Žemės ūkio naujienos: 2022-08-03

Peikia melioraciją

Kėdainių rajono ūkininkas Dainius Sabulis įpusėjo imti žieminių rapsų laukus. Tačiau darbus sunkina šlapios dirvos, klampinančios net galingos technikos ratus. Jaunasis ūkininkas dėl to turi nemažai priekaištų senai ir netvarkytai melioracijai. Ją jis taiso savo lėšomis ir nuosavuose, ir nuomojamuose laukuose.

„Tvarkome laukus kiek patys galime. Šią savaitę per vieną naktį gavome apie 30 mm lietaus. Po tokio lietaus reikia šiltos, su vėjeliu dienos, kad grūdai ir žemės išdžiūtų, kad vėl galėtum pjauti. Mano laukai dar palyginti išvažiuojami, tačiau kolegos rajone kai kur visai neįvažiuoja“, – giedros ir šilumos laukia kėdainiškis Dainius.

Pjauti gerai vėjo ir saulės išdžiovintus laukus ūkininkas nori ir dėl smarkiai išaugusių sandėliavimo, valymo ir džiovinimo sąnaudų elevatoriuose. Pasak jo, anksčiau grūdus pristačius į elevatorių juos išdžiovinti kainuodavo 2,5 Eur, dabar – 7 Eur už toną.

Derlių sumažino trąšų kainos

Iš žieminių rapsų lauko ūkininkui šįmet byra vidutiniškai iki 3 t/ha. Tai yra ne toks derlius, kokio tikėjosi grūdų augintojas. Pasak jo, šių metų rapsų derlius, tikėtina, bus dar prastesnis nei praėjusiais metais. Tai lėmė pavasarį į dangų šovusių trąšų kaina ir sumažinti tręšimo planai, gamtos sąlygos. Optimizmo neteikia ir rapsų supirkimo kainos.

„Nelogiška pirkti salietrą iš Jungtinės Karalystės, kai Lietuvoje turime trąšų gamyklą. Tik dabar pradėta kalbėti, kad „Lifosa“ pradės tiekti trąšas tiesiogiai, tačiau tai dar nėra aišku. Fosforo ir kalio tręšimus stengėmės organizuoti pagal turimus tręšimo žemėlapius. Tiesa, normas šiek tiek mažinome. Su nerimu laukiame rudens, nes reikės laukus tręšti ir fosforu, kaliu, kuris pabrangęs iki keturių kartų. Savaime suprantama, kad trąšų dėl to bus beriama mažiau“, – susirūpinęs D.Sabulis.

Nors šiemet kviečių, rapsų kainos gerokai didesnės nei praėjusiais metais tuo pačiu laiku, žemdirbiai, vertindami ūkininkavimo sąnaudas ir gautą uždarbį, kalba atvirai – gautas uždarbis per menkas. Anot Kėdainių krašte grūdininkystės ūkį vystančio ūkininko, vien salietros kaina išaugo penkis kartus, padidėjo džiovinimo išlaidos, degalai, todėl esant tokiai padėčiai dabartinės kainos per mažos.

Derliaus prognozuoti nesiryžta

Už poros savaičių ūkininkas planuoja pradėti žieminių kviečių pjūtį. Kol kas laukai atrodo gerai, tačiau kiek derliaus galima laukti, pašnekovas nesiryžo prognozuoti. Jis tikina, kad kalbėti apie derliaus prognozes už ūkininkus mėgsta politikai. Tačiau net ir patyrę ūkininkai kol kas „viščiukų“ skaičiuoti nesiryžta, nes dar neaišku koks bus derlius ir jo kokybė.

„Vis klerkai kalba, kad metai ūkininkams bus rekordiniai. Bet kai tiek prisikalbi, tada gauname geriausiu atveju vidutinį ar dar prastesnį“, – skaičiuoti derlių tik jį turint aruoduose ragina jaunasis ūkininkas.

Labai daug išguldytų laukų

Joniškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Lilija Šermukšnienė sako, kad jų krašte žieminių pasėlių pjūtis jau įsibėgėjo. Didžioji dalis žieminių kviečių jau nupjauta, kiti ūkininkai dar priversti laukti kol bent kiek pradžius laukai.

„Dabar prasidėjo žieminių rapsų kūlimas. Derlius atrodo prastokai, grūdeliai smulkūs, kai kur jie dar nesubrendę, todėl kūlimas nukeltas savaitgaliui, jei, žinoma, tai leis padaryti orai. Kadangi pas mus lijo nestipriai, laukai nėra labai šlapi. Jau daug kur nupjauti žieminiai miežiai. Jų derlius geras, 7–8 t/ha“, – tik žieminių miežių derliumi kol kas gali pasidžiaugti pašnekovė.

L.Šermukšnienė susirūpinusi dėl žieminių ir vasarinių kviečių, kurie šiaurės Lietuvoje stipriai išguldyti. Jos teigimu, dideli javų laukų masyvai paguldyti ant žemės, tad nuostoliai žemdirbiams jau akivaizdūs. Stambiuosius ūkininkus gelbės tik draudimas, o štai smulkieji, neišgalėję valdyti rizikų, šiemet gavo rimtą gamtos kirtį. Nors ankštiniams kulti dar neatėjo eilė, stebėdama rajone esančius žirnių pasėlius Lilija atkreipia dėmesį, kad nemažai jų taip pat išgulė.

Grūdų džiovinimas tuštins kišenes

Apibendrinti prasidėjusią javų pjūtį Lietuvoje VL paprašė Aušrio Macijausko, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko. Jo teigimu, javapjūtė jau būtų įsibėgėjusi visoje Lietuvoje, tačiau darbus atidėti verčia lietus.

„Didesnė žieminių miežių dalis jau nukulta, pagreitį įgauna žieminių rapsų ir ankstyvesnių veislių žieminių kviečių pjūtis. Daug kas ima lyginti potencialų šiųmetį derlių su pernykščiu. Tai labai prasta mintis, nes pernai turėjome blogą derlių, jis buvo mažesnis už daugiametį vidurkį. Galiu pasakyti, kad jeigu lygintume derlių, kurio laukiame šį sezoną, jis bus mažesnis už daugiametį vidurkį“, – tikina A.Macijauskas.

Kol kas grūdininkams, anot LGAA pirmininko, labiausiai koją pakišo pabrangusios trąšos ir energijos kainos. Pasak jo, Lietuvoje turime daug elevatorių, kurie kaip kurą naudoja gamtines dujas, dyzeliną, naftos dujas, todėl grūdų džiovinimas gerokai patuštins žemdirbių kišenes. Pašnekovas pabrėžia, kad tokių didelių grūdų džiovinimo kainų Lietuvoje dar nėra buvę. „Kol kas ūkininkai dar pjūties neskubina, nes tikisi, kad laukus saulė išdžiovins. Laiko dar yra, reikia tikėtis, kad orai nesutrukdys vainikuoti sezono“, – viliasi A.Macijauskas.

Derliaus prognozę pakoregavo lietus

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro tyrėjai, liepos 20 d. įvertinę žemės ūkio augalų pasėlių būklę, konstatavo, kad dėl visoje šalyje liepos 12 d. iškritusio gausaus lietaus su vėju, daug kur išgulė javai ir šiek tiek pagulė žieminiai rapsai. Pasėlių išgulimas atskiruose laukuose labai įvairus – nuo 5–20 proc. Žemaitijoje iki 30–40 proc. Suvalkijoje ir vidurio Lietuvoje ar net dar daugiau Šiaurės Lietuvoje.

Kadangi nemažai ūkininkų pavasarį laukus tręšė mažiau, tad daug kam galėjo būti argumentas pabandyti pataupyti lėšas ir nenaudojant augimo reguliatorių šiais metais, netrumpinti augalų stiebo dėl mažesnio tręšimo intensyvumo. Panašu, kad taupymas nepasiteisino. Lyginant su birželio mėnesio skelbta derlingumo prognoze, liepos prognozė taip pat nėra labai optimistinė. Tikėtina, kad žiemkenčių derlingumas sumažės atskiruose regionuose, ir prognozuojama, kad vidutinis žieminių kviečių derlingumas bus mažesnis.

Pasėlių išgulimas dar nereiškia prasto derliaus – daug kas priklauso nuo išgulusių augalų palinkimo laipsnio (kampo). Jei išgulusio lauko pasėlis tik palinkęs, tikėtina, kad pats grūdo brendimas gali ir nesutrikti, jis gali išsivystyti iki normalios fiziologinės būklės.

Tačiau jei augalų palinkimo kampas didelis, šiaudas guli ant dirvos paviršiaus arba yra palaužtas, tuomet grūdo maitinimas gali sutrikti. Jei dar pasitaikytų lietingi orai, tuomet grūdai pradėtų dygti varpose, susidarytų palankios sąlygos plisti ir grybinėms augalų ligoms (javų fuzariozei).

Produkcijos išauginimo išlaidas šiais metais lems ne tik padidėjusios trąšų kainos, bet ir pabrangę degalai. Išgulę pasėliai taip pat yra susiję su nuostoliais. Sugulusius javus iki kūlimo neretai perauga piktžolės, juos būna sunku nupjauti. Be to, jei kūlimo metu grūdai bus drėgni, tuomet juos teks papildomai džiovinti. Kol kas grūdų kokybę prognozuoti sunku, ji priklausys nuo oro sąlygų prieš derliaus nuėmimą ir jo metu.

Jau užfiksuota 7 mln. nuostolių

Apie didelius ūkininkams tenkančius nuostolius kalba ir draudėjai. Visoje Lietuvoje liepos 12 d. iškritę gausūs krituliai pažeidė pasėlių laukus ir pridarė daugiau kaip 7 mln. eurų nuostolių. Tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialo vadovas Martynas Rusteika sako, kad labiausiai nukentėjo žieminiai kviečiai (72 tūkst. hektarų) ir vasariniai miežiai (daugiau kaip 10 tūkst. hektarų).

Labiausiai nukentėjo rajonų ūkininkų derlius: Joniškio rajone pažeista daugiau kaip 13 tūkst. hektarų pasėlių plotų, Šakių rajone – daugiau kaip 12 tūkst. hektarų, Kėdainių ir Pakruojo rajonuose – po daugiau kaip 8,5 tūkst. hektarų, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose – po daugiau kaip 6,5 tūkst. hektarų. Draudėjai pabrėžia, kad dažno ūkininko laukuose pažeista daugiau kaip pusė visų pasėlių. Dėl to neišvengiamai augs grūdų ir jų produktų kainos.

Šaltinis: valstietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-08-02

Tai reiškia, kad ūkininkai, kurie derlių rengiasi nuimti vėliau ir turi įsipareigojimų dėl posėlio taikymo, gali ramiau planuoti darbus ir turės daugiau laiko derliui nuimti ir posėliui pasėti. Žemdirbiai, kurie turi prisiėmę įsipareigojimų taikyti vasarinį ir žieminį posėlį (VP ir ŽP) bus informuoti asmeniškai. Tokių Lietuvoje – apie du tūkstančius.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-08-02

Paramos priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ tikslas – didinti šalies ūkių gyvybingumą ir žemės ūkio veiklų konkurencingumą, plėsti pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, skatinti ūkių modernizaciją, inovacines ūkių technologijas ir maisto tiekimo grandinės organizavimą.

Remiantis žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasirašytomis priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, pareiškėjai gali pretenduoti į investicinę paramą (negrąžintinos subsidijos), lengvatines paskolas investicijoms ir (ar) apyvartiniam kapitalui arba abi šias paramos formas vienu metu.

Dėl paramos ir lengvatinės paskolos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir ne trumpiau kaip 12 mėn. vykdantys žemės ūkio veiklą, iš kurios gauna pajamų. Paraiškas gali teikti tik pareiškėjas be partnerių, ketinantis investuoti į specializuotą žemės ūkio sektorių.

Pagal šią priemonę remiama žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų apdorojimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai. Taip pat parama skiriama žemės ūkio kooperatyvų narių pagamintų ar išaugintų produktų supirkimui ir realizavimui bei supirktų produktų perdirbimui ir iš jų pagamintų gaminių realizavimui.

Paramos dydis ir intensyvumas

Investicinei paramai numatoma skirti daugiau kaip 105 mln. eurų, o lengvatinėms paskoloms – beveik 14 mln. eurų. Kadangi pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ remiami specializuoti žemės ūkio sektoriai, kiekvienam iš jų numatytas ir atskiras biudžetas:
· pieninei galvijininkystei bus išmokėta 50 mln. eurų;
· mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės sektoriams skirta virš 15 mln. eurų;
· sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei teikiama 25 mln. eurų;
· kitiems augalininkystės sektoriams numatyta daugiau kaip 14 mln. eurų.

Derėtų atkreipti dėmesį, kad paraiškas galima teikti tik pagal vieną remiamą veiklą ir tik pagal vieną specializuotą žemės ūkio sektorių.

Didžiausia galima investicinės paramos vienam projektui suma gali būti iki 300 tūkst. eurų, įsigyjant kolektyvines investicijas, numačius statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidas ir kt.), maksimali suma gali padidėti iki 500 tūkst. Eur.

Kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola, didžiausia suma projektui yra 500 tūkst. Eur, Jeigu projektas atitinka įgyvendinimo taisyklėse nurodytas sąlygas, tuomet – iki 800 tūkst. Eur.

– 800 000 eurų. Projektui įgyvendinti suteikiamos paramos intensyvumas, priklausomai nuo žemės ūkio sektoriaus, gali siekti nuo 40 iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

NMA specialistai primena, kad tais atvejais, kai projektui reikalinga ir investicinė parama, ir lengvatinė paskola, bendras paramos dydis negali viršyti didžiausio leistino paramos intensyvumo ir didžiausios leistinos paramos sumos.

Ką turi žinoti pareiškėjai?

Paramą ūkių valdoms modernizuoti siekiantys gauti ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad ji gali būti išmokėta tik numatytas sąlygas atitinkantiems pareiškėjams. Parama teikiama, jei:

· pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per ataskaitinius metus iki paramos paraiškos pateikimo sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų jo veiklos pajamų;

– išmokėtos lėšos bus investuotos tik į tą specializuotą žemės ūkio sektorių, kuriam prašoma paramos;
– projekto įgyvendinimo trukmė yra nurodyta paramos paraiškoje ir neviršija 24 mėn. laikotarpio nuo paramos sutarties pasirašymo dienos;
– pareiškėjo, išskyrus žemės ūkio kooperatyvus, valdos ekonominis dydis yra didesnis nei 8 tūkst. eurų.

Paraiškas pildančius ūkininkus NMA perspėja, kad paramos lėšomis negali būti finansuojami traktoriai ir žemės ūkio produktų sandėliavimui skirtos dėžės bei konteineriai. Kitiems sektoriams, išskyrus gyvulininkystę, sodininkystę, daržininkystę ir uogininkystę, lėšos nėra skiriamos įsigyti ir su tiksliuoju ūkininkavimu nesusijusiai žemės ūkio technikai ir įrangai, N, N1 ir O kategorijų transporto priemonėms ir plūgams bei tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms.

Investicijos skatina ūkių plėtrą

Per visą KPP veikimo laikotarpį priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ sėkmingai spėjo pasinaudoti ne vienas šalies ūkis. Tarp jų ir Biržų rajone esančiame Suosto kaime įsikūręs Tado ir Erikos Bėliakų braškių ūkis. Ūkininkų šeima pasakoja, kad gautos lėšos leido ne tik atnaujinti, bet ir ženkliai išplėsti savo veiklą.

Pradėję nuo nedidelių dirbamos žemės plotų, šiandien gardžias ir vasarą primenančias uogas Bėliakai augina ne tik keturių hektarų ploto laukuose, bet ir aštuonių arų šiltnamyje. Jį šeima įsigijo ir įrengė už suteiktą KPP paramą. Pašnekovai pasakoja, kad gautas lėšas panaudojo šiltnamyje įrengdami specialius braškių auginimui reikalingus stelažus ir lašelinio laistymo sistemą.

Taip pat ūkiui pavyko apsirūpinti ir kitomis kasdienį darbą palengvinančiomis priemonėmis. Tadas ir Erika Bėliakai nusipirko su piktžolėmis braškių lysvėse padedantį kovoti plėvelių tiesimo aparatą. Taip pat įsigijo žolėms lysvių tarpuose pjauti skirtą įrenginį bei lapų ir šiaudų šalinimo šepetį. Pasak pašnekovų, be šių įrankių visą darbą tektų nudirbti rankomis, todėl prireiktų samdyti ir daugiau darbuotojų.

„Pagal KPP paramos priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gautos lėšos palengvina ūkio buitį. Jei neturėtume šiltnamio braškėms auginti, tai negalėtume uogų skinti jau gegužės pradžioje“, – teigia E. Bėliakienė. Ji priduria, kad šeima jau planuoja dar didesnę ūkio plėtrą, o naujus šiltnamius tikisi įsirengti pasinaudojant KPP parama.

Šaltinis: valstietis.lt, 2022-08-02

Biokuro žaliava gali tapti miško kirtimo liekanos, krūmai, šakos, vėjovartos, vėjolaužos, sausuoliai, kenkėjų ir ligų pažeisti medžiai, kita menkavertė mediena, kurios gausu šalies ūkiniuose miškuose.

Nemaža dalis nepanaudoto biokuro potencialo slypi perbrendusiuose ir nepakankamai intensyviai naudojamuose baltalksnynuose, drebulynuose ir kituose lapuočių medynuose. Dažnu atveju tokie miškai mažai vertingi gamtiniu požiūriu, o juose esanti mediena yra pigi, nes neturi paklausos pramonėje. Šį sezoną dėl susiklosčiusios situacijos biokuro rinkoje menkavertės medienos kainos yra aukštos, o jos ruoša bus ypač naudinga miško savininkams.

Svarbu žinoti, kad miško kirtimo liekanos, parduodamos kaip žaliava biokurui gaminti, neapmokestinamos tais mokesčiais, kurie taikomi parduodant įprastą žaliavinę medieną.

Lietuvoje žaliavos biokurui yra pakankamai. Privačiuose ir nuosavybės teisėms atkurti rezervuotuose miškuose auga nemažai menkaverčių medžių rūšių medynų: 106,6 tūkst. ha (10,4 proc.) baltalksnynų, 63,6 tūkst. ha (6,2 proc.) drebulynų, net 1,8 tūkst. ha gluosnynų ir 1,1 tūkst. ha blindynų.

Didžiausia dalis drebulynų ir baltalksnynų – jaunuolynai ir brandūs arba perbrendę medynai. Jų plotus, kuriuose nėra fiksuojamos natūralios miškų buveinės, galima pertvarkyti į vertingesnių medžių rūšių medynus arba iškirsti pagrindiniais kirtimais ir atkurti kitomis, vertingesnėmis medžių rūšimis.

Be to, nemažas potencialas biokurui yra iš po žiemos neišvalytos vėjovartos ir sniegolaužos, pavojingi sausuoliai ir medžių liemenų kenkėjų pažeisti, kiti sanitariniu požiūriu šalintini medžiai.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis šiemet kaip niekad aktyvi žievėgraužio tipografo populiacija. Kadangi kenkėjų apniktų medžių išgelbėti neįmanoma, vienintelis būdas stabdyti šio pavojingo spygliuočių medžiams kenkėjo plitimą ir išvengti nuostolių – nukirsti ir iš miško išvežti jų apniktus medžius. To nepadarius laiku kitais metais bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių.

Laiku vykdyti sanitarines miško apsaugos priemones liemenų kenkėjų apniktuose medynuose įpareigoja ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklės. Spygliuočiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio arba nužievinti (žievę būtina užkasti arba sudeginti), arba kenkėjai turi būti sunaikinti kitais būdais.

Laiku atlikęs sanitarinius miško kirtimus, privataus miško savininkas turės ne tik sveiką ir gyvybingą mišką, bet ir galės gauti papildomų pajamų. Jis taip pat galės kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl paramos stichinės nelaimės pažeistam miškui atkurti.

Šaltinis: am.lrv.lt, 2022-08-02