Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-06-21

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis
Image by Aart Beijeman from Pixabay

Žemės ūkio naujienos: 2022-06-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ministro K. Navicko susitikime su Panevėžio rajono ūkininkais aptarti aktualūs žemės ūkio klausimai

Ministro susitikime su Panevėžio r. ūkininkais, Ūkininkų sąjungos  Panevėžio skyriaus pirmininke Danguole Kuzmiene, Panevėžio rajono meru Povilu Žaguniu buvo diskutuojama ūkininkams aktualiais klausimais. Ūkininkus domino būsimasis finansavimo laikotarpis, privalomieji reikalavimai, ekoschemos, papildomos išmokos, parama investicijoms ir skirtingiems sektoriams, deklaravimo klausimai.

Pasak ministro, pereinamuoju laikotarpiu investicijoms į žemės ūkio valdas paramos prioritetas teikiamas toms šakoms, kurių produkcija vis dar neapsirūpiname, tai yra, daržovių ir vaisių augintojams, pieno ir mėsos sektoriams.

Būsimajame laikotarpyje numatytos papildomos priemonės tiksliajai žemdirbystei, gyvulininkystės ūkiuose – kvapų mažinimui, mėšlidžių tvarkymui. Taip pat finansavimo prioritetai ir balai bus teikiami kooperatyvams.

Nerimą kėlė Europos Komisijos (EK) svarstomas Augalų apsaugos priemonių naudojimo mažinimo reglamentas. Tačiau Lietuvos pastabos buvo išgirstos – siūlytas taikyti lygiavos principas – visoms šalims 50 proc. mažinti augalų apsaugos priemonių naudojimą – ydingas, nes būtų ignoruojamos skirtingos gamtos ir klimato sąlygos, pavyzdžiui, Šiaurės šalyse didelė dalis kenkėjų iššąla. Be to, jei ūkininkai iki reglamento įsigaliojimo jau sumažino pesticidų naudojimą, į tai taip pat turi būti atsižvelgta.

Paskutinėje Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, už maisto saugą atsakinga EK narė Stela Kyriakides pasakė: „Tikiu, kad pamatę siūlymą (past. Pesticidų reglamento), įsitikinsite, jog atsižvelgėme į jūsų pastabas dėl skirtingų kriterijų taikymo pagal nacionalinius ypatumus ir pasiektą pažangą.“

Gamtos praturtinimo direktyva, taip pat kėlusi nerimo, taip pat palanki ūkininkams – vietoj svarstytų 10 proc. negamybinių plotų reikalavimo, palikti dabar esantys 4 proc.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-06-20

Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2022 m. gegužės mėnesį

Informuojame, kad 2022 m. gegužės mėnesį vidutinė natūralaus (4,25 proc. riebumo ir 3,42 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 527,09 Eur už t, t. y. 3,9 proc. didesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu (2022 m. balandžio mėn. – 510,32 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2022 m. gegužės mėnesį, palyginti su 2022 m. balandžio mėn., padidėjo 5,6 proc. ir buvo 417,06 Eur už t.

2022 m. gegužės mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 68,8 proc. didesnė, palyginti su 2021 m. gegužės mėn. (2021 m. gegužės mėn. – 312,21 Eur už t).

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2022 m. gegužės mėnesį už natūralų pieną (4,27 proc. riebumo ir 3,52 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 582,49 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 3,9 proc. (2022 m. balandžio mėn. ji buvo 560,79 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2022 m. gegužės mėn. padidėjo daugiau kaip 5,9 proc. ir buvo 450,0 Eur/t Eur už t (2022 m. balandžio mėn. – 424,76 Eur už t).

Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2022 m. gegužės mėn.).

2022 m. gegužės mėn. buvo supirkta 113,70 tūkst. t pieno, 0,4 proc. mažiau, palyginti su 2021 m. gegužės mėn.

Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://www.vic.lt/pieno-rinka/.

Šaltinis: vic.lt, 2022-06-20

Raginame atidžiai sekti elektroninio pašto dėžutes

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena paramos gavėjams, kad svarbu nuolat patikrinti savo pašto dėžutes, kurių adresai paraiškoje nurodyti kaip vieni iš kontaktų su paramos gavėju, – čia gali būti svarbių NMA pranešimų.   NMA, rūpindamasi klientu, siekdama, kad nebūtų praleisti svarbūs terminai, datos, įsipareigojimai ir kita aktuali informacija, svarbi konkrečiam paramos gavėjui, nuolat siunčia pareiškėjams ir paramos gavėjams pranešimus, susijusius su įgyvendinamais projektais tiek pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos, tiek pagal plotines priemones.

Pasitaikant atvejams, kai NMA pranešimai elektroninėje pašto erdvėje nugula į „Šlamšto“ ar „Reklamų“ skyrelį, raginame paramos gavėjus atidžiai tikrinti gaunamus laiškus, o NMA siunčiamus elektroninius laiškus įtraukti į saugių elektroninių laiškų sąrašą. Kaip tai padaryti, galite rasti šioje Laiškų patikimumo užtikrinimo instrukcijoje.

Šaltinis: nma.lt, 2022-06-17

Paraiškos biodujų gamybai – nuo liepos 1 d.

Visą liepos mėnesį Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) bus renkamos biodujų gamintojų paraiškos gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“.   Šiam paraiškų rinkimui pagal priemonę yra skirta 4 355 002 Eur.

Paraiškos renkamos tik elektroniniu būdu

Paraiškos, pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, bus renkamos liepos 1–29 d. ir galės būti teikiamos tik elektroniniu būdu – siunčiant elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“) KPP administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Paraiškos NMA galės būti teikiamos iki paskutinės paraiškų surinkimo dienos 24 valandos.

Remiamos biodujų gamybos veiklos

Pagal veiklą parama bus teikiama pareiškėjams, planuojantiems užsiimti biodujų gamyba iš gyvulių, paukščių mėšlo bei kitų biologiškai skaidžių atliekų, biometano gamyba ir suspaudimu, šilumos ir elektros energijos gamyba naudojant biodujas mažos galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, degazuotojo substrato gamyba. Svarbu, kad nurodytos biodujų gamybos veiklos atitiktų 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 36 arba 41 straipsniuose nurodytus atitinkamus reikalavimus. Pareiškėjas gali numatyti gaminti kelių rūšių biodujas, tačiau biodujų gamyba iš gyvulių, paukščių mėšlo bei kitų biologiškai skaidžių atliekų yra privaloma.

Galimi paramos gavėjai

Parama pagal veiklą bus skiriama ūkininkams bei labai mažoms arba mažoms įmonėms.

Mažos įmonės, teikdamos paraiškas, privalo įsipareigoti šį statusą išlaikyti iki kontrolės laikotarpio pabaigos. Labai mažos įmonės gali tapti mažomis ir pasiektą įmonės statusą taip pat turės išlaikyti iki kontrolės laikotarpio pabaigos.

Paramos paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su partneriais, nepriimamos.

Pareiškėjo ūkis arba įmonės buveinė turi būti registruota kaimo vietovėje, numatomas projektas taip pat turės būti vykdomas kaime. Teikiant paraišką taip pat svarbu, kad pareiškėjas užsiimtų gyvulininkyste ir (arba) paukštininkyste arba būtų sudaręs ne mažiau kaip 10 metų trukmės nuo paraiškos pateikimo dienos sutartį dėl mėšlo tiekimo. Pareiškėjui taikomi ir kiti reikalavimai, nurodyti priemonės įgyvendinimo taisyklėse.

Paramos suma

Didžiausia paramos suma vienam projektui ir vienam paramos gavėjui per visą 2014–2020 metų laikotarpį negali viršyti 1 600 000 Eur.

Priklausomai nuo veiklos:

didžiausia paramos suma, tenkanti biodujų gamybos įrenginio elektrinio galingumo 1 kW, kai iš biodujų gaminama elektros energija, negali būti didesnė kaip 3 100 Eur;

didžiausia paramos suma, tenkanti biodujų gamybos įrenginio 1 m3 per valandą gaminamam biodujų kiekiui, gaminant tik biodujas, negali būti didesnė kaip 5 500 Eur;
didžiausia paramos suma, tenkanti biodujų gamybos įrenginio 1 m3 per valandą gaminamam biometano kiekiui, gaminant biometaną, negali būti didesnė kaip 11 970 Eur.

Didžiausias paramos intensyvumas pareiškėjams negali viršyti:

kai pareiškėjas numato vykdyti biodujų gamybos iš gyvulių, paukščių mėšlo bei kitų biologiškai skaidžių atliekų, biometano gamybos ir suspaudimo, degazuotojo substrato gamybos veiklas – iki 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų,
kai pareiškėjas numato vykdyti šilumos ir elektros energijos gamybos, naudojant biodujas mažos galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, veiklą:

Vilniaus apskrityje – 55 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų,
ne Vilniaus apskrityje – iki 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Į didžiausią paramos sumą 2014–2020 metų laikotarpiui neįskaitoma paramos gavėjo parama, kurią jis gauna pagal kitas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklas ir kitas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų, pateikusių paraiškas gauti paramą biodujoms gaminti, projektai bus vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai bei, atsižvelgiant į gautų balų skaičių, sudaroma paraiškų prioritetinė eilė. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 40. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos bus atmetamos.

Pateikiame atrankos kriterijus ir balus, kuriais vadovaujantis bus vertinami projektai:

1. Perdirbamo mėšlo kiekis:
1.1. iki 10 000 tonų per metus mėšlo imtinai – suteikiama 20 balų;
1.2. daugiau kaip 10 000 tonų per metus mėšlo – suteikiama 30 balų.

2. Mėšlo tiekėjų skaičius:
2.1. nuo 3 iki 5 tiekėjų imtinai – suteikiama 20 balų (kai vienas tiekėjas tiekia ne mažiau kaip 5 proc. mėšlo);
2.2. daugiau kaip 5 tiekėjai – suteikiama 30 balų (kai vienas tiekėjas tiekia ne mažiau kaip 5 proc. mėšlo).

3. Biodujų gamybos žaliavų struktūroje kitų biologiškai skaidžių atliekų dalis:
3.1. nuo 5 iki 10 proc. imtinai – suteikiama 15 balų;
3.2. daugiau kaip 10 proc. – suteikiama 20 balų.

4. Projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas:
4.1. kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo nuo 5 iki 10 procentinių punktų imtinai, – suteikiama 15 balų;
4.2. kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo daugiau kaip 10 procentinių punktų imtinai, – suteikiama 20 balų.

Pareiškėjų, kurie surinks vienodą balų skaičių, paraiškos bus vertinamos papildomai, reitinguojant pagal:

pareiškėjus, kurie yra negavę EB investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą;
pagal mažiausią prašomą paramos sumą.

Šaltinis: nma.lt, 2022-06-17

Ministerija nori registruoti upių ir ežerų vandeniu laukus laistančius ūkininkus, šie bijo naujų mokesčių

Aplinkos ministerija siekia registruoti visus, kurie iš valstybės vandens telkinių savo reikmėms per parą sunaudoja 10 ar daugiau kubinių metrų paviršinio vandens ir apmokestinti sunaudojančius 100 kubų. Pasak ministerijos, telkinių būklė prastėja, todėl būtina kontrolė ir prevencija. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerės teigimu, toks mokestis paveiktų visus, nes pabrangintų daržovių, gyvulių ir gėlių augintojų produkciją.

Šiaulių rajono svogūnų ir morkų augintojo Lino Šateikos laukai pastaruoju metu apsemiami lietaus vandens, tačiau įprastai vasarą laistymo sistemos veikia visu pajėgumu.

„Šiemet vieną kartą, galima sakyti, tik buvom ištraukę babinas laistymui, o šiaip, jeigu labai sausa būna, tai kažkur per dieną išlaistom apie tūkstantį kubų“, – sako ūkininkas.

L. Šateikos teigimu, 300 hektarų tiek vandens iš niekur kitur nepaimsi, tik iš šalia tekančio upelio.

Aplinkos ministerija sako, kad valstybės paviršinių vandenų būklė prastėja, todėl ketina nuo 2024 m. privalomai registruoti visus, sunaudojančius bent 10 kubų per parą tokio vandens.

„Gąsdinimas buvo, kad tai palies kaimo močiutes, norinčias palaistyti darželius – tai anaiptol tikrai tai nėra tiesa, – tikina aplinkos viceministrė Raminta Radvilavičienė. – Dešimt kubų vandens – tai reikia įsivaizduoti, koks tai yra kiekis. Tai yra kiekvieną dieną reikėtų tris kokias vonias laistyti vandens tam, kad pareiga registruotis atsirastų.“

Sunaudojantiems dešimtkart tiek, tai yra 100 kubų, tektų susimokėti trečdalį cento už kubinį metrą.

Nauji mokesčiai prognozuojami kai kuriems ūkininkams, sodų bendrijoms ir hidroelektrinių savininkams.

„Skaičiuojant ne per metus, bet sakykim per vegetacijos laikotarpį, kada reikia augalus palaistyti, šita norma palies ir smulkius augintojus, kuriems ir taip yra sunku rinkoje“, – skundžiasi Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Tačiau aplinkos viceministrė teigia, kad skaičiuoti vidutinį vandens sunaudojimą per metus nėra prasmės.

„Vandens paėmimas per trumpąjį laikotarpį ir daro tą poveikį didžiausią, dėl to ta apskaita, skaičiuojant išgaunamo vandens kiekį ir dalijant iš išgavimo dienų skaičiaus, labai svarbi“, – teigia ji.

Aplinkos ministerija sako, kad toks įkainis tikrai nebus našta, tačiau tiek ūkininkai, tiek VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė teigia kitaip.

„Mes esam skaičiavę ir daržininkystės ir gyvulininkystės, gėlininkystės ūkiams, kurie naudoja didesnius vandens kiekius, tai atsilieps labai smarkiai“, – tvirtina ji.

„Viskas dedasi į savikainą, automatiškai bus didesnė savikaina daržovių ir viskas“, – sako ūkininkas L. Šateika.

„Jeigu mes siekiam žaliojo kurso, mes turėtume eiti per mokestinę sistemą link tų žaliųjų konstrukcijų. Jeigu jau upelis apmokestintas, pasakykim taip, tai upelis ir bus pasaugotas kažkiek ateities kartoms“, – sako „Vilnius Tech“ aplinkos inžinerijos ekspertė

Žemės ūkio akademijos profesorė A. Miceikienė sutinka, kad vandens išteklių naudojimą reikia prižiūrėti, bet, jei yra mokestis, turi būti aišku, kur jis nukeliaus, ir taikomos lengvatos.

„Daugelis valstybių, senųjų Europos Sąjungos valstybių, yra padarę aplinkosaugines mokesčių reformas. Tačiau šiuo atveju, didinant aplinkosauginius mokesčius arba įvedant naujus, yra mažinami paprastai kapitalo arba pajamų mokesčiai“, – tikina ji.

Įstatymo pataisoms dėl paviršinio vandens naudotojų registracijos ir mokesčio po pateikimo parlamentarai jau pritarė.

Šaltinis: lrt.lt, Giedrė Skridailaitė, Aina Mizgirdė, 2022-06-19

Kaip sužinoti, ar jūsų gręžinys – legalus?

Nemažai gyventojų susiduria su situacija, kai nežino, ar gręžinys, kurio vandenį jie naudoja, yra įteisintas. Taip dažniausiai atsitinka įsigijus sodybą, sodą namų valdą ar žemės sklypą su jame buvusių savininkų jau įrengtu gręžiniu. Aplinkos ministerija dalijasi patarimais, kaip tai išsiaiškinti. Gręžinys laikomas įteisintu, jeigu yra įregistruotas Žemės gelmių registre.

Ar gręžinys registruotas Žemės gelmių registre galite pasitikrinti patys. Informaciją apie gręžinį rasite Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapio skiltyje elektroninės paslaugos. Atsidarius šią nuorodą reikia eiti į Žemėlapius, po to į Gręžinių žemėlapį. Tada reikia sutikti su sąlygomis ir atidariusiame žemėlapyje artinant vaizdą ieškoti savo žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, adreso. Jeigu adreso nerandate, gręžinys nėra įregistruotas Žemės gelmių registre.

Tokiu atveju reikia pradėti jo įteisinimo procedūrą. Pirmiausia pateikti paraišką savivaldybei, kurios teritorijoje yra minėtas gręžinys. Gavus savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, kreiptis į įmonę, turinčią Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Tokių įmonių šalyje yra 90.

Pirmiausia įmonė pagal gręžinio savininko pateiktus dokumentus ir informaciją nustato gręžinio adresą, žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, kadastro numerį, jeigu žinoma, gręžinį įrengusio ūkio subjekto duomenis ir gręžinio įrengimo datą.

Po to įmonė nustato tikslią gręžinio vietą (koordinates) ir parengia požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą. Jei nėra duomenų, pamatuoja gręžinio gylį ir požeminio vandens slūgsojimo gylį, įvertina jo būklę, paima gręžinio vandens mėginį ir pateikia jį tirti sertifikuotoje laboratorijoje.

Gręžiniui registruoti Žemės gelmių registre Lietuvos geologijos tarnybai įmonė pateikia paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį ir savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimo dėl gręžinio naudojimo kopijas arba jų nuorašus, vienkartinio gręžinio įteisinimo įmoką patvirtinantį dokumentą.

Lietuvos geologijos tarnyba įregistravusi gręžinį Žemės gelmių registre įmonei nemokamai išduoda gręžinio pasą, kurį ji perduoda užsakovui. Gręžinio savininkas bet kada gali užsisakyti ir nemokamai gauti gręžinio paso skaitmeninę kopiją pasinaudojęs Lietuvos geologijos tarnybos elektroninėmis paslaugomis.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos geologijos tarnyba nereikalauja jokių papildomų duomenų apie gręžinį – nereikia neįteisinto gręžinio projekto. Be to, neregistruoto gręžinio paso užpildymui galima panaudoti gyventojo turimus duomenis apie gręžinį iš neįregistruoto gręžinio techninių dokumentų (įprastai juose yra nurodyta gręžinio techninė kolona, gylis, debitas ir kt.).

Primename, kad gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-06-20

Ankstesnės žemės ūkio naujienos