Žemės ūkio naujienos: 2022-07-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Baigiasi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas
Žemės ūkio ministerija primena, kad liepos 8 dieną baigiasi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo terminas. Šiemet didžiausi žemės ūkio naudmenų ir kiti plotai deklaruoti Panevėžio, Kėdainių, Raseinių, Šakių, Radviliškio r., o daugiausia paraiškų pateikta Šilalės, Alytaus, Šilutės, Kelmės, Raseinių r. savivaldybėse. Išaugo žieminių kviečių, žieminių rapsų, žirnių, grikių, žieminių miežių, kukurūzų pasėlių plotai.
Pagrindinis 2022 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų priėmimas vyko nuo balandžio 19 d. iki birželio 14 d. Pavėluotai paraiškos priimamos iki liepos 8 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną parama mažinama 1 proc.
Pagrindiniu paraiškų priėmimo laikotarpiu – iki birželio 14 d. buvo pateiktos 115 149 paraiškos ir deklaruotas 2 861 110,32 ha plotas.
Palyginus su 2021 m. duomenimis, šiais metais padidėjo tokių deklaruotų pasėlių plotai: žieminių kviečių (45 001,27 ha daugiau), žieminių rapsų (37 992,46 ha daugiau), žirnių (9 422,90 ha daugiau), grikių (8 704,48 ha daugiau), žieminių miežių (6 617,37 ha daugiau), kukurūzų (3193,39 ha daugiau), žieminių rugių (2764,09 ha daugiau), žieminių kviečių ‘Spelta’ (2 054,75 ha daugiau), moliūgų (716,26 ha daugiau), pluoštinių kanapių (555,75 ha daugiau), sojų (507,78 ha daugiau).
Taip pat padidėjo ir žaliojo pūdymo plotai – 50 523,88 ha ploto buvo deklaruota daugiau. Europos Komisija, atsižvelgusi į maisto krizę, kylančią dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, leido auginti derlių žaliajame pūdyme.
Tačiau, palyginus su 2021 m. duomenimis, pastebimas ir deklaruotų pasėlių plotų sumažėjimas: vasarinių kviečių (54629,25 ha mažiau), pupų (22 224,62 ha mažiau), juodojo pūdymo (21 318,24 ha mažiau), vasarinių miežių (19 042,06 ha mažiau), avižų (14 688,32 ha mažiau), žieminių kvietrugių (9 650,73 ha mažiau), dobilų (5 042,79 ha mažiau), vasarinių kvietrugių (4 192,75 ha mažiau), cukrinių runkelių (3 944,19 ha mažiau), vasarinių rapsų (2 682,05 ha mažiau), žemės ūkio augalų mišinių, kuriuose baltyminiai augalai nėra vyraujantys, (2 551,56 ha mažiau), žemės ūkio augalų mišinių, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys, (1 829,11 ha mažiau).
Palyginus su 2021 m. duomenimis, daugiamečių ganyklų ir (arba) pievų plotas taip pat sumažėjo 52 050,60 ha.
Šiais metais padidėjo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones deklaruojami plotai: pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ deklaruota 5 747,97 ha ploto daugiau, „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ – 3 079,33 ha ploto daugiau, „Ražienų laukai per žiemą“ – 783,89 ha ploto daugiau, pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ – 9 477,94 ha ploto daugiau.
Deklaravimo statistiką galima rasti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro svetainėje www.vic.lt.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-01
Žemdirbių klausimai, mūsų atsakymai
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) nuotoliniu būdu organizavo viešą konsultaciją, kurios metu ūkio subjektai buvo supažindinti ne tik su naujausia ir aktualiausia informacija, bet ir sulaukė atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Manome, kad atsakymai svarbūs ne tik renginio dalyviams, bet ir daugeliui ūkių, užsiimančių augalininkystės verslu.
Pirmas klausimas susijęs su tokia ūkio situacija: iš pradžių buvo suplanuotas rapsų purškimas su mikroelementais ir insekticidu, tačiau tądien neaptikus kenkėjų, nuspręsta preparato kenkėjams naikinti nebenaudoti. Tądien laukas purkštas tik su mikroelementais, todėl purškimas žurnale neregistruotas. Tačiau sušilus orui, jau kitą dieną, pasirodė kenkėjai, kuriuos norėčiau nupurkšti insekticidu, bet purškimas jau kitą dieną, t. y. mažiau nei po 2 kalendorinių dienų, kada pranašauja nepalankų purškimams orą. Kaip tada registruoti purškimą? Gal nebenaudoti insekticido išvis ar registruoti purškimą anksčiau nei prieš 2 kalendorines dienas?
Vadovaujantis Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), turite laikytis nustatytos tvarkos dėl informavimo apie žydinčių augalų purškimus per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS). Apie planuojamus žydinčių augalų purškimo augalų apsaugos produktais darbus privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas prisijungus prie PPIS. Dviejų kalendorinių dienų laikotarpis nustatytas todėl, kad bičių laikytojai galėtų tinkamai pasiruošti apsaugoti bites. Kaip jau supratote, atlikti purškimą anksčiau nei pranešta per PPIS negalima. Jei planuojamo purškimo dėl susiklosčiusių meteorologinių sąlygų atlikti neįmanoma, būtina kuo skubiau per PPIS paskelbti informaciją apie tai, kad numatyti augalų apsaugos produktais purškimo darbai atšaukiami. Taisykles galima rasti šiuo internetiniu adresu:
Ar galite taisyklėse apibrėžti kiek purškimams skirtų dienų galima registruoti PPIS sistemoje, nes būna, kad ūkininkai visų laukų purškimui skirtą laiką registruoja savaitės terminui, o purškimus atlieka per vieną ar dvi naktis?
Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse nustatytas reikalavimas įvardyti apdorojimo (purškimo) datą. Neturėtų būti nurodomas periodas, t. y. kelios dienos ar net savaitė, nes bičių laikytojai turi žinoti konkrečią pasėlių augalų apsaugos produktais purškimo datą, kad spėtų apsaugoti bites.
Gal Lietuvoje yra bičių šeimų apskaita, nes būtų įdomu sužinoti jų daugėja ar mažėja?
Augalininkystės tarnyba neatsakinga už bičių šeimų apskaitą, todėl tokių duomenų neturi. Bitynai registruojami Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamoje informacinėje sistemoje.
PPIS sistemoje nepavyksta užpildyti 2022 m. tręšiamųjų produktų žurnalo, gal žinote kodėl?
Mūsų žiniomis, sistema veikia ir tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalą pildyti PPIS ūkininkams yra leidžiama. Jei prie sistemos prisijungti nepavyksta, prašome kreiptis į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, kuris atsakingas už PPIS administravimą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad internetinėje svetainėje https://www.vic.lt/ppis/ yra išsami prisijungimo ir naudojimosi sistema video instrukcija.
Ar reikia pildyti trąšų žurnalą, kai ūkininkas deklaruoja mažiau nei 10 ha žemės ir dalis jos – šiltnamiai?
Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) nuostatos taikomos žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau, o tręšiantiems gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais – ir nuo 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų. Todėl, jei ūkininkas deklaruoja mažiau nei 10 ha žemės ir tręšimui nenaudoja gyvūninės kilmės ar medienos kuro pelenus, jam tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašas netaikomas. Tačiau ūkininkas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymu ir tręšimui naudoti tik į Identifikavimo sąrašą įtrauktus tręšiamuosius produktus arba EB trąšas įtrauktas į Reglamento Nr. 2003/2003 I priedą. Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad tręšiamieji produktai į rinką pateikiami su naudojimo instrukcijomis ir tręšimo rekomendacijomis, kuriomis ūkininkas privalo vadovautis. Aprašą galima rasti šiuo internetiniu adresu:
Išgaunantiems 10 m3 ir daugiau paviršinio vandens per parą – liūdna žinia
Seimas pritarė, kad išgaunantiems 10 m3 ir daugiau paviršinio vandens per parą iš vieno vandens telkinio nuo 2024 m. būtų įteisinta privaloma registracija paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąraše. Iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių išgaunamo, per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaita taip pat bus privaloma nuo 10 m3. Registruotis, kad naudoja vandens išteklius, turės ir mažosios hidroelektrinės.
„Esame apsaugoję požeminius vandenis, bet tokiu pat režimu neapsaugoję paviršinių vandenų. Iš Europos Komisijos sulaukdavome priekaištų, kad neturime bendros informacijos apie paviršinio vandens paėmimą. Nuo šiol turėsime visus duomenis apie vandens išteklius tiek požeminius, tiek paviršinius. Be to, suvienodinamas požeminio ir paviršinio vandens naudojimo reglamentavimas, sudaromos vienodos sąlygos, kad nebūtų didesnės motyvacijos naudoti upių ir ežerų vandenį laistymui, nes ypač sausrų metu jie pažeidžiamiausi“, – komentuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak jo, sunaudojantiems nuo 10 m3 ir daugiau paviršinio vandens, registravimo procedūra supaprastinta ir administracinė našta minimali – reikės užpildyti formą ir kitą dieną jau bus galima kišti žarną į tvenkinį.
Aplinkos ministerijos parengti Vandens ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymų pakeitimai leis tausoti ir racionaliai naudoti gamtos išteklius, užtikrinti, kad paviršinio vandens išgavimas ir naudojimas netrikdytų paviršinio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologinio režimo, pagerinti vandens telkinių būklę.
Paviršinio vandens naudotojų registravimas suteiks galimybę identifikuoti visus paviršinio vandens naudotojus, sunaudojančius 10 m3 per parą ir daugiau vandens. Turint šią informaciją esant poreikiui būtų galima nustatyti aplinkosauginius apribojimus arba papildomas paviršinio telkinio vandens naudojimo sąlygas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis telkinio, su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir vandens kokybei.
Registracija neprivaloma, jei sunaudojama mažiau kaip 10 m3 per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio, naudojamas vanduo iš dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio, įrengto nuosavame sklype, paviršinio vandens telkinio vanduo naudojamas ekstremalių situacijų metu arba gaisrams gesinti.
Tais atvejais, kai asmeniui išduotas TIPK ar taršos leidimas su specialiąja dalimi ,,Vandens išgavimas iš paviršinių vandens telkinių“, siekiant nedidinti administracinės naštos asmenims, jau naudojantiems paviršinį vandenį ir turintiems leidimus, jei leidime esančių duomenų pakanka registracijai, numatoma, kad juos į paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąrašą įrašys Aplinkos apsaugos agentūra.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. taip pat nustatoma prievolė mokėti mokestį už sunaudotus gamtos išteklius (paviršinį vandenį) sunaudojant 100 m3 per parą ir daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio.
Paviršinio vandens naudojimo apmokestinimas paskatins tausų vandens naudojimą arba privers ieškoti kitų ekonomiškai palankesnių sprendimų, pavyzdžiui, mažinti naudojamo vandens kiekį, keisti paviršinio vandens naudojimą sausrų metu požeminio vandens ištekliais arba surenkamu lietaus vandeniu.
Siekiant atkurti upių vientisumą, numatoma įteisinti prievolę pašalinti iš vandens telkinių užtvankas, užtvankų liekanas, slenksčius ir kitas žmogaus sukurtas kliūtis, jeigu jos neteikia visuomenei naudos, neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojamos laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai ir šiuos objektus rekonstruoti neekonomiška. Dėl upėje įrengtos užtvankos ar jos liekanų atsiranda reikšmingi pokyčiai patvenktoje upės dalyje, pablogėja upės ir jos intakų ekologinė būklė.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatoma pareiga užtvankų savininkams, valdytojams ar naudotojams įrengti užtvankose ar greta jų žuvų pralaidas, numatant 3,5 metų parengiamąjį laikotarpį. Per šį laikotarpį bus rengiamos paramos priemonės iš ES lėšų, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, savivaldybių specialiosios aplinkos apsaugos programos lėšų, ieškoma ir kitų finansavimo galimybių. Kaip vieną iš galimų finansavimo šaltinių numatyti mokesčio, kurį nuo 2024 m. mokėtų registruoti paviršinio vandens naudotojai už sunaudojamą vandenį, lėšas skirti žuvų pralaidų įrengimo išlaidų padengimui ar daliniam kompensavimui.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis šiuo metu Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros būklės kriterijų.
Šaltinis: valstietis.lt, 2022-07-01
Pristatyti Strateginio plano išankstiniai vertinimai
Žemės ūkio ministerija birželio mėnesį visuomenei ir socialiniams partneriams pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano išankstinių vertinimų rezultatus. Visi trys išankstiniai vertinimai – Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV), Strateginio plano ex-ante vertinimas (SP ex-ante) ir Finansinių priemonių ex-ante vertinimas (FP ex-ante) – privalomi pagal Europos Sąjungos reglamentus. SP ex-ante ir SPAV pateikiami kartu su Strateginiu planu, o FP ex-ante būtinas norint įgyvendinti Strateginio plano finansines priemones.
Minėtuosius vertinimus atliko atviro tarptautinio konkurso būdu atrinkta ūkio subjektų grupė – UAB „ESTEP Vilnius“ ir VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centras“. Vertinimų pastebėjimai, išvados ir rekomendacijos panaudoti tikslinant, tobulinant Strateginį planą bei rengiantis tolimesniam jo įgyvendinimui.
Visos vertinimų ataskaitos yra skelbiamos ŽŪM tinklapio Strateginio plano skiltyje SPAV ir EX-ANTE vertinimas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-07-01
2022 m. birželio mėn. viduryje kviečių ir pašarinių miežių supirkimo kainos padidėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 24 savaitę (06 13–19) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 367,98 EUR/t. Palyginti su prieš savaitę (2021 m. 23 savaitę (06 06–12) buvusia kaina, ji buvo didesnė 2,04 proc., pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina padidėjo 7,35 proc. (iki 341,24 EUR/t), o kukurūzų – 6,27 proc. (iki 326,27 EUR/t).
Jei palyginti 2022 m. 24 savaitę buvusias kviečių, pašarinių miežių ir kukurūzų supirkimo kainas su 2021 m. analogišku laikotarpiu, jos buvo atitinkamai 81,67 proc., 95,98 proc. ir 65,33 proc. didesnės.
