Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-06-20

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-06-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkio ministerija trumpina NMA paraiškų vertinimo terminus

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas siūlo iki dviejų mėnesių apriboti terminą, per kurį Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) privalėtų įvertinti paraiškas pagal Kaimo plėtros programos (KPP) priemones. „NMA paramos paraiškas vertina nepateisinamai ilgai – vertinimas trunka pusę metų ir ilgiau, vykdomi pertekliniai kontrolės veiksmai.

Dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos, trūkinėjančių tiekimo grandinių sparčiai kylant infliacijai ir keičiantis projektų įgyvendinimo kainai toks delsimas yra nedovanotinas – vis dažniau ūkininkai priversti atsisakyti planuotų investicinių projektų ir tai – ne vienetiniai atvejai.

Todėl imamės neatidėliotinų veiksmų šiai problemai spręsti. O dėl NMA vadovo veiksmų galimai neužtikrinant tinkamo NMA iškeltų uždavinių bei deleguotų funkcijų įgyvendinimo, tinkamo darbo organizavimo ir jo kontrolės, pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Ministras įpareigojo parengti, teisės aktų nustatyta tvarka suderinti ir pateikti pasirašyti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių pakeitimus bei KPP programos priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimų projektus, pagal kuriuos NMA privalėtų paramos paraiškas įvertinti ne ilgiau kaip per 2 mėnesius nuo paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos.

Šiuo metu paramos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip 4 mėnesius nuo paramos paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos. Į paramos paraiškų vertinimo terminą įskaičiuojamas paklausimų pareiškėjui, patikrų vietoje atlikimo, prašymo dėl papildomos informacijos kitoms institucijoms pateikimo ir atsakymo gavimo bei ekspertizės atlikimo terminas. Karantino ar ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės metu į paramos paraiškų vertinimo terminą neįskaičiuojamas paklausimų pareiškėjui ir prašymo dėl papildomos informacijos kitoms institucijoms pateikimo ir atsakymo gavimo terminas. Esant poreikiui, NMA gali kreiptis dėl paramos paraiškų vertinimo termino pratęsimo.

Pasitaiko atvejų, kai Žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komitetams, teikiantiems rekomendacijas dėl paramos skyrimo ar neskyrimo, NMA pateikia ataskaitą projektų, pateiktų prieš metus ir seniau.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-06-17

Pradedamos plotinių priemonių patikros

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kitą savaitę pradeda tikrinti, kaip tvarkomos pievos ir ganyklos ir kaip pareiškėjai laikosi reikalavimų deklaruotuose laukuose pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.

Patikros ūkiuose vykdomos norint įsitikinti, kad pareiškėjai, kurie nori gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės paramą, tinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Šiais metais Europos Komisija ir toliau leidžia atlikti mažiau patikrų vietoje, tad NMA planuoja patikrinti 3 proc. pareiškėjų. Patikrinimai bus suplanuoti taip, kad pareiškėjai, kurie dirba žemę ir laikosi prisiimtų įsipareigojimų, būtų tikrinami kuo rečiau, o galimai nesąžiningi pareiškėjai – kuo dažniau.

Kaip laikomasi reikalavimų, daugeliu atveju patikrinama nevykstant į vietą, vadovaujantis Automatinės laukų nuolatinės stebėjimo sistemos (ALNSIS) palydoviniais duomenimis, tačiau, norint patikrinti tam tikrų specifinių įsipareigojimų vykdymą (pvz., žolės smulkinimo, sodų tarpueilio šienavimo), reikia vykti į laukus. Pareiškėjai, naudodamiesi mobiliąja programėle „NMA agro“, gali patys dalyvauti patikrinimo procese ir pranešti apie įvykdytas veiklas atsiųsdami dirbamo lauko nuotraukas, taip pat informuoti apie force majeure aplinkybes.

Patikrų grafiką pagal įsipareigojimus galite rasti čia, o svarbiausių datų kalendorių, kuriame nurodyti reikalavimai ir jų terminai – NMA svetainės skiltyje „Naudinga informacija“ pasirinkę „Kalendorius“.

NMA specialistai tikrins, ar nėra smulkinama žolė, todėl iš anksto atkreipiame dėmesį ir primename pagrindinius pievų ir ganyklų tvarkymo reikalavimus:

– Jei pareiškėjo, kurio einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui, pievų ar žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje plotuose ganymo sezono metu yra ganoma, šių plotų nebūtina papildomai šienauti, o po ganymo lauke likęs nenuėstos žolės kiekis nebus laikomas reikalavimų neatitikimu. Tokiu atveju ne vėliau kaip rugpjūčio 1 d. deklaruojamuose laukuose yra būtini gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta ir nuėsta žolė) arba laukai turi būti nušienauti, t. y. nupjauta žolė turi būti sutvarkyta – išvežta iš lauko arba supresuota, šienas sudėtas į kūgius arba susmulkinta ir tolygiai paskleista.
– Jei pareiškėjo laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudaro mažiau kaip 0,3 SG hektarui, tada padengtuose SG pievų ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamosios žemės plotuose arba plotuose, kurių suma siekia 10 proc. pareiškėjo visų deklaruotų plotų sumos, po ganymo likęs nenuėstos žolės kiekis nebus laikomas reikalavimų neatitikimu. Visas likęs pievų plotas ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. turi būti sutvarkytas – nupjauta žolė turi būti iš lauko išvežta arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, o žolę susmulkinti ir paskleisti lauke draudžiama.
– Kai pareiškėjas Ūkinių gyvūnų registre iki liepos 1 d. yra įregistravęs ne mažiau kaip 5 bičių šeimų, tada padengtuose bičių šeimomis (1 bičių šeima padengia 0,59 ha) pievų ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamosios žemėje plotuose susmulkintą žolę paskleisti lauke leidžiama, o visas kitas likęs pievų plotas ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. turi būti sutvarkytas (žolę susmulkinti ir paskleisti lauke draudžiama).
– Kai yra deklaruojamos pievos (GPŽ, GPA), kurios taip pat deklaruojamos kaip palaukės, siekiant EASV atitikties, tokie plotai turi būti nušienauti, nuganyti ir geros agrarinės būklės ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d., t. y. visi lauko plotai turi būti nušienauti, nupjauta žolė turi būti iš lauko išvežta arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius. Tvarkant palaukes leidžiama susmulkinti ir tolygiai paskleisti lauke žolę.
– Nupjauta žolė sodų ir uogynų tarpueiliuose, kuriuose yra pieva, turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko, supresuota arba sudėta į kūgius, susmulkinta ir tolygiai paskleista) iki rugpjūčio 1 d.

Šaltinis: nma.lt, 2022-06-17

Grūdininkai: šiemet derlius bus panašus kaip ir pernai

Nors šiemet pavasaris užsitęsė ir buvo šaltas, o vėliau kamavo sausros ir liūtys, grūdininkai 2022 metų derlių prognozuoja neblogą, gal kiek mažesnį nei pernai, nors apsėti ir didesni plotai. Tačiau kur kas smarkiau augs kainos – labiausiai laukiama žinių, kaip grūdus pavyks išvežti iš Ukrainos – nuo to priklausys, už kiek derlių parduos ūkininkai.

Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, kol kas apsižvalgius laukuose galima spėlioti tik dėl žiemkenčių derliaus: „Neišdžiūvo, nenušalo, neišmirko“. Tuo metu vasarojų likimas dar priklausys nuo oro sąlygų. „Lietuva labai nevienoda – temperatūros skiriasi 10-20 laipsnių, Dzūkijoje trūksta lietaus, o šiaurės Lietuvoje jo jau per daug“, – BNS sakė jis.

Derlius panašus kaip pernai

Žemės ūkio rūmų vadovas įsitikinęs, kad derlius šiemet nesumenks daugiau nei 10 proc. Svarstoma, kad jis gali sumažėti apie 5 proc., o daugiau kristi neleis pažangios technologijos. Kol kas nėra duomenų, kiek išarta ir grūdinėmis kultūromis apsėta pūdymų, nes derlius iš naujų plotų gali kompensuoti netektis dėl oro sąlygų ar trąšų stygiaus. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas pripažįsta, kad gamta iš prognozių dažnai pasišaipo, bet orai leidžia teigti, kad derlius gali būti praėjusių metų dydžio.

„Taip, kaip atrodo laukai šiandien, derlius neturėtų būti prastesnis negu praėjusiais metais, tikimės panašaus derliaus (…), bet keisis orai, keisis ir prognozės“, – BNS teigė A. Macijauskas. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad pagal dabartines prognozes, planuojamas javų, rapsų ir ankštinių kultūrų derlius gali būti virš 7 mln. tonų. „Rekordinių 2020 metų, kada jis buvo 8 mln. tonų, greičiausiai šis derlius nepasieks“, – BNS tvirtino jis.

Tačiau K. Šimas pabrėžė, kad vertinant šios dienos pasėlių būklę, būtų galima planuoti prikulti mažiausiai nuo 0,5 mln. tonų iki 700 tūkst. tonų daugiau nei pernai. „Dotnuva Baltic“ sėklų ruošimo fabriko Sėklininkystės skyriaus vadovo Sigito Augo teigimu, nors pasėlių būklė pagerėjo po šalto ir sauso pavasario, jau kiek neramina perteklinė drėgmė, stabdanti lauko darbus ir neigiamai veikianti pasėlius.

„Jei pavyks ūkiams atlikti laiku visus pasėlių priežiūros darbus, derlius turėtų būti geras. Ir žieminių, ir vasarinių javų, ir vidutinis žieminių rapsų. Dabar matome potencialą geram derliui. Javų derlių prognozuojame didesnį nei praeitais metais, rapsų – praeitų metų lygyje“, – BNS prognozavo jis. „Kiekvienam regione derlius skiriasi. Suvalkijoje ar Joniškio regione geras kviečių derlius yra 7-8 tonos, o Žemaitijos – 5-6 tonos“, – pridūrė S. Augas.

Pasėliai atrodo neblogai

A. Macijauskas sako, kad derliaus kokybę dar labiausiai paveikti gali liūtys, kruša ir ypač karščio bangos, kurios pastaraisiais metais nuolat pasikartoja – kelias dienas iš eilės yra tropinė temperatūra, o tokios oro sąlygos šiuo metu augalams yra pražūtingos. „Yra vietų, kur pasėliai jau nukentėjo nuo per stiprių pavasarinių šalnų, nuo liūčių ir krušos. Gauname pranešimų. Tokie lokalūs reiškiniai, gali būti vienas kitas ūkis smarkiau nukentėjęs, bet visos valstybės mastu pasėliai atrodo vidutiniškai neblogai“, – kalbėjo A. Macijauskas.

Pasak K. Šimo, nors balandis buvo šaltas ir sausokas, bet gegužės antrojoje pusėje ir birželį gautas reikiamas kritulių kiekis. „Visų rūšių grūdai ir pasėliai atrodo gerai. Šiame etape lietaus kiekis didesnis nei įprastai ir tai didina prielaidas, jog Lietuva užaugins geresnį derlių nei pernai“, – tvirtino K. Šimas.

Jis pabrėžė, kad žieminiai rapsai žydėjo ilgai, temperatūros buvo pastovios, drėgmės netrūksta, bet svarbiausia, kad nuo Joninių iki javapjūtės lietaus nebūtų per daug. „Dėl derliaus kokybės pasakyti dar anksti, kokybės įžvalgas galėsime padaryti ne anksčiau nei liepą“, – pridūrė jis. „Dotnuva Baltic“ sėklų ruošimo fabriko atstovas pastebėjo, kad šiemet vėluoja augalų vegetacija, todėl, tikėtina, nuo derliaus kūlimo iki rudeninės sėjos bus trumpesnis laikas ir ūkiai nespės pasiruošti savo sėklinės medžiagos.

„Įprastai tokiais metais išauga sertifikuotos sėklos poreikis. Jos bus iš dalies pigesnės, vertinant pramoninių javų ir sertifikuotų sėklų kainos santykį. Pernai, norint įsigyti 1 toną sertifikuotų kviečių sėklos, reikėjo parduoti 2,2 tonas pramoninių grūdų (kviečių), šių metų prognozė – 1,8-1,9 tonos“, – skaičiavo S. Augas. Pasak S. Augo, sertifikuotų sėklų poreikis auga kasmet, daugėją ūkių, kurie mato naudą, nes pasėtas augalas gyvybingesnis, dygstantys augalai geriau apsaugoti nuo ligų, didesnis būsimas derlius. Tačiau jis taip pat pabrėžia, kad didėjant deklaruojamiems plotams sertifikuota sėkla apsėjama vis dar nedaug plotų.

Mažesnis tręšimas didelės įtakos neturės

A. Macijauskas sako, kad sumažintas tręšimas esminės ar didžiulė įtakos derliaus dydžiui neturės. Pasak jo, ir praėjusį rudenį, ir pavasarį kai kurie ūkininkai trąšų naudojo mažiau negu vidutiniškai per pastaruosius 10 metų – arba dėl jų išbrangimo, arba dėl stygiaus sutrikus prekybai.

„Derliui tam tikros įtakos turės sumažintas trąšų kiekis, bet didelės nebus – nesumažės derlius per pusę ar panašiai. Mažėjimas būtų keliais procentais. Bet tą derliaus sumažėjimą gali labai lengvai kompensuoti geros oro sąlygos – jeigu nebus aukštų temperatūrų, jeigu užteks drėgmės, jeigu derliaus nuėmimo metu bus geros oras, tad derlius gali būti visai neblogas nepaisant, kad panaudota mažiau trąšų“, – aiškino A. Macijauskas.

K. Šimas sako, kad daugelis ūkių trąšų turėjo nusipirkę iš anksto, todėl pirmiems tręšimams jų pakako. Tačiau, pasak jo, tikėtina, jog kai kuriems ūkininkams trąšos galėjo būti nepasisavintos dėl kritulių. „Trąšų pabrangimas labiausiai atsilieps būsimai žieminių pasėlių sėjai. Dėl to, jog 2023 metais derliaus kaina dar nėra susiformavusi, o šių metų derliui brangesnius įdėjimus kompensuoja pabrangę grūdai“, – teigė K. Šimas.

Kainų svyravimai

Žemdirbių atstovai prognozuoja, kad nestabili geopolitinė situacija gali paveikti kainas, laukiama jų svyravimo. K. Šimas sako, kad situacijos neapibrėžtumas, Ukrainoje sumažėję pasėlių plotai, neaiškūs Rusijos veiksmai, dėl sausros prognozuojamas mažesnis derlius Argentinoje, Prancūzijoje, Indijoje nesuteikia pagrindo stabilioms grūdų kainoms.

„Išankstinių pardavimų nėra daug, tiesiog grūdų augintojai, matydami kainų svyravimus, bijo rizikuoti ir grūdų šiuo metu parduoda labai nedidelėmis apimtimis“, – kalbėjo K. Šimas. Anot jo, kainų svyravimams ar didesniems kritimams įtaką daro gandai apie artėjančią pasaulinę recesiją ar net krizę. „Kadangi vyksta karas Ukrainoje ir visame pasaulyje neramu, kiekvieną dieną kažkas įvyksta, kaupiasi debesys virš ekonomikos. Manome, kad kainų svyravimai į abi puses kitą sezoną bus ne mažesni nei šį“, – K. Šimas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas taip pat pastebi, kad žiemkenčiai buvo sėti naudojant pigų kurą, skirtingai nei vasarojus, tačiau jis prognozuoja, kad grūdų kainos bus „tokios, kokių dar nebuvo“. „Dabar 350 eurų už toną yra. Bet 400 eurų neperkops“, – įsitikinęs A. Svitojus. Jis įspėja, kad Rusijos karas Ukrainoje gali kainas smarkiai sumažinti.

„Jeigu rusai išleis ukrainiečių grūdus, turkai nupirks, rezervus atleis Kinija, kaina nukristų iki 200 eurų. Sužlugdytų ūkininkus. Dabar visos šalys turi rezervus, kuriuos, matydamos, kad derlius bus geras, ims pardavinėti. Gali ir taip būti rudenį“, – tvirtino A. Svitojus. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vertinimais, šiais metais pasaulyje bus prikulta 2,78 mlrd. tonų grūdų – 16 mln. tonų mažiau nei pernai, ir nors tikėtinas nuosmukis nedidelis, bet būtų pirmas per pastaruosius ketverius metus.

Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2022-06-19

Prisidengdamos gresiančia maisto krize, dešimt valstybių atmetė ES pesticidų įstatymą – Lietuva tarp jų

Kaip teigiama birželio 8 d. surašytame ES vidaus dokumente, su kuriuo „EUobserver“ turėjo galimybę susipažinti, dešimt šalių suvienijo jėgas, siekdamos sušvelninti ES aplinkos politikos pesticidų srityje užmojus, rašoma euobserver.com. Austrija, Bulgarija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija nori išimčių sąrašo, suteiksiančio teisę jame esančioms šalims nesilaikyti būsimame įstatyme numatytų pesticidų kiekio mažinimo tikslų.

ES žemės ūkio ministrai šį pasiūlymą turėjo aptarti Liuksemburge.

Ukrainoje siaučiant karui, susirūpinimas dėl aprūpinimo maistu vis stiprėja, nustumdamas ES klimato politiką į antrą planą.

Naujos ES taisyklės dėl tvaraus pesticidų naudojimo – pagrindinė ES strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ iniciatyva – buvo atidėtos kovo viduryje po, kaip teigiama, intensyvios už pesticidus pasisakančių žemės ūkio lobistų kampanijos.

Numatyta, kad jos turi būti paskelbtos birželio 22 d., nors aplinkosaugos grupės baiminasi dėl galimo dar vieno atidėjimo ir ragina komisiją laikytis nustatyto termino.

Pasiūlyme būtų nustatytas visoms ES šalims narėms teisiškai privalomas tikslas iki 2030 m. 50 proc. sumažinti naudojamų pesticidų kiekį.

Tačiau grupė Vidurio ir Rytų Europos valstybių išreiškė susirūpinimą dėl tokios politikos poveikio maisto krizės, kuri tapo visiškai reali Rusijai blokuojant Ukrainos grūdų eksportą, akivaizdoje.

„Aprūpinimas maistu ir ES žemės ūkio gamybos konkurencingumas patyrė daugybę iššūkių… [kuriuos] dar labiau paaštrino Rusijos karas Ukrainoje“, – sakoma jų bendrame pareiškime.

Tokiomis aplinkybėmis, anot jų, itin svarbu užtikrinti „stabilumą“ ir „proporcingas priemones“ Europos ūkininkams ir vartotojams.

Vadinamajame „neoficialiame dokumente“ yra sąrašas išimčių, atleidžiančių valstybes nares nuo nuobaudų už nuolatinį arba didesnį nei numatytas pesticidų naudojimą.

Jame teigiama, kad šalims turėtų būti leista pakeisti veiksmų kryptį, jei „valstybė narė numano iki 2030 m. nepasieksianti sumažinto nacionalinio tikslo dėl nenuspėjamų priežasčių“, pavyzdžiui, naujų kenkėjų, invazinių rūšių atsiradimo ar struktūrinių žemės ūkio pokyčių“.

Tuo tarpu neseniai paskelbta ataskaita prieštarauja oficialiems teiginiams, kad nuodingų pesticidų naudojimas ES mažėja, ir įrodo, kad vis daugiau vaisių ir daržovių randama šių cheminių medžiagų pėdsakų.

ES auditoriai savo ruožtu išreiškė abejonių dėl sistemos, naudotos pažangai, siekiant pesticidų mažinimo tikslų iki 2020 m., įvertinti. Rizikos rodikliai taip pat kelia susirūpinimą kampanijos dalyviams ir ekologinį gyvenimo būdą propaguojančiai bendruomenei.

Apskritai, remiantis Eurostato pateiktais duomenimis, pesticidų pardavimas ES nuo 2011 m. išlieka stabilus, o naudojamų ne cheminių pesticidų kiekis yra palyginti mažas.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-06-19

ES šalyse 2022 m. miežių derlingumo prognozė sumažinta nuo 4,97 t/ha iki 4,89 t/ha

Tai būtų 3,7 proc. mažiau nei 2021 m., bet vidutiniškai 1,0 proc. didesnis derlingumas, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Labiausiai miežių derlingumo prognozė iš ES šalių analizuojamu laikotarpiu gali sumažėti Ispanijoje – nuo 3,32 t/ha iki 3,04 t/ha, Airijoje – nuo 8,20 t/ha iki 8,08 t/ha, bet didesnis miežių derlingumas prognozuojamas Italijoje (+7,1 proc.) ir Graikijoje (+2,3 proc.).

Rugių derlingumo prognozė ES šalyse sumažinta nuo 4,11 t/ha iki 4,10 t/ha, tai būtų 1,7 proc. mažiau nei 2021 m., bet vidutiniškai 5,1 proc. didesnis derlingumas, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Labiausiai rugių derlingumo prognozė iš ES šalių analizuojamu laikotarpiu gali sumažėti Švedijoje – nuo 6,57 t/ha iki 5,96 t/ha, Rumunijoje – nuo 2,88 t/ha iki 2,71 t/ha.

Rugių derlingumo gegužės mėn. prognozė padidinta Ispanijoje (+10,2 proc.) ir Lietuvoje (+1,2 proc.). MARS analitikai prognozuoja, kad 2022 m. rapsų derlingumas ES šalyse gali sumažėti nuo 3,19 t/ha iki 3,17 t/ha ir tai būtų 0,6 proc. mažiau nei praėjusį sezoną, bet 3,3 proc. daugiau, palyginti su pastaraisiais penkeriais metais. Rapsų derlingumas labiausiai gali sumažėti Kroatijoje – nuo 2, 97 t/ha iki 2,78 t/ha, Švedijoje – nuo 3,49 t/ha iki 3,31 t/ha, bet didesnis rapsų derlingumas prognozuojamas Vengrijoje (+4,7 proc.) ir Italijoje (+2,0 proc.)

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 10 (402) / 2022 m

Pasakė, kur daugiausia apleistos žemės ir kokia bausmė už jos netvarkymą

Apleista ir neprižiūrima žemė niekam nedaro garbės, o ir naudos iš jos mažai. Tačiau Lietuvoje pastaruoju metu ir toliau mažėja apleistų žemės sklypų – šiuo metu šalyje suskaičiuojama per 40 tūkst. apleistų sklypų, o bendras apleistos žemės plotas siekia 24 tūkst. hektarų. Didžiausi apleistos žemės plotai išlieka Vilniaus Molėtų ir Utenos rajonuose, rašoma pranešime.

Naujausia Valstybės žemės fondo paruošta informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų plotus registruotuose sklypuose skelbiama Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirų duomenų platformoje REGIA. „Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu visoje šalyje užfiksuota beveik 43,7 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų su apleistais žemės ūkio naudmenų plotais.

Bendra šie žemės sklypai užima 294 tūkst. hektaro (ha) plotą, tačiau apleistos žemės plotas juose sudaro 24 tūkst. ha, arba 0,4 proc. viso šalies ploto. Palyginti su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis sumažėjo 4 proc., o žemės sklypuose apleistos žemės plotas sumažėjo 6 procentais“, – sako Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.

Iš viso Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre šiuo metu yra įregistruota beveik 2,5 mln. sklypų, užimančių 5,9 mln. ha plotą. Daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų vis dar yra Vilniaus rajono savivaldybėje – 3,6 tūkst. sklypų, kuriuose suskaičiuota apie 2 tūkst. ha apleistos žemės. Kaip ir pernai, nemažai tokių sklypų aptinkama Molėtų (3,3 tūkst. sklypų su 2 tūkst. ha apleistos žemės) ir Utenos (2,5 tūkst. sklypų, 1,5 tūkst. ha apleisto žemės), taip pat Zarasų (25 tūkst. sklypų, 1,8 tūkst. ha apleisto žemės), Ignalinos (2 tūkst. sklypų, 1,1 tūkst. ha apleistos žemės) rajonuose.

Kiek kitaip duomenys pasiskirstę lyginant savivaldybėse registruotų žemės ūkio naudmenų ir apleistų žemės ūkio naudmenų santykį – daugiausia tokių plotų Zarasų rajone ir Druskininkų savivaldybėje (po 3,8 proc.), Molėtų rajone (3,2 proc.). Apleistų žemės ūkio naudmenų nenustatyta Alytaus ir Palangos miestuose. Vos po kelis sklypus, užimančius nedidelę savivaldybės teritorijos dalį, yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Visagino savivaldybėje.

REGIA žemėlapyje skelbiama informacija apie apleistos žemės plotus gyventojams yra aktuali tuo, kad, atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, sklypų savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai. Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias – 4 proc. – mokesčio tarifas. Šiuos duomenis apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus kiekvienais metais nustato ir skelbia Valstybės žemės fondas.

Jie perduodami ir Registrų centrui, tad naujausius duomenis galima rasti REGIA žemėlapyje grupėje „NT verčių zonos, vertės ir apleistos žemės“. Žemėlapyje pateikiamos sklypų ribos, tad susidomėję asmenys, pasinaudodami visa žemėlapyje esančia ortofoto ir topografine informacija, gali tiksliai identifikuoti sklype esančios apleistos žemės plotus. Jei žemės apleistumas nustatytas klaidingai, matomi pasikeitimai ar neatitikimai dabar esančiai situacijai, sklypo savininkas gali kreiptis į Valstybės žemės fondą.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-06-20

Ankstesnės žemės ūkio naujienos