Žemės ūkio naujienos: 2022-08-02

Gegužę daugiausiai išvežta javų

Šių metų sausio-gegužės mėnesiais iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 2 658,6 mln. Eur (18,1 proc. daugiau nei 2021 m. sausio–gegužės mėn.), importuota – už 2 198,7 mln. Eur arba 25,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas iš Lietuvos 2022 m. gegužę, palyginti su 2021 m. gegužės mėnesiu, padidėjo 18,9 proc., importas į Lietuvą išaugo trečdaliu – 33,5 proc.

2022 m. gegužę didžiausią Lietuvos eksporto vertės dalį sudarė javai (16,1 proc.) ir tabako gaminiai (13,1 proc.). Šį mėnesį daugiausiai importuota pieno (10 proc.) ir žuvų produktų (9,5 proc.)

Iš Ukrainos ir Baltarusijos – riebalai, aliejus

Statistikos departamento duomenimis, nuo šių metų sausio žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Ukrainos sumažėjo kelis kartus, kai kovo ir balandžio mėnesiais buvo po 5,0 mln. Eur, tačiau gegužės mėnesį importo vertė padvigubėjo iki 11,3 mln. Eur. Gegužę daugiausiai importuota gyvūninių ir augalinių riebalų, aliejaus – beveik pusę – 47,8 proc. viso mėnesinio importo vertės.

Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Ukrainą 2022 m. gegužės mėnesį buvo 27,6 proc. didesnis nei balandį, tačiau išliko nedidelis – 4,5 mln. Eur. Daugiausiai 2022 m. gegužės mėnesį eksportuota gaminių iš mėsos ir žuvies – 22,8 proc. viso mėnesinio eksporto vertės, maisto pramonės liekanos ir atliekos sudarė 20,6 proc. eksporto vertės.

Žemės ūkio ir maisto produktų importo vertė iš Baltarusijos 2022 m. gegužės mėnesį buvo didžiausia nuo 2021 m. pradžios ir šį šuolį lėmė gyvūninių ir augalinių riebalų, aliejaus importas, kuris sudarė 56,6 proc. viso mėnesinio importo vertės. 2022 m. gegužę daugiausiai eksportuota nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, kurie sudarė 21,8 proc. viso mėnesinio eksporto vertės.

Į Rusiją – alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai

Statistikos departamento duomenimis, 2022 m. gegužės mėnesį užsienio prekyba su Rusija kito nežymiai palyginti su ankstesniu mėnesiu.

Žemės ūkio ir maisto produktų importe iš Rusijos 2022 m. gegužę dominavo gyvūniniai ir augaliniai riebalai, aliejus, kurie sudarė 31,1 proc. viso mėnesinio importo vertės ir žuvų produktai – 27,9 proc. šio mėnesio importo vertės.

Į Rusiją 2022 m. balandį daugiausiai eksportuota nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų – 41,8 proc. viso mėnesinio eksporto vertės.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-08-01

Pranešimą dėl numatomo grupės darbuotojų atleidimo tarnyba gavo liepos 20-ąją. Iš viso filiale dirba 133 darbuotojai.

Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, įmonė teigė, kad darbuotojus atleidžia dėl to, kad atlikus darbo organizavimo pakeitimus, darbo vietos tapo perteklinės.

Anot jos, daugiausiai – 65 – darbo netektų pieno produktų gamintojų, meistrų (8), operatorių (5), bandymų specialistų (5), aparatininkų (3).

Su „Rokiškio sūrio“ vadovu Daliumi Trumpa BNS susisiekti nepavyko.

„Ukmergės pieninės“ filialas gamina varškės ir jos gaminius bei sūrius, nurodoma „Rokiškio pieno gamybos“ Registrų centrui pateiktoje praėjusių metų ataskaitoje.

Įmonė praėjusiais metais gavo 71 mln. eurų pajamų – 7 proc. daugiau nei užpernai, kai gauta 66,5 mln. eurų, įmonės pelnas siekė 1,17 mln. eurų ir buvo 34 proc. mažesnis nei 2020 metais (1,79 mln. eurų). „Rokiškio pieno gamyba“ pernai išmokėjo 1,79 mln. eurų dividendų.

100 proc. „Rokiškio pieno gamybos“ akcijų priklauso „Rokiškio sūriui“.

Šaltinis: lrt.lt, BNS, 2022-08-01

Taip pat specialiu automobiliu, pritaikytu nuotekų tinklų priežiūrai, atkemša ir išvalo užsikišusius tinklus sodybose. Šias paslaugas teikia trys ūkininko įdarbinti žmonės.

Pritaiko savo patirtį

Kai ūkininko D.Asipavičiaus teiraujasi, kaip jam kilo mintis užsikrauti tiek skirtingos ir atsakingos veiklos, jis atsakymo ilgai neieško: greta ūkininkavimo netoli 20 metų pragyvenimui dar užsidirba iš samdomo darbo – Dainius yra UAB „Sūduvos vandenys“ ekskavatorininkas. Darbas pamaininis, tad jaunam vyrui laiko per akis ir ūkiui, ir sukurtam paslaugų versliukui sužiūrėti.

Pasak ūkininko ir verslininko, jau antri metai jis kartu su trimis įdarbintais darbuotojais teikia poros rūšių paslaugas – triūsia ekskavatoriumi, kai reikalingi įvairūs žemės kasimo darbai ir kai žmonės susiduria su ne mažiau svarbiais vandentvarkos rūpesčiais.

„Buvo didelis tokių paslaugų poreikis ir taip savaime išėjo, kad nusprendžiau pabandyti jas teikti“, – VL sakė Mokolų kaimo ūkininkas, sukūręs naujų darbo vietų ir nusipirkęs naują ekskavatorių-krautuvą bei naudotą asenizacinę-hidrodinaminę mašiną.

Vyras neneigė, kad jam apsispręsti labai pagelbėjo ilgametė darbo patirtis vandens tiekimo įmonėje. Jis ir šiandien galvoja, kad tai yra jo sritis, kurioje gerai nusimano. Nors dirba ekskavatorininku, per kelias dešimtis metų perprato ir kitus vandentvarkos darbus.

Paslaugų spektras platėja

Verslo sumanytojas šiandien jau gali pasidalinti patirtimi su kitais. D.Asipavičiaus teigimu, daugiausia darbų jiems tenka kaimo vietovėse. Didžiausias darbymetis – vasarą.

„Daugiausia iškvietimų pagelbėti sulaukiame kaimiškose teritorijose. Būtent į kaimus ir važiuojame, nes mieste yra kam tvarkyti, o į kaimus nelabai kas važiuoja. Ten ir privažiavimo keliai kai kur labai prasti. Sunku privažiuoti prie sodybų ir kitų vietų, nes kaimuose daug kur apžėlusi žolė, labai šlapia. O mašina yra pritaikyta važiuoti tik gerais keliais. Kartais susiduriame su tokiomis problemomis, bet turime daug santechninių žarnų, kurios padeda nedėkingose situacijose. Tad susitvarkome – randame išeitį“, – aiškino ūkininkas.

D.Asipavičiaus pastebėjimu, kaimuose žmonės stipriai tvarkosi. Jie savo sodybose nori gyventi civilizuotai, tvarkingai, nesipykdami su gamta. Stengiasi neatsilikti nuo gyvenimo – įsirenginėja nuotekų valymo ir kanalizacijos įrenginius, daugelis nori ir lietaus vandenis „susitvarkyti“, įsirengti bei palaikyti tvarkingą drenažą.

Ūkininko D.Asipavičiaus įmonės specialistai tuo užsiima daugiau kaip metus – patys stato nuotekų valymo įrenginius, juos aptarnauja ir prižiūri. Teikia paslaugas – išsiurbia ir išveža nuotekas – atvykę turi galimybę vienu metu išsiurbti bei išvežti iki 6 kub. m nuotekų, kai reikia atkemša užsikimšusius kanalizacijų vamzdynus. Kaimuose žmonės naudoja ir biotualetus – vyrai užsiima jų priežiūra. Tvarko (plauna) užsikišusius drenažų kanalus, tam panaudodami aukšto slėgio vandens plovimo mašiną.

„Žmonėms mūsų pagalbos ir turimos technikos prireikia, kai vyksta kiemo paruošimo, visi vandentiekio darbai, statantis nuotekų valymo įrengimus, kuriuos po to ir aptarnaujame. Kviečia mus, kai užsikemša melioracijos kanalai. Aplinkui tokių darbų poreikis labai didelis“, – pasakojo verslo sumanytojas.

Dirbdamas antrąjį sezoną jis pastebi, kad po intensyvaus darbo vasarą, rudens pabaigoje atsiranda ramybės laikas – šaltuoju metų laiku sudėtinga tokius darbus atlikti, nes dirbama su vandeniu, o vanduo prie minusinės temperatūros užšąla. Tuomet, kai šalta, lieka tik nuotekų ištraukimo ir jų išvežimo į joms skirtą valyklą paslaugos.

Gelbsti moderni įranga

Be patyrusių specialistų, ūkininkas dar turėjo susirasti ir įsigyti įrangą, be kurios nebūtų įmanoma dirbti. Gavęs paramą ir pridėjęs savo lėšų, nusipirko naujutėlį ekskavatorių-krautuvą. Vandenvalos tvarkymui pritaikytą specializuotą mašiną pirkosi tik iš savo lėšų.

„Tokia nauja mašina kainuoja apie pusę milijono eurų, todėl pirkau naudotą. Nors ji jau nebe nauja, kol kas sėkmingai su ja dirbame. Ši mašina atlieka daug funkcijų, tereikia mokėti teisingai ją eksploatuoti ir išnaudoti jos galimybes. Ji pati kovoja su „užsikišimais“, mes turime tik valdyti ir tvarkingai išplauti, kad visi liktų patenkinti rezultatu“, – sakė D.Asipavičius.

Imdamasis tokios krypties paslaugų teikimo, Dainius nujautė, kad viskas nebus taip lengva. „Iš anksto gerai žinojau, su kuo susiduriu, į kur veliuosi. Šis darbas labai sudėtingas, ne visur, ypač su „atkimšimais“, jis taip lengvai pasidaro, būna ir nusivylimo nuotaikų. Ypač kur melioracijos drenažai užsikemša, tai ne visada sekasi. Būna, kad tenka kasti ir rasti po žeme jau sulūžusius vamzdžius. Tvarkome, judiname, plauname ir melioracijos įrenginius. Mes hidrodinamine mašina aukštu slėgiu galime praplauti vamzdį tiesiog stovėdami ant kelio 100 metrų atstumu nuo gedimo vietos“, – įrangos pranašumus vardijo ūkininkas.

Nepamiršta ir savo ūkio

Nors būna ir nelengvų dienų, D.Asipavičius teigia, kad tokia veikla jo nenuvylė, o žmonėms vis dar jų reikia, ypač šią lietingą vasarą iškvietimų padaugėjo. Šiemet jau kur kas didesni yra ir darbo ekskavatoriumi poreikiai. Kaimo gyventojai prašo iškasti pamatus, išgręžti duobes pamatų poliams, tvarkyti kiemus.

„Mes gręžiame nuo 200 iki 800 mm diametro ir iki 4 metrų gylio pamatus būsimiems namams, tvartams, tvoroms tverti. Mokolų kaime kuriasi medelynas, sutvarkėme jiems infrastruktūrą – nutiesėme kelią, iškasėme balą, įrengėme drenažą“, – kuo užsiima, pasakojo ūkininkas.

D.Asipavičius nepamiršta darbų ir savame augalininkystės ūkyje Mokolų kaime. Savo 150 ha žemės plotuose daugiausia augina grūdines kultūras. Šiemet jo laukuose bręsta kviečiai, rapsai, kvietrugiai – laukia darbymetis.

Marijampolės VVG pirmininkė Lina Mineikienė pastebėjo, kad vis atsiranda „perliukų“, net ūkininkai imasi kitokios ūkiškos veiklos, kuri naudinga kraštui. „Dainius per VVG gavęs paramą nusipirko techniką kraštovaizdžio formavimui. Be to, rūpinasi nuotekų valymo įrenginiais, kas kaime irgi itin aktualu. Žmogus įsigijo techniką ir ramiai, tyliai dirba“, – sakė L.Mineikienė.

Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2022-08-01

Rugsėjo 30 d. – tai terminas, aktualus ūkininkams, dalyvaujantiems veiklose „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemės“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ bei „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“.

Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje

Vykdydami veiklą „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, pareiškėjai pasirinktinai galėjo prisiimti įsipareigojimus pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ arba „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“.

Pasirinkę vykdyti įsipareigojimus pagal veiklos sritį „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ pareiškėjai privalėjo pusę ploto nupjauti birželio 1–30 d., o likusį plotą nupjauti jie turi rugsėjo 1–30 d. ir nupjautą žolę išvežti iki rugsėjo 30 d. Nušienautą žolę paskleisti ir smulkinti draudžiama.

Pareiškėjai, vykdantys įsipareigojimus pagal veiklos sritį „Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, antraisiais ir paskesniais metais po daugiamečių žolių pasėjimo šienauti galėjo pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d., o visą nupjautą žolę iš lauko turi išvežti iki rugsėjo 30 d. Nušienautą žolę paskleisti ir smulkinti draudžiama.

Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje

Pareiškėjai, prisiėmę įsipareigojimus pagal veiklą „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, pradėti šienauti galėjo ne anksčiau kaip liepos 1 d. Pabaigti šienavimo darbus jie privalo pabaigti ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. Nušienautą žolę paskleisti ir smulkinti draudžiama.

Ūkininkai, vykdantys minėtą veiklą, ganyti gyvulius gali nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d. Laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti galima ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 sutartinis gyvulys (SG) hektarui ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG hektarui deklaruoto pagal veiklą ploto.

Melioracijos griovių šlaitų priežiūra

Pareiškėjai, vykdydami veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, galėjo pasirinkti melioracijos griovių šlaitų priežiūros būdą:
– melioracijos griovio šlaitą ir 1 m pločio apsauginę juostą nušienauti kartą per metus (pradėti šienavimą ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.);
– pašalinti krūmus ir jų ataugas, augančias melioracijos griovių šlaituose ir 1 m pločio apsauginėje juostoje, iki rugsėjo 30 d.;
– išvežti nušienautą žolę, iškirstus krūmus ir jų ataugas iki rugsėjo 30 d.;
– išvežti nušienautą (nesusmulkintą arba susmulkintą) žolę.

Jei pasirinktas būdas, kai nušienauta žolė yra susmulkinama ir paskleidžiama ant melioracijos griovio šlaito:
– melioracijos griovio šlaitą ir 1 m pločio apsauginę juostą nušienauti kartą per metus (pradėti šienavimą ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.);
– nušienautą žolę susmulkinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d., nesmulkintą žolę išvežti;
– pašalinti krūmus ir jų ataugas, augančias melioracijos griovių šlaituose ir 1 m pločio apsauginėje juostoje, iki rugsėjo 30 d.

„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas

Pareiškėjai, vykdydami įsipareigojimus pagal veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, antrą kartą pjauti žolę gali pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., o šienauti baigti ir žolę išvežti iki rugsėjo 30 d.

Deklaruotuose laukuose ganant gyvulius, ganiavos laikotarpiu (nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.) ganyti gyvulius galima ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG hektarui, o nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti iš lauko iki spalio 30 d.

Šaltinis: nma.lt, 2022-08-01

Nuotolinio susitikimo metu ne tik supažindinsime su svarbiausiais GPAIS atnaujinimais, susijusiais su pakuočių apskaita, bet ir aptarsime konkrečius duomenų tvarkymo atvejus, atsakysime į dalyvių klausimus.

Į susitikimą jungtis galima čia. Kadangi dalyvių skaičius ribotas, rekomenduojame nevėluoti prisijungti. Susitikimo įrašu vėliau pasidalinsime viešai, kad jį peržiūrėti galėtų visi besidomintieji, kurie negalėjo dalyvauti.

Primename, kad sėkmingai įdiegus trūkstamus funkcionalumus pakuočių apskaita sugrąžinta į GPAIS praėjusią savaitę. Pakuočių apskaitos modulis patobulintas, kad būtų patogesnis vartotojams, padidėtų apskaitos tikslumas. Šie darbai atlikti bendradarbiaujant su projekto partneriu UAB „Atea“.

Gaminių ir pakuočių žurnaluose, suvestinėse ir ataskaitose atvaizduojami metai ir ketvirtis. Naujai formuojamose pakuočių apskaitos suvestinėse nelieka neaktualių nulinių eilučių, kurios dažnai apsunkindavo pilnos suvestinės atvaizdavimo procesą.

Pakuočių suvestinės papildytos nauja forma „Prekinių vienetų apskaitos suvestinė pagal pakuočių rūšis“, todėl pakuočių gamintojams ir importuotojams nebereikės naudotis papildomomis, trečiųjų šalių paslaugomis norint pakuočių suminius kiekius kas ketvirtį pateikti gamintojų ir importuotojų organizacijoms.

Atsižvelgiant į Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus, abi pakuočių suvestinių formos papildytos kortelėmis, kuriose atskiriama informacija apie perdirbamas ir neperdirbimas pakuotes. Dėl to bus lengviau teikti duomenis organizacijoms, tai pagelbės ir pildant Mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaraciją.

Pakuočių apskaitoje atsisakyta perteklinio reikalavimo patikslinti, kokiu būdu pakuotėmis prekiaujama Lietuvos vidaus rinkoje.

Dar vienas svarbus pasikeitimas – atsižvelgus į rinkos – pakuočių gamintojų ir importuotojų – poreikius, buvo automatiškai sutvarkyti pakuočių sąrašų duomenys. Didžiajai daliai sistemos vartotojų tai turėtų palengvinti prisitaikymą prie pasikeitusių pakuočių rūšių kodų.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-08-02

Minėtu įstatymu piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., numatyta galimybė iki 2023 m. vasario 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Svarbu tai, kad piliečiai iki 2023 m. vasario 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams skyriams pagal žemės buvimo vietą gali teikti prašymus dėl valios pakeitimo ir prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėse.

Piliečiai, pageidaujantys pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią, savo prašyme turėtų nurodyti valstybės išperkamos žemės plotą, už kurį pageidauja gauti lygiavertį miško plotą, bei pasirinktą rajoną ir kadastro vietovę kaimo vietovėje, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti.

Susipažinti su informacija apie kadastro vietovėse esamus laisvos žemės fondo miško plotus galima Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės skiltyje Žemės reformos žemėtvarkos projektai, pasirinkus dominantį teritorinį skyrių ir nuorodą „Informacija apie žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą kadastro vietovėse“. Taip pat informaciją galima gauti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniame skyriuje pagal laisvos žemės fondo miško ploto buvimo vietą.

Šaltinis: nzt.lt, 2022-08-01