Žemės ūkio naujienos: 2022-06-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Aktualūs Ekologinės gamybos taisyklių pakeitimai
Š. m. birželio 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Ekologinės gamybos taisyklės, kuriose nurodyta data, po kurios draudžiama dirbti žemę, bei nustatytos poveikio priemonių taikymo išimtys. Pakeistose taisyklėse nurodyta, jog 2022 metais po gruodžio 1 d. žemę dirbti draudžiama.
Anksčiau galiojo nuostata, jog nuo bendro įdirbamos žemės ploto nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. ne mažesnis nei 50 proc. plotas turi būti užimtas žemės ūkio augalų arba paliekamos nesuartos ražienos arba kitos augalų liekanos, o žemę įdirbti laukuose su palikta augaline danga ar augalų liekanomis buvo draudžiama.
Primename, jog ekologiškai auginant augalus turi būti naudojama įdirbamos žemės įdirbimo ir kultivavimo praktika, kuri padeda išlaikyti dirvožemio organinę medžiagą arba ją didina, svarbu didinti dirvožemio stabilumą bei jo biologinę įvairovę ir užkirsti kelią dirvožemio tankinimui bei dirvožemio erozijai.
Kontrolės institucija, t. y. VšĮ „Ekoagros“, 2022 m. taiko poveikio priemones, naudodama neatitikčių klasifikaciją, skirstydama neatitiktis į šias kategorijas: mažareikšmė, reikšminga arba kritinė, atsižvelgdama į neatitikties kategorijai išvardytas sąlygas ir priemones. Pakeistose taisyklėse nurodytos dvi išimtys:
kai ūkyje tvartiniu laikotarpiu bus laikomi rišami gyvuliai ir ūkyje bus daugiau kaip 50 suaugusių galvijų, reikalavimo nesilaikymą 2022 m. „Ekoagros“ laikys mažareikšme neatitiktimi, o veiklos vykdytojas, sudaręs neatitikties pašalinimo planą, galės jį įgyvendinti iki 2023 m. spalio 1 d. užtikrindamas, kad jo valdomame ūkyje nebus rišamų galvijų tvartiniu laikotarpiu arba bus laikoma ne daugiau kaip 50 suaugusių galvijų;
veiklos vykdytojams iki 2022 m. liepos 1 d. pasėjus neatestuotą augalų dauginamąją medžiagą, gautą ne jų pačių ekologinės gamybos ūkyje arba jų pačių pirmųjų metų perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu ekologinės gamybos ūkyje, nepriklausomai nuo to, kokios kokybės ir kokio kiekio siūlomos augalų dauginamosios medžiagos yra Ekologiškos ir pereinamojo prie ekologinės gamybos laikotarpio augalų dauginamosios medžiagos duomenų bazėje, tai 2022 m. „Ekoagros“ laikys mažareikšme neatitiktimi.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėse yra numatyta, jog, jei kontrolės institucija fiksuoja pažeidimus, susijusius su bendros dirvožemio būklės gerinimu (taikoma nuo 2023 m.), antrus metus iš eilės (atsižvelgiant į praėjusius metus) ir nustato, jog pažeidžiami ekologinėje gamyboje dauginamajai medžiagai keliami reikalavimai, parama einamaisiais metais už laukus nebus skiriama.
Šaltinis: nma.lt, 2022-06-29
Pakeista Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika
Birželio 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu pakeista Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika, kurioje nurodyta, jog nuo 2022 m. nustačius geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei valdymo reikalavimų pažeidimus bus tikrinama, kuriais metais padarytas pažeidimas.
Pakeistoje metodikoje nurodyta, jog, jei 2022 m. pateikus paramos už žemės ūkio naudmenas, kitus plotus ir gyvulius paraiškas bus nustatyti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei valdymo reikalavimų pažeidimai, bus tikrinama, kuriais metais padarytas pažeidimas, t. y. ar ankstesniais nei pažeidimo nustatymo metais, ar tais pačiais metais, kai nustatytas pažeidimas.
Tais atvejais, jei pažeidimas bus padarytas ankstesniais metais nei nustatymo metai, sankcijos dydis ir suma bus apskaičiuoti pagal pažeidimo padarymo metus ir bus sumažinta einamųjų metų parama. Jei neįmanoma nustatyti, kuriais kalendoriniais metais buvo padarytas pažeidimas, sankcija apskaičiuojama ir taikoma reikalavimo pažeidimo nustatymo metais pateiktai paraiškai.
Svarbu, jog sankcijos taikomos visoms pareiškėjo išmokoms pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai.
Šaltinis: nma.lt, 2022-06-29
Kviečių supirkimo kaina birželį augo
Kviečių ir pašarinių miežių supirkimo kainos Lietuvoje birželio viduryje padidėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse birželio 13–19 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 368 eurus už toną – 2 proc. daugiau nei prieš savaitę ir 81,7 proc. daugiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.
Pašarinių miežių kaina siekė 341,2 euro – atitinkamai 7,4 proc. ir 96 proc. daugiau. Kukurūzų kaina siekė 326,3 euro – atitinkamai 6,3 proc. ir 65,3 proc. daugiau.
Šaltinis: lrt.lt, 2022-06-29
Turkija optimistiškai vertina Ukrainos grūdų eksporto galimybes
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė viltį, kad būtų galima atidaryti humanitarinius koridorius ukrainietiškų grūdų eksportui į kitas pasaulio šalis vykstant Rusijos pradėtam karui. Dešimtims milijonų žmonių visame pasaulyje gresia badas, nes dėl keturis mėnesius trunkančio karo sutriko grūdų tiekimas iš Ukrainos.
Kalbėdamas per susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose R. T. Erdoganas sakė: „Mes bandome sureguliuoti šį procesą taikydami derinimo politiką. Tikimės, kad ši politika duos rezultatų ir suteiks galimybę kuo greičiau [humanitariniu] koridoriumi pristatyti grūdus į šalis, kurios šiuo metu susiduria su jų trūkumu.“
„Yra šalių, kurioms trūksta grūdų, todėl mes atidarysime koridorius ir leisime joms gauti grūdų, kurių joms taip reikia“, – pridūrė jis. Turkija atlieka svarbų vaidmenį derybose su Rusija ir Ukraina, bandydama pasiekti susitarimą, kuris leistų padidinti iš Ukrainos išvežamų grūdų kiekį karo metu. Dalis grūdų iš Ukrainos geležinkeliais buvo vežami į Vakarus. Tačiau ekspertų teigimu, norint sušvelninti pasaulinį maisto trūkumą, būtina atkurti Ukrainos galimybes eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.
Tuo metu J. Bidenas pagyrė R. T. Erdoganą už tai, kad jis pritarė Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO, ir už „neįtikėtiną darbą, kurį atliekate bandydamas išvežti grūdus iš Ukrainos“. Viena aukšto rango JAV pareigūnė taip pat išreiškė tvirtą paramą Turkijos norui atnaujinti savo oro pajėgas naujais naikintuvais F-16 ir patobulinti turimą senesnį lėktuvų parką. „JAV gynybos departamentas visiškai remia Turkijos modernizavimo planus“, – žurnalistams sakė gynybos sekretoriaus padėjėja tarptautinio saugumo reikalams Celeste Wallander.
„Turkija yra labai pajėgi, labai vertinama strateginė NATO sąjungininkė, o Turkijos gynybiniai pajėgumai, stiprūs Turkijos gynybiniai pajėgumai, prisideda prie stiprių NATO gynybinių pajėgumų“, – sakė ji.
Šaltinis: lrt.lt, 2022-06-29
Ūkininkams – didelė bėda: krankliai užkapoja ėriukus, niokoja šieno ritinius
Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijoje susidarė neeilinė situacija – vietos ūkininkai skundžiasi, kad į ganyklas nebegali išleisti ėriukų, mat šiuos tuojau pat atakuoja ir gyvus kapoja didelės kranklių kolonijos. Ūkininkams kyla ir dar daugiau bėdų – laukuose stūksančius šieno ritinius gadina ir niokoja kovarniai.
Akivaizdi ir skausminga žala
Kovarnių ir kranklių daroma žala akivaizdi ir skausminga avių augintojams, o ypač Dotnuvos seniūnijoje. Dėl iškritusių gausių kritulių traktoriai negalėjo įvažiuoti į pievas paimti ritinių, kovarniai nieko nelaukdami juos kapojo ir gadino paruoštą pašarą. Krankliai be gailesčio užkapoja ir ėriukus, kurių apginti negali net ėriavedės. Jokia apsauga neveikia: patrankos, imituojantys plėšrūnus aitvarai ir kt.
Užkapojo negyvai
„Išleidau į lauką avytes su ėriukais saulutėje pasišildyti. Krankliai kelis ėriukus kaipmat užkapojo. Ir kaip dabar ant jų nepykti? Vienas kranklys toks agresyvus, kad net man ateinant niekur nespruko. Įdomu, kokią žalą gamtai padaro nereguliuojama kranklių populiacija? Stirnų ir kiškių jaunikliai turėtų smarkiai nukentėti“, – svarstė vietos ūkininkė Rūta Lukoševičiūtė.
Kenčia visi
Dėl Akademijoje esančių kovarnių kolonijos ūkininkai pasiruošę minti valdiškus kelius, žmonės pavargo kentėti. „Tiesiog sukapoja ritinius. Suvaro viršų ir iš apačios irgi. Eina aplink ritinį ir kapoja. Niekas negelbėja. Su vaikais dabar suskridę. Ir niekur nesitraukia. Nakvoja irgi pas mus. Net namo neskrenda. O jų veisykla Akademijoje. Visi aplinkiniai ūkininkai kenčia. Išrinko keliems pasėtus kukurūzus. Niekas neišdygo. Sėja iš naujo. Laiko pienines karves, be pašaro, nes žuvę. Žodžiu, baisu. Ruošiamės skundą seniūnijai teikti, kad kažką darytų su ta kolonija. Aplink ūkininkai patrankų prisistatę bando baidyti, tai žmonės skundžiasi dėl triukšmo, bet ką tam ūkininkui daryti, kur jo teisės?“ – dėstė vietos ūkininkė.
Ieško pagalbos
Pagalbos ir išeities iš susidariusios padėties ieško ir Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė. Ji kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, tačiau kol kas jokio grįžtamojo ryšio nesulaukė. „Kranklių užpuolimai vyksta nuolat ir avių augintojai jau buvo nuleidę rankas, tačiau išėjus teisės aktų projektams dėl paukščių daromos žalos, labai viliamės ir tikimės, kad ministerija atsižvelgs į Lietuvos avių augintojų patiriamą žalą dėl nuolatinių kranklių puolimų ir ši paukščių rūšis bus įtraukta į teisės aktus drauge su žąsimis, gervėmis ir gulbėmis“, – dėstė G. Kisielienė.
Prašo atsižvelgti
Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė prašo atsižvelgti į avių augintojų patiriamą žalą dėl kranklių daromos žalos domestikuotiems gyvūnams (avims). „Nėra metų, kad krankliai nepadarytų žalos Lietuvos avių augintojams. Šie paukščiai ypatingai daro didelę žalą, nes puola besiėriuojančias avis, gabalais išplėšia vilną, iškapoja akis, mirtinai sužeidžia. Taip pat, žaloja mažesnius ėriukus, o ėriavedės negali apginti savo atžalų nuo kranklių. Daugelis prevencinių priemonių neveikia kranklių, nes tai plėšrūs, protingi ir drąsūs paukščiai, kurie nebijo net garsinių patrankų“, – aiškina G. Kisielienė.
Mina kelius
Vadovė nesėkmingai siuntė raštus Žemės ūkio ministerijai. Nepavyko susisiekti ir su Dotnuvos seniūnu, nes šis tuo metu atostogavo. Susisiekti pavyko su Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus laikinąja vedėja Gintare Kundrotaite-Kozins, kuri patikino, jog kalbėsis su specialistais ir tarsis, kokių priemonių būtų galima imtis.
Apie situaciją pasisakė ir garsiausias Lietuvos gamtininkas Selemonas Paltanavičius, kuris stebėjosi, jog šie paukščiai neturi medžioklės sezono. „Na taip, kranklys yra reto agresyvumo paukštis. O ką jie daro su stirniukais, kiškiukais, gervių, kurtinių lizdais! Keista, kad iki šiol ši rūšis neturi medžioklės sezono, kaip pilkoji varna ir kovas“, – situaciją pakomentavo ir įžvalgomis pasidalino S. Paltanavičius.
