Žemės ūkio naujienos: 2022-01-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas: pozityvūs Skuodo rajono ūkininkų tikslai – našumą didinti investicijomis ir mažesnėmis sąnaudomis
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi konkurso „Metų ūkis 2021“ nugalėtojų Skuodo rajone Živilės ir Andriaus Narmontų bei brolių Remigijaus ir Rindaugo Kaniavų šeimos ūkiuose. Taip pat žemės ūkio aktualijas aptarė su rajono meru Petru Pušinsku ir ūkininkų bendruomenės atstovais.
„Pozityvu, kad Skuodo rajono ūkininkai, pasinaudoję parama, racionaliai plečia ūkių veiklas. O įdiegtos modernios technologijos pakeičia sunkų rankų dabą ir žemės ūkio veikloms suteikia patrauklumo. Kaimo vietovėse ypač svarbu, kad perspektyvas mato jaunos šeimos“, – sako ministras K. Navickas.
Ylakių seniūnijoje esančio Živilės ir Andriaus Narmontų augalininkystės ūkio plotas – 300 ha. Pusę jo užima sėklininkystė – auginami motiejukai, baltieji dobilai ir baltosios garstyčios. Kita dalis tenka žieminiams ir vasariniams kviečiams, ankštiniams.
A. Narmontas su ministru pasidalijo septynerių metų ekologinio ūkininkavimo patirtimi, kurio atsisakė prieš trejus metus. „Didžiausia problema buvo sudėtingas bendravimas su „Ekoagros“, pertekliniai reikalavimai. O ir ekologinės produkcijos kaina ėmė mažėti, chemizuotos – augti. Be to, pastebėjau, kad pamažu alinamas dirvožemis, todėl nusprendžiau nesiblaškyti, o tvarumą užtikrinti sėjomaina su žolinių augalų sėklininkyste“, – teigia ūkininkas.
Dirvožemio tvarumui palaikyti jis naudoja įvairias kultūras: miglinius javus (kviečius) keičia pupiniais (dobilai, žirniai), bastutiniais (baltosios garstyčios sėklai). Šeimos ūkis dalyvauja agrarinės aplinkosaugos priemonėje „Tarpinių pasėlių auginimas”.
„Kas ketverius metus kiekviename lauke paliekame tarpinius pasėlius iki pavasario. Taip į dirvožemį įnešama organikos bei sumažinamas maisto medžiagų išsiplovimas. Prie dirvožemio gerinimo prisideda ir sėklinių žolių auginimas. Auginant baltuosius dobilus kaupiamas azotas, o dirvožemis nejudinamas dvejus metus. Sėklinių motiejukų laukai nejudinami išbūna iki 6 metų. Taip sumažiname eroziją, didėja mikroorganizmų kiekis ir dirvožemio poringumas“, – tvaraus ūkininkavimo principais dalijasi A. Narmontas.
Dirbti šeimai padeda už Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) paramą įsigyta žemės dirbimo technika, grūdų saugojimo bokštai ir džiovykla. „Tai palengvina darbus ir sumažina rizikas prieš javapjūtę, leidžia nuimti geresnį derlių, jį išdžiovinti“, – teigia A. Narmontas. Ūkininkas planuoja ūkio plėtrą, o kol kas svarbiausia – ūkio tvarumas: viską padaryti savo jėgomis, su sava technika, o turimame plote didinti našumą.
Brolių Remigijaus ir Rindaugo Kaniavų pieno ūkis
Kitame Ylakių seniūnijos, brolių Remigijaus ir Rindaugo Kaniavų pienininkystės ūkyje – 200 karvių. Ūkiui plėsti telyčių įsigyta Vokietijoje. Pašaras gaminamas 400 ha plote. Panaudoję 2014-2020 m. KPP paramą investicijoms į žemės ūkio valdas, beveik prieš metus ūkininkai pradėjo eksploatuoti naują modernią fermą, kurioje melžimas robotizuotas, įrengti ventiliatoriai, elektriniai šepečiai, mėšlo siurblys, karvių guoliaviečių guminiai kilimėliai.
„Naujos technologijos palengvina ūkio darbus, mažiau reikia darbuotojų. Plėsimės, jei bus galimybė gauti paramą“, – sako Remigijus Kaniava. Paramų prioritetai ir įgyvendinimas, priežiūros institucijų reikalavimai, pievų atkūrimas, laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimas bei kiti aktualūs klausimai buvo aptarti ir ministro susitikime su Skuodo rajono meru bei ūkininkų bendruomene.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-01-28
300 ha valdantis ūkininkas pardavė traktorius – paskaičiavo, kad labiau apsimoka dirbti arkliais
Lietuvos sunkiuosius ir stambiuosius žemaitukus auginantis Vigantas Indrašius sako, kad nusprendė keisti ūkininkavimą – pardavinėti savo traktorius. Vietoj jų Jungtinėse Amerikos Valstijose iš motorizuotos technikos nepripažįstančios amišų bendruomenės užsisakė modernią arkliais traukiamą techniką.
„Pardavėme galingiausius traktorius, su kuriais sėjome ir kultivavome. Dabar ieškome, kas nupirktų jiems tinkantį plūgą ir kultivatorių, nes ši technika tiesiog nebeatsiperka. Kam tokiam mažam ūkiui kaip mūsų – 300 hektarų – brangūs traktoriai ir jų išlaikymas?“, – retoriškai klausia Vigantas Indrašius. Tačiau jis pabrėžia, kad toks pasirinkimas ne ideologinis, bet grynai ekonominis. Jo ūkis užsiima gyvulininkyste ir planuoja mažinti grūdinių kultūrų kiekį. Jei reikės atlikti jų priežiūros darbus techniką samdys. Taip paprasčiau ir pigiau nei viską supirkit ir išlaikyti pačiam.
Siūlo dirbti arkliais
300 ha ūkyje iki 100 ha ariamos žemės, likęs plotas pievos. Laiko virš 100 arklių. Realiai jų daugiau, nes kooperuojasi su kolegomis. Laiko retas nykstančias veisles, kurių dalį išlaikymo remia valstybė. „Jei žaliajam kurse ieškome tikros ekologijos, tai mažieji ūkiai iki 40 ha turėtų dirbti su arkliais. Nekalbu apie tuos, kurie valdo žemės iki 10 ha“, – savo viziją piešia V. Indrašius ir juokauja, kad kiekvienas traktoriaus išvažiavimas į laukus atneša nuostolius. Jei į laukus išeina arklys, tai jau pelnas. Taip nutinka, nes traktoriaus nuvertėjimas, jo išlaikymas, degalai kainuoja kur kas brangiau nei arklys, atliekantis tuos pačius darbus. Kalbant apie retų ir nykstančių veislių palaikymui skirtą paramą, kurią gauna ir V. Indrašius, už kiekvieną arklį mokama 200 eurų.
„Kalbant apie arklininkystę reikia pažymėti, kad pagrindinis okupantų tikslas buvo iš žmonių atimti šiuos gyvūnus, nes ūkininkui tai teikė nepriklausomybę. Keturiasdešimt metų juos galėjo laikyti tik valstybinio sektoriau įmonės. Dar ir dabar mes išlaikome vieną didžiausių Europos žirgynų ir privačiam sektoriui tos lėšos neatitenka“, – aiškina V. Indrašius. Arklininkas sako, kad arklys gali kurti didelę pridėtinę vertę nuo panaudojimo darbuose, pieno ir mėsos gamybos. Mes galime būti konkurencingi visame pasaulyje. Šiandien savo produktus galėtume parduoti net Japonijai. Trūksta tik kooperacijos, kad prikrautume pilną lėktuvą produktų.
Veža Italijon
Tačiau realus verslas kur kas paprastesnis. „Mes auginame arklius ir juos parduodame tiek Lietuvoje, tiek Italijoje. Pirkėjai įvairūs, vieniems jų reikia darbui, kitiems mėsai“, – iš ko gyvena aiškina V. Indrašius ir sako, kad, skirtingai nuo karvės, arklys taip neteršia aplinkos. Per metus jo ūkis parduoda 30-40 arklių, iš jų du trečdaliai skirti maistui. Jau dabar iš prieauglio aišku, kurie kumeliukai, kurių veislinė vertė žemesnė, bus penimi ir vežami į Italiją, kuri didžiausia šių gyvūnų pirkėja pasaulyje. Už gyvo svorio kilogramą mokama apie 2,5 euro.
Pusantrų metų arklys sveria apie 600 kg. Ūkininkas sako, kad už tokio pat svorio jaučio kilogramą galima gauti 1,6 euro. „Galime parduoti milžinišką kiekį arklių, tačiau mes jų tiesiog nepriauginame tiek, kiek reikia. Negalime kalbėti tokių nesąmonių, kad arklys negali būti auginamas mėsai ir privalo būti tik žaislu, kuris nuėda žolę apie sodybą. Tai tiesiog ūkinis gyvūnas. Sunkieji tinka ir jodinėjimui. Mums su jais nereikia nujoti iki Juodosios jūros. Be to, ir patys žmonės sunkesni“, – sako žemdirbys.
Technika iš amišų
Kalbėdamas apie darbą arkliais vietoj traktorių, ūkininkas savo, jog dabar svarbu nusipirkti kultivatorių, kuriuo turės paruošti dirvą avižų sėjai. Šį agregatą trauks keturi arkliai. „Kaip traktorių jėgos, taip yra ir arklių jėgos. Nuo dviejų iki šešiolikos. Tai priklauso nuo technikos dydžio. Pirksime 2,5 metro pločio kultivatorių. JAV jis kainuoja apie 9 tūkst. USD. Dėvėtą tokio pat pločio traktorinį kultivatorių parduosiu pigiau. Arkliams jo nepritaikysim, nes ten hidraulika, gyvūnams per sunkus. Daug perteklinio metalo. Agregatai turi būti kuo lengvesni“, – dėlioja V. Indrašius.
Ūkininkas mėgino tartis su traktoriams įrangą gaminančiomis įmonėmis, tačiau išsigando, kad tai bus „per grubi“ technika ir arkliams ją reikės „plėšti per jėgą“. JAV arkliais dirba ir tam skirtą įrangą gamina amišų bendruomenė, kuri nepripažįsta motorinių transporto priemonių. Iš ten agregatus pirks ir lietuvis. 20 ha traktoriumi galima apdirbti per porą dienų. Arkliais žmogus dirbs savaitę. Tačiau ne visi darbai ūkyje bus atliekami tik su keturkojais. Pasėta 70 ha kviečių. Šio ploto dirbimo technika jau parduota.
Planuojama samdyti techniką, kad javus pasėtų tiesiai į ražienas. Taip pigiau ir paprasčiau, nes pasamdyti darbininką jau sudėtinga. Išlaikyti techniką taip pat. „Galiu prašyti ES paramos, nusipirkti traktorių ir agregatus, tačiau jis stovės ir nuvertės“, – savo ekonominę viziją apibūdina ūkininkas. V. Indrašius sako, kad normaliai vieną arklį galima laikyti trijuose hektaruose žemės, nors gerose žemėse ekologiniam ūkiui skaičiuojama 1,5 ha, nors tai jau būtų intensyvioji žemdirbystė. „Galbūt tai, ką aš kalbu, yra tik iliuzija, tačiau aš tuo tikiu ir investuoji pinigus“, – neslepia V. Indrašius.
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-01-29
Ekspertai įvertino šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemones žemės ūkyje
Europos Žaliojo kurso iniciatyva dar pakankamai nauja, todėl tebevyksta intensyvios diskusijos, derinami įpareigojimai. Lietuva taip pat siekia įsigilinti, kokios inovacijos turi atsirasti ar kokias praktikas reikia plėtoti šalies žemės ūkio sektoriuje, kad jis ne tik sėkmingai įveiktų klimato kaitos iššūkius, bet ir prisidėtų prie jų sprendimo.
Iš įvairių organizacijų atstovų ir suinteresuotų asmenų sudaryta Žemės ūkio ir miškininkystės dekarbonizacijos darbo grupė rūpinasi, kad į atnaujinamą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKS) būtų įtrauktas žemės ūkiui geriausiai tinkantis priemonių rinkinys.
Pirmuose dviejuose darbo grupės susitikimuose aptarta padėtis šalies žemės ūkio bei miškininkystės sektoriuose ir nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaita. Dabar eilė atėjo esamų ŠESD mažinimo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose priemonių vertinimui bei užsienio ekspertų įžvalgoms.
Esamų ŠESD mažinimo priemonių vertinimą darbo grupės nariams pristatė ir finansavimo šaltinius aptarė Aplinkos ministerijos konsultantai. Jie pateikė surinkt informaciją, kaip įgyvendinamos NEKS numatytos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės. 2019 metais patvirtintame NEKS plane dominavo investicinės priemonės ir kompensacijos už įsipareigojimų vykdymą. Iki šiol vienos sėkmingiausiai vykdytų priemonių buvo susijusios su neariminės žemdirbystės plėtra ir biodujų gamybos skatinimu. Konsultantai taip pat vertino priemones pagal įvairius kriterijus, tokius, kaip poveikis oro taršai, žiedinės ekonomikos plėtrai, ekonomikos konkurencingumui, darbo vietų skaičiui ir kt.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai ne tik supažindino su pradėtu vykdyti nauju projektu „Visų Lietuvos ekonomikos sektorių reforma klimato neutralumo link iki 2050 metų“, pristatė pirminius žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus tyrimo rezultatus, bet ir pasidalijo kitų šalių gerąja patirtimi.
Pasak EBPO ekspertų, dabar galiojančiame NEKS plane neužtenka priemonių, su kuriomis Lietuva pasiektų ŠESD mažinimo tikslus, todėl reikia naujų. ŠESD emisijos Lietuvos žemės ūkyje išlieka gana stabilios nuo 2005 metų, tačiau būtina pasiekti, kad iki 2030 metų jos sumažėtų 11 proc. Šių emisijų mažinimu taip pat siekiama prisidėti prie Lietuvos iškelto tikslo 2050 metais pasiekti šalies neutralumą klimatui.
EBPO projekto metu kartu dirbs įvairių sričių ekspertai, kurie pateiks savo vertinimus, bus remiamasi ir kitų šalių patirtimi, jų dekarbonizacijos strategijomis.
Kituose darbo grupės susitikimuose bus aptariami jau pateikti priemonių pasiūlymai. Planuojama pradėti nuo tvarių žemės dirbimo praktikų, emisijų iš dirvožemio mažinimo, anglies kaupimo dirvožemyje priemonių.
Visų pasiūlymų dekarbonizacijos priemonėms darbo grupė lauks iki kovo 31 d. Juos galima pateikti www.klimatokaita.lt/dekarbonizacija/pasiulymai.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-01-28
Kviečiame į susitikimą aktualiais žemės ūkiui klausimais
Žemės ūkio ministerijoje vasario 2 d., 13.30 val. rengiamas susitikimas-diskusija su socialiniais partneriais, kuriame bus pristatytas Integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės principų taikymo projektas ir aptarti Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius taisyklių pakeitimai. Prisijungti renginio dieną galima čia.
Susitikimas bus organizuojamas nuotoliniu būdu, naudojant bendravimo programinį įrankį „Microsoft Teams“. Kadangi susitikimas bus įrašinėjamas, todėl, siekdami geresnės garso kokybės, prašome susitikimo dalyvių savo garso transliaciją (mikrofoną), vaizdo kamerą įsijungti tik tada, kai norima pasisakyti.
