Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-08-01

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Žemės ūkio naujienos: 2022-08-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Užimtumo tarnyba: žemės ūkio sektoriuje didėjo darbo paklausa

Žemės ūkio sektoriuje darbo jėgos poreikis nuosaikesnis nei kituose šalies ūkio sektoriuose. Visgi darbdaviai pirmąjį pusmetį Užimtumo tarnybos informacinėje platformoje įregistravo 5,2 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – dešimtadaliu (9,4 proc.) daugiau nei pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, rašoma tarnybos pranešime žiniasklaidai.

Šiaulių apskrityje jų daugiausiai – beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) visų darbo skelbimų.

Nekvalifikuoto darbo paklausa žemės ūkio sektoriuje sudarė daugiau nei pusę (54,3 proc.) pirmąjį ketvirtį pateiktų laisvų darbo vietų. Įsidarbinti lengviausiai pagalbiniams darbininkams, nekvalifikuotiems augalininkystės ūkio ar mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkams.

Traktorininkams skirtas kas ketvirtas kvalifikuoto darbo pasiūlymas žemės ūkyje. Daugiau nei šimtą darbo pasiūlymų per pusmetį pateikta miško medelyno darbininkams, medkirčiams, grybų augintojams, netoli šimto – mechanizatoriams.

„Sezoniškumas būdingas daugeliui žemės ūkio veiklų, ir nemažai kaimo vietovių gyventojų įdarbinami ne tik pagal darbo sutartis, bet ir naudojant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Tai ypač praplečia norinčių dirbti nekvalifikuotus žemės ūkio darbus galimybes. Tačiau nei šie laikini ir vienkartiniai darbai, nei asmenų užimtumas neatsispindi mūsų stebėsenoje “, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vyr. specialistė Audronė Butkienė.

Daugiausiai darbo pasiūlymų žemės ūkio sektoriuje pirmą pusmetį įregistravo AB „Vilniaus paukštynas”, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, UAB „Baltic Champs“, žemės ūkio bendrovė „Draugas”, UAB „Idavang“, Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai”.

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklomis užsiimančiose įmonėse šiuo metu dirba ir 460 ukrainiečių, iš jų – 243 (155 moterys ir 88 vyrai) įdarbinti nuo karo Ukrainoje pradžios.

Šiame sektoriuje nekvalifikuotus darbus dirba 123 ukrainiečiai. Tarp turinčių kvalifikaciją daugiausiai įdarbintų miškų ūkio darbuotojų (miško sodintojų, medkirčių, kvalifikuotų miškų ūkio darbininkų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, judamųjų žemės ir miškų ūki įrenginių operatorių (mechanizatorių, traktorininkų, miškų ūkio mašinų operatorių), sodininkų, daržininkų, medelynų ir daigynų darbuotojų, kultūrinių lauko augalų ir daržovių augintojų.

Pirmąjį pusmetį iš 8,2 tūkst. asmenų, norinčių įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją, tik 3,3 proc. (0,3 tūkst.) rinkosi reikalingas kvalifikacijas ar kompetencijas žemės ūkio sektoriuje. Pernai tokių asmenų buvo tris kartus mažiau. Pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbinti 56 asmenys.

Šaltinis: www.lrt.lt, 2022-08-01

Grūdai jau byra į aruodus

Nors ir trukdomi lietaus, javapjūtės darbai Ukmergės rajone prasidėjo.

AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėlio vedėjas Valdas Marcinkus pasakojo, kad pirmosios šiųmečio derliaus tonos į aruodus subyrėjo liepos 18-ają, pirmadienį. Pirmasis kuliamas derlius – žieminiai miežiai. Juos sandėlis superka tik nuo praėjusių metų.

Per pirmas tris dienas buvo atvežta per 140 tonų žieminių miežių. Tikimasi, kad, jei pastarosiomis dienomis bus sausi orai, savaitgalį prasidės ir žieminių rapsų derliaus nuėmimas.

Dėl nuolatinių lietų laukuose žemė užmirkusi, tad nemažai ūkininkų į laukus įvažiuoti dar negali, laukia kol dirva pradžius.

AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėlio vedėjas sako, kad apie būsimą derlių ūkininkai kalba atsargiai. Sunku pasakyti, ar žadamos giedros dienos bus ilgalaikės, ar orai leis sklandžiai vykti javapjūtei.

Grūdų kaina šiemet gerokai didesnė nei pernai. Pernai tona kainavo per 160 Eur, o šiemet – per 260 Eur. Tačiau ūkininkai sako, kad realios naudos nepajus, nes kelis kartus pabrango ir investicijos: trąšos, pesticidai, herbicidai, degalai.

Kadangi grūdai šiemet labai drėgni, o energija pabrangusi, daugiau kainuos džiovinimo paslauga.

AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėlis kaip ir kasmet per sezoną planuoja priimti 15–20 tūkst. tonų grūdų. Didžiausią jų dalį sudarys kviečiai, toliau rikiuosis rapsai, kvietrugiai, miežiai.

Rugių, iš kurių kepama tradicinė ruginė duona, sandėlis beveik nesuperka.

Šaltinis: www.valstietis.lt, Ukmergės žinios, 2022-07-27

Suplanuoti 2022 m. III ketvirčio žemės naudojimo patikrinimai

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniai skyriai per šių metų pirmą pusmetį atliko daugiau nei 5 000 žemės naudojimo patikrinimų, iš kurių – 2 725 planiniai patikrinimai ir 2 437 neplaniniai patikrinimai, atlikti pagal gautus asmenų pranešimus.

Šių patikrinimų metu buvo nustatyti 2 122 žemės naudojimo tvarkos pažeidimai (1 170 pažeidimų nustatyta planinių patikrinimų metu, 952 pažeidimai – neplaninių patikrinimų metu).

Didžiausią pažeidimų dalį sudarė savavališko žemės užėmimo atvejai (1 464) ir žemės apleidimo atvejai (583).

Visi 2022 metų I pusmečio žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustatyti pažeidimai pažymėti interaktyviame žemėlapyje.

Šių metų III ketvirtį suplanuota atlikti iki 1 520 planinių žemės naudojimo patikrinimų, didelį dėmesį skiriant savavališkų valstybinės žemės užėmimo ir apleistų žemės plotų atvejams nustatyti. Taip pat bus atliekami ir neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai pagal gautus pranešimus dėl galimai padarytų žemės naudojimo pažeidimų bei tikrinama, ar asmenys pašalino anksčiau nustatytus žemės naudojimo pažeidimus.

Daugiausia planinių patikrinimų numatoma atlikti Panevėžio mieste ir rajone (64 patikrinimus), Utenos rajone (56 patikrinimus), Alytaus rajone (50 patikrinimų), Jonavos rajone (50 patikrinimų).

Visi žemės sklypai, kuriuos planuojama tikrinti III ketvirtį, pažymėti interaktyviame žemėlapyje ir NŽT teritorinių skyrių vedėjų patvirtintuose žemės naudojimo patikrinimų planuose, kurie skelbiami čia.

Kviečiame pasitikrinti, ar Jūsų naudojamas žemės sklypas bus tikrinamas šį ketvirtį.

Šaltinis: www.nzt.lt, 2022-07-28

Kėdainių ūkininkai skaičiuoja stumbrų padarytus nuostolius ir pasigenda sprendimų dėl bandos reguliavimo

Kėdainių rajono ūkininkai piktinasi nesulaukiantys jų pasėliams žalą darančios stumbrų bandos reguliavimo sprendimų.

Skaičiuojama, kad dabar Kėdainių rajone gyvena apie 250 stumbrų. Aplinkos ministerija jau žiemą žada stumbrus perkelti į aptvarą Varėnos rajone. Tačiau ūkininkai dvejoja, ar tai išeitis. Anot perkeltųjų, vietą netrukus užims jaunikliai.

„Šįmet pas mus į 30 hektarų bulvių lauką atklydo virš 30 stumbrų. Pas kaimynus javininkus ir žirnių laukuose apie 120 jų ganosi“, – pasakoja daržovių augintojas Vidmantas Kvedaras.

Per pirmą šių metų pusmetį Kėdainių savivaldybė gavo 15 prašymų atlyginti stumbrų padarytą žalą.

„Bendrai žala praėjusiais metais siekė 72 tūkst., kai bendra visų gyvūnų daroma žala pasėliams buvo 100 tūkst. eurų“, – teigia Kėdainių administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Muznikas.

Ūkininkai ieškodami išeičių svarsto statyti tvoras. Dalis išlaidų joms įrengti kompensuojama. Į savivaldybę praėjusiais metais dėl paramos tvorai kreipėsi keturi, šiemet du žemdirbiai. Ūkininkai sako bandę ir garso patrankas.

„Jie pripranta. […] Atvažiavau perkelti į kitą vietą tą patranką ir žiūriu vos ne aplink ganosi ratu. Jiems neįdomu“, – sako grūdų augintojas Valentas Galinis.

Aplinkos ministerija ne vienerius metus žada, kad stumbrai iš Kėdainių rajono bus perkelti į 100 hektarų aptvarą Varėnos rajone. Jis jau įrengtas. Kol kas jame paleista viena stumbrė.

„Pats gaudymas prasidės žiemą. Kodėl dabar nedarome vasarą? Ne todėl, kad tingime, o todėl, kad žvėrių negalima migdyti, kai šilta, turi būti žemesnė temperatūra, kad to žvėries nenumarintume“, – paaiškina aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Į Varėnos rajoną žiemą turėtų būti perkelta apie 20 stumbrų. Ten jie gyvens laikinai, apsipratę bus išleidžiami į laisvę.

Tačiau ūkininkai dvejoja, ar perkėlimas problemą išspręs. „Išveš per metus, kiek žadėjo, o tiek pat vos ne atsiveda ta didžioji banda. Nelabai čia kas, tik dėl akių bus“, – mano V. Galinis.

„Veš į Dzūkiją, bet tenai kiti ūkininkai su jais turės problemų“, – antrina V. Kvedaras.

Specialistai tikina, kad perkėlus tokios didelės bandos nesusidarys. O Kėdainiuose likusių stumbrų populiacija nebedidėja.

„Visų stumbrų niekas nežada pervežti ir tai nėra įmanoma mes vis tikimės, kad tie stumbrai pereis autostradą ir pradės plisti po visą Lietuvą, bet jie yra labai dideli konservatoriai, kaip bebūtų keista, nors yra visiški valstiečiai“, – pažymi M. Čepulis.

Skaičiuojama, kad Kėdainių rajone dabar yra daugiau kaip pustrečio šimto stumbrų.

Šaltinis: www.lrt.lt, Kristina Karlonė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, 2022-07-30

Ministerijos komisija aiškinsis dėl NMA vėlavimų vertinant VVG veiklą

Vietos veiklos grupių tinklui (VVGT) skundžiantis dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vėlavimų derinti vietos projektus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sudarė komisiją, kuri turės ištirti galimą NMA vadovo Aleksandro Muzikevičiaus nusižengimą.

VVGT teigia, jog NMA vėluoja derinti apie 50 vietos projektų vertinimo ataskaitas bei apie 30 projektų – teikti metodinę pagalbą, be kurios neįmanoma įvertinti vietos projektų ir pateikti jų svarstyti. Tinklo pirmininkės Kristinos Švedaitės teigimu, nuo vertinimo rezultatų priklauso, ar VVG gaus paramą.

Be to, iki penktadienio VVG planuoja derinimui pateikti dar daugiau nei 100 projektų ataskaitų.

„Vėlavimai galimai susidarė dėl didelio projektų susikaupimo per trumpą laikotarpį, didelio darbuotojų užimtumo, atostogų, nedarbingumų ir darbuotojų trūkumo“, – teigiama VVGT skunde ministerijai, kurį matė BNS.

Ministro praėjusią savaitę pasirašytame įsakyme nurodoma, kad komisija turi ištirti A.Muzikevičiaus galimą tarnybinį nusižengimą. Tyrimas truks apie mėnesį.

Šiuo metu numatyta, kad VVG ataskaitų vertinimas atliekamas iki liepos 29 dienos, tačiau tinklas prašo ministerijos šį terminą pratęsti iki rugpjūčio 31 dienos.

„Kreipėmės į ŽŪM su prašymu nukelti tarpinio VVG vertinimo terminą bent vienam mėnesiui, kad dėl vėlavimų nebūtų nesusipratimų, jeigu VVG nepasieks rodiklių, ne dėl savo kaltės, o vėluojant visam biurokratiniam paramos administravimo procesui“, – BNS teigė K.Švedaitė.

Tačiau ministerija nurodė, kad termino nuspręsta nepratęsti, NMA įpareigota atlikti reikalingas procedūras per numatytą terminą.

„Atsižvelgiant į dar nepanaudotų lėšų mastą bei tai, kad baigiasi priemonės terminas, jo pratęsimas apsunkintų projekto įgyvendinimą“, – BNS komentavo ministerija.

Iš viso priemonei 2014-2023 metais skirta 127 mln. eurų, šiuo metu likę 23,5 mln. eurų nepanaudotų lėšų.

Be pastarojo tyrimo, ministerijoje vyksta dar du tyrimai, susiję su NMA informacijos neteikimu.

Šaltinis: www.15min.lt, Erika Alonderytė, BNS, 2022-07-28

Ankstesnės žemės ūkio naujienos