Žemės ūkio naujienos: 2022-06-27

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė mano, kad dėl nepalankių oro sąlygų ūkininkai šienu gali apsirūpinti tik minimaliai.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkės Renatos Vilimienės teigimu, vėluojant šienapjūtei nukenčia pašarų kokybė. Tuo metu Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis sako, kad dalis mažų ūkininkų, kurie dėl nepalankių orų neapsirūpins pašarais, ims skersti gyvulius.

Birželį itin daug lyjant nupjauta žolė nespėja išdžiūti, todėl šieno prikaupti ypač sunku. Į baltą plėvelę supakuoti žolės nepavyksta, nes ji guli vandeny, o jeigu ir pavyksta į rulonus surišti šienainį, jį iš pievų išvežti nelengva – dėl pažliugusios žemės klimpsta transportas. Be to, pabrango pašarų gamyba: daugiau mokama už kurą, šienainių rulonų plėvelę, tinklelius.

Šienapjūtė šiemet sudėtinga

Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, šių metų šienovežis ir sudėtingas, ir brangus.

„Sunkesnis darbas bus pašarų pasigaminti. Didesnė problema čia gyvulininkams, bus didesnės išlaidos. Ūkininkai negali normaliai gaminti šieno, turi vynioti į plėvelę, o tokie pašarai kainuoja brangiai, bet bus daugiau gaminama ar šienainio, ar dar kažko“, – BNS svarstė jis.

Pasak R. Vilimienės, baltos plėvelės pakuotė, kurios užtenka aptraukti 20 šienainio rulonų, pabrango nuo 58 eurų pernai iki 98 eurų šiemet.

Mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus teigimu, vieną tinkleliu aptrauktą šieno ruloną pernai pavykdavo nusipirkti už 10-12 eurų, o dabar jis kainuoja iki 25 eurų, šienainio – dukart brangiau.

Pasak G. Kisielienės, maža to, kad avių augintojai dėl lietaus negali įvažiuoti į pievas susirinkti paruoštų šienainio rulonų, bet kai kur juos dar puola kovarniai, krankliai.

„Dotnuvoje, kur didelis ūkis, virš 1 tūkst. avių, savininkas labai nukentėjo. Kovarniai rulonuose padaro skyles ir pašaras sugadinamas. Nuostoliai dideli“, – BNS teigė ji.

G. Kisielienės teigimu, rūpesčių dėl šieno neturi ūkininkai, gyvenantys aukštumose arba jų žemėse mažiau iškrito kritulių.

„Žolė greitai auga, įvažiuoti į pievas nušienauti negali. O jeigu nupjauna, sulyja, neišdžiūsta. Šiemet tikrai per daug lietaus. Šienainius pasigaminti lengviau, bet negalima įvažiuoti susirinkti rulonų“, – BNS kalbėjo ji.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė R. Vilimienė, Kupiškyje auginanti 25 melžiamas karves ir 20 jauniklių, mano, kad apsirūpinimo pašarais problema yra regioninė.

„Prienai, Kretinga, Kauno rajonas skęsta, o Kupiškis geriau laikosi, bet ir mes nebūtume tos pirmosios žolės, kuri yra drėgnesnė, iki šieno išdžiovinę, nebūtų užtekę saulėtų dienų. Telšiai bėdavoja, kad per mažai turi lietaus“, – BNS tvirtino ji.

Peraugusi žolė šienui nebetinka, yra prastesnės kokybės

A. Svitojaus teigimu, ūkiams ir ūkininkams šieno pasiruošti vėliau irgi nebus galima, nes jo kokybė bus blogesnė: „Iš peraugusios žolės šieno kokybinės savybės bus prastesnės“.

Pasak G. Kisielienės, kai žolė perauga, ji praranda maistingumą.

„Tada ji turi daug sausųjų medžiagų, kaip šiaudai. Netenka žaliųjų baltymų. Žolė neturi sužydėti. Todėl sakome, geriau anksčiau nušienauti žolę, jos mažiau turėti, bet šienas bus maistingesnis ir pilnavertis“, – aiškino G. Kisielienė.

Pasak Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija pirmininkės Renatos Vilimienės, per Jonines reikia uždaryti daržines, nes šienapjūtė turi būti baigta: „Ėsdamos peraugusią žolę karvės duos mažiau pieno. Greičiau nupjausi, greičiau ataugs atolas, gyvuliukai vėl turės sočios žalios žolės“.

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdomasis direktorius Dangis Valaitis skaičiavo, kad įprastai per gegužę kritulių vidutiniškai būna 53 mm, o šiemet – 103 mm.

Dėl nepalankaus pašarų gamybai oro mažėja galimybė gauti papildomai dar antros ar net trečios žolės.

„Tai automatiškai mažina pašarų kiekį ir ūkiams gali tekti pirkti žiemos laikotarpiu papildomai pašarų, kurių kaina bus ženkliai pakilusi dėl išaugusių kaštų. Tikėtina, kad susidariusi situacija stipriai smogs savikainai ir pieno produktų kainos parduotuvėse tikrai didės, o ūkininkai susidurs su iššūkiu išlaikyti ūkio gyvybingumą“, – teigė D. Valaitis.

Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius teigė neprisimenąs atvejo, kad dėl pašarų trūkumo ūkininkai būtų pjovę gyvulius. Jis abejoja, ar ir šiemet bus ūkininkų, kurie neapsirūpinę pašarais ims skersti gyvulius.

„Kad masiškai atsitiktų tokia stichinė nelaimė, dar nebuvo. Kiekvienais metais Lietuvoje galvijų vis mažėja, pievų vis daugiau atstatoma“, – BNS sakė E. Mackevičius.

Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis sako, kad vienas kitas smulkusis ūkininkas, neprikaupęs šieno, išparduos gyvulius, jeigu neturės lėšų įsigyti pašarų.

Šaltinis: lrt.lt, Sniegė Balčiūnaitė, BNS, 2022.06.26

Lietuviškų produktų eksportas į Japoniją sparčiai auga ir turėtų atsverti Kinijos rinkos praradimą. Vien per pirmus penkis šių metų mėnesius perdirbtos mėsos gaminių į Japoniją buvo eksportuota 165 tonos – daugiau nei per visus 2021 metus. Daugiausia iš šios kategorijos eksportuojama perdirbtos kalakutienos.

„Japonija, turinti beveik 126 mln. gyventojų su aukšta vartotojų perkamąja galia, būdama priklausoma nuo maisto produktų importo – yra viena potencialiausių rinkų Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto plėtrai. Todėl labai svarbu išnaudoti visas galimybes, ypač praradus Kinijos rinką, ir pasiūlyti Japonijos vartotojams aukštos kokybės lietuviškų maisto produktų“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Nors į šią Azijos rinką patekti nėra paprasta, reikia didelio įdirbio, kai kurios paklausos tendencijos Japonijoje lietuviškoms prekėms suteikia pranašumą. Pastebimas ir aktyvesnis naujų Lietuvos eksportuotojų dėmesys Japonijos rinkai.

Esami Japonijos partneriai artimiausiais metais žada mažiausiai padvigubinti įsivežamus perdirbtos mėsos kiekius, tuo tarpu nauji Japonijos importuotojai viliasi pradėti perdirbtų mėsos produktų (rūkyta paukštiena, kalakutiena) eksportą iš Lietuvos.

Žemės ūkio atašė Japonijoje Kristinos Mineikienės teigimu, produktų, kurių paklausa rinkoje padidėja ar yra tendencijos augti, nesunku pastebėti.

Neretai Japonijos importuotojai ar distributoriai iš anksto nori užsitikrinti sklandų tiekimą ir ieško arba naujų, arba alternatyvių produkto tiekėjų. Japonai pastaruoju metu domisi perdirbtos paukštienos importu, žirnių baltymų milteliais, sviestu; ypač aktyviai kalbamasi dėl kanapių produktų, kur japonai Lietuvą mato kaip patikimą ne tik žaliavų tiekėją, bet ir aplinką investicijoms.

Pernai gerokai išaugo duonos gaminių, išrūgų miltų, kiaušinių produktų, grūdų produktų, paruoštų ekologiškų sriubų, paukštienos, šokolado eksportas į Japoniją. Eksporto struktūroje pagal šalis Japonija buvo 45 vietoje iš 158 eksporto partnerių. Prognozuojama, kad žemės ūkio ir maisto pramonės eksportas į Japoniją šiais metais didės.

Tikimasi, kad augs ir eksportas į Taivaną, kuris 2021 m. siekė 1,7 mln. Eur. Šių metų liepą numatytas Taivano jungtinis pieno, žuvininkystės ir kiaušinių produktų auditas Lietuvoje.

Lietuvos eksporto struktūroje pagal šalis JAV buvo 20 vietoje iš 158 eksporto partnerių. Į JAV daugiausiai eksportuojama kviečių glitimo, sūrių ir varškės, aliejinių kultūrų sėklų ir vaisių, duonos gaminių, sriubų ir sultinių, šokolado ir kitų maisto produktų su kakava, vytintų ir sūdytų ar rūkytų žuvų, žuvų miltų, paruoštų ar konservuotų gaminių iš žuvų, koncentruoto pieno ir grietinėlės, ledų, gyvų gyvūnų, dešrų.

Į JAE daugiausiai eksportuota pieno produktų (koncentruoto pieno ir grietinėlės, sūrių, išrūgų).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-06-23

Pakeitę spalvą

Pietų Lietuvoje ūkininkai vis patiria iššūkių – šiemet runkelių sėja buvo labai ankstyva, tačiau gležnučius augalus pakando šalnos, o birželis kartu su lietumi laukams pateikė ne vieną krušos porciją.

Didelę cukrinių runkelių auginimo patirtį sukaupusios Marijampolės sav. Kuktų žemės ūkio bendrovės vadovas Antanas Jasiulaitis pripažino, jog dabar jie kai kuriuose savo laukuose stebi beviltiškai mirkstančius cukrinius runkelius. Šioje bendrovėje apsemtų runkelių yra žemesnėse vietose, ypač daubose.

„Cukriniams runkeliams augti nėra palankios sąlygos, gal aukštesnėse vietose, kur ant kalniuko, dar taip nesijaučia, bet jeigu tik kokia žemesnė loma, įduba – jau iš karto matyti, kad ir jų spalva keičiasi, lapai vienas prie kito traukiasi. Tokios sąlygos runkeliams netinka, o pats augalas atrodo sumažėjęs“, – teigė Kuktų žemės ūkio bendrovės vadovas.

Tokio reiškinio A.Jasiulevičius dar tiesiai šviesiai nykimo požymiu nevadino, sakė, kad tai labiau primena sustojusį cukrinių runkelių augimo procesą. Tam įtakos turėjo nuolatiniai lietūs, vėsesni orai. „Kai dirvoje per daug drėgmės, paprasčiausiai joje nėra deguonies. Augalai tiesiog dūsta“, – cukrinių runkelių būklę vertino Kuktų žemės ūkio bendrovės pirmininkas.

Šiemet Kuktų žemės ūkio bendrovė cukrinius runkelius augina 80 ha plotuose. Vadovas pasidžiaugė, kad su piktžolėmis, kurios auga greičiau už runkelius, jiems pavyko susitvarkyti. Nupurškė laiku pagal išankstinį planą, tik runkelių laukus išvažinėjo, nes purškimo neatidėsi, o dirva nedžiūsta taip greitai, kaip norėtųsi žemdirbiams. Baraginėje, kur įsikūrusi žemės ūkio bendrovė, retą dieną nelyja.

„Per paskutinius dešimt metų net neprisimenu, kada yra buvę taip šlapia. Senokai tokių šlapynių neturėjome. Paskutiniai treji metai buvo itin sausringi. Pernai ir telkiniuose, ir šuliniuose trūko vandens, šiemet – atvirkščiai“, – lygino A.Jasiulevičius.

Neatlaikė melioracija

Kalbėti apie cukrinių runkelių užauginimo rezultatus niekas nesiryžta. Pasak Kuktų žemės ūkio bendrovės pirmininko, būtų per drąsu kažką prognozuoti. Jie stebi, kad mažiausiai vandens perteklių pajautė javai, bet ir jų laukuose atsirado melioracijos drenažo sistemų gedimų.

„Dėl didelio kritulių kiekio, kur galimai buvo pažeisti ar sulūžę drenažo vamzdeliai, mes to nematome. Po žeme susidarė didelis slėgis, o kai pralaidumas sumažėjęs, įvyko kelios melioracijos sistemos avarijos, vieną jų – cukrinių runkelių laukuose. Nutiko taip, kad susirinko per didelis vandens kiekis, o per trumpą laiką drenažo sistema nepajėgia veikti ir vandenį „išmušė“ į viršų. Sistemos labai senos, jų veikimas susilpnėjęs“, – kalbėjo A.Jasiulevičius, minėdamas, kad kai tik nuslūgsta vanduo ir jie gali įvažiuoti į laukus, taiso melioracijos gedimus.

Teigdamas, kad šiemet gamta juos bando visokiais būdais, A.Jasiulevičius dėkojo Dievui, kad Kuktų žemės ūkio bendrovės laukus dar ne taip stipriai aptalžė ledai, nes jie pakenkia visoms plačialapėms kultūroms, tarp jų – cukriniams runkeliams. „Pas mus buvo toks trumpas lietus su ledukais, bet ant cukrinių runkelių lapų dar ir dabar matyti išdaužytos skylės“, – VL sakė A.Jasiulevičius.

Pasėlius apsidraudę

Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas, Šakių rajono ūkininkas Juozas Valaitis taip pat patikino, kad cukriniams runkeliams augti susidarė nepalankios sąlygos. Lietūs, audros neaplenkė ir zanavykų žemių, todėl ir pas juos yra tiek sukapotų, tiek apsemtų augalų.

Šakių rajono cukrinių runkelių augintojai nėra labai nusiminę, gal todėl, kad jų mažiau. „Buvo šlapia, šalta, tai jie prastai auga. Cukrinių runkelių vystymasis prastokas. Bet ką darysi, dar yra laiko, jeigu oras pagerės, dar pasivys“, – tikėdamasis daugiau saulės ir mažiau lietaus sakė ŽŪK „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas J.Valaitis.

Pasak pašnekovo, cukrinius runkelius jis augina tris dešimtmečius, bet kad taip anksti juos pasėtų, dar nėra buvę. Yra buvę, kai sėjo kovo 29 dieną, o šiemet į žemę sėklas įterpė kovo 24 dieną, kai buvo tam palankios sąlygos, puikiai dirbosi žemė. Niekam nekėlė abejonių, todėl labai anksti pasisėjo, bet paskui, kai šilumos pavasarį trūko, runkeliai dygo prastokai, tik žolės subujojo. Reikėjo daugiau kartų purkšti herbicidais: jeigu anksčiau užtekdavo trijų purškimų, tai šiemet reikėjo ir ketvirto. Negana to, žalos padarė kruša – runkelių lapai pasidarė skylėti.

„Mes jau žinome, kada lapai ledų sukapoti, tuojau pradeda pulti ligos. Prieš keletą metų krušos ledukai taip pat buvo sukapoję cukrinių runkelių lapus. Aš draudžiu pasėlius, tai už krušos padarytą žalą draudimas kompensuoja. Bet kas nesidraudžia, nieko negauna“, – kalbėjo J.Valaitis, užsiminęs, kad Zanavykijos cukrinių runkelių augintojų nuotaikos saikingos, dar neaišku, kaip toliau vystytis runkeliai.

VL pakalbintas Mažųjų Šelvių kaimo (Vilkaviškio r.) ūkininkas Irmantas Mačiulis dėl cukrinių runkelių derliaus per daug nesijaudina. Jis tikino savo ir tėčio Vinco Mačiulio laukuose grėsmės derliui dar neįžvelgiąs. „Kol kas mūsų runkeliai laikosi labai puikiai, o kaip bus ateityje, nežinome. Tfu, tfu, tfu, bet krušos dar negavome per daug, tik daug lietaus. Dar nesemia tiek, kad jau būtų stichinė nelaimė. Tikrai dar galima išgyventi. Norime tyliai būti, gal viskas bus gerai“, – nuoširdžiai sakė I.Mačiulis.

Mačiulių šeimos ūkyje cukrinių runkelių sėja irgi buvo ankstyvesnė nei įprastai. Truputį šalnos buvo pakandžiojusios cukrinių runkelių daigelius, bet, kaip sakė Irmantas, „dar proto ribose“ – nesunaikino.

Jaunesniojo Mačiulio teigimu, lietinga vasaros pradžia nereiškia, kad šis iššūkis jau pražūtingas augalams. „Man atrodo, sausra padaro daugiau žalos negu šiemečiai lietūs“, – optimistiškai nusiteikęs kalbėjo I.Mačiulis, tikėdamasis gero derliaus. Jis pridūrė, kad jų pasėliai yra apdrausti, todėl šiek tiek ramiau „dūšioje“.

Nori „pririšti“ prie kviečių

J.Valaitis, atstovaudamas Sūduvos krašto cukrinių runkelių augintojams, užsiminė ir apie kitus jiems svarbius rūpesčius, pavyzdžiui, apmokėjimą už išaugintą produkciją. Augintojai su perdirbimo įmonėmis sudarinėjo fiksuotas ir nefiksuotas sutartis. Jose nustatyta konkreti supirkimo kaina. Kai dabar ūkininkai palygina cukrinių runkelių kainą su dabartinėmis, tegul ir su jau pakritusiomis kviečių bei rapsų kainomis, tai cukrinių runkelių kaina nelabai patraukli.

„Šie metai jau taip, ko gero, ir liks, bet ūkininkai iš anksto galvoja apie kitus metus. Jie svarsto, kad reikėtų vėl, kaip buvo prieš keletą metų, cukrinių runkelių supirkimo kainą „pririšti“ prie grūdų kainos. Jų nuomone, taip būtų teisingiausia augintojų atžvilgiu. Jeigu kyla grūdų kaina, reiškia, auga ir saldžiųjų šaknų kainos. Šiemet jų kaina sukasi apie 30 Eur/t“, – VL dėstė J.Valaitis.

Tačiau, anot jo, palyginus su kviečių kainomis, ji nedžiugina. Tokia kaina susidaro, kai viskas susideda į bendrą krūvą – įvertina už ankstyvą atvežimą, už šakniavaisių švarumą, už cukringumą, tada 30 eurų ir „susigrabalioja“. Kai metai geri, sausi, perleidžia per valytuvus ir runkelių šaknys būna švarios, o kai visi atsimena 2017 metus, kai purvo netrūko, tai ūkininkams buvo bėda. Tiek Kėdainių, tiek Marijampolės cukraus fabrikuose supirkimo kaina daugmaž vienoda – augintojai gauna panašiai.

Ravėtojus keičia robotukai

Surasti darbuotojų, kurie nori ravėti ekologinius runkelius ar dirbti kitus rankinius darbus, kasmet darosi vis sunkiau – jų trūksta nepaisant didėjančių mokamų įkainių. Dėl šios priežasties daug dėmesio skiriame efektyvumui, technologijoms gerinti. Šiemet sėkmingai įdarbinome du autonominius robotus atlikti runkelių sėjimo ir priežiūros darbus.

Cukrinių runkelių pasėlių situacija normali – runkeliai kiek mažesni nei turėtų būti šiuo laikotarpiu dėl šalto pavasario, o po paskutinio lietaus dalis plotų gerokai užmirkę, todėl sustojo tarpueilių išpurenimas ir runkelių ravėjimas.

Šiemet runkelius auginame 1 070 ha plote. Lyginant su ankstesniais metais, plotai nežymiai sumažėjo dėl situacijos ekologinio cukraus rinkoje ir konkurencijos su Vakarų Europos šalių ūkininkais.

Užmirkimo nemėgsta

Dr. Zita Brazienė, LAMCC Žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stoties vadovė

Vėsus pavasaris buvo nepalankus runkelių dygimui ir daigų vystymuisi. Balandžio trečiojo dešimtadienio vidutinė paros temperatūra buvo 1,4 °C mažesnė negu standartinė klimato norma (SKN). Gegužės mėnuo taip pat buvo šaltesnis negu įprastai, vidutinė paros oro temperatūra siekė 11,2 °C, t. y. 1,8 °C žemesnė negu SKN. Ypač šaltos buvo naktys. Gegužė, ypač jos pabaiga, buvo labai lietinga. Per mėnesį iškrito 110,2 mm kritulių, t. y. 3,4 karto daugiau negu SKN.

Didžioji dalis kritulių gegužės trečiąjį dešimtadienį iškrito stiprių liūčių pavidalu. Runkelių dygimas užsitęsė dėl šaltų orų. Kuo ilgesnis dygimas, tuo silpnesni daigai. Be to, liūtys laukuose suformavo dirvožemio plutą, kas dar labiau apsunkino augalų dygimą ir vystymąsi, skatino runkelių daigų juodšaknės plitimą pasėliuose.

Dėl liūčių žemesnėse laukų vietose dar ir dabar stovi vanduo. Runkeliai labai jautrūs dirvožemio užmirkimui. Net neilgai pastovėjęs vanduo sutrikdo runkelių augimą ir vystymąsi. Be to, tokiame užmirkusiame, mažai deguonies turinčiame dirvožemyje susidaro palankios sąlygos vystytis patogeniniams grybams, sukeliantiems šakniavaisių puvinius.

Birželio pradžioje Pietvakarių Lietuvoje kartu su liūtimis pasitaikė ir nemažai krušos atvejų. Laukai nuo krušos nukentėjo nevienodai. Be to, cukriniai runkeliai net ir stipriai nukentėję nuo krušos sugeba toliau augti, formuoti naujus lapus. Tačiau kiekvienas toks nukentėjimas pristabdo jų augimą, resursai naudojami atsigavimui, o ne tolesniam augalų vystymuisi.

Be to, pažeistuose lapuose lengviau įsitvirtinti patogeninių grybų ir bakterijų, sukeliančių lapų ligas, sporoms. Todėl ūkininkai, kurių cukrinių runkelių pasėlius pažeidė kruša, turėtų atidžiau stebėti grybinių lapų ligų plitimą, nes tokiuose laukuose jos pradeda plisti anksčiau.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2022-06-23

„Iš gamtos negalima tyčia imti nė vienos saugomos rūšies ir į ją negalima nešti bet ko. Laukinių augalų pievoje, miške ar paežerėje negalima persodinti iš vienos vietos į kitą, neva, kad būtų gražiau. Domėkimės gamtiniais procesais ir elkimės su gamtos turtais išmintingai. Kiekvienas augalas pats pasirenka jam augti tinkamiausią vietą, ekosistemą. Jeigu į ją patenka svetimžemė rūšis, ypač invazinė, kyla grėsmė mūsų šalies buveinėms“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.

Norint išsaugoti Lietuvos augalų genetinį identitetą, unikalumą, visas svetimžemes augalų rūšis draudžiama sodinti, perkelti į natūralias sausumos ar vandens buveines. Pavyzdžiui, nevietines dekoratyvias vandens lelijas galima pasisodinti tik savo įrengtuose baseinėliuose, tvenkiniuose, bet draudžiama sodinti natūraliuose ežeruose, upėse. Jos gali išstumti šiuo metu Lietuvoje natūraliai augančias vandens lelijas ir kitus vandens augalus, keičia vandens augalų buveines.

Pasitaiko iniciatyvų „sugrąžinti“ išnykusias ar ypač retas rūšis į gamtines buveines, tačiau tai galima daryti tik specialistams įvertinus būsimą naudą ir grėsmes. Turi būti įvertintos konkrečios rūšies išnykimo ar nykimo priežastys, atkūrimo svarba biologinei įvairovei, jo poveikis, atkūrimo būdai, genetinis tinkamumas, parinktos atkūrimui teritorijos. Norint atkurti išnykusio augalo populiaciją ar introdukuoti svetimžemę rūšį nepadarius meškos paslaugos gamtinei aplinkai, būtina laikytis Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo nuostatų ir konsultuotis su specialistais.

Pasitaiko, kai prastai augantys ar atsibodę egzotiški augalai, jų likučiai po retinimo, ravėjimo, genėjimo išmetami tiesiog per tvorą arba artimiausioje pamiškėje, pakelėje ir savaime pasisėja, išplinta natūralioje gamtinėje aplinkoje. Tačiau juos, jų sėklas, šaknis būtina tinkamai sutvarkyti – kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų aikšteles, sudžiūvusias dalis laikantis nustatytų reikalavimų galima sudeginti.

Primename, kad gyvybingas invazines augalų rūšis ir joms priskiriamas veisles, porūšius (jei nėra išimčių) draudžiama be leidimo auginti, dauginti, parduoti ar kitaip naudoti. Tai taikoma visiems – privatiems asmenims, botanikos sodams, miesto želdiniams. Draudimas pradedamas taikyti nuo tos rūšies įrašymo į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą arba į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, vadinamą Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašu.

Į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įrašytas rūšis leidžiama naudoti su leidimu, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Atkreipiame dėmesį, kad invazinėmis rūšimis laikomos tik rūšys, įrašytos į jau minėtus sąrašus, o svetimžemės rūšys, kurios turi invazyvumo požymių, bet nėra į juos įtrauktos, negali būti vadinamos invazinėmis.

Kitas gamtosaugininkų rūpestis – atvejai, kai iškasami saugomi augalai, greičiausiai turint tikslą juos pasisodinti prie savo namų arba parduoti. Pažeidėjų taikiniu pavasarį dažnai tampa šilagėlės, vasarą – gegužraibinių, mūsų lietuviškųjų orchidėjų šeimos augalai, pavyzdžiui, plačialapės klumpaitės, dvilapės blandys, įvairių rūšių gegūnės, dekoratyvūs katilėliai, gencijonai ir kiti. Ištirti tokius piktnaudžiavimo atvejus gamtoje sudėtinga, todėl saugant mūsų krašto gamtos vertybes, būtina kiekvienam domėtis kokius augalus ir kaip juos galima naudoti.

Saugomų augalų ir jų dalių – žiedų, lapų, sėklų, šaknų negalima be leidimo, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, tyčia rinkti, iškasti, paimti ar kitaip naudoti. Be to, draudžiama fotografuoti, filmuoti saugomas rūšis jas žalojant. Kai kurių saugomų augalų rūšių buveinėms padaroma žalos, kai fotografuojantys asmenys tiesiog išmindo, išguli šių augalų augimvietes, pažeisdami jaunus augalus.

Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąraše, kitaip Lietuvos raudonojoje knygoje, yra 566 rūšys, tačiau reikia nepamiršti, kad rūšys saugomos ir pagal Europos Sąjungos teisės aktus.

Aplinkos ministerija primena, kad už neteisėtą svetimžemių rūšių augalų, kurių Lietuvoje auginama daugiau nei 600 rūšių, įkurdinimą gamtoje ir nevykdomą reikalavimą juos naikinti, numatyta administracinė atsakomybė.

Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.

Iškasus ir perkėlus į savo gėlyną saugomos rūšies laukinį augalą, taip pat gresia baudos. Neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų, augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų. Už augaviečių sunaikinimą numatyta administracinė atsakomybė ir 110-300 eurų bauda.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-06-23