Žemės ūkio naujienos: 2022-09-14. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kviečiame pranešti apie force majeure aplinkybes laiku
Pareiškėjai apie nuo jų valios nepriklausančias (force majeure) aplinkybes, dėl kurių jie negalėjo pateikti paraiškų gauti išmokas už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, turi pranešti per 15 darbo dienų, tačiau ne vėliau kaip iki lapkričio 1 d. Tokiais atvejais seniūnijos darbuotojui kartu su paraiška pateikiamas prašymas priimti pavėluotą paraišką ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentai.
Seniūnijos darbuotojas duomenis įveda į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) ir paraiška patvirtinama. Vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentai PPIS neregistruojami, jų originalai paštu siunčiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.
Paraišką pareiškėjas gali pateikti ir savarankiškai prisijungęs prie PPIS. Tačiau ir šiuo atveju NMA reikia išsiųsti pagrindimo dokumentus. NMA, gavusi minėtus dokumentus, priima sprendimą dėl vėluojančios paraiškos priėmimo.
Primename, jog šiais metais deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus ūkininkai galėjo iki birželio 14 d., o pavėluotai – iki liepos 8 d. Pasibaigus pavėluotai teikiamų paraiškų priėmimo terminui, paraiška priimama tik tais atvejais, kai vėlavimą lėmė force majeure aplinkybės. Galutinis minėtų paraiškų pateikimo terminas – lapkričio 1 d.
Šaltinis: nma.lt, 2022-09-13
JAV ekspertai spręs, ar ir toliau įsileisti lietuvišką mėsą
Lietuvoje Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertai dvi savaites tikrins mėsos įmones ir vertins ar įmonės, eksportuojančios mėsą į JAV, ir toliau atitinka JAV reikalavimus ir gali tęsti eksportą. Amerikiečiai lankysis visose patvirtinimą eksportuoti į JAV turinčiose įmonėse: „Orka food“, „Krekenavos agrofirma“ ir „Biovela-Utenos mėsa“. Pirminės audito išvados bus paskelbtos šio rugsėjo pabaigoje, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.
JAV Žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnybos (FSIS) ekspertai taip pat vertins, ar Lietuvoje vykdoma maisto ir veterinarinė kontrolė atitinka JAV taikomus standartus.
Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Mano Staškevičiaus, kai kurie JAV eksporto reikalavimai skiriasi nuo reikalavimų, taikomų Europos Sąjungoje, todėl JAV kas dvejus metus atlieka tęstinį auditą.
Šaltinis: www.lrt.lt, 2022-09-13
Lietuviško stebuklo šaknys: kodėl visame pasaulyje maistas pinga, o pas mus – brangsta
Stebėdamos, kaip keičiasi produktų kainos, Jungtinės Tautos paskelbė, kad pasaulyje maisto kainų indeksas rugpjūtį krito penktą mėnesį iš eilės. Tačiau Lietuvoje dar liepą fiksuotas daugiau nei 30 procentų maisto kainų metinis brangimas, praneša LNK žinios.
Pavyzdžiui, pieno produktai per metus pabrango beveik 50 proc., daržovės – apie 40 proc., duonos produktai, grūdai – trečdaliu. Kodėl pasaulyje maistas pinga, o Lietuvoje stebime rekordinius maisto kainų augimus to klausiame Aleksandro Izgorodino. „Čia yra du aspektai. Pirmas, tai, jog pramonėje ir maisto pramonėje sparčiai auga atlyginimai.
Pirmą ketvirtį algos didėjo 15 proc. Tuo pačiu didėja sąnaudos. Tačiau visgi pagrindinė produktų brangimo priežastis – įmonių sąskaitos už elektrą. Važiuodamas į laidą pats mačiau įmonę turinčio draugo žinutę, kur jis, pamatęs kiek reikės mokėti, pasakė, kad lieka tik pasikarti. Mokesčiai didėjo kartais ir nėra kitos išeities tik kelti kainas. Matome, kad jos auga visuose segmentuose. Vyriausybės antiinfliacinis planas geras gyventojams, tačiau verslui jis nėra kompensuojamas“, – dėsto A. Izgorodinas.
Į klausimą, ar prekybininkai ir tarpininkai kelia kainas ir mėgina tiesiog daugiau uždirbti, nes nežino, kaip reikės pragyventi žiemą. A. Izgorodinas neigia šią versiją, nes maisto mažmeninė prekyba Lietuvoje krenta ir tas jau matoma statistikoje. Tikėtina, kad krentant perkamajai galiai žmonės mažina vartojimą, renkasi kitus produktus, o maisto rinka Lietuvoje labai konkurencinga. Pradėjus manipuliuoti rinka pasekmės bus skaudžios.
„Yra begalė ne pirmo būtinumo maisto prekių, be kurių žmonės pragyventi. Sunkmečio metu taip ir nutinka. Iš dalies maisto pardavimai krito ir dėl to, kad žmonės kur kas daugiau keliavo nei anksčiau, kai judėjimą varžė karantinas“, – dėsto ekonomistas ir prognozuoja, kad maisto kaip žaliavos kaina finansų rinkose mažės. Lietuvoje jos nekris dėl kylančių algų ir energetinių sąnaudų. A. Izgorodinas prognozuoja, kad infliacijos pikas dar nepasiektas. Nors teoriškai pernai rudenį infliacija jau buvo milžiniška, šiemet ji teoriškai didės mažiau. Tačiau paprastam žmogui tai nepadės, nes produktai jau ypatingai brangūs ir brangs toliau.
Šaltinis: delfi.lt, 2022-09-13
Šiais metais Lietuvoje nuimamo grūdų derliaus drėgnis beveik 3 proc. mažesnis negu praėjusiais metais tuo pačiu metu
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2022 m. nuo derliaus nuėmimo pradžios iki rugpjūčio 20 d. supirktų grūdų drėgnis buvo 2,91 proc. mažesnis negu 2021 m. analogišku laikotarpiu ir sudarė vidutiniškai 14,00 proc. Iš jų kviečių vidutinis drėgnis sudarė 14,02 proc. (-3,02 proc.), miežių – 14,33 proc. (-0,68 proc.), kvietrugių – 14,43 proc. (+0,32 proc.), rugių – 14,85 proc. (+1,81 proc.).
Vidutinis rapsų drėgnis laikotarpiu nuo derliaus nuėmimo pradžios iki rugpjūčio 20 d., palyginti su analogišku 2021 m. laikotarpiu, buvo 6,10 proc. didesnis negu praėjusiais metais ir sudarė 8,87 proc.
Šiais metais nuo derliaus nuėmimo pradžios iki rugpjūčio 20 d. supirktų kviečių baltymų kiekis sudarė 12,97 proc. ir buvo 4,79 proc. mažesnis negu praėjusiais metais, o kviečių šlapiojo glitimo kiekis buvo mažesnis 7,45 proc. ir sudarė vidutiniškai 24,60 proc. Kviečių sedimentacijos rodiklis sumažėjo 8,42 proc. (iki 45,15 ml), o kritimo skaičius buvo mažesnis 6,68 proc. ir sudarė 276,15 s.
Bendras priemaišų kiekis grūduose sudarė 7,82 proc. ir, palyginti su 2021 m. analogišku laikotarpiu, buvo 3,21 proc. mažesnis. Rapsų kokybė pagal išspaudžiamo aliejaus kiekį šiais metais geresnė – iki rugpjūčio 20 d. supirktų rapsų aliejingumas sudarė vidutiniškai 45,91 proc. – buvo 1,28 proc. didesnis negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 16 (408) / 2022 m.
Tęsiamos diskusijos, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas
Žemės ūkio ir miškininkystės darbo grupė tęsia diskusijas su suinteresuotomis šalimis dėl atnaujinamo Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP). Susitikimo metu pristatytas preliminarus žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus priemonių sąrašas bei konsultantų ir institucijų ekspertų atlikta efektyvumo ir potencialo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas iki 2030 m. analizė.
Priemonių vertinimas parodė, kad tiek žemės ūkio, tiek žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuose preliminarus ŠESD sumažinimo potencialas yra reikšmingas, tad sėkmingas priemonių įgyvendinimas leistų pasiekti numatytus tikslus.
Didžioji dalis socialinių partnerių pateiktų pasiūlymų dėl priemonių buvo priimta.
Nurodytos finansavimo apimtys yra preliminarios, o toms priemonėms, kurias planuojama įgyvendinti, tačiau šiuo metu joms nenumatytos lėšos, finansavimo bus ieškoma.
Pristatytas priemonių sąrašas nėra galutinis. Darbo grupės nariai ir kitos suinteresuotos šalys yra kviečiami detaliau susipažinti su pateiktu preliminariu priemonių sąrašu ir jam pateikti savo pastabas el. paštu misijanulis@am.lt iki rugsėjo 19 d.
Daugiausia diskusijų sukėlė miškininkystės teminės srities priemonės, papildomai joms aptarti bus organizuojamas atskiras susitikimas.
Susitikimo vaizdo įrašą galima peržiūrėti Aplinkos ministerijos YouTube paskyroje.
