Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2022-08-23

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis
Foto iš Pexels

Žemės ūkio naujienos: 2022-08-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Žemės ūkio ministerija patvirtino EK pasiūlytas išimtis ūkininkams

Lietuva pasinaudos galimybe pritaikyti Europos Komisijos (EK) pasiūlytas išimtis ir kitais metais netaikyti dalies Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų. Žemės ūkio ministerija informavo EK, kad ūkininkams 2023 paraiškų teikimo metais leis nesilaikyti privalomojo augalų kaitos reikalavimo. Taip pat nebus reikalaujama, kad pareiškėjai ne mažiau kaip 4 proc. savo ariamosios žemės dalies skirtų negamybinei veiklai.

EK šalims narėms pasiūlė 2023 paraiškų teikimo metais leisti netaikyti augalų kaitos reikalavimų (GAAB 7), kuomet privaloma užtikrinti, kad tas pats pasėlis nebus auginamas ilgiau nei vienus metus tame pačiame lauke, taip pat nereikalauti 4 proc. ariamos žemės skirti negamybinei veiklai, kaip numatyta GAAB 8 (bioįvairovės išsaugojimas). Išimtys galiotų vienus metus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad GAAB 8 taikoma išimtis galioja tik pagrindiniam reikalavimui – pareiškėjui nebus privaloma skirti bent 4 proc. ariamos žemės negamybiniams objektams, tačiau esantys saugotini objektai (miškeliai, tvenkiniai ir kūdros) privalo būti išsaugomi.

Išimtis galioja tik jei negamybiniai plotai ūkio lygmenyje iki šiol nebuvo įrengti. Jau įrengtų ir esamų negamybinių plotų bei kraštovaizdžio elementų naikinti neleidžiama – išimtis jiems netaikoma.

Taip pat svarbu paminėti, jog dalyvavimo kompleksinėje ekoschemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“ sąlyga nesikeičia – pareiškėjai, savanoriškai dalyvausiantys šioje ekoschemoje, turės skirti bent 5 proc. ariamos žemės negamybiniams objektams jau nuo 2023 metų.

Atsižvelgdama į EK siūlymus dėl išimčių, Žemė ūkio ministerija taip pat metams atidėjo reikalavimą palikti ne mažesnes kaip 3 metrų pločio palaukes šalia ūkininkų laukuose esančių melioracijos griovių. Šį reikalavimą numatoma taikyti deklaruojant pasėlius 2024 metais.

Žemės ūkio ministerija šiemet taip pat atidėjo posėlio sėją ir kreipėsi į EK, kad dėl šalyje susidariusių išskirtinai nepalankių gamtinių sąlygų ši leistų šalies ūkininkams nukrypti nuo ES reglamentuose nustatyto posėlio išlaikymo termino. Prašoma leisti ūkininkams posėlį išlaikyti trumpiau nei 8 savaites, siekiant laiku pasėti žiemkenčius ir pasiruošti kitų metų derliui.

Ministerija taip pat prašo papildomo išaiškinimo, ar šiuo atveju taikant force majeure išimties taisyklę nebūtų pažeisti ES teisės aktai.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-08-22

Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2022 m liepos

Informuojame, kad 2022 m. liepos mėnesį vidutinė natūralaus (4,03 proc. riebumo ir 3,30 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 511,99 Eur už t, t. y. 1,3 proc. mažesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu (2022 m. birželio mėn. – 518,58 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2022 m. liepos mėnesį, palyginti su 2022 m. birželio mėn., padidėjo 1,7 proc. ir buvo 429,43 Eur už t.

2022 m. liepos mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 75,8 proc. didesnė, palyginti su 2021 m. liepos mėn. (2021 m. liepos mėn. – 291,30 Eur už t).

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2022 m. liepos mėnesį už natūralų pieną (4,17 proc. riebumo ir 3,43 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 565,78 Eur už t. Per mėnesį ši pieno kaina sumažėjo 1,1 proc. (2022 m. birželio mėn. ji buvo 571,91 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2022 m. liepos mėn. padidėjo daugiau kaip 1,7 proc. ir buvo 464,82 Eur/t Eur už t (2022 m. birželio mėn. – 457,04 Eur už t).

Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2022 m. liepos mėn.).

2022 m. liepos mėn. buvo supirkta 129,31 tūkst. t pieno, 2,9 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. liepos mėn.

Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://www.vic.lt/pieno-rinka/.

Šaltinis: vic.lt, 2022-08-19

Pailginti posėlio sėjimo ir išlaikymo terminai

Rugpjūčio 18 d. žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, kuriose pailginami posėlio sėjimo ir išlaikymo terminai.   Posėlis, sėjant sėklų mišinį, susidedantį bent iš dviejų rūšių augalų, turi būti sėjamas po ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų arba rapsų derliaus nuėmimo nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 1 d. (anksčiau iki rugpjūčio 15 d.).

O nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 27 d. posėlis turi būti sudygęs ir matomas lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo (anksčiau iki spalio 15d.).

Primename, jog posėlį galima išlaikyti trumpiau nei iki spalio 27 d., jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu poselis@nma.lt arba telefonu nemokama programėle „NMA agro“ informuoja Nacionalinę mokėjimo agentūrą apie sėją, nurodydamas valdos numerį, kontrolinio žemės sklypo ir lauko numerius bei tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas.

Šaltinis: nma.lt, 2022-08-19

Latvijos ekspertai: šie metai gali būti sėkmingi žemės ūkiui

Šie metai gali būti sėkmingi žemės ūkiui, pareiškė Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo tarybos (LŽŪBT) pirmininkas Guntis Gutmanis. Kita vertus jis pabrėžė, jog šių metų derlius gali nepateisinti anksčiau skelbtų prognozių, kurios veikiausiai buvo pernelyg optimistinės.

G.Gutmanis paaiškino, kad nors oro sąlygos šiuo metu yra palankios javapjūtei, tačiau dėl vėlyvo ir vėsaus pavasario tikėtina, kad derlius bus mažesnis nei planuota. Jo žodžiais, liepos mėnesį atrodė, jog bulvių derlius bus labai geras, tačiau dėl pastarosiomis savaitėmis vyravusios sausros jo įvertintis mažintinas iki vidutinio.

LŽŪBT vienija stambias įvairiausių šakų Latvijos nevyriausybines žemės ūkio produkcijos gamintojų ir perdirbėjų organizacijas. Ji formuoja vieningą narių nuomonę, siekdama ginti jų interesus ir derėtis su valstybės institucijomis bei kitais bendradarbiavimo partneriais.

Šaltinis: 15min.lt, 2022-08-22

Maisto gamyba be atliekų – švaresnės ir sveikesnės ateities kryptis

Siekiant patenkinti nuolat augantį maisto poreikį, būtina kuo racionaliau naudoti išteklius – orientuotis į beatliekę maisto produktų gamybą. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docentės dr. Živilės Tarasevičienės, pokyčiai neišvengiami, nes turime tik du pasirinkimus – didinti gamybos intensyvumą ir jos keliamą taršą arba atsigręžti į žiedinę ekonomiką ir beatliekę gamybą – racionaliai naudoti turimus išteklius.

Mokslininkė pastebi, kad dalis maisto perdirbimo gamybos atliekų gali būti aukštesnės biologinės vertės nei pirminiai produktai, jas panaudojant ne tik racionaliai vartojami resursai, bet ir plečiama sveikatai palankių produktų pasiūla. Įdomu ir tai, kad maisto pramonės likučiai gali būti panaudojami ir kosmetikos, farmacijos, tekstilės gaminių gamybai.

Racionalesnis išteklių naudojimas

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto mokslininkės doc. dr. Ž. Tarasevičienės teigimu, vienas iš Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų „Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį“ gali tapti dideliu iššūkiu.

„Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulyje gyvens apie 9 mlrd. žmonių ir tai didelis augimas, tačiau alkanų žmonių skaičius pasaulyje ir toliau kyla ne tik dėl žmonių populiacijos augimo, bet ir dėl neproporcingo maisto paskirstymo, maisto švaistymo bei kitų priežasčių, tarp kurių yra ir geopolitinės aktualijos“, – įsitikinusi doc. dr. Ž. Tarasevičienė.

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad siekiant užtikrinti pakankamą aprūpinimą maistu, galimi keli sprendimai. „Pirmasis – produkcijos gamybos intensyvinimas, įtakojantis aplinkos taršą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, klimato kaitą, papildomų išteklių naudojimą. Antrasis – maisto nuostolių bei maisto atliekų mažinimas bei beatliekė gamyba. Siekiant maisto produktų gamybos proceso metu susidariusius šalutinius produktus panaudoti naujų įvairių pramonės šakų produktų kūrimui – beatliekei gamybai, kuriamos įvairios technologijos“, – apie mažiau taršios gamybos galimybes kalba mokslininkė ir atkreipia dėmesį, kad žiedinės ekonomikos principų taikymas diegiant beatliekes technologijas sudaro prielaidas išvengti aplinkosauginių problemų, susijusių su maisto atliekomis, jas paverčiant didesnės biologinės vertės produktais ar biokuru.

Ateities kryptis – beatliekė gamyba

Pasak doc. dr. Ž. Tarasevičienės, vienas iš šių dienų ekonomikos tikslų yra sumažinti aplinkosaugines, socialines ir ekonomines sąnaudas, didinti ekonominį konkurencingumą, mažinti skurdą ir užtikrinti visiems gyventojams kokybiško maisto prieinamumą. „Tuo tikslu turi būti siekiama panaudoti atsinaujinančius biologinius išteklius paverčiant juos aukščiausios pridėtinės vertės produktais, ieškoma būdų, kaip išsaugoti išteklius ilgesnį laikotarpį, siekiant nulinio atliekų susidarymo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo, taip pat daug dėmesio skiriama maisto gamybos metu susidariusių šalutinių perdirbimo produktų panaudojimui kaip antrinėms žaliavoms. Tokių susidariusių šalutinių perdirbimo produktų panaudojimas, beatliekė maisto gamyba, lemia naujų technologijų bei darbo vietų kūrimą, naudą aplinkai ir žmonėms“, – į pokyčių svarbą dėmesį atkreipia doc. dr. Ž. Tarasevičienė.

Trečdalis maisto prarandama arba iššvaistoma

Gegužės mėnesį kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikime Niujorke JT vadovas A. Guterresas konstatavo, kad vos per dvejus metus pasaulyje žmonių, kuriems labai trūksta maisto, skaičius padvigubėjo – nuo 135 mln. prieš pandemiją iki 276 mln. šiuo metu. Kol dalis pasaulio badauja, kitoje dalyje, neracionaliai naudojant resursus, išmetama didelė dalis maisto, kuri dar galėtų būti panaudota kitų produktų gamybai.

„Kasmet prarandama trečdalis viso pagaminamo maisto. Vaisių ir daržovių produkcijos pirminės gamybos, maisto produktų gamybos, transportavimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei vartojimo metu, praradimai kiekvienais metais siekia apie 45 procentus. Tai lemia didelius energetinių išteklių bei finansinius nuostolius, aplinkos taršą. Todėl žiedinės ekonomikos modelių taikymas panaudojant antrines žaliavas yra svarbus aplinkosauginiu, ekonominiu bei socialiniu aspektu“, – pastebi doc. dr. Živilė Tarasevičienė.

Atliekos gali būti biologiškai vertingesnės nei pirminis produktas

Anot mokslininkės, šalutinius perdirbimo produktus, susidariusius maisto produktų gamybos proceso metu, panaudoti galima įvairiai: tiesiogiai naujų maisto produktų gamybai, bioaktyvių komponentui išskyrimui. „Pasaulyje kuriama daug įvairių produktų vadovaujantis beatliekės gamybos principais. Vaisių bei daržovių sulčių spaudimo metu lieka biologiškai vertinga žaliava, kai kuriais atvejais netgi vertingesnė nei pats pagamintas produktas – sultys. Pavyzdžiui, įmonė iš lapinių kopūstų ir salierų išspaudų naudojant ekstruziją, gamina traškučius“, – beatliekės gamybos pavyzdžiais dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė Ž. Tarasevičieinė.

Batonėliai – iš alaus gamybos šalutinių perdirbimo produktų

Mokslininkė pasakoja, kad beatliekė gamyba jau taikoma įvairiuose maisto gamybos pramonės sektoriuose. „Sukurti batonėliai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis – alaus gamybos proceso metu naudoti salykliniai miežiai. Šalutinis perdirbimo produktas saladinas perdirbamas pagal patentuotą technologiją į miltus, kurie vėliau naudojami įvairių praturtintų baltymais batonėlių gamybai. Alaus gamybos šalutiniai perdirbimo produktai greitai gendantys dėl juose esančio didelio drėgmės kiekio, tačiau juos išdžiovinus, panaudojimo galimybės yra labai plačios.

Kita su alumi susijusi tvari koncepcija – mažmenininkų, smulkių duonos kepėjų neparduotos duonos gaminių panaudojimas alaus gamybai. Dienos pabaigoje neparduota duona yra surenkama ir naudojama aukštos kokybės alui gaminti“, – apie beatliekės gamybos galimybes kalba doc. dr. Ž. Tarasevičienė ir džiaugiasi, kad vis daugiau įmonių pernokusias bei prekybos standartus neatitinkančias daržoves ne kompostuoja ar naudoja pašarui, o gamina trintas greitai paruošiamas sriubas, iš netinkamų šviežiam vartojimui bananų gaminami įvairūs perdirbti produktai: kąsneliai, trapučiai, sausainiai.

Iš maisto gamybos atliekų – kosmetika ir tekstilės gaminiai

Mokslininkė pasakoja, kad iš šalutinių perdirbimo produktų naudojant mikrobangas, ultragarsą, fermentus gali būti išskiriami įvairūs biokomponentai – polifenoliniai junginiai, karotenoidai, kurie vėliau naudojami kosmetikoje, farmacijoje ar maisto pramonėje bei bioplastikų gamybai. „Tiesioginio šalutinių perdirbimo atliekų panaudojimo pavyzdys – audinio su citrusinių vaisių atliekų celiulioze, likusia po sulčių spaudimo proceso, gamyba.

Vienos įmonės duomenimis, kasmet ji perdirba apie 700 tūkstančių tonų citrusinių vaisių atliekų. Šį audinį savo kolekcijose naudoja žinomi dizaineriai“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Ž. Tarasevičienė ir reziumuoja, kad beatliekės maisto gamybos populiarėjimą lemia tiek gamintojų, tiek ir vartotojų sąmoningumas, naujų technologijų kūrimas ir vystymas bei ES politika, kas suteikia vilčių, kad greitai beatliekė gamyba taps norma.

Šaltinis: Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) informacija

Ankstesnės žemės ūkio naujienos