, – teigia plėtrą ir pagalbininkų įdarbinimą planuojantis ūkininkas.

Ūkio veikla įsibėgėja, tačiau Andrius neslepia, kad žiemą planus pakoregavo išaugusios elektros kainos. Šiltnamio šildymo sąskaitos verčia koreguoti planus. Broliui teko grįžti į Norvegiją užsidirbti pragyvenimui ir šiltnamiui. Šiek tiek sušilus orams pramoniniame A. Gedvilo šiltnamyje suvešės bazilikai, čiobreliai, mėtos, melisos, krapai ir kitos prieskoninės žolelės.

Žinios svarbiau už pinigus

Apie savo planus žemės ūkio ministrui K. Navickui papasakojo ir kitas Kretingos rajono ūkininkas Virginijus Čėsna, 1200 ha augalininkystės ūkyje auginantis javus, rapsus, pupas, posėlį.

Ūkininkas nuo 2005 m. praktikuoja neariminę žemdirbystę. Tausodamas dirvą, pasitelkia naujausias technologijas ir planuoja pereiti prie tiesioginės sėjos.

„Daug važinėju, mačiau, kaip kiti tuo užsiima, o kad viską suprasčiau, reikia laiko. Noriu dar labiau saugoti dirvą ir pasiekti gerų rezultatų – visiškai pereiti prie tiesioginės sėjos, kai nuėmus derlių, tiesiai sėjama į dirvą. Ši technologija brangesnė, reikia daugiau žinių, tačiau tikiu, kad su laiku viskas bus, svarbu mokytis“, – sako ūkininkas, ramiai pasitinkantis Žaliojo kurso pokyčius.

Pasak Virginijaus, iki šiol ariantiems dirvas sudėtinga persiorientuoti į neariminę žemdirbystę, nes trūksta žinių ir reikalingos technikos.

„Pereinant prie tiesioginės sėjos turime išmokti dalintis ir technika, ir paslaugomis – nebūtina visko turėti patiems. Taip pat ūkininkai privalo mokytis. Dabar daug kas akcentuoja išmokas, jų dydžius, bet negirdėjau, kad kas nors norėtų mokytis. Svarbiausia yra žinos, supratimas: išmokos be žinių, kaip jas tinkamai panaudoti, ateičiai neatneš nieko gero“, – teigia V. Čėsna.

Jo ūkyje aktualius žemės ūkio klausimus su ministru K. Navicku taip pat aptarė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius.

Šaltinis: zum.lrv.lt,2022-01-31

2021 m. susietosios paramos už mėsinius ir pieninius gyvulius dydžiai:

susietoji išmoka už mėsinį galviją – 102,22 Eur už vnt.;
susietoji išmoka už mėsinę avį – 15,00 Eur už vnt.;
susietoji išmoka už pieninės veislės bulių – 109,10 Eur už vnt.;
susietoji išmoka už pieninę ožką – 27,85 Eur už vnt.

Išmokos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas valdos valdytojams pradedamos mokėti nuo š. m. kovo 1 d.

Šaltinis: nma.lt,2022-02-01

Svarstoma galimybė padidinti minimalų pakrantės apsaugos juostos dydį visiems vandens telkiniams. Koks jis galėtų būti, dar neapsispręsta, tačiau mokslininkų nuomone, Lietuvoje minimalus siektinas pakrantės apsaugos juostos plotis vandens tėkmėms tūrėtų būti ne mažesnis kaip 10 m, kadangi tik tada juosta gebėtų efektyviai sulaikyti paviršinį azoto junginių nuotėkį.

Ieškoti efektyvesnių pakrančių apsaugos sprendimų skatina tai, kad esami minimalūs pakrantės apsaugos juostos dydžiai (2,5 m) yra per maži ir neužtikrina pakankamos vandens telkinių apsaugos nuo taršos. Pavyzdžiui, nepakankamai efektyviai sulaiko biogenines medžiagas, kurios skatina vandens telkinius užželti pertekline vandens augalija ir spartina jų nykimą.

Saugomų teritorijų įstatymas taip pat numato vieną iš tikslų – užtikrinti, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, išsaugoti jų pakrančių ekosistemų stabilumą.

Tačiau valstybinio monitoringo rezultatai rodo, kad apie du trečdaliai šalies upių ir ežerų neatitinka geros būklės kriterijų, žemės ūkio tarša (pasklidosios taršos šaltinis) nurodoma kaip vienas iš didžiausių vandens taršos šaltinių, kurio neigiamas poveikis tik didėja.

Taip pat svarstoma galimybė atsisakyti polinkio kampo skaičiavimo ir įvesti fiksuotus pakrančių juostų dydžius, nustatomus nuo kranto linijos. Tokia praktika taikoma ir kaimyninėse šalyse. Šiuo metu galiojantis skaičiavimo mechanizmas pernelyg sudėtingas ir neleidžia patiems žemės savininkams, įmonėms be klaidų įvertinti, koks juostos plotis konkrečioje vietoje turi būti taikomas.

Pakrantės apsaugos juostos plotis dabar skirstomas pagal paviršinio vandens telkinio dydį ir pakrantės žemės paviršiaus vidutinį polinkio kampą. Šis kampas turi esminę įtaką apsaugos juostos pločiui, todėl jo nustatymas reikalauja geodezinių matavimų įgūdžių, kadangi net ir 1 laipsnio skirtumas lemia dvigubai ar net trigubai mažesnį ar didesnį pakrantės apsaugos juostos plotį.

Su šia problema susiduria ir aplinkosaugos, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai, matininkai, projektuotojai, žemėtvarkininkai ir apie ją ne kartą yra informavę ministeriją. Įteisinus šį pakeitimą jiems sumažėtų administracinė našta ir finansinės išlaidos.

Inicijuoti minėtuosius pokyčius skatina ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos, pagal kurį, nuo 2023 m. visos teritorijos, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turėtų būti įtrauktos į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų registrą. Aplinkos ministerija turės visai šalies teritorijai parengti skaitmeninį žemėlapį su aiškiai nustatytomis paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų ribomis.

Dabartinis pakrančių apsaugos juostų nustatymas reikalauja individualaus vietovės situacijos įvertinimo (matavimo geodeziniais metodais), todėl tokio žemėlapio parengimas pareikalautų nepagrįstai didelių investicijų.

Tikimasi, kad pakeitus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus ir parengus skaitmeninį žemėlapį su nurodytomis konkrečiomis teritorijomis, kuriose taikomos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bus pasiekti reikšmingi pokyčiai.

Tai yra, sumažės antropogeninės veiklos neigiamas poveikis paviršiniams vandens telkiniams ir kraštovaizdžiui, leis efektyviau ir ekonomiškiau vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę ir kartu prisidės prie administracinės naštos mažinimo tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose.

Detaliau apie pokyčius šioje srityje informuosime, kai bus parengtas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo pakeitimo projektas.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-01-31

– Iš viso nustatyta 4 760 žemės naudojimo tvarkos pažeidimų: 2 857 valstybinės ir privačios žemės užėmimo / savavališko naudojimo atvejai; 1 745 žemės naudojimo apleidimo atvejai; 158 – įvairūs kiti pažeidimai.

– Už nustatytus pažeidimus skirta 115 130 eurų baudų.

– Daugiausiai dėmesio buvo skirta neteisėtam valstybinės ir privačios žemės užėmimo (ypač tikrinant kitos paskirties žemės sklypus ir sodininkų bendrijų teritorijas) ir žemės apleidimo atvejų nustatymui.

– Daugiausia patikrinimų atlikta Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono, Klaipėdos rajono, Šiaulių savivaldybių teritorijose.

Išsami informacija apie atliktus patikrinimus ir nustatytus pažeidimus pateikiama interaktyvioje 2021 m. žemės naudojimo valstybinės kontrolės ataskaitoje

„Ataskaitoje pateikiame kontrolės vykdymo rezultatus, duomenų analizę, skaitmeninius patikrinimų ir pažeidimų žemėlapius. Taip pat ataskaitoje pateikiame vaizdinę medžiagą apie tinkamą žemės naudojimą. Ši informacija suteikia daugiau aiškumo apie tai, kokių pareigų visi žemės savininkai (naudotojai) privalo laikytis, naudodamiesi savo privačia ir valstybine žeme“, – sako NŽT Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus vadovas Virgis Valentukevičius.

Pasak V. Valentukevičiaus, NŽT nuolat skatina žmonių nesitaikstymą su galimais žemės naudojimo pažeidimais, siekia didinti žmonių susidomėjimą ir aktyvumą dalyvauti žemės naudojimo valstybinės kontrolės veikloje. Šiems tikslams nuo 2021 m. rudens veikia atskira Žemės naudojimo valstybinės kontrolės interneto svetainė, pritaikyta ir mobiliesiems įrenginiams, kurioje gyventojai gali paprastai ir patogiai pranešti apie pastebėtus pažeidimus.

Šaltinis: nzt.lt, 2022-02-01

Avys tapo vilkų taikiniu

Zootechnikės specialybę buvusiame Marijampolės žemės ūkio technikume R.Garmienė įgijo, kai jos vaikai jau buvo paaugę. Nuo jaunumės moteris jautė prieraišumą gyvuliams, todėl jų neketina atsisakyti ir būdama pensijoje. Pašventupio kaime, vienkiemyje, netoli piliakalnio bei miško, gyvenanti našlė apgailestaudama pasakojo, kad tris metus iš eilės labai daug jos ūkio avių išpjovė vilkai. Todėl avių banda kasmet mažėjo ir nyko.

„Buvo kažkoks siaubas. Vieną 2020 metų rytą atsikėlusi iš 24 avių radau 15 negyvų, o dar kiek apdraskytų, perkąstų, kurias turėjau skubiai pripjauti, nes sužaloti ėriukai ar avys ilgiau kaip 2–3 dienas neišgyvena. Dar ir dabar akyse vis stovi vaizdas, kaip atvažiavusi mašina išvežė kalną negyvų avių“, – iki šiol dėl vilkų sunaikintų gyvulių sielojasi ūkininkė.

Po tokio išbandymo, R.Garmienė pernai kiekvieną vakarą pargindavo avis į tvartą, nė karto nepaliko jų nakvoti lauke. Vis tiek išsaugoti turimus gyvulius nebuvo lemta. „Pernai jau nedaug buvau pasilikusi – tik 4 suaugusias avis. Viduryje šviesios dienos (apie 15 val.) atlėkė vilkai prie pat namų. Viskas įvyko nedideliu atstumu nuo sodybos. Avys ganėsi pririštos, o ėriukai kiek nori, tiek ganosi pievoje. Vilkai vieną jauniklį pasigavo, apdraskė, bet prie grandinės pririštas avis buvo lengviausia paimti. Tos ir tapo taikiniu“, – apgailestaudama pasakojo ūkininkė.

Ji teigė mananti, jog vilkai pralėkdami pamatė erdvioje pievoje besiganančias avis su palaidais ėriukais ir įvertino, kad tai gali būti lengvas grobis: vienoje pievos pusėje yra vienas griovys, o už kokio pusės kilometro – kitas. Apie kilusį sąmyšį lauke ūkininkei pranešė gyvuliai – palaidi ganęsi ėriukai staiga atlėkė į kiemą ir šunys sulojo. Kai ūkininkė atbėgo į pievą, pamatė, kad arklys stovi išsigandęs, o vienos avies, kuri buvo pririšta, viduriai jau išplėšti. Nieko negalėjo jai pagelbėti. „Ūkininkams vis sakoma, kad reikia saugoti galvijus. Kaip dar kitaip galima išsaugoti, jeigu jau vidury dienos prie pat namų užpuolė“, – vilkų padarytą žalą priminė R.Garmienė.

Gal kam trūksta šieno?

Po vilkų išpuolių ir ūkininkei svyra rankos. Ji dar ūkininkauja, bet jau mažiau. Kaip pati sakė, karvių jau atsisakė, nes reikėdavo labai toli vežti pamelžtą pieną. Už pieną nedaug mokėjo, todėl su melžimu nebevargsta. Anksčiau 3–4 arklius laikydavusi, nes ir ganyklų užtektinai. Ūkininkavimo apimtis ne iš gero mažinanti R.Garmienė šiemet pasiliko tik tris motinines avis, aviną ir arklį.

Kai sumažėjo gyvulių, dalį pievų pernai išnuomojo jaunam ūkininkui, kuris augins grūdines kultūras. „Dabar visi kalba apie pievų žalinimą. Ir aš sulaukiau pranešimo, kad galbūt reikės atstatyti pievas. 30 metų kasmet deklaruodavau turinti po 10 ha pievų. Aš tik pernai, kai man šitaip „išdirbo“ vilkai ir jau nedaug gyvulių beliko, pasilikau apie 5 ha pievų, o kitą pusę perleidau jaunam, darbščiam ūkininkui, kad jis tą žemę dirbtų, nes jis man nušienaudavo, viską pagelbėdavo“, – kalbėjo moteris.

Ūkyje netrūksta ir kitų problemų: „Kitas klausimas – kur man padėti šieną, susuktą iš pievų? Praėjusią vasarą suritau 80 rulonų šieno. Nuo užpernai dar likę 40 rulonų. Ir stovi kieme jų kalnas. Kur man juos dėti? Aplink niekam šieno nereikia. Kai ankstesniais metais trūko pašarų, tai visi žinojo, kad pas mane jų yra. Šieno žmonės atvažiavo net iš Šilavoto. O dabar niekam šieno nereikia, nes karvių nelaiko. Mūsų kaimas nedidukas – 5 gyventojai. Nė vienas neturime karvės. Kai man ėriukams reikėjo pieno, pirkau sausą koncentratą. Tad ir kyla klausimas – kur padėti tą šieną? Smulkinti negalima – neleidžia. Ir su tokia problema susiduriu ne aš viena, visi, kurie turi pievų.“

Ūkininkė tikino, kad pravažiuojantiems gali susidaryti vaizdas, jog čia gyvena „baisi“ ūkininkė – prie sodybos kalnai pašarų rulonų. Vieni į agroplėvelę suvynioti, kiti – tik į tinklą. „Atrodo lyg laikyčiau 30 melžiamų karvių, nors jų neturiu nė vienos“, – atsiduso Pašventupio kaimo gyventoja.

R.Garmienė minėjo, kad savame ūkyje nebuvo sąlygų auginti javus, nes neturėjo patalpų grūdams, ji įsirengusi tik mažus aruodėlius. Moters teigimu, buvo daug pigiau iš gretimo pažįstamo ūkininko nusipirkti grūdų gyvuliams, nei užsiimti jų auginimu. „Kai reikėdavo grūdų, paskambindavau – atveždavo maišuose. Nei man tampytis, nei bijoti, kad grūdai sulis, supus. Atsiskaičiau – ir viskas“, – pasakojo Prienų rajono gyventoja.

Darbas ir ūkis skaidrina dieną

R.Garmienė galėtų atsisakyti visų ūkio rūpesčių, bet sako, kai jau visai nieko nelaikys, liks be gyvulių, gali jai pačiai pablogėti sveikata. Dabar, kai reikia ryte keltis, kai kada tenka ir su dviem lazdomis pasiramsčiuoti, kol „įsieina“, nors būna rytų, kai ir šuo šeimininkę sunkiai paveja. Bet moteris žino – reikia, tad atsikelia, išsijudina, nes laukia gyvuliai ir augintiniai. Kai turi veiklos, geriau jaučiasi: pati kieme malkas susitvarko, prie diskinio pjūklo („kreizo“) pastovi, vežimaičiu susiveža, į rietuves susideda. Kai išeina 11–12 val. į kiemą, tai atgal į kambarį pareina pavakare.

„Visą gyvenimą dirbau, kaime gimusi, augusi, ir visada gyvulį vertinu, branginu, prie gyvuliuko pripratusi, aš kitaip negaliu. Buvo laikas, jauna buvau, 20 karvių melžiau, kiaules šėriau, „perėjusi“ visus ūkio gyvulius. Jei gyvulio nėra – viskas, aš sužlugdyta, man turi būti gyvuliukų“, – atviravo ūkininkė.

Ji prisiminė, kad anksčiau jos sodyba buvo judresnė, gyvesnė. „Būdavo, atsikeliu ryte, išeinu į kiemą – ten teliukas bliauna, ten karvė mūkia, gal jau gerti, gal ko kito prašo. Dabar atsikėlei – net sunku išgirsti savame kaime šunelį lojant. Gal už pusantro kilometro yra įsikūręs jaunas ūkininkas, tai tik iš ten dar garsas sklinda – girdžiu jo gyvulius. Pavasarį jau tik paukščiai užgožia tuštumą, laukų tylą. Aš nemėgstu kaimo tylos, mane ji „pjauna“, žlugdo. Kur tik būnu, visur ir visada įsijungiu radijo imtuvą, jis birbia ne tik kambaryje, bet ir lauke, lauko virtuvėje. Ir taip nuo 5 val. ryto. Tik vakare duodu jam pailsėti – įsijungiu televizorių“, – apie gyvenimą kaime pasakojo R.Garmienė.

Kol turėjo artimą žmogų greta, buvo su kuo pasikalbėti, bet pernai liepą jis iškeliavo anapilin. Dabar, likusi viena, ūkininkė kalbasi su savo gyvuliukais. Jos klausosi keturi šunys, katės, bet jie jai nieko nepapasakoja, tik ji – jiems. „Esu toks žmogus – ar susiėjimas, ar koks susirinkimas, visur dalyvauju. Per šventes paskambinu ir pasveikinu visus – seniūną, bibliotekininkę, kultūros darbuotoją. Mane kartais sunku būna „užrišti“, kai pradedu kalbėti“, – VL žurnalistei atviravo ūkininkė.

Dar ne viskas prarasta

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas siūlo išimtis dėl daugiamečių pievų atkūrimo taikyti ūkininkams, įkūrusiems sodus, uogynus, riešutmedžių ūkius, taip pat auginantiems vaisius ir daržoves gamtą tausojančiu būdu. Svarstoma apie išimtis ir smulkiems ūkiams bei jauniesiems ūkininkams, tačiau tam reikia ūkininkų solidarumo deklaruojant ir išlaikant daugiametes pievas.

Be to, ministras su Europos Komisija (EK) planuoja tartis dėl pievų pokyčio rodiklio skaičiavimo metodikos. Tai aktualu ne tik šiais metais, bet ir nuo 2023 metų atsirandantiems įsipareigojimams išlaikyti daugiametes pievas, siejamiems su naujais referenciniais metais. Šiuos klausimus žemės ūkio ministras K.Navickas aptarė su Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovais. Galutinis sprendimas bus priimtas pasitarus su socialiniais partneriais.

Planuojama išimtis dėl pievų atkūrimo taikyti sodininkams, uogų, riešutų augintojams ir kitiems, pievas pakeitusiems daugiamečiais sodiniais, išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kurie įprastai auginami biokurui. Taip pat siūloma, kad pievų atkurti nereikėtų tiems ūkininkams, kurių beveik visa turima žemė yra daugiametė pieva (95 proc. ir daugiau) ir jie laiko gyvulius (ne mažiau kaip 0,3 SG/ha).

Tiems ūkininkams, kurie į išimtis nepateks, Nacionalinė žemės tarnyba bus įpareigota pateikti detalią informaciją apie laisvus valstybinės žemės plotus, kuriuose jie galėtų atstatyti pievos plotą ją tiesiog deklaruodami. Daliai ūkininkų, išarusių pievas ir turinčių žolynų, kurie nedeklaruoti kaip daugiamečiai, bus siūloma daugiametėmis pievomis deklaruoti atitinkamą dalį savo žolynų.

Be to, su EK planuojama tartis dėl pievų pokyčio rodiklio skaičiavimo metodikos – į daugiamečių pievų apskaitą įtraukti buvusias ir referenciniais metais deklaruotas daugiametes pievas, kurios buvo apsodintos miškais arba apaugo savaiminiais medžiais, supelkėjo, taip pat šlapynes už deklaruojamo ploto ribų – plotus, kurie nebėra įtraukiami į daugiamečių pievų apskaitą, nors dėl jų agroaplinkosauginė būklė pagerėjo.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2022-01-31