Žemės ūkio naujienos: 2022-03-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu – išimtys ūkininkams
Šalies ūkininkai šiais metais galės auginti derlių pūdyme, naudojamame ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) įskaitai, ir neprarasti žalinimo išmokų. Tokį sprendimą priėmė Europos Komisija (EK), atsižvelgusi į maisto krizę, kylančią dėl Putino invazijos į Ukrainą, ir pritaikiusi išimtį. Žemės ūkio ministerija atitinkamai keičia deklaravimo taisyklių punktus. Tai planuojama padaryti iki pasėlių deklaravimo pradžios – balandžio 19 d.
„Dėl Putino invazijos Ukrainoje žaliavos smarkiai pabrango ir išsibalansavo žemės ūkio produktų pasiūla bei paklausa. Šis EK žingsnis leis labiau išnaudoti papildomą gamybos potencialą.
Svarbu tai, jog pūdymas tebėra ariama žemė ir gali būti iškart naudojama žemės ūkio gamybai. Tad šiais metais šalims narėms leista nukrypti nuo žalinimo reikalavimų, kad būtų pagaminta daugiau produkcijos“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Išimtys bus taikomos ūkininkams, kurie deklaruoja pūdymą EASV įskaitai. Bus leidžiama ne tik auginti žemės ūkio augalus, bet ir nuimti jų derlių, ganyti gyvulius, naudoti augalų apsaugos priemones. Dėl to ūkininkai nepraras žalinimo išmokų.
Įprastai, jeigu pūdymas naudojamas EASV užskaitai, jame pirmoje metų pusėje draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones ir iš šių plotų negali būti gaunama žemės ūkio produkcijos.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Lietuvoje 2021 metais pūdymas, deklaruotas EASV užskaitai, užėmė apie 40 tūkst. hektarų. Pavyzdžiui, jeigu jis visas būtų užsėtas grūdais – grūdinių kultūrų plotai šalyje padidėtų apie 2 proc.
EK pabrėžė, kad išimtys bus taikomos tik ribotu laikotarpiu – tiek, kiek būtina – šiais metais. Metų pabaigoje visos šalys narės turės pateikti detalias ataskaitas, kokia dalis pūdymo buvo dirbama.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-23
Ministerija su savivaldybių specialistais aptars artėjantį pasėlių deklaravimą
Artėjant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, Žemės ūkio ministerija visų šalies savivaldybių žemės ūkio skyrių ir seniūnijų darbuotojams surengs nuotolinius informacinius seminarus. Dešimtyje seminarų bus aptarti deklaravimo paraiškų, tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) su plotu susijusių priemonių įgyvendinimo klausimai.
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovai pristatys paraiškų priėmimo informacinės sistemos pakeitimus, o Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai – tiesioginių išmokų, KPP su plotu susijusių priemonių administravimo, patikrų atlikimo aktualijas.
Žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus deklaruoti žemdirbiai galės nuo balandžio 19 d. iki birželio 14 d. Pavėluotai paraiškos bus priimamos iki liepos 8 d. Paraiškas galima teikti savivaldybės, kurioje registruota pareiškėjo žemės ūkio valda, seniūnijose, taip pat savarankiškai prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) internete.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-24
Keisis valstybinių melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūros tvarka
Siekdama gerinti valstybinių melioracijos ir hidrotechnikos statinių būklę, Žemės ūkio ministerija siūlo keisti jų naudojimo, priežiūros, būklės vertinimo ir darbų finansavimo reikalavimus. Siūlomi pakeitimai padės ūkininkaujantiems, nes sutvarkyti melioracijos inžineriniai statiniai gerina žemės būklę, didina žemės ūkio naudmenų našumą.
Rekonstruotos susidėvėjusios melioracijos sistemos mažintų neigiamą žemės ūkio veiklos įtaką klimatui ir didintų žemdirbių konkurencingumą, apsaugotų gyventojų turtą bei prisidėtų prie kaimo gamtinio paveldo išsaugojimo.
Šiuo metu melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos, tačiau melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau kaip 70 procentų.
Ministerija, siekdama išaiškinti finansuojamus melioracijos darbus, siūlo aiškiau reglamentuoti ne tik melioracijos, kaip yra iki šiol, bet ir hidrotechninius statinius.
Taip pat siūloma patikslinti, kad tikslinės dotacijos taip pat yra tinkamos ir sureguliuotiems upeliams, kurie priskiriami prie melioracijos inžinerinių statinių. Taigi upelių tvarkymas turėtų būti sklandesnis.
Remontuojant pralaidas būtų galima keisti jų vamzdžius, kai jie yra visiškai susidėvėję ir kelia pavojų žmonių saugumui. Tai leistų savivaldybėms, atliekančioms griovių priežiūros darbus, tinkamai sutvarkyti pralaidas, ir taip saugoti jomis besinaudojančius žmones.
Siūloma suvienodinti terminą, iki kada turėtų būti atlikti šienavimo darbai. Taigi griovių ir sureguliuotų upių šlaitų ir 1 m apsaugos juostos šienavimas būtų vykdomas nuo gegužės 15 d. iki spalio 1 d.
Valstybei priklauso sureguliuoti upeliai, melioracijos grioviai, juose esantys melioracijos inžineriniai statiniai, tvenkinių hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos. Savivaldybėms patikėta funkcija prižiūrėti melioracijos sistemas, tad jos atlieka melioracijos priežiūros darbus: šalina avarinius gedimus, pumpuoja vandens perteklių sausinimo siurblinėse ir polderiuose, šienauja melioracijos griovių, pylimų ir užtvankų šlaitus, kerta krūmus, atlieka smulkų melioracijos griovių remontą ir kitus priežiūros ir remonto darbus.
Kad savivaldybėms būtų paprasčiau atlikti šiuos darbus, ministerija siūlo melioracijos programą tvirtinti einamiesiems metams, ne trejiems, kaip buvo iki šiol.
Lietuva yra tarp daugiausia melioruotų žemių turinčių valstybių. Kadangi esame drėgmės pertekliaus zonoje, žemės ūkiui palankias sąlygas įmanoma sukurti tik sausinant žemes. Bendras nusausintos žemės plotas Lietuvoje siekia 2,977 mln. ha (iš kurio 2,575 ha nusausinta drenažu, iš kurių žemės naudmenos sudaro 2,495 mln. ha ), melioracijos grioviai driekiasi 52,386 tūkst. km, drenažas – 1,593 mln. km, 63699 vnt. pralaidų ir daug kitų statinių.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-24
Įsidarbinti žemės ir miškų ūkyje ukrainiečiai gali paprasčiau: užtenka paslaugų kvitų
Žemės ūkio ministerija praneša, kad žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas be darbo sutarčių gali teikti ir ukrainiečiai. Sezoninėms ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančioms paslaugoms teikti žmonės gali būti įdarbinti supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus.
Užsieniečiai, dėl karo pasitraukę iš Ukrainos, yra atleidžiami ir nuo pareigos įsigyti leidimą ir/ar sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties dirbti Lietuvoje, todėl juos įdarbinti ketinantys darbdaviai į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti ir/ar sprendimų dėl darbo atitikties išdavimo kreiptis neturi. Tai numato LR vidaus reikalų ministro įsakymas.
Vienas paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų. Jeigu paslaugų teikėjas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas teikia keliems paslaugų gavėjams, – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, sumuojant kiekvieną mėnesį teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų laiką dienomis, neatsižvelgiant į per dieną teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų valandų skaičių.
Pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus galima teikti tik Vyriausybės nutarime nurodytame sąraše išvardintas paslaugas. Ši nuostata taikoma tiek Lietuvos piliečiams, tiek užsieniečiams.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-24
Vaizdo instrukcija paramai investicijoms į prevencinę veiklą
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia susipažinti su paraiškų pildymo vaizdo instrukcija, skirta rengiantiems paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ((KPP) priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“. Su veiklos paraiškos pildymo vaizdo instrukcija kviečiame susipažinti čia.
Paraiškų rinkimas vyksta nuo kovo 1 d. iki balandžio 29 d. Siekiant padėti asmenims, rengiantiems paraiškas paramai gauti, parengta vaizdo instrukcija, kurioje pateikiama informacija, kaip turėtų būti pildomos paraiškos.
Šaltinis: nma.lt,2022-03-24
Aktyvus bendradarbiavimas skatina modernizuoti ūkius ir ūkininkauti efektyviau
Iki balandžio 29 d. renkamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Paramos gali kreiptis ūkininkai, norintys modernizuoti ir restruktūrizuoti savo ūkius, didinti pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos arba imtis didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybos.
KPP priemonė „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ yra viena populiariausių paramos priemonių, kuria jau pasinaudojo beveik 10 tūkst. Lietuvos ūkininkų, įgyvendinusių projektų už beveik 400 mln. eurų. Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko dr. Arūno Svitojaus, investicijos padeda efektyvinti žemės ūkio vadybą, veiklą, lengvina žemdirbių darbą, mažina darbo sąnaudas, padeda taupyti kurą, pašarus, trąšas. Ši paramos priemonė populiari, nes teikiama jau veikiantiems ūkiams, kurių šeimininkai jau žino, ko jų ūkiui stinga, kas tobulintina, ką galima atlikti sparčiau ar efektyviau, pasitelkus pažangesnes technologijas ir techniką. Taip pat daugelis ūkininkų sąmoningai siekia užtikrinti ilgalaikį ūkių tvarumą, o investicijos yra puikus būdas tą padaryti.
A. Svitojaus teigimu, parama į žemės ūkio valdas mūsų šalies ūkininkams sudaro galimybes įsigyti našios, modernios technikos – tokios investicijos ūkininkams suteikia konkurencinį pranašumą. „Darbas ūkininkams išties palengvėja: pasinaudojus parama ir modernizavus ūkį reikia mažiau samdomos jėgos, darbui tenka skirti mažiau valandų, o įdiegtos naujos technologijos leidžia mažinti produkcijos savikainą ir pasiekti geresnių darbo rezultatų“, – įsitikinęs A. Svitojus.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pažymi, kad parama investicijoms į žemės ūkio valdas gerina visos šalies žemės ūkio kokybę: „Jeigu nebūtų šios paramos, mūsų šalyje tikrai nebūtų tokios našios, modernios technikos, nebūtų tiek ūkių, apsirūpinusių gamybiniais pastatais, kurie atitinka tiek aplinkosauginius, tiek ir gyvūnų gerovės reikalavimus“.
Bendri sprendimai – daugiau dėmesio ūkio vystymui
ŽŪR pirmininkas teigia besidžiaugiantis, kad NMA dėmesys žemdirbių lūkesčiams, aktyvus bendradarbiavimas bei nuolat lengvinamas paramos skyrimo administravimas skatina vis daugiau ūkininkų pasinaudoti parama. „Greičiau randame bendrus sprendimus, sudarytos galimybės per tiesiogines transliacijas internetu tiesiogiai gauti reikiamą informaciją. Pastebime ir sumažėjusį sankcijų bei baudų kiekį už mažareikšmius pažeidimus. Patirdami mažiau streso ūkininkai gali daugiau dėmesio skirti savo ūkio vystymui, tvarumui ir ilgalaikiškumui“, – teigia A. Svitojus.
J. Sviderskis įsitikinęs, jog NMA konsultacijos ūkininkams įvairiais aktualiais klausimais, pvz., kaip teikti ataskaitas ar pildyti paraiškas, teikiamos įvairiais pareiškėjams patogiais būdais, padeda ūkininkams taupyti laiką, išvengti klaidų ir galimų sankcijų. Jo manymu, labai svarbu ir tai, kad NMA administruodama paramą daug dėmesio skiria informacinių technologijų naujovėms, kurios gerokai palengvina ūkininkų gyvenimą ir leidžia ūkių kontrolę vykdyti ne kontaktiniu būdu. Kalbėdamas apie NMA veiklą, LŽŪBA vadovas pasidalino jo vadovaujamos asociacijos narių vertinimu: „85 proc. apklaustųjų NMA darbą vertina gerai, rodiklis labai puikus.“ – teigia J. Sviderskis.
Paraiškas paramai gali teikti:
fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą;
juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą (reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).
Paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su projekto partneriu (-ais), nepriimamos.
Remiami žemės ūkio sektoriai
Paraiškas gali teikti ūkininkai, ketinantys investuoti tik į specializuotą žemės ūkio sektorių – parama augalininkystės sektoriui nenumatyta. Kiekvienam iš remiamų specializuotų žemės ūkio sektorių skirtas atskiras biudžetas:
pieninei galvijininkystei skirta 19 408 690 Eur;
mėsinei gyvulininkystei, įskaitant mėsinę galvijininkystę, avininkystę ožkininkystę, triušininkystę, skirta 1 055 128 Eur;
kiaulininkystei skirta 6 200 000 Eur;
paukštininkystei, įskaitant kiaušinių gamybą, skirta 5 725 000 Eur;
sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei skirta 3 713 181 Eur.
Pažymėtina, kad bus sudaromos atskiros kiekvieno remiamo specializuoto sektoriaus paraiškų pirmumo eilės. Skirtingiems žemės ūkio sektoriams taikomi nevienodi projektų atrankos kriterijai..
Remiama veikla:
žemės ūkio produktų gamyba;
prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.
Žinotina, kad paraiška gali būti pateikta tik pagal vieną remiamą veiklą ir tik pagal vieną iš remiamų specializuotų žemės ūkio sektorių.
Paramos dydis ir intensyvumas:
didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 300 000 Eur;
2014–2020 metų programos laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, negali viršyti 900 000 Eur;
susijusių įmonių, sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 metų programos laikotarpiu, įskaitant 2021–2022 metų pereinamąjį laikotarpį, pagal priemonės veiklos sritį negali viršyti 1 300 000 Eur.
Kai vykdoma žemės ūkio produktų gamyba
Finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).
Paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. punktų:
jaunajam ūkininkui, fiziniam asmeniui (kuriam dar nėra suėję 41 metai), pateikusiam paraišką penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos; jaunojo ūkininko įsisteigimo diena yra ūkio įregistravimo pareiškėjo vardu arba valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena, t. y. ta diena, kuri yra iš šių dienų ankstesnė;
žemės ūkio kooperatyvui, įgyvendinančiam kolektyvines investicijas.
Kai vykdomas prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ar išaugintų valdoje) apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai
Finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).
Paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 proc. punktų:
pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas vieno iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdoje (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose);
pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir įgyvendina kolektyvines investicijas (taikoma tik gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose).
Paraiškų teikimo tvarka
Paramos paraiška ir su paramos paraiška teikiami dokumentai Agentūrai turi būti pateikiami užpildant Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (ŽŪMIS) elektroninę dokumento formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ŽŪMIS portalo interneto prieigoje adresu https://zumis.lt Administravimo taisyklių nustatyta tvarka.
Šaltinis: nma.lt, 2022-03-24
„Achema“ dirba puse pajėgumų – nors kviečių auginimas pelningas, ūkininkai nesiryžta tiek mokėti už trąšas
Seimo Ekonomikos reikalų komiteto posėdyje svarstyta, kokia padėtis „Achemoje“ ir kokios trąšų brangimo pasekmės Lietuvai. Bendrovė pateikė statistiką. Karbamido tona šiandien kainuoja 1100-1200 eurų už tonų, tačiau jis praktiškai neperkamas. Skystų azotinių trąšų taip pat neperka. Kovą Lietuvoje šių trąšų įprastai buvo parduodama 50 tūkst. t, o dabar tik 5 tūkst. t.
„Achemos“ atstovai įvardino pagrindinę bėdą, kodėl negali dirbti pilna jėga – pirkėjai nenori tiek mokėti ir viliasi, kad kainos kris. Dėl žaliavų iš sankcionuojamų šalių problemos nėra. Jų yra, tačiau tai brangiau nei pirkti iš Rusijos. Baltijos šalių rinkoje bendrovė parduoda apie trečdalį produkcijos. Ukrainoje parduodavo 100 tūkst. t.
Problema, kad nebegalima vežti per Lenkiją, kur kita geležinkelio vėžė. Transportavimas per Baltarusiją nebeįmanomas. „Mūsų šių klausymų tikslas – gal reikia „Achemai“ kokios nors pagalbos, ar įmonė nesusiduria su tuo, kad sankcionuojamos šalys negali pirkti trąšų, ar užtenka eksporto rinkų. Visi žino, kad trąšos, brango 5-6 kartus“, – pasakojo komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. „Pagalba būtų gerai, nes matome, jog smulkieji ūkininkai trąšų tiesiog nepirks ir derlius bus prastas. O maisto produktų kainos labai smarkiai kils. Trąšos biržinė prekė ir vienintelis protingas sprendimas remti ūkininkus, kad jie augintų maistą“, – siūlė Gintaras Balčiūnas, „Achemos“ valdybos narys.
K. Starkevičius pastebėjo, kad iš 200 mln. t, kurie „dalyvauja“ tarptautinėje prekyboje ir iš jų Ukraina ir Rusija tiekė 30 mln. t. ir tarptautinės organizacijos jau kalba apie badą. „Azotinių trąšų gamyboje dujų kainos 80 proc. savikainos ir ši dalis jau didėja iki 90 proc. Įvertinant geopolitinę situaciją nuo 2020 m. dujų kainos kyla, Jas perkame tomis pačiomis sąlygom kaip ir kiti ES gamintojai pagal biržos kainą. Pagrindiniai tiekėjai skandinavai, JAV iš „Gazprom“ beveik neperkame.
Lyginant su pernai ir užpernai kovu, jos brango daugiau kaip 7 kartus. Europos saugyklos buvo nepakankamai užpildytos, o vartojimas stabilus. Dauguma Europos gamintojų gamyklas arba sustabdė, arba dirba kur kas mažesniais pajėgumais“, – aiškina R. Miliauskas ir sakė, kad, „Achemos“ vertinimu dujos pervertintos, tačiau jas tenka pirkti rinkos kaina. Kalbant apie kviečių kainas, jos taip pat auga, nes dėl karo iš rinkos iškrito Ukraina ir Rusija, nors vartojimas liko toks pat. Tikėtina, kviečiai dar brangs. „Juodoji jūra, kaip eksporto kanalas, pilnai užsidarė. Per ten trąšas eksportavo Rusija. Šį trūkumą galėtų užpildyti Kinija, tačiau galioja Pekino apribojimai, kad jokios azotinės trąšos negali būti išvežtos iš šalies teritorijos.
Europos pajėgumai galėtų užtikrinti visos ES poreikius, tačiau įvertinus dujų kainą ir tai, kad pirkėjai nenori tiek mokėti, gamyklos sustabdytos. Nors girdime, kad trąšos reikalingos, tačiau prekybininkai tikina, kad kainos per aukštos. Visgi, pagal mūsų skaičiavimus ūkininkams apsimoka pirkti brangias trąšas, nes derlius brangus“, – konstatuoja R. Miliauskas ir pastebi, kad kiekviena gamykla svarsto, ar verta gaminti trąšas, nes neaišku, kiek jas pirks.
Kabant apie eksportą, „Achema“ jo geografijos nekeičia. Pirkėjai tie patys. Bendrovė pasiruošusi dirbti pilnu pajėgumu, bet dėl menkos paklausos dirba puse pajėgumų. Valstybės įvairiai mėgina padėti ūkininkams. Vieni mažina PVM, kiti nustato didžiausias galimas energetinių išteklių kainas, kiti remia ūkininkus.
Gintaras Balčiūnas sakė, kad stebi trąšų poreikį Baltijos rinkoje ir mato, kas azotinių trąšų trūksta 10 proc., tačiau skystų azotinių trąšų poreikis nepatenkintas 50 proc., nes ūkininkai nesiryžta mokėti tų kainų, kurios yra. „Ūkininkai tikėjosi, kad kainos kris. Pirko tik pirmam tręšimui. Tačiau kainos tik augo. Jei už kviečius ūkininkai gaus bent 400 eurų, dirbs pelningai“, – sakė pats ūkininkaujantis K. Starkevičius.
Šaltinis: delfi.lt, Arūnas Milašius, 2022-03-23
Ar Europoje užteks maisto?
Dėl Rusijos karinės invazijos Ukrainoje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkis ir apsirūpinimas maistu tapo pagrindiniu saugumo politikos prioritetu, teigia ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis. Tuo tarpu didžiausios maisto pramonei atstovaujančios asociacijos Lietuvoje jau kreipėsi į šalies valstybės institucijas, siūlydamos maisto sektorių pripažinti ypač svarbia pramonės šaka.
Bendrijos žemės ūkio ministrų susitikime J. Wojciechowskis pabrėžė, kad greta įprasto dėmesio saugumo ir gynybos politikai, žemės ūkis atsidūrė strateginiame vaidmenyje, praneša portalas „Euractiv“. „Žemės ūkio plėtros ir atsparumo pusiausvyra turi būti pagrindinė priemonė siekiant įgyvendinti mūsų tikslą – užtikrinti aprūpinimą maistu“, – susitikime sakė J. Wojciechowskis.
Europos Komisijos duomenimis, pieno ir mėsos pramonė yra pagrindiniai ES žemės ūkio ir maisto sektoriai, produktais aprūpinantys ne tik Bendrijos vidaus rinką. Pagal pieno ir mėsos produktų aprūpinimą planetos gyventojams ES šalys yra tarp didžiausių eksportuotojų pasaulyje. Didžioji dalis ES mėsos ir pieno pramonės priklauso nuo importuojamų pašarinių kultūrų iš Ukrainos, be to, yra didelė Europos šalių priklausomybė nuo rusiškų dujų ir trąšų.
Maisto pramonę pripažinti ypač svarbia pramonės šaka Lietuvoje pasiūlė asociacija „Lietuvos maisto pramonė“, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos paukštininkystės asociacija, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija ir Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“.
Pasak „Pieno centro“ vadovo Egidijaus Simonio, apsirūpinimo maistu priemonių paketas, kuris bus finansuojamas ES bei nacionalinėmis lėšomis, turi būti racionaliai panaudotas, investicijos ūkių plėtrai ir maisto gamybai turi būti skiriamos tikslingai. „Būtina stiprinti pagrindinių maisto produktų pramoninę infrastruktūrą, apimančią visą tiekimo grandinę nuo žaliavos gamybos ūkiuose, produktų perdirbimo ir jų logistikos iki vartotojo stalo“, – Eltai sakė E. Simonis.
Jis priduria, kad valstybė turi užtikrinti nepertraukiamą maisto pramonės veiklą, kuri apimtų prieigą prie energetinių išteklių, prekių judėjimą per sienas ir šalies viduje, veiksmingą prieigą prie reikiamų resursų – visa tai padėtų užtikrinti nenutrūkstamą maisto gamybą ir tiekimą ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius Eltai sakė, kad mūsų šalis susiduria su vietoje pagamintos mėsos trūkumu. „Pavyzdžiui, per pandemiją uždarius sienas, paaiškėjo, kad kiaulienos atsargų turime vos porai savaičių“, – teigia E. Mackevičius.
Pasak jo, Lietuvoje pagaminama vos pusę šalyje suvartojamos kiaulienos, pusę jos turime importuoti. E. Mackevičiaus vertinimu, valstybės strategija turi remtis prioritetinėmis priemonėmis, kurios užtikrintų savarankišką apsirūpinimą mėsa, kitais strateginiais maisto produktais. „Į gyvulininkystę ir mėsos perdirbimą valstybės mastu neinvestuojama, parama pramonei nepakankama, o ateityje išvis neplanuojama. Pasaulyje vieną krizę keičia kita, tad reiktų vis tik susidėlioti prioritetus taip, kad neliktume alkani“, – sako E. Mackevičius.
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, europarlamentarai ragina imtis veiksmų, kad ES būtų užtikrintas aprūpinimas maistu. Ketvirtadienį europarlamentarai balsuos dėl rezoliucijos, kurioje raginama mažinti ES priklausomybę nuo importo ir maksimaliai plėsti maisto produktų vidaus rinką. Kartu bus siūloma nedelsiant aktyvuoti 500 mln. eurų krizių valdymo fondą ir pratęsti pandemijos metu įvestas lengvatas kaimo plėtros paramai, pranešė Europos Komisija.
