Žemės ūkio naujienos: 2022-07-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas: „Atsižvelgėme į ūkininkų skundus – dvigubai sutrumpinome paraiškų NMA vertinimo terminus“
Žemės ūkio ministerija dvigubai sutrumpino terminą, per kurį Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) privalo įvertinti paraiškas, pateiktas Kaimo plėtros programos (KPP) paramai gauti. „Atsižvelgėme į nuolatinius ūkininkų skundus dėl ilgų paraiškų vertinimo terminų. Tai ypač aktualu dinamiškos rinkos ir augančios infliacijos sąlygomis. Ūkininkai neturi būti beveik pusę metų palikti nežinioje – galės įgyvendinti planuojamus projektus ar ne. Todėl nuo šiol paramos paraiškos bus vertinamos ne ilgiau kaip du mėnesius,“ – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Pakeitus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisykles, tuomet, kai taikomas ribotos trukmės kvietimas teikti paramos paraiškas, NMA turės jas įvertinti ne ilgiau kaip per 2 mėnesius nuo paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos. Iki šiol šis vertinimas galėjo trukti iki 4-ių mėnesių. Tęstinio kvietimo (pvz., paraiškų priėmimas tęsiasi neapibrėžtą laiko tarpą arba kol nesibaigia priemonei skirtos lėšos) atveju – ne ilgiau kaip per 2 mėnesius nuo paramos paraiškos užregistravimo NMA dienos.
Paraiškų vertinimo terminų pakeitimas galios naujoms paraiškoms, kurios bus teikiamos nuo 2022 m. liepos 1 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-06-30
Greitesnis paraiškų vertinimas – bendrų pastangų dėka
Atsižvelgdama į žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-416 patvirtintą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – Programa) administravimo taisyklių pakeitimą, pagal kurį paraiškų vertinimo terminas sutrumpintas iki 2 mėn., Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA) atkreipia dėmesį, kad privalu pateikti tik pilnai ir kokybiškai parengtas paraiškas bei suskubti atsakyti į paklausimus.
Naujai patvirtintas paraiškų vertinimo terminas taikomas paraiškoms, kurių kvietimai teikti paramos paraiškas prasidės nuo 2022 m. liepos 1 d. Kai kurių Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse gali būti numatyti kitokie paramos paraiškų vertinimo terminai.
Būtina didinti rengiamų paraiškų kokybę
Atkreiptinas dėmesys, kad NMA atlikta analizė parodė, kad labai suprastėjo teikiamų paraiškų kokybė: priklausomai nuo Programos priemonės 80–100 proc. paraiškų pateikiamos nepilnai užpildytos arba duomenys, pateikti paraiškose, nekoreliuoja su informacija, nurodoma verslo plane, registruose, finansinės atskaitomybės dokumentuose.
Paskutiniu metu taip pat pastebima tendencija, kad su paraiška pateikiama tik po vieną komercinį pasiūlymą arba pateikiami 3 pasiūlymai, tačiau jie nėra lygiaverčiai. Pavyzdžiui, 2021 m. pagal Programos priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ net 40 proc. paraiškų pateikta su privalomais trimis, tačiau nelygiaverčiais komerciniais pasiūlymais.
Projektiniai pasiūlymai, kurių parengimas užtrunka, dažnu atveju iš viso nepateikiami.
Svarbu suskubti atsakyti į paklausimą
Pažymėtina, kad tuo atveju, kai dėl paramos paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų NMA negali įvertinti paramos paraiškos, ji kreipiasi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų ir (arba) informacijos pateikimo. Paklausimų pareiškėjui, patikrų vietoje atlikimo, prašymo dėl papildomos informacijos kitoms institucijoms pateikimo ir atsakymo gavimo bei ekspertizės atlikimo terminas įskaičiuojamas į paramos paraiškų vertinimo terminą, kuris sutrumpėjo perpus.
Taigi NMA, siekdama paraiškas įvertinti per Programos administravimo taisyklėse nustatytą terminą, sumažins teikiamų paklausimų skaičių ir bus ypač svarbu atsakyti į NMA paklausimą, pateikiant papildomus dokumentus ir (arba) informaciją, per minimalų, 5 darbo dienų terminą.
Nepilnai užpildytos paraiškos arba atsakymo į paklausimą nepateikimas per nurodytą terminą bus vertinamas kaip neatitiktis tinkamumo kriterijams ir tokiems projektams finansavimas nebus skiriamas.
Todėl ypač svarbu iš karto pateikti visus reikalaujamus ir kokybiškai parengtus dokumentus, nesitikint suspėti visus neatitikimus pakoreguoti gavus paklausimą.
Visada esame pasirengę padėti
NMA rekomenduoja pradėti pildyti paraiškas vos patvirtinus priemonės įgyvendinimo taisykles, kad būtų pakankamai laiko tinkamai užpildyti informaciją paraiškos bei verslo plano formose ir pasirūpinti reikalaujamais dokumentais.
Primintina, kad, siekdama pagelbėti pareiškėjams parengti kokybiškas paraiškas, NMA prieš kiekvieną paraiškų pagal populiarią paramos priemonę rinkimo pradžią rengia tiesioginės vaizdo transliacijas, paraiškų pildymo instrukcijas, pildo ir atnaujina dažniausiai užduodamų klausimų skiltį NMA svetainėje, taip pat jau nuo 2021 m. vidurio sudarė papildomą galimybę klientams gauti individualias konsultacijas naudojantis MS TEAMS platforma – tai suteikia galimybę gyvai bendrauti, derinti dokumentus, konsultuotis su atsakingu specialistu nevykstant į agentūrą, o prisijungiant naudojantis kompiuteriu ar telefonu.
Dar viena NMA pastanga kiek galima labiau padėti NMA klientams lengviau, patogiau ir greičiau naudotis mūsų paslaugomis – 2022 m. pradžioje suteikta galimybė bet kuriuo paros metu gauti robotų konsultantų atsakymus į klausimus.
Kilus klausimų, klientai į NMA taip pat visada gali kreiptis telefonu, elektroniniu būdu, raštu arba atvykti į NMA ir operatyviai gauti informaciją.
Esant poreikiui, konsultacijai galima užsiregistruoti iš anksto: NMA svetainėje, skiltyje „Susisiekite“ / Išankstinė registracija, telefonu 85 252 6999, trumpuoju numeriu 1841, taip pat teritorinių skyrių telefonais.
Šaltinis: nma.lt, 2022-06-30
Pabrangusių trąšų padarinys: specialistai prognozuoja mažesnį pasėlių derlių nei praeitąmet
Šiemet pirmąją derlingumo prognozę sudarę mokslininkai prognozuoja penktadaliu mažesnį pasėlių derlių nei pernai. Pasėliai derės menkiau, nes pabrangus trąšoms ir jų trūkstant, ūkininkai juos mažiau tręšė. Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas miežius salyklui pradės pjauti po daugiau kaip mėnesio. Tada, sako, ir paaiškės, koks jų, taip pat rapsų, pupų derlius.
„Visuomet ta korekcija įvyksta paskutinėmis savaitėmis. ir dabar matom, dabar ta užėjusi kaitra net braška kaip viskas noksta ir jei sunoks tai bus kaip praeitais metais – ir smulkūs grūdai ir rapsas smulkus ir tonažo nebėra“, – aiškina ūkininkas Romas Majauskas. Pirmąją šiais metais derlingumo prognozę pristatantys Žemdirbystės instituto mokslininkai sako, pavasarį buvusias optimistines prognozes keičia realistinės.
Pasak mokslininkų, javai ir rapsai puikiai peržiemojo, tačiau vietomis dabar drėgmės per daug. Jei lis dar daugiau, gali plisti augalų ligos, o javų pasėliai išgulti. Sudėtingiausia situacija – vidurio Lietuvoje. „Vidurio Lietuvoje – geriausi dirvožemiai ir lietaus gana daug gavom. Dzūkijoje gana lengvi dirvožemiai, Šiaurės Lietuva irgi sulaukė daug lietaus, Vakarų Lietuvoje mažiau lijo“, – sako Žemdirbystės instituto darbuotojas dr. Virginijus Feiza.
Mokslininkas sako, menkesnis pasėlių derlius gali būti ir trūkstant trąšų. Ūkininkas Romas Majauskas skaičiuoja, kad lyginant su praėjusiu pavasariu, šį jos brango 4 kartus. „(…) Pamažinom trupučiuką trąšų, greičiausia nebus labai geros kokybės. O ką pjausim – matysim“, – kalba R. Majauskas. Prognozuojama, kad trąšų negailėję ūkininkai gali tikėtis ne mažesnio derliaus nei pernai.
Bet trąšas parduodanti įmonė sako, kad ūkininkai trąšų naudojo mažiau nei ankstesniais metais. „Įvertinant tai, kad pavasaris tikrai buvo neblogas ir pasėliai peržiemojo gerai, tai dabar ir saulės, ir drėgmės netrūksta. Ūkininkai vis tiek norės kompensuoti ir uždirbti, gauti geresnį derlių, tai jie turės ieškoti sprendimų – arba papildomai tręšti per lapus, arba kitaip pasėlius pamaitinti“, – tikina „Agrochemos“ generalinė direktorė Audronė Kuskytė. Mokslininkai pastebi, kad dėl vėsaus pavasario ir buvusios neigiamos temperatūros naktimis, dauguma žemės ūkio augalų, palyginti su pernai, vystosi vėliau.
Šaltinis: lrt.lt, Jūratė Anilionytė, 2022-06-30
Per 2 metus nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkiams – 157 mln. eurų lengvatinių paskolų
Per dvejus metus nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkininkams suteikta beveik 157 mln. eurų lengvatinių paskolų, pranešė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Nuo 2020 metų nukentėjusiems žemės ūkio ir žuvininkystės ūkio subjektams suteikta 1,5 tūkst. lengvatinių paskolų, o viena vidutiniškai siekė 105 tūkst. eurų.
Fondas 2020 metų rugpjūtį pradėjo teikti lengvatines paskolas apyvartiniam kapitalui finansuoti žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse. Tam buvo skirta 38,8 mln. eurų iki 2020 metų pabaigos, tačiau lėšos buvo išskolintos jau iki spalio pabaigos, todėl papildomai skirta 49,6 mln. eurų. Vėliau, 2021 metų pradžioje, viduryje bei 2022 metų pradžioje lėšos dar augo.
„Akivaizdus apyvartinių lėšų poreikis žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose veikiantiems subjektams išplėtė tiek priemonės įgyvendinimo laikotarpį, tiek suteiktų lėšų apimtis, o galutiniame rezultate turime beveik pusantro tūkstančio suteiktų paskolų už beveik 157 mln. eurų“, – pranešime sakė laikinoji fondo vadovė Romalda Globienė.
Daugiausia paskolų buvo suteikta 2020 metais – 88,4 mln. eurų, 2021 ir 2022 metais atitinkamai po 44,7 ir 23,5 mln. eurų. Daugiausia paskolų pagal jų skaičių gavo ūkininkai – 1,3 tūkst. paskolų (86 proc.). Iš viso jiems paskolinta 83,9 mln. eurų, o vidutiniškai vienas ūkininkas skolinosi 65,2 tūkst. eurų.
Taip pat paskolos suteiktos žemės ūkio ir žuvininkystės srityse veikiančioms bendrovėms, kooperatyvams, individualioms įmonėms, kooperatinėms bendrovėms ir mažosioms bendrijoms. Joms suteiktų paskolų suma siekia 72,7 mln. eurų, o vidutiniškai viena paskola siekė beveik 350 tūkst. eurų.
Daugiausia paskolų suteikta ūkiams iš Joniškio, Panevėžio, Kėdainių, Šiaulių, Biržų, Radviliškio, Pasvalio, Pakruojo, Švenčionių ir Ukmergės rajonų – jie gavo beveik pusę (48 proc.) visų suteiktų paskolų.
Daugiausia paskolų per visą priemonės įgyvendinimo laikotarpį suteikė LKU kredito unijų grupė – 44,6 mln. eurų, „SME Finance“ – 36,1 mln. eurų, KREDA kredito unijų grupė – 28,6 mln. eurų, RATO kredito unija – 19,1 mln. eurų ir SEB bankas – 18,2 mln. eurų.
Šaltinis: lrt.lt, 2022-06-30
Nebijau mokytis, noriu tobulėti, kuo daugiau sužinoti, ir tik pirmyn!
Prieš beveik trejus metus UAB „Krekenava“ dirbti pradėjusios mechanizatorės Samantos Geniūnaitės pasirinkimas iš šalies gali pasirodyti kiek neįprastas: sunku patikėti, kad jai paklūsta galinga technika, po kurios ratais vos akis aprėpiančių laukų platybės. Tačiau 24-erių mergina, šiuo metu vairuojanti traktorių, tręšia pasėlius ir audžia mintį, kaip prisijaukinti ne tik dar galingesnius ratus, bet ir išsilaikyti vilkiko vairuotojo pažymėjimą.
Prie technikos pripratino tėtis
„Viskas prasidėjo dar vaikystėje, – pasakojimą apie polinkį į techniką pradeda Samanta. – Tėtis dirbo pas ūkininką, grįždavo namo traktoriumi ir man būdavo įdomu, kaip tas traktorius veikia, kaip juo važiuoti – visko išsiklausinėdavau. Paauglystėje, kai man buvo maždaug 12–13 metų, pas ūkininką, kuris užsiima gyvulininkyste, įsidarbinau ir aš. Rinkau akmenis, o kai man buvo šešiolika, pasodino prie traktoriaus vairo. Pradėjau vairuoti traktorių: pjoviau, vežiau žolę, šieną. Nuo to laiko taip ir „prilipo“.
Brolių, iš kurių vaikystėje būtų perėmusi pomėgį valdyti ir domėtis technika, Samanta taip pat neturėjo: „Turiu tik sesę. Bet kai mama mus paliko, likau su tėčiu. Buvau jam tarsi sūnus, kurį mokydavo įvairių su technika susijusių dalykų – aiškindavo, kaip veikia traktorius, kur kokios detalės, mokė vairuoti“.
Gyvenimo mačiusiai ir anksti dirbti pradėjusiai merginai netrūksta atsakomybės, ji nebijo darbo, todėl „Vikonda grupės“ įmonėje greitai įsitvirtino, keitė darbo pobūdį, tobulėjo.
„Dabar, kai vyksta pasėlių tręšimas, žiūriu, kad visi laukai būtų gerai nutręšti, kad nebūtų koks žemės gabalėlis paliktas ir nepatręštas. Stebiu, kad darbas būtų padarytas gerai, – apie savo atsakomybes įmonėje pasakojo Samanta. – Darbą UAB „Krekenava“ pradėjau prieš daugiau nei dvejus metus. Pirmus metus rinkau akmenis, pernai Pušaloto padalinyje buvome pasodinę 2 ha agurkų, tuomet dirbau prie jų, o vienam bendradarbiui išėjus į kariuomenę, kovo mėnesį perėmiau jo darbą – tręšimą.“
Traktorininko teisės – iš reikalo
Kolektyve vienintelė tarp vyrų esanti mergina sako jaučiasi gerai, o prireikus pagalbos, visada žino, kad kolegos išties pagalbos ranką.
„Pati vairuoju traktorių, užsipilu trąšų, važiuoju ir tręšiu laukus – viską darau pati. Bet jaučiu ir kolegų vyrų pagarbą, visada, kai reikia, sulaukiu jų pagalbos, niekada neatsisako padėti“, – bendradarbius gyrė Samanta.
Pasakodama istoriją, kaip kilo mintis vairuoti traktorių, ji sakė, kad visa tai nutiko tarsi savaime iš poreikio toliau išlaikyti darbo vietą.
„Baigusi mokyklą, išsilaikiau traktorininko teises, kad galėčiau be baimės traktoriumi važinėti ilgesnius atstumus. Tuomet dar dirbau pas ūkininką, važinėdavau po laukus, kurie yra netoliese. Tačiau būdavo, kad reikėdavo kiek toliau pavažiuoti, šiaudus vežti, kitokius darbus dirbti. Nepasakysi, kad „aš nevažiuosiu, aš nedirbsiu“. Reikia ir važiuoji. Visos vasaros buvo pradirbtos“, – kalbėjo mergina.
Nori toliau mokytis ir tobulėti
Dabar už gerokai modernesnę ir brangesnę nei ūkininko techniką atsakinga Samanta teigė, kad, nors iš pradžių kiek nepasitikėjo savimi ir buvo minčių, kaip teks išmokti ją valdyti, vis tik, anot jos, tai nebuvo taip sudėtinga, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio.
„Krekenavoje“ visa technika yra kompiuterizuota. Kai dirbau pas ūkininką, aišku, ten ji buvo sena, jokių kompiuterių nebuvo. Kai atėjau dirbti čia, iš pradžių nerimavau, kad gali būti sunku išmokti valdyti tokius sudėtingus ir galingus įrengimus. Bet išmokau, pripratau ir dabar lengva.
Nebijau mokytis, noriu tobulėti, kuo daugiau sužinoti, išmokti ir tik į priekį! Jei tik turėsiu galimybę susipažinti ir dirbti su dar sudėtingesne technika, įrenginiais, mielai toliau mokysiuosi – kuo didesni įrenginiai, tuo įdomiau dirbti“, – entuziastingai kalbėjo „Krekenavos“ mechanizatorė.
Paklausta, ar ilgai teko mokytis įvaldyti techniką, su kuria šiuo metu dirba, Samanta tvirtai ir užtikrintai atsako: „Ne. Labai greitai išmokau. Gal porą kartų parodė ką ir kaip reikia daryti ir viską įsiminiau – kai darbas patinka ir noro turi, išmoksti labai greitai“.
O kaip mylimiausią techniką šiuo metu ji įvardija traktorių, kuriuo tręšia laukus.
Samanta ryžtingai yra nusiteikusi ir žvelgdama į ateitį bei atskleisdama savo planus. Ji nesako „norėčiau“ arba „svajoju“, mergina sako „turiu minčių“.
„Ateityje planuoju išsilaikyti vilkiko vairuotojo pažymėjimą. Jau kurį laiką apie tai galvoju. Tik įsidarbinus „Krekenavoje“ (man čia labai patinka), šį planą kiek atidėjau ateičiai. Bet tikrai ketinu tai padaryti, – užtikrintai teigė mechanizatorė ir pridėjo, kad „Vikonda grupės“ įmonėje ji taip pat turi labai daug galimybių tobulėti, mokytis ir kopti aukštyn: „Pavyzdžiui, pradžioje rinkau akmenis, dabar užsiimu tręšimu, bet dar yra purškimas, kiti darbai…“
Susitvarkytų ir automobilį
Samanta neslepia, kad aplinkiniams, nepažįstamiems žmonėms pasakius, kad ji vairuoja traktorių, domisi technika, daugelis nustemba: „Kaip tu taip išmokai? Kaip tu nebijai valdyti traktoriaus?“. Tačiau ji tik nusijuokia: „Bet man tai tas pats, kaip automobilį vairuoti“.
Tai jau automobilį turbūt be problemų susiremontuojate?
„Jeigu reikėtų, taip, susiremontuočiau. Bet paprastai draugas šitą darbą padaro. Būnu šalia jo, kai remontuoja automobilį, klausiu, jeigu kas nors neaišku, ko nors nesuprantu“, – šypteli mergina.
Anot jos, draugui Arnoldui Samantos polinkis į techniką iš pradžių atrodė kiek keistokas, tačiau laikui bėgant jis su tuo apsiprato.
„Kai susipažinome, aišku, buvo keista, kad mergina ne manikiūrais, pedikiūrais užsiima, o traktorių vairuoja ir dirba, – juokėsi mechanizatorė. – Bet paskui apsiprato, sakė, „jeigu tau patinka toks darbas, aš nieko prieš“.
Paklausta, ar jai pačiai nebuvo noro pasirinkti lengvesnį darbą, pavyzdžiui, kirpėjos, kulinarės ar konditerės, mergina dar kartą garsiai juokėsi: „Oi ne, jau konditerės, kulinarės tikrai ne, nes prie maisto gaminimo manęs tikrai netraukia. Aišku, kai reikia gaminti namuose, gaminu, bet šiaip aš geriau jau einu daržų ravėti ar kažką pataisyti, bet tikrai ne prie puodų stovėti“.
Didžiausias pomėgis – žvejyba
Tačiau pora nevalgiusi tikrai nebūna, nes jų namuose gamina Arnoldas ir ne tik gamina, bet ir pasirūpina, kad jo draugė visada soti būtų.
„Grįžtu iš darbo, vakarienė visada būna pagaminta, ryte man pusryčius padaro, į darbą pietus taip pat įdeda – visada pasirūpina, – rūpestingu ir romantišku draugu džiaugėsi mergina. – Aišku, jei pati namuose būnu, tada gaminu, nors ir nelabai noriu. Bet ką jau padarysi? Būna, kad ir kartu savaitgaliais gaminame valgyti.“
Klausant Samantos gyvenimo istorijos, peršasi mintis apie šeimos planavimą, vaikus. Tačiau ji pati kategoriška: „Tikrai ne, nors jau aplinkiniai sako, kad laikas ir tuoktis, ir vaikų turėti, bet aš tikrai dar nenoriu. Girdžiu kartais ir priekaištų, kaip turėsiu vaikų, jeigu su tokia technika dirbu…
Šiuo metu turiu mėgstamą darbą ir nenoriu skubinti įvykių. Jeigu bus, tada ir žiūrėsiu, o kol kas dar nieko panašaus neplanuoju, nes per anksti“.
Po darbo ar laisvalaikiu, per atostogas, jeigu gražus oras, pora mėgsta laiką leisti gamtoje.
„Dažniausiai važiuojame žvejoti. Tai labai mėgstama mano veikla. Taip pat tenka ir daržus po darbo dar ravėti. Per atostogas būna, kad išvažiuojam prie ežerų pailsėti, kartais pas gimines į Ignaliną, kur ežerų taip pat yra daug“, – laisvalaikio praleidimo būdais dalijasi mergina.
Krikliniuose gyvenanti Samanta dažniausiai žvejoja aplinkiniuose vandens telkiniuose ir džiaugiasi, kad praėjusią vasarą pavyko pagauti didžiausią gyvenimo laimikį – 1,2 kg lydeką.
„Bet norėčiau ir aš, kaip mūsų kaimynas žvejys, 5 kg lydeką prieš porą metų pagavo. Taip malonu žiūrėti patį traukimą ir tą didelę žuvį matyti… Tikrai labai norėčiau tokią žuvį pagauti“, – susižavėjimo neslėpė mergina ir pridėjo, kad ji tą ypatingą kaimyno akimirką stebėjo iš arti.
O kalbėdama apie ateities planus, be jau minėto vilkiko vairuotojo pažymėjimo, Samantos planuose yra ir mokslai.
„Norėčiau baigti mokslus, susijusius su agronomija. Galvojau, kad jau eisiu mokytis, bet, kai pradėjau dirbti „Krekenavoje“, nebepavyko, nes darbas patiko ir mesti jo tikrai nenorėjau, o derinti taip pat neišėjo“, – sakė mecahnizatorė ir vylėsi, jog mokslus pagaliau pavyks pradėti jau kitų metų rudenį.
Šaltinis: rinkosaikste.lt, Rasa JAKUBAUSKIENĖ, 2022-06-30
Dėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai, įsigijimo
Informuojame, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras birželio 30 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) perdavė duomenis, reikalingus lengvatinių gazolių kiekiams, skiriamiems 2022–2023 ūkiniams metams, apskaičiuoti.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal teisės aktus VMI per 10 darbo dienų nuo liepos 1 d. turi suformuoti leidimus lengvatiniam gazoliui įsigyti. Mano VMI savitarnos portale VMI preliminariai planuoja leidimus pradėti formuoti liepos 7–10 dienomis.
Šaltinis: vic.lt, 2022-06-30
K. Navickas JAV atidarė verslo forumą: privalome investuoti į demokratiją
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) viešintis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atidarė Šiaurės Amerikos – Lietuvos verslo forumą. Didžiausiame JAV Pensilvanijos valstijos mieste Filadelfijoje vykusiame forume susitiko Lietuvos, JAV bei Kanados verslo atstovai, pristatytas lietuviško maisto sektorius ir produkcija.
K. Navickas akcentavo, kad šiuo neramiu geopolitiniu laikotarpiu, kupinu ekonominių iššūkių, kaip niekada anksčiau svarbu stiprinti tarpatlantinius ryšius. „Mūsų partnerystė, solidarumas padedant Ukrainai kovoje su Rusija yra mūsų stiprybė. Lietuva tai labai gerai supranta, nes pati tą išgyveno, todėl privalome investuoti į demokratiją, kad pasaulis būtų saugesnis“, – sako ministras.
Šis verslo forumas subūrė kelis šimtus verslo ir ekonomikos sektoriaus profesionalų iš Lietuvos, JAV bei Kanados. Renginio metu buvo pristatyti Lietuvos ekonomikos pasiekimai, pasidalinta įžvalgomis apie JAV rinką. Pasak Jungtinių Valstijų ambasadoriaus Lietuvoje Roberto S. Gilchristo, Lietuva yra vartai į Europos Sąjungos rinką, o Filadelfija gali tapti vartais į JAV rinką.
Šio forumo metu vyko ir lietuviško maisto produktų pristatymo renginys „Taste of Lithuania“, kur Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kartu su LR ambasada Vašingtone suorganizavo lietuviškų maisto produktų degustaciją, o Lietuvos įmonės turėjo išskirtinę galimybę pačios pristatyti savo produktus: duonos gaminius, pieno produktus, šokoladą, padažus, prieskonius, džemus, gėrimus, ekologiškus produktus, medų – pavaišinti JAV verslo atstovus.
Anot Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjo Antano Venckaus, lietuviški maisto produktai turi didelį eksporto į JAV potencialą.
