Žemės ūkio naujienos: 2022-08-24

Lietuvoje, pasinaudojant šia investicija, planuojama atkurti apie 8 tūkst. ha šlapynių (pažeistų durpžemių) žemės ūkio naudmenose. Atkurtų šlapynių teritorijose galės vykti ūkinė veikla, kuri nekenkia šlapynės išsaugojimui, pavyzdžiui, šienaujant ar ganant gyvulius, kai tam yra palankios sąlygos.

Paramą šlapynių atkūrimui galės gauti gyventojai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys numatomus tvarkyti žemės plotus. Paramos dydis vienam atkūrimo projektui bus skaičiuojamas atsižvelgiant į patirtas tinkamas finansuoti išlaidas, pavyzdžiui, melioracijos inžinerinės infrastruktūros, kurios reikia šlapynėms atkurti, projektavimą, statybą, sumedėjusios augmenijos, kelmų, akmenų šalinimą, paviršiaus formavimą.

Investicijos į šlapynių atkūrimo veiklą yra laikoma valstybės pagalba. Maksimali pagalbos suma atkuriant šlapynes sudarytų 1 926 Eur (be PVM) už hektarą.

„Ši investicija yra puikus vadinamojo anglies kaupimo ūkininkavimo (angl. carbon farming) praktikos pavyzdys, taip pat tai bus bandomasis projektas naujoms ūkininkavimo veikloms – pelkininkystei – išbandyti atkurtose šlapynėse. Atkurti šlapynių plotai galės dalyvauti šlapynių priežiūrai skirtoje ekoschemoje ir kaimo plėtros priemonėse, numatytose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginiame plane” – sako žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė.

Europos Komisija siekia, kad iki 2030 metų bent trečdalyje žemės ūkyje naudojamų durpžemių būtų taikomi atkūrimo veiksmai. Iš pažeistų nusausintų durpžemių, naudojamų durpių kasybai, žemės ūkyje ar miškininkystėje išsiskiria dideli kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), todėl nusausintų durpžemių atkūrimas atstatant hidrologinį režimą, kai yra užtikrinamas nuolatinis ploto užliejimas ir sudaromos sąlygos atsikurti pelkėdaros procesams, yra Lietuvos nacionalinės klimato kaitos politikos prioritetas.

RRF investicijos tikslas – sumažinti ŠESD išmetimus iš nusausintų pažeistų žemės ūkyje naudojamų durpžemių, šiuose plotuose atkuriant pelkėdaros procesus, taip pat didinti jų ŠESD absorbcinį potencialą, kartu sudarant palankias prielaidas biologinės įvairovės buveinėms ir ekstensyvios ūkinės veiklos vykdymui.

Lietuva pagal santykinę durpžemių užimamą šalies teritorijos dalį yra viena iš daugiausiai durpžemių turinčių Europos šalių, o du trečdaliai durpžemių Lietuvoje yra nusausinti ir pažeisti.

Apie 40 proc. durpžemių yra naudojama žemės ūkyje, 95 proc. iš jų – nusausinti. Nacionalinės ŠESD apskaitos duomenimis, 2020 metais emisijos iš organinių dirvožemių (durpžemių) siekė 495 tūkst. tonų anglies dvideginio ekvivalento, o tai sudarė daugiau nei 10 proc. visų 2020 m. žemės ūkio sektoriaus emisijų.

Tad investicijos į šlapynių atkūrimą prisidės prie šalies žemės ūkio sektoriui keliamo tikslo sumažinti ŠESD emisijas 11 proc., palyginti su 2005 metų lygiu.

Lietuva nėra vienintelė ES šalis, skyrusi RRF paramą šlapynėms durpžemiuose atkurti. Viena iš jų – Airija – šlapynių atkūrimui durpžemiuose skyrė 108 mln. eurų, tai yra, 11 proc. visų savo RRF investicijų.

Investicijos tvarkos aprašas dar turės būti suderintas su Europos Komisija. Pirmieji kvietimai teikti paraiškas atskiriems šlapynių atkūrimo projektams planuojami šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Su tvarkos aprašu galima susipažinti čia, pastabų laukiama iki rugsėjo 5 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-08-24

Šiuo paraiškų rinkimo etapu veiklos sričiai įgyvendinti skirta daugiau kaip 27,9 mln. Eur paramos lėšų, iš jų:

ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui –daugiau kaip 15,9 mln. Eur,
kitų žemės ūkio produktų perdirbimui – 12 mln. Eur.

Paraiškas kviečiami teikti:

juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara;
juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla.

Paraiškos, pateiktos juridinio asmens kartu su partneriais, nepriimamos.

Žinotina, jog visiems pareiškėjams galioja reikalavimai:

ne trumpiau kaip 1 metus iki paraiškos pateikimo vykdyti žemės ūkio produktų perdirbimą ir (arba) rinkodarą nepertraukiamai, t. y. mažiausiai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo kiekvieną mėnesį vykdyti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą arba atitinkamai žemės ūkio veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamų. Taigi, kartu su paraiška reikalinga pateikti sąskaitas faktūras arba pasirašytas sąskaitų faktūrų suvestines;
pajamos iš nurodytų veiklų per ataskaitinį laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų. Šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų ūkiuose pagamintus (išaugintus) žemės ūkio produktus, arba perdirba iš savo narių supirktus žemės ūkio produktus ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Plačiau apie reikalavimus pareiškėjams įgyvendinimo taisyklėse

Remiama veikla

Pagal Priemonę remiama veikla, susijusi su žemės ūkio produktų perdirbimu, žemės ūkio produktų rinkodara (jei apimami visi rinkodaros apibrėžime nustatyti elementai) ir (arba) plėtra. Pirminis perdirbimas, pirminio perdirbimo produktų rinkodara, paslaugų teikimas neremiami.

Pagal veiklos sritį remiamos šio veiklos:

vaisių, uogų, daržovių perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
mėsos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
pieno perdirbimas ir (ar) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas;
ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimas;
augalininkystės produkcijos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas. Prie šios veiklos priskiriamas ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimas ir (arba) rinkodarą, kai investuojama į malybos produkcijos, kruopų, konservuotų, šaldytų ar kitaip apdirbtų gaminių, sėklų, negranuliuotų kombinuotųjų ir nekombinuotųjų pašarų (siloso, šienainio ir pan.) produktų gamybą;
kitų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų (išskyrus žuvininkystės ir akvakultūros produktus) perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas; jei galutinis produktas nėra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas, jis turi būti skirtas maistui ir (arba) pašarams;
trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara.

Projekto įgyvendinimo trukmė turi būti nurodyta paramos paraiškoje, verslo plane ir negali viršyti 24 mėnesių laikotarpio nuo paramos sutarties pasirašymo dienos. Projektas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d.

Paramos dydis ir intensyvumas

Didžiausia paramos suma:

vienam kitų žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros projektui negali viršyti 1 mln. Eur (anksčiau negalėjo viršyti 400 tūkst. Eur) arba 5 mln. Eur ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimo projektui;
vienam juridiniam asmeniui ir susijusiems asmenims iki 5 mln. Eur pagal šią priemonę 2014–2020 metų laikotarpiui;
juridiniams asmenims, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomos nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos reglamento nuostatos – 200 tūkst. Eur vienam projektui ir iki 5 mln. Eur pagal šią priemonę 2014–2020 metų laikotarpiui.

Paramos intensyvumas – 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).

Finansuojamos išlaidos

Tinkamomis finansuoti pripažįstamos būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos paraiškoje išlaidos, realiai suplanuotos ir pagrįstos, patirtos (apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos, taip pat bendrosios išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su projekto parengimu ir administravimu ir kurios yra patirtos ne anksčiau kaip prieš vienus metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos. Finansinės nuomos (lizingo) būdu įsigyjamas turtas turi tapti paramos gavėjo nuosavybe iki projekto įgyvendinimo pabaigos.

Tinkamų išlaidų kategorijos:

projekte numatytai veiklai vykdyti būtinų statinių (išskyrus gyvenamuosius pastatus ir administracinės paskirties pastatus) statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas;
naujų įrenginių ir (arba) įrangos (įskaitant techniką) pirkimo arba išperkamosios, finansinės nuomos išlaidos, neviršijančios šio turto rinkos vertės;
iškastinio kuro nenaudojančios investicijos;
bendrosios išlaidos finansuojamos iki 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir ne daugiau kaip 1 800 Eur ir daugiau kaip 1 800 Eur. Tuo atveju, kai projekte numatyti statybos, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali būti iki 3 000 Eur.

Detalus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas pagal remiamos veiklos sektorius pateiktas įgyvendinimo taisyklėse.

Paraiškų atrankos kriterijai ir suteikiami balai

Privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 atrankos balai. Atsižvelgiant į surinktą balų skaičių, bus sudaromos atskiros paraiškų pirmumo eilės: ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui pateiktų projektų eilė ir kitų žemės ūkio produktų perdirbimui ir (arba) rinkodarai, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimui paraiškų eilė.

Nesurinkus privalomojo mažiausio 35 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Atrankos balai suteikiami pagal šiuos kriterijus:

pareiškėjo dydį – mažoms ir labai mažoms įmonėms suteikiami atitinkamai 5 arba 10 balų;
pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose išaugintos ir perdirbtos žemės ūkio produkcijos kiekį visu kontrolės laikotarpiu: įsipareigojus perdirbti iki 80 proc. produkcijos, suteikiama 15 balų, įsipareigojus perdirbti iki 50 proc. produkcijos, skiriama 10 balų;
pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narių valdos ekonominis dydį, išreikštą produkcijos standartine verte (VED) – kai ne mažiau kaip pusės narių VED yra didesni kaip 100 000 Eur, suteikiama 10 balų, kai ne mažiau kaip pusės narių VED yra nuo 100 000 Eur iki 200 000 Eur, suteikiami 5 balai;
projekte numatytas įdiegti inovacijas – suteikiami 5 balai;
įsipareigojimą po projekto įgyvendinimo visu kontrolės laikotarpiu perdirbti ne mažiau kaip 50 proc. ekologiškų produktų pagal Nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos reikalavimus – suteikiama 10 balų;
pareiškėjo įsipareigojimą įgyvendinus projektą eksportuoti perdirbtus žemės ūkio produktus:
daugiau kaip 31 proc. – suteikiama 15 balų;
nuo 21 proc. iki 30 proc. imtinai – suteikiama 10 balų;
nuo 10 proc. iki 20 proc. imtinai – suteikiami 5 balai;

Nuostata netaikoma, kai teikiama nereikšminga (de minimis) pagalba.

pareiškėjas nėra gavęs ES paramos pagal Priemonę – suteikiama 10 balų;
savivaldybės, kurioje įgyvendinamas projektas (atrankos balai sumuojami):
nedarbo lygį – kai jis didesnis, lyginant su šalies vidurkiu 2021 m., suteikiami 5 balai;
skurdo rizikos lygį – kai jis didesnis, lyginant su šalies vidurkiu 2021 m., suteikiama 10 balų;

projekte vystomas beatliekes technologijas – suteikiama 10 balų;
vietinės žaliavos perdirbimą – suteikiami 5 balai.

Pažymėtina, kad įgyvendinus projektą, paramos gavėjas turi vykdyti visus įsipareigojimus, už kuriuos buvo suteikti atrankos balai.

Paraiškų teikimo tvarka

Paraiškos pagal veiklos sritį ir prašomi dokumentai Nacionalinei mokėjimo agentūrai gali būti teikiami pasirašyti tik elektroniniu būdu, t. y. kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, arba naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (adresu www.zumis.lt), pasirenkant meniu punktą „Pranešimai“).

Šaltinis: nma.lt, 2022-08-22

Taip pat paskelbta informacija apie vidutinę svertinę 2022 m. birželio mėnesio bazinių rodiklių žalio pirkimo kainą, superkant pieną iš pieno supirkimo ir (ar) perdirbimo įmonių, ją išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą ir pagal žalio pieno pardavėjo grupes.

Detali informacija apie vidutines bazinių rodiklių žalio pieno kainas pagal pristatymo būdą ir pardavėjo grupes skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė bazinių rodiklių pieno kaina pagal grupes ir pristatymo būdą“ (2022 m. birželio mėn.).

Šaltinis: vic.lt, 2022-08-19

Anot ministerijos, šiuo metu Žemės ūkio paskolų garantijų fondas negali teikti individualių garantijų nuo karo netiesiogiai nukentėjusioms įmonėms.

Siūloma leisti teikti iki 90 proc. arba 35 proc. individualias garantijas dėl neatgautos paskolos dalies grąžinimo ir neatgautos lizingo kainos ar jos dalies sumokėjimo. Garantuojamos paskolos dydis negalėtų viršyti 5 mln. eurų ir Europos Komisijos nustatytų ribų: 15 proc. vidutinės metinės apyvartos per paskutinius trejus metus arba 50 proc. energijos išlaidų per 12 mėnesių.

Siūlomos priemonės būtų taikomos iki šių metų pabaigos. Europos Komisija (EK) antradienį pranešė patvirtinusi 61 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą šių įmonių likvidumui.

Šaltinis: lrt.lt, 2022-08-24

Šalyje šis regionas išsiskiria vienu mažiausių nedarbu, kuris siekia 8,8 proc., kai bendras šalyje – 9,1 proc. Darbo ieško 14,3 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. Darbdaviai per septynis mėnesius apskrityje įregistravo 13,1 tūkst. laisvų darbo vietų, vidutiniškai 1,9 tūkst. per mėnesį. Kas antra laisva darbo vieta – Šiaulių mieste.

Registruotos darbo jėgos pasiūlos ir paklausos analizė rodo, kad šių metų pirmąjį pusmetį apskrityje labiausiai trūko maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatorių, elektros inžinerijos technikų, sodininkų, daržininkų, medelynų ir daigynų darbuotojų, statybininkų montuotojų, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai ir taisytojų, metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, darbininkų izoliuotojų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių. „Regione turime skirtingas situacijas atskirose teritorijose, ir užimtumo sprendimai nėra vienodi. Jei vienose (Joniškis, Pakruojis) gyventojų užimtumas pastaraisiais metais padidėjo, tai kituose rajonuose (Akmenės, Kelmės, Radviliškio ir Šiaulių rajono) išliko pakankamai žemas dėl silpnesnio nedirbančių žmonių pasirengimo darbo rinkai – čia daugiau neturinčių profesinio pasirengimo, labiau aktuali motyvacijos ir mobilumo stoka.

Šiems klientams paslaugos bei priemonės teikiamos ilgiau ir jos kompleksiškesnės“, – teigė Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo direktoriaus patarėja Daiva Čiegienė. Apskrityje mažiausias registruotas nedarbas Šiauliuose (7,4 proc.) – tai žemiausias rodiklis tarp šalies didžiųjų miestų. Daugiausiai darbo neturinčių asmenų – Akmenės rajone (14 proc.). Kelmėje siekia 10,5 proc., Šiaulių ir Radviliškio rajonuose – po 9,4 proc., Joniškio – 7,8 proc., Pakruojo – 7,5 proc. Moterys Šiaulių apskrityje sudaro didžiąją klientų dalį – net 56,3 proc., palyginti su kitomis apskritimis, ypač išsiskiria Mažeikių savivaldybė, kur moterų nedarbas regione perkopė 60 proc. Moterų nedarbas gerokai viršija šalies vidurkį (52,8 proc.). Pasak D. Čiegienės, moterų mažesnį aktyvumą darbo rinkoje sąlygoja ūkio veiklos, labiau susijusios su „vyriškoms“ profesijoms, taip pat apskrityje yra daugiau kaimiškų teritorijų. Vėlgi čia daugiau vyresnių nei 50+ asmenų (46,8 proc.) nei šalies vidurkis (42 proc.), tačiau jaunimas iki 29 metų sudaro 14,1 proc. – mažiau nei šalyje (17,4 proc.).

Kas ketvirtas Šiaulių apskrityje registruotas darbo neturintis klientas – ilgalaikis bedarbis (24,7 proc.), kas devintas – turintis negalią. Šiaulių regione mažiausiai tarp darbo neturinčių yra su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu – 11 proc., koleginiu arba aukštesniuoju – 13 proc., profesiniu – 41,6 proc. Kas trečias (34,4 proc.) Užimtumo tarnyboje registruotas asmuo neturi profesinio pasirengimo. Nekvalifikuoto darbo ieško daugiau nei pusė Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų – 54,3 proc., kai šalyje – 39,1 proc.). Apskrities darbdaviai daugiau nei pusę (54,9 proc.) laisvų darbo vietų pateikė vidutinės kvalifikacijos darbo ieškantiems asmenims. Daugiausiai – parduotuvių pardavėjams, virėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vežėjams, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams, siuvėjams, variklinių transporto priemonių mechanikams ir taisytojams, statybininkams. Aukštos kvalifikacijos darbo pasiūlymai sudaro apie septintadalį Užimtumo tarnyboje skelbtų laisvų darbo vietų (14,8 proc.).

Geriausios įsidarbinimo galimybės reklamos ir rinkodaros specialistams (daugiausiai pardavimo ir logistikos vadybininkams), jaunesniesiems socialiniams darbuotojams, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, buhalteriams, administravimo ir vykdomiesiems sekretoriams. Nekvalifikuotam darbui skirta 30,3 proc. laisvų darbo vietų. Daugiausiai – krovikams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkams, virtuvės pagalbininkams. Darbo skelbimų daugiausiai registruota iš apdirbamosios gamybos, prekybos, statybos, žemės ūkio bei administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančių įmonių.

Užimtumo tarnybos informacinėje laisvų darbo vietų platformoje daugiausiai pateikė „Biuro“, „Palink“, „NMF Porolon“, „Baltic Champs“, „Dicasos paslaugos“,„Brostos keliai“, „Marino personalas“, „Frilux“ , MAXIMA LT ir „Ecoservice projektai“. Vasarą registruotuose darbo pasiūlymuose Šiaulių apskrityje nurodomas vidutinis darbo užmokestis – 1214 Eur/mėn. prieš mokesčius. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis siūlytas bendrosios praktikos gydytojams (2,9 tūkst. Eur/mėn.), IT ir ryšių paslaugų vadovams (2,9 tūkst.), statybininkams montuotojams (kelininkams, pastolininkams ir pan., 2,6 tūkst.), gydytojams odontologams (2,3 tūkst.), gydytojams specialistams (2,1 tūkst.), sistemų analitikams (2,1 tūkst.), pardavimo ir rinkodaros vadovams (2,1 tūkst.), gręžinių gręžėjams (2 tūkst.).

Mažiausias darbo užmokestis (minimalus arba iki 10 proc. didesnis nei minimalus) siūlytas apklausų atlikėjams, apsaugos darbuotojams, kioskų ir turgaviečių pardavėjams, bitininkams, dirbinius iš medienos, vytelių ir panašių medžiagų gaminantiems amatininkams. Už nekvalifikuotą darbą darbo užmokestis – 973 Eur/mėn. prieš mokesčius, iš jų didžiausias – langų plovėjams ir nekvalifikuotiems pastatų statybos darbininkams, mažiausias – skalbėjams ir lygintojams (rankomis). 2022 metų pradžioje Šiaulių apskrityje nuolatinių gyventojų buvo daugiau 258,6 tūkst.

Šaltinis: lrytas.lt, 2022-08-17

Smilgių seniūnijos seniūnas Edmundas Toliušis naujienų portalui JP paaiškino, kad projektą pristato ir statinį planuoja statyti žemės ūkio bendrovė „Agro milk“. „Agro milk“ priklauso „AUGA group“. Būsimas statinys planuojamas statyti teritorijoje, kur anksčiau buvo į jį panašus. Būsima karvidė pakankamai nutolusi nuo pagrindinės Utėnų kaimo gyvenvietės ir tikrai nepablogins ten gyvenimo sąlygų.

Be to, kaip suprantu, karvidė statoma uždaro tipo, naudos tvarią energiją, o joje bus laikomos 125 melžiamos karvės“, – kalbėjo Smilgių seniūnas E. Toliušis. Pagal projektą karvidėje numatomos naujo tipo grindys be betono. Grindys turi drenuojamą sluoksnį, kuriuo mėšlo skysta frakcija atskiriama ir surenkama į prie karvidės numatomą skysto mėšlo rezervuarą. Mėšlo kietajai frakcijai rinkti, šalinti karvidėje numatomi du valymo robotai, kurie taip pat nukreipia mėšlą į skysto mėšlo rezervuarą. Iš rezervuaro siurbliu mėšlas perpumpuojamas į naujai projektuojamą lagūną. Projektuojamos karvidės gabaritai: ilgis – 45,40 m, plotis – 31,00 m, aukštis – 11 m. Patekti į karvidę bus galima per galinėse sienose projektuojamus vartus. Vadinamojoje „šalto“ tipo karvidėje numatomas besaitis galvijų laikymas.

Skysto mėšlo kauptuvo išoriniai matmenys 30×40 m, bendras gylis 4 m. Skysto mėšlo talpa 2280 kub. m, kai užsipildymui paliekama 0,2 m, bendra talpa apie 2500 kub. m. Kauptuvas bus aptvertas segmentine 1,80 m aukščio tvora su vartais. Šalia lagūnos suformuojama pamaišymo aikštelė. Karvidėje nuolat dirbančių žmonių nebus. Tik kelias valandas per dieną dirbs veterinarijos gydytojas/sėklintojas, inžinierius/technikas, pagalbinis darbininkas.

Šaltinis: lrytas.lt, Raimonda Mikučionytė, jp.lt, 2022-08-17