Žemės ūkio naujienos: 2022-02-02

D. Gedvilas: permainos yra būtinos

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, permainos šiame sektoriuje yra būtinos, nes dauguma statytojų arba su NŽT reikalų turinčių verslininkų patiria nemažai problemų dėl dabartinės padėties. „Kad kažką reikia daryti, tai yra faktas. (…) Kažkokie pokyčiai galėtų būti daromi, tik reikia gerai apgalvoti, kokie veiksmai atneštų daugiau pažangos arba progreso derinimo ir kitais klausimais, kuriais kreipiasi interesantai, kad gautų greitus ir operatyvius atsakymus. Šiuo metu iš tikrųjų didžiulė dalis verslo atstovų yra nepatenkinti NŽT darbu“, – BNS sakė D. Gedvilas. Pasak jo, Europoje nemažai valstybių, sutvarkiusios žemėtvarkos klausimus, yra daug investavusios į duomenų skaitmeninimą, serviso programų kūrimą.

„Netgi mūsų kaimynė Latvija yra tą padariusi, todėl manau, kad savo laiku neišsprendę tų klausimų mes dabar ir turime tokią situaciją. (…) Mes ženkliai atsilikome ir šiandien turime tikrai pakankamai prastos kokybės NŽT paslaugas. Manau, kad tie pokyčiai ir yra inicijuojami, nes vartotojai nepatenkinti dabar esama situacija“, – aiškino asociacijos prezidentas. D. Gedvilas pabrėžė, kad visų pirma reikia sutvarkyti žemėtvarkos registro ir kadastro duomenis. „Kad ir kas administruotų NŽT ir visus žemėtvarkos klausimus, pirmiausia reikia labai aiškiai susitvarkyti patį registrą ir kadastrą.

Reikia investuoti į skaitmenizaciją, duomenų apdorojimą, nes šiuo metu paslaugų tempai ten tikrai netenkina. Manau, kad sklypų ir duomenų apie sklypus aprašai yra neišsamūs, todėl ir prie šitos dalies reikia labai smarkiai padirbėti ir sutvarkyti visą duomenų apskaitą“, – tvirtino D. Gedvilas. Pasak jo, diskutuojant dėl žemės valdymo perdavimo savivaldybėms reikėtų remtis gerąja Europos valstybių praktika.

„Nesu susipažinęs su visomis siūlomos pertvarkos detalėmis, tačiau yra gerų pavyzdžių Europos valstybėse ir, matyt, reikėtų nebandyti kurti naujo know-how, bet imti kitų valstybių gerąją praktiką ir ją diegti pas mus. Kaip tai bus daroma, su detalėmis nesu susipažinęs“, – sakė asociacijos prezidentas.

A. Avulis: miestuose žemę turi valdyti savivaldybių tarybos

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis pabrėžė, kad dėl žemės valdymo perdavimo savivaldybėms diskutuojama jau daugiau nei dešimtmetį. Anot jo, toks įstatymo projektas 2010 metais jau buvo priimtas Seime, tačiau tuomet jį vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, motyvuodama „gal ne visai stipriais argumentais“. „Lietuva yra turbūt vienintelė pasaulyje valstybė, kurios sostinėje žemę valdo ne Vilniaus miesto taryba, o Žemės ūkio ministerija.

Tai yra paradoksalu ir juokinga (…) Miestuose žemę turi valdyti miestų tarybos, taip yra praktiškai visame pasaulyje ir labai logiškai sunku paaiškinti, kodėl Žemės ūkio ministerija turi užsiimti žemės tvarkymu Vilniaus mieste“, – BNS aiškino A. Avulis. „Čia, manau, yra loginės klaidos atitaisymas ir tiek“, – pridūrė jis. Pasak verslininko, nesprendžiant šio klausimo per daugiau nei dešimtmetį kilo daugybė nesusipratimų ir konfliktų tarp ministerijos ir NŽT bei savo plėtros viziją turinčių miesto tarybų.

A. Avulis taip pat mano, kad pakeitimai leis išvengti politinių rietenų, kurios iki šiol dažnai kildavo, kai tarybose daugumą turėdavo kitų politinių partijų nei Vyriausybėje atstovai. „Viskas priklauso nuo to, kokios yra valdančiosios partijos ir koks yra jų santykis su miestais. Pavyzdžiui, Kaunas turėjo gerus santykius su „valstiečiais“ (Sauliaus Skvernelio Vyriausybe – BNS), tai Kaunas gal turėjo ir mažiau problemų. Vilnius su „valstiečiai“s gerų santykių neturėjo, tai ir tų problemų buvo daugiau.

Dabar tas politinių jėgų santykis yra pasikeitęs ir tą galima sutvarkyti“, – tvirtino „Hanner“ vadovas. Jis taip pat vylėsi, kad Aplinkos ministerijos siūlomi pakeitimai leis sumažinti biurokratinę naštą. „Dabar mes kelis mėnesius blaškomės tarp NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės, nes vieni siunčia į savivaldybę, o pastaroji – į NŽT. Miestas mato vieną, o NŽT – kitą politiką. Jeigu miestas mato, jog reikia daryti konversijos projektus, nugriauti senus pastatus, senas gamyklas, senus sandėlius ir vietoje jų statyti namus, kurie yra reikalingi žmonėms, tai NŽT viską mato priešingai ir sako, kad to negalima daryti“, – sakė A. Avulis.

G. Tiškus: geriausias sprendimas būtų atkurti Statybos ir urbanistikos ministeriją

Pasak Architektūros ir urbanistikos eksperto Gintauto Tiškaus, siūlomi pakeitimai yra žingsnis teigiama linkme, tačiau jis pasigenda diskusijų dėl kontrolės mechanizmo bei abejoja, ar Aplinkos ministerija bus pajėgi tinkamai tvarkytis su naujomis funkcijomis. Anot jo, šiuo atveju geriausias sprendimas būtų atkurti Statybos ir urbanistikos ministeriją, kuri dar 1998 metais buvo prijungta prie Aplinkos ministerijos.

„Pačiai idėjai, kad reikėtų koncentruoti su teritorijų planavimo ir statybos sritimis klausimus vienoje ministerijoje, aš pritarčiau, nematyčiau čia kažkokio didelio blogumo. Tačiau tam reikia labai atsakingai pasiruošti, peržiūrėti tuos dalykus iš esmės, nes vien tik NŽT perdavimas kitai ministerijai savaime nieko neišspręs“, – BNS sakė G. Tiškus. „Tas mechaninis perdavimas problemas gali išspręsti tik vizualiai, bet ar iš tikrųjų taip įvyks, mano galva, dar diskusija turi vykti“, – pridūrė jis. Pasak G. Tiškaus, jis labiausiai pasigenda diskusijų dėl kontrolės.

„Mano galva, vienas iš svarbiausių dalykų yra priežiūra, nes šiaip dienai NŽT pati save kontroliuoja. Sprendžiat tarnybų ir kompetencijų klausimus reikėtų diskutuoti ir apie kontrolės mechanizmą, kaip šitie procesai turėtų vykti. Teisės aktai patys neveikia, jų veiklą užtikrina žmonės ar institucijos. Tos institucijos turi būti įgalios profesionaliai tuos klausimus atlikti“, – aiškino G. Tiškus. G. Tiškaus teigimu, dabar Aplinkos ministerijai ketinama perduoti nemažai papildomų funkcijų, todėl kyla klausimas, ar ji bus pajėgi tvarkytis ir koncentruotis į visas pakankamai svarbias atsakomybes.

Aplinkos ministerija neseniai pateikė derinti Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų pakeitimų projektus. Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. Aplinkos ministerija nuo šių metų liepos formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse bei perimtų NŽT pavaldumą.

Taip pat pirmajame etape – nuo 2023 metų gegužės – savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojos visoje jų teritorijoje, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Antrajame etape planuojama sukurti aiškų ir skaidrų valstybinės žemės naudojimo kontrolės mechanizmą, kad jos patikėtiniai nekontroliuotų jų pačių priimamų sprendimų teisėtumo.

Šaltinis: delfi.lt, BNS, Šarūnas Sabaitis, Izabela Kuzmicka, 2022-01-31

Identifikuos problemas ir siūlys inovacijas

Biodujų laboratorijos vadovo, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto prof. Kęstučio Navicko teigimu, iš pradžių skepsį galbūt kėlusi ambicija iki 2050 metų Europai tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu, labai tikėtina, bus įgyvendinta. O Lietuva turi resursų šį tikslą sėkmingai pasiekti ir gerokai anksčiau.

Žemės ūkį ir visą maisto sektorių (įskaičiuojant perdirbimo, transportavimo, namų ūkiuose išmetamų produktų kiekius) ekspertai įvardija kaip reikšmingą aplinkos teršėją ir klimato kaitos kaltininką. Didelio masto tarptautiniame projekte „ENOUGH“ bus ieškoma sprendimų, kaip maisto grandinėje nuo lauko iki stalo taupyti išteklius ir išvengti anglies dvideginio emisijų. Ketverius metus vyksiančiam tyrimui suburtas tarptautinis 28 narių iš 9 Europos šalių konsorciumas – universitetai, pramonės subjektai, verslo asociacijos ir nevyriausybinės organizacijos.

Trys uždaviniai

Pasak Lietuvos komandai projekte vadovaujančio prof. K.Navicko, maisto grandinei keliami trys uždaviniai: mažinti aplinkos taršą, taupyti energiją ir taikyti atsinaujinančios energijos technologijas, kiek įmanoma daugiau atliekų panaudojant energijai išgauti.

„Pirmiausia keturiose darbo grupėse identifikuosime esamas problemas, vėliau siūlysime konkrečias technologijas situacijai gerinti. Europos agrosektorius labai įvairus – vienoms šalims aktualu sumažinti transporto taršą pervežant vaisius ir daržoves, kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, taršos problemų kelia gyvūninės kilmės produktų gamyba ir perdirbimas.

Šioje grandinėje ieškome silpniausių vietų. Galbūt ir stebina, tačiau statistika atskleidžia, kad labai didelės yra maisto šaldymo sąnaudos. Kita silpnoji grandis – nesutvarkytos atliekos“, – tarptautinio projekto tikslus komentuoja prof. K.Navickas, pastebėdamas, kad jo vadovaujamos laboratorijos tyrėjai kelioms dešimtims Lietuvos įmonių jau yra padėję sėkmingai įsidiegti biodujų gamybos technologijas ir taip apsirūpinti energija. Projekto metu šios įmonės bus pristatomos kaip gerieji pavyzdžiai kitoms ES šalims.

Gali tapti pavyzdžiu kitoms šalims

VDU ŽŪA Jungtinių tyrimų centro Biodujų laboratorijos mokslininkai nuolat konsultuoja ūkininkus, pramonės įmonių specialistus, projektuotojus, energetikus. K.Navickas pasakoja, kad Lietuvoje didelė grandinės nuo lauko iki stalo problema – epidemiologiniu požiūriu pavojingos, nemalonius kvapus į aplinką skleidžiančios skerdyklų atliekos, kurių susidaro šimtai tonų. Jomis atsikratyti tiesiog deginant, eksperto įsitikinimu, yra neleistina ir atgyvenusi technologija.

K.Navickas tarp gerųjų pavyzdžių mini Biržuose įsikūrusią mėsos perdirbimo įmonę „Agaras“, kuri su VDU ŽŪA mokslininkų pagalba biodujas iš gamybos atliekų gaminasi jau nuo 2014 metų. Praėjusių metų pabaigoje biodujas pradėjo gaminti žuvies perdirbimo įmonė „Norvelita“. Projektus rengia ir kitos šalies maisto pramonės įmonės. Modernumo siekiančiame žemės ūkyje taip pat ne tik generuojamos biodujos, bet ir einama dar žingsniu pirmyn – iš šių dujų savoms reikmėms pradedama gamintis biodegalus.

„Esame tikri, kad maisto grandinės atliekas galima efektyviai panaudoti energijai išgauti. Lietuvoje jau turime įmonių, kurios iš atliekų pasigamina daugiau energijos, negu reikia jų pačių technologiniams procesams. Tai įrodymas, kad nulinis CO2 tikslas ne taip jau sunkiai pasiekiamas“, – teigia K.Navickas.

Pasak pašnekovo, pastaruoju metu Lietuvoje į biomasės atliekų tvarkymo veiklą vis daugiau įsitraukia stambusis verslas. Jis yra žalias, inovatyvus, tačiau norėdamas uždirbti didina pajėgumus, dėl to susidaro didelė atliekų koncentracija viename ūkio subjekte, ir tai kelia vietos bendruomenių nepasitenkinimą.

„Viena vertus puiku, kad organinės atliekos tampa vertę turinčia preke, tačiau esu šalininkas proceso, kai įmonės savo teritorijose diegia inovatyvias technologijas ir nesiveržia į socialiniu požiūriu jautrias erdves“, – savo nuomonę dėsto mokslininkas.

Ar nepritrūks politinės valios?

Paklaustas apie Lietuvos perspektyvas tapti Europos lydere plėtojant biodujų gamybą ir taip mažinti anglies dvideginio emisijas, K.Navickas teigia, jog maisto grandinėje turime nepaprastai daug biomasės, leidžiančios praktiškai atsisakyti išorinių energijos išteklių tiek technologiniams procesams, tiek transportui.

„Esu linkęs tikėti, kad tai ir įvyks, nes kito kelio tiesiog nėra – iškastinio kuro ištekliai senka, o energijos kainos auga. Didžiausi ištekliai Lietuvoje biodujoms gaminti yra gyvulių fermose susikaupiantis mėšlas. Jau pasigirsta raginimų visą mėšlą perdirbti arba į kompostą, arba į energiją. Ir tai logiška, nes praėjęs bioreaktorių mėšlas virsta dar geriau augalų pasisavinama trąša. Tai rodo ir moksliniai tyrimai. Šiaudus paversti biodujomis sudėtingiau, tačiau naudojant tam tikrus biostimuliantus tai irgi įmanoma.

Taip pat turėtume aktyviau auginti energines kultūras – daugiametes žoles, cukrinius runkelius, kukurūzus ir įvairius netradicinius augalus. Lietuvai jau seniai reikėjo užsiimti biomasės ruoša, nes nėra tvaru įsivežti nei naftą, nei medieną ar jos atliekas“, – kalba pašnekovas, atkreipiantis dėmesį, kad didelis Lietuvos biomasės potencialas gali būti daugiamečiai žolynai. K.Navicko nuomone, Lietuvoje neturėtume perdėtai jautriai reaguoti į ES reikalavimą atkurti suartas pievas, nes jos – didelis potencialas bioenergetikai vystyti.

„Esame atlikę tyrimą ir gaminę biodujas iš kelių skirtingų rūšių žolynų. Vėliau išanalizavome visą ciklą, kiek tai apsimoka, ir gavome labai intriguojantį rezultatą – iš kai kurių rūšių žolių išgautos biodujos turėjo 6 kartus didesnę energinę vertę, negu buvo sunaudota energijos visame cikle nuo sėjos iki pat biodujų reaktoriaus“, – teigia ekspertas, besistebintis ydinga finansinės paramos schema biodujų jėgaines norintiems statyti žemdirbiams. ES ir nacionalinė parama teikiama tik tuo atveju, jei statomoje biodujų jėgainėje planuojama perdirbti mėšlą arba kitokias organines atliekas. Naudojantiems pievų žolę ar energinius augalus parama nenumatyta.

„Tikrai sutinku, kad atliekos yra žaliava numeris vienas, bet niekam ne paslaptis, kad pievas ūkininkai neretai šienauja vien tam, kad gautų už tai išmokas. Vėliau žolės biomasė tiesiog pūva laukuose ar pamiškėse ir didina CO2 emisijas. Argi nebūtų ūkiška ją paversti biodujomis?“ – stebisi K.Navickas, apgailestaudamas, kad kuriant strateginius žemės ūkio planus ir finansinės paramos schemas mokslininkų nuomonės neklausiama.

„Išteklių turime. Technologijos sukurtos ir išbandytos. Savarankiškai investuoti pajėgus verslas jomis sėkmingai naudojasi. Tačiau iš politikų pusės reikia atitinkamos komunikacijos ir lankstesnių paramos formų, motyvuojančių žemdirbius aktyviai ir drąsiai imtis biomasės perdirbimo į biodujas. Priešingu atveju su Europos žaliuoju kursu gali nutikti taip, kaip su skiepais nuo COVID-19 – teoriškai aišku, kad be jų pandemijos neįveiksime, tačiau praktiškai vakcinacijos tempai nėra tokie, kurie duotų laukiamą efektą“, – reziumuoja mokslininkas.

Šaltinis: VDU ŽŪA, 2022-02-01

Čia taip pat galima rasti ne tik visų Lietuvoje veikiančių institucijų, susijusių su intelektine nuosavybe, svarbiausias naujienas, bet ir sužinoti apie artimiausius renginius, mokymus, aktualijas intelektinės nuosavybės srityje.

Viena pagrindinių svetainės galimybių – nuotolinės konsultacijos, kurių metu žmonės sulauks nuotolinių ekspertinių konsultacijų intelektinės nuosavybės apsaugos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, registravimo, pažeistų teisių gynimo, intelektinės nuosavybės portfelio formavimo bei valdymo klausimais.

Tikimasi, kad ši internetinė svetainė taps puikiu informaciniu įrankiu naujiems verslams, mokslininkams, studentams ir kitiems, besidomintiems intelektine nuosavybe ir jos apsauga, palengvins verslo procesus, didins konkurencingumą bei stiprins visuomenės pagarbą bei žinomumą apie intelektinės nuosavybės ir jos kūrėjų svarbą valstybės pažangai.

Svetainę intelektine.lt administruoja ir informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-01

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-02-01