Žemės ūkio naujienos: 2022-06-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Trumposios maisto tiekimo grandinės – kaip tai vyksta?
Trumposios tiekimo grandinės, kai produktai iš lietuviškų ūkių trumpiausiu keliu tiekiami tiesiai pirkėjams, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigoms – sparčiai populiarėja.
Laukiama paraiškų trijų modelių projektams – ūkininkų bendradarbiavimui kuriant naujus prekybos taškus, organizuojant ūkiuose pagamintos produkcijos tiekimą viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms ir įstaigoms bei regioniniams logistikos centrams.
Vienas naujausių pavyzdžių – gegužės pabaigoje regioninio lygmens logistikos centrui, kuriamam Kauno rajone, Karmėlavoje, buvo skirta 605 tūkst. Eur paramos. Šiame projekte, preliminariais duomenimis, bendradarbiaus apie 50 Lietuvos ūkininkų, kurie savo produkciją tieks vietinei rinkai.
„Susitikime su savivaldybių atstovais ir ūkininkais aptarėme, kaip galėtume dar sparčiau plėtoti trumpąsias grandines. Vienas svarbiausių dalykų – ūkininkai turi kooperuotis – pirkėjui reikia prekių krepšelio, kuriame būtų įvairių produktų.
Taip pat keičiantis ekonominei situacijai parama turėtų būti didesnė“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Dėl to atnaujintose paramos taisyklėse maksimali paramos suma padidinta – kuriant trumpą grandinę vienam projektui bus galima skirti iki 150 tūkst. Eur. Iki šiol maksimali suma siekė 120 tūkst. Eur.
Projektams kuriant trumpąsias grandines, viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų aprūpinimui maisto produktais parama sieks iki 250 tūkst. Eur vienam projektui (buvo 200 tūkst. Eur).
Didžiausios paramos galima tikėtis steigiant regioninius logistikos centrus. Kai logistikos centras steigiamas nuomojamose patalpose, paramos suma negali viršyti 700 tūkst. Eur, numatant statyti logistikos centrą ar investuoti į valstybei, savivaldybei, patiems steigėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą pritaikant jį logistikos centrui didžiausia paramos suma galės siekti 1,5 mln. Eur.
Parama investicijoms, kuriant trumpas teikimo grandines sieks 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, tačiau skatinant ūkininkus kooperuotis ir investuoti bendradarbiaujant parama bendrosioms, einamosioms bendradarbiavimo ir projekto įgyvendinimo išlaidoms bei skatinamosios veiklos išlaidoms kompensuojama 100 proc.
Ūkininkai taip pat aktyviai ieško kelių į vaikų ugdymo įstaigas. Žemės ūkio ministerija skatina ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose – vaikų darželiuose, kompensuodama pagal kokybes sistemas pagamintų produktų ir įprastinės gamybos produktų kainų skirtumą.
Kad vaikai valgytų vietoje užaugintą ir pagamintą maistą, vienas iš atrankos kriterijų yra maisto tiekimo trumposios grandinės – pirmenybė teikiama produktams, užaugintiems ar pagamintiems toje pačioje savivaldybėje, kur įsikūrusi ugdymo įstaiga arba kaimyninėse savivaldybėse.
Šiais metais beveik 2,4 mln. eurų parama kompensuojant kainų skirtumą jau pasinaudojo per 50 vaikų ugdymo įstaigų, maitinančių 8400 vaikų. Taip pat iki liepos 1 d. laukiama naujų paraiškų.
Palyginti, 2019 m. paremti 7 pareiškėjai, maitinantys 997 vaikus, 2020 m. paremti 10 pareiškėjų, iš viso maitintas 1061 vaikas, o pernai paremti 45 pareiškėjai, maitinę iš viso daugiau negu 7200 vaikų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-06-23
Taipėjaus maisto produktų parodoje kepėjai įvertino lietuviškus miltus
Birželio 22-24 d. žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis lankosi Taivane, Taipėjuje. Čia prasidėjo viena didžiausių Taivano maisto produktų ir gėrimų paroda „Food Taipei 2022“, kurioje prisistato ir Lietuvos įmonės.
Lietuvos įmonių paviljone parodoje prisistato daugiau nei dvidešimt įmonių ir siūlo pieno produktus, įvairius gėrimus, saldainius, konditerijos gaminius, ekologiškus produktus.
Parodoje vyko lietuviškų miltų pritaikymo vietos gaminiams ir jų populiarinimo seminaras. Žinomos Taivano kepyklos iš lietuviškų kviečių miltų gamino įvarius produktus: duoną ir pyragus, kitus miltų patiekalus.
Taivaniečiai lietuviškus kviečių miltus įvertino puikiai, nors mato tam tikrus šių produktų skirtumus, pavyzdžiui, miltų spalva: lietuviški – gelsvesni, taivanietiški – baltesni. Lietuviški miltai ypač tinkami garuose gaminamiems produktams. Duonai ir sausainiams tinka miltų mišiniai (lietuviškų ir taivanietiškų).
Parodoje taip pat pristatytas lietuviškų grūdų sektorius ir potencialas. Šiuo metu Taivane prekiaujama daugiausiai vokiškais ir prancūziškais miltais, bet tikimasi, kad greitai atsiras ir lietuviškų, nes dar praėjusių metų pabaigoje buvo išduoti leidimai kviečių ir jų produktų eksportui į Taivaną.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-06-23
Renkamos paraiškos veislinių ūkinių gyvūnų dalyvavimo parodoje „Inno panorama 2022“ išlaidoms padengti
Birželio 23 d. – liepos 8 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra priima paraiškas veislinių ūkinių gyvūnų, išskyrus mėsinių veislių galvijų, eksponavimo (dalyvavimo) parodoje-konferencijoje „Inno panorama 2022“ išlaidoms padengti. Paroda vyks š. m. rugsėjo 22–24 d. Pagalbos suma – 48 300 Eur.
Pagalba skiriama pagal Europos Komisijos rekomenduojamus ir žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintus lėšų gavėjus ir pagalbos dydžius.
Remiama veikla
Šis kvietimas skirtas finansuoti konkursų, prekybos mugių ir (arba) parodų, kurios skirtos ūkinių gyvūnų veislininkystei populiarinti, skatinti ir plėtoti, organizavimui bei dalyvavimui juose. Tinkamomis finansuoti laikoma iki 100 proc. su remiama veikla susijusių išlaidų:
– dalyvavimo mokesčiai;
– kelionės išlaidos ir ūkinių gyvūnų vežimo išlaidos. Ūkiniai gyvūnai turi būti vežami laikantis Taisyklių 11.2 papunkčio nuostatų;
– laidos leidiniams ir interneto svetainėms, kuriuose skelbiama apie renginį;
– parodoms skirtų patalpų bei stendų nuomos ir jų sumontavimo bei išmontavimo išlaidos;
– išlaidos simboliniams prizams, jei vienam konkurso nugalėtojui skirto vieno prizo vertė siekia iki 300 Eur.
Konkursų, prekybos mugių arba parodų viešinimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos viešinimo organizuojamų renginių metu tvarkos aprašu.
Pareiškėjai
Pareiškėjais gali būti veisimo organizacija ir (ar) jas vienijanti institucija ir kiti ūkinių gyvūnų veislininkystės veiklą vykdantys ir (ar) paslaugas teikiantys juridiniai asmenys.
Paraiškų teikimo tvarka
Taisyklių 1 priede nurodyta kompiuteriu užpildyta paraiškos forma kartu su lydraščiu ir pridedamais dokumentais teikiami NMA. Ranka užpildytos paraiškos nepriimamos. Kartu su paraiška turi būti pateikiamos galutinių pagalbos gavėjų paraiškų kopijos (Taisyklių 7 priedas).
Lydraštis, kuriame nurodyti teikiami dokumentai ir jų lapų skaičius, užpildyta paraiška (1 priedas), pasirašyta pareiškėjo vadovo ar pareiškėjo įgalioto asmens, ir pridedami dokumentai (susegti į bylą ir sunumeruoti) pateikiami elektronine forma, pateikiant užpildytus dokumentus (suformuotus į bylą ir sunumeruotus PDF formatu) ir paraiškos formą (doc arba docx formatu).
Teikiami dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikti NMA elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt. Per vieną kartą gali būti keliami ne didesni nei 25 MB apimties dokumentai, didesnės apimties dokumentai gali būti išskaidyti ir teikiami per kelis kartus.
Paraiškos, kurios pateiktos kitu nenumatytu Taisyklėse būdu, nevertinamos.
Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.
Pagalbos gavėjai ir pareiškėjai
– Galutiniai pagalbos gavėjai – pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys fiziniai ar juridiniai asmenys, atitinkantys mažų ir vidutinių įmonių reikalavimus;
– Galutinis pagalbos gavėjas negali būti sunkumų patirianti įmonė arba jeigu 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo sunkumų patirianti įmonė, tačiau tapo sunkumų patiriančia įmone laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.;
– Galutinis pagalbos gavėjas negali būti gavęs pagalbos, kuri suteikta pagalbos teikėjo Lietuvoje ir Europos Komisijos sprendimu buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, arba jis turi būti sugrąžinęs visą neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos sumą, įskaitant palūkanas, teisės aktuose nustatyta tvarka;
– Galutinis pagalbos gavėjas turi pateikti pareiškėjui paraišką gauti finansavimą, kaip nurodyta Taisyklių 23 punkte, ir (arba) rašytinį prašymą suteikti jam subsidijuojamas paslaugas, kaip nurodyta Taisyklių 40 punkte;
– Pareiškėjas prisiima atsakomybę už galutinių pagalbos gavėjų atitiktį Taisyklių 17 punkte nurodytiems reikalavimams;
– Pareiškėjas prisiima atsakomybę už paraiškoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose pateiktos informacijos teisingumą apie galutinius paramos gavėjus;
– Pareiškėjas prisiima atsakomybę už pagal Taisyklių nuostatas patirtų išlaidų tinkamumą;
– Pareiškėjas įsipareigoja tvarkyti atskirą valstybės pagalbos lėšų panaudojimo finansinę apskaitą pagal Taisyklių 5.3 papunktyje nurodytą veiklos kryptį.
Šaltinis: nma.lt, 2022-06-22
Maisto krizės akivaizdoje užsitęsęs karas nieko gero nežadėtų visam pasauliui
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje apribojo galimybes išvežti grūdus iš „pasaulio duonos lobyno“ ir brangina maistą visame pasaulyje, todėl kyla grėsmė, kad besivystančiose šalyse dar labiau padidės grūdų trūkumas, badas ir politinis nestabilumas. Ko galima tikėtis iš pasaulio maisto krizės – analizuoja žiniasklaidos kanalas „Al Jazeera“.
Skaičiuojama, kad Rusija ir Ukraina kartu sudėjus eksportuoja beveik trečdalį pasaulio kviečių ir miežių, daugiau kaip 70 proc. saulėgrąžų aliejaus ir yra didelės kukurūzų tiekėjos.
Be to, Rusija yra didžiausia trąšų gamintoja pasaulyje. „Al Jazeera“ primena, kad pasaulinės maisto produktų kainos jau ir taip kilo dar iki Rusijos sukelto karo pradžios, o kruvina invazija į Ukrainą dar labiau pablogino padėtį – Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir kai kurių Azijos šalių nepasiekia apie 20 mln. tonų Ukrainos grūdų.
Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą maisto kainos kilo dėl tokių veiksnių kaip blogi orai ir prastas derlius, dėl kurių sumažėjo pasaulinė grūdų pasiūla, o tuo metu paklausa po COVID-19 pandemijos smarkiai išaugo. Be to, kainų augimui anksčiau įtakos turėjo ir prastas praėjusių metų kviečių derlius JAV ir Kanadoje bei sausra, kuri pakenkė sojų pupelių derliui Brazilijoje.
„Al Jazeera“ primena apie dėl klimato kaitos besiplečiančias sausras ir stiprias karščio bangas, kurios niokoja derlių. Kelias savaites trukusios derybos dėl saugių koridorių, kuriais būtų galima išgabenti grūdus iš Ukrainos Juodosios jūros uostų, nepasiekė didelės pažangos.
„Tai turi įvykti per artimiausius porą mėnesių, kitaip bus siaubinga“, – apie derybas dėl gūdų išgabenimo koridorių kalba Kyjivo ekonomikos mokyklos valdybos narė Anna Nagurney. Jos teigimu, 400 mln. žmonių visame pasaulyje yra priklausomi nuo Ukrainos maisto atsargų. JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, kad šiais metais net 181 mln. žmonių 41 pasaulio šalyje gali susidurti su maisto krize arba dar didesniu bado lygiu.
Kur esame šiandien
„Al Jazeera“ tinklalapyje paskelbtoje publikacijoje rašoma, kad paprastai 90 proc. kviečių ir kitų grūdų iš Ukrainos laukų į pasaulio rinkas gabenama jūra, tačiau dėl Rusijos vykdomos Juodosios jūros pakrantės blokados grūdai negali būti gabenami jūra. Dalis grūdų per Europą gabenama geležinkeliais, keliais ir upėmis, tačiau, palyginti su jūrų keliais, tai tik lašas jūroje. Be to, krovinių gabenimas stringa ir dėl to, kad Ukrainos geležinkelių vėžės neatitinka kaimyninių šalių vėžių.
Ukrainos žemės ūkio ministro pavaduotojas Markianas Dmytrasevičius paprašė Europos Sąjungos teisės aktų leidėjų padėti eksportuoti daugiau grūdų, be kita ko, išplėsti Rumunijos uosto Juodojoje jūroje naudojimą, pastatyti daugiau krovinių terminalų Dunojaus upėje ir sumažinti biurokratines kliūtis kroviniams kirsti Lenkijos sieną. Tačiau tai reiškia, kad maistas dar labiau nutolsta nuo tų, kuriems jo reikia, aiškina „Al Jazeera“.
„Dabar, norėdami grįžti į Viduržemio jūrą, turite apkeliauti visą Europą. Tai iš tiesų neįtikėtinai pabrangino Ukrainos grūdus“, – situaciją vaizdžiai komentuoja Vašingtone įsikūrusio Tarptautinio maisto politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Josephas Glauberis. Skaičiuojama, kad prasidėjus karui Ukraina galėjo eksportuoti tik 1,5–2 mln. tonų grūdų per mėnesį, o prieš karą eksportuodavo daugiau nei 6 mln. tonų grūdų per tą patį laikotarpį.
Rusija taip pat su pasauliu nesidalija savo grūdų derliumi. Maskva teisinasi, kad Vakarų sankcijos jos bankininkystės ir laivybos sektoriams neleidžia Rusijai eksportuoti maisto produktų ir trąšų bei atbaido užsienio laivybos bendroves nuo jų transportavimo. Rusijos pareigūnai primygtinai reikalauja panaikinti sankcijas, kad neva taip grūdai galėtų patekti į pasaulio rinkas. Tačiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir kiti Vakarų lyderiai sako, kad Kremliui įvestos sankcijos neapima maisto produktų.
Vakarai kaltina, Rusija teisinasi
Ukraina apkaltino Rusiją, kad ši apšaudo jos žemės ūkio infrastruktūrą, degina laukus, vagia ukrainiečių grūdus ir, Libanui ir Egiptui atsisakius juos pirkti, bando juos parduoti Sirijai. Gegužės pabaigoje bendrovės „Maxar Technologies“ darytose palydovinėse nuotraukose matyti, kaip su Rusijos vėliava plaukiojantys laivai Krymo uoste pakraunami grūdais, o po kelių dienų atvirais liukais prisišvartuoja Sirijoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija išprovokavo pasaulinę maisto krizę. Vakarai su tuo sutinka, o tokie pareigūnai, kaip Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, sako, kad Rusija ginkluojasi maistu. Tuo metu Rusija teisinasi, kad grūdų eksportą vandeniu bus galima atnaujinti, kai Ukraina pašalins jūrų minas Juodojoje jūroje ir bus galima patikrinti, ar čia atplaukiantys laivai, kurie turėtų išplaukti su pakrautu grūdų kroviniu, nėra ginkluoti.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažadėjo, kad Maskva nepiktnaudžiaus savo jūriniu pranašumu ir imsis visų būtinų priemonių, kad laivai iš Ukrainos uostų galėtų laisvai išplaukti. Tačiau Ukrainos ir Vakarų pareigūnai abejoja šiuo pažadu. Tuo labiau kad karo akivaizdoje Rusija daug žadėjo, bet savo pažadų nesilaikė.
Anksčiau Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sakė, kad gali būti įmanoma sukurti saugius koridorius, nereikalaujant išminuoti jūrų minų, nes sprogstamųjų įtaisų buvimo vieta yra žinoma. Tačiau net ir toks sprendimas turi klaustukų – nežinoma, ar draudikai išdrįs drausti tokius laivus ir jais gabenamus grūdų krovinius.
Kas labiausiai nukentės
„Al Jazeera“ analizuoja, kad Ukraina ir Rusija daugiausia eksportuoja į besivystančias šalis, kurios yra labiausiai pažeidžiamos dėl padidėjusių kainų ir maisto trūkumo. Tokios šalys kaip Somalis, Libija, Libanas, Egiptas ir Sudanas yra labai priklausomos nuo kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus – jos tai perka iš abiejų kariaujančių šalių. „Ši našta gula ant pačių neturtingiausiųjų pečių. Be jokios abejonės – tai humanitarinė krizė“, – sako Tarptautinio maisto politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas J.Glauberis.
Be bado grėsmės, augančios maisto kainos kelia politinio nestabilumo pavojų šiose šalyse. J.Glauberis svarsto, kad besivystančių šalių vyriausybės turi arba leisti maisto kainoms kilti, arba subsidijuoti išlaidas. Pasak jo, pavyzdžiui, tokia vidutiniškai klestinti šalis kaip Egiptas, kuris yra didžiausias kviečių importuotojas pasaulyje, gali sau leisti absorbuoti didesnes maisto išlaidas. Tačiau tokioms šalims kaip Jemenas gali prireikti humanitarinės pagalbos.
„Al Jazeera“ rašo, kad šią Afrikos žemyno dalį, esančią Somalio pusiasalyje, kamuoja badas. Kai kuriais atvejais pagrindinių produktų, tokių kaip kviečiai ir maistinis aliejus, kainos išaugo daugiau nei dvigubai, o milijonai gyvulių, kuriuos šeimos augina pienui ir mėsai, nugaišo. Jau dabar teigiama, kad Rusijos sukeltas karas prisidėjo prie ilgus metus trukusių vidaus krizių Sudane ir Jemene.
UNICEF įspėjo apie „vaikų mirčių sprogimą“, jei pasaulis sutelks dėmesį tik į karą Ukrainoje ir nesiims veiksmų. JT agentūros apskaičiavo, kad daugiau kaip 200 tūkst. žmonių Somalyje susiduria su katastrofišku badu ir mirtimi dėl bado – maždaug 18 mln. sudaniečių iki rugsėjo mėnesio gali patirti ūmų badą. O kviečių kainos kai kuriose šalyse išaugo net 750 proc. „Viskas pabrango. Ar tai būtų vanduo, ar maistas – tai tapo beveik neįmanoma“, – situaciją komentuoja neseniai Somalyje lankęsis pagalbos grupės CARE patarėjas maisto saugumo klausimais Justus Liku.
Pavyzdžiui, Libane kepyklose, kuriose anksčiau buvo daugybė plokščios duonos rūšių, dabar, siekiant taupyti miltus, prekiaujama tik paprasta balta pita.
Ateities grėsmės nesibaigia
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas jau kelias savaites bando pasiekti susitarimą, kad būtų atšauktas Rusijos grūdų ir trąšų eksporto blokavimas ir Ukrainai būtų leista gabenti prekes iš pagrindinio Odesos uosto. Tačiau pažangos beveik nematyti. Dabar didžiulis kiekis grūdų įstrigo Ukrainos bokštuose arba žemės ūkiuose.
„Al Jazeera“ atkreipia dėmesį, kad netrukus Ukrainoje prasidės žieminių kviečių derliaus nuėmimas, todėl kils nauji klausimai, kur juos sandėliuoti. Be to, neatmetama, kad kai kuriuose laukuose grūdų derlius dėl nesibaigiančių karo greičiausiai liks nenuimtas. Remiantis FAO maisto kainų indeksu, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, kviečių kainos padidėjo 45 proc. Augalinio aliejaus kainos jau šoktelėjo 41 proc., o cukraus, mėsos, pieno ir žuvies kainos taip pat išaugo dviženkliais skaičiais.
Šis kainų augimas skatina spartesnę infliaciją visame pasaulyje, dėl to brangsta ne tik maisto produktai, bet didėja ir maitinimo įstaigų, kurios priverstos didinti kainas, išlaidos. Kai kurios šalys į esamą situaciją reaguoja bandydamos apsaugoti vidaus tiekimą. Indija apribojo cukraus ir kviečių eksportą, o Malaizija sustabdė gyvų viščiukų eksportą, tuo sukeldama nerimą Singapūrui, kuris trečdalį paukštienos įsiveža iš kaimyninės šalies.
Tarptautinis maisto politikos tyrimų institutas teigia, kad jei užsitęsus karui maisto trūkumas pasaulyje taps dar didesnis, tai gali lemti daugiau eksporto apribojimų, kurie dar labiau padidins kainas. Kita grėsmė – trūkstamos ir brangios trąšos, o tai reiškia, kad ūkininkams taupant, dirbamos žemės laukai gali būti mažiau našūs. Ypač trūksta pagrindinių trąšų cheminių medžiagų, kurių didelė tiekėja yra Rusija.
Šaltinis: 15min.lt, 2022-06-21
Skaidrumas didina visų pasitikėjimą
Skaidrumas – viena iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) veiklos vertybių ir kartu –viena prioritetinių sričių, kuriai puoselėti skiriama daug dėmesio siekiant sąžiningai ir nešališkai administruoti paramą. Puoselėjant šią NMA vertybę, pasitelkiami įvairūs būdai – elektroninės, komunikacinės priemonės, taip pat jau septynioliktus veikianti „Pasitikėjimo linija“, kuri yra labai svarbus įrankis didinant paramos administravimo ir panaudojimo skaidrumą.
„Pasitikėjimo linija“ – tai papildomas informacijos šaltinis apie galimus piktnaudžiavimo paramos lėšomis atvejus arba apie galimai neskaidrias NMA darbuotojų veikas. Tai, kad ši linija per daugelį metų tapo svarbia skaidrumo teikiant paramą užtikrinimo grandimi, liudija nemenkas pranešimų skaičius: 2021 m. per „Pasitikėjimo liniją“ gauta 2 515 pranešimų. Iš jų 2 034 pranešimai gauti dėl galimo piktnaudžiavimo Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės parama žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, 13 pranešimų dėl galimai netinkamai atliktų patikrų, o 374 pranešimai – tai įvairūs klausimai / paklausimai, nepasitvirtinusi informacija, nesusijusi su NMA veikla, neišsami ir kita informacija.
Anonimiškumas garantuotas
„Pasitikėjimo linija“ – anoniminė ir 100 proc. konfidencialumą užtikrinanti linija: NMA darbuotojai negali matyti pranešėjo telefono numerio arba elektroninio pašto adreso. Vis dėlto pravartu, kad pranešimą teikiantis asmuo nurodytų savo telefono numerį arba elektroninio pašto adresą. Su pranešėju gali būti susisiekta, jeigu pranešimą administruojančiam NMA darbuotojui prireiktų papildomos informacijos apie galimai nesąžiningą paramos gavėjų elgesį.
Teikiant pranešimą, reikėtų pateikti kuo išsamesnę informaciją apie pareiškėją ar paramos gavėją bei galimo piktnaudžiavimo pobūdį. Pageidautina, kad pranešime būtų nurodytas galimo pažeidėjo vardas, pavardė, rajonas, kuriame jis gyvena, kokie galimi pažeidimai yra pastebėti. Jei galimas pažeidėjas yra juridinis asmuo – nurodyti įmonės pavadinimą, buveinės vietą ar adresą.
Tikrinama visa informacija
Pranešimo gavimo dieną informacija patikrinama NMA informacinėse sistemose, o ne darbo, švenčių ar savaitgalių metu gauti pranešimai patikrinami pirmąją po jų einančią darbo dieną ir perduodami NMA padaliniams toliau nagrinėti pagal kompetenciją, jei reikia, inicijuojami patikrinimai vietoje. Pranešimai, kuriuose pateiktos informacijos NMA negali patikrinti, yra perduodami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.
Jei pranešimuose pateikta informacija dėl įvairių reikalavimų nesilaikymo, paramos naudojimo pažeidimų patvirtinama, pareiškėjams / paramos gavėjams taikomos atitinkamos sankcijos (pvz., išmokos sumos sumažinimas, išmokos mokėjimo sustabdymas ir pan.).
Įvairūs pranešimų teikimo būdai
Pranešimus per „Pasitikėjimo liniją“ galima teikti įvairiais būdais: telefonu (8 5) 260 7901, naudojantis mobiliąja programėle „NMA agro“, NMA interneto tinklalapyje užpildant specialią lentelę. Per 2021 m. 199 pranešimai gauti telefonu, 2 306 pranešimai pateikti elektroniniu būdu. Dar 10 pranešimų gauta NMA darbuotojams tiesiogiai bendraujant su pareiškėjais.
NMA ragina aktyviai bendradarbiauti, nebūti abejingais ir apie galimus padarytus pažeidimus pranešti bet kuriuo nurodytu būdu bei taip prisidėti prie skaidraus Lietuvos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei skirtos paramos administravimo.
Šaltinis: nma.lt, 2022-06-22
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
