Žemės ūkio naujienos: 2022-06-22

Nelaimingų atsitikimų statistika agrosektoriui negailestinga. Praėjusiais metais mirčių ir sužeidimų žemės ūkyje padaugėjo, o šiemet netekome net dviejų žmonių. Tai lemia ne tik neatsargus darbuotojų elgesys su technika, bet ir riziką didina patiriamas nuovargis, darbų sezoniškumas.

Pavojingiausias – žemės ūkio sektorius

Praėjusiais metais visoje šalyje iš viso įvyko 4860 nelaimingų atsitikimų darbe, iš jų 4681 – lengvas, 132 sunkūs ir, deja, 48 atvejai baigėsi mirtimi. Bendras mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, lyginant su 2020 m., padidėjo 12 atvejų, arba 33,3 proc.: 2020 m. mirė 36 žmonės, 2021 m. – 48.

Nelaimių darbe itin padaugėjo žemės ūkio įmonėse. Palyginti su 2020 m., pernai mirtinų sužeidimų skaičius darbe išaugo nuo 3 iki 8, sunkių sužalojimų – nuo 6 iki 10.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Nerita Šot pripažįsta, kad mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo rodiklių pasiskirstymas leidžia konstatuoti, kad pavojingiausios 2021 m. buvo žemės ūkio, miškininkystės, statybos, transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos įmonės.

Pasak jos, šiemet žemės ūkio veiklos sektoriuje jau įvyko du mirtini sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Abu dėl pačių darbuotojų kaltės, jie elgėsi neatsargiai, nesilaikė saugos taisyklių, pateiktų instrukcijų.

Vasario pabaigoje tragiškai darbo diena baigėsi UAB ,,Dysnai“ darbuotojui. Vaismedžių soduose jis genėjo obelų šakas grandininiu pjūklu, nenaudodamas jokių paaukštinimo priemonių, laikydamas pjūklą aukščiau pečių lygio. Galbūt lūžus pjaunamai šakai, jos spaudžiamas nuslydęs pjūklas perpjovė darbuotojui kaklo arteriją ir šis mirtinai nukraujavo. N.Šot primena, kad miško darbų saugos taisyklėse DT 1-96 aiškiai nurodyta, kad ,,draudžiama pjauti laikant pjūklą aukščiau pečių lygio“.

Nelaime pažymėta ir gegužės 25-oji ūkininko R.Lazdauskio (Tauragės r.) ūkyje. Traktorininkas ir darbininkas, baigę darbus laukuose, vyko atgal į ūkį. Traktorininkas vairavo traktorių su prie jo sumontuotomis pakeliamomis / nuleidžiamomis šakėmis, o ūkio darbininkas ėjo pėsčiomis. Lauke prie keliuko, vedančio į pagrindinį kelią, posūkio, kad važiuojant keliu būtų geriau matyti, traktorininkas sustabdė traktorių, kad nuleistų šakes. Nuleisdamas jas žemyn, jis nepastebėjo po mechanizmu esančio ūkio darbininko ir jį mirtinai sužalojo.

„Dažniausios nelaimių priežastys kasmet tos pačios: netinkamas profesinės rizikos vertinimas ir darbų organizavimas, nepakankama vidinė darbuotojų kontrolė, nemokyti ir / ar neinstruktuoti darbuotojai. Maždaug 30 proc. nelaimių įvyksta dėl darbuotojų neatsakingumo ir saugaus darbo taisyklių nesilaikymo“, – apgailestauja VDI specialistė N.Šot.

Tarp prioritetinių patikros sričių

Kokią reikšmę turi darbymečiu darbininkams skiriamas didelis darbo krūvis? Ar nuovargis dažnas nelaimių darbe palydovas? VDI specialistės teigimu, akivaizdu, kad nuovargis visada padidina traumų riziką. Tą rodo ir nelaimingų atsitikimų statistika, per žemės ūkio darbų darbymetį jų žemės ūkyje visada padaugėja.

Anot N.Šot, VDI per pastaruosius metus ypač išplėtė konsultacinę švietėjišką veiklą žemės ūkio sektoriuje.

„Šiemet, reaguojant į nelaimingų atsitikimų skaičių ir jų pobūdį, atnaujintas patikrinimo klausimynas žemės ūkio sektoriui. Saugaus žemės ūkio darbų vykdymo patikrinimo kontrolinis klausimynas paskelbtas VDI interneto svetainėje, taip pat jis pateiktas Lietuvos žemės ūkio rūmams, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, Lietuvos ūkininkų sąjungai, papildomai per 2021 ir 2022 m. parengti ir išplatinti trys laiškai žemdirbiams su nelaimingų atsitikimų aprašymais ir prašymu atkreipti dėmesį į esamas darbuotojų saugos ir sveikatos problemas“, – atliktus darbus, norint užkirsti kelią nelaimėms darbuose, vardija N.Šot.

Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad kasmet rengiamos ir įvairios teminės inspektavimo kampanijos, be to, VDI planiniuose įmonių patikrinimuose žemės ūkio bendrovės, ūkiai ir visas žemdirbiškas sektorius yra tarp prioritetinių.

„Matydami itin didelį poreikį šviesti ir informuoti žemės ūkio sektoriaus įmones ir darbuotojus apie saugą darbe, šių metų pradžioje pasirašėme sutartį su Žemės ūkio rūmais, joje įsipareigojome aktyviai bendradarbiauti suteikdami kuo daugiau medžiagos ir žinių, neatlygintinai vesti konsultacinius renginius ir kitaip pagelbėti. Mūsų tikslas yra užkirsti kelią visoms nelaimėms darbe, todėl, nors ir turėdami nedidelius žmogiškus išteklius, visuomet stengiamės padėti konsultuodami, ne tik inspektuodami“, – pabrėžia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Kiša koją darbų sezoniškumas

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius apgailestauja, kad ūkiuose vis dar pasitaiko tragiškų nelaimių. Jo manymu, didelė rizika čia besidarbuojantiems kyla dėl kelių priežasčių. Pirma, darbininkai kai kuriais žemės ūkio agregatais naudojasi tik kartą per metus, todėl užmiršta, kaip taisyklingai juos naudoti ar reikalui esant saugiai sutaisyti.

Taip pat didėjant dirbamiems plotams, didėja ir agregatų dydis. Dėl to svarbu įvertinti riziką, kad jie neužgriūtų ir neprispaustų. Antra, per darbymetį yra didelė skuba, žmonės pavargsta, dažniau daro klaidų, kurios ir priartina nelaimes. Trečia, darbininkai vis dar nevengia pasivaišinti alkoholiniais gėrimais.

„Darbas žemės ūkyje nėra lengvas. Tenka dirbti per lietų, kaitrą. Kai kada tenka labai skubėti. Be to, tai nėra siauro profilio darbai. Darbininkai atlieka daug operacijų, jos per dieną nesikartoja, todėl paruošti kiekvienam darbui instrukcijas, priminti saugumo reikalavimus ne visuomet pavyksta. Darbų sezoniškumas kiša koją.

Taip pat matau, kad vyresnio amžiaus darbuotojai, kai juos apmokome, turi savotišką atmetimo reakciją. Žemės ūkyje jie dirba ne vienus metus, todėl jaučia, kad viską žino, esą nieko naujo jiems nepasakome. Nors konkrečius darbus jie darė kad ir tūkstantį kartų, dar nereiškia, kad operacijas atlieka tobulai“, – atvirai kalba R.Juknevičius.

Pirmininkas džiaugiasi, kad ūkininkai vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų apmokymams, investuoja į jų saugumą. Pasak jo, žemdirbiams trūksta gerų darbininkų, todėl darbdaviai suinteresuoti išlaikyti turimus ir sukurti jiems saugią darbo vietą.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-06-20

Vis tik, Europoje laikoma, kad tvarumas žemės ūkyje yra visų pirma susijęs su atsakingu išteklių naudojimu ir apima ne tik aplinkosauginius, bet ir socialinius bei ekonominius aspektus.

„Žemės ūkis nėra savitikslis. Tai – verslas, auginantis maistą ir maitinantis augančią žmonių populiaciją, tačiau didėja spaudimas žemės ūkiui ir susirūpinimas jo poveikiu gamtai. Europos žaliasis kursas numato iki 2030 m. perpus sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą, penktadaliu – trąšų, ketvirtadaliu padidinti ekologinio ūkininkavimo plotus ir 10 proc. sumažinti ūkininkavimo plotus apskritai.

Šie sprendimai siekia mažinti žemės ūkio poveikį gamtai, tačiau mažina ir žemės ūkio našumą, taigi jei nebus postūmio inovacijoms, draudimai tvarumo žemės ūkyje nepridės“, – pranešime spaudai sako Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė.

Pasak jos, tvarus arba darnus ūkininkavimas visų pirma yra atsakingai naudojantis išteklius ir gimsta pasiekus socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių faktorių harmoniją. Ūkininkavimas yra ekonominė veikla, todėl jai būtinas ekonominis pelnas, nekenkiant aplinkai bei visuomenei. Tvarus ūkis efektyviai naudoja išteklius, užaugina maistą prieinama kaina, kuria ir išsaugo darbo vietas, rūpinasi buveinių išsaugojimu bei pasėlių sveikata ir apsauga.

„Tvariame žemės ūkyje turime efektyviai išnaudoti dirbamos žemę plotą, saugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų, taikyti pažangias tiksliąsias technologijas tam, kad veikliosios medžiagos patektų tik ten, kur reikia ir tiek, kiek reikia. Taip, nedidindami dirbamos žemės ploto galime užauginti gausų ir sveiką derlių, kuris bus konkurencingas bei parduodamas už visuomenei prieinamą kainą. Žaliojo kurso tikslai kilnūs, tačiau siekti jų reiktų apgalvotai ir labiau atsižvelgiant į Lietuvos situaciją“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji siūlo ūkius skirstyti į tvarius, tvaresnius ir tvariausius, kadangi skirstymas į tradicinius ir ekologinius – apima pernelyg mažai kriterijų. Pastarieji mažiau efektyviai išnaudoja žemės plotą, gauna mažesnį derlių, užaugina ženkliai brangesnę produkciją ir, kaip rodo Velse, Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai, ekologiškai ūkininkaujant į aplinką išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, skaičiuojant produkcijos kilogramui.

Taip pat, fiksuojama atvejų, kuomet ekologiniai ūkiai nesilaikydami jiems taikomų reikalavimų žymi savo produkciją, kaip ekologišką. Šių metų Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ataskaitoje pateikiami duomenys rodo, kad kas penktas maisto produktas pažymėtas kaip ekologiškas turėjo pesticidų ar kitokių likučių, o 1,5 proc. ėminių net viršijo leistinas likučių normas.

Tvarūs Lietuvos ūkiai diegia inovacijas

„Gamtoje stebuklų nebūna, kenkėjai ir ligos puola visus augalus vienodai. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio asociacijos (FAO) duomenimis, kasmet netenkame didelės dalies derliaus, todėl siekdami tvarumo tikslų, visų pirma turime apsaugoti derlių, nes švaistymas – vienas didžiausių tvarumo priešų“, – sako Z. Varanavičienė.

Pasak jos, Lietuvos ūkiuose pažangūs ūkininkai jau ne pirmus metus naudoja pažangius traktorius, kurie išberia trąšas pagal azoto sensorių ar palydovų duomenis. Taip pat, nuolat atliekami dirvožemio tyrimai, iš stebėjimo stočių gaunama tiksli informacija apie kenkėjų ar ligų protrūkius – visa tai leidžia tausoti ne tik brangias medžiagas, bet ir aplinką.

„Lietuvoje registruodami leistinus naudoti augalų apsaugos produktus vadovaujamės griežčiausiais, Šiaurės Europos šalims taikomais reikalavimais, remiamės kokybiškais ir tiksliais duomenimis iš Skandinavijos ir Baltijos šalių, todėl galime džiaugtis vienu saugiausiu maistu ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Šių metų EFSA ataskaitos duomenys rodo, kad Lietuvoje net 97,9 proc. ėminių neviršijo leistinų likučių normų“, – sako Z. Varanavičienė.

Pasak jos, neapdairiai Lietuvoje įvesti žaliojo kurso reikalavimai gali turėti priešingų padarinių tvarumo žemės ūkyje siekiui, o mažinant poveikį gamtai – būtina tai daryti įvertinus ekonomines ir socialines pasekmes, pasitelkus mokslą ir pažangias technologijas.

Šaltinis: delfi.lt, 2022-06-21

Taip pat paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2022 m. balandžio mėnesio bazinių rodiklių žalio pirkimo kainą, superkant pieną iš pieno supirkimo ir (ar) perdirbimo įmonių, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes.
Detali informacija apie vidutines bazinių rodiklių žalio pieno kainas pagal pristatymo būdą ir pardavėjo grupes skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė bazinių rodiklių pieno kaina pagal grupes ir pristatymo būdą“ (2022 m. balandžio mėn.).

Šaltinis: vic.lt, 2022-06-21

Šiais metais atsirado daugiau teminių sluoksnių, galimybė tiesiogiai informuoti VĮ Valstybės žemės fondą bei atlikti kiti tobulinimai.

„NMA agro“ programėlėje šiemet titulinis langas papildytas naujomis skiltimis – „Tvaresniam ūkininkavimui“, kurioje pateikta prisijungimo nuoroda į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) sistemą ir ūkininkai galės pateikti informaciją apie naudojamas trąšas ar augalų apsaugos produktus, ir „Kaip pasiruošti patikrai“, kurioje pateikta visa aktualiausia informacija apie patikrų atlikimą, patikrų grafikus pagal priemones ir įsipareigojimus bei kita susijusi informacija.

Taip pat pridėtas naujas pažeidimų tipas „Neteisėtas žemės deklaravimas/dirbimas“ – gauti pranešimai bus nagrinėjami NMA, bei naujas atliktos veiklos potipis „Gyvulių ženklinimas“ – pranešimai perduodami Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), taip siekiant mažinti įstaigų apsilankymų ūkiuose, o apie apleistus žemės plotus galima bus tiesiogiai informuoti VĮ Valstybės žemės fondą. Iki šiol apie atliktas veiklas ar problemas paramos gavėjai, naudodamiesi „NMA agro“ programėle, gali pranešti NMA, VMVT, Valstybinei augalininkystės tarnybai, VšĮ „Ekoagros“, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Aplinkos ministerijai.

Šiais metais „NMA agro“ programėlė papildyta ir naujais teminiais sluoksniais, t. y. „Specifinių pievų tvarkymo teritorijos“, „Meldinės nendrinukės buveinės“, „Rizikos vandens telkinių teritorijos“, „Nedeklaruotų daugiamečių pievų žemėlapis“, „Suartų daugiamečių pievų žemėlapis“, taip padedant ūkininkams išvengti pažeidimų dėl taikomų veiklos apribojimų.

Programėlėje atlikti ir kiti tobulinimai – nuo šiol leidžiama išsaugoti neišsiųstus pranešimus, o papildžius reikiama informacija išsiųsti vėliau.

Rasti programėlę ir nemokamai ją atsisiųsti arba atsinaujinti galite išmaniųjų telefonų „Google Play“ ir „App Store“ mobiliųjų programėlių parduotuvėse. Daugiau informacijos apie „NMA agro“ programėlę rasite interneto svetainėje www.nmaagro.lt

Šaltinis: nma.lt, 2022-06-21

„Tikrai susidomėjimas yra didžiulis, labai smagu. Labai daug ir mūsų eksportuotojų atvykę, turbūt 20. Aišku, ne visi čia dar produktai yra ir visi lūkesčiai, kad ta rinka atsiveria ir kad daugiau produktų pradėtų važiuoti. Nes Lietuva yra maistą eksportuojanti šalis, mes daugelį rūšių prekių pagaminame daugiau nei suvartojame“, – sakė žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Viceministras pripažįsta, kad kol kas eksportas į Taivaną nėra labai didelis. Nors E. Giedraičio teigimu, staigaus proveržio tikėtis greitai kol kas sunku, tačiau jis viliasi, kad tai įvyks.

„Mes turime tik 2 mln. eurų eksportą, jis auga, bet procentai yra labai nedideli, norėtųsi, kad būtų daugiau. Bet, matyt, čia gal laiko klausimas, nes tiek į Kiniją, tiek į Japoniją mūsų prekės skynėsi kelią kelerius metus. Tai turbūt sunku tikėtis, kad labai greitai kažkoks proveržis būtų, bet tikimės, kad jis bus“, – sakė viceministras.

„Mes džiaugiamės, kad tiek Lietuva, tiek Taivanas labai myli demokratiją, yra demokratiškos šalys ir, aš manau, kad ta simpatija tikrai padės įeiti į rinkas. Tai tie santykiai užsimegs“, – pridūrė jis.

E. Giedraičio teigimu, šiuo metu Taivane paklausiausi yra lietuviški gėrimai, šokoladas, sausainiai. Tuo tarpu daugiausiai iššūkių, pasak jo, šiuo metu kyla dėl mėsos, pieno, kiaušinių eksportavimo.

Taipėjaus maisto ir gėrimų parodoje dalyvavęs „Volfas Engelman AB“ vadovas Marius Horbačauskas džiaugėsi įsibėgėjančiu eksportu į Taivaną.

„Mes pradėjome prieš gerus metus, dabar po truputį įsibėgėja visas verslas. Aišku, noras mūsų, su partneriais vietiniais kalbame, kad galėtume daugiau į Taivaną parduoti negu į Kiniją anksčiau parduodavome. Tai jiems šis mūsų iššūkis labai patiko ir stengsimės, kad jis pavyktų“, – žurnalistams sakė M. Horbačauskas.

„Aišku, kad pardavimai didėja, ir norime, kad jie didėtų, nes su kinais dirbome 7 metus, viskas per vieną naktį nutrūko. Tai žinome, kad čia užtruks kažkiek laiko, bet mes matome jų norą ir geranoriškumą ir tikimės, kad vis tik ženkliai greičiau bus nei 7 metai“, – taip pat pažymėjo jis. „Volfas Engelman AB“ vadovas pabrėžė, kad „vis tik yra geriau turėti santykius ir pardavinėti draugams, kad ir mažiau, negu priešams ir tikėtis, kad bus kažkas daug“.

Taipėjuje surengtoje parodoje dalyvaujanti sausainių gamybos įmonės „Viktorija ir Partneriai“ atstovė Milda Vaškevičiūtė taip pat akcentavo matanti didelį potencialą Taivano rinkoje.

„Su Taivano rinka mes jau dirbame, esame jau išvežę ne vieną konteinerį ir dabar jau norėtume išplėsti savo asortimentą. Matome perspektyvas, nes labai didžiulė rinka, norime labai dirbti su Taivanu“, – sakė ji.

„Mūsų produkcija patys taivaniečiai domėjosi, jų prekybos tinklai. Jiems buvo įdomus mūsų asortimentas. Tai mums kažkokių didelių iššūkių pradėti dirbti su Taivano rinka nebuvo, nes buvo didžiulis susidomėjimas“, – pridūrė ji.

Šaltinis: lrt.lt, Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA, 2022-06-22